Byla eI-1138-428/2018
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiškėjui Kauno apygardos prokuratūros prokurorui H. U., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., atsakovėms D. Ž. ir I. M. ir jų atstovei advokato padėjėjai S. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundą atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; D. Ž.; I. M.; Padovinio žemės ūkio bendrovei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Marijampolės 4 - ojo notaro biuro notarei L. P., Marijampolės 2 - ojo notaro biuro notarei N. U. dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą prašydamas :

51. panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. S-18-19419-19519, kuriuo J.Ž. ( - ) , suteikta neatlygintinai nuosavybėn 9,42 ha žemės;

62. panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-18-19615-19715, kuriuo J.Ž. ( - ), suteikta neatlygintinai nuosavybėn 6,24 ha žemės;

73. pripažinti negaliojančia Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27d., notarinio registro Nr. 2509, dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo Padovinio žemės ūkio bendrovei;

84. pripažinti negaliojančiu dalyje Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010 m. vasario 18 d., notarinio registro Nr. 660, kuriuo D. Ž. ir I. M. atiteko, J.Ž. nuosavybės teise neatlygintinai suteikti žemės sklypai, kurių kadastrinis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - );

95. taikyti restituciją ir panaikinus žemės sklypo Nr. Nr. ( - )Pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27 d., notarinio registro Nr. 2509, įpareigoti D. Ž. ir I. M. grąžinti valstybei visas pagal šį sandorį gautas pajamas - 5600 Eur. Panaikinus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010 m. vasario 18 d., notarinio registro Nr. 660, dalyje, žemės sklypus : Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )grąžintini valstybei natūra.

10Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ginčo atveju, informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl galimai pažeisto viešojo intereso Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauta 2017 m. rugsėjo 9 d., prašymas teismui dėl administracinių aktų panaikinimo buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 15 d., todėl prašymas teismui patektas nepraleidus termino, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro teisė, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą pareiškimu (ieškiniu) yra įtvirtinta teisės aktuose. Viešasis interesas yra tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas. Kaip viešojo intereso objektas ir valstybių administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieštaravimas teisės normoms. Nuosavybės teisės į D. Ž. Lenkijos Respublikoje turėtos žemės plotą atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Šiuo pažeidimu valstybė ne tik prarado turtą apskritai, bet prarado turtą skirtą žemės reformai įgyvendinti, tame tarpe ir nuosavybės teisių atkūrimui kitiems asmenims. Ginčijami žemės sklypai, priklausę valstybei, grąžinti be pagrindo, pretendentai praturtėjo negrįstai. Kai įstatymas pareigos ginti viešąjį interesą nesuteikia kitoms institucijoms, prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. J.Ž. negalėjo būti suteikta nuosavybėn neatlygintinai D. Ž. ir I.Ž. Lenkijos Respublikoje turėta žemė, nes nei D.Ž., nei I. Ž. į Lietuvos Respubliką kartu su A. Ž. šeima nebuvo įkeldinti, tačiau Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimais J. Ž. už D.Ž., kuris 1939-1941 metais nebuvo įkeldintas į Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo suteikti neatlygintinai nuosavybėn 6,24 ha ir 9,42 ha žemės sklypai ( - ) kaimuose. Piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometėse teritorijose, žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad žemė nuosavybėn neatlygintinai suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas teisę gauti nuosavybėn žemės neatlygintinai sieja su šeimos narių įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Turtinė teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsiranda atitinkamam asmeniui aiškiai išreiškus valią, t. y. kompetentingai institucijai pateikus prašymą gauti žemės sklypą. Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. S- 18-19615-19715 J.Ž. buvo suteikta neatlygintinai nuosavybėn 6,24 ha žemės, suteikiant sklypus: kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ). Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. S-18-19419-19519 J.Ž. buvo suteikta neatlygintinai nuosavybėn 9,42 ha žemės, suteikiant sklypus: kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ). Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypai kadastro Nr. Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )nuosavybės teise priklauso D. Ž. ir I. M. (?registravimo pagrindas 2010 m. vasario 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymų liudijimas Nr. 660). Žemės sklypas Nr. ( - )nuosavybės teise priklauso Padovinio žemės ūkio bendrovei (įregistravimo pagrindas 2016 m. birželio 27 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2509). Marijampolės apskrities viršininko sprendimai: 2007 m. lapkričio 21 d. Nr. S-18-19419-19519, 2008 m. birželio 20 d. Nr. S-l8-19615-19715, priimti pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nei I. Ž. į Lietuvos Respubliką kartu su A. Ž. šeima nebuvo įkeldinti. Nepaisant to, paminėtais Marijampolės apskrities viršininko sprendimais suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai J. Ž., kuris, negalėjo pretenduoti į D. Ž. ir I. Ž. Lenkijos Respublikoje turėtą žemę. Todėl, Marijampolės apskrities viršininko sprendimai: 2007 m. lapkričio 21 d. Nr. S-18-19419-19519, 2008 m. birželio 20 d. Nr. S- 18-19615-19715, yra naikintini. Taip pat panaikinti visi su Marijampolės apskrities viršininko administracinių aktų priėmimu susiję sandoriai kuriais turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms turi būti taikoma restitucija. Priimant ginčijamus administracinius aktus ir sandorius, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis turtas - valstybinė žemė. Restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį turtą. Administraciniai aktai yra sukūrę materialines teisines pasekmes, t. y. žemės sklypai Pirkimo - pardavimo ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu perleisti privačių (trečiųjų) asmenų nuosavybėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą, ką yra gavusi pagal negaliojančiu pripažintą sandorį. Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Abiejų sandorių atveju turto savininkai yra sąžiningi įgijėjai. Tai leidžia preziumuoti, kad Padovinio žemės ūkio bendrovė sklypą įsigijo veikdama sąžiningai ir teisėtai, neturėjo pagrindo įtarti, jog nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą Nr. ( - )buvo atkurtos nepagrįstai. Teismui panaikinus administracinius aktus, išnyks nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Todėl D. Ž. ir I. M., neteisėto neatlygintinio sandorio pagrindu įgijus nurodytus žemės sklypus ir vieną jų perleidus trečiajam asmeniui gautos pajamos ir turtas, kvalifikuotinas kaip nepagrįstas pastarųjų praturtėjimas. Panaikinus neteisėtą žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), Pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27 d., kadastro Nr. 2509, taikyti vienašalę restituciją įpareigojant D. Ž. ir I. M. grąžinti valstybei visas pagal šį sandorį gautas pajamas - 5600 Eur. Panaikinus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010 m. vasario 18 d., notarinio registro Nr. 660, dalyje, žemės sklypai: Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ),Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), grąžintini valstybei natūra.

11Atsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad A. Ž., D. tuometei Marijampolės rajono Marijampolės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą sugrąžinti Lenkijos Respublikoje, ( - ), tėvo D. Ž. turėtą žemę, ją suteikiant ( - )Marijampolės rajone. A. Ž. mirė ( - ). Pagal Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą 1995 m. sausio 6 d. (registro Nr. 279), A. Ž. turtą paveldėjo jo sūnus J. Ž.. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad 1941 metais į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įkeldinti A.Ž., D. (šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių) žmona O. ir jų sūnus A.. Tačiau dokumentai, patvirtinantys, kad A.Ž. (ar su juo kartu įkelti šeimos nariai) Lenkijos Respublikoje nuosavybės teise valdė žemę, nėra pateikti. Iš esamų dokumentų nustatyta, kad Lenkijos Respublikoje žemę valdė D. Ž. Ž. ir I. Ž. (E. Ž.). Tačiau šie asmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją iš jų Lenkijos tuometėje teritorijoje nuosavybės teise turėtų ūkių su A. Ž. šeima nebuvo įkeldinti. Pažymėtina, kad faktą, kad šie asmenys į Lietuvos Respublikos teritoriją 1939 -1941 metais nebuvo įkeldinti, patvirtina ir Lenkijos Respublikos Podlasko vaivadijos Seinų civilinės tarnybos valdybos 2003 metais išduoti mirties aktai, kuriuose nurodyta, kad tiek D.Ž. 1946 metais, tiek I. Ž. (E. Ž.) 1965 metais, mirė ( - ) kaime (Lenkijos Respublika). Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad žemė Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose. Taikant Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šeima - žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas teisę gauti nuosavybėn žemės neatlygintinai sieja su šeimos narių įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Turtinė teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės pagal Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsiranda atitinkamam asmeniui aiškiai išreiškus valią, t. y. kompetentingai institucijai pateikus prašymą gauti žemės sklypą. Piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometėse teritorijose, žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas - jame nustatyta, kad žemė nuosavybėn neatlygintinai suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. J. Ž. pagal Žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą negalėjo būti suteikta nuosavybėn neatlygintinai D. Ž. ir I. Ž. (E. Ž.) Lenkijos Respublikoje turėta žemė, nes nei D. Ž., nei I. Ž. į Lietuvos Respubliką kartu su A. Ž. šeima nebuvo įkeldinti. Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimais už D. Ž., kuris 1939-1941 metais nebuvo įkeldintas į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lenkijos Respublikoje valdytą žemę suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai J. Ž., kuris, negalėjo pretenduoti į D. Ž. ir I. Ž. (E. Ž.) Lenkijos Respublikoje turėtą žemę. Ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Panaikinus neteisėtus sprendimus naikintini jų pagrindu sudaryti sandoriai bei taikytina restitucija. Panaikinus neteisėtą žemės sklypo kadastro Nr. ( - )Pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27 d., notarinio registro Nr. 2509, taikytina vienašalė restitucija, įpareigojant D. Ž. ir I. M. grąžinti valstybei visas pagal šį sandorį gautas pajamas - 5600 Eur. ir panaikinus Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010 m. vasario 18 d., notarinio registro Nr. 660, dalyje, žemės sklypai: Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ),Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), grąžintini valstybei natūra.

12Atsakovės – D. Ž., I. M. atsiliepime nurodė, bei jų atstovė advokato padėjėja teismo posėdyje paaiškino, kad teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą (sandorių ginčijimas, restitucija), yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, taigi, manome, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, jog žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija; žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti valstybinę žemę, mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 17 str.). Taip pat Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme yra nustatyta ir apskundimo tvarka, t. y. sprendimus dėl žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d.), jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka (Žemės reformos įstatymo 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsakovės mano, jog yra praleisti terminai dėl administracinių aktų panaikinimo. Todėl pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme.

13Atsakovas - Padovinio žemės ūkio bendrovė atsiliepime nurodė, kad yra sąžiningi žemės 1,12 ha sklypo Nr. Nr. ( - )pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27 d., notarinio registro Nr. 2509, įgijėjai, gavę sutikimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pirkti ginčo žemės sklypą, todėl neturėjo teisės nepasitikėti pardavėju. Prašo panaikinus minėtą Pirkimo - pardavimo sutartį, jos pagrindu įsigytą žemės sklypą palikti bendrovės nuosavybėje, kadangi bendrovė žemės sklypą įsigijo veikdama sąžiningai ir teisėtai, žemės sklypą naudoja gamybinėje žemės ūkio veikloje.

14Prašymas tenkintinas.

15Dėl viešo intereso, termino kreiptis į teismą ir teismingumo.

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiamas teisės aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

17Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas)19 straipsnyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas.

18Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas ABTĮ 5, 56 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažinti gintinais viešojo intereso objektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A575-1576/2008). Gintinu viešojo intereso objektu Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įvardintas ir administravimo subjektų priimtų administracinių aktų neprieštaravimas teisės normoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-768/2007; 2005 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A10-284/2005).

19Nagrinėjamo ginčo atveju, skundžiami administraciniai aktai buvo priimti žemė suteikimo nuosavybėn neatlygintinai srityje, suteikiant žemę neatlygintinai nuosavybėn Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kuris reglamentuoja neatlygintiną žemės suteikimą nuosavybėn Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometėse teritorijose.

20Įvertinus ginčijamų administracinių aktų pobūdį, susijusį su valstybinės žemės suteikimu neatlygintinai piliečiams pagal minėtas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas, teigta, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje viešasis interesas yra susijęs su teisingu žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn teisinius santykius reguliuojančių įstatymų taikymu ir tinkamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo taikymas yra vienas iš teisinės visuomenės interesų.

21Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, analogiškai ir žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio nuostatas yra viešasis interesas. Šioje administracinėje byloje prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, prokuroro teigimu, yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, t.y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, reglamentuojančio žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai. Prokuroro nustatytos aplinkybės, įgalinančios manyti, jog administraciniai aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, suteikia prokurorui ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

22Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (LVAT 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.).

23Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2017 m. rugsėjo 7 d. gautas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 prašymas Nr. 20SD-4895-(14.20.7.) dėl viešojo intereso gynimo. Nurodytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašyme buvo prašoma apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl panaikinimo Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S- 18-19615-19715, kuriuo J. Ž. buvo suteikta neatlygintinai nuosavybėn 6,24 ha žemės, suteikiant sklypus: kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. S-18-19419-19519, kuriuo J. Ž. buvo suteikta neatlygintinai nuosavybėn 9,42 ha žemės, suteikiant sklypus: kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ). Kaip matyti iš bylos duomenų, su minėtu prašymu Kauno apygardos prokuratūrai buvo pateikti reikalingi duomenys, pagrindžiantys prašymo faktines aplinkybes ir pagrįstumą. Taigi, nuo šio momento, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, pagrindžiančių skundžiamų administracinių aktų neteisėtumą ir prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms bei pažeistą viešąjį interesą, skaičiuojamas terminas skundžiamiems administraciniams aktams ginčyti. Nagrinėjamo ginčo atveju, termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2017 m. rugsėjo 7 d., kai Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas prašymas su prašymą pagrindžiančiais duomenimis iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl viešojo intereso gynimo. Kadangi Kauno apygardos prokuratūros prokurorui pakako pagrįstų duomenų dėl viešo intereso pažeidimo, jis 2017 m. rugpjūčio 15 d. kreipdamasis į administracinį teismą su prašymu panaikinti skundžiamus administracinius aktus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pareiškimui paduoti nepraleido.

24Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio nuostatas, žemės suteikimą neatlygintinai nuosavybėn Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinių teritorijų sričių, reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės ir jų institucijų veikla, susijusi su žemės suteikimu nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra veikla viešojo administravimo srityje. Būtent, ginčijamų administracinių aktų pagrindu susiklostė kiti civiliniai teisiniai santykiai, nes administraciniais aktais neatlygintinai nuosavybėn suteikta žemė buvo vėliau paveldėta atsakovių ir vienas iš paveldėtų žemės sklypų parduotas Padovinio žemės ūkio bendrovei. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju vyraujantys santykiai yra viešo administravimo srityje, nes nuosavybės teisiniai santykiai susiklostė vėliau administracinių aktų pagrindu, kuriais žemė buvo suteikta nuosavybėn neatlygintinai ir tapo civilinių teisinių santykių objektų. Kadangi nagrinėjamojoje byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu susikūrė materialiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra išvestiniai iš administracinių, byla nagrinėtina administraciniame teisme nepriklausomai nuo to, kad ginčas yra susijęs civiliniais teisiniais santykiais, t. y. su sandorių ginčijimu ir restitucija, reglamentuojama privatinės teisės normomis.

25Dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

26Skundžiamais administraciniais sprendimais J. Ž. ( - ), suteikta nuosavybėn neatlygintinai bendrai 15,66 ha žemės. Nurodyta žemė J. Ž. nuosavybėn neatlygintinai suteikta įvertinus, jo tėvo A. Ž., D. 1991 m. lapkričio 4 d. parašymą Marijampolės rajono Marijampolės agrarinės reformos tarnybai. A. Ž. prašė sugrąžinti Lenkijos Respublikoje, ( - ), A. Ž. tėvo D. Ž. valdytą žemę. Prašymas A.Ž. buvo teikiamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio, kurio šeima buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš jo tėvo D. Ž. nuosavybės teise valdyto ūkio Lenkijos tuometėje teritorijoje. A. Ž. mirė ( - )Teisę susigražinti Lenkijos Respublikoje, ( - ), A. Ž. tėvo D. Ž. valdytą žemę paveldėjo mirusio A. Ž. sūnus J. Ž.. Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2007 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. PS-13-153 buvo nurodyta, jog J. Ž. turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 15,66 ha žemės už D. Ž. nuosavybės teise Lenkijos Respublikoje, ( - ), valdytos žemės plotą. Jonui Žilinskui skundžiamais Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimais: 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. S-18-19419-19519 „Dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai kaimo vietovėje piliečiui J. Ž.“ suteikta 9,42 ha žemės, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, žemės sklypus: kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - )ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. S-18-19615-19715 „Dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai kaimo vietovėje piliečiui J. Ž.“ suteikta 6,24 ha žemės nuosavybėn neatlygintinai, suteikiant žemės sklypus: kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ).

27Nagrinėjamo ginčo atveju, žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Šiame punkte nustatyta, kad žemė nuosavybėn neatlygintinai suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometėse teritorijose.

28J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą negalėjo būti suteikta nuosavybėn neatlygintinai D. Ž. ir I. Ž. (E. Ž.) Lenkijos Respublikoje turėta nuosavybės teise žemė, nes nei D. Ž. nei I. Ž. į Lietuvos Respubliką kartu su A. Ž. šeima nebuvo įkeldinti, todėl J. Ž. negalėjo pretenduoti į D. Ž. ir I. Ž.(E. Ž.) Lenkijos Respublikoje turėtą žemę. Faktinę aplinkybę, kad D. Ž. ir I. Ž. į Lietuvos Respublikos teritoriją 1939 -1941 metais nebuvo įkeldinti, patvirtina ir Lenkijos Respublikos Podlasko vaivadijos Seinų civilinės tarnybos valdybos 2003 metais išduoti mirties aktai, kuriuose nurodyta, kad tiek D. Ž. 1946 metais, tiek I. Ž. (E. Ž.) 1965 metais, mirė ( - )kaime (Lenkijos Respublika). Jokių duomenų patvirtinančių, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją 1941 metais įkeldintas A. Ž., D. (šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių), jo žmona O.ir jų sūnus A. tuometinėje Lenkijos Respublikoje nuosavybės teise valdė žemę, nėra nustatyta. Todėl nėra jokių abejonių, jog J. Ž. neturėjo teisės pretenduoti neatlygintinai gauti žemę už D. Ž. ir I. Ž. (E. Ž.) Lenkijos Respublikoje valdytą žemę.

29Skundžiami sprendimai, kuriais J. Ž. suteikta nuosavybėn neatlygintinai žemė ( - )., už D. Ž. Lenkijos Respublikoje turėtos žemės plotą, naikintini kaip neteisėti, nes iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvioms nuostatoms (ABTĮ 91 str. 1 d.).

30Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamų sprendimų pagrindu buvo sukurti kiti teisiniai santykiai, nulėmę materialines teisines pasekmes, t. y. neteisėtais administraciniais aktais neatlygintinai suteikta žemė buvo paveldėta įpėdinių, vėliau vienas iš žemės sklypų buvo perleista kito trečiojo asmens nuosavybėn. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtino Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys. Žemės sklypai, kurių kadastro: Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), kurie buvo neteisėtai suteikti nuosavybėn neatlygintinai J. Ž., Paveldėjimo teisės pagal įstatymų liudijimo, išduoto 2010 m. vasario 18 d. , notarinio registro Nr. 660, pagrindu nuosavybės teisė perėjo mirusio J. Ž. įpėdinėms D. Ž. ir I. M.. Nurodytos paveldėtojos vieną iš paveldėtų žemės sklypų, kurio kadastro Nr. ( - ), Pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2016 m. birželio 27 d , notarinio registro Nr. 2509, pagrindu nuosavybės teise perleido Padovinio žemės ūkio bendrovei.

31Pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur). Nagrinėjamos bylos atveju, panaikinus skundžiamus administracinius aktus, taip pat turėtų būti naikinti visi su Marijampolės apskrities viršininko administracinių aktų priėmimu susiję sandoriai kuriais turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, kadangi tik skundžiamų administracinių sprendimų panaikinimas viešojo intereso neapgintų. Todėl tenkintini ir kiti prokuroro prašymo reikalavimai - pripažinti negaliojančiais Paveldėjimo liudijimą ir Pirkimo - Pardavimo sutartį.

32Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 94 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

33Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą, ką yra gavusi pagal negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso X skyriuje. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (iš pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento, kai restitucija taikoma ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, apskaičiavimo taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).

34Atsižvelgiant į tai, kad Padovinio žemės ūkio bendrovė sklypą įsigijo veikdama sąžiningai ir teisėtai, neturėjo pagrindo manyti, jog nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą Nr. ( - )J. Ž. buvo atkurtos nepagrįstai, konstatuotina, jog bendrovė žemės sklypą įgijo sąžiningai ir yra sąžininga įgijėją. Kadangi restitucija yra savininko teisių gynimo būdas, taikomas tarp sandorio šalių. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas Nr. ( - )yra perleistas sąžiningai įgijėjai bendrovei, todėl valstybės prarastas turtas iš šiuo metu jį valdančios bendrovės, nenustačius jos nesąžiningumo neišreikalautinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles. Šioje normoje numatytas ribotos vindikacijos institutas, kuomet iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Duomenų, kad ginčo žemės valdymas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nenustatyta, todėl minėtai bendrovei kaip sąžiningai įgijėjai, teismui pripažinus negaliojančia Pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27 d., notarinio registro Nr. 2509, patvirtintą Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U. pardavimo objektas žemės sklypas Nr. ( - )paliktinas bendrovės nuosavybei. Tačiau D. Ž. ir I. M., neteisėtai minėtos Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perleidus žemės sklypą Nr. ( - )iš atlygintino sandorio gautos pajamos vertintinos kaip nepagrįstas praturtėjimas, todėl nepagrįstai įgytos pajamos išreikalautinos, nepagrįstai turtą praradusio asmens, šiuo atveju valstybės naudai, įpareigojant D. Ž. ir I. M. visas pagal šį sandorį gautas pajamas – 5600 Eur gražinti valstybei (CK 6.237 str.).

35Atitinkamai neteisėtai J. Ž. suteikti žemės sklypai kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), kuriuos D. Ž. ir I. M. nuosavybės teise įgijo neatlygintino sandorio Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2010 m. vasario 18 d., notarinio Nr. 660, patvirtinto Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., dalies pagrindu reiškia D. Ž. ir I. M.kaip įstatyminių įpėdinių, minėtu pagrindu įgijusių žemės sklypus, sąžiningumą. Tačiau pažymėtina, kad pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (nemo plus iuris ad alium transferre polesi quam ipse habet), žemės sklypų įgijimas, nagrinėjamo ginčo atveju, vertintinas kaip nepagrįstas pastarųjų praturtėjimas, neturint teisės įgyti neteisėtai suteiktus žemės sklypus, todėl minėto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis dėl minėtų žemės sklypų paveldėjimo naikintina, nepagrįstai įgytas turtas iš D. Ž. ir I. M. išreikalautinas nepagrįstai turtą praradusios valstybės naudai (CK 6.237 str.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą tenkinti.

38Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. S-18-19419-19519, kuriuo J. Ž. ( - ) suteikta neatlygintinai nuosavybėn 9,42 ha žemės ir

39Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-18-19615-19715, kuriuo J. Ž. ( - )., suteikta neatlygintinai nuosavybėn 6,24 ha žemės.

40Pripažinti negaliojančia Pirkimo-pardavimo sutartį 2016 m. birželio 27d., notarinio registro Nr. 2509, patvirtintą Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U., dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo Padovinio žemės ūkio bendrovei.

41Pripažinti negaliojančiu dalyje Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010 m. vasario 18 d., notarinio Nr. 660, patvirtintą Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., pagal kurį D. Ž. ir I. M. paveldėjo J. Ž. nuosavybės teise valdytus, žemės sklypus, kadastriniai numeriai: Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ).

42Taikyti restituciją ir įpareigoti D. Ž. ir I. M. gautas pajamas - 5600 (penkis tūkstančius šešis šimtus eurų) Eur pagal pripažintą negaliojančią žemės sklypo Nr. ( - )Pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 27 d., notarinio registro Nr. 2509, patvirtintą Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U., grąžinti Lietuvos valstybei, pardavimo objektą - žemės sklypą Nr. ( - )palikti Padovinio žemės ūkio bendrovės nuosavybei. Pripažinus negaliojančiu dalyje Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010 m. vasario 18 d., notarinio Nr. 660, patvirtintą Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P., paveldėtojų D. Ž. ir I. M.paveldėtus žemės sklypus: Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), natūra gražinti Lietuvos valstybei.

43Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 5. 1. panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m.... 6. 2. panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m.... 7. 3. pripažinti negaliojančia Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m.... 8. 4. pripažinti negaliojančiu dalyje Paveldėjimo teisės pagal įstatymą... 9. 5. taikyti restituciją ir panaikinus žemės sklypo Nr. Nr. ( - )Pirkimo -... 10. Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad teismų... 11. Atsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės... 12. Atsakovės – D. Ž., I. M. atsiliepime nurodė, bei jų atstovė advokato... 13. Atsakovas - Padovinio žemės ūkio bendrovė atsiliepime nurodė, kad yra... 14. Prašymas tenkintinas.... 15. Dėl viešo intereso, termino kreiptis į teismą ir teismingumo.... 16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 17. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros... 18. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų... 19. Nagrinėjamo ginčo atveju, skundžiami administraciniai aktai buvo priimti... 20. Įvertinus ginčijamų administracinių aktų pobūdį, susijusį su... 21. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, prokurorai, turėdami... 22. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemones, kurių... 23. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2017 m. rugsėjo... 24. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo... 25. Dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo... 26. Skundžiamais administraciniais sprendimais J. Ž. ( - ), suteikta nuosavybėn... 27. Nagrinėjamo ginčo atveju, žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai... 28. J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos 7 straipsnio 1 dalies 2... 29. Skundžiami sprendimai, kuriais J. Ž. suteikta nuosavybėn neatlygintinai... 30. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamų sprendimų pagrindu buvo sukurti... 31. Pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės negali atsirasti teisė (ex... 32. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 94... 33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 str. 2 d. numatyta,... 34. Atsižvelgiant į tai, kad Padovinio žemės ūkio bendrovė sklypą įsigijo... 35. Atitinkamai neteisėtai J. Ž. suteikti žemės sklypai kadastro Nr. ( - ), Nr.... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą tenkinti.... 38. Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m.... 39. Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 20 d.... 40. Pripažinti negaliojančia Pirkimo-pardavimo sutartį 2016 m. birželio 27d.,... 41. Pripažinti negaliojančiu dalyje Paveldėjimo teisės pagal įstatymą... 42. Taikyti restituciją ir įpareigoti D. Ž. ir I. M. gautas pajamas - 5600... 43. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine...