Byla eI-6447-386/2018

Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

22018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. D. R. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašymu ir jo patikslinimu prašo priteisti iš atsakovo J. D. R. G. (toliau – ir atsakovas) 120,71 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį ( - ), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

5Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 36,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą.

6Pareiškėjas prašyme nurodo, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Rietavo savivaldybės teritorijoje. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis pateiktais įrodymai bei Rietavo savivaldybės tarybos patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

7Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

8Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė. Atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai neįteikti, apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo specialiame teismo tinklapyje būdu.

9Teismas konstatuoja:

10Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo 120,71 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

11Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu.

13Rietavo savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, o 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

14Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys ( - ). Taigi, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pareiškėjas 2018-05-08 Pažymoje Nr. P-RT-18-18 nurodė, jog atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos 120,71 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnas 2018-10-29 rašte Nr. S-78 nurodė, jog J. D. R. G. negyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, adresu ( - ).

15Pažymėtina, jog vietinės rinkliavos mokėjimas nėra sietinas su faktiniu gyvenimu, o jis siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu Rietavo savivaldybėje. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, byloje nėra. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 36,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą.

18Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas patenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

19Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2017 m. gegužės 17 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. VP-170517-01, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur.

20Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjo, atsakingo už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

21Pareiškėjas prašo priteisti 0,87 Eur išlaidų, patirtų už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą, tačiau nepateikė mokėjimo kvito, kad sumokėjo 0,87 Eur. Be to, teismo vertinimu, tai išlaidos, susijusios su pareiškėjo vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

22Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Patenkinti pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą;

24priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo J. D. R. G. 120,71 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį ( - ), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei 14,00 Eur (keturiolika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą;

25netenkinti kitoje dalyje pareiškėjo prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

26Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.