Byla e2-575-985/2018

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J. P., E. M., dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokato padėjėjui S. P., atsakovei S. S., jos atstovui E. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. S. turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir sumos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas teismo prašo: 1) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – sodyba ( - ), kurį sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7297-0029-1016, pastatas - tvartas, unikalus Nr. 7297-0029-1027, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 7297-0029-1038, žemės sklypas, unikalus Nr. 7213-0006-0135, buvo bendroji daline ieškovo ir atsakovės nuosavybė; 2) priteisti iš atsakovės 11063,48 Eur kompensaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 1999 m. birželio mėnesio šalys pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį kartu, pačioje santykių pradžioje ieškovas gyveno pas atsakovę jai nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ). Šiame bute jis atliko stogo, sienų bei kitus vidaus remonto darbus; vesdamas su atsakove bendrą ūkį, nusprendė ieškotis ir kartu pirkti sodybą, ją suremontuoti ir joje gyventi. 2000 m. balandžio mėnesį jis su atsakove rado sodybą ( - ), kurią 2000 m. gruodžio 8 d. sutartimi įsigijo iš K. K. už 3598,24 Eur (12 424 Lt). Atsakovė turėjo tik 2606,58 Eur (9000 Lt), todėl jis prie sodybos įsigijimo prisidėjo 868,86 Eur (3000 Lt), kuriuos pasiskolino iš E. I. 579,24 Eur (2000 Lt) ir A. G. 289,62 Eur (1000 Lt). Skolintus, pinigus kreditoriams grąžino pats. Sodyba buvo apleista ir jai buvo reikalingas kapitalinis remontas. Jis nuo 2001 m. balandžio mėnesio persikėlė gyventi į sodybą, kadangi sodyba buvo labai apleista ir jai reikėjo kapitalinio remonto, todėl gyveno pagalbiniame pastate ir atliko gyvenamojo namo, sodybos bei pagalbinio pastato tvarkymo bei remonto darbus. Laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio iki 2001 m. spalio mėnesio ieškovas atliko tokio pobūdžio darbus sodyboje: mėšlo vežimas, dviejų šiltnamių statymas, vištidės statymas, malkinės statymas, sodo tvarkymas - vaismedžių ir serbentų sodinimas, šulinio valymas, kelio taisymas, garažo apkalimas, nuotekų šulinio įrengimas, kanalizacijos įrengimas, elektros įvado įvedimas, dirbtuvių įrengimas – lubų, sienų ir grindų įrengimas, elektros įrengimas, atlikti betonavimo darbai, pagaminta 10 vienetų langų ir 11 vienetų durų, kurie buvo panaudoti sodybos pastatams, gyvenamojo namo lubų, sienų, grindų įrengimas, šio pastato apšiltinimas, stogo remontas bei kamino pastatymas, taip pat įrengė name vonią, tualetą bei atliko kitus darbus. Taip pat sodybai iš savo asmeninių lėšų nupirko židinį 2896,20 Eur (10000 Lt), skalbimo mašiną 463,39 Eur (1600 Lt), 2 vienetus hidroforų 173,77 Eur (600 Lt), tualeto klozetą su bakeliu 43,44 Eur (150 Lt), momentinį šildytuvą 92,68 Eur (320 Lt) bei kitus buities apyvokos daiktus. 2002 m. gruodžio mėnesį ieškovas pardavė ½ dalį jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu ( - ). Iš parduoto buto išvežtus namų apyvokos bei baldus atvežė į sodybą, kuriuos vėliau atsakovė pardavė ir už minėtus pinigus įsigijo kitus. Atsakovė 2002 m. birželio 19 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-08- 3755 įgijo nuosavybės teisę į 0,22 ha žemės sklypą ( - ). Su atsakove bendrą ūkį vedė iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovė pareiškė jam, kad reikia kraustytis iš sodybos, kadangi ji ruošiasi minėtą sodybą parduoti. Atsakovė žadėjo jam pinigus gautus už sodybą pasidalinti, tačiau iš viso atsakovė sumokėjo 521,32 Eur (1800 Lt), likusią dalį žadėjo atiduoti gavusi pinigus, tačiau iki šios dienos neatsiskaitė.

6Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji niekada negyveno su ieškovu ir niekada nevedė su juo jokio bendro ūkio. Ieškovas nuo 1981 m. spalio 2 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir gyvena ( - ), ir savo gyvenamosios vietos ieškovas iki šiol nepakeitęs. Ieškovo ryšį su deklaruota gyvenamąją vieta ( - ) kaime patvirtina ir jo turimas žemės sklypas 0,06 ha ( - ). Ieškovas laikotarpyje nuo 1992 m. rugpjūčio 3 d. iki 2001 m. vasario 5 d. ieškovas turėjo visą 60.24 kv. m ploto butą ( - ); laikotarpyje nuo 2001 m. vasario 5 d. iki 2002 m. gruodžio 18 d. ieškovas turėjo pusę šito buto. Atsakovė turėjo asmenine nuosavybe dviejų kambarių butą ( - ). Jį pardavė 2000 m. birželio 19 d. Ieškovas šiame bute negyveno, ieškinyje nenurodė kokius konkrečiai darbus atliko šiame bute. 2000 m. gruodžio 8 d. atsakovė nusipirko gyvenamąjį namą ( - ), už 6000 Lt, ieškovas prie sodybos pirkimo neprisidėjo. Ieškovas kaip statinių pardavimo kainą ieškinyje nurodė minėtos sutarties 2-o punkto įrašą „pastatų vertė pagal pateiktus dokumentus dvylika tūkstančių keturi šimtai dvidešimt keturi litai“. Atsakovė namą įsigijo pasiskolinusi 5000 Lt pinigų iš akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko pagal 2000 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartį. Apie šią paskolos sutartį ieškovas nieko nerašo savo ieškinyje, nes jis negyveno su atsakove, nieko apie šią sutartį, jos sudarymo aplinkybes, nežino, pagal ją jokių mokėjimų neatliko, tai reiškia, kad jokių paskolų jis negavo iš fizinių asmenų ir jokių pinigų atsakovei neperdavė 2000 m. Paskolos sutartį atsakovė sudarė ir iš banko pinigus skolinosi daliniam namo pirkimo apmokėjimui, kas yra nurodyta šios paskolos sutarties 1.1. punkte, todėl ieškovas negalėjo skolintis ir duoti ženklią sumą atsakovei gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimui apmokėti. Kad atsakovė įvykdys paskolos sutartį už ją laidavo laidavimo sutartimi R. M. ir A. M.. Atsakovė ieškovą pastebėjo dar 2000 metų pabaigoje, kai jis pradėjo atvažinėti pas savo pusbrolį M.. Nuo 2001 metų vasaros ji paprašydavo ieškovo pagalbos ūkyje, už smulkias paslaugas ar darbus atsilygindavo ieškovui nedidelėmis pinigų sumomis ar alkoholiniais gėrimais. Ieškinyje nurodytus darbus, kuriuos ieškovas sakosi atlikęs 2001 m. balandžio - 2001 m. spalio mėn. laikotarpiu, patvirtina iš dalies. Ieškovas prisidėjo darbu prie paprasto šiltnamio įrengimo, kadangi plastikine plėvele aptraukė karkasą, gal dar kokią vaismedžio šakelę pagenėjo ir už tai ieškovas gavo atlyginimą. Ieškovas niekada neperdavė jokių namų apyvokos daiktų. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 93 (2001-11-09) ji iš AB Lietuvos žemės ūkio banko pasiskolino 3000 Lt baldams pirkti, pagal šią sutartį laiduotojas buvo N. J.; kreditavimo sutartimi Nr. 03/101 (2003-07-10) pasiskolino iš akcinės bendrovės banko „NORD/LB Lietuva“ 4000 Lt vartojimo reikmėms; paskolos sutartimi Nr. 04-00537 (2004-12-16) iš Raseinių kredito unijos skolinosi 1000 Lt paskolą kitai paskirčiai; paskolos sutartimi Nr. 06-00029 (2006-01-11) iš Raseinių kredito unijos skolinosi 3200 Lt paskolą būsto remontui; 2010-10-06 sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00363 su Raseinių kredito unija dėl 1500 Lt vartojimo paskolos, kurios grąžinimą užtikrino įkeitimo sutartimi Nr. 10-00016 (2010-10-06), įkeitusi 1800 Lt terminuotą indėlį; su Raseinių kredito unija 2011-10-19 sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00375, kuria pasiskolino 1000 Lt vaitojimo paskolą, kurios grąžinimą užtikrino įkeitimo sutartimi Nr. 11-00010, įkeitusi 15000 Lt terminuotą indėlį; 2007-12-05 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 712698249, kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo baldus už 4149,00 Lt; 2014-05-02 sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMY40502RVPA, kuria gavo vartojimo kreditą įsigyti 269 Lt buitinę techniką; pagal susitarimą Nr. CMS200317/1-1 (2009-06-05) su AB DNB bankas naudojosi 1500 Lt dydžio kredito limitu. Atsakovė išnuomojusi ieškovui kambarį gyvenamajame name pagal 2013 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartį, taip pat leido ieškovui (nuomininkui) dirbtuvėse laikyti darbo įrankius bei įsipareigojo išskalbti jo drabužius. Vėliau ieškovas pradėjo grasinti atsakovei susidorojimu, jeigu ji nenustos reikalauti iš jo sumokėti už ieškovui kaip nuomininkui tenkančią elektros energijos išlaidų dalį bei kuro dalį už namo apšildymą 2013/2014 metų šildymo sezono metu, už nemokėjimą pinigų, atsakovės išleistų maistui. Atsakovė 2014-07-06 sudarė tarpusavio sutartį su ieškovu, kuria susitarė, kad nuomininkas V. M. nuo 2014-07-07 išvyksta gyventi pas savo sūnų, o ji sutiko laikinai išnuomoti dirbtuves ir daržinę medienai bei kitam inventoriui susidėti su sąlyga, kol ji parduos savo žemės sklypą su statiniais - gyvenamuoju namu, tvartu ir kitais. Ieškovas šią sutartį pasirašė, su jos sąlygomis sutiko. Jokių kompensacijų, kokių nors išmokų joje ieškovo naudai nebuvo numatyta. Ieškovo ieškinys visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, nes ieškovas visiškai neįrodė savo bendro gyvenimo su atsakove, prisiimtų abiejų tokių bendros jungtinės veiklos partnerių bendrų įsipareigojimų vykdyti ūkinę veiklą kartu, vesti bendrai ūkį, investuoti į jį savo intelektines ar darbines galias, pinigus ar kitą turtą, bendrai naudotis tokios partnerystė rezultatais; ieškovas niekada negynė savo kaip tariamo bendrosios jungtinės veiklos partnerio nuosavybės ir partnerystės teisių, o pretekstą pareikšti ieškinį gavo tik tada, kai smurtiniais veiksmais išgavo iš jos 1800 Lt, prigrasinęs jautresnei ir silpnesnei moteriai.

7Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad šalys susipažino 1999 m. birželio mėnesį ir pradėjo gyventi kartu. Nusprendė įsigyti namą ir 2000 m. įsigijo namą. Ten pradėjo gyventi 2000 m., besiremontuodami tą tvartą, o 2000 m. spalio mėnesį baigė remontuoti. 2000 m. gruodžio 8 d. įsigijo namą dokumentuose; o pradėjo gyventi anksčiau nei įsigijo (gegužės pirmąjį savaitgalį, per motinos dieną). Pardavus butą, jie gyveno tvartelį to namo, o po to iš tvartelio į namą; tokio momento, kad nebuvo kur gyventi, nebuvo. Jie buvo šeima, atsakovė buvo atvykusi net į Angliją. Grįžęs iš Anglijos ieškovas važiuodavo visada į savo namus su atsakove. Lėšų namo įsigijimui skolinta buvo iš dviejų asmenų 1000 Lt ir 2000 Lt; pardavęs ½ buto ( - ) kaime gavo lėšų. Jis dirbo dirbtuvėse, gaudavo pinigus ir juos panaudodavo bendriems poreikiams. Už buto gautus pinigus davė pinigus sūnums (apie 1000 Lt) ir dalį S.; persikraustymui išleido apie 2500 Lt. Miške ruošė medieną, ten irgi daug pinigų išsileido. Butą pardavė 2002 m. gruodžio 18 d. Ieškovas visada suprato, kad abu nori pirkti namą ir gyventi jame. Tuo metu, kai buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, jis buvo santuokoje su kitu asmeniu ir jokių susitarimų negalėjo sudaryti; savęs kaip savininko niekada neviešino, nes viskas vyko bendrai. Nurodytų daiktų ir darbų kainas palaiko nurodytas ieškinyje. Pagrindiniai darbai buvo atlikti 2000 m. Pirko ieškinyje nurodytus daiktus, tačiau rašytinių įrodymų nėra, jei būtų žinojęs, kad taip bus, tai būtų viską pasilikęs. Anglijoje dirbo nuo 2004 m. iki 2007 m. apytiksliai. Anglijoje dirbo statybose. Uždirbdavo į savaitę apie 300 svarų. Namo rekonstrukcijos darbai nėra tiksliai žinoma, kada buvo užbaigti, bet mano, kad apie 2001 m.; ten visada vyko procesas. Dėl žemės sklypo, teismas tegul vertina pagal pateiktus įrodymus. Sutinka, kad suma turėtų būti mažintina. Savo sąnaudas jis skaičiuoja minimaliai. Ieškovas prisidėjo darbais ir daiktais, įvertinta - 4911 Eur. Čia minimali suma, palieka teismo vertinimui. Dėl nuomos sutarčių, tai ieškovas buvo užspaustas į kampą, kad rašytųsi, jį buvo ruošiamasi iškraustyti, buvo ikiteisminis tyrimas, todėl ir buvo tos sutartys sudarytos; jokių nuomos mokesčių nemokėjo; esant tokiai situacijai, kad tuoj neteks namų, tiesiog ir pasirašė. Kai buvo pareiškimas pateiktas policijai, jie dar buvo sugyventiniai. Atsakovė žadėjo atsilyginti. Sūnui buvo paduota 1800 Lt.

8Ieškovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad kartu gyventi su atsakove pradėjo nuo 1999 m. birželio mėnesio. Ji turėjo butą ( - ), gyveno abu jame iki 2000 m., tada persikėlė į namą gyventi Girkalnyje. Bute remontavo stogą, kampą mūrijo, langus pataisė, sienelę klijavo kartu su S., darė dailylentes kartu su S., stogą nuplėšė, nes bėgo per du aukštus, smalą pylė, abu dirbo su S. Savo lėšomis prie buto išlaikymo neprisidėjo, pirko kartais tik maistą. Jis turėjo butą ( - ) kaime, kai pagyveno bute su atsakove, nusprendė pirkti nuosavą namą. Jis buvo santuokoje, ji nutraukta vėliau, nes jo pirmoji žmona buvo išvažiavusi į Angliją, ir kai ji grįžo, gražiai išsiskyrė 2001 m. Gyvendami bute, sugalvojo pirkti sodybą. Visos sumos neturėjo, tai skolinosi iš pusseserės 1000 Lt, ir iš draugo 2000 Lt, nes dar buto buvo nepardavęs, kai užsidirbo pats grąžino skolas. Kai butą pardavė, tai daug ką pirko iš savo lėšų. Pagrinde pirko S. Daug medžiagų atsivežė iš ( - ) kaimo, medieną, stiklą, stakles. Žentas S. dvejas duris iš ( - ) atvežė. Savo jėgomis padarė darbus. Mintis pirkti namą kilo abiem. Kad parduoda tą namelį, kurį nusipirko, sužinojo iš kaimynų. Sodyba buvo apleista, iš karto gyventi nebuvo galima. Iš pradžių įrengė dirbtuves, ten miegodavo abu su S. Atliko tokius namo remonto darbus: grindys, sienos, lubos, tualetas, kanalizacija, elektra, stogo remontas. Pats visus darbus atliko, tai nieko nekainavo darbas, tik medžiagoms, už jas mokėjo daugiausia S. Pats turėjo daug savo medžiagų, kurias atsivežė iš ( - ) kaimo, tai yra medžio, iš kurių padarė dailylentes, jomis apkalė sienas; stiklo atsivežė langams, 10 langų pagamino, 11 durų; elektrą įvedė, sumokėjo už tai S., o visam name pats išvedžiojo; kanalizaciją pats išvedžiojo; dirbtuvėse stogą remontavo, šiltnamius du pastatė, išlygino sodą kartu su S.; valė kartu su S. šulinį, pasidarė geriamą vandenį; kelią remontavo; malkinę pastatė. Skubant įsiruošė vieną kambarį, o po kitus. Kai buvo S. gimtadienis 2001 m., S. susikvietė seseris, tai jau buvo viskas name įruošta. Jau tada buvo galima gyventi name. Vienas dirbo, padėjo tik kartais žentas (plaukiojančias grindis padėjo sudėti, pavažiuoti kur reikėjo, betonuoti dirbtuvę). Kartu gyveno name, miegodavo vienam kambarį su S., kaip sutuoktiniai; kartu atostogauti važiuodavo. Atostogos buvo jo lėšomis. Židinį sugalvojo statyti, S. buvo palikęs 8000 Lt; pats apdailą padarė židiniui. Kaip šeima su atsakove gyveno iki 2014 m. Skalbimo mašiną pirko, židinys 8000 Lt, 3000 Lt skolino iš žmonių, baldai atsivežti iš ( - ) kaimo (sekcija, du foteliai, sofa lova, staliukas, televizoriaus staliukas, miegamo komplektas, prieškambario komplektas). Kai buvo išvažiavęs į Angliją, S. kai kuriuos baldus pardavė, nusipirko naujus. Anglijoje dirbo statyboje. Pradėjo važinėti į Angliją nuo 2005 m. (pirmą kartą). Nuvažiuodavo porai mėnesių, padirbdavo, grįžęs nusipirko žoliapjovę, tai elektrinę, tai benzininę buvo pirkęs. Anglijoje uždirbdavo apie 300 svarų maždaug į savaitę. Nuo 1999 m. - 2005 m. turėjo stabilių pajamų: kaimynams vis padarydavo tai langus, tai duris, atsitiktinai dirbdavo. Linoleumą su S. per pusę pirko. Santykiai nutrūko, S. dar norėjo nupirkti jam namelį, bet jis apžiūrėjęs pamatė, kad ten viskas supuvę. Pyktis ir nesutarti pradėjo, kai buvo Ispanijoje 2014 m., tada jau buvo išsiskyrę, S. skambino, sakė, kad turi pirkėją ir prašė, kad parvažiuotų ir išsikraustytų. S. sakė nebijok, aš tavęs nenuskriausiu, konkrečios sumos nežadėjo, iš savo pusės jis tada nieko nereikalavo. Nebūtų pardavęs savo 3 kambarių buto, jei būtų tai numatęs. Pinigus už parduotą butą investavo į bendrą namą, daugumą atidavė S. (baldai, šaldytuvas, dujinė), juos pardavė, o pinigus gautus S. pasiimdavo, už visą butą gavo 8000 dolerių, juos per pusę su žmona pasidalino. Pinigų reikėjo kraustymui, kažkiek investavo į namą (kiek tiksliai negali pasakyti), skoloms prisidėjo. Skolą atidavė maždaug 2002 m. Sodybą išėjo vėliau pirkti, o gyveno jau ankščiau. Anglijoje dirbo gal apie 3 metus. Konfliktas su atsakove buvo toks, jis buvo namuose, atsakovė grįžo truputį padauginus, ir prasidėjo negerumai, išsikvietė ji įgaliotinį, įgaliotinis nusivežė jį į ( - ) ir pasodino dviem paroms, nes buvo parašytas pareiškimas, nuomos nemokėjo. Mokėjo už elektrą jis, žemės mokesčius Stasė mokėjo. S. nupirkdavo malkų, o jis valydavo kanalus, paskaldydavo malkas. Gal nuo 2013 m. eidavo atskirai miegoti, o iki to miegodavo kartu. S. sakė duodu dalį tau pinigų, žadėjo duoti 2000 Lt, o kitus sakė kai turės, tai atiduos. Su S. lankydavosi koncertuose, įvairiuose renginiuose. Namas apleistas, sutarė, kad jis pats sutvarkys. Pagrindiniai darbai buvo baigti 2000 m., tvartas, malkinė, dirbtuvės darbai prasidėjo 2000 m. ir ten jau gyveno ir dirbo; ne pilnai viskas buvo įrengta, įrengta jau, kai važinėdavo į Angliją. Prie durų įrengta pastogė, tai jis stogelį pritvirtino prie namo, kai tik įdėjo lauko duris, kad nebėgtų vanduo. Tualeto klozetą su bakeliu pirmąjį pirko Stasė, kitą jis pirko. Į dirbtuves atsivežė stakles, įrankius. Dirbtuves naudojo langams, durims daryti į namą, ne savo poreikiams, o kartu abiem. S. sakė, kad atsilygins, nebus jis nuskriaustas, tai jokių pretenzijų ir nereiškė, sumos nebuvo sutarę.

9Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovė buvo davusi naudotis ieškovui dirbtuvėmis, ūkiniu pastatu, nes ieškovas juos naudojo savo darbui, amatui. Ieškovas susivežė savo medžiagas 2001 m. pradžioje; ieškovas būdavo pas atsakovę, kaip panaudos gavėjas, kad turėtų savo veiklos vietą. Dokumentai rodo, kad ieškovo ir po šiai dienai deklaruota gyvenamoji vieta yra ten, kur yra jo turtas, tai yra žemės sklypas ( - ). Ieškovas nekeitė niekada savo deklaruotos gyvenamosios vietos. Ieškovas yra nurodęs, kad dirbo privačiai. Jam užsiiminėjant tokiais smulkiais amatais, atsakovė suteikė galimybę gauti kampą gyventi, manydama, kad bus saugiau ir ramiau gyventi. Butą atsakovė pardavė, nusipirko namą, kiek trūko pinigų medžiagoms, baldams, tai pasiskolino iš banko. Tik atsakovė naudojosi banko įstaigomis būsto remontui, apstatymui. Ieškovas net nežinojo to. Ieškovo skolinimasis iš kažkokių žmonių yra nepagrįstas. Jokio rašytinio įrodymo nėra dėl bendro gyvenimo; susitarimas pirkti bendrai namą, ūkį irgi nepatvirtintas. Ieškovas nurodo, kad Stasė kažką tai žadėjo, tai ji ir sumokėjo 1800 Lt. 2002 m. birželio 9 d. įsakymas dėl žemės nuosavybės teisė atkūrimo, perduodant žemės sklypą ( - ) kaime, tai yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir negali būti bendras turtas su ieškovu. Atsakovė su juo turėjo nuomos panaudos sutartį. Atsakovė 14 metų pakentė ieškovą.

10Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad su ieškovu pradėjo bendrauti, susitikinėti 2001 m. per Jonines, t. y. birželio 24 d. Jie nesitarė nieko, kada parduos butą, kada pirks namą. Apie namą buvo kalba 2 metai prieš tai, ji tarėsi pirkti su vaikais, sakė namą padės pirkti žentas. Namas dar buvo užimtas, paskui namo savininkė paskambino jai ir pasakė kad jis laisvas, ir kad gali pasižiūrėti jį ir gali pirkti. Tai ji taip ir padarė, ji apžiūrėjo, pasikvietė vaikus, apžiūrėjo ir su ieškovu kaip su staliumi. Kai rado butui pirkėją, tai pagalvojo, kad verta pirkti tą namą, padės vaikai. Nuo 1999 m. su ieškovu jos bute negyveno. Jis neremontavo buto stogo vienas, ten 4 butai buvo, vienas nesugebėtų. Ieškovą kaip žmogų pažįsta nuo 2000 m. Darbų jos bute absoliučiai jokių neatliko, o stogą darė, bet ne jai vienai. Su ieškovu jai priklausančiame bute negyveno; jis ateidavo, pernakvodavo, bet planavimų jokių nebuvo. Susitarime pirkti sodybą ieškovas nedalyvavo, jis nieko nežinojo, kiek ji mokėjo; jam svarbiausia buvo patekti į dirbtuves. Sodybą įsigijo už parduoto buto pinigus ir turėjo dar savo, ir iš banko skolinosi 5000 Lt. Butą pardavė už 6000 Lt. Už sodybą mokėjo 9000 Lt. Ieškovas skolinosi pinigus iš kitų už automobilį Golf, ji vėliau tik sužinojo apie skolinimąsi. Dėl ieškovo darbų atliktų sodyboje, tai dirbo kartu, ir jis padėjo, ir vaikai, ir ieškovo pusbrolis. Sodybai buvo reikalingas kapitalinis remontas, ji neskubėjo, būtų susitvarkiusi su vaikais. Darbus atliko vaikai, ieškovas; leido ieškovui dirbti dirbtuvėse nemokamai, jis jai žadėjo, kad jai leis dirbti dirbtuvėse, leis gyventi, jis padės sutvarkyti namą. Ji gyvendavo ir bute, nes senukas tik po metų atėjo gyventi į butą ir dirbtuvėse kartais. Dėl langų ir durų, tai ieškovas padarė. Jos žentas buvo uždarosios akcinės bendrovės direktorius, ji yra akcininkė, žentas sakė padarys langus ir duris, bet ieškovas sakė, kad padarys už tai, kad leistų gyventi pas ją. Mėšlą ieškovas vežė; karkasus kalė šiltnamiams, o vaikai padėjo aptraukti; vištidė buvo, ten tik laktą gal padarė; aptvaras jau buvo; malkinę statė ieškovas, serbentų atvežė ieškovas iš savo namų, vaismedžių keturis krūmus; šulinį valė; kelio netaisė, garažo apkalė, nes laikė savo mašiną; nuotekos, kanalizacija, elektra – įruošė elektros tinklai; kanalizacijos viską supirko ji; visą įrangą supirko ji, padėjo žentas, konstravo ne visai ieškovas; ieškovas padarė šulinį, žentas žiedus suleido; dirbtuves įrengė ieškovas, lubų, sienų, grindų įrengimas, elektros įrengimas, atlikti betonavimo darbai, ji visas medžiagas supirko, pasikvietė ieškovo pusbrolį V. M., jie išbetonavo; ji pirko cementą. Pastato apšiltinimas, stogo remontas, kamino pastatymas, tai kaminas buvo, nereikėjo naujo, apskardino tik, patį kraigą tik uždėjo. Daug darbų atliko žentas. Dalį darbų pripažįsta, kad atliko ieškovas, bet dėl to, kad ieškovas prašė leisti dirbti dirbtuvėse, ir už tai padės tvarkyti namą. Pinigų ieškovas jai niekada nedavė. Santykius vertina kaip draugystę, kad padėti tiesiog. Geresni santykiai tęsėsi 2 metus ir tada pradėjo atskirai viską. Kartu nieko neplanavo, santykiai nebuvo kaip šeimos. Dirbtuvėmis ieškovui leido naudotis nuo 2001 m. pradžios iki pat galo. Ji buvo kultūros centro darbuotoja, visus kviesdavo į renginius, į juos ateidavo kas norėdavo. Ieškovas sakydavo, kad už tai, kad ji jam padeda, tai pakvietė važiuoti į Angliją, važiavo su dukra. Jokių pinigų židiniui ji negavo. Ji net nežinojo, kad jis butą parduoda, jokių pinigų jai nedavė. Skalbimo mašiną, tai jis buvo nupirkęs, bet mašiną paliko jam. Hidroforą ji pirko, jis pirko tik pūslę; tualeto klozetą su bakeliu, ji pirko, o kai sulaužė, tada nupirko naują jis; momentinį šildytuvą pirko ji, nes kai pasistatė židinį, tai atvedė šilumos ortakį ir kai neužteko šilumos, tai nusipirko jį. Santykius su ieškovu nutraukė, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai pardavė sodybą, tai ieškovui davė 1800 Lt, nes ją šantažavo, skambinėjo. Ji į Ispaniją jam neskambino, visada kalbėjo, kad parduos namą, jokių pretenzijų ieškovas neturėjo. Pinigus davė, kad atsikabintų nuo jos, kad neskambintų. Sodybą pardavė už 80 000 Lt. Žemės vertės neatsimena. Jo sūnus ieškojo sodybos ieškovui pirkti, o ne ji ieškojo. Niekada nežadėjo nupirkti jokios sodybos. Ikiteisminiame tyrime ieškovą vadino sugyventiniu, ten už ją viską rašė pareigūnas, ji tik pasirašė, tuo metu ne tas rūpėjo. Dalį baldų iš ieškovo priėmė, naudojosi, kitus baldus ji pirko išsimokėtinai. Ieškovas dirbtuvėse uždirbo daugiau nei nurodo 4911 Eur sumą. Prie paskolos ieškovas neprisidėjo. Ji daug dirbo, turėjo miško, žemės. Ieškovas kažkiek parsivežė medienos, atlupinėtos tos lentos, supjaustė jas ir pardavė. Su jo pusbroliu keitė žalią medieną į sausą ir iš jų gamino duris. Ieškovas nėra davęs pinigų maistui; tik iš Anglijos, kai parvažiuodavo, tai nupirkdavo maisto, bet pinigų nėra davęs. Nežinojo, kiek jis pinigų turi.

11Liudytojas M. M. nurodė, kad yra ieškovo sūnus. Tėvas gyveno su S. S., kaip vyras ir žmona apie 15 metų. Pradėjo gyventi nuo 2000 m. iki 2013 m., kai iškraustė tėvą iš tų bendrų namų. Bendri namai yra ( - ). Tik iš pasakojimų yra žinoma, kad tėvas gyveno pas atsakovę bute iš pradžių (tėvas ten gyveno, remontavo). Mano, kad tai buvo bendri namai, nes jie įsigijo tuos namus, tėvas ir S. pasakojo, kad tėvas atlikęs daug darbų ten, jis ten suremontavo; apie pinigų prisidėjimą nieko negali pasakyti. Keitė grindis, keitė langus, kurie tėvo daryti, duris darė; plokštėmis klijavo sienas; plytelėmis klojo vonią, tualetą, koridorių. Apie šias aplinkybes žino, nes pats matė, kad tai tėvo darbai, tai matosi, nesuklysi, o apie kitus darbus, tai tėvas ir S. yra pasakoję. Tėtis dirbo kartu su juo Anglijoje nuo 2004 m. iki 2007 m. maždaug. Uždirbdavo per dieną apie 60 svarų, į savaitę apie 300 svarų. Jis parsiveždavo tuos pinigus į Lietuvą, atostogaudavo, leisdavo kartu, gyvendamas su S. Staselė jam yra skambinusi ir sakiusi, kad rado 2000 svarų ir po to išleido židiniui pastatyti. Atsakovė buvo atvažiavusi į Angliją, atostogavo su dukra apie 3 savaites. Jis, kai atvažiuodavo į Lietuvą atostogauti, svečiuodavosi pas juos, jie miegojo vienam kambarį, vedė bendrą ūkį kartu, gyveno kaip vyras ir žmona. Jei tėvas būtų nuomininkas, tai esant tokiems santykiams nemiegotų kartu. Tėvas turėjo visada problemų su alkoholiu, sakydavo, kad skirkitės, jeigu neišeina gyventi kartu. S. paprašė tėvo išsikraustyti, jis tėvą iškraustė, ir bekraustant buvo toks pokalbis, kad kiek galvoja duoti tėvui pinigų, sakė S. apie 2000 Lt, o jis sakė mažokai, bet nesikišo ir nieko neatsakė. Mano, kad 2000 Lt maža pinigų suma, nes 2000 svarų buvo investuota vien į židinio statymą, o kur visi kiti darbai atlikti name. Autobusų stotyje jam pinigus perdavė S., perdavė 1800 Lt, o turėjo 2000 Lt perduoti. Ieškojo kažkokio namelio tėvui, bet namas buvo prastos būklės, tėvas nenorėjo, nes prastas. Iš buto baldai buvo panaudoti bendram namui, jis juos matė name, stalas virtuvėje stovėjo, sekcija tarp salono ir miegamojo, spintos stovėjo tam pačiam kambaryje, knygų lentynos taip pat; lovos. Jis yra girdėjęs pasakojimus iš abiejų pusių, kad jie abu gyveno pirmiausia dirbtuvėse, o tik po to į namą perėjo. Kai tėvas baigė darbus Anglijoje, dirbo savo dirbtuvėse, buvo pas brolį Ispanijoje. Per metus Anglijoje uždirbdavo apie 10 000 svarų, čia jau maždaug išskaičius išlaidas Anglijoje. Tėvas dabar gyvena pas kaimyną, už tvoros, šalia ginčo namo.

12Liudytojas A. K. nurodė, kad ieškovą pažįsta, nes ieškovo pusbrolis yra jo draugas, tai yra M. V., taip ir susipažino. Kai kėlėsi į ( - ), tai padėjo persikraustyti, baldai, spinta, sekcija, minkšta dalį, fotelį, kėdės, stalas; medienos buvo daržinėje, lentų vežė. Ieškovas gyveno su S. kartu, gyveno kaip šeimos nariai, visur kartu vaikščiodavo; kai dirbo pas juos irgi matė kartu. Pas juos name šildymo katilą darė, ieškovas ten viską remontavo. Už darbus jam mokėjo V. M.. V. M. plyteles dėjo, grindis keitė, langus, duris, į garažą duris darė. Ieškovas su S. S. pradėjo gyventi kartu S. bute. Draugystės pradžioje gyveno pas atsakovę.

13Liudytoja B. M. nurodė, kad V. M. yra jos vyro pusbrolis. Atsakovę pažįsta, nuo 1981 m. gyveno kaimynystėje, viename name, vienoje laiptinėje. Atsakovė gyveno su jos broliu kažkada, bendravo su jos mama. 1999 m. vasaros laikas buvo (galbūt gegužis), ieškovas padėjo jiems prie statybų dirbti, tais metais vyko kaimelio Joninių šventė, jie nuėjo į tą šventę, ten Staselė vadovavo, ir jie ten pasimatė su ieškovu. Po kelių dienų S. atėjo pas juos į namus, su šampanu, sako einu pas meistrą. Jie pasibendravo su ieškovu ir išėjo pas S. Jis grįžo po dviejų parų. Jis pareidavo iš Staselės, kažkiek pas juo pernakvodavo, pas S., kol vyko statybos, ir po poros mėnesių pradėjo gyventi tam S. bute, ir per žiemą ten gyveno. Buvo pavasaris, Velykos, ji pasikvietė S. su V. pas juos, bet V. nebuvo, sakė išvažiavo jis į ( - ) kaimą., o atsakovė viena nenorėjo ateiti pas juos, bet atėjo. Rytojaus dieną S. paprašė jos vyro, kad važiuotų ieškoti V. į ( - ) kaimą. Nuvažiavus į ten, rado jį „apsivelykinusį“, įsisodino į mašiną, parsivežė ir daugiau jo nepaleido. Buvo didelės paieškos namui pirkti, atsakovė sakė Valentinas labai nori dirbti, jis bute neturi kur staklių pasistatyti bute, reikia ieškoti. Ir surado tą namelį, jis prastokas buvo, bet greitai ten sutarė dėl to namo, ir nusipirko; sumos negali įvardinti. Prasidėjo darbai: iš to ūkinio pastato padarė garažą, dirbtuves darė, su jos vyru išbetonavo viską. Paskui parvežė jos vyras visas staklines iš ( - ) kaimo. Važiuodavo į svečius, bendravo puikiai. Kai parsivežė stakles visas, tai ir pradėjo viską remontuoti, V. tikrai dirbo, kažkiek padėjo jos vyras V. M.. Pirmiausia išsibetonavo, po to sudėjo visas grindis, tikrai nebuvo jokio meistro, viską darė Valentinas; santechniką, hidroforą; gal suvirintojas atskiras žmogus buvo. Valentino dieną šventė jau įrengtame name (2001 m. vasario mėnesį); 2000 m. nusipirko namuką. Visi šventė tam namelį. V. gal su S. pritrūko pinigų, todėl pardavė ir S. namus, ir V. namus; jie dar padėjo iš V. buto parvežti baldus visus – sekcija, minkštas komplektas, stalas su kėdėmis, sofą, prieškambario komplektas. Buvo jau įrengtas ir tualetas, ir vonia. Kai išvyko V. į Angliją, tarp jų prasidėjo kažkokie nesutarimai; V. nupirkdavo dovanų S.; vyko ir kartu į Angliją; paskutiniais metais labai pykosi. Kad V. išgėrinėjo tai yra faktas. Apie tai, kad V. yra išgeriantis, ji S. pasakė jau pirmomis savaitėmis pradėjus jiems gyventi (S. su V.), bet ji sakė viskas bus puikiai, man jis patinka. Buvo taip, kad V. jau buvo išvažiavęs į Angliją (buvo ar ruošėsi išvažinėti), ir sakė jai S., kad paslapčiomis paėmė V. 4000 Lt ir užsisakė židinį. Jie gyveno kaip šeima, taigi lankydavo vieni pas kitus, (gimtadieniai, šventės, koncertai kartu). Ieškovas visus darbus name dirbo, visus sunkiuosius ir pagrindinius darbus; gal kosmetinius reikalus kažkas truputį padėjo dirbti. Pati S. sakydavo, kad V. keliasi 4 val. ryto ir eina dirbti. Atsakovė žadėjo nupirkti kažką ieškovui; atsakovė sakė, kad nupirks kokį butuką ar ką; nepasakė, kad nupirks, bet mąstė, kad rastų kokį nupirkti, tai nupirktų. Ieškovo atstovas užduoda klausimus liudytojai. Daiktų suskirstymo name nebuvo, viskas buvo bendrai. Jie gyveno viename kambaryje.

14Liudytoja J. Š. nurodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovę, nuo 1980 m. gyvena ( - ). Nuo 1983 m. aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, o S. S. buvo kultūros namų direktorė. V. M. pažįsta nuo 1999 m. birželio mėnesio, kada susipažino per Joninių šventę. Juos asmeniškai pažinojo, bendravo ir šeimomis. Apie bendrą jų gyvenimą: V. su S. susipažino per šventę Joninių; nuo 1999 m. liepos mėnesio jie pradėjo gyventi kartu ( - ), vadinamame kolūkiečių name. Ji su S. bendravo ištisai, susitikdavo kiekvieną dieną. Nuo 2000-2005 m. V. buvo S. įdarbintas kultūros namuose valytoju. 1999 m. pradėjo gyventi kartu, kitos gyvenamosios vietos V. neturėjo, gyveno visada kartu. 2000 m. pavasarį S. pasakė, kad nusipirko namą; atėjus apžiūrėti namo, ji matė, kad V. dengė duobę. Tas namas buvo pusiau landynė anksčiau. Jie kartu ateidavo pas juo vakaroti, vieni pas kitus, jie visi kartu būdavo. Ji niekada nebuvo girdėjusi tokio žodžio, kaip samdomas darbuotojas. Langai padaryti V. Teko būti pas juos namuose, V. pavaišindavo; teko matyti, kad ir susipykę dėl gėrimo buvo. Vienas kitą vadino – S. ir V. Namuose didžiausias džiaugsmas buvo kai buvo baldai parvežti iš ( - ) kaimo. Jį iš ten parkraustė su visais baldais (kampas, stalas, sekcija, lova). Atsakovė pareiškė, kad „nusipirkom ūkį“. Tai buvo stipri meilė. Jie pradėjo liepą gyventi, o gegužį nusipirko namą. Buvo situacija, kad V. dar prieš viską patiko kažkokia moteris, ir jis pas ją nakvojo, tai S. skolinosi dviratį ir verkianti važiavo jo parsivežti. 2009-2010 m. kai V. labai gėrė, S. skųsdavosi, dejuodavo, bet kad „samdomas darbuotojas“ ar kad „samdžiau“, tokių žodžių negirdėjo. V. išsikraustė tada, kai pardavė namą. Buvo ne vienas pokalbis, dėl to, kad nori S. kažką nupirkti V., atsilyginti; ir butą mąstė nupirkti, ir namelį, nes sakė „pliko baso nepaliksiu“. Seniūne dirba nuo 2008 m. birželio 16 d. Kaip seniūnė, lankydavo tuose namuose? – taip, nes buvo bendradarbės, bendravo šeimomis. Ne vieną kartą buvo apsilankiusi kaip žmogus, bendradarbė, ne kaip seniūnė. Ūkinėse knygose faktinis gyventojas nėra registruojamas. Jis savivaldybėje nebuvo registruotas. Nekalbėjo ta tema dėl deklaruotos vietos. Pirmiausia įsirengė vieną kambarį name, o po to pardavė butą atsiradus pirkėjui. Dirbtuvės buvo daug vėliau įrengtos. Pirmiausia namą. Visos šventės buvo kartu. Su V. M. nėra artimiausi kaimynai. Ieškovas turi pastovią gyvenamąją vietą – 19 metų gyvena ( - ), iš jo niekur nebuvo išėjęs.

15Liudytojas A. A. nurodė, kad ieškovą pažįsta, nes teko bendrauti ( - ), gyveno pas uošvienę. Tai būdavo, tai dingdavo. Nuo 2003 m. gyveno. Jo akimis negyveno jie kaip šeima. Apie 2000 m. pirko namą su uošviene, tada uošvienė turėjo 20 proc. akcijų uždarosios akcinė bendrovės „( - )“, jis jai vadovavo, gamino apie 100 durų ir 100 kv. langų per mėnesį. Jis apžiūrėjęs namelį sakė, kad kiek įmanoma padės atstatyti namelį tą. Buvo nutarę, kad gyvulių neaugins, nugriaus garažą ir tvartą, bet po to uošvienė pasakė, kad yra žmogus, kuris norėtų įsirengti dirbtuves tam ūkiniam pastate. Padarė uošvienei dvejas duris, ir visas kitas, bet nespėjo įstatyti, nes V. jau buvo įstatęs. Dėl tvarto ir dirbtuvių buvo toks susitarimas, kad kai įsirengs, ieškovas jose galės dirbti, tai girdėjo iš atsakovės; už tai, kad ten leis dirbti, padės ieškovui prie namų. Jis pagamino dvejas duris. Kanalizaciją buvo pradėjęs kasti V., tai jis pabaigė kasti ir suleido bačkas, sujungė viską V., uošvienė pirko medžiagas. Vidaus remontas, tai jis prie juodgrindžių nekišo rankų; lauko pluoštė pradėjęs buvo V. daryti, bet paprašė palikti jam daryti; reikėjo gipso kartono, jis parvežė, pradžią prisuko kartu, jam reikėjo išvažiuoti, o grįžęs jau Valentinas buvo baigęs; tapetavo jis vienas, grindų dangą paklojo; stogo niekas nekeitė, buvo tik nuvalytos apnašos; mano, kad nuvalė V. Garažo apkalimas, kelio taisymas – nematė, kad reikėjo taisyti; o garažą taip, nes V. reikėjo garažo, nes nusipirko mašiną ir reikėjo pasistatyti(garažas už tai, kad V. pastatys malkinę). Elektros įvadas – elektros tinklai. Betonavimo darbai – vyko dirbtuvėse, pagal susitarimą įsirengti turėjo pats V. Pastato apšiltinimo nebuvo. Vonia, tualetas – nematė (kai buvo sudaužytas tualetas, tai kitą pirko naują V.). Ieškovas turėjo savo kambarėlį; gyveno atskirai. Asmeninėmis lėšomis ieškovas neprisidėjo prie namo. Didžiąją dalį darbų name padarė V. (50/50), bet name gal jie daugiau. Atsakovė vieną kartą su jo žmona skrido iki Anglijos. Renginiuose netekdavo susidurti. Jis dalyvavo visame iškeldinime, iš jo nupirko bulvių tarkavimo mašiną. Visus baldus jo (spintą, žoliapjovę ir pan.) priglaudė kaimynas. Ieškovo sūnus tą išsikraustymo naktį krovė įrankius. Susitarimo, kad atsakovė atlygins už ieškovo darbus mano, kad nebuvo, jis buvo informuotas, kad už tai, kad jis gauna kur dirbti, permiegoti, tai padės prie namo; niekada nebuvo nei šaldytuvas, nei šiltnamis užrakinti, valgė kada norėjo. Apie jokį atlygį kalbos negirdėjo. Šiltnamį sukalė V., o S. augino pomidorus. Dėl nuomos sutarčių nežino. Ieškovo atstovas užduoda klausimus liudytojui. Naudotis ieškovas galėjo tomis patalpomis iki kol parduos namą, jis taip įsivaizduoja. Pas ieškovo sūnų nebuvo išvykęs dirbti, dirbo tik su juo. Ieškovas gyveno atskirame kambary, turėjo atskirą lovą.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – sodybos ( - ), kurį sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7297-0029-1016, pastatas - tvartas, unikalus Nr. 7297-0029-1027, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 7297-0029-1038, žemės sklypas, unikalus Nr. 7213-0006-0135, pripažinimo bendrąją daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe po ½, vykdant jungtinės veiklos sutartį ir 11063,48 Eur kompensacijos už parduotą dalį išmokėjimo.

18Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, šios normos nėra įsigaliojusios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014) ir tokiais atvejais jų santykiams taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

20Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).

21Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Tiek ieškinyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. t. 2, b. l. 56-57) ir bylos nagrinėjimu metu ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad su atsakove kaip sugyventiniai pradėjo kartu gyventi nuo 1999 m. birželio mėnesio atsakovės bute ( - ), kuriame atliko tokius darbus: mūrijo virtuvės kampą baltomis plytomis, taisė stogą, padedant atsakovei, kuri padavinėjo smalą, kai jis dirbo ant stogo, sutvarkė du langus, suremontavo pečių, medinėmis dailylentėmis išklijavo vieną sieną, o vėliau 2000 m. įsigiję sodybą ( - )bendram gyvenimui, sodyboje gyveno iki 2014 m., kol atsakovė sodybą pardavė. Atsakovė neigia šalių bendrą gyvenimą kaip sugyventinių, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nurodė, kad pirmą kartą atsakovą pamatė 2000 m. liepos mėnesį koncerte; po apeliacijos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, 2018 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susitiko 2001 m. per Jonines; pripažino, kad atsakovas lankydavosi jos bute ( - ), pernakvodavo, tačiau bute jie kartu negyveno, jokių ieškovas jos bute darbų neatliko, nors pripažino, kad ieškovas remontavo buto stogą, tvirtindama, kad stogą ieškovas remontavo bendrai namo gyventojams. Atsakovė nurodė, kad susitarimo su ieškovu dėl ginčo sodybos įsigijimo nebuvo, o ieškovas sodyboje gyveno ne kaip sugyventinis, bet pagal jų bendrą susitarimą, jog ieškovas jai padės atlikti įvairius darbus už galimybę gyventi ir dirbti dirbtuvėse. Ir nors aplinkybę, jog atsakovė bute gyveno viena nurodė liudytojas R. G. (e. b. t. 2, b. l.138-149), o liudytojas A. A. nurodė, jog ieškovas pas atsakovę gyveno nuo 2003 m., tačiau tai, jog šalys pradėjo gyventi kartu atsakovės bute ( - ), teisme patvirtino liudytojas M. M., nurodęs, jog iš šalių pasakojimų jam yra žinoma, kad tėvas gyveno pas atsakovę bute, butą remontavo; liudytojas A. K. nurodęs, kad ieškovas su atsakove pradėjo gyventi kartu atsakovės bute; liudytoja B. M. nurodė, kad šalys susipažino 1999 m. Joninių šventėje ir po poros mėnesių pradėjo gyventi kartu atsakovės bute; liudytoja J. Š. nurodė, jog nuo 1999 m. liepos mėnesio šalys pradėjo gyventi kartu atsakovės bute ( - ), vadinamame kolūkiečių name. Apie tai, kad šalys kartu pradėjo gyventi atsakovės bute patvirtino ir liudytojas E. I. (e. b. t. 2, b. l.138-149). Teismo vertinimu, nors liudytojai tiksliai ir nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad būtent nuo 1999 m. birželio mėnesio šalys pradėjo gyventi kartu atsakovės bute, tačiau įvertinus tai, jog liudytojų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, o liudytojos B. M. ir J. Š. patvirtino šalių bendro gyvenimo pradžią nuo 1999 m., pati atsakovė pripažino, kad ieškovas bute remontavo stogą, ir nors tvirtino, kad namo stogą ieškovas remontavo ir kitiems namo gyventojams, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikė, dėl ko šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, jog šalys nuo 1999 m. birželio mėnesio pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį (CPK 185 straipsnis), atmetant kaip nepagrįstas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas jos bute tik kartais nakvodavo (CPK 178 straipsnis).

22Konstatavus, kad šalys kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 1999 m. birželio mėnesio, šalių ginčui taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos. 1964 m. Civiliniame kodekse (472–476 straipsniai) jungtinės veiklos santykiai buvo reglamentuojami liberaliau negu dabar galiojančiame Civiliniame kodekse (6.969-6.982 straipsniai).

23Ieškovas teismui nurodė, kad gyvendami kartu su atsakove bute ( - ) nusprendė įsigyti apleistą sodybą, su atsakove susitarė, kad savo darbu atliks sodybos kapitalinį remontą, nes atsakovė be jo indėlio nebūtų apleistos sodybos pirkusi; prie sodybos pirkimo prisidėjo 3000 Lt, kuriuos žodžiu pasiskolino 1000 Lt iš A. G. ir 2000 Lt iš E. I.; asmeninėmis lėšomis, gautomis iš darbo ir pardavus ½ jam priklausančio būto ( - ) kaime.; savo darbu, atliekant kapitalinį sodybos remontą, medžiagomis ir daiktais; sodyba užrašyta atsakovės vardu, nes jis tik 2001 m. nutraukė santuoką su žmona V. M.. Kaip nurodė ieškovas šalys sodyboje pradėjo gyventi 2000 m. dirbtuvėse, kadangi namas buvo nesuremontuotas, name apsigyveno 2001 m., visada gyveno kartu kaip šeima, miegojo vienoje lovoje, pardavus atsakovės butą, naujieji savininkai dar leido gyventi toliau, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovė, teisme nurodžiusi, kad gyveno ir dirbtuvėse, ir savo bute, kas patvirtina, kad šalys nuo atsakovės buto pardavimo iki sodybos įsigijimo gyveno kartu nepertraukiamai. Kaip nurodė ieškovas, jis 2001 m. pardavė butą ( - ) kaime. kartu su buvusia žmona, jo dalis 4000 dolerių, iš kurių atidavė 3000 Lt skolą, kitus atidavė atsakovei, iš parduoto buto parsivežė baldus, lentas, stiklą, kas buvo panaudota namo remontui, iš lentų gamino langus, į kuriuos dėjo atsivežtą stiklą, gamino dailylentes, duris, baldai buvo pastatyti ginčo name, kuriuos vėliau atsakovė pardavė, pirko naujus. Atsakovė šias aplinkybes neigia, tvirtindama, kad sodybos pirkimą suplanavo be ieškovo; ieškovą tik kaip meistrą buvo pasikvietusi apžiūrėti sodybos; asmeninėn nuosavybėn savarankiškai 2000 m. gruodžio 8 d. pirkimo sutartimi įgijo sodybą, pasiskolindama 5000 Lt iš banko, pardavė 2000 m. birželio 15 d. butą, turėjo asmeninių lėšų, viso sodyba kainavo 9000 Lt, nors bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmos instancijos teisme nurodė, kad sodyba kainavo 6000 Lt (e. b. t. 2, b. l.138-149).

24Iš bylos duomenų matyti, kad 2000 m. gruodžio 8 d. atsakovė sudarė pirkimo sutartį, pagal kurią iš K. K. nupirko ginčo sodybą, sutarties 2 punkte nurodyta, kad už parduotą namą pardavėja iš pirkėjos prieš sudarant sutartį gavo 6000 Lt, pastato vertė pagal pateiktus dokumentus 12424 Lt (e. b. t. 1, b. l.10-21); 2000 m. lapkričio 21 d. atsakovė sudarė su banku paskolos sutartį 5000 Lt (e. b. t.1, b. l. 68-76); 2000 m. birželio 15 d. pardavė butą ( - ) už 5000 Lt (e. b. t. 1, b. l. 22), kas patvirtina, atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė turėjo skolintų ir asmeninių lėšų sodybos pirkimui, tačiau atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kurias patvirtino liudytojos B. M. ir J. Š., kad šalys buvo susitarę pirkti ginčo sodybą ir neįrodė savo finansinių galimybių suremontuoti, kaip ir pati pripažino, apleistą ginčo turtą tik savo asmeninėmis lėšomis. Nors ieškovas neįrodė, kad prie sodybos pirkimo prisidėjo 3000 Lt, kuriuos kaip pats nurodė pasiskolino, nes liudytojai A. G. ir E. I. šių aplinkybių nepatvirtino, tačiau liudytoja A. G. parodė, kad bylos šalims bendrai paskolino 1000 Lt namų remontui Girkalnyje, ieškovas nurodė, kad skolą grąžino jis, šios aplinkybės nepaneigtos. Be to atsakovė nepaneigė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose ieškovo nurodytų sodybos remonto darbų atlikimo. Ieškovas 2017 m. spalio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė (e. b. t.3, b. l. 56-57), kad sodyboje atliko kapitalinio remonto darbus, o būtent: dirbtuvės: pagamino į dirbtuves duris, vienas paprastas, kitas garažo tipo, sutvarkė lubas ir grindis bei pagamino ir įdėjo du langus; sodas: tvarkė sodą, kadangi buvo daug nereikalingų krūmų, kuriuos traukė ne tik rankomis, bet ir traktoriumi, išlygino sodo sklypo reljefą bei tręšė trąšomis daržus, pastatė du šiltnamius, malkinę, vištidę, vištoms aptvarą, triušiams būdas, taisė kelią, kurio ilgis apie 40 m; nuolat dirbo sode, tvarkė augmeniją, genėjo medžius bei atliko kitus būtinus darbus; namas: sutvarkė namo stogą, sukalė visus vinis, nes buvo daug vinių išlindę; teko valyti apsamanojusį stogą; pataisė, apskardino ir išvalė kaminą; prie durų įrengė pastogę; pagamino 12 langų bei 11 durų; pakeitė visus elektros laidus; renovavo bei įrengė kanalizacijos bei vandentiekio sistemas įrengė boilerį (pakuriamą) vonioje, įrengė tualetą bei vonią, valė šulinį, įstatė dvejas duris, kurias atvežė A. A.; įrengė namo grindis, jų apšiltinimą, apklijavo klinkerio plytelėmis židinį, prie sienų pritvirtino 68 m2 gipso plokščių, glaistė sienas, klojo plyteles koridoriuje, vonioje, tualete, įrengė pertvarą tarp vonios ir tualeto, iškalė lubas koridoriuje, tualete, vonioje; piniginės lėšos ir daiktai; atsakovei buvo palikęs 2316,96 Eur (8000 Lt), kuriuos atsakovė turėjo panaudoti židinio įrengimui, pirko klinkerio plyteles židiniui ir klijus 579,24 Eur (2000 Lt), 2 žoliapjoves, elektrinį šildytuvą, skalbimo mažiną 463,39 Eur (1600 Lt), 2 vienetus hidroforų 173,77 Eur (600 Lt), tualeto klozetą su bakeliu 43,44 Eur (150 Lt), momentinį šildytuvą 92,68 Eur (320 Lt), kitus buities apyvokos daiktus; darbų kainos: durų, langų pagaminimas, išėmimas, įdėjimas 1285,91 Eur (4440 Lt), neįskaičiavus medienos, kadangi didžioji medienos dalis langams ir durims panaudota ieškovo asmeninė mediena; gipso plokščių pritvirtinimas, sienų glaistymas, grindų iškalimas plokštėmis, plytelių klojimas koridoriuje, vonioje, tualete, pertvaros tarp tualeto ir vonios įrengimas, lubų koridoriuje, vonioje ir tualete iškalimas 434,43 Eur; elektros įrengimas 43,44 Eur (150 Lt); viso 1763,78 Eur, kartu su darbais ir daiktais 5433,27 Eur (18760 Lt), atėmus 521,32 Eur (1800 Lt) – 4911,95 Eur. Ieškovo atstovas teisme nurodė, kad šalims gyvenat kartu ir vedant bendrą ūkį kartu neįmanoma tiksliai suskaičiuoti kiek buvo įdėta darbo ir asmeninių lėšų, todėl teigė, kad nenurodo konkrečios sumos kaip kompensacijos už ginčo turtą, palaiko ieškinio reikalavimus, tačiau sutinka, kad kompensacija galėtų būti mažesnė nei prašoma ½ parduoto turto vertės, sutinka, kad atsakovė didesne dalimi lėšų prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, o ieškovas įdėjo daugiau darbo. Atsakovė 2017 m. spalio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškovo atliktų darbų nurodė (e. b. t.3, b. l.32-34): mėšlo vežimas: ieškovas apie 10 karučių supuvusio kraiko padėjo išvežti ant daržo, už tai atsakovė pirko jam cigaretes, alų ir gėrimus, pavaišino, nes taip prašė ieškovas, pinigų iš atsakovės jis nereikalavo; dirbtuvių įrengimo darbai: atsakovė už savo pinigus nupirko 4 savivarčius smėlio iš Girkalnio karjero ir vieną žvyro; atsakovė taip pat nupirko už savo pinigus 10 maišų cemento, 12 didelių presuoto popieriaus lapų, ieškovas ir jo pusbrolis M. išbetonavo dirbtuvių patalpą esančiame ūkiniame pastate, iškalė popieriumi lubas, už tai atsakovė paruošė gerą vakarienę, nupirko 2 butelius 0,7 1 degtinės, cigarečių ir alaus, taip pageidavo ieškovas, kuriam tai buvo atlygis už darbą; gyvenamojo namo stogo danga: nuo gyvenamojo namo verandos stogo ieškovas nugramdė susikaupusias samanas ir pritvirtino skardą, atsakovė pirko cigaretes, alų, paruošė vakarienę, nes taip prašė ieškovas; šiltnamis: ieškovas sukalė šiltnamio karkasą, atsakovės dukra G. A. ir žentas A. A. padėjo aptraukti polietilenu, atsakovė davė ieškovui 20 Lt cigaretėms ir alui, parengė sočius pietus; kelio ties įvažiavimu į sodybą taisymas: paskleidė prie įvažiavimo į kiemą porą karučių plytgalių, nes buvo sugadinę jo draugai su traktoriumi; šulinio sodyboje valymas: atsakovė nupirko vandens siurblį už 120 Lt, o ieškovas ištraukė vandenį ir išvalė šulinio dugną, šulinys buvo 3 žiedų, ieškovas dirbo pusdienį, padėjo ir pati atsakovė, atsilygino cigaretėmis, alumi, maistu, brendžiu, kadangi taip pageidavo ieškovas; elektros įvadai: įvadą ir trifazio įrengimą atliko Raseinių rajono elektros tinklai, atsakovė pati mokėjo už paslaugas 1500 Lt, į dirbtuves ieškovas tik nusitiesė laidą nuo įvado į sodybą; durys: pagrindines lauko duris 2 vnt. pagamino Kazlų Rūdos UAB „( - )“, kur dirbo atsakovės žentas A. A., atsakovė sumokėjo 1200 Lt, duris į ( - ) atvežė savo transportu žentas, kitas duris ieškovas pagamino jau dirbdamas atsakovės dirbtuvėse, visos medžiagos (mediena, lankstai, durų rankenos, pinoteksas, spynos, vinys, klijai, stiklai) buvo nupirkti už atsakovės pinigus; vonią, klozetą, vandens čiaupus, hidroforą, kanalizacijos vamzdžius, vandens variklį atsakovė nupirko savo lėšomis, atvežė savo transportu žentas A. A., ieškovas pats pirko tik hidroforo pūslę; sienos, lubos, grindys: gyvenamojo namo sienas iš vidaus, lubas ir grindis suremontavo atsakoves dukra G. A. ir žentas A. A., ieškovas tik pradėjo pusgirtis tvarkyti nekokybiškai, prasčiokiškai ir netrukus nusišalino nuo darbo, medžiagas (gipso kartono plokštes - 12 vienetų, 26 vienetus presuoto popieriaus plokštės, 12 vienetų ritinėlių tapetų sienoms, 10 vienetų ritinėlių tapetų luboms ir 8 vienetai gipso kartono plokštes luboms) atsakovė pirko savo lėšomis, o juodgrindėms medžiagas gavo dovanojimo būdu iš savo giminaitės, plyteles voniai, virtuvei pirko taip pat savo lėšomis; momentinį šildytuvą atsakovė nupirko tada, kai ieškovas į kaminą per sieną įvedė blogai izoliuotą vamzdį, atsakovė buvo pasidariusi apkūrenamą boilerį, už kurį sumokėjo A. K. 400 Lt; židinio įrengimas: židinio kapsulę, ortakius, plytas atsakovė pati važiavo pirkti į Kauną, mokėjo atsakovė apie 2000 Lt, židinys jai kainavo 2880 Lt; ieškovas prie židinio įrengimo prisidėjo 60 Lt, ties nupirko plytelių prie židinio ir jas suklojo; langai, durys: mediena pasirūpino atsakovė, kadangi atsakovė turėjo savo miško, tai sausą iškeitė į išpjautas žalias diles su ieškovo pusbroliu V. M.. Papildomai atidavė lengvosios priekabą, dalį medienos atsakovė pirko; malkinė - iš lentgalių ieškovas sukalė malkinę, atlygio nereikalavo. Taigi atsakovė teigdama rašytinius paaiškinimus, ir teismo posėdyje iš dalies pripažino ieškovo atliktus darbus, nurodydama, kad ieškovas sodyboje atliko smulkius namo remonto darbus, sutvarkė garažą, kuriame dirbo staliaus darbus, pagamino langus, duris, atliko tokius darbus kaip mėšlo vežimas, malkinės pastatymas, betonavimas ir pan., nors ir nurodo, kad už atliktus darbus ieškovui atsilygino taip kaip jis pageidavo, tai yra cigaretėmis, degtine, kitomis vaišėmis, tačiau pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje. Nr. e2A-1500-480/2017, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, 26 punkte nurodė, kad „remiantis ieškovo paaiškinimais, byloje apklaustų liudytojų parodymais, šalims pakankamai ilgą laikotarpį – t. y. virš 10 metų palaikant artimus santykius ir gyvenant kaip šeima, nebūtų logiška, jeigu per šį laikotarpį tarp šalių nebūtų atsiradę jokių bendrų poreikių, interesų ir bendro gyvenimo tikslų. Sunkiai logiškai yra paaiškinamos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas atliko smulkius darbus, kai ieškovo paaiškinimu jis pagamino 10 vnt. langų, 11 vnt. durų ir kita, už kuriuos ji atsilygino, kaip pageidavo ieškovas: maistu, alkoholiu, pinigais, drabužiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kad ji būtų mokėjusi už sodyboje atliktus darbus. Bylos medžiaga nepaneigti ir kiti ieškovo teiginiai, kad atsakovė viena, be ieškovo indėlio, niekad nebūtų pradėjusi sugriuvusios sodybos pirkimo bei jos remonto“. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėjusi už sodyboje atliktus darbus; rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pati pirko židinį, medžiagas statyboms, tačiau jokių rašytinių įrodymų nepateikė, ir nors nurodė, kad A. K. 400 Lt sumokėjo už boilerio pastatymą, šis liudytojas 2018 m. birželio 19 d. teismo posėdyje patvirtino priešingai, jog būtent ieškovas jam sumokėjo už darbą, o atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji sodybą tarėsi remontuoti su dukra ir žentu, jiems padedant atsakovei, patvirtino tik liudytojas atsakovės žentas A. A., tačiau atsižvelgiant į tai, jog kiti liudytojai šių aplinkybių nepatvirtino, atsakovės žento liudijimas vertintinas kritiškai. Byloje apklaustas A. A. nurodė, kad jis padarė 2 duris, nes kitas duris ir langus padarė ieškovas, padėjo V. prie kanalizacijos darbų, suko kartu su V. gipso kartono plokštes, tapetavo vienas, patvirtino, kad stogą nuvalė V., garažą sutvarkė V., nes jis ten dirbo, betonavo V., kas kitus darbus atliko, nematė, kas taip pat nepatvirtina atsakovės parodymų, kad ieškovas atliko tik smulkius darbus. Tuo tarpu liudytojai A. K., M. M., A. G., E. I., B. M., J. Š. patvirtino, kad ieškovas suremontavo sodybą, atliko kapitalinį remontą, kaip nurodė liudytoja J. Š., šalių pirkta sodyba buvo „landynė“, kitų asmenų niekas dirbančių nematė, išskyrus tai, kad ieškovui padėjo betonuoti B. M. vyras, prie darbų prisidėjo ir atsakovės žentas, liudytoja B. M. nurodė, kad atsakovė jai sakiusi, kad ieškovas keliasi ketvirtą valandą ryte ir pradeda darbus. Dėl židiniui panaudotų ieškovo lėšų faktą patvirtino liudytojai M. M. ir B. M., nors sumas nurodė skirtingas, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad atsakovė pirko židinį iš asmeninių lėšų, o ieškovas prie židinio prisidėjo tik 60 Lt, nupirkęs plytelių prie židinio ir jas suklijavęs.

25Ir nors atsakovė kategoriškai neigia, jog šalis siejo asmeniniai neturtiniai (sugyventinių) teisiniai santykiai, byloje dalyvavę liudytojai, išskyrus R. G. ir atsakovės žentą A. A., patvirtino, kad šalys gyveno kartu kaip šeima, daiktai buvo kartu, ieškovas turėjo namo raktus ir name miegojo su atsakove vienoje lovoje, kartu dalyvavo įvairiuose renginiuose, atostogavo, aplinkybes, kad atsakovė ir jos dukra vyko 2 savaitėms atostogų į Angliją pas ieškovą, o išlaidas dengė ieškovas, buvo ir kitų bendrų kelionių, patvirtino ir pati atsakovė, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo gyvenimo dirbtuvėse kaip pagalbininko, atmestinos kaip prieštaraujančios byloje nustatytų aplinkybių visumai. Ir nors į bylą pateikta 2013 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartis ir 2014 m. liepos 6 d. tarpusavio sutartis, tačiau įvertinus tai, kad šalys nuo 1999 m. gyveno be jokių sutarčių, be to nuomos sutarties turinys, kuris patvirtina, kad dauguma atsakovės reikalavimų yra susiję su jos asmeniu, o ne su gyvenamosios patalpos nuomos sąlygomis (CK 6.580 straipsnis, 6.583 straipsnis), pasirašymo aplinkybės, o būtent tai, kad kaip nurodė ieškovas, kad šalys tuo metu pradėjo nesutarti, vyko ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovės atžvilgiu, sutartis pasirašyta ir apylinkės inspektoriaus ir socialinės rūpybos darbuotojos, patvirtina jog tokiu būdu buvo sprendžiami tarp šalių kilę tarpusavio asmeniniai konfliktai, todėl nepaneigia šalių kaip sugyventinių bendro gyvenimo fakto. Be to iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-1366-476/2014, kurioje ieškovas 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, matyti, kad ieškovas byloje buvo kalinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Smurtas prieš artimą šeimos narį, nuketėjusioji atsakovė), šalys viena kitą laikė sugyventiniais, ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta ( - ), todėl atmestinos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovo gyvenamoji vieta laikytina ( - ) kaimas, kadangi tai yra jo deklaruota ir 2002 m. kovo 18 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi ieškovo pirko 0,06 ha žemės sklypo ( - ) kaime (e. b. t.2, b. l.71-75) buvimo vieta.

26Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl parduotų žemės sklypų, kuriais grindžia savo turtinę padėtį, nurodo, kad atsakovė Sodros duomenimis ginčo laikotarpiu dirbo, būsto įsigijimui, remontui ir baldų įsigijimui ėmė paskolas, nurodydama, kad ieškovas pastovių pajamų neturėjo, prie paskolų gražinimo neprisidėjo. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties ir paskolos sutarčių patvirtina bylos duomenys: atsakovė 2001 m. sausio 18 d. pardavė 0,07 ha žemės sklypą ( - ) kaime už 150 Lt (e. b. t. 1, b. l. 169); 2003 m. gegužės 9 d. 2,62 ha žemės sklypą ( - ) kaime už 1000 Lt (e. b. t.1, b. l. 170-171); 2005 m. gegužės 24 d. kartu su B. Š. pardavė 10,25 ha žemės sklypą ( - ) kaime už 27736 Lt (e. b. t.1, b. l. 172-173); 2009 m. birželio 5 d. 0,96 ha žemės sklypą ir 0,97 ha žemės sklypą Volų k. už 2600 Lt ir 2100 Lt (e. b. t.1, b. l. 174-176); Sodros duomenimis atsakovė nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. dirbo (e. b. t. 2, b. l. 8-10).; kreditavimo sutartimi Nr. 03/101 (2003-07-10) pasiskolino iš akcinės bendrovės banko „NORD/LB Lietuva“ 4000 Lt vartojimo reikmėms; paskolos sutartimi Nr. 04-00537 (2004-12-16) iš Raseinių kredito unijos skolinosi 1000 Lt paskolą kitai paskirčiai; paskolos sutartimi Nr. 06-00029 (2006-01-11) iš Raseinių kredito unijos skolinosi 3200 Lt paskolą būsto remontui; 2010-10-06 sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00363 su Raseinių kredito unija dėl 1500 Lt vartojimo paskolos, kurios grąžinimą užtikrino įkeitimo sutartimi Nr. 10-00016 (2010-10-06), įkeitusi 1800 Lt terminuotą indėlį; su Raseinių kredito unija 2011-10-19 sudarė paskolos sutartį Nr. 11-00375, kuria pasiskolino 1000 Lt vaitojimo paskolą, kurios grąžinimą užtikrino įkeitimo sutartimi Nr. 11-00010, įkeitusi 15000 Lt terminuotą indėlį; 2007-12-05 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 712698249, kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo baldus už 4149,00 Lt; 2014-05-02 sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KMY40502RVPA, kuria gavo vartojimo kreditą įsigyti 269 Lt buitinę techniką; pagal susitarimą Nr. CMS200317/1-1 (2009-06-05) su AB DNB bankas naudojosi 1500 Lt dydžio kredito limitu (e. b. t.1, b. l. 77-131). Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis lyginant su ieškovo turtine padėtimi vertintina kaip geresnė, šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas, nurodęs, kad atsakovė piniginėmis lėšomis prie ginčo sodybos prisidėjo labiau, o jis įdėjo daugiau darbo, tačiau byloje nepaneigtos ir ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo indėlio į ginčo sodybą darbu, daiktais ir ginčo laikotarpiu uždirbtų pajamų iš darbo. Be to įvertinus tai, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog pagrindinius sodybos remonto kapitalinius darbus ieškovo atliko 2000-2001 m., tai šiuo laikotarpiu atsakovė pardavė tik vieną žemės sklypą už 150 Lt, kiti žemės sklypai ir vartojimo kreditai paimti vėliau. Pati atsakovė teisme nurodė, kad ieškovas uždirbdavo pinigų gamindamas staliaus dirbinius, nėra ginčo, kad ieškovas dirbo Raseinių rajono kultūros centre, o nuo 2005 m. iki 2008 m. dirbo Anglijoje, vėliau Ispanijoje. Liudytojas A. K. 2018 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad padėjo ieškovui apie 1999 m., tiksliai neprisimena, persikraustyti iš ( - ) kaimo pas atsakovę, vežė baldus, stakles, sodyboje jis šildymo katilą darė, už darbą sumokėjo ieškovas; liudytojas A. K. nurodė, kad ieškovas buvo išvykęs į užsienį dirbti, po pusę metų prabūdavo, grįždavo su pinigais, dirbo staliaus darbus, vieną kartą parsivežė 5000 svarų (e. b. t.2, b. l.138-149); liudytojas M. M. nurodė matęs ginčo sodyboje baldus iš buto ( - ) kaime; nurodęs, kad ieškovas dirbo Anglijoje, į savaitę gaudavo 300 svarų, pinigus taupė, vėliau dirbo Ispanijoje, nurodė, kad atsakovė jam sakiusi, kad rado 2000 svarų, kuriuos išleido židiniui; B. M. patvirtino, kad ieškovas dirbo Anglijoje, atsakovė jai sakė, kad iš Valentino paėmė 4000 Lt ir užsakė židinį, todėl atsakovės teikiamos vartojimo sutartys nuo 2003 m., taip pat nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, jog 2001 m. atvežti baldai buvo naudojami bendram gyvenimui; o aplinkybės, kad 2014 m. spalio 3 d. atsakovė sudarė sutartis dėl šaldytuvo pirkimo; 2015 m. gruodžio 5 d. pirkta skalbimo mašina (e. b. t. 3, b. l. 105-113), atsižvelgiant į tai, kad šalys jau kartu negyveno, nevertintinos. Be to Sodros duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2000 m. gruodžio 5 d. iki 2005 m. balandžio 11 d., ir nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. dirbo ( - ) kultūros centre (e. b. t. 3, b. l. 11); be to ieškovui nutraukus 2001 m. rugpjūčio 17 d. santuoką su V. M. (e. b. t.2, b. l. 36), 2001 m. vasario 1 d. ieškovas ir V. M. pasirašė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kurią kiekvienam atiteko po ½ buto ( - ) kaime, (e. b. t.2, b. l.68-70 ), 2002 m. gruodžio 18 d. pardavė jam priklausančią ½ dalį buto ( - ) kaime, bendra kaina 18700 Lt (e. b. t.2 b. l. 76-82), kaip nurodė ieškovas jo dalis 4000 dolerių, kurių dalis buvo atiduota atsakovei sodybos remonto darbams, atiduota 3000 Lt skola, kas patvirtina, kad ieškovas turėjo asmeninių lėšų. Nors ieškovas ir nurodė, kad 2 žoliapjoves, elektrinį šildytuvą, 2 hidroforus bei kitus buities daiktus, tačiau iš nurodytų daiktų teismui nepateikė įrodymų apie šių daiktų įsigijimą, todėl atsižvelgiant, kad ieškovė pripažino aplinkybes dėl skalbimo mašinos, tualeto klozeto su bakeliu pirkimą, tik šie daiktai pripažintini kaip ieškovo pirkti šalių bendriems poreikiams tenkinti, nes ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Dėl klinkerio plytelių židiniu ir paklojimo ginčo nėra, dėl židinio teismas pasisakė anksčiau, pripažindamas, kad atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų ir liudytojų patvirtintų aplinkybių, jog židinys įgytas ir pastatytas ieškovo lėšomis. Ieškovas nurodė, kad mokėjo už elektrą, tačiau į bylą nepateikė mokėjimą patvirtinančių įrodymų, atsakovė pateikė duomenis, jog elektros energijos sutartis sudaryta su atsakove (e. b. t.3, b. l. 102-104), tačiau iš pateiktų duomenų nėra matyti, kas mokėjo už elektrą; ieškovas nurodė, kad pirko valgyti, šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė, nurodžiusi, kad grįžęs iš Anglijos pirkdavo maistą, ruošė malkas namo apšildymui, pripažino, kad atsakovės vardu prisiimtų paskolų nemokėjo, prie 2002 m. birželio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu atsakovei atkurta nuosavybės teisė į 0,33 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį 0,40 žemės sklypo Girkalnio k. (e. b. t.3, b. l. 66-67) įsigijimo neprisidėjo, turto mokesčių nemokėjo.

27Ieškovas nurodė, kad atsakovė žadėjo pardavusi sodybą nupirkti jam gyvenamą plotą, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai M. M., B. M., J. Š., tačiau atsakovė pardavusi sodybą ieškovui davė 1800 Lt, kuria ieškovas ir mažina prašomos priteisti kompensacijos dydį. Atsakovė pripažįsta šią sumą davusi ieškovo sūnui M. M., tačiau nurodo, kad nesavanoriškai, o patyrusi grąsinimus, tačiau į bylą nėra atsakovė pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos valia buvo palaužta, nėra duomenų apie kreipimąsi į teisėsaugą ir kt., dėl ko teismas daro išvadą, kad atsakovė sumokėjusi ieškovui 1800 Lt netiesiogiai pripažino, jog šalis siejo jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu šalys sukūrė dalinę nuosavybę. Be to ir atsakovės atstovas 2018 m. birželio 19 d. posėdyje nurodė, kad atsakovė žadėjo ieškovui, tai ir sumokėjo 1800 Lt.

28CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.

29Taigi įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog bendras šalių gyvenimas buvo ne epizodinis, bet truko nuo 1999 m. iki 2014 m., t. y. truko ilgą laiką, buvo nuolatinis ir pastovus, kas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvusį šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, turint tikslą turtą naudoti savo asmeniams buitiniams poreikiams tenkinti, šalims kooperuojant įnašus pinigais, daiktais ir darbu ne tik remontuojant ginčo sodybą, bet ir darbu bendrame ūkyje (sodo, daržo darbai ir kt.).

30Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; ir kt.).

31Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nurodė, kad atsakovė prie bendros dalinės nuosavybės kūrimo prisidėjo daugiau, todėl sutinka, kad jo dalis kompensacijos yra mažesnė nei ½ ginčo turto pardavimo vertės, todėl ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga nustatant kiekvieno bendrasavininko dalį. Be to nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių negalėjo tiksliai įrodyti konkretaus indėlio į sukurtą bendrąją dalinę nuosavybę.

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims gyvenant kartu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – sodyba ( - ), kurių sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7297-0029-1016, pastatas - tvartas, unikalus Nr. 7297-0029-1027, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 7297-0029-1038, žemės sklypas, unikalus Nr. 7213-0006-0135. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 474 straipsnyje – įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu. Kadangi byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas prie žemės sklypo įsigijimo pinigais neprisidėjo, o atsakovei 2002 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu atkurta 033 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,40 ha žemės sklypą Girkalnio k., sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

33Sprendžiant dėl kito jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu šalių įgyto turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, kurį šalys kartu remontavo, turėdamos bendrą tikslą šį turtą naudoti savo asmeniniams buitiniams poreikiams tenkinti, nustatyta, jog ieškovas į namo rekonstrukciją investavo daugiau savo darbo, o atsakovė daugiau lėšų, tačiau mažiau darbo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas atliko kapitalinį statybos remontą, tai yra prisidėjo darbais, medžiagomis (mediena, stiklas ir kt.), asmeninėmis lėšomis, gautomis iš darbo santykių ir jo darbų, gaminat gaminius ginčo dirbtuvėse pardavimui, parduoto buto ( - ) kaime, iš kurių buvo nupirktas židinys, klozetas, kiti daiktai ir medžiagos, ieškovas vertina 5433,27 Eur darbai ir daiktai, skolintomis bendromis 1000 Lt lėšomis, kai nėra ginčo, jog ieškovas šią sumą atidavė bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais pripažintina ieškovo nuosavybės teisė į 1/3 sodybos ( - ), kurių sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7297-0029-1016, pastatas - tvartas, unikalus Nr. 7297-0029-1027, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 7297-0029-1038. Teismo vertinimu, tai atitinka kasacinio teismo praktiką, kad asmens nuosavybės teisės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo dalyvavimą lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, bendro ūkio tvarkymą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad šalių prisidėjimas ir įnašai nebuvo lygūs, nėra pagrindo vadovautis lygių dalių prezumpcija, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

34Dėl kompensacijos dydžio

35Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra nutrūkę sugyventinių santykiai, pardavus ginčo turtą, taigi pasibaigusi jungtinės veiklos sutartis (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o atsakovė 2014 m. rugsėjo 9 d. pardavė ginčo turtą už 80000 Lt, iš kurių ieškovui davė 1800 Lt, todėl taikytinos CK ketvirtos knygos nustatytos taisyklės. Pagal sutarties 3. 1. punktą bendra daiktų kaina nurodyta 80000 Lt, atsakovė teismo posėdyje nenurodė už kiek buvo sutarta parduoti 0,22 ha žemės sklypą, ieškovas sandorio sudaryme, nedalyvavo. Pagal sutarties 2.5 punktą 0,22 ha žemės sklypo ( - ), vidutinė rinkos vertė 4070 Lt (1178,75 Eur), todėl šia suma teismas vadovaujasi, nustatydamas žemės sklypo vertę. Kadangi byloje nustatyta, kad šis žemės sklypas nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, jo sandorio metu buvusi vidutinė rinkos kaina minusuotina iš sandorio vertės, tai yra 80000 Lt-4070 Lt=75930 LtX1/3 dalis=25310Lt-ieškovui atsakovės sumokėta1800Ltsuma=23510Lt, kas atitinka 6809 Eur. Dalyje dėl kompensacijos ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 6809 Eur kompensacija (CK 4.80 str. 2 d.).

36Teismas pažymi, kad šioje byloje kilus ginčui dėl J. Š. pateiktos pažymos kaip seniūnės apie ieškovo gyvenimą Girkalnyje, teismas šia pažyma nesivadovauja, tačiau rėmėsi teisme duotais J. Š. parodymais. Kiti įrodymai dėl kurių teismas nepasisakė, vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės bylai.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Ieškinį patenkinus iš dalies (62 procentai), iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 199 Eur dalis atidėta iki teismo sprendimo. Šiuo atveju ieškinį tenkinus iš dalies, mokėtinas 153 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas jo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis ir 103 Eur valstybei. Byloje susidarė 36,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

40ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui V. M., asmens kodas ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/3 nekilnojamąjį turtą - sodybą ( - ), kurių sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7297-0029-1016, pastatas - tvartas, unikalus Nr. 7297-0029-1027, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 7297-0029-1038.

42Priteisti ieškovui V. M., asmens kodas ( - ) 6809 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus) kompensaciją už jam tenkančią 1/3 dalį parduoto turto - sodybos ( - ), kurių sudarė pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7297-0029-1016, pastatas - tvartas, unikalus Nr. 7297-0029-1027, kiti statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 7297-0029-1038.

43Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas ( - ) ieškovui V. M., asmens kodas ( - ) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas ( - ) 139,41 (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 41 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą ir žyminį mokestį, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

45Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

46Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas teismo prašo: 1) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – sodyba (... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 1999 m. birželio mėnesio šalys... 6. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji niekada negyveno... 7. Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 8. Ieškovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad kartu gyventi su atsakove... 9. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad... 10. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad su ieškovu pradėjo... 11. Liudytojas M. M. nurodė, kad yra ieškovo sūnus. Tėvas gyveno su S. S., kaip... 12. Liudytojas A. K. nurodė, kad ieškovą pažįsta, nes ieškovo pusbrolis yra... 13. Liudytoja B. M. nurodė, kad V. M. yra jos vyro pusbrolis. Atsakovę pažįsta,... 14. Liudytoja J. Š. nurodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovę, nuo 1980 m.... 15. Liudytojas A. A. nurodė, kad ieškovą pažįsta, nes teko bendrauti ( - ),... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto – sodybos ( - ), kurį sudarė... 18. Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams ir... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, šiuo metu... 20. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė rašytinės jungtinės veiklos... 22. Konstatavus, kad šalys kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 1999... 23. Ieškovas teismui nurodė, kad gyvendami kartu su atsakove bute ( - )... 24. Iš bylos duomenų matyti, kad 2000 m. gruodžio 8 d. atsakovė sudarė pirkimo... 25. Ir nors atsakovė kategoriškai neigia, jog šalis siejo asmeniniai neturtiniai... 26. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl parduotų žemės... 27. Ieškovas nurodė, kad atsakovė žadėjo pardavusi sodybą nupirkti jam... 28. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du... 29. Taigi įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius... 30. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta... 31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nurodė, kad atsakovė prie... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims gyvenant kartu buvo įgytas... 33. Sprendžiant dėl kito jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu šalių... 34. Dėl kompensacijos dydžio... 35. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių yra nutrūkę sugyventinių santykiai,... 36. Teismas pažymi, kad šioje byloje kilus ginčui dėl J. Š. pateiktos pažymos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Ieškinį patenkinus iš dalies (62 procentai), iš atsakovės priteistinos... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 40. ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti ieškovui V. M., asmens kodas ( - ) 6809 Eur (šešis tūkstančius... 43. Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas ( - ) ieškovui V. M., asmens... 44. Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas ( - ) 139,41 (vieną šimtą... 45. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 46. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...