Byla 2-16244-773/2011
Dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto praturtėjimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovų T. J. ir L. J. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovo „Swedbank“, AB atstovui S. P., nedalyvaujant ieškovui T. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų T. J. ir L. J. ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto praturtėjimo,

Nustatė

2Ieškovai T. J. ir L. J. (toliau-ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 3-5) bei patikslintu ieškiniu (T.2, b.l. 23-27) atsakovui „Swedbank“, AB (toliau-atsakovas) dėl nepagrįsto praturtėjimo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Ieškovai teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2009-06-01 susitarimo Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ 5 punktą; 2) taikyti vienašalę restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovo 10821,46 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. su atsakovu sudarė Kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią iki 2046 m. gruodžio 4 d. jiems buvo suteiktas 255000 Lt kreditas nekilnojamajam turtui pirkti, o 2007 m. vasario 14 d. šalių susitarimu atsakovas kintamomis palūkanomis jiems suteikė papildomą 30000 Lt kreditą. Ieškovai pažymėjo, kad 2007 m. birželio 13 d. susitarimo Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 Kredito sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo“ 2 p. šalys susitarė susitarimo pasirašymo dieną konvertuoti kredito gavėjo paimtus negrąžintus kreditus banko nustatytu litų ir eurų keitimo kursu, o kreditą eurais grąžinti sutartyje nustatytomis (3,45 Lt - 1 euras) sąlygomis ir tvarka. Ieškovai pažymėjo ir tai, kad jie sumokėjo 200 Lt sutarties sąlygų keitimo mokestį. Ieškovų teigimu, susitarimo dalyje „Kitos sąlygos“ 6 d. „b“ punkte numatyta ne mažiau nei 1,5 proc. dydžio priešlaikinio paskolos grąžinimo mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę A=0,084xB, o artimiausia palūkanų keitimo diena - 2012-06-13. Kaip nurodė ieškovai, susitarimo metu galiojo banko valdybos 2007-02-06 nutarimu (protokolas VALD-8) 4 priedu patvirtinti Kreditavimo produktų įkainiai fiziniams asmenims, o susitarimo 6 p. susitarta dėl įkainių 1.9 p. taikymo, t.y. dėl priešlaikinio paskolos grąžinimo mokesčio, tačiau neįtrauktas įkainių 1.10 p., numatantis paskolos sąlygų keitimo mokestį. Ieškovai pabrėžė, kad 2008-06-26 susitarimu jiems papildomai buvo suteiktas 17377,20 eurų kreditas ir nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2046-11-20, kredito suma - 103802,57 eurų. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad 2009 m. sausio mėn. jie paprašė atsakovo fiksuotas iki 2012-06-13 palūkanas pakeisti į kintamąsias palūkanas, nekeičiant paskolos grąžinimo grafiko, ko pasėkoje 2009-01-29 banko vadybininkė elektroniniu paštu pranešė, jog jie turės sumokėti keitimo paskolos iš fiksuotų palūkanų mokestį - 3562 eurus. Kaip pažymėjo ieškovai, 2009-06-01 jie pasirašė susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 Kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“, kuriame nustatyta artimiausia palūkanų perskaičiavimo diena 2009-11-20, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2046-11-20, taip pat nurodyta, jog kredito grąžinimo grafikas yra priede Nr. ( - ), t.y. jie turės laikytis 2007-06-13 sudaryto kredito eurais grąžinimo grafiko. Ieškovų nurodymu, nors jie nepažeidė 2007-06-13 susitarimo kitų sąlygų 1-7 p., t.y. negrąžino kredito ar jo dalies pirma laiko, nesilaikant grafiko, tačiau norėdami pakeisti palūkanų normą turėjo pasirašyti susitarimą, kurio 5 p. buvo numatyta, jog už sutarties sąlygų pakeitimą jie įsipareigoja sumokėti 10821,46 Lt sutarties sąlygų keitimo mokestį, kurį bankas apskaičiavo pagal priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčio formulę. Ieškovai pabrėžė, kad atsakovas 2009-06-01 susitarime numatė naują už sutarties ribų išeinančią sąlygą - pareikalavo sumokėti Banko valdybos 2008-04-16 nutarimu (Protokolas Nr. VALD-25) patvirtintų Būsto paskolų ir paskolų įkeičiant nekilnojamąjį turtą fiziniams asmenims įkainių 1.11. p. nustatytą paskolos sąlygų keitimo mokestį, kai keičiama palūkanų rūšis iš fiksuotų į kintamąsias palūkanas, su šiame punkte numatyta išlyga, jog mokestis netaikomas, kai dėl palūkanų rūšies pakeitimo termino ir sąlygų yra susitarta pasirašant paskolos sutartį, t.y. kai sutartyje yra numatyta, jog tam tikrą terminą mokamos fiksuotos palūkanos, o vėliau - kintamos palūkanos. Ieškovų nuomone, šis mokestis jiems neturėjo būti taikomas, nes jie 2007-06-13 susitarimu susitarė dėl kintamųjų palūkanų, su 2007-06-13 sulygta išlyga, jog artimiausia palūkanų perskaičiavimo data 2012-06-13, tik patys suklaidinti banko laikė, jog susitarė dėl terminuotų fiksuotų palūkanų, tuo tarpu įkainių 11.1 p. galėjo būti taikomas tiems sutartiniams santykiams, kuomet esminė sutarties sąlyga yra fiksuotos palūkanos. Ieškovai pažymėjo, kad sutarties keitimo mokestį apskaičiuoti pagal 2007-06-13 susitarimo „Kitų sąlygų“ 6 p. yra nesąžininga, be to, atsakovas keičiant minėtą sutarties sąlygą nepatyrė realių darbo ir darbo laiko sąnaudų, kurios objektyviai gali būti vertinamos 10821,46 Lt.

3Atsakovas Swedbank, AB atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko (T.2, b.l. 29-37), prašė jį atmesti, o iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2006-12-04 su ieškovais sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) (toliau-kredito sutartis), kuria įsipareigojo ieškovams suteikti 255000 Lt kreditą gyvenamojo namo pirkimui ir statybos darbų užbaigimui bei 15000 Lt kreditą vartojimo paskolai grąžinti, o kreditas suteiktas 40 metų laikotarpiui, už kreditą mokant kintamas palūkanas, apskaičiuotas pagal 6 mėn. VILIBOR ir 1 proc. skolinimosi rizikos ir pelno maržos sumą. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2007-02-14 susitarimu Nr. ( - ) dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau-Kredito sutarties pakeitimas 1) įsipareigojo ieškovams suteikti papildomą 30000 Lt būsto kreditą, kredito sumą padidinant iki 285000 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad 2007-05-28 ieškovas pateikė prašymą pakeisti Kredito sutartyje nustatytas kintamas palūkanas, jų pastovų dydį užfiksuojant 5 m. terminui, ko pasėkoje 2007-06-13 buvo sudarytas Susitarimas Nr. ( - ) dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau - Kredito sutarties pakeitimas 2), kuriuo 285000 Lt kredito suma konvertuota į 82681,35 Eur, o 14566,31 Lt kreditas konvertuotas į 4225,83 Eur. Šiuo pakeitimu susitarta, kad iki 2012-06-13 už kreditus turi būti mokamos fiksuotos 4.785 proc. dydžio palūkanos, o nuo 2012-06-13 kas 6 mėn. palūkanos turi būti perskaičiuojamos pagal formulę: 6 mėn. LIBOR + 1 proc. marža. Atsakovas pažymėjo, kad 2008-06-26 susitarimu Nr. ( - ) dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau - Kredito sutarties pakeitimas 3) jis suteikė ieškovams papildomą 17377,20 Eur kredito sumą, bendrą kredito sumą padidinant iki 103802,57 eur. Šiuo pakeitimu susitarta, kad iki 2012-06-20 už kreditus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) turi būti mokamos fiksuotos 5.785 proc. dydžio palūkanos, o už kreditą Nr. ( - ) - fiksuotos 6.171 proc. palūkanos, o nuo 2012-06-20 už visus kreditus kas 6 mėn. palūkanos turi būti perskaičiuojamos pagal formulę: 6 mėn. EURIBOR + 1 proc. marža. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2009-05-28 ieškovas pateikė prašymą pakeisti Kredito sutarties palūkanas iš fiksuotų į kintamas, ko pasėkoje jis vadovaujantis „Swedbank“, AB nustatyta ir viešai internete skelbiama tvarka apskaičiavo ieškovų prašomos Kredito sutarties palūkanų pakeitimo kainą, tiesiogiai priklausančią nuo kredito bei palūkanų fiksavimo termino likučio. Apie tai ieškovai 2009-01-29 buvo informuoti asmeniškai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2009-05-28 prašymu ieškovai išreiškė valią pakeisti Kredito sutarties pakeitimu Nr. 3 nustatytas fiksuotas palūkanas, anksčiau šalių sulygto termino (2012-06-20), ko pasėkoje 2009-06-01 buvo sudarytas Susitarimas Nr. ( - ) dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau - Kredito sutarties pakeitimas 4), kuriuo panaikintas ankstesnis palūkanų dydžio fiksavimas iki 2012-06-20, o už šių Kredito sutarties sąlygų pakeitimą ieškovai sumokėjo 10821,46 Lt mokestį (toliau - Mokestis). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 10821,46 Lt ieškovai sumokėjo pagal Kredito sutarties pakeitimo Nr. 4 sąlygas, t.y. mokestis sumokėtas ieškovų valia sudaryto sandorio pagrindu, todėl ieškinio motyvai dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo yra atmestini. Atsakovo nurodymu, 2006-12-04 sudaryta Kredito sutartimi šalys susitarė dėl kintamų palūkanų mokėjimo, tačiau siekdami, kad Kredito sutarties vykdymo įmokos kas 6 mėn. nesikeistų, 2007 m. ieškovai apsisprendė Kredito sutarties palūkanas užfiksuoti 5 metų laikotarpiui. Šis ieškovų apsisprendimas buvo suderintas su atsakovo valia ir išreikštas 2007-06-13 Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 bei papildytas 2008-06-26 Kredito sutarties pakeitimu Nr. 3, numatant fiksuotų palūkanų ir atitinkamai pastovių mėnesinių įmokų mokėjimą iki 2012-06-20. Atsakovo nurodymu, 2009-05-28 ieškovai pateikė jam oficialų prašymą dėl Kredito sutarties sąlygos, reguliuojančios fiksuotų palūkanų mokėjimą iki 2012-06-20, pakeitimo, todėl atsakovas iškėlė papildomą sąlygą dėl Mokesčio sumokėjimo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Kredito sutarties palūkanų fiksavimo termino panaikinimas galimas tik pakeitus Kredito sutartį, o kadangi Kredito sutarties pakeitimas galimas tik šalių susitarimu, palūkanų atfiksavimo mokestis neprivalo būti tiesiogiai nurodytas konkrečioje Kredito sutartyje. Kadangi ieškovai sutiko su sutarties pakeitimo Mokečiu ir laisva valia sudarė Kredito sutarties pakeitimą Nr. 4, ši Kredito sutarties sąlyga su ieškovais buvo aptarta individualiai, todėl ieškovams yra privaloma. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kredito arba jo dalies grąžinimas prieš terminą yra ieškovų teisė, įgyvendinama įstatymo ir Kredito sutartyje nustatyta tvarka, t.y. siekiant grąžinti kreditą arba jo dalį anksčiau sutartyje nustatyto termino ir įgyvendinus Kredito sutartyje nustatytas priešlaikinio grąžinimo sąlygas, nėra reikalingas atskiras kredito davėjo sutikimas ir nėra daromas sutarties pakeitimas. Kaip pabrėžė atsakovas, Kredito sutarties pakeitimas Nr. 4 sudarytas ne dėl tariamo atsakovo ekonominio spaudimo arba apgaulės, bet dėl ieškovų siekio sumažinti mėnesinių įmokų pagal Kredito sutartį dydį. Šalims susitarus dėl Kredito sutarties pakeitimo Nr. 4 žymiai sumažėjo ieškovų mokėtinų palūkanų ir atitinkamai mėnesinių įmokų dydžiai, nes sudarę Kredito sutarties pakeitimą Nr. 4 už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2011-09-20 ieškovai sumokėjo 28582,73 Lt palūkanų mažiau negu būtų sumokėję galiojant Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3 sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad už Kredito sutarties pakeitimą Nr. 4 ieškovai sumokėjo 10821,46 Lt Mokestį ieškovai 2011-09-20 dienai sutaupė 17761,27 Lt (28582,73 Lt - 10821,46 Lt), ko pasėkoje akivaizdu, kad sudarę Kredito sutarties pakeitimą Nr. 4 ir sumokėję ginčijamą 10821,46 Lt Mokestį ieškovai gavo ir tebegauną tiesioginę materialinę naudą. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu Kredito sutarties pakeitimas Nr. 4 būtų atliktas be ginčijamos sąlygos, Kredito sutarties pakeitimo naudą gautų tik ieškovai, o atsakovas visiškai nepagrįstai patirtų nuostolių, todėl ieškovų ginčijamas Mokestis buvo Kredito sutarties pakeitimo Nr. 4 sudarymo pagrindas, nes tik dėl jo atsakovas sutiko pakeisti fiksuotas Kredito sutarties palūkanas. Atsakovo nurodymu, jis 2006-03-09 nusprendė, kad už priešlaikinį kredito sutarčių sąlygų, reglamentuojančių fiksuotų palūkanų keitimą į kintamas, pakeitimą turi būti mokamas mokestis bei tuo pačiu nustatė, kad mokestis nėra taikomas tais atvejais, jei dėl palūkanų rūšies pakeitimo termino ir sąlygų yra susitarta pasirašant paskolos sutartį, t.y. kai sutartyje yra numatyta, kad tam tikrą terminą mokamos fiksuotos palūkanos, o vėliau - kintamos palūkanos (toliau - Išlyga). Atsakovo nurodymu, ieškovai klaidingai interpretuoja šią atsakovo išlygą, nes pagal ją mokestis nėra mokamas, kai pasibaigia sutartyje nustatytas palūkanų fiksavimo laikotarpis, t.y. kai ateina sutartyje numatyta artimiausia palūkanų keitimo diena. Ieškovams Išlyga galiotų, jeigu nebūtų sudarytas Kredito sutarties pakeitimas Nr. 4 ir laikantis sutartyje nustatytos kintamų palūkanų apskaičiavimo tvarkos Kredito sutarties palūkanos pasikeistų nuo 2012-06-20. Neteisinga, atsakovo teigimu, ir ieškovų interpretacija apie tai, kad pačioje Kredito sutartyje nėra žodžių apie tai, jog pagal Kredito sutartį mokamos palūkanos yra fiksuotos, todėl Kredito sutarties pakeitimais Nr. 2 ir Nr. 3 iki 2012-06-20 nustatytos fiksuoto dydžio palūkanos turi būti laikomos kintamomis. Kaip nurodė atsakovas, 2006-12-04 sudarytoje Kredito sutartyje kintamų palūkanų apskaičiavimas susietas su 6 mėn. VILIBOR, be to, 2007-05-28 ieškovai patys kreipėsi su prašymu užfiksuoti palūkanas 5 metų terminui, o šio prašymo pagrindu sudarytu Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 nustatyta, kad kintamų palūkanų apskaičiavimas yra susietas su 6 mėn. LIBOR. Kitaip tariant, sutartyje nustatyta išlyga, kad palūkanų keitimas kas 6 mėn. įsigalios nuo 2012-06-13, o iki tol kredito gavėjai mokės 4.785 proc. dydžio palūkanas, kas reiškia, jog Kredito sutarties pakeitimu Nr. 2 5 metų terminui buvo nustatytas fiksuotas 4.785 proc. metinių palūkanų dydis. Atsakovo teigimu, analogiškai turi būti aiškinamos Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3 sąlygos, pagal kurias kintamų palūkanų apskaičiavimas yra susietas su 6 mėn. EURIBOR, tačiau palūkanų keitimas kas 6 mėn. turi būti pradėtas nuo 2012-06-20 o iki tol kredito gavėjai turi mokėti už kreditus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) pastovaus 5.785 proc. dydžio palūkanas, o už kreditą Nr. ( - ) - 6.171 proc. palūkanas. Kaip pabrėžė atsakovas, tokiu būdu atliktą Kredito sutarties palūkanų fiksavimą suprato ir ieškovai, kadangi 2009-05-28 išreiškė prašymą fiksuotas palūkanas pakeisti į kintamas. Atsakovas pažymėjo, kad kredito sutarties pakeitimas, kai yra keičiamos fiksuotos kreditavimo sutarties palūkanos, apima ne tik sutarties teksto pakeitimą, tačiau, pirmiausia, yra susijęs su atsakovo Kredito sutarties įvykdymui panaudotų lėšų skolinimosi sąlygų pakeitimo išlaidomis ir dėl to patiriamais nuostoliais. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Kredito sutartyje numatytam palūkanų fiksavimo laikotarpiui jis reikiamas lėšas iki 2012-06-20 pasiskolino taip pat už fiksuotas palūkanas, todėl neatlygintinas Kredito sutarties palūkanų atfiksavimas lemtų atsakovo nuostolius. Be to, 2009-06-01 Kredito sutarties pakeitimu Nr. 4 buvo pakeistas ne tik dokumentas ir jame tiesiog nurodyta nauja palūkanų apskaičiavimo tvarka, tačiau pakeista pinigų skolinimo kaina. Atsakovo nurodymu, ginčijamas Kredito sutarties keitimo Mokestis nustatytas pagal bendrąją visiems atsakovo klientams taikomą įkainių apskaičiavimo tvarką, apie mokesčio dydį ieškovams buvo pranešta ir žinoma iki Kredito sutarties pakeitimo Nr. 4, jie laisva valia sutiko bei įsipareigojo sumokėti 10821,46 Lt, kas reiškia, kad ginčijama sąlyga ieškovai diskriminuojami nebuvo ir 10821,46 Lt sumokėjo pagrįstai. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad iš Kredito sutarties pakeitimo mokesčio teisinės bei ekonominės paskirties yra akivaizdu, jog ginčijamu mokesčiu Lietuvos Respublikoje egzistuojančios moralės normos nebuvo pažeistos.

4Ieškinys atmestinas

5Teismas nustatė, kad ieškovai L. J. ir T. J. su atsakovu „Swedbank“ AB 2009 m. birželio 1 d. sudarė susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“, kurio 5 punktu susitarė, kad už sutarties sąlygų pakeitimą Kredito gavėjai įsipareigoja susitarimo pasirašymo dieną sumokėti bankui 10 821,46 Lt dydžio sutarties sąlygų keitimo mokestį (T. 1, b. l. 56). Ieškovai patikslintu ieškiniu (T. 2, b. l. 23-27) prašo šį susitarimo punktą pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti, nes šiuo susitarimu buvo pakeista tik palūkanų norma, kitos sutarties sąlygos išliko, todėl bankas, reikalaudamas mokėti sutarties keitimo mokestį, apskaičiuotą pagal priešlaikinio grąžinimo formulę, ieškovus suklaidino, elgėsi nesąžiningai (CK 1.90 straipsnis).

6Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu

7CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Šaliai reikalaujant pripažinti negaliojančiu sandorį minėtu teisiniu pagrindu, reikia įrodyti du teisiškai reikšmingus faktus: pirma, kad asmuo suklydo, ir antra, kad asmens suklydimas yra esminis.

8Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminiuose precedentuose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo principas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai atspindi tikrąją šalies valią. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001 m. (Skelbta: Teismų praktika, 2002, Nr. 16; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007).

9Teismas, tirdamas, ar ieškovai L. J. ir T. J., sudarydami ginčijamo susitarimo 5 punktą suklydo, atsižvelgia į tai, kad ieškovai neneigia iš anksto žinoję ir supratę, jog sąlyga sudaryti susitarimą, kurio 5 punktą jie ginčija, yra sumokėti bakui 10 821,46 Lt sutarties keitimo mokestį, apskaičiuotą pagal atsakovo nurodytą formulę, taikant kredito priešlaikinio grąžinimo apskaičiavimo metodiką. Teismas nenustatė, kad atsakovas „Swedbank“ AB vertė ieškovus sudaryti Kredito sutarties pakeitimą Nr. 4, juolab, kad šis pakeitimas pačiam atsakovui buvo nenaudingas. Teismas pažymi, kad dėl kredito sutarties pakeitimo ieškovai apsisprendė per protingą terminą, patys pateikė 2009 m. gegužės 28 d. oficialų prašymą pakeisti palūkanas iš fiksuotų į kintamas, tuo tarpu atsakovas su tokiu prašymu sutiko tik su sąlyga, kad bus sumokėtas 10 821,46 Lt paskolos sąlygų keitimo mokestis (T. 1, b. l. 88). Ieškovė L. J. savo paaiškinimuose nurodė, kad dėl šio mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo, mokėjimo tvarkos derėjosi su banko vadybininke, svarstymai truko nuo 2009 m. sausio mėn. iki birželio mėn., t. y. 5 mėnesius, po kurių ginčo susitarimą pasirašė laisva valia, abipusiu susitarimu (T. 2, b. l. 44, 45). Pažymėtina, kad tai, jog atsakovo „Swedbank“ AB vadybininkė dar 2009 m. sausio 29 d. elektroninėje žinutėje teigė, kad ieškovai patys gali pasitikrinti mokėtiną palūkanų keitimo mokestį pagal sutartyje nurodytus įkainius (T. 1, b. l. 70), nepatvirtina ieškovų suklaidinimo apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, nes sutarties turinys šalims buvo žinomas, be to, toje pačioje 2009 m. sausio 29 d. elektroninėje žinutėje ieškovams buvo nurodytas ir konkretus mokėtinas mokestis 3562 Eur. bei jo apskaičiavimo metodas. Teismas, vertindamas, ar ieškovai suklydo sudarydami ginčijamą susitarimo punktą, įvertina ir tai, kad šalys 2009 m. birželio 1 d. sudarė susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“, kuriuo 1 punktu pakeitė ir papildė sutarties sąlygas, išdėstant naują visų sutarties sąlygų redakciją, tame tarpe pakeitė artimiausią palūkanų keitimo dieną iš 2008 m. birželio 26 d. susitarimu nustatytos 2012 m. birželio 20 d. į 2009 m. lapkričio 20 d., nustatant, kad metinė palūkanų norma taikoma ne 5,785 proc., bet 2,465 proc. Teismas pažymi, kad visas šalių 2009 m. birželio 1 d. sudarytas susitarimas Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ iš esmės buvo ekonomiškai naudingas ieškovams L. J. ir T. J., kurie atsakovo pateiktais duomenimis iki 2011 m. rugsėjo 20 d. sutaupė 17 761,27 Lt, nes sudarę ginčijamą Kredito sutarties pakeitimą Nr. 4 už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo 28 582,73 Lt palūkanų mažiau negu būtų sumokėję galiojant Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3 sąlygoms (T. 1, b. l. 33). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutarties pakeitimu Nr. 3 ieškovų 5,785 proc. palūkanos buvo fiksuotos iki 2012 m. birželio 20 d. (T. 1, b. l. 46), ieškovų sutaupyta suma dar padidės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovų sumokėtu 10 821,46 Lt mokesčiu tik iš dalies atlygintos atsakovo „Swedbank“ AB, kaip pelno siekiančio komercinio subjekto, negautos pajamos (T. 1, b. l. 152). Ieškovė L. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarydami ginčijamą susitarimą siekė sumažinti mėnesinę paskolos įmoką, patys iniciavo susitarimą dėl fiksuotų palūkanų pakeitimo į kintamąsias, ieškovė yra baigusi Kauno technologijos universiteto tarptautinės ekonomikos specialybę (T. 2, b. l. 45). Atsižvelgiant į visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad ieškovų elgesys sudarant visą 2009 m. birželio 1 d. susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“, tame tarpe ir ginčijamą šio susitarimo 5 punktą, atitiko apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis, nes ieškovai siekė sau finansiškai naudingo rezultato sumažinti palūkanų dydį ir sumokėti mažesnę palūkanų sumą per tam tikrą laikotarpį ir šį tikslą pasiekė, todėl negalima laikyti, kad ieškovai suklydo sudarydami ginčijamą susitarimo punktą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.90 straipsnio 1 dalis).

10Dėl viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu

11Ieškovai L. J. ir T. J. ieškinyje taip pat nurodo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl naikintinas (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovai šį savo ieškinio pagrindą iš esmės grindžia tuo, kad bankas apskaičiuodamas sutarties keitimo mokestį elgėsi nesąžiningai, nes 2006 m. kredito sutartyje nebuvo numatytas sutarties sąlygų keitimo mokestis, 10 821,46 Lt sutarties keitimo mokestis savo dydžiu yra nerealus, nes bankas keičiant sutarties sąlygą nepatyrė realių darbo ir darbo laiko sąnaudų, kurios objektyviai gali būti vertinamos nustatyto dydžio mokesčiu.

12Teismas konstatuoja, kad viešajai tvarkai prieštarauja ir yra negaliojantys tokie sandoriai, kuriuos vykdant būtų pažeista viešoji tvarka, įsipareigojama padaryti civilinių ar kitokių teisių pažeidimą, pažeisti įstatymuose nustatytą visuomeninių santykių reguliavimo tvarką, pakenkti valstybei ar visuomenei ir kt. Gerai moralei prieštarauja tokie sandoriai, kurie neatitinka teisingumo kriterijų užtikrinti visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti atsižvelgta į pamatinį Sutarčių teisės Sutarties laisvės principą, kuris užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010). Taigi sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovas „Swedbank“ AB, apskaičiuodamas sutarties keitimo mokestį ir pasiūlydamas ieškovams 2009 m. birželio 1 d. sudaryti susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“, kurio 5 punktu ieškovai, kaip Kredito gavėjai įsipareigojo susitarimo pasirašymo dieną sumokėti bankui 10 821,46 Lt dydžio sutarties sąlygų keitimo mokestį, elgėsi nesąžiningai. Kaip teismo yra nustatyta aukščiau, šis mokestis tik iš dalies kompensavo atsakovo, kaip pelno siekiančio komercinio subjekto, negautas pajamas, tuo tarpu visas šalių 2009 m. birželio 1 d. sudarytas susitarimas buvo paremtas ieškovų L. J. ir T. J. interesais, nes juo buvo sumažinta mokėtina palūkanų norma, bendra kas mėnesį mokėtina bankui suma ir per laikotarpį, kurį buvo užfiksuota palūkanų norma, ieškovai sutaupė ženklią pinigų sumą, iki 2011 m. rugsėjo 20 d. 17 761,27 Lt . Teismo nuomone, ginčijamas sandoris užtikrino ieškovų ir atsakovo, kaip visuomenės narių interesų derinimą, apsaugojo ieškovų, kaip ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, nes sudarytas sandoris ieškovams buvo ekonomiškai naudingas. Tai, kad 2006 m. kredito sutartyje nebuvo numatytas sutarties sąlygų keitimo mokestis, nepaneigia sutarties dalyvių teisės savo atskirame susitarime, individualiai aptarti ir jį nustatyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys 2009 m. birželio 1 d. sudaryto susitarimo 1 punktu susitarė pakeisti ir papildyti sutarties sąlygas išdėstant naują visų sutarties sąlygų redakciją (T. 1, b. l. 53), o sutarties keitimo mokestį atsakovas apskaičiavo ne pagal realias darbo ir laiko sąnaudas, o siekdamas iš dalies kompensuoti savo nuostolius, panaudojęs kredito priešlaikinio grąžinimo mokesčio apskaičiavimo metodiką, nes abiem atvejais, tiek keisdamas fiksuotas palūkanas į nefiksuotas, tiek grąžinant kreditą prieš laiką kredito davėjas turi keisti kredito sutarties įvykdymui panaudotų lėšų skolinimosi įvykdymo sąlygas, abiem atvejais kredito davėjas negauna pagal kreditavimo sutartį gautinų pajamų ir patiria nuostolius. Teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip nurodė atsakovas, ginčijamas sutarties sąlygų keitimo mokestis nustatytas pagal bendrąją visiems banko klientams taikomą įkainių apskaičiavimo tvarką, kuri pagrįsta ekonominiais atsakovo skolinimosi sąlygų pakeitimo motyvais, ginčijama sąlyga ieškovai diskriminuojami nebuvo (T. 2, b. l. 36). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismui nėra jokio pagrindo laikyti, kad ginčijamas 2009 m. birželio 1 d. susitarimo Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ 5 punktas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

13Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovų argumentus, kad ginčijamas 2009 m. birželio 1 d. susitarimo Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ 5 punktas, jame nustatant sutarties sąlygų keitimo mokestį, prieštarauja atsakovo „Swedbank“ AB valdybos 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu (Protokolas Nr. VALD-25) patvirtintų Būsto paskolų ir paskolų įkeičiant nekilnojamąjį turtą fiziniams asmenims įkainių 1.11. punkte nustatytam paskolos sąlygų keitimo mokesčiui, kai keičiama palūkanų rūšis iš fiksuotų į kintamąsias palūkanas, su šiame punkte numatyta išlyga, jog mokestis netaikomas, kai dėl palūkanų rūšies pakeitimo termino ir sąlygų yra susitarta pasirašant paskolos sutartį, t.y. kai sutartyje yra numatyta, jog tam tikrą terminą mokamos fiksuotos palūkanos, o vėliau - kintamos palūkanos (T. 1, b. l. 139–141). Kaip nurodė atsakovas „Swedbank“ AB pagal minėtą išlygą mokestis nėra mokamas, kai pasibaigia sutartyje nustatytas palūkanų fiksavimo laikotarpis, t. y. kai ateina sutartyje numatyta artimiausia palūkanų keitimo diena. Teismas pažymi, kad šalims 2009 m. birželio 1 d. sudarant ginčijamą susitarimą šalių sulygtas palūkanų fiksavimo laikotarpis nebuvo pasibaigęs, nes jis buvo nustatytas iki 2012 m. birželio 20 d., todėl minėta išlyga ieškovų atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Dar daugiau, teismas pažymi, kad būtent dėl šio palūkanų fiksavimo laikotarpio šalys ir susitarė pasirašydami ginčijamą susitarimą, nes pagal 2009 m. birželio 1 d. susitarimą Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ artimiausia palūkanų keitimo diena iš 2012 m. birželio 20 d. buvo pakeista į 2009 m. lapkričio 20 d. (T. 1, b. l. 46, 54).

14Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir paskirtį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Init“ v. UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Z. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T.v. UAB „ Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008). Teismas pažymi, kad ieškovai L. J. ir T. J. savo iniciatyva keisdami kredito sutarties sąlygas, turi atidžiai, rūpestingai ir atsakingai vertinti susiklostančius civilinius teisinius santykius, juolab, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai, kaip fiziniams asmenims, yra labai dideli (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Šios bylos aplinkybių visetu teismas nenustatė, kad ieškovų nurodyti pagrindai būtų pakankami pripažinti šalių sudaryto 2009 m. birželio 1 d. susitarimo Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ 5 punktą negaliojančiu, šios sandorio dalies pripažinimas negaliojančia prieštarautų susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumui.

15Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas atmeta ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir šalių civiliniams teisiniams santykiams restitucijos netaiko (CK 1.80 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnis).

16CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minėtos CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas „Swedbank“ AB iš ieškovų L. J. ir T. J. prašomą priteisti 10 821,46 Lt sumą gavo 2009 m. birželio 1 d. susitarimo Nr. ( - ) „Dėl 2006-12-04 kredito sutarties Nr. ( - ) pakeitimo“ 5 punkto pagrindu, t. y. sandorio pagrindu, šis sandoris teismo nėra pripažįstamas negaliojančiu, todėl atmeta ieškovų reikalavimus priteisti prašomą sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.237 straipsnis).

17Ieškinį visiškai atmetus iš ieškovų, kaip procesinių bendrininkų, solidariai priteistinos valstybės patirtos 25,78 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

Nutarė

19Ieškinį atmesti.

20Priteisti solidariai iš ieškovų L. J., a. k. ( - ) ir T. J., a. k. ( - ) valstybės naudai 25,78 Lt (dvidešimt penkis litus septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant... 2. Ieškovai T. J. ir L. J. (toliau-ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 3. Atsakovas Swedbank, AB atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu... 4. Ieškinys atmestinas... 5. Teismas nustatė, kad ieškovai L. J. ir T. J. su atsakovu „Swedbank“ AB... 6. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ... 7. CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminiuose precedentuose suformuotą... 9. Teismas, tirdamas, ar ieškovai L. J. ir T. J., sudarydami ginčijamo... 10. Dėl viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio... 11. Ieškovai L. J. ir T. J. ieškinyje taip pat nurodo, kad ginčijamas sandoris... 12. Teismas konstatuoja, kad viešajai tvarkai prieštarauja ir yra negaliojantys... 13. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovų argumentus, kad ginčijamas 2009... 14. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatymuose... 15. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas... 16. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo be teisinio pagrindo savo... 17. Ieškinį visiškai atmetus iš ieškovų, kaip procesinių bendrininkų,... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270... 19. Ieškinį atmesti.... 20. Priteisti solidariai iš ieškovų L. J., a. k. ( - ) ir T. J., a. k. ( - )... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...