Byla 2K-401/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams metams, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu penkeriems metams, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes apėmus ir iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Iš nuteistojo R. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. priteista 300,48 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai, o nukentėjusiajai R. K. – 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat Valstybinei ligonių kasai – 1744,87 Lt turėtų nukentėjusiosios J. M. gydymo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. pripažinta teisė į ieškinio dėl galimos randų operacijos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio dalis dėl 1719 Lt turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. ir nukentėjusiųjų J. M. bei R. K. atstovo pagal įgaliojimą E. M. apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,

Nustatė

4R. K. pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 6 d. 18.00 val.–2011 m. sausio 7 d. 3.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), J. M. gulint lovoje, tyčia ranka sudavė tris kartus į veidą, peiliu – į krūtinę ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, R. K., siekdamas netrukdomai smurtauti prieš J. M., tuo pačiu metu tyčia ranka du kartus pastūmė toje pačioje lovoje buvusią mažametę dukterį R. K., gimusią 2005 m. spalio 14 d., ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

5R. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 19 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinei J. M. uždėjęs ant kaklo virvę ir pargriovęs ją ant grindų tempdamas, tyčia rankomis sudavė apie tris smūgius nukentėjusiajai į veidą, po to – peiliu du smūgius į pilvą ir taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

6Be to, R. K. buvo kaltintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2011 m. sausio 19 d., 17.00–21.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose (duomenys neskelbtini), sunkiai sutrikdęs nukentėjusiosios J. M. sveikatą, pagrobė jai priklausiančius daiktus ir asmens dokumentus, tačiau dėl šių kaltinimų išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis ir šią baudžiamosios bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, jo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į to paties straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti iš jo nukentėjusiajai J. M. priteistą turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą ir kaip liudytojus apklausti A. Š., R. J., V. N.

8Kasatorius nurodo, kad yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami bei vertindami įrodymus, padarė procesinių pažeidimų. Pasak kasatoriaus, teismai, nepagrįstai patikėję nukentėjusiosios melagingais parodymais, padarė tikrovės neatitinkančias išvadas ir jo baudžiamąją bylą nagrinėjo šališkai, t. y. neatsižvelgė į jo bei jo gynėjos prašymus apklausti gynybai svarbius liudytojus, galėjusius patvirtinti, kad jis nenaudojo smurto prieš mažametę dukterį, savo sprendimus grindė tik kaltinančiai pusei palankiais įrodymais. Be to, nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą E. M. yra buvęs aukštas policijos pareigūnas, teisėjas, todėl, kasatoriaus nuomone, teismams galėjo daryti įtaką.

9Kasatorius teigia, kad nukentėjusioji J. M. jį sąmoningai, iš anksto suplanavusi, provokavo konfliktuoti tam, kad galėtų prisiteisti jam priklausantį butą Vilniuje. Tai patvirtina ir 2011 m. sausio 19 d. 17.00 val. įvykęs konfliktas. Kasatorius, išdėstęs 2011 m. sausio 19 d. įvykius, nurodo, kad jis, neapsikentęs girtos nukentėjusiosios pašaipų, patyčių dėl nebūtų dalykų, timptelėjo ant kėdės sėdinčią nukentėjusiąją už kaklo vėrinio ir ši nukrito ant akmens masės plytelių, trenkėsi veidu į grindis. Pasak kasatoriaus, jis rankose turėjo peiliuką, kuriuo, nenorėdamas ir nesuvokdamas, bakstelėjo nukentėjusiajai į pilvą. Kasatoriaus tvirtinimu, nukentėjusiajai iš antakio pradėjus bėgti kraujui, jis jai padėjo atsikelti, palydėjo į vonią. Nukentėjusioji jam (kasatoriui) nesakė, kad jis ją sužalojo peiliuku – tik paprašė ją palydėti į lovą.

10Kasatorius skunde nurodo, kad buvusi jo sugyventinė J. M. daugiau nei dešimt metų niekur nedirbo, nesimokė (neįgijo net vidurinio išsilavinimo), girtavo, vartojo narkotikus. Kasatorius teigia, kad J. M. dabar gyvena jo namuose ir reikalauja sumokėti už komunalines paslaugas. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji yra linkusi pati save žaloti, todėl jis pirmosios instancijos teismo prašė atlikti psichiatrinę ekspertizę.

11Kasatorius taip pat teigia, kad jis Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nebuvo gydomas. Į ligoninę pasiprašė pats savo noru, nes, sustiprėjus nemigai, ėmus kristi svoriui, žlugus jo įmonei ir labai pablogėjus finansinei padėčiai, norėjo pabūti vienas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo baustas tik už greičio viršijimą, negirtavo, nes dirbo, važinėjo po Europą.

12Pasak kasatoriaus, teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, netinkamai aiškino ir taikė BPK 1, 20, 276 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nenustatė šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių, vertindamas įrodymus, nesilaikė vidinio įsitikinimo principo ir nebuvo visiems vienodai teisingas.

13Kasatoriaus tvirtinimu, jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo sudėties, nes nukentėjusioji J. M. įvykio metu buvo jam svetimas asmuo – jis su ja negyveno, bendro ūkio nevedė, tarpusavyje juos siejo tik jų bendras vaikas. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jo veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto turėtų būti perkvalifikuota į to paties BK straipsnio 1 dalį.

14Kasatoriaus teigimu, jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo sudėties, nes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tik tas, kas nusikalstamą veiką padarė prieš artimą asmenį. Tuo tarpu nukentėjusioji J. M., pasak kasatoriaus, įvykio metu buvo jam svetimas asmuo, nes jis su ja negyveno, bendro ūkio nevedė – tarpusavyje juos siejo tik jų bendras vaikas, todėl jo veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto turėtų būti perkvalifikuota į to paties straipsnio 1 dalį. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo veiksmuose nėra ir BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų nusikaltimų sudėčių, nes 2011 m. sausio 6–7 d. tarp jo ir nukentėjusiosios J. M. nebuvo kokio nors konflikto, dukters jis taip pat nestūmė ir jai neįdrėskė.

15Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės. Pasak kasatoriaus, nukentėjusioji 2011 m. sausio 19 d., teigdama, kad su tėvu ruošia jam puotą, jį provokavo ir jos veiksmai jam sukėlė fiziologinio afekto būseną.

16Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vladimiras Sergejevas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

17Prokuroras atsiliepime pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius, minėdamas nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu. Pagal BK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų iš naujo nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, prokuroro nuomone, turi būti palikti nenagrinėti.

18Prokuroro nuomone, teismai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus pripažino nuosekliais, o daromas išvadas pakankamai motyvavo, todėl, pripažindami R. K. kaltu, nepažeidė BK 140 straipsnio 1, 2 dalių, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

19Prokuroras nurodo, kad kasatorius skunde eskaluoja neva buvusią provokaciją iš nukentėjusiosios pusės siekiant užvaldyti jo nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pasak prokuroro, iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. ir R. K., nors ir nenuolatinis, bet pakankamai dažnas buvimas kartu, bendravimas, išgėrinėjimai buvo sugyventinių modus vivendi, todėl nukentėjusiosios elgesys nebuvo netikėtas ar išskirtinis sugyventiniui. Prokuroro tvirtinimu, sugyventiniai kartu gyveno jau septynerius metus, rūpinosi bendru vaiku, įvykio dieną taip pat kalbėjo apie vaikus, bendrą gyvenimą, todėl negalima teigti, kad kasatorius sunkiai sutrikdė sveikatą svetimam asmeniui. Kasatoriaus teiginį apie tai, kad jis nukentėjusiąją sužalojo būdamas didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenos, prokuroro tvirtinimu, paneigia specialisto išvada Nr. 90TPK–20.

20Prokuroras atsiliepime, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo normų aiškinimo bei taikymo, teigia, kad šie kasatoriaus argumentai yra deklaratyvūs ir prieštarauja teismų sprendimuose aptartiems įrodymams, jų vertinimui.

21Nukentėjusiosios J. M. atstovas pagal įgaliojimą E. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

22Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino ir R. K. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus bei pirmosios instancijos teisme duotus liudytojų parodymus. Teismai, rinkdami duomenis ir pripažindami juos įrodymais, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taip pat nepadarė.

23Pasak nukentėjusiosios atstovo, tai, kad jis anksčiau buvo Kelių policijos vadovas, o vėliau – Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas, negalėjo turėti (ir neturėjo) įtakos teismams ir šioje baudžiamojoje byloje jų priimtiems sprendimams. Nukentėjusiosios atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jo, kaip ir nuteistojo R. K., skundą atmetė.

24Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime taip pat nurodo, kad nuteistasis į kasacinės instancijos teismą kreipėsi tik tada, kai gavo nukentėjusiosios civilinio ieškinio, pateikto Vilniaus miesto

251–ajam apylinkės teismui, nuorašą.

26Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.

27Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą

28Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo sudėties, nes nukentėjusioji J. M. įvykio metu buvo jam svetimas asmuo – jis su ja negyveno, bendro ūkio nevedė, tarpusavyje juos siejo tik jų bendras vaikas. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jo veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto turėtų būti perkvalifikuota į to paties straipsnio 1 dalį.

29Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba, asmuo su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu.

30Iš pirmosios instancijos teisme duotų nuteistojo R. K., nukentėjusiosios J. M., liudytojų D. M., V. G., K. K. parodymų matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiąja ilgą laiką gyveno kartu viename bute (nukentėjusioji išėjo gyventi pas tėvus iki jos sunkaus sveikatos sužalojimo likus tik daugiau kaip savaitei – po 2011 m. sausio 6–7 d. įvykių), juos siejo bendra buitis, jų vaikas, tarpusavyje sprendė iškilusias problemas.

31Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją J. M. pagrįstai pripažino nuteistojo R. K. šeimos nare ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

32Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų šališkumo

33Kasatorius nurodo, kad teismai, nepagrįstai patikėję nukentėjusiosios melagingais parodymais, jo baudžiamąją bylą nagrinėjo šališkai, t. y. neatsižvelgė į jo bei jo gynėjos prašymus apklausti gynybai svarbius liudytojus, galėjusius patvirtinti, kad jis nenaudojo smurto prieš mažametę dukterį, savo sprendimus grindė tik kaltinančiai pusei palankiais įrodymais. Be to, nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą E. M. yra buvęs aukštas policijos pareigūnas, teisėjas, todėl, kasatoriaus nuomone, teismams galėjo daryti įtaką. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad nagrinėjant jo baudžiamąją bylą buvo pažeistas BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas.

34Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009; kasacinės bylos Nr. 2K-228/2009,

352K-195/2010, 2K-550/2010). Kita vertus, pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės bylos Nr. 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

36Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. pirmosios instancijos teisme prašė kaip liudytojus apklausti A. Š., R. J., R. ir V. K., ištirti nukentėjusiosios J. M. sveikatos būklę, išreikalauti telefono sąskaitos išklotines, dokumentus arba filmuotą medžiagą iš parduotuvės, kurioje nukentėjusioji pirko degtinę, dokumentus iš Šeškinės poliklinikos, nukentėjusiosios mokyklos baigimo pažymėjimą, jo pareiškimus, rašytus 6-ajam policijos komisariatui. Nuteistasis taip pat prašė atnaujinti įrodymų tyrimą. Nuteistojo R. K. gynėja pirmosios instancijos teisme prašė kaip liudytojus apklausti I. S., R. K. Nuteistasis savo gynėjos prašymą palaikė. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomones dėl nuteistojo bei jo gynėjos pareikštų prašymų, šiuos prašymus, laikydamasis BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies tenkino. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis).

37Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl R. K. padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – R. K. teisinančius – įrodymus, taip pat įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, analizavo byloje esančius įrodymus, pateikė jų viseto įvertinimą ir nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikomas pagrįstu, o nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo R. K. baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams įtaką darė nukentėjusiųjų atstovas E. M. Vadinasi, teismai šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius – įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę.

38Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. K. dėl dalies kaltinimų išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nukentėjusiosioms priteisė mažesnes nei buvo prašoma pinigines sumas padarytai žalai atlyginti. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nuteistojo R. K. baudžiamąją bylą.

39Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

40Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad: yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tirdami bei vertindami įrodymus, padarė procesinius pažeidimus; nukentėjusioji J. M. jį sąmoningai, iš anksto suplanavusi, provokavo konfliktuoti tam, kad galėtų prisiteisti jam priklausantį butą Vilniuje; jis, neapsikentęs girtos nukentėjusiosios pašaipų, patyčių dėl nebūtų dalykų, timptelėjo ant kėdės sėdinčią nukentėjusiąją už kaklo vėrinio ir ši nukrito ant akmens masės plytelių, trenkėsi veidu į grindis; jis rankose turėjo peiliuką, kuriuo, nenorėdamas ir nesuvokdamas, bakstelėjo nukentėjusiajai į pilvą; jo veiksmuose nėra ir BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų nusikaltimų sudėčių, nes 2011 m. sausio 6–7 d. tarp jo ir nukentėjusiosios J. M. nebuvo kokio nors konflikto, dukters jis taip pat nestūmė ir jai neįdrėskė ir pan. Be to, kasatorius prašo kaip liudytojus apklausti A. Š., R. J. ir V. N. Taigi kasatorius šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, prašo atlikti įrodymų tyrimą.

41Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir, kaip minėta, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismui nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė. Dėl to šie kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

42Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė BPK 1, 276 straipsnių nuostatas, nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad tokie argumentai nei nuteistojo R. K., nei nukentėjusiųjų J. M. ir R. K. atstovo apeliaciniuose skunduose nenurodyti, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie nuteistojo skundo teiginiai taip pat turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

43Kasatorius skundu taip pat prašo panaikinti iš jo nukentėjusiajai J. M. priteistą turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą ir teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad šie kasatoriaus teiginiai iš esmės yra deklaratyvūs, nes kasatorius jų neargumentuoja, nenurodo, kokie, jo nuomone, BPK ar civilinio kodekso straipsniai, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, buvo pažeisti, kuris konkrečiai – pirmosios ar apeliacinės instancijos – teismas padarė jo nurodomus pažeidimus (iš kasacinio skundo turinio taip pat negalima nuspręsti, kurį teismą kasatorius turi omenyje). Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio reikalavimai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

44Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 4. R. K. pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio... 5. R. K. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2011 m.... 6. Be to, R. K. buvo kaltintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 8. Kasatorius nurodo, kad yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių... 9. Kasatorius teigia, kad nukentėjusioji J. M. jį sąmoningai, iš anksto... 10. Kasatorius skunde nurodo, kad buvusi jo sugyventinė J. M. daugiau nei dešimt... 11. Kasatorius taip pat teigia, kad jis Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nebuvo... 12. Pasak kasatoriaus, teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, netinkamai... 13. Kasatoriaus tvirtinimu, jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte... 14. Kasatoriaus teigimu, jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte... 15. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia... 16. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vladimiras Sergejevas atsiliepimu... 17. Prokuroras atsiliepime pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius,... 18. Prokuroro nuomone, teismai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus,... 19. Prokuroras nurodo, kad kasatorius skunde eskaluoja neva buvusią provokaciją... 20. Prokuroras atsiliepime, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl netinkamo... 21. Nukentėjusiosios J. M. atstovas pagal įgaliojimą E. M. atsiliepimu į... 22. Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad... 23. Pasak nukentėjusiosios atstovo, tai, kad jis anksčiau buvo Kelių policijos... 24. Nukentėjusiosios atstovas atsiliepime taip pat nurodo, kad nuteistasis į... 25. 1–ajam apylinkės teismui, nuorašą.... 26. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.... 27. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 135... 28. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte... 29. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar... 30. Iš pirmosios instancijos teisme duotų nuteistojo R. K., nukentėjusiosios J.... 31. Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 32. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų... 33. Kasatorius nurodo, kad teismai, nepagrįstai patikėję nukentėjusiosios... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo,... 35. 2K-195/2010, 2K-550/2010). Kita vertus, pažymėtina, kad nešališkumo... 36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. pirmosios... 37. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje... 38. Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 39. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 40. Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad: yra nuteistas už nusikalstamas veikas,... 41. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 42. Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė BPK... 43. Kasatorius skundu taip pat prašo panaikinti iš jo nukentėjusiajai J. M.... 44. Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 46. Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti....