Byla 1-124-829/2019

1Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A., kaltinamajai R. G., jos gynėjui advokatui R. V., nukentėjusiajai D. Š., jos atstovui advokatui O. R.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji R. G., gimusi ( - ), Šakių rajone, asmens kodas ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti ( - ), gyvenanti ( - ), neteista,

3kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5kaltinamoji R. G. 2015 m. spalio 21 d. apie 8 val. 10 min. kelio ( - ) Šakių rajone, ( - ) ribose, neatsargiai vairuodama transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ir 128 punkto reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pėsčiajai D. Š., išlipusiai iš autobuso, ir įėjus į kelio važiuojamąją dalį, ketinant pereiti į kitą kelio pusę, ir bebaigiant kelią pereiti, ji, važiuodama apie 67 km/h greičiu ir turėdama objektyvią galimybę pamatyti į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją, ir ją pamačiusi, garsiniu signalu įspėjo, tačiau greičio nesulėtino, vairuojamo automobilio nesustabdė, išvažiavo į dešinės pusės kelkraštį, tačiau susidūrimo neišvengė ir šią automobilio kairės pusės priekine dalimi kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai D. Š. dėl dešinės kojos vidinio ir išorinio kulkšnelių ir blauzdikaulio krašto lūžimų ir dešinio šokikaulio panirimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

6Kaltinamoji R. G. 2018 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kalta neprisipažįsta. Nurodė, kad yra vairuotoja profesionalė. Automobilį vairuoja ( - ) metus. Yra atsakinga vairuotoja, per visą šį laikotarpį neturėjo nė vienos nuobaudos. 2015 m. spalio 21 d. apie 8 val. važiavo keliu ( - ). Tą rytą oras buvo apniukęs, krito migla, buvo rūkas, kelio danga buvo drėgna. Buvo tamsu. Važiavo neviršydama greičio – 60 km/h greičiu su įjungtomis artimomis šviesomis. Dėmesį buvo sutelkusi į priekį. Artėdama prie ( - ) kaimo iš toliau matė kairiame kelio kelkraštyje esančioje autobusų sustojimo stotelėje stovinį autobusą, kuris rodė kairės pusės posūkį. Tuo metu prasilenkė su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, kuris važiavo nuo Šakių. Kai jos vairuojamo automobilio priekis susilygino su autobuso galu, staiga pamatė važiuojamosios dalies ašinę liniją kertantį tamsų siluetą. Atstumas iki kliūties galėjo būti 20–30 metrų. Stabdė, signalizavo, tuo pačiu metu suko į dešinę kelkraščio pusę. Kai automobilis buvo beveik sustojęs, kairiu automobilio veidrodėliu kliudė nukentėjusiąją. Įvykio metu nukentėjusioji buvo su juodais batais, juodomis kelnėmis, tamsiai rudu puspalčiu ir kepure. Rankinėje nešėsi žvakes, kauptuką, dirbtinių gėlių puokštę. Jos abi rankos buvo užimtos. Atsisegė saugos diržą, išjungė automobilio variklį, įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio. Tuo metu autobusas jau judėjo. Priėjo prie nukentėjusiosios ir paklausė kaip ši jaučiasi. Eismas buvo intensyvus – intensyvesnis nuo Šakių. Iškėlusi rankas mojavo, kad automobiliai neužvažiuotų ant nukentėjusiosios, kuri sėdėjo jos važiuojamojoje dalyje – dalies beveik viduryje. Į bendrąjį pagalbos telefoną paskambino per 5 minutes ir iškvietė visas tarnybas. Sustojo automobilis, kurio vairuotojas paklausė, ar reikia pagalbos. Tada iš jos automobilio bagažinės išėmė avarinį ženklą, pledą, kurį padėjo nukentėjusiajai po sėdmenimis, kad ši nesušlaptų. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, bendravo su nukentėjusiąja, kuri pasakojo, kad kėlėsi labai anksti ryte, jai svaigo galva, išgėrė vaistų, važiavo į ( - ) kapines, kad apsiavė ne tuos batus kaip visada – šiek tiek didesnius, kad ji praleido nuo Šakių atvažiuojantį automobilį, ėjo per kelią, paskubėjo, matė jos vairuojamo automobilio šviesas, bet galvojo, kad spės pereiti, tačiau kelio viduryje kluptelėjo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Kartu su pareigūnais buvo ir ji. Pareigūnas klausė, ar nukentėjusioji turi atšvaitą, liemenę ar žibintuvėlį. Nukentėjusioji teigė, kad nieko neturi. Tada atvyko greitoji ir nukentėjusiąją išsivežė. Praėjus keletui valandų paskambino į Šakių priėmimo skyrių pasidomėti kaip nukentėjusiosios sveikata. Jai pasakė, kad nukentėjusioji ruošiama operacijai. Vakare su vyru nukentėjusiąją aplankė ligoninėje. Ligoninėje ši sakė, kad jie nesisielotų, kad jie nekalti, kad ji pati kalta, kadangi nepasižiūrėjo, paskubėjo. Liepė ja nesirūpinti, nelankyti ir nevažiuoti. 2016 m. vasario mėnesį jos vyras su dukra aplankė nukentėjusiąją namuose. Ji tada taip pat sakė, kad pati jaučiasi kalta, liepė artimiesiems ją (kaltinamąją) nuraminti bei prašė jos nelankyti. Tada nukentėjusioji jos vyrui ir dukrai parodė rūbus, kurie, kiek žino pagal bylą, šiai dar nebuvo grąžinti. Po to nukentėjusiąją aplankė balandžio mėnesį. Tada ji buvo su vyru. Siūlė pagalbą, domėjosi moters sveikata. Nukentėjusioji visko atsisakė, liepė nesirūpinti ir jos nelankyti. Po šio įvykio sutriko ir jos pačios sveikata, kuri yra sutrikusi iki šiol. Regėjimo problemų neturėjo. Prieš įvykį buvo pasitikrinusi sveikatą. Pirmojoje apklausoje, kuri buvo atlikta iš karto po įvykio, nieko nepaminėjo apie stabdymą, nes buvo labai susijaudinusi. Toks įvykis jos gyvenime pirmas. Policijos komisariate ji minėjo, kad kartu stabdė, signalino ir suko į dešinę. Mano, kad autobuso vairuotojas veidrodėlyje stebėjo savo eismo juostą ir kitos eismo juostos nematė, o gal ir įvykio neatsimena. Su nukentėjusiosios ieškiniu nesutinka. Padarytos žalos neatlygino, kadangi nesijaučia kalta. Mano, kad ji išgelbėjo nukentėjusiosios gyvybę. Pėščioji taip pat yra eismo dalyvė ir privalo laikytis tų pačių KET, kurių laikosi vairuotojas. Eksperimento metu dalyvavo jos atstovė L. M., kuri buvo stebėtoja – automobilyje šios nebuvo, nes neleido tyrėja. Susipažinusi su eksperimento protokolu tą pačią dieną pareiškė pastabas. Eksperimentui buvo visiškai netinkamos oro sąlygos, nes jos buvo visiškai kitokios. Eksperimento metu buvo visiškai šviesu, buvo sausa kelio danga, nebuvo rūko, nekrito migla. Taip pat visi matė kurioje vietoje yra rengiamas manekenas. Manekenas buvo pastatytas ant stovo, t. y. buvo labai aukštas. Viena iš tyrėjų net paprašė policininko pagalbos, kad padėtų manekenui uždėti kepurę. Jos automobiliu ji, policijos pareigūnas ir V. A. važiavo iki Sintautų sankryžos ir sustojo. Tada jie važiavo tokiu greičiu, kad tyrėja spėjo eiti kartu su automobiliu. Ji liepė sustoti prie ženklo. Kai automobilis sustojo, pareigūnė dešine ranka parodė į manekeną ir paklausė ką mato. Tada ji matė ploną stulpą, kiti – dar kažką, bet visi žinojo ir matė, kad manekenas ten rengiamas. Jie į tą objektą ir žiūrėjo. Grįžus į komisariatą nei ji, nei jos atstovė su eksperimentu nesutiko. Sutinka, kad eksperimento metu kliūtis buvo matoma iš 200 metrų atstumo, tačiau oro sąlygos visiškai neatitiko įvykio dienos oro sąlygų. Jau daug kartų įrodinėjo, kad eksperimento metu buvo visiškai šviesu (t. 3, b. l. 63–68).

7Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad visa tiesą yra pasakiusi ankstesniuose teismo posėdžiuose. Dabar jau nelabai atsimena įvykio. Ją nerviškai veikia. Jos sveikata nėra gera. Naktimis jai skauda bei kaitina dešinę koją. Jos sveikatos būklei avarija nerviškai paveikė. Neatsimena kodėl ėjo per kelią. Atšvaitą įvykio metu turėjo. Kaltės ji niekada nepripažino. Palaiko civilinį ieškinį. Žala jai nėra atlyginta (t. 3, b. l. 135–136).

8Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. Š. parodymai, duoti 2015 m. spalio 21 d. liudytojo apklausos metu. D. Š. apklausos metu nurodė, kad 2015 m. spalio 21 d. apie 8 val. 10 min. maršrutiniu autobusu vyko į Sintautų miestelyje esančias kapines. Išlipo iš autobuso ( - ), autobusų sustojime kelio dešinėje pusėje, žiūrint Kudirkos Naumiesčio kryptimi. Iš autobuso ji išlipo viena, daugiau keleivių neišlipo. Ji šiek tiek paėjo kelkraščiu atgal Šakių miesto kryptimi ir nutarė pereiti į kitą kelio pusę. Autobusas jau tuo metu buvo pajudėjęs. Nuo Kudirkos Naumiesčio pusės ji matė atvažiuojantį automobilį, kuris jai atrodė dar toli ir ji tikėjosi spėti pereiti per kelią. Eidama per kelio važiuojamą dalį ji slystelėjo, tačiau nepargriuvo ir toliau ėjo per kelią ir staiga pamatė arti esantį automobilį, kuris ją kliudė ir ji pargriuvo. Dėl eismo įvykio yra kalta pati, nes neįvertino atsumo iki atvažiuojančio automobilio. Eismo įvykio metu atšvaito prie rūbų nesegėjo, šviesą atspindinčios liemenės nevilkėjo (t. 1, b. l. 40–41).

9Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. Š. parodymai, duoti 2015 m. gruodžio 16 d. liudytojo papildomos apklausos metu. D. Š. atsakydama į jai užduotą klausimą, kokį atstumą, arba kiek laiko ir kokiu tempu ėjo kairiuoju kelkraščiu išlipusi iš autobuso 2015 m. spalio 21 d. ryte, parodė, kad nežino kiek metrų nuėjo, bet ėjo pamažu, lėtai, galėjo užtrukti tikrai kokias tris minutes ar daugiau. Paklausta, ar norėdama kirsti kelio važiuojamąją dalį ji pasižiūrėjo į abi kelio puses, ar yra kokių nors transporto priemonių, atsakė, kad pasižiūrėjo. Kairėje pusėje jokių automobilių nematė, dešinėje matė atvažiuojančio automobilio šviesas. Automobilis jai pasirodė esantis toli, todėl galvodama, jog spės pereiti kelią, jį kirto. Maždaug kelio viduryje suklupo, pasitaisė gėles. Paklausta, ar jai einant, pradėjus eiti per kelią autobusų sustojime, ar netoli nuo jo buvo ją išlaipinęs autobusas, atsakė, kad autobusas jau buvo nuvažiavęs, jo nematė. Paklausta, ar ją kliudęs automobilis prieš ją kliudant signalizavo, tai yra ar ji girdėjo garsinį signalą, ar girdėjo stabdžių – stabdančio automobilio garsą, atsakė, kad to nepamena, pajuto tik tai, kad ją kliudė, pajuto skausmą, pravirko. Paklausta, kurioje kelio vietoje gulėjo, atsakė, kad netoli kelkraščio, ant asfalto, dar iki kelkraščio buvo kažkiek asfalto, tikslių atstumų nurodyti negali. Paklausta, ar pasitraukė iš tos vietos, kur liko gulėti partrenkta, atsakė, jog buvo toje pačioje vietoje, nejudėjo, iki kol atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Paklausta, ar toje vietoje, kur patyrė autoįvykį, minėtu laiku buvo lyta, atsakė, kad Šakiuose lijo, o toje vietoje šlapia tikrai nebuvo, mano, kad gal buvo anksčiau truputį lyta, bet ant asfalto šlapia labai nebuvo, tik truputį drėgna (t. 1, b. l. 47–48).

10Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. Š. parodymai, duoti 2016 m. liepos 27 d. liudytojo papildomos apklausos metu. D. Š. apklausos metu patvirtino parodymus, duotus 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. gruodžio 16 d., ir papildomai nurodė, jog išlipo ( - ) iš keleivinio autobuso, paėjo kairiu kelkraščiu, žiūrint Šakių kryptimi, kad paeitų toliau nuo keleivinio autobuso, nes jai reikėjo pereiti į kitą kelio pusę, autobusas pradėjo judėti. Paėjus sustojo prie kelio, pasižiūrėjo į kairę, nuo Šakių pusės važiuojančių automobilių nebuvo, pažiūrėjo į dešinę, o nuo Kudirkos Naumiesčio pusės matė tolumoje automobilio šviesas, kurios buvo dar labai toli. Tuomet ji įvertinus situaciją pradėjo eiti per kelią. Ne pirmą kartą ėjo per kelią, ėjo statmenai keliui, ne skersai. Pradžioje beeinant šiek tiek slystelėjo, tačiau ėjo toliau ir praėjusi pusę kelio dar eidama apsidairė ir beveik bebaigiant jai pereiti per kelią pajuto smūgį į dešinę koją, suskaudo kojos apačioje. Ji parvirto, pamatė, kad ją partrenkęs automobilis pavažiavęs į kelkraštį sustojo. Išlipusi vairuotoja priėjo prie jos. Paskui jai labai skaudėjo ir daugiau niekas nerūpėjo. Ją nuvežė į ligoninę. Dabar dar po eismo įvykio skauda koją. Civilinio ieškinio žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją (t. 1, b. l. 49).

11Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. Š. parodymi, duoti teisiamojo posėdžio metu. D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. G. prieš tai nebuvo pažįstamos. 2015 m. spalio 21 d. po 8 val. važiavo iš Šakių autobusu. Išlipo iš autobuso ties ( - ) kaimu, o šiam pravažiavus pasižiūrėjo į dešinę ir į kairę pusę – ar nėra automobilių, ir pradėjo eiti per kelią. Eidama lyg slystelėjo kaire koja, bet neparvirto ir ėjo toliau. Bebaigiant pereiti kelią ją parbloškė automobilis sužalodamas koją. D. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kog atšvaitą prie rankinuko turėjo. Nežino, kodėl tyrėjas parašė, kad tai D. Š. kaltė dėl autoįvykio. Po to įvykio jai dešinę koją skauda iki šiol ir miegoti normaliai negali. Tuo metu labai didelį skausmą jautė – dar ir dabar tai jaučia. Vaistus nuo skausmo vartoja ir dabar. Iki to įvykio vaikščiojo greičiau nei dabar. Per kelią ėjo nesmarkiai, prieš pereidama pasižiūrėjo į abi puses – tikrai nebėgo per kelią. Palaiko ieškinį visiškai. Nesijaučia kalta dėl to įvykio – ėjo krašte, nieko blogai nepadarė. Ligoninėje ir namie kaltinamoji lankė ir rūpinosi, tačiau jos neatsiprašė. Ligoninėje ji sakiusi, kad dovanos R. G., bet dėl savo kaltumo nieko jai nesakiusi. Visiškai dovanoti negali, nes dar ir dabar labai didelius skausmus jaučia (t. 2, b. l. 129–130).

12Liudytojas D. M. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo prieš 3 metus rudenį, spalio mėnesį. Galėjo būti 8 val. 30 min., kadangi tuo metu baiginėjo tarnybą. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje ( - ) ties ( - ) kaimu yra įvykęs eismo įvykis, kurio metu sužalotas žmogus. Važiuojant į įvykį buvo šviesu. Rūko nebuvo. Nepamena, kad būtų buvę liję ar buvusios kažkokios sudėtingos meterologinės oro sąlygos. Atvykę į įvykio vietą ant kelio važiuojamosios dalies, labiau link kelkraščio, rado sėdinčią moterį, o automobilis, kuris galimai tą moterį kliudė, buvo už moters, t. y. pavažiavus link Šakių. Nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais rūbais. Ji turėjo su savimi daiktų: rankinuką, vainiką su gėlėmis. Kalbėjo su eismo įvykio dalyviais. Vairuotoja sakė, kad prieš susidūrimą matė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji sakė, jog manė, kad spės pereiti gatvę. Nepamena kas, bet kažkas kalbėjo, jog moteris išlipo iš autobuso, autobusas jau važiavo, o ši ėjo per gatvę į kitą kelio pusę, tačiau nespėjo pereiti. Vairuotoja nepastebėjo einančios pėsčiosios. Į įvykio vietą atvažiavo medikai, apžiūrėjo sužalotą moterį ir išsivežė į gydymo įstaigą. Parodymai dėl nukentėjusios kepurės tikrai yra teisingi. Ji buvo su kepure. Spalvų nepamena. Parodymai dėl atšvaitų taip pat yra teisingi. Jeigu apklausos metu sakė, kad moteris buvo su šviesia striuke, tai taip ir buvo, nes tada viską geriau atsiminė (3 t., b. l. 88–89).

13Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo D. M. parodymai, duoti 2015 m. lapkričio 10 d. liudytojo apklausos metu. Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi šviesios spalvos striukę, ant galvos dėvėjo šviesios spalvos kepurę, buvo be šviesą atspindinčių elementų. Prie pat jos buvo rankinė su gėlių puokšte. Kaip suprato, po susidūrimo su automobiliu, pėsčioji ir liko būti parkritusi toje vietoje, kur ją ir rado, nes dėl sužalotos kojos negalėjo judėti. Netoli šios moteriškės, gal tik apie kokį pusmetrį, bet ne daugiau, prie pat dešinio kelkraščio gulėjo nuo moteriškės gėlės puokštės nukritęs didelis gėlės lapas. Ši moteriškė, laukiant operatyvinės grupės, įforminančios įvykius, ir greitosios medicinos pagalbos, paklausta kas nutiko, trumpai paaiškino, kad pereinant gatvę matė atvažiuojantį automobilį, bet galvojo, kad jis toli, manė, kad spės pereiti gatvę, bet nespėjo. Sakė, kad prieš pat ją kliudant automobiliui ji paslydo. Įvykio vietoje taip pat buvo automobilis „VW Golf“, valstybinių numerių nepamena, kuris stovėjo daugiau kaip už 10 metrų nuo nukentėjusios pėsčiosios, toje pačioje kelio juostoje, prie pat dešinio kelkraščio, važiuojant link Šakių. Įvykio vietoje buvo ir minėtą automobilį vairavusi moteris, kurios vardo, pavardės nepamena. Ji buvo susijaudinusi, verkė, trumpai paaiškino, kad matė tą moterį – pėsčiąją, bandė susidūrimo išvengti, bet nepavyko. Detalių ji nepasakojo, o jis šios ir neklausinėjo (t. 1, b. l. 55–56).

14Liudytojas G. B. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2015 m. ar 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje. Anksti ryte, prieš darbo pabaigą, su patruliu D. M. gavo iškvietimą, kad prie ( - ) stotelės įvyko eismo įvykis. Nuvykę rado ant kelio gulinčią moterį, kurią buvo partrenkęs automobilis „VW Golf“. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Papildomai nieko paaiškinti negali (3 t., b. l. 90).

15Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo G. B. parodymai, duoti 2015 m. gruodžio 14 d. liudytojo apklausos metu. Liudytojas G. B. parodė, kad į įvykio vietą atvyko pirmieji. Kaip pamena, ant kelio dešinės važiuojamosios dalies asfalto, arčiau dešinio kelkraščio, važiuojant nuo Kudirkos Naumiesčio Šakių kryptimi, sėdėjo pagyvenusio amžiaus moteris, pavardės nepamena, kaip suprato sužeista – pėsčioji buvo kliudyta lengvojo automobilio. Eismo įvykio vietoje, be šios moteriškės, stovėjo nežymiai apgadintas „VW Golf“ automobilis, kurio valstybinių numerių neatsimena, ir vaikščiojo, kaip suprato, minėtą automobilį vairavusi moteris, kurios vardo ir pavardės nepamena. Daugiau įvykio vietoje asmenų pareigūnams atvykus nebuvo. Pėsčioji – pagyvenusio amžiaus moteriškė, jiems trumpai paaiškino, kad atvažiavo autobusu į Sintautus, ėjo skersai kelio, ir ją kliudė automobilis. Po to ji liko ant kelio toje vietoje, kur atsidūrė po pargriovimo, nes jai skaudėjo koją, ji negalėjo atsikelti, pajudėti. Ši moteriškė liko toje pačioje įvykio vietoje, kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir ją išvežė į Šakių ligoninę. Sužalota moteris iš įvykio vietos buvo išvežta dar prieš atvykstant operatyvinei grupei, forminančiai tokius įvykius. Tikslios vietos važiuojamojoje kelio dalyje, kur atvykus į eismo įvykio vietą matė sėdinčią sužalotą moterį, parodyti negalėtų, nes praėjo nemažai laiko – gali dėl to būti ne visiškai tikslus. Daugiau įvykio detalių nepamena. Kažką pamena, jog automobilio vairuotoja sakė, kad nespėjo sustabdyti automobilio, bandė išvengti susidūrimo. Ką pasakojo daugiau – nežino. Tą rytą buvusios kelio dangos būklės nepamena (t. 1, b. l. 58–59).

16Liudytojas R. B. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkiek prisimena įvykį, kadangi prieš keletą metų jį formino. Apie 8 val. 30 min. važiuodamas į darbą matė, kad įvyko eismo įvykis ties autobusų stotele prie ( - ) kaimo. Įvykio vietoje sustojo. Matė atvykusius patrulius. Automobilis buvo patrenkęs pėščiąją. Įvykyje buvo automobilis ir vairuotoja, kuri partrenkė pėščiąją. Nukentėjusiosios jau nebuvo. Atvažiavo į darbą, pasiėmė tarnybinį automobilį, reikiamus dokumentus ir nuvažiavo forminti eismo įvykio. Kai grįžo forminti eismo įvykio, patrulių padedamas atliko matavimus, nubraižė eismo įvykio schema ir surašė apžiūros protokolą. Įvykio vietoje buvo gėlės lapas, kuris buvo platokas ir ilgokas. Susidūrimo vieta buvo pažymėta pagal tai. Nelabai atsimena oro sąlygų, bet kai atvažiavo jos buvo normalios. Nelijo. Vykdė pirminę kaltinamosios apklausą. Tą darė grįžęs į komisariatą. Vairuotoja aiškino, kad matė sustojusį autobusą, matė, kad pėsščioji ėjo per kelią, bandė signalizuoti, stabdė, bet susidūrimo neišvengė ir kiek pamena, kliudė automobilio dešinės pusės priekine dalimi. Nukentėjusiąją apklausinėjo ligoninėje. Ji aiškino, kad išlipo iš autobuso, matė atvažiuojantį automobilį, nusprendė, kad spės pereiti per kelią, todėl ėjo. O paskui kluptelėjo ir nespėjo (3 t., b. l. 90–91).

17Liudytojas V. Š. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną važiavo maršrutu ( - ). Tuo metu buvo prašvitę. Tamsu nebuvo. Matomumas buvo geras. Nelijo. Rūko nebuvo. 8 val. 5 min. ar 8 val. 10 min. ( - ) stotelėje išlaipino senyvo amžiaus moteriškę. Jai išlipus uždarė duris, kadangi pagal grafiką šiek tiek vėlavo – apie 5 min. Ji liko stovėti stotelėje ant pakylos, o jis nuvažiavo. Galėjo būti, kad į autobusą stotelėje įlipo mokinys. Bet iš autobuso išlipo tik ta moteris. Stotelėje daugiausiai stovėjo 10 sekundžių. Išvažiuodamas iš autobusų sustojimo aikštelės kitų transporto priemonių nematė. Automobilių nebuvo nei iš galo, nei iš priekio. Pajudėjęs iš stotelės nesutiko atvažiuojančio automobilio. Jeigu judant iš stotelės jį būtų lenkęs automobilis, nebūtų galėjęs išvažiuoti. Išvažiuojant reikia žiūrėti į abiejų pusių veidrodžius bei viduryje esantį veidrodį, bet nei iš galo, nei iš priekio tuo momentu automobilių nebuvo. Žiūrint į autobuso galą praktiškai matosi abi kelio juostos, nes autobuso veidrodžiai didžiuliai. Iš pradžių gal abi juostos nesimato, bet tolėjant pradeda matytis. Durys, pro kurias išleidžiami keleiviai, yra prie vairuotojo. Per durų stiklą matė, kad nukentėjusioji iki jam pradedant važiuoti liko stovėti ant autobusų stotelės pakylos. Pradėdamas važiuoti jis turėjo matyti automobilį, jeigu jis buvo priešais. Pagarsinti parodymai yra teisingi. Nematė, kad būtų įvykęs eismo įvykis. Šviesa autobuse dega kol užsidaro durys. Užsidarius durims šviesa automatiškai užgęsta. Autobuse šviesas gali papildomai uždegti, bet tada nebuvo poreikio, nes buvo šviesus paros metas. Įvykio vietoje kelias yra tiesus. Išskyrus tai, kad autobusų stotelė yra kažkiek dešiniau, o ne važiuojamojoje kelio dalyje (t. 3, b. l. 91–92).

18Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo V. Š. parodymi, duoti 2015 m. gruodžio 14 d. liudytojo apklausos metu. Liudytojas V. Š. parodė, jog į autobusą įlipo tik vienas moksleivis, kuris bilieto nepirko, padavė turimą talonėlį ir vairuotojas nedelsdamas iš „( - )“ sustojimo išvažiavo, kadangi juos maršrutinių autobusų vairuotojus spaudžia laikas, tikslus važiavimo grafikas. Kadangi įlipusiam moksleiviui atspausdinti bilieto nereikėjo, taip pat nereikėjo iš jo imti pinigų, tai iš minėto sustojimo išvažiavo labai greitai, neužtrukdamas nei minutėlės (t. 1, b. l. 52–53).

19Liudytojas V. A. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamąja gyvena tame pačiame kaime, o nukentėjusiosios nepažįsta. Jis dalyvavo eksperimente, kuris vyko ryte apie 8 val. Eksperimento metu asfalto danga buvo sausa, buvo šviesu. Į eksperimentą vykusį ( - ) iš namų jį atvežė R. G. su savo automobiliu. Privažiavo prie stotelės, kur stovėjo pažymėtas policijos automobilis. Už šio automobilio stovėjo žmonės ir kažkas buvo prikimšta. Atvažiavus juos įsodino su dar vienu asmeniu į automobilį, liepė apsisukti ir važiuoti atgal prie kelio ženklo „70“, kur stovėjo kiti policijos pareigūnai.Važiuojant policijos pareigūnas ėjo šalia. Liepė laukti kol įneš manikeną. Pareigūnas stovėjo prie durų. Jiems stovint prie kelio ženklo į kelią buvo įneštas manikentas. Jų pareigūnas paklausė ką mato. Jis atsakė, kad mato stulpą. Negali pasakyti koks buvo atstumas iki jo matomomu stulpo, tačiau jis buvo ties stotele. Nepamena, ar po to jie važiavo į priekį. Vėliau jiems važiuoti nereikėjo. Su eksperimento protokolu buvo supažindintas ir jis pasirašė, tačiau į atstumą dėmėsio nekreipė. Jo neskaitė. Eksperimento metu buvusios oro sąlygos neatitiko įvykio dienos oro sąlygų. Įvykio dieną buvo dulksna, drėgnas kelias, dangus buvo debesuotas ir apniukęs. Kaltinamoji jo nieko neprašė ir parodymų jie nederino (t. 3, b. l. 92–93).

20Liudytoja L. M. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji planavo būti R. G. atstove, kadangi ji labai bijojo ir norėjo, kad kažkos asmuo būtų šalia. Jai paskambino tyrėja ir skubiai pakvietė atvykti į tyrimo veiksmą, kurį vadino eksperimentu. Eksperimentas vyko spalio mėnesio gale. R. G. sakė, kad eksperimento sąlygos neatitinka, kadangi įvykio metu buvo šlapdriba ar lietus, o eksperimento metu nelijo. Neatitiko ir laikas, nes buvo šviesiau. Tačiau tyrėja nereagavo į pastabas, viską darė skubotai ir nervingai. Kaltinamoji buvo nuvesta į atitvertą kelio atkarpą. Ten ji važiavo kažkokią kelio atkarpą, kažką ten darė. Ji stovėjo toliau, nes jos neįleido, nors buvo kaip atstovė ir tam buvo pateikusi dokumentus. Atlikus tyrimo veiksmą nuvažiavo į policijos komisariatą. Buvo šalia kaltinamosios, kai tyrėja ją apklausinėjo. R. G. sakė, kad sąlygos neatitinka eismo įvykio metu buvusioms, parašė tai pastabose, tačiau tyrėja aiškino, kad tas veiksmas yra suplanuotas, jį reikia atlikti, nes liepė prokurorė (t. 3, b. l. 93–94).

21Liudytoja D. B. 2018 m. lapkričio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį žino, kadangi atliko ikiteisminį tyrimą. Nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios iki tol nepažinojo. Eksperimentas įvyko kiek įmanoma atkuriant įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į gamtines, oro sąlygas. Dėl oro sąlygų buvo užklausta meteorologijos stotis. Jokių ypatingų oro sąlygų įvykio rytą nebuvo. Procesinis veiksmas buvo atliktas kelyje. Buvo rytmetis, eismas buvo uždarytas. Eksperimento minučių laikas buvo darytas R. G. naudai. Kadangi eksperimentas buvo pradėtas daryti minute ar dviem anksčiau, esant tamsai, tačiau net ir tada visi dalyviai matė kliūtį. Kiek pamena, prieš tai buvo atliktas parodymų patikrinimas su R. G. Eksperimentas vyko atsižvelgiant į jos parodymus, gamtines sąlygas bei kitų liudytojų parodymus. Eksperimento metu nustatinėjo matomumą – ar vairuotojas bei kiti eksperimente dalyvavę asmenys galėjo iš tam tikro atstumo pamatyti ar nepamatyti kliūtį. Labai gerai atsimena, kad pirminis atstumas buvo kai automobilis buvo pastatytas 200 metrų atstumu. Ekspertimente dalyvavo R. G., jos įgaliota atstovė L. J. bei dar du asmenys, kurį vieną atsivežė pati R. G. Eksperimento dalyviai matė kliūtį kelyje, vienaip ar kitaip įvardindami ką mato, todėl automobiliui iš vietos pajudėti nereikėjo. Protokolas surašytas, perskaitytas ir pasirašytas tarnybinėse patalpose. Paskutinės su protokolu susipažino R. G. ir jos atstovė L. J. Jos ilgai skaitė ir pasitardamos tarpusavyje rašė daug visokių pastabų bei pretenzijų. Galėjo būti pastaba ir dėl netinkamų oro sąlygų. R. G. bandė teigti, kad buvo slidu. Papildomos apklausos metu buvo manipuliuojama prokuroro pavarde bei pažintimi. Pavardžių sakymo kaip bauginimo ji nesuprato, tačiau suvokė, kad tam tikruose veiksmuose reikėtų jos, kaip tyrėjos, palankumo. Duomenų kam byloje reikšti įtarimus ir kas yra įtariamasis jai nekilo. Visi byloje esantys duomenys rodė, kad kliūtis buvo matoma, ir vairuotojai, padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, buvo pareiga imtis veiksmų, kad tos kliūties išvengti. Jeigu autobuso vairuotojo apklausa traktuojama kaip kažkoks procesinis pažeidimas ar sąmokslo teorija, ir kadangi fiksuojami laikai kaip viskas vyksta, tai toks laikas apklausoje ar kituose procesiniuose dokumentuose ir buvo užfiksuotas. Jeigu gerai prisimena, dėl autobuso nebuvimo parodė ir pati nukentėjusioji (t. 3, b. l. 112–114).

22Liudytoja S. G. 2018 m. gruodžio 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo daugiau nei prieš 3 metus, spalio mėnesį. Įvykio vietoje nebuvo. Po įvykio nukentėjusiąją pamatė kitą dieną anksti ryte, Šakių ligoninėje. Nukentėjusioji – jos motina, aiškino, kad ją partrenkė automobilis, kad ji patyrė kojos traumą. Buvo čiurnos lūžis trijose vietose. Motinai buvo atlikta operacija. Ji ant kojų ir šonų turėjo daug įvairių mėlynių. Ji visą savaitgalį motiną lankė ligoninėje. Motina pasakojo, kad važiavo į kapines. Išlipus iš autobuso jai reikėjo pereiti gatvę. Kadangi aplink nebuvo pėsčiųjų perėjos, ji apsidairė, ėjo per gatvę ir pasijuto, kad jau guli, nes ją partrenkė automobilis. Kai motina buvo paleista iš ligoninės, ji kartu su sese ją slaugydavo. Ji važinėjo savaitgaliais, o sesuo, kadangi gyvena netoli motinos, ateidavo kelis kartus per dieną. Motina praktiškai nevaikščiojo, nes po operacijos negalėjo priminti kojos. Porą mėnesių motiną buvo parsivežusi pas save į namus ir slaugė. Po pusės metų buvo atlikta dar viena operacija, kurios metu buvo išimtos „vinys“. Tada kažkiek laiko motina vėl negalėjo vaikščioti. Dabar didelio skausmo nėra, bet motina pasiskundžia, kad ir dabar naktimis tą koją paskauda. Matomai didžiausia trauma yra psichologinė, ir ne tik dėl avarijos, bet dėl visų teismo procesų. Su motina susiskambina kiekvieną dieną, atvažiuoja pas ją savaitgaliais, todėl nuo avarijos iki dabar matosi visiškas psichologinis lūžis. Motina jaučiasi sukrėsta. Ji negali naktimis miegoti. Motinos nepavyko visiškai išgydyti. Liekamieji reiškiniai yra. Ji juda, bet praščiau. Motinai reikalinga pagalba. Dvasiniai išgyvenimai motinai pasireiškia nerimu, nemiga, pastovia stresine būkle. Prokurorą L. F. pažįsta, kadangi kartu mokėsi. Su juo retkarčiais bendrauja kaip su bendramoksliu (t. 3, b. l. 136–137).

232015 m. spalio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje ir schemoje nurodyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), stovi priekiu šiaurės kryptimi į Šakių pusę. Automobilio dešinės pusės ratai stove ant kelkraščio, kairės pusės ratai stovi ant kelio važiuojamosios dalies. Ties dešinės pusės kelkraščiu rastas nulūžęs apie 0,30 m ilgio gėlės lapas (t. 1, b. l. 11–19).

242015 m. spalio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apgadinta: automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), priekinis kairės pusės sparnas – įlenktas, priekinės kairės pusės durelės – įrėžtos, priekinis kairės pusė galinio vaizdo veidrodėlis – išdužęs (t. 1, b. l. 20–22).

252015 m. spalio 21 d. R. G. raštiškai pasižadėjo saugoti turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), kol baigsis procesas (t. 1, b. l. 23).

26Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. 8 val. 42 min. R. G. buvo nustatytos 0.00 promilės (t. 1, b. l. 27).

27Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. 8 val. 37 min. D. Š. buvo nustatytos 0.00 promilės (t. 1, b. l. 37).

28Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) DK „PZU Lietuva“ (šiuo metu ADB „Gjensidige“) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo ( - ) kopija patvirtina, jog draudėjos R. G. automobilis „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) apdraustas civilinės atsakomybės draudimu laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 13 d. (t. 1, b. l. 31).

29Iš 2015 m. spalio 21 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad D. Š. diagnozuoti lūžiai, šokikaulio panirimas (t. 1, b. l. 38).

30Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 371/15(10) nurodyta, kad D. Š. nustatyta dešinės kojos vidinio ir išorinio kulkšnelių ir blauzdikaulio krašto lūžimai, dešinio šokikaulio panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai atsikišusios automobilio dalys, kietas pagrindas, pvz: kelio danga ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės kojos kulkšnelių ir blauzdikaulio krašto lūžimų, dešinio šokikaulio panirimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 44).

312015 m. spalio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog policijos pareigūnų pareikalauti atiduoti viršutiniai drabužiai, vilkėti D. Š. eismo įvykio metu: pusilgė striukė, šviesiai rudos spalvos („dramblio kaulo“) su gobtuvu, kurio kraštai apsiūti rudos spalvos dirbtiniu kailiu, užsegama užtrauktuku, tamsiai mėlynos spalvos kelnės (t. 1, b. l. 71–73).

322015 m. spalio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pateikti drabužiai, t. y. striukė ir kelnės, apibudinti jų individualūs ir rūšiniai požymiai, jie nufotografuoti ir užfiksuoti fotolentelėse (t. 1, b. l. 74-79).

332015 m. lapkričio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog policijos pareigūnų pareikalauta atiduoti galvos apdangalas, kurį dėvėjo D. Š. eismo įvykio metu – beretė – nerta, šviesiai rudos spalvos („dramblio kaulo“) siūlų, beretė (t. 1, b. l. 80–81).

342015 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokole nurodyta jog apžiūrėta pateikta beretė, apibūdinti jos individualūs ir rūšiniai požymiai, ji nufotografuota ir užfiksuota fotolentelėje (t. 1, b. l. 83–87).

352016 m. gegužės 20 d. nutarimas gražinti daiktus ir pakvitavimas patvirtina, kad D. Š. eismo įvykio metu dėvėti viršutiniai rūbai ir galvos apdangalas po atlikto tyrimo nukentėjusiąjai yra sugražinti (t. 1, b. l. 88–91).

362015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. atlikti parodymų patikrinimai vietoje su liudytoja, vairuotoja R. G. (t. 1, b. l. 97–101, 103–108).

372015 m. gruodžio 30 d. atlikti parodymų patikrinimas vietoje su liudytoju D. M. (t. 1, b. l. 110–114).

382015 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas D. Š. drabužiais, dėvėtais eismo įvykio metu, aprengtas manekenas ant stovo (nuo žemės iki kaklo manikeno stovo aukštis 1,48 m.), jis nufotografuotas ir užfiksuotas fotolentelėje (t. 1, b. l. 115–119).

392016 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-185 (16) nurodyta, kad automobilio „VW Golf“ greitis prieš stabdymą buvo apie 67 km/h. Jeigu automobilio „VW Golf“ vairuotoja, važiuodama apskaičiuotu apie 67 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją nemažesniu kaip 54,5 m atstumu iki partrenkimo vietos, tuomet automobilio „VW Golf“ vairuotoja, stabdydama automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti iki pėsčiosios ir taip išvengti jos partrenkimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio „VW Golf“ vairuotoja, važiuodama apskaičiuotu 67 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją nemažesniu kaip 54,5 m atstumu iki partrenkimo vietos, tuomet, techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo ir turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu tai, jog pėsčioji eidama į kitą kelio pusę, sudarė kliūtį automobilio „VW Golf“ vairuotojai R. G., bei tai, jog automobilio vairuotoja R. G., turėdama techninę galimybę išvengti eismo įvykio, laiku nestabdė savo transporto priemonės ir kliudė pėsčiąją (t. 1, b. l. 123–127).

402016 m. birželio 6 d. specialisto paaiškinimų protokole, teismo medecinos ekspertas V. V. parodė, kad remiantis 2016 m. gegužės 10 d. atlikta specialisto išvada ir atsižvelgiant į nustatytą 200 metrų kliūties matomumą, galima teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), vairuotoja, stabdydama automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo (pagrindinė sąlyga), tai jog pėsčioji eidama į kitą kelio pusę, sudarė kliūtį automobilio „VW Golf“ vairuotojai, bei tai, kad automobilio vairuotoja, turėdama techninę galimybę išvengti eismo įvykio, laiku nestabdė savo transporto priemonės ir kliudė pėsčiąją (t. 1, b. l. 130–131).

412015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d. kalendorių lapeliuose nurodyta, jog saulė atitinkamai teka 7 val. 57 min. ir 7 val. 27 min. (t. 1, b. l. 134).

42Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymose apie oro sąlygas 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d. Kybartų meteorologijos stoties, kurios yra artimiausios ( - ), duomenimis spalio 21 d. ryte lijo, tačiau pradžios ir pabaigos laiko neturi galimybės nurdoryti. Lapkričio 5 d. kritulių nebuvo (t. 1, b. l. 143–144).

43ADB „Gjensidige“ 2016 m. liepos 28 d. raštas Nr. 04-11B-125045, kuriuo Šakių rajono policijos komisariatui pranešama, jog 1 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmokos suma nukentėjusiai D. Š. gali būti išmokėta tik nustačius R. G. civilinę atsakomybę dėl 2015 m. spalio 21 d. įvykusio kelių eismo įvykio ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti patirtą žalą (t. 1, b. l. 159).

442016 m. gruodžio 2 d. nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Eur sumai (t. 2, b. l. 51–53).

45Iš Valstybinės teismo medicines tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės D. Š. kūno sužalojimų mechanizmui nustatyti akto Nr. PEKG 34/2017 (01) matyti, kad teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirta papildoma medicinos ekspertizė pradėta 2017 m. kovo 3 d., baigta 2017 m. birželio 27 d. Išvadoje nurodyta, kad D. Š. 2015 m. spalio 21 d. dešinės kojos trauma įvyko dinaminio kontakto su automobiliu pasekoje, esant jai vertikalioje padėtyje. D. Š. kūno sužalojimų kitose kūno vietose, išskyrus dešinį čiurnos sąnarį, pateiktuose medicinos dokumentuose neužfiksuota (t. 2, b. l. 101–104).

46Dėl įrodymų vertinimo ir išvadų dėl faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo.

47Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

48Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

49KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

50KET 128 punkte numatyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

51Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2015 m. spalio 21 d. apie 8 val. 10 min. kelio ( - ) Šakių rajone, ( - )ribose. Eismo įvykyje dalyvavo du eismo dalyviai, tai yra automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), vairuotoja R. G. ir pėščioji D. Š. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. G. kaltės nepripažino ir parodė, jog 2015 m. spalio 21 d. apie 8 val. važiavo keliu Kudirkos Naumiestis–Šakiai. Tą rytą oras buvo apniukęs, krito migla, buvo rūkas, kelio danga buvo drėgna. Buvo tamsu. Važiavo neviršydama greičio – 60 km/h greičiu su įjungtomis artimomis šviesomis. Artėdama prie ( - ) iš toliau matė kairiame kelkraštyje, autobusų sustojimo stotelėje stovinį autobusą, kuris stovėjo ir rodė kairės pusės posūkį. Tuo metu prasilenkė su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, kuris važiavo nuo Šakių. Kai jos automobilio priekis susilygino su autobuso galu, staiga pamatė važiuojamosios dalies ašinę liniją kertantį tamsų siluetą. Atstumas galėjo būti 20–30 metrų. Stabdė, signalino, tuo pačiu metu suko į dešinę kelkraščio pusę. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, bendravo su nukentėjusiąja, kuri pasakojo, kad jai svaigo galva, išgėrė vaistų, kad apsiavė ne tuos batus kaip visada – šiek tiek didesnius, kad ji praleidusi nuo Šakių atvažiuojantį automobilį ėjo per kelią, paskubėjo, matė jos vairuojamo automobilio šviesas, bet galvojo, kad spės pereiti, tačiau kelio viduryje kluptelėjo. Kaltinamosios parodymus dėl jos veiksmų prieš įvykstant eismo įvykiui teismas vertina kritiškai, kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją ir jais nesivadovauja, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.

52Kaltinamoji R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkė su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, kuris važiavo nuo Šakių. Minėtam automobiliui aplenkus autobusą ir prasilenkus su jos vairuojamu automobiliu, autobusas išvažiavo į kelią. Liudytojas V. Š., kuris yra autobuso vairuotojas ir važiavo maršrutu Šakiai–Kudirkos Naumiestis–Marijampolė, parodė, kad išvažiuodamas iš autobusų sustojimo aikštelės kitų transporto priemonių nematė. Automobilių jam išvažiuojant nebuvo nei iš galo, nei iš priekio. Kadangi autobuso veidrodžiai yra platūs, todėl žiūrint į autobuso galą praktiškai matosi abi kelio juostos. Taip pat parodė, kad jeigu judant iš stotelės jį būtų lenkęs automobilis, nebūtų galėjęs iš jos išvažiuoti. Tas pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo V. Š. parodymais, kadangi nei iki įvykio, nei po jo su nukentėjusiąja ar kaltinamąja jokie ryšiai nesiejo ir nesieja, jis nėra suinteresuotas byloje duoti pastariesiems palankius parodymus ir nepadėti teismui nustatyti objektyvią tiesą, todėl teismas, vertindamas kaltinamosios R. G. veiksmus kelių eismo saugumo taisyklių ir būtinosios padarinių kilimo sąlygos kontekste, šiais parodymais vadovaujasi. Liudytojas V. Š. taip pat parodė, kad nukentėjusiąjai išlipus į autobusą įlipo vienas moksleivis, kuriam nereikėjo atspausdinti bilieto, jis uždarė autobuso duris ir, neužtrukęs nei minutės, pajudėjo iš sustojimo vietos. Per durų stiklą matė, kad nukentėjusioji iki jam pradedant važiuoti liko stovėti ant autobusų stotelės pakylos. Tai, kad autobusų sustojimo aikštelėje ilgai nestovėjo autobusų vairuotojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji D. Š. taip pat parodė, kad išlipusi iš autobuso ji šiek tiek paėjo kelkraščiu Šakių miesto kryptimi ir nutarė pereiti į kitą kelio pusę. Kelkraščiu ėjo lėtai, galėjo užtrukti apie tris minutes. Ketinant eiti per kelią autobusas jau buvo išvažiavęs iš sustojimo vietos. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. Š. parodymais, kadangi jie iš esmės sutampa su liudytojo V. Š. parodymais, yra nuoseklūs, neprieštaringi. Nukėntėjusioji D. Š. parodė, kad prieš eidama per kelią nuo Kudirkos Naumiesčio pusės matė atvažiuojantį automobilį, kuris jai atrodė dar toli, o nuo Šakių miesto pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo. Kad nukentėjusiosios D. Š. parodymai yra teisingi apie tai, jog ji išlipusi iš autobuso paėjo kelkraščiu Šakių miesto kryptimi ir galėjo užtrukti apie tris minutes, patvirtina eismo įvykio vietos apžiūra, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad autobusų sustojimo aikštelė nuo sustojusio „VW Golf“ automobilio gan toli, o nukentėjusioji buvo spėjusi Šakių miesto kryptimi nuo išlipimo iš autobuso per priekines keleivio pusės duris paeiti kiek daugiau nei 30 metrų atstumą, kurį lėtai einant dėl savo amžiaus galėjo užtrukti iki trijų minučių. Atsižvelgiant į tai, kad autobuso vairuotojas skubėjo, nes vėlavo pagal grafiką, į tai, kad išlipo ir įlipo tik po vieną keleivį, į tai, kad moksleiviui išmušti bilieto nereikėjo, tikėtina, jog autobusas iš sustojimo aikštelės pajudėjo greitai, galimai per vairuotojo nurodytą laiką – minutę, į tai, kad vairuotojo teigimu uždaręs autobuso duris jis dar per durų stiklą matė stovinčią nukentėjusiąją, todėl tikėtina, kad nukentėjusiajai Šakių mieto kryptimi paėjus apie 30 metrų nuo sustojimo aiktelės priekio, šis jau buvo išvažiavęs į kelio važiuojamąją dalį ir nuvažiavęs tam tikrą atstumą. Teismas, vadovaudamasis nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais daro išvadą, kad nukentėjusiajai D. Š. ruošiantis eiti per kelią autobusas jau buvo išvažiavęs iš sustojimo vietos, o šio prieš išvažiuojant į važiuojamąją kelio dalį joks automobilis nepralenkė.

53Pažymėtina, kad kaltinamosios, liudytojų parodymai dėl matomumo autoįvykio metu skiriasi – R. G., V. A. teigia, jog buvo apniukę, krito migla, buvo rūkas, kelio danga buvo drėgna, buvo tamsu, kiti – R. B., V. Š., D. M., teigia, jog buvo buvo prašvitę. Tamsu nebuvo. Matomumas buvo geras. Nelijo. Rūko nebuvo. Teismas neturi pagrindo daryti išvados apie labai blogas eismo įvykuio sąlygas, kadangi to nepatvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas – įvykio vieta buvo apžiūrėta valandos laikotarpyje nuo eismo įvykio, o ir liudytojai R. B., V. Š., D. M. nenurodė, kad eismo sąlygos tą rytą butų bususios neįprastos.

54Nors Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie hidrometeorolines sąlygas nurodyta, kad Kybartų meteorologijos stoties, artimiausios ( - ), duomenimis spalio 21-osios rytą lijo, tačiau galimybės nustatyti ar tokios pačios oro sąlygos buvo ir įvykio vietoje, nes Kybartų meteorologijos stotis nuo įvykio vietos yra nutolisi gan nemažu atstumu.

55Liudytojo V. A. parodymus teismas vertina kaip subjektyvų paties liudytojo vertinimą, kuris nepagrįstas jokiais kitais byloje surinktais neginčijamais duomenimis ir jais sprendžiant klausimą dėl oro sąlygų nesivadovauja, kadangi jis nebuvo įvykio vietoje. Šioje vietoje pažymėtina, kad esant bet kokiam matomumui (geresniam ar blogesniam) vairuotojas privalo važiuoti ne tik leistinu greičiu, kuris esant tam tikroms aplinkybėms, ne visais atvejais yra saugus, bet pasirinkti tokį greitį, kuriuo važiuodamas galėtų laiku sustabdyti prieš kliūtį arba saugiai ją apvažiuoti.

56Tai, kad minučių tikslumu nebuvo nustatytas eismo įvykio laikas (apie 8 val. 10 min.) įtakos neturi, nes 2015 m. spalio 21 d. saulė tekėjo 07 val. 57 min., o šiai patekėjus jau būna visiškai šviesu. Kad eismo įvykis neįvyko anksčiau nei patekėjo saulė, patvirtina liudytojo V. Š. parodymai, UAB „Šakių autobusų parkas“ pateikta informacija, policijoje užfiksuoti duomenys apie įvykusį eismo įvykį (t. 1, b. l. 32, 133). Teismas daro išvadą, kad nors įvykio metu ir galėjo būti apsiniaukę (nešvietė saulė), drėgnesnė kelio danga, tačiau matomumas buvo geras.

57Vertinant, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus.

582016 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-185 (16) nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio „VW Golf“ vairuotoja, važiuodama apskaičiuotu 67 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją nemažesniu kaip 54,5 m atstumu iki partrenkimo vietos, tuomet, techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo ir turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu tai, jog pėsčioji eidama į kitą kelio pusę, sudarė kliūtį automobilio „VW Golf“ vairuotojai R. G., bei tai, jog automobilio vairuotoja R. G., turėdama techninę galimybę išvengti eismo įvykio, laiku nestabdė savo transporto priemonės ir kliudė pėsčiąją. Nors kaltinamoji R. G. nurodė, kad atsumas nuo jos automobilio iki nukentėjusiosios buvo 20–30 metrų, tačiau teismas daro išvadą, kad eismo įvykio metu eismo matomumas buvo geras, kadangi iš fotonuotraukų prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelias eismo įvykio vietoje yra tiesus, nėra posūkių ar kitų trikdžių pamatyti eismo dalyviui kliūtį, kelias buvo tuščias, nes autobusas buvo nuvažiavęs, kitų transporto priemonių kelyje nebuvo, todėl nors D. Š. ir buvo nepakankamai atsargi, t. y. neįsitikino ar į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti saugu, ar nebus trukdoma transporto priemonėms, tačiau kaltinamoji R. G. galėjo pamatyti nukentėjusiąją D. Š. einančią per kelią iš toliau nei 54,5 m atstumo ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja, nes ji senyvo amžiaus, gim. ( - ) m., greitai nevaikščiojo ir kelio važiuojamąją dalį buvo beveik perėjusi. Ir pati kaltinamoji R. G. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė nukentėjusiąją pamačiusi 1 metro atstumu iki dešiniojo kelkraščio žiūrint jos važiavimo kryptimi. Taigi, nukentėjusioji D. Š. nesudarė automobilį vairavusiai R. G. staigios kliūties ir kaltinamosios padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Tik dėl D. Š. KET pažeidimo įvykis nebūtų kilęs, nes atidus ir atsargus vairuotojas, turėdamas realias technines galimybes, būtų ėmęsis priemonių išvengti žmogaus parbloškimo.

59Nukentėjusioji visose apklausose nurodė, kad eidama per kelią slystelėjo. Nors kaltinamosios gynėjas buvo iškėlęs versiją, kad nukentėjusioji D. Š. slystelėjo dėl slidžios kelio dangos, tačiau tai galėjo sąlygoti ir kiti veiksniai, t. y. netinkamas batų dydis ar galvos susvaigimas. Kaltinamoji R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kol atvažiavo policijos pareigūnai, bendravo su nukentėjusiąja, kuri pasakojo, kad apsiavė ne tuos batus kaip visada – šiek tiek didesnius ir jai svaigo galva.

60Kaltinamoji teigia, kad matė tamsų siluetą, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, t. y. su juodais batais, juodomis kelnėmis, tamsiai rudu puspalčiu ir kepure. Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kas nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiai, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, kuriuose yra nurodyta, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi šviesios spalvos striukę, ant galvos dėvėjo šviesios spalvos kepurę. Tai patvirtina ir 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolai, iš kurių nustatyta, kad eismo įvykio metu D. Š. vilkėjo pusilgę striukę, šviesiai rudos spalvos („dramblio kaulo“) su gobtuvu, kurio kraštai apsiūti rudos spalvos dirbtiniu kailiu, tamsiai mėlynos spalvos kelnes, beretę, nertą, šviesiai rudos spalvos („dramblio kaulo“) siūlų. Teismo vertinimu, kaltinamoji bando nepagrįstai – nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms pateikiama prieštaraujančia informacija, sistemiškai įtikinti ir kartu suklaidinti teismą, jog nebuvo galima savalaikiai pamatyti kelyje nukentėjusiosios ir iki susidūrimo su D. Š. sustabdyti vairuotos transporto priemonės. Tai, kad nebuvo nustatyta ar nukentėjusioji D. Š. turėjo su savimi šviesą atspindintį atšvaitą, įtakos kliūties matomumui netur, nes eismo įvykis įvykio šviesiu paros metu, nesant blogam matomumui.

612015 m. lapkričio 5 d., nuo 7 val. 15 min. iki 7 val. 36 min. buvo atliktas eksperimentas kliūties matomumui nustatyti, atkuriant eismo įvykio aplinkybes, patikrinti liudytojos R. G. parodymus, galimybės panašiomis sąlygomis matyti kliūtį. Eksperimento atlikimo sąlygos buvo pradėjus švisti, esant apniukusiam orui, esant nedideliam rūkui. Eksperimento rezultatai – kliūtis buvo matoma 200 m. atstumu. Dalyviai V. K. ir V. A. jokių pastabų nepareiškė. R. G. ir jos atstovė L. J. pareiškė protokole pastabas, dėl, jų manymu: per aukšto stovo, ant kurio užkeltas D. Š. siluetą imituojantis manekenas; dėl skirtingo eismo įvykio ir eksperimento atlikimo laiko (atitinkamai 8 val. 15 min. ir 7 val. 30 min.); dėl eismo įvykio ir eksperimento metu buvusių esmingai skirtingų oro sąlygų; dėl eksperimento metu autobuso stotelėje nestovėjusio ir bepradedančio važiuoti autobuso ir nuo Šakių pusė nevažiavusio automobilio su įjungtomis šviesomis; dėl manekeno buvimo arčiau kelio vidurio nei eismo įvykio metu; dėl to, kad ekperimentas neatitinka įvykio aplinkybių, nes eismo įvykio metu judantis objektas staiga išeina į kelio važiuojamąją dalį, o ekperimento metu – matai ir tikiesi, kad bus padėtas manekenas (t. 1, b. l. 92–95). Iš prokurorės nutarimo atlikti papildomus tyrimo veiksmus matyti, kad rezoliucinėje dalyje nutarė pakartotinai atlikti eksperimentą, tačiau motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad reikalui esant atlikti akistatas bei pakartoti eksperimentą. Nors kaltinamoji R. G. ginčija atliktą matomumo eksperimentą kaip niekinį proceso veiksmą, nes šis visiškai neatitiko eismo įvykio aplinkybių, tačiau teismas tokios išvados daryti negali, nes nenustatė, kad eismo įvykio vietoje stovėjo autobusas, kad su kaltinamosios vairuojamu automobiliu būtų prasilenkęs tamsios spalvos automobilis, pati kaltinamoji R. G. yra nurodžiusi, kad nukentėjusioji buvo arčiau dešiniojo kelkraščio, o ne arčiau ašinės kelio ženklinimo linijos ir nukentėjusioji į kelią neišėjo stagiai. Nors manekenas ir galėjo būti aukštesnis nei nukentėjusioji, tačiau nėra nustatyta, kad jo aukštis nuo nuknetėjusiosios ūgio skirtųsi labai smarkiai (bylos duomenimis, nuo žemės iki kaklo manikeno stovo aukštis buvo 1,48 m.), manekenas buvo aprengtas šios rūbais. Taip pat nebuvo nustatyta, kad būtų kardinaliai skyrusios matomumo eksperimento ir eismo įvykio laikas bei oro sąlygos. Matomumo eksperimento metu taip pat buvo apniukęs, tai yra nešvietė saulė, esant nedideliam rūkui ir panašiam laikui – švintant. Kaip nurodė liudytoja D. B., matomumo eksperimento minučių laikas buvo darytas R. G. naudai. Ir netgi tada kliūties matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras – apie 200 metrų, todėl daryti priešingos išvados, kad kaltinamoji R. G. nukentėjusiosios negalėjo pamatyti iš daugiau nei 54,5 m. atstumo, neturi teisinio pagrindo. Atlikto mamomumo eksperimento teismas neturi pagrindo laikyti nepatikimu, kadangi jis buvo atliktas kiek įmanoma atkuriant panašią tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus.

62KET reglamentuoja ne vien vairuotojų, bet ir kitų eismo dalyvių, tame tarpe ir pėsčiųjų elgesį keliuose.

63Įvykio metu galiojusios redakcijos KET 42 straipsnyje nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstiesiems leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šį KET reikalavimą nukenetėjusioji D. Š. pažeidė ir jeigu ji būtų elgusis taip, kaip kelyje elgtis įpareigoja KET, nagrinėjamo įvykio bei pasekmių taip pat būtų išvengta nežiūrint į tai, kaip šioje kelio situacijoje elgėsi kitas eismo įvykio dalyvis – kaltinamoji R. G. Būtent dėl to, kad nuknetėjusioji D. Š. pažeidė KET kaltinamajai R. G. atsirado pareiga imtis KET numatytų atsargumo priemonių įvykiui išvengti, o ne atvirkščiai.

64Teismas nustatydamas R. G. kaltę taip pat atsižvelgia ir į D. G. neatsargius veiksmus, kuriais ji taip pat pažeidė KET reikalavimus, t. y. eidama per kelią neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms – kas taip pat buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu bei jo pasekmėmis. Tačiau atsižvelgiant į kitas nustatytas ir aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad D. Š., būdama senyvo amžiaus, negalėjo tinkamai įvertinti ar eiti saugu, daro išvadą, kad jos veiksmai buvo ne pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, t. y. tik nedidelė dalis (kuri galėtų būti vertinama kaip 10 procentų jos kaltės). Vertinant, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, pažymėtina, jog, jeigu kaltinamoji R. G. būtų laikiusis KET 127 ir 128 punktų reikalavimų, būtų ėmusis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui – eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtent kaltinamosios R. G. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, buvo pagrindinė ir lemiama eismo įvykio kilimo sąlyga, kurios metu kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G 371/15(10), kilo padariniai, tai yra D. Š. nustatyta dešinės kojos vidinio ir išorinio kulkšnelių ir blauzdikaulio krašto lūžimai, dešinio šokikaulio panirimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

65Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamosios R. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

66Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

67Kaltinamosios R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 6 punktas).

68Dėl bausmės skyrimo.

69Skiriant kaltinamajai R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamosios asmenybę, į jos socialinį statusą, – neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti; bylos duomenimis charakterizuojama teigiamai, turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta; taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kuris kaltinamosios nepripažįstamas ir nėra atlygintas.

70Įvertinus visas šias aplinkybes, R. G. skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant mažesnį nei veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamąjame įstatyme numatytas baudos vidurkis – 35 MGL dydžio.

71Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, kuria vietoje iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio 37,66 Eur bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio buvo patvirtintas 50 Eur dydis (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija). Kadangi R. G. nusikaltimą įvykdė 2015 m. spalio 21 d., apskaičiuojant jai paskirtos baudos dydį, turi būti taikoma ne nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi minėto nutarimo redakcija, bet 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakcija, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d. ir galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d., kuria bazinio bausmių ir nuobaudų (arba minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL)) dydis buvo nustatytas 37,66 Eur. Teismo vertinimu, apskaičiuojant R. G. paskirtą bausmę – baudą, taikyti didesnį nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį 50 Eur MGL dydį negalima, nes toks skaičiavimas pasunkintų nuteistosios teisinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228-396/2016).

72BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą (2018 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-65-383/2018).

73Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. G. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl jos padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, duomenų, jog per daugiau nei 30 metų vairavimo stažą būtų bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, byloje nėra, yra vyresnio amžiaus moteris, eismo įvykio metu jokių piktybiškai jokių eismo taisyklių nepažeidė (pvz.: greičio neviršijo, buvo neblaivi ir pan.), įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teisiama pirmą kartą, eismo įvykį sukėlė tik dėl nepakankamo savo atidumo. Todėl, teismo vertinimu, tai, jog R. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jai taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas R. G. yra netikslingas.

74Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. G. laikinai sulaikyta nebuvo. Kaltinamajai iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

75Dėl civilinio ieškinio.

76BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

77Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teisės aktuose nustatyta apimtimi su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako ir draudimo bendrovė. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatančiame, kad dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintina žalos suma yra 5 000 000 Eur (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

78Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti jai iš civilinių atsakovų – ADB „Gjensidige“ ir R. G. 5 000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 51–53).

79Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

80Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamosios nepripažįstamas.

81Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo, matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 13 d. Byloje nėra duomenų, kad draudimo bendrovė būtų nors iš dalies atlyginusi nukentėjusiosios pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

82Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turimų dokumentų matyti, jog D. Š. eismo įvykio pasekmėje buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Duomenų apie jos ilgalaikius/nepataisomus sveikatos sutrikimus, apie ilgai trunkantį gydymą, numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, nesama. Todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo priteisti D. Š. prašomos 5 000 Eur neturtinės žalos sumos. Civilinė ieškovė paskaičiavo ir sutinka išmokėti 1 750 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, kurią laiko pakankama, adekvačia patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Atsiliepime civilinė atsakovė taip pat pažymi, kad teismui nustačius, jog dėl 2015 m. spalio 21 d. kelių eismo įvykio yra atsakinga ADB „Gjensidige“ apdraustos transporto priemonės vairuotoja, nurodyta suma (1 750 Eur) būtų išmokėta civilinei ieškovei.

83Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

84Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016).

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir nustatytų žalos dydžių nustatymo kriterijai. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

86Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. dėl veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius, patyrė neturtinės žalos, todėl ši žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta. Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes, gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus neigiamus išgyvenimus, netektą darbingumą, kilusias psichologines pasekmes, kaltininkės kaltės formą, jos turtinę padėtį, o taip pat pačios nukentėjusiosios veiksmus.

87Nagrinėjamu atveju, vertinant D. Š. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog nors pastarajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas neatsargiais kaltinamosios veiksmais, D. Š. gydėsi ortopedijos – traumatologijos sektoriuje nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 21 d. atlikta operacija: dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto bei šokikaulio repozicija ir osreosintezė sraigtais ir plokštele. Antrosios operacijos metu nukentėjusiajai iš kojos buvo pašalinti metaliniai sraigtai ir plokštelė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 371/15(10), nurodyta, kad D. Š. nustatyta dešinės kojos vidinio ir išorinio kulkšnelių ir blauzdikaulio krašto lūžimai, dešinio šokikaulio panirimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pati nukentėjusioji D. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad naktimis jai ir dabar skauda bei kaitina dešinę koją. Liudytoja S. G. parodė, kad motina praktiškai nevaikščiojo, nes po operacijos negalėjo priminti kojos. Po pusės metų buvo atlikta dar viena operacija, kurios metu buvo išimtos „vinys“. Tada kažkiek laiko motina vėl negalėjo vaikščioti. Dabar didelio skausmo nėra, bet motina pasiskundžia, kad naktimis koją paskauda. Matomai didžiausia trauma yra psichologinė, ir ne tik dėl avarijos, bet dėl visų teismo procesų. Dvasiniai išgyvenimai motinai pasireiškia nerimu, nemiga, pastovia stresine būkle. Šių duomenų visuma pagrindžia, jog eismo įvykio metu patirti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės sužalojimai turėjo itin neigiamų padarinių ne tik jos fizinei sveikatai, bet ir jos gyvenimo kokybei, kas, teismo vertinimu, galėjo nulemti taip pat nukentėjusiosios itin didelius dvasinius išgyvenimus. Kaip matyti iš civilinės atsakovės atsiliepimo, šių išimtinių aplinkybių civilinė atsakovė, vertindama neturtinės žalos dydį, nevertino.

88R. G. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Kaltinamoji eismo įvykio metu buvo blaivi.

89Įvertinus visumą anksčiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas laikyti, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtas neturtinės žalos bendras dydis yra 3 300 Eur. Nei vienas iš civilinių atsakovų nėra atlyginusios nukentėjusiąjai D. Š. žalos, todėl įvertinus tai, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ su R. G. yra saistoma sutartiniais ryšiais, jog nagrinėjamoje byloje yra konstatuota mišri kaltė, nukentėjusiosios veiksmai – eidama per kelią neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms (10 proc. jos kaltės) taip pat turėjo įtakos kilusioms pasekmėms, todėl minėta suma mažintina 10 procentų, civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant jai iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ 3 000 Eur (3 300 Eur – 90 procentai) neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita pareikšto civilinio ieškinio dalis atmestina.

90Dėl kitų proceso išlaidų.

91Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

92Teisme dalyvavo nukentėjusiosios D. Š. atstovas advokatas O. R., teikiantis nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7284 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisme sudaro 195 Eur. Įvertinęs tai, kad kaltinamoji R. G. šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstama kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, 195 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra valstybės patirtos ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamosios R. G..

93Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

94Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), perduotą saugoti pagal pakvitavimą R. G., po nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jo savininkei R. G.

95Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

96R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 35 MGL (1 318,10 Eur) bauda.

97Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

98Priteisti iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei D. Š.

99Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

100Priteisti iš kaltinamosios R. G. vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus (195 Eur) bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajai D. Š. Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

101Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės R. G. neskirti.

102Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), perduotą saugoti pagal pakvitavimą R. G., po nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jo savininkei R. G.

103R. G. išaiškinti, kad:

104Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ), akcinė bendrovė „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 6801.

105Sumokėjusi baudą nuteistoji nuosprendį priėmusio teismo raštinės skyriaus tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

106Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistosios gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

107Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. kaltinamoji R. G. 2015 m. spalio 21 d. apie 8 val. 10 min. kelio ( - ) Šakių... 6. Kaltinamoji R. G. 2018 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 7. Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad visa tiesą yra pasakiusi ankstesniuose... 8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 9. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 10. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 11. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 12. Liudytojas D. M. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 13. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 14. Liudytojas G. B. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 15. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 16. Liudytojas R. B. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 17. Liudytojas V. Š. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 18. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti... 19. Liudytojas V. A. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 20. Liudytoja L. M. 2018 m. spalio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 21. Liudytoja D. B. 2018 m. lapkričio 8 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 22. Liudytoja S. G. 2018 m. gruodžio 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 23. 2015 m. spalio 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole,... 24. 2015 m. spalio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 25. 2015 m. spalio 21 d. R. G. raštiškai pasižadėjo saugoti turtą –... 26. Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. 8 val. 42 min. R.... 27. Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. 8 val. 37 min. D.... 28. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) DK „PZU Lietuva“ (šiuo... 29. Iš 2015 m. spalio 21 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad D. Š.... 30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje... 31. 2015 m. spalio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole... 32. 2015 m. spalio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pateikti... 33. 2015 m. lapkričio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole... 34. 2015 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokole nurodyta jog apžiūrėta pateikta... 35. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimas gražinti daiktus ir pakvitavimas patvirtina,... 36. 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. atlikti parodymų... 37. 2015 m. gruodžio 30 d. atlikti parodymų patikrinimas vietoje su liudytoju D.... 38. 2015 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas D.... 39. 2016 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-185 (16) nurodyta, kad... 40. 2016 m. birželio 6 d. specialisto paaiškinimų protokole, teismo medecinos... 41. 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d. kalendorių lapeliuose... 42. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymose apie... 43. ADB „Gjensidige“ 2016 m. liepos 28 d. raštas Nr. 04-11B-125045, kuriuo... 44. 2016 m. gruodžio 2 d. nukentėjusioji D. Š. pareiškė civilinį ieškinį 5... 45. Iš Valstybinės teismo medicines tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės D.... 46. Dėl įrodymų vertinimo ir išvadų dėl faktinių aplinkybių ir veikos... 47. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 48. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina... 49. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas... 50. KET 128 punkte numatyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo... 51. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2015... 52. Kaltinamoji R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkė su... 53. Pažymėtina, kad kaltinamosios, liudytojų parodymai dėl matomumo autoįvykio... 54. Nors Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje... 55. Liudytojo V. A. parodymus teismas vertina kaip subjektyvų paties liudytojo... 56. Tai, kad minučių tikslumu nebuvo nustatytas eismo įvykio laikas (apie 8 val.... 57. Vertinant, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui... 58. 2016 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-185 (16) nurodyta, kad... 59. Nukentėjusioji visose apklausose nurodė, kad eidama per kelią slystelėjo.... 60. Kaltinamoji teigia, kad matė tamsų siluetą, kad nukentėjusioji buvo... 61. 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 7 val. 15 min. iki 7 val. 36 min. buvo atliktas... 62. KET reglamentuoja ne vien vairuotojų, bet ir kitų eismo dalyvių, tame tarpe... 63. Įvykio metu galiojusios redakcijos KET 42 straipsnyje nurodyta, kad į kitą... 64. Teismas nustatydamas R. G. kaltę taip pat atsižvelgia ir į D. G. neatsargius... 65. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina... 66. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.... 67. Kaltinamosios R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 68. Dėl bausmės skyrimo.... 69. Skiriant kaltinamajai R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius... 70. Įvertinus visas šias aplinkybes, R. G. skirtina sankcijoje už padarytą... 71. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos... 72. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 73. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas,... 74. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. G. laikinai sulaikyta nebuvo.... 75. Dėl civilinio ieškinio.... 76. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 77. Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal... 78. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š. pareiškė... 79. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 80. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamosios... 81. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 82. Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą, kuriame... 83. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas,... 84. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos... 86. Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Š.... 87. Nagrinėjamu atveju, vertinant D. Š. patirtos neturtinės žalos dydį,... 88. R. G. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamoji sąmoningai nesiekė... 89. Įvertinus visumą anksčiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų... 90. Dėl kitų proceso išlaidų.... 91. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį... 92. Teisme dalyvavo nukentėjusiosios D. Š. atstovas advokatas O. R., teikiantis... 93. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 94. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 95. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,... 96. R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1... 97. Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios D. Š. civilinį ieškinį tenkinti... 98. Priteisti iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige 3 000 Eur (tris... 99. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.... 100. Priteisti iš kaltinamosios R. G. vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus... 101. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės R. G. neskirti.... 102. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 103. R. G. išaiškinti, kad:... 104. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2... 105. Sumokėjusi baudą nuteistoji nuosprendį priėmusio teismo raštinės skyriaus... 106. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos... 107. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...