Byla 1-194-859/2011

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant S. Ž., dalyvaujant prokurorui R. J., kaltinamajam R. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Z. B., nukentėjusiajai, civilinei ieškovei I. P., jos atstovams: advokatams A. P. ir A. M., vertėjai O. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D. (R. D.), a.k. ( - ) gimęs ( - ), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ( - ) Vilniaus raj., neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Nustatė

5R. D. 2010-08-20 apie 12.23 val. Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje ties pastatu Nr. 1, vairuodamas Z. D. vardu registruotą kelių transporto priemonę - automobilį Audi „A6 Avant“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), pažeidė kelių eismo taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus:

6(37 punktas) - artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį,

7(38 punktas) – kai prie pėsčiųjų perėjos sustojo transporto priemonė, važiuodamas ta pačia kryptimi nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų,

8tęsdamas važiavimą prieš perėja persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą, ir pėsčiųjų perėjoje antroje eismo juostoje automobilio kaire puse partrenkė jam iš dešinės į kairę per perėją ėjusį pėsčiąjį Š. K., gim. 1940-10-15, kuris nuo patirtų sužalojimų 2010-08-26 ligoninėje mirė.

9Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2010 rugpjūčio 20 d. penktadienį pietų metu automobiliu Audi „A6 Avant“, priklausiančiu jo tėvui Z. D., kartu su G. A. ir M. S. važiavo iš Naujosios Vilnios. G. A. sėdėjo priekinėje sėdynėje keleivio vietoje, M. S. sėdėjo galinėje sėdynėje. Važiavo į Kalvarijų turgavietės pusę. Tuskulėnų gatve važiavo 1 eismo juosta. Prieš jį važiavo automobilis. Priekyje važiavęs automobilis staigiai sustabdė. Suprato, kad nespės sustoti ir sukels avariją. Persirikiavo į kairę. Partrenkė žmogų. Tuo metu nedirbo taksi vairuotoju, turėjo laisvą dieną. Tiksliai neprisimena kokia eismo juosta važiavo žiede. Važiavo dešinėje juostoje. Siekdamas išvengti susidūrimo, persirikiavo į kairę. Iš pirmos į antrą juostą persirikiavau likus 4-5 metrams iki pėsčiųjų perėjos. Pamatęs žmogų, bandė stabdyti. Žmogus ėjo iš dešinės į kairę. Toje vietoje, kur staigiai sustojo automobilis, yra pėsčiųjų perėja. Žmogus ėjo per pėsčiųjų perėją. Buvo saulėta, normali diena, geros oro sąlygos. Važiavo maždaug 50-55 km/h greičiu. Galimai nesilaikė atstumo. Priekyje buvo tamsios spalvos VW „Golf“ markės automobilis. VW „Golf“ markės automobilis Olandų g. prie PC „Maxima“ staigiai įlindo priešais jo automobilį. Olandų gatve važiavo antra eismo juosta. Tuskulėnų gatve važiavo maždaug 3-4 m. atstumu nuo VW „Golf“ automobilio 50 km/h greičiu. Vairuotojo pažymėjimą turiu 4 metus. Žmogaus prie pėsčiųjų perėjos nematė. Žmogų partrenkė kairės pusės šonu. Partrenkęs žmogų, iš karto sustojo. Nežino ar VW „Golf“ automobilis buvo sustojęs. Neatkreipė dėmesio. Patyrė šoką. Pasakė skambinti greitajai. Supranta, ką pažeidė. Privalėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos. Teisme perskaičius kaltinamojo parodymus, kuriuos jis, kaip įtariamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 T., b.l. 123), R. D. patvirtino, kad jo parodymai teisingi (BPK 276 str. 1 d. 2 p. – neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus).

10Liudytojas S. M. parodė, kad pamatęs eismo įvykį, iškvietė policiją. 2010 m. rugpjūčio 20 d. apie 12 val. Audi markės automobiliu važiavo Tuskulėnų g. Prie pėsčiųjų perėjos stabtelėjo ir pamatė, kaip kitoje eismo pusėje tamsios spalvos automobilis partrenkė žmogų. Automobilis, partrenkęs pėstįjį, važiavo antra juosta. Pėstysis baigė pereiti gatvę, iki skiriamosios juostos jis buvo maždaug 1 metro atstumu. Automobilis kaire puse trenkė žmogų. Žmogus nukrito, automobilis sustojo. Prisiparkavo ir bendros pagalbos telefonu iškvietė policiją. Važiavo priešinga kryptimi link žiedo pirma eismo juosta. Neatsimena ar matė prie perėjos kitoje juostoje automobilį. Nežino kokiu greičiu važiavo automobilis, partrenkęs žmogų.

11Liudytoja M. S.,parodė, kad po eismo įvykio ją ištiko šokas. Blogai atsimena, kas atsitiko.

12Prisimena, kad praeitų metų vasarą, rugpjūčio pabaigoje apie pietus su R. D. ir jos pussesere Giedre automobiliu Audi, kurį vairavo R., važiavo iš Naujosios Vilnios. G. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, ji sėdėjo už sesers galinėje sėdynėje. Žirmūnų mikrorajone prie PC „Iki“ važiavo į kalną. Atsimena, kad rašė žinutę telefone ir į kelią nežiūrėjo. Atsimena kaip jie staigiai sustojo ir ji iš dešinės pusės pro langą pamatė iš viršaus kažką skriejantį, panašų į maišą. Ji išsigando, pradėjo šaukti. Išbėgo iš mašinos ir pamatė gulintį žmogų. Neprisimena kur jos važiavo. Ant automobilio buvo taksi numeriai. Nežino kodėl ant automobilio buvo tokie numeriai. G. R. dirbo taksi vairuotoju. Prisisegusi nebuvo. Priekyje važiavo VW „Golf“ automobilis. Jį matė dar nuo Antakalnio žiedo. Jis pradėjo keistai elgtis kelyje. Pamatė šį automobilį ir pradėjo rašyti trumpą pranešimą telefone. Vėliau tas automobilis iš įvykio vietos staigiai nuvažiavo į priekį. Įvykio vietoje jis neliko. Automobilis VW „Golf“ buvo baltos spalvos. R. jas vežiojo ne darbo metu. Važiavo į kirpyklą, iš kirpyklos važiavo dar kažkur. Plafono ant Roberto automobilio stogo nebuvo. Neprisimena ar prieš stabdymą buvo staigus manevras į kurią nors pusę.

13Liudytoja G. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Tai R. D. - jos vyro draugas. Kadangi rugpjūčio 21 d. turėjo būti jos dukros krikštynos, rugpjūčio 20 d. vyras paprašė Roberto, kad jis nuvežtų jas. R. pasakė, kad po darbo atvažiuos. Jis iš ryto iš Pagirių atvažiavo pas jas į Buivydiškės, kur tuo metu gyveno. R. jas nuvežė į Naująją Vilnią. Tuo metu R. dirbo taksi firmoje kartu su jos vyru. Kiek žino . dirbo naktį. R. dirbo ar tai ( - ). Pas jas R. atvažiavo po darbo. Jis jas vežė iš kirpyklos. Ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivės vietoje. Ji girdėjo tik „bumbt“ garsą. Nepagalvojo, kad žmogus. Kaip kas įvyko neprisimena. Teisme perskaičius liudytojos apklausos protokolą (1 T., b.l. 35-36), G. A. patvirtino, kad jos parodymai teisingi jei taip surašyta, dabar neprisimena nieko (BPK 276 str. 1 d. 2 p. – neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus).

14Nukentėjusioji I. P., parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu sunkiai nukentėjo jos tėvas. Jam buvo sulaužytas 2 stuburo kaklo slankstelis, po ko ištiko visiškas paralyžius nuo kaklo, tačiau sąmonę jis turėjo. Ji kaip medikė suprato situacijos beviltiškumą, kadangi neurochirurgas pasakė, kad šansų išgyventi beveik nėra, 99 %. Tačiau jos tėvas turėjo sąmonę, kas buvo dar baisiau. Jis irgi yra medikas, Vilniaus Universiteto docentas, daug pasiekęs savo srityje. Buvo nepakeliamai sunku. Konsultavosi su kitais specialistais, reabilitologais. Jai buvo pasiūlyta kuo daugiau laiko praleisti su juo, masažuoti, sakyti, kad viskas gerai. Tėvas po motinos mirties gyveno su jais 6 metus. Juos siejo profesinė veikla, dalykiniai santykiai. Buvo šilti tarpusavio santykiai. Turi sūnų, kuriam rugpjūčio mėnesį bus 16 metų. Jis palaikė glaudžius kontaktus su seneliu. Jos tėvas buvo eruditas, padėjo sūnui mokytis, patarinėjo. Šeimoje buvo labai artimi santykiai. Rugpjūčio 19 d. buvo sūnaus gimtadienis. Rugpjūčio 20 d. tėvas iš pat ryto nuvažiavo į Kauną pas savo brolį. Tuo metu po budėjimo grįžo namo, jie su visa šeima nuvažiavo pažymėti sūnaus gimtadienį, namo grįžo apie 18:30 val. Pamatė, kad prie jų namo stovi policija ir policininkai ieško kažkokio buto. Išėjo į balkoną ir išgirdo tėvo vardą ir pavardę. Suprato, kad įvyko kažkas rimto. Įleido policininkus į namus, kurie nieko nekomentavo. Iš karto nuvažiavo į ligoninę, iš pradžių į reanimaciją, vėliau buvo nusiųsti pas neurochirurgą. Apie patį eismo įvykį rugpjūčio 31d. jiems pasakojo Šv.Jonų bažnyčios, kur buvo pašarvotas tėvas, apsaugininkas, kuris viską matė iš savo namų. Tai vyko per laidotuves. Apsaugininkas pasakojo, kad vaizdas buvo baisus, žmogus virto per mašiną. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad eismo įvykį matė dar vienas liudytojas. Tyrėja pasakė, kad yra pakankamai liudytojų. Po laidotuvių su šiuo žmogumi nebuvo susitikusi. Apie autoįvykį buvo paskelbta www.delfi.lt.

15Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Tuskulėnų g. ties namu Nr. 1, Vilniuje, šalia maršrutinio transporto sustojimo „Tuskulėnų“, esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje KET ženklais Nr. 533, 534 (pėsčiųjų perėja). Oro sąlygos – sulėta. Kelio dangos tipas – asfaltas. Kelio dangos būklė – sausa. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonės užvažiavimas ant pėsčiojo. Važiuojamoji dalis paženklinta KET 3 priedo kelių ženklinimu Nr. 1.1 (siaura ištisinė linija), 1.13.2 („Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją). Užfiksuota automobilio Audi „A6 Avant“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) padėtis po eismo įvykio – antroje eismo juostoje, 2,2 m. atstumu nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Automobilio galinė dalis nukreipta link Žirmūnų g. žiedinės sankryžos, priekis – link Žalgirio g. raudonos spalvos nutekėjimas, panašus į kraują, Tuskulėnų g. antroje eismo juostoje, 2,4 m. nuo automobilio priekinės dalies, 0,9 m. ilgio. Sudarytas planas-shema, fotografuota (1 T., b.l. 3-15).

16Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis Audi „A6 Avant“, valstybinės registracijos Nr. ( - ), kuris priklauso Z. D. (Z. D.). Nepateiktas transporto priemonės privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Apžiūra atlikta eismo įvykio vietoje. Techninė apžiūra nuo 2010-05-25 iki 2010-11-25. Nustatyti sugadinimai: sudaužytas priekinis stiklas (kairės pusės apačia), įgriežtas variklio dangtis, įgriežtas priekinis kairys sparnas. Rasta į kraują panaši dėmė ant automobilio sudaužyto priekinio stiklo (1 T., b.l. 16-17, 18-25).

17Pažymoje apie kelių eismo įvykį nurodoma, kad automobilio Audi „A6 Avant“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) vairuotojas yra R. D.. Automobilis priklauso jo tėvui – Z. D.. Nukentėjusysis – Š. K., kuris po įvykio pristatytas į VGPUL. Liudytojai: M. S., G. A. (1 T., b.l. 31-32).

18S (1 T., b.l. 51).

19(1 T., b.l. 52-60).

20S (1 T., b.l. 128, 129).

21Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija). J. V. yra kaltinamas pažeidęs KET 14 ir 133 punktų reikalavimus.

2237 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį;

2338 punkte nurodyta, kad kai prie pėsčiųjų perėjos sustojo transporto priemonė, važiuodamas ta pačia kryptimi nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

24Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET 37 ir 38 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nuo patirtų sužalojimų mirė Š. K.. Kaltinamasis R. D. pripažino savo kaltę, parodydamas, kad prieš pat pėsčiųjų perėją lenkė priekyje, prieš pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį, išvažiavo į antrą eismo juostą ir perėjoje partrenkė pėsčiąjį. Tokie parodymai atitinka eismo įvykio metu ir automobilio apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms. Jas patvirtino ir liudytojas S. M., kuris parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. apie 12 val. matė eismo įvykį Tuskulėnų g., prie pėsčiųjų perėjos, kai kitoje eismo pusėje tamsios spalvos automobilis partrenkė žmogų. Automobilis, partrenkęs pėstįjį, važiavo antra juosta. Pėstysis baigė pereiti gatvę, iki skiriamosios juostos jis buvo maždaug 1 metro atstumu. Automobilis kaire puse trenkė žmogų. Po to jis iškvietė policiją. Liudytojos M. S. ir G. A. patvirtino, kad važiavo kartu su R. D., kuris vairavo automobilį. Kad R. D. prie eismo įvykį trukdė automobilis VW „Golf“, kurį matė dar Antakalnio g. žiede. Patvirtino, kad R. jas vežiojo ne darbo metu. Važiavo į kirpyklą, iš kirpyklos važiavo dar kažkur. Plafono ant Roberto automobilio stogo nebuvo. Neprisimena ar prieš stabdymą buvo staigus manevras į kurią nors pusę. Šie duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu R. D. veikė nusikalstamai nerūpestingai, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo KET pažeidimo gali įvykti eismo įvykis dėl kurio gali žūti žmogus, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl R. D. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Jo veika baigta.

25Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi(Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

26Civiliniai ieškiniai

27Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. D. priteisti 5056.63 Lt už nukentėjusiojo Š. K. gydymą (1 T., b.l. 112-118). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsniuose numatyta jog už paslaugas mokama iš PSDF biudžeto bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“, 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. Stacionarinių paslaugų balų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1185 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo pakeitimo“. Lėšų stacionarinėms paslaugoms apmokėti suma gaunama padauginus šių paslaugų apskaičiuotąją balo vertę iš faktiškai suteiktų paslaugų balų sumos. Prie civilinio ieškinio yra pridėti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai 5056.63 Lt suma už suteiktas gydymo paslaugas priteistina atlyginti iš kaltinamojo R. D.. Kaltinamasis R. D. civilinį ieškinį pripažino. 2010-11-12 pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 441, kuria įsipareigojo 5056,63 žalą atlyginti per 48 mėnesius (2 T., b.l. 6970).

28Nukentėjusioji, civilinė ieškovė I. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš civilinių atsakovų R. D., Z. D., UAB ( - ) ir UAB ( - ) prašė solidariai priteisti 6131.09 Lt dydžio turtinės žalos ir 150 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. kompensuoti bei priteisti iš civilinių atsakovų 8000 Lt atstovavimo išlaidas (2 T., b.l. 46-59). Civiliniame ieškinyje I. P. nurodė, kad jai buvo padaryta 6131.09 Lt turtinė žala, kurią sudaro žuvusiojo Š. K. laidojimo išlaidos bei raminamieji vaistai. Laidojimo išlaidas sudaro: laidojimo namų „Nutrūkusi styga“ šarvojimo, laidojimo paslaugos ir reikmenys mirusiam 4644.00 Lt, vyriškas kaklaraištis ir marškiniai mirusiajam 58.00 Lt, vyriškas kostiumas mirusiajam 299.00 Lt, duobės kasimas 550.00 Lt, gedulo papuošimai 570 Lt, bei raminamieji vaistai 10.09 Lt, Taigi visa turtinė žala, kurią nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. prašo priteisti siekia 6131.09 Lt.

29Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. nurodė, kad dėl vairuotojo R. D. nusikalstamų veiksmų, kai buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas jos tėvas Š. K., kuris po šešių dienų nuo autoįvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, dėl tėvo netekties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didžiulį moralinį sukrėtimą, kurį jaučia dar labai ilgai, kadangi tėvas jos gyvenime užėmė labai svarbią vietą, jis buvo ne tik tėvas, bet kartu ir labai artimas draugas, tuo labiau, kad juos siejo ir bendri profesiniai pomėgiai, ir bendras gyvenimas kartu. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų padaryta neturtinė žala vertina 150 000 Lt. Po tėvo mirties iki šiol jaučia didžiulę nuoskaudą dėl tokios tragiškos ir beprasmės netekties. Dvasiniai išgyvenimai lydi ją visą laikotarpį nuo tėvo mirties, dėl to, kad vieną po kito prarado pačius artimiausius žmones ir jai dar iki šiol tenka rūpintis pačiu labiausiai pažeidžiamu iš likusių artimiausių žmonių savo gyvenime - nepilnamečiu sūnumi, kurį su seneliu, jos mirusiu tėvu, siejo labai glaudus ir stiprus emocinis ryšys ir kurio netektis yra labai skaudi visai jos šeimai. Su savo tėvais liko gyventi viename bute ir po santuokos, nes jos tėvas buvo geras žmogus ir geras tėvas, o juos visus siejo labai glaudūs emociniai ryšiai, rūpinosi vieni kitais, domėjosi vieni kitų gyvenimu, juos siejo bendri pomėgiai, o su tėvu net ir profesija. Dėl šių emocinių išgyvenimų sumažėjo ir bendravimo galimybės, negali atsigauti nuo streso iki šios dienos, dėl to negali leisti pilnaverčio laisvalaikio, dirbti taip, kaip ankščiau. Dėl šių aplinkybių neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą, kurią įvertina 150 000 Lt suma, kadangi žala buvo patirta dėl asmens gyvybės atėmimo (2 T., b.l. 46-49). Posėdžio metu parodė, kad buvo stresas, tos 6 dienos, kai tėvas dar buvo gyvas, stengėsi neprarasti vilties, padėti jam, neparodyti savo pergyvenimų. Naktimis sėdėdavo balkone ir verkdavo, kad niekas nematytų. Budėjo prie tėvo. Nesitikėjo, kad viskas taip greitai įvyks, darbe paprašė, kad jai paskirtų naktinius budėjimus. Visą mėnesį nemiegojo be raminančių vaistų. Tėvas kankinosi morališkai. Jis negalėjo pats kvėpuoti, buvo prijungtas prie aparatų. Kalbėdavo su juo akimis, mirkčiojimais, matė, kad jis jam nori kažką pasakyti. Buvo į ligoninę atvedusi sūnų, kadangi žinojo, kas įvyks. Teko sūnų gaivinti, kadangi jam pasidarė bloga. Tėvas buvo darbingas. Jis 40 metų dirbo Vilniaus universitete. 5 metams jam buvo pratęsta darbinė sutartis, kadangi nebuvo kito tokio specialisto. Jis turėjo parengti sau pamainą. Nukentėjo jos darbas. Sūnus iš pradžių bijodavo likti vienas namie, iki šiol jis negali įeiti į tėčio kambarį, tapo uždaras. Psichologinė būklė nukentėjo, nukentėjo mokslas. Visus praeitus metus jis lankėsi pas mokyklos psichologą. Oficialiai nesikreipė pas psichologą. Medikai vienas kitą palaiko. Reabilitologas iš savo pusės, psichologas iš savo pusės davė patarimus. Kreipėsi į savo pažįstamus medikus. Kiekvienas teismo posėdis jai yra didžiulis šokas. Praradimo žodžiais neapibudinsi. Visada iškyla klausimų, visada atsiranda tokių, kas nori sužinoti. Vengia žmonių. Šeimoje kilo problemų. Stengiasi irgi kuo mažiau bendrauti, kuo mažiau kalbėti. Sumažėjo bendravimas su kitais žmonėmis, su bendradarbiais, šeimos draugais. Kai juos kviečia pabūti kartu, dažniausiai važiuoja vienas vyras. Per mažai laiko praėjo.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

31Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad didesnio pavojaus šaltinio, t. y. automobilio Audi „A6 Avant“, valstybinis Nr. ( - ), kuriuo buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas Š. K., savininku buvo R. D. tėvas Z. D. (Z. D.), kuris 2011 m. birželio 7 d. mirė. Automobilio naudotoju buvo „UAB Taxi1“ (b.l. 97). Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis tuo metu minėtoje įmonėje nedirbo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jo darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Tačiau, jeigu žala padaryta, pvz. ne darbo diena arba po darbo ir tai nėra susiję su darbdavio nurodymų vykdymu, atsako pats darbuotojas (Lietuvos Respublikos CK komentaras, šeštoji knyga, Prievolių teisė (I) 368 psl.). Todėl teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės klausymą, nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. kaltinamasis R. D. UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ nedirbo. O būtent. UAB „( - )“ pateiktais dokumentais nustatyta, kad R. D. bendrovėje dirbo nuo 2010-02-09 (sutartis Nr. 287) (2 T., b.l. 132). 2010-08-20 įmonėje, pagal nustatytą grafiką, nedirbo (1 T., b.l. 91-96, 2 T., b.l. 118). Nustatyta, kad R. D. UAB „( - )“ dirbo nuo 2010-04-20 (sutartis Nr. 4) (2 T., b.l. 133-134). UAB „( - )“ pateikė 2010-08-04 įsakymą Nr. 3, dėl neatvykimo į darbą administracijos leidimu, kuriuo R. D. leista nuo 2010-08-05 iki 2010-08-31 (imtinai) nedirbti direktoriaus pavaduotoju (2 T., b.l. 94-96). SoDra pateiktais duomenimis R. D. UAB „( - )“ nuo 2010-08-01 iki 2010-09-21 nebuvo draustas ir nuo 2010-09-21 atleistas (2 T., b.l. 125-126). Pažymėtina ir tai, kad 2003 m. kovo 14 d. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-155, „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. Vasario 12 d. Įsakymo nr. 55 „dėl keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, Keleivinio Kelių Transporto Priemonių A. N. 10 punkte nurodoma, kad - „Transporto priemonėms apipavidalinti naudojami vienodi automobilių atpažinimo ženklai – geltonos spalvos plafonai. Maršrutiniams taksi privalu naudoti ilgus siaurus atpažinimo ženklus-plafonus „D-1“ (1.7, 1.8 pav.), o lengviesiems automobiliams taksi – mažus atpažinimo plafonus „M-1“ (1.9 pav.), atpažinimo plafonus „M-2“ (1.10 pav.)“. Pagal eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės apžiūros duomenys nenustatyta, kad automobilis Audi „A6 Avant“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) turėjo ant automobilio stogo privalomą plafoną.

32Taigi konkrečiu atveju nagrinėjant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovaujamasi CK 6.284 straipsnio 1 dalimi ir 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Pagal CK 1.2 straipsnio 2 dalį asmens civilinės teisės ar jų įgyvendinimas gali būti ribojami įstatymo ar įstatymų pagrindu teismo, jeigu toks ribojimas būtinas svarbioms vertybėms ginti. Įstatymas, ribojantis civilines teises, turi būti aiškus. Tuo tarpu minėtoje CK 6.284 straipsnio 1 dalies normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardyti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. yra žuvusiojo Š. K. dukra, su kuria kartu gyveno žuvusysis Š. K. iki jo mirties tuo pačiu adresu Rinktinės g. 21-71, Vilniuje (1 T., b.l. 50, 61). Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad civilinė ieškovė pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį.

33Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

34Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Spręsdamas I. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. nusikalstama veika sukėlė pačias sunkiausias pasekmes – Š. K. mirtį. Dėl netikėtos, staigios tėvo mirties dukra I. P. patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius dvasinius išgyvenimus, tėvo mirtis skaudžiai paveikė jos gyvenimą. Kartu teismas, spręsdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. D. padarė neatsargų nusikaltimą, t.y. sąmoningai nesiekė atimti Š. K. gyvybę ir tokiu būdu sukelti jo artimiesiems dvasines kančias. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. D. turtinę padėtį: kaltinamasis dirba UAB „Darosta“ statybų vadovo pareigose (2 T., b.l. 159), nevedęs, yra aukštojo išsilavinimo (2011 m. baigė Gedimino Technikos universitetą įgydamas statybos inžinieriaus bakalauro laipsnį). Kaltinamasis stengėsi nukentėjusiajai atlyginti nors minimalią dalį padarytos žalos, t.y. nukentėjusiajai I. P. atlygino 6131.09 Lt dydžio turtinės žalos. Atsižvelgiama ir į tai, kad R. D. eismo įvykio metu buvo blaivus. Nustatant I. P. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. Š. K. mirties dieną dirbo Všį „Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos“ gydytoja nefrologė ir gavo darbo užmokestį, todėl nebuvo jo išlaikoma. I. P. ir šiuo metu yra darbinga ir dirba. Taip pat atsižvelgtina į padarytos turtinės žalos dydį, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Bendrosios teismų praktikos pavyzdžiai liudija, kad panašiose bylose už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai siekia 80000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009). Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai I. P. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos suma žalos aspektu yra per didelė. Veika, kaip minėta, padaryta neatsargia kaltės forma, taigi nesiekiant nukentėjusiajai sukelti tokias dideles dvasines kančias. Be to, manytina, kad net ir visiškai priteistas žalos atlyginimas pirminės nukentėjusiosios gyvenimo kokybės ir padėties niekuomet negrąžins ir nukentėjusiosios, kaip dukros, kančios nesumažins. Teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo pasekmes, t.y. į tai, kad dukra, neteko tėvo, į padariusio asmens kaltę, t.y. kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų - BK 281 str. 5 d. numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo, į jo turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, kad I. P. reikalavimas dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 50 000 Lt. Kaltinamasis R. D. civilinį ieškinį pripažino.

35Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteistinos nukentėjusiajai I. P. iš civilinio atsakovo R. D. teisme turėtos ir pinigų priėmimo kvitais pagrįstos atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 8000 Lt (b.l. 50-53).

36Teismui pateiktas Z. D. ir Č. A. prašymas atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 T., b.l. 60, 151).

37Sprendžiant kaltinamojo R. D. klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus, turėdamas teisės vairuoti, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo žuvo, veika neatsargi, baigta. Atsižvelgiama į pareikšto civilinio ieškinio dydį, į nusikalstamos veikos padarinius. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmens duomenis ir asmenybę: kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, veika neatsargi, kaltinamasis aukštojo išsilavinimo, šiuo metu dirba, nevedęs, vaikų neturi, neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 T., b.l. 130-132). Kaltinamasis R. D. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, charakterizuojamas teigiamai, iš dalies atlygino padarytą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti (Valstybinė ligonių kasa). Kaltinamasis visiškai pripažino byloje pareikštus ieškinius, parodė, kad kiek teismas nuspręs, tiek ir atlygins. Tai patvirtina, kad kaltinamasis visikai atlygins padarytas žalas, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios sąlygos atitinka BK 40 str. numatytoms sąlygoms, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

38Teismo posėdyje pateiktas prašymas perduoti R. D. pagal laidavimą Z. D. ir Č. A.. Jos nėra teistos ir baustos administracine tvarka, todėl teismas mano, kad šie asmenys yra verti teismo pasitikėjimo, gali būti tinkamai laiduotojais ir darys teigiamą įtaką kaltinamajam.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. straipsniais, teismas,-

Nutarė

40R. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

41Nustatyti 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Užstato neskirti.

42R. D. laiduotojais paskirti Z. D. ir Č. A..

43R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metams 6 mėnesiams uždraudimas naudotis specialia +teise (teise vairuoti transporto priemonę).

44Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

45Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. civilinį ieškinį ir iš R. D. priteisti I. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

46Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. D. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 5056.63 Lt atlyginti.

47Priteisti iš R. D. I. P. naudai 8000 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

48Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-... 5. R. D. 2010-08-20 apie 12.23 val. Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje ties pastatu... 6. (37 punktas) - artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos,... 7. (38 punktas) – kai prie pėsčiųjų perėjos sustojo transporto priemonė,... 8. tęsdamas važiavimą prieš perėja persirikiavo iš pirmos eismo juostos į... 9. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. prisipažino kaltu ir parodė, kad... 10. Liudytojas S. M. parodė, kad pamatęs eismo įvykį, iškvietė policiją.... 11. Liudytoja M. S.,parodė, kad po eismo įvykio ją ištiko šokas. Blogai... 12. Prisimena, kad praeitų metų vasarą, rugpjūčio pabaigoje apie pietus su R.... 13. Liudytoja G. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Tai R. D. - jos vyro... 14. Nukentėjusioji I. P., parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. įvyko eismo... 15. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra... 16. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole... 17. Pažymoje apie kelių eismo įvykį nurodoma, kad automobilio Audi „A6... 18. S (1 T., b.l. 51).... 19. (1 T., b.l. 52-60).... 20. S (1 T., b.l. 128, 129).... 21. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos... 22. 37 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų... 23. 38 punkte nurodyta, kad kai prie pėsčiųjų perėjos sustojo transporto... 24. Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos... 25. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis... 26. Civiliniai ieškiniai... 27. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė... 28. Nukentėjusioji, civilinė ieškovė I. P. pareiškė civilinį ieškinį,... 29. Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. nurodė,... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui... 31. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad didesnio pavojaus šaltinio, t. y.... 32. Taigi konkrečiu atveju nagrinėjant ieškinį dėl neturtinės žalos... 33. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 34. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 35. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs... 36. Teismui pateiktas Z. D. ir Č. A. prašymas atleisti R. D. nuo baudžiamosios... 37. Sprendžiant kaltinamojo R. D. klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstamos... 38. Teismo posėdyje pateiktas prašymas perduoti R. D. pagal laidavimą Z. D. ir... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str.... 40. R. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281... 41. Nustatyti 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Užstato neskirti.... 42. R. D. laiduotojais paskirti Z. D. ir Č. A..... 43. R. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metams 6 mėnesiams... 44. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti... 45. Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. P. civilinį... 46. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį... 47. Priteisti iš R. D. I. P. naudai 8000 Lt už suteiktą advokato teisinę... 48. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus...