Byla 2-4304-905/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Z., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

4Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos M. Z. mirties jos palikimą – 1/2 dalį buto, esančio Vilniuje, ( - ), priėmė ir nuosavybės teise valdo, t. y. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti. Anot pareiškėjos, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, tai būtų pagrindas notarui pradėti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjos teigimu, jos su palikėja buvo buto, Vilniuje, ( - ), bendrasavininkės, iki palikėjos mirties kartu gyveno viename bute, jame deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po motinos M. Z. mirties pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes maniusi, kad po tėvo mirties paveldėjus jai priklausančią buto dalį, jokių papildomų teisinių veiksmų nereikia atlikti, tačiau palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y. liko toliau gyventi nurodytame bute, moka mokesčius. Kartu bute gyvenantis brolis A. Z. nepretenduoja į palikimą.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė; byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

6Suinteresuotas asmuo A. Z. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė sutinkantis, jog sesuo L. Z. po motinos mirties būtų vienintelė paveldėto turto savininkė ir neprieštaraus, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo juridinis faktas.

7Teismo nustatytos aplinkybės

8Pareiškėja yra M. Z. ir J. Z. duktė (b. l. 5-6). Pareiškėjos tėvas J. Z. mirė 2003 m. balandžio 12 d. (b. l. 9), o motina M. Z. mirė 2010 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 7). Po tėvo mirties pareiškėja pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo 1/2 dalį buto, esančio Vilniuje, ( - ), kita 1/2 dalis buto nuosavybės teise priklausė palikėjai M. Z. (b. l. 8). Nurodytame bute gyvenamąją vietą deklaravę pareiškėja ir jos brolis A. Z. (b. l. 17-18). Po M. Z. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10). Pareiškėja mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas butui Vilniuje, ( - ) (b. l. 11-13). Kartu su pareiškėja nurodytame bute gyvenantis brolis A. Z. sutinka, kad pareiškėja būtų vienintelė paveldimo turto (M. Z. priklausančios 1/2 dalies buto, esančio Vilniuje, ( - )) savininkė (b. l. 22-23).

9Aplinkybių teisinis įvertinimas

10Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

11Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis); notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (straipsnio 6 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Civilinio kodekso 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki pirmiau nurodyto įstatymo įsigaliojimo (2011 m. lapkričio 1 d.), todėl taikytinos CK 5.50 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2011 m. spalio 31 d.

12Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja po motinos M. Z. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes faktiškai tame bute gyvena, jame deklaravusi gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjos motinos mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Pareiškėjos brolis A. Z. sutinka, kad pareiškėja būtų vienintelė paveldimo turto (M. Z. priklausančios 1/2 dalies buto, esančio Vilniuje, ( - )) savininkė. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13Pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

14Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Pareiškimą tenkinti.

16Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Z. (a. k. ( - ) mirties 2010 m. rugsėjo 15 d., jos palikimą – 1/2 dalį buto, esančio Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. 1097-3012-8010:0063, jį faktiškai pradėjusi valdyti priėmė L. Z. (a. k. ( - )

17Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

18Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai