Byla I3-2892-362/2020
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir Raseinių skyrius, ir atsakovas) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 11SD-2499-(14.11.104), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. ISS-2215-(85), panaikinti kelio servitutą, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) ( - ).

4Skunde pareiškėja nurodė, kad ji su prašymais panaikinti servitutą kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, motyvavo, jog kelio servitutas nėra naudojamas nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei kitų asmenų. Skundžiamais sprendimais jos prašymas buvo netenkintas. Nurodo, kad servitutas buvo nustatytas 2006 metais, o Raseinių skyriaus rašte minimi dokumentai paruošti ir patvirtinti vėliau (2009 m., 2015 m.), tai yra vietinės reikšmės vidaus kelio statusas suteiktas jau atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo suprojektuotas servituto nustatymas. Pažymėjo, kad servitutas yra tiesiogiai siejamas su tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymu, todėl turėtų būti vykdomas kuo mažiau suvaržant tarnaujančio daikto turtines teises, ir tik tuo mastu, kuris yra reikalingas aptarnauti viešpataujantį daiktą. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad prie gretimų sklypų yra suprojektuoti bendro naudojimo keliai, kuriais ir patenkama į sklypus, todėl toks servituto nustatymas pertekliniai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises. 2016 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir šio kelio servituto pakeitimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju pareiškėja prašo panaikinti kelio servitutą, kuris buvo nustatytas administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje nustatyta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Šiuo atveju nėra žinomi viešpataujantys daiktai, jie nenurodyti nei VĮ Registrų centro duomenų bazėje nei kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tad nėra su kuo pasirašyti susitarimo. Pažymėjo, kad Raseinių skyriaus dokumentuose yra nurodyta, kad šiuo keliu niekas nesinaudoja, jis baigia sunykti, t. y. natūraliai apaugo augmenija, prie gretimų žemės sklypų yra numatyti privažiavimai bendro naudojimo keliais. Tad šiuo atveju tai laikytina dar vienu teisiniu pagrindu panaikinti servitutą vadovaujantis Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

5Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį kaip nepagrįstą.

6Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 02-08-1286 žemės sklype kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo nustatytas 5 m. pločio 500 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą į gretimus sklypus. Šis 5 m. pločio kelias buvo pažymėtas nurodytoje vietoje dar prieš atkuriant nuosavybės teises į nurodytą sklypą. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-46 patvirtintame Viduklės miestelio teritorijos bendrajame plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) esantis kelias yra vietinės reikšmės kelias. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-724 patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos specialusis planas, kuriame žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) nustatytas servitutas pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias. Nurodė, kad Raseinių skyrius atsisakė tenkinti J. J. prašymą panaikinti servitutą tuo pagrindu, kad nėra nustatyti LR Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje išvardinti servituto pasibaigimo pagrindai, nėra nustatyta, kad šiame žemės sklype esantis kelio servitutas tapo nereikalingas. J. J. priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas Viduklės miestelio teritorijos bendrajame plane bei Vietinės reikšmės kelių plane yra nurodytas kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, kuris yra reikalingas bendram susisiekimui. Todėl šio kelio servituto būtinumas nėra išnykęs ir negali būti panaikintas CK 4.135 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybei priėmus sprendimą pakeisti Viduklės miestelio teritorijos bendrąjį planą ir Vietinės reikšmės kelių planą, panaikinant kelią, kuriam žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) nustatytas kelio servitutas, būtų sprendžiamas klausimas dėl šio kelio servituto panaikinimo, išnykus jo būtinumui.

7Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

8Pareiškėjos J. J. skundas tenkintinas iš dalies.

9Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 11SD-2499-(14.11.104), kuriuo buvo atsisakyta panaikinti kelio servitutą pareiškėjos sklype, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad egzistuoja teisinės prielaidos bei sąlygos pripažinti, jog pasibaigė ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas, nes išnyko jo būtinumas.

10Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti nustatytą kelio servitutą jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ). Prašyme nurodė, kad šis kelias nėra naudojamas nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei kitų asmenų, viešpataujantys žemės sklypai/statiniai/objektai nėra žinomi, apie juos informacija nėra registruota VĮ Registrų centre. Atsakovas skundžiamu 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 11SD-2499-(14.11.104) pareiškėjos prašymo panaikinti servitutą netenkino. Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-724 patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos specialusis planas, kuriame žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) nustatytas servitutas pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-46 patvirtintame Viduklės miestelio teritorijos bendrajame plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) esantis kelias yra vietinės reikšmės kelias.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 02-08-1286 žemės sklype kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo nustatytas 5 m. pločio 500 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypą į gretimus sklypus. 2006 m. lapkričio 30 d. šis servitutas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. atlikus pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 11SK-818-(14.11.110.) buvo ne naujai nustatytas, kaip skunde nurodo pareiškėja, o patikslintas jau nustatyto kelio servituto plotas, vietoje 0,0500 ha įrašant 0,0503 ha.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Pareiškėja prašė panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti pareiškėjos žemės sklype esantį kelio servitutą ir panaikinti kelio servitutą išnykus jo būtinumui, vadovaudamasi CK 4.135 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. CK 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Tai suponuoja, kad teismas sprendžia ginčą dėl servituto pabaigos, nesusitarus tarpusavyje tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkams. Pažymėtina, kad servitutas privačiam žemės sklype buvo nustatytas (po to patikslintas) viešojo administravimo subjekto administraciniais aktais, viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti, teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui.

13CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas, reiškia, jog teismas sprendžia ginčą tarp aiškiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų. Minėta, kad šiuo atveju teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui, taigi viešpataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti ir negalima to padaryti. Faktinė ir teisinė situacija šioje byloje suponuoja, kad taikytinos Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi, NŽT, tokioje kaip ši situacijoje, pagal suinteresuotojo tarnaujančiojo daikto savininko pareiškimą, kuriame pastarasis privalo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą išnykus jo būtinumui, privalo atlikti viešojo administravimo procedūrą nustatydama, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti, ir dėl to priimti sprendimą. Toks sprendimas yra ginčo, nagrinėtino teisme, kur ir spręstina, ar išnyko servituto, nustatyto administraciniu aktu, būtinumas, dalykas (LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-344-415/2019).

14Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse. Žemės įstatyme ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse numatyta, jog žemės servitutas nustatomas administraciniu aktu – sprendimu. Taigi žemės servituto nustatymo bendruoju planu galimybė nėra reglamentuota. Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Taigi bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame žemės servitutai nėra nustatomi.

15Servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017, 22 punktas). Kadangi servituto, kaip daiktinės teisės, varžančios tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, nustatymas pateisinamas objektyvaus būtinumo egzistavimu, tokio būtinumo išnykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindą servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą. Plačiau servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.

16Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

17Nagrinėjamu atveju pareiškėja servituto būtinumo išnykimą grindžia tuo, kad kelias nėra naudojamas nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei kitų asmenų. Vadinasi, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, turėjo spręsti, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais be ginčo servituto, t. y. ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiųjų daiktų naudojimą. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.). Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių visiškai nevertino.

18Pareiga administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir motyvuoti taikomas poveikio priemones tenka viešojo administravimo subjektui, priimančiam šį administracinį aktą, todėl būtent administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas turi vertinti visus surinktus įrodymus (taip pat ir oficialius rašytinius įrodymus – dokumentus, išduotus valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtintus kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų) bei priimti teisėtą administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. A-1421-602/2016).

19Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kaip jau minėta šiame sprendime, atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos prašymą dėl kelio servituto panaikinimo, tik nurodė, kad kelias yra pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos prašymo argumentus bei jų neanalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 11SD-2499-(14.11.104) priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas, nėra išnagrinėtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi šis sprendimas naikintinas, todėl ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 1SS-2215-(8.5) naikintinas.

20Pareiškėja trečiu skundo reikalavimu teismo prašo panaikinti kelio servitutą, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) ( - ).

21Pažymėtina, kad administracinį sprendimą dėl servituto panaikinimo priima viešojo administravimo subjektas, kuriam ir tenka pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis. Teismas negali priimti administracinio sprendimo, kurio priėmimas priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl viešojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti sprendimą faktiniais duomenimis taip pat negali būti perkelta teismui, kuriam priskirta tikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 2 d.) (LVAT 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017). Nustatyti, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti, pagal suinteresuotojo tarnaujančiojo daikto savininko pareiškimą privalo nustatyti administravimo subjektas. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi teismas tik patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nagrinėjamu atveju teismas nevertina, ar išnyko būtinumas kelio servitutui, esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), todėl pareiškėjos prašymas panaikinti kelio servitutą, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), atmestinas.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.

24Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 11SD-2499-(14.11.104).

25Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. ISS-2215-(85).

26Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

27Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti... 4. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji su prašymais panaikinti servitutą... 5. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius atsiliepime į... 6. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr.... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Pareiškėjos J. J. skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės... 10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymu kreipėsi... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 13. CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto... 14. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta,... 15. Servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju,... 16. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto... 17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja servituto būtinumo išnykimą grindžia tuo,... 18. Pareiga administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir... 19. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį... 20. Pareiškėja trečiu skundo reikalavimu teismo prašo panaikinti kelio... 21. Pažymėtina, kad administracinį sprendimą dėl servituto panaikinimo priima... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84... 23. Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.... 24. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 25. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019... 26. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 27. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...