Byla e2-713-824/2017
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei R. G. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo

1Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovui S. S., jo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės R. G. ieškinį atsakovui S. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei R. G. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, turinčio bendrą 0,0965 ha plotą, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei R. G. ir atsakovui S. S., pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2017-02-20 parengtą planą. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 482/965 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 tvarto, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), 1/2 kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. ( - ). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 483/965 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio tinklai, unikalus Nr. ( - ), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr( - ), 1/2 tvarto, unikalus Nr. ( - ), 1/2 kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. ( - ). Ieškovė 482/965 dalis žemės sklypo įgijo 2014-01-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, kitus jai nuosavybės teise priklausančius statinius, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ūkinį pastatą, ½ dalį kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas) įgijo 2010-05-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Atsakovas jam priklausančias 483/965 dalis žemės sklypo įgijo 2010-10-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, o jam priklausančius statinius įgijo 1974-07-01 pirkimo - pardavimo sutartimi (1/2 dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ½ dalį kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas)). Tarp bendraturčių kyla nuolatiniai ginčai, atsakovas ieškovei draudžia įvažiuoti į namų valdos žemės sklypą, nurodo jai, kaip ir kokiu būdu ji turėtų patekti prie savo naudojamų statinių. Pažymėjo, kad nors gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), priklauso šalims po ½ dalį, tačiau naudojimosi tvarka šiuo pastatu nustatyta nėra. Be to, 2011-08-24 buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2011-10-04 sudaryta ir įregistruota Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Nors ieškovė nuosavybės teises į statinius yra įgijusi jau 2010-05-11, tačiau laikotarpyje nuo 2010-05-11 iki 2011-10-04 atsakovas neprašė jos jokio sutikimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Mano, jeigu atsakovas neteisėtai atliko rekonstrukcijos darbus, neturint ieškovės sutikimo namą rekonstruoti, tai jis gyvenamojo namo plotą padidino bendro žemės sklypo sąskaita, nors žemės sklypas nuo 2014-01-08 priklauso šios bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė kreipėsi į UAB „Kartografiniai projektai“, 2017-02-20 buvo sudarytas žemės sklypo planas, pagal kurį ieškovei tektų naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 14l/B ir 184/B, o atsakovui tektų naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 236/A, 22/A ir 68/A; bendram šalių naudojimui tektų naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais 147/C ir 167/D. Prašo ieškinį tenkinti.

5Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi bendru sklypu tvarka atsakovas nesutinka, nes tokia naudojimosi sklypu tvarka 1) yra neracionali, jos atskiri naudojami plotai yra netaisyklingos formos; 2) paliekama ypatingai daug bendro naudojimo ploto; 3) abiejų benrdraturčių naudojamos žemės sklypo dalys yra dalinamos dar į dvi atskiras teritorijas, perskiriant jas viduryje sklypo bendro naudojimo teritorijomis; 4) pagal pačios ieškovės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką bendras šulinys vis tiek paliekamas atsakovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje; 5) ieškovė nepagrįstai siekia įgyti teisę naudoti atsakovo sutvarkymą ir įrengtą jo naudojamoje žemės sklypo dalyje esančią kiemo dangą patekimui į savo naudojamą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog dėl ginčo žemės sklypo naudojimo bendraturčiai buvo susitarę dar 1974 metais, pasirašydami sklypo padalinimo projektą. Tuo metu žemės sklypo savininkai buvo atsakovas ir K. P.. Šie savininkai sutarė, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra atsakovui priklausantis statinys, plane pažymėtas 2J1p, priskiriama naudotis atsakovui. Vadovaujantis tuo, atsakovas šią sklypo dalį puoselėjo ir joje įsirengė kiemui reikalingą dangą, šioje sklypo dalyje laiko savo automobilius, per ją patenka į garažą. Tuo tarpu ieškovė pageidauja šią sklypo dalį suformuoti kaip bendro naudojimo plotą ir per ją patekti į jos naudojamą sklypo dalį. Tokiu būdu pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, keičiama nustovėjusi ir pačios ieškovės iki šiol paisyta naudojimosi sklypu tvarka. Prašė ieškinį atmesti.

6Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo išdėstytomis aplinkybėmis dėl namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovo aiškinimai dėl ankščiau susiklosčiusių santykių tarp bendraturčių prieštaringi, galop šie aiškinimai aiškiai prieštarauja ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovas teismui pateikė 1974 m. ginčo žemės sklypo padalinimo projektą, pagal kurį atsakovas ir K. P. susitarė nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Tačiau šiuo planu vadovautis negalima, nes teismui pateikta plano kopija, neaišku, ar sutarties šalių parašai yra autentiški, neaišku, kas ir kada šį plano projektą tvirtino. Nurodė, jog jeigu naudojimosi tvarka būtų nustatoma pagal atsakovo siūlomą projektą, tai tuomet įsivesti į savo naudojamas patalpas inžinerinius tinklus (nuotekų ir vandentiekio) ieškovei būtų itin apsunkintas ir neekonomiškas. Pažymėjo, jog plotai, pažymėti indeksais „B“ (184 kv.m.) ir „A“ (22 kv.m.) bei „A“ (22 kv.m.) yra skiriami šalims naudotis prie gyvenamojo namo. Žemės sklypo plotas apie namą, pažymėtą indeksu „D“ (167 kv.m.) yra reikalingas ne tik pačiam namui, tačiau ir apėjimui apie namą, įrengiant šalia namo inžinerinius įrenginius. Teritorijos, numatytos indeksais "A" (236 kv.m.) ir "B" (141 kv.m.), naudojimosi tvarka jau nusistovėjusi. Bendro naudojimo plotas, pažymėtas indeksu "C" (147 kv.m.), reikalingas abiem šalims norint privažiuoti prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Abiem bendraturčiam tenkanti atskirai naudotis žemės sklypo plotais yra panaši - ieškovei 325 kv.m., o atsakovui 326 kv.m.

7Atsakovas teismui pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad 1974-07-01 planas buvo minimas 1974-07-01 sutartyje, kuria savo turto dalį įgijo atsakovas. Ši sutartis pateikta kartu su priešieškiniu. Sutarties 5 punkte nurodoma, kokios šiame plane nurodytos žemės sklypo dalys tenka naudotis atsakovui asmeniškai, o kokios – kartu su K. P.. Šio punkto pagrindu notaras nurodo 1961-12-01 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria turtą įgijo K. P., bei K. P. 1974-07-01 pareiškimą. Nagrinėjamu atveju – atsakovas ir K. P. buvo sutarę naudotis daiktu pagal 1974-07-01 plano tvarką ir tai nebuvo joks pažeidimas ar kurio nors asmens nuosavybės teisės dalies dydžio patvirtinimas. Be to, ieškovės teiginiai nepagrįsti dėl to, kad jai bus apsunkintas inžinerinių tinklų įsivedimas į savo gyvenamąsias patalpas. Pirma, šie tinklai iki žemės sklypo yra atvesti būtent atsakovo iniciatyva. Atsakovas tuo metu, kai įsivedinėjo inžinerinius tinklus į savo gyvenamojo namo dalį, siūlė tai atlikti ir K. P., kuri nesutiko. Be to, ieškovė tuo metu jau gyveno K. P. priklausančioje pastato dalyje ir šių klausimų sprendime dalyvavo. Pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas žemės sklypo atidalinimo klausimas. Tai, kad tam tikra sklypo dalis bus naudojama atsakovo, jokiu būdu nereiškia, kad per šią sklypo dalį negalės būti įvesti inžineriniai tinklai į ieškovės naudojamą gyvenamojo namo dalį. Ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu – patį bendrą šulinį palieka atsakovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, taip faktiškai sumažindama jam tenkančios galimos naudotis žemės plotą. Tuo tarpu pati nusimato savo tik priėjimą prie šio atsakovui skirtoje žemėje stovinčio šulinio. Prašė ieškinį atmesti.

8Atsakovas teismui pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo. Nurodė, kad vertinant ieškovės teikiamą pasiūlymą dėl naudojimosi sklypu tvarkos, jis neatitinka šių kriterijų – atskiros sklypo dalys netaisyklingos formos, nepatogios naudotis, neatskiriančios bendraturčių naudojamų plotų, paliekama daug bendro naudojimo ploto, neišsprendžiamas klausimas dėl patekimo prie bendrai naudojamų statinių – šulinio. Atsakovas pateikė J. L. geodezinių ir topografinių darbų įmonės 2017-04-05 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Mano, kad ši siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, nes abiem bendraturčiams yra suteikiamos naudotis vientisos ir viena nuo kitos izoliuotos žemės sklypo dalys. Be to, ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso pastatas-tvartas (unikalus Nr. ( - )). Šis statinys yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovas siūlo skirti visą naudotis ieškovei. Kadangi šis statinys faktiškai atsakovo nebėra naudojamas, tikslinga atidalinti atsakovo nuosavybės teisę iš šio statinio, taip užbaigiant šią bendrąją dalinę nuosavybę, išmokant kompensaciją atsakovui, nes šio daikto padalinimas natūra yra techniškai negalimas ir neracionalus – daikto bendras plotas yra vos 31 m2, todėl netikslinga formuoti atskirus statinius ar patalpas. Kartu atsakovas prašo 200,50 Eur kompensaciją priteisti būtent jam, kadangi šis statinys yra toje žemės sklypo dalyje, kuria daugiausia naudojasi būtent ieškovė, šią žemės sklypo dalį siūloma priskirti naudotis ieškovei pagal atsakovo siūlomą naudojimosi sklypo tvarkos projektą. Taip pat atsakovas priešieškinyje nurodo, kad 1961-12-01 vienintelis gyvenamojo namo savininkas S. S., pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė K. P. pusę namų valdos, tame tarpe ir gyvenamojo namo. Sutartyje nurodoma, kad K. P. atitenka naudotis gyvenamojo namo patalpos, plane pažymėtos I-3 (15,11 m2), I-2 (10,65 m2), I-I (7,92 m2), II-1 (5,89 m2), II-2 (6,95 m2). 1974-07-01 S. S. sutartimi perleido kitą pusę šio turto atsakovui S. S.. Šioje sutartyje nurodoma, kad perleidžiamo gyvenamojo namo bendras plotas yra 119,15 m2. Taip pat nurodoma, kad atsakovas naudosis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: II-2 (16,29 m2), II-3 (10,77 m2), II-1 (8,59 m2), priestatu 2,15x1,50, 4-2 (11,29 m2), 4-3 (11,66 m2), 4-1 (6,92 m2), patalpos I-4 (3,41 m2) ir laiptai į mansardą (salką) naudojami bendrai. Vėliau 2010-05-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr.2585 pagrindu K. P. turto dalį paveldėjo ieškovė. Daro išvadą, kad K. P. perleista 1/2 gyvenamojo namo dalis pagal perleidimo metu buvusius statinio kadastrinius duomenis buvo 59,75 m2 (119,15 m2 / 2) bendro ploto. Atitinkamai tokio paties bendro ploto buvo ir atsakovui perleista 1/2 šio daikto dalis. Tačiau 1989-11-27 atsakovui buvo išduotas statybos leidimas vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Ši rekonstrukcija buvo atlikta iki 1991 m., o vėliau įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Po šios rekonstrukcijos bendras namo plotas nuo buvusio 119,15 m2 padidėjo iki kadastrinių matavimų byloje užfiksuoto ir vėliau registre įregistruoto 176,98 m2. Atsakovas atliko rekonstrukciją savo lėšomis, be to, rekonstruojama buvo išimtinai atsakovo naudojama statinio dalis, ir atsakovas rekonstrukciją atliko turėdamas bendraturtės K. P. sutikimą, nes atsakovui asmeniškai buvo išduotas statybos leidimas, nors toks leidimas be bendraturčio sutikimo nebūtų buvęs išduodamas. Prašo nustatyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 114,285 m2 bendro ploto dydžio dalis gyvenamajame name, kurio bendras plotas 176,98 m2, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 62,695 m2 bendro ploto dydžio šio pastato dalis. Prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ), tvarką, t. y. ieškovei R. G. asmeniniam naudojimui priskiriant patalpas, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas 1-8 (15,21 m2), 1-9 (19,77 m2), 1-10 (1,98 m2), 1-11 (4,73 m2), 1-12 (19,38 m2), iš viso 61,07 m2 bendro ploto; atsakovui S. S. asmeniniam naudojimui priskiriant patalpas, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas 1-1 (3,16 m2), 1-2 (3,60 m2), 1-3 (11,42 m2), 1-4 (17,47 m2), 1-5 (23,74 m2), 1-7 (1,28 m2), 1-13 (11,45 m2), 1-14 (4,16 m2), 1-15 (18,30 m2), 1-16 (18,08 m2), iš viso 112,66 m2 bendro ploto; ieškovei R. G. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis priskiriant patalpą, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 1-6 (3,25 m2).

9Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad ji nesutinka su atsakovo pasiūlymu paskirti jam kompensaciją pinigais už tvarto pastatą, o siūlo palikti naudotis pagal nusistovėjusią tvarką kiekvienam iš šalių po 1/2 šio pastato dalį, juolab, kad kitų bendrame žemės sklype esančių statinių neprašoma atidalinti, o prašoma nustatyti jais naudojimosi tvarką, todėl atidalinus tik vieną žemės sklype esantį statinį atidalinimo tikslai iš esmės nebus pasiekti, nes bendroji dalinė nuosavybė tarp ieškovės ir atsakovo nepasibaigs. Be to, atsakovas pateikė 2011-10-04 deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą. Tuo metu gyvenamojo namo bendrasavininkė jau buvo ir ieškovė. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę prašydamas duoti sutikimą įforminti atliktus darbus, tačiau ieškovė atsisakė duoti tokį sutikimą, tokiu būdu aiškiai išreikšdama savo valią dėl rekonstrukcijos būdu padidintų gyvenamojo namo ploto nuosavybės teisių. Todėl laikytina, kad atsakovas rekonstrukcijos darbus užbaigė ir teisinę registraciją atliko neturėdamas bendraturčių sutikimo. Ieškovė mano, kad šiuo atveju turi būti taikytina CK 4.77 straipsnio 2 dalis ir šioje dalyje atsakovo reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo atmestinas visa apimtimi kaip nepagrįstas, nes teisinio pagrindo pripažinti atsakovui nuosavybės teises į rekonstrukcijos būdu padidintas gyvenamojo namo patalpas, nėra. Taip pat, nurodo, kad atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas pažeidžia jos interesus, todėl tokia naudojimosi tvarka negali būti nustatoma, nes pagal tokį planą ieškovė netenka galimybės patekti į savo sklypą ir yra priversta savo lėšomis ir darbu pasidaryti naują įvažiavimą, namo bendro naudojimo visas kiemas atitenka atsakovui, o ieškovė nebetenka galimybės prie jos naudojamos gyvenamojo namo dalies atvesti požeminių inžinierinių komunikacijų (nuotekų ir vandentiekio tinklų), nors iki namų valdos žemės sklypo šios komunikacijos yra atvestos. Pažymėjo, kad atsakovas teismui pateikė 1974-07-01 ginčo žemės sklypo padalinimo projektą, pagal kurį neva atsakovas ir K. P. susitarė nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl plane esančių parašų autentiškumo, planas niekur nepatvirtintas, todėl juo vadovautis nustatinėjant naudojimosi žemės sklypu tvarką teisinio pagrindo nėra. Prašo priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovės ieškinį.

10Atsakovas pateiktame dublike į atsakovės atsiliepimą dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, jog prašomas atidalinti tvarto statinys yra toje žemės sklypo dalyje, kurios absoliučiai didžiąją dalį naudoja būtent ieškovė. Nurodė, kad tvarto statiniu naudojasi tik todėl, kad šiuo metu jis jam priklauso, tačiau šio statinio naudojimo suteikiama nauda nėra tokia, kad atsakovas negalėtų tokio naudojimosi atsisakyti. Be to, ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, nurodydama iš esmės vienintelį argumentą – kad atsakovas gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko ir taip daiktą padidino neturėdamas bendraturčių sutikimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė turto savininke tapo tik 2010 metais, tuo tarpu rekonstrukcija atlikta dar laikotarpiu nuo 1989 m. iki 1991 m., statybos leidimo galiojimo laikotarpiu. Tuo metu turto bendrasavininke buvo K. P., o ieškovei buvo vos 15 metų. Statybos leidimas buvo išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų, ir tik tada, kai buvo pateikti visi reikiami dokumentai, tame tarpe ir bendraturčių sutikimai. Todėl bendraturtės K. P. sutikimas rekonstrukcijai buvo gautas dar iki 1989 metais išduodant statybos leidimą. Nurodė, jog pagal pateiktą 1974-07-01 planą matyti, kad nuo pat pradžių sklype buvo tik siaura bendro naudojimo žemės juosta, skirta priėjimui prie tvarto. Jokio kiemo niekada nebuvo suformuota. Tai, ką ieškovė laiko bendru kiemu ir per kurį prašo nustatyti įvažiavimą į jos naudojamą žemės sklypo dalį, visada buvo ir iki šiol yra būtent atsakovui priskirta naudotis žemės sklypo dalis, kurioje atsakovas savo darbu ir lėšomis įsirengė automobilių statymui keletą vietų ir įvažiavimą į greta esantį pagalbinį pastatą. Ieškovė neketina investuoti jokių piniginių lėšų į kiemą. Toks ieškovės pageidavimas yra neteisėtas ir nesąžiningas. Jeigu atsakovas sugebėjo savo lėšomis įsirengti sau kiemą savo naudojamojo žemės sklypo dalyje, tuomet lieka neaišku, kodėl to paties negalėtų dėl savęs pasidaryti ir ieškovė. Atsakovas sau kiemą ir įvažiavimą įsirengė laikydamasis 1974-07-01 plano, kurio apatiniame dešiniajame kampe yra antspaudas "Notarė" ir Palangos miesto notarės O. V. parašas, taip pat žyma "parašus tvirtinu". Atkreipė dėmesį, kad tiek antspaudas, tiek ir notarės parašas visiškai sutampa su byloje pateiktoje 1974-07-01 pirkimo-pardavimo sutartyje esančiu notarės antspaudu ir parašu. Taigi, K. P. parašo tikrumas patvirtintas notaro.

11Ieškovė pateiktame triplike į atsakovo dubliką nurodė, kad nesutinka su atsakovo pasiūlymu paskirti jam kompensaciją pinigais už tvarto pastatą, o siūlo palikti naudotis pagal nusistovėjusią tvarką kiekvienai iš šalių po 1/2 šio pastato dalį. Pažymėjo, jog dėl lėšų paskirstymo kiemo įrengimui atsakovas su ieškove nederino. Tačiau ieškovė neprieštarautų dalį lėšų, kurias atsakovas išleido bendro kiemo įrengimui, padengti. Iš esmės palaikė atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovės ieškinį.

12Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti visa apimtimi.

13Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Prašė tenkinti priešieškinį jame išdėstytais motyvais.

14Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

15Byloje nustatyta, kad ieškovė 482/965 dalis žemės sklypo, esančio J( - ), įgijo 2014-01-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, o kitus jai nuosavybės teise priklausančius statinius, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ūkinį pastatą, ½ dalį kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas) įgijo 2010-05-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Atsakovas jam priklausančias 483/965 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), įgijo 2010-10-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, o jam priklausančius statinius įgijo 1974-07-01 pirkimo - pardavimo sutartimi (1/2 dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ½ dalį kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas)).

16Iš pridėtos 1961-12-01 pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog vienintelis ginčo gyvenamojo namo savininkas S. S., pardavė K. P. pusę namų valdos, tame tarpe ir gyvenamojo namo. Sutartyje nurodoma, kad K. P. atitenka naudotis gyvenamojo namo patalpos, plane pažymėtos I-3 (15,11 m2), I-2 (10,65 m2), I-I (7,92 m2), II-1 (5,89 m2), II-2 (6,95 m2). Taip pat toliau nurodyta, kad „iš upės įėjimas ir laiptai aukštyn bendram naudojimui, o iš kiemo pusės kiekvienas iš bendrasavininkų turi įėjimus atskirus. Kiemas bei šulinys bendram naudojimui. Malkinė pusiau ir sklypas pusiau pagal kiekvieno bendrasavininko savąją pusę“.

171974-07-01 S. S. sutartimi perleido kitą pusę šio turto atsakovui S. S.. Šioje sutartyje nurodoma, kad perleidžiamo gyvenamojo namo bendras plotas yra 119,15 m2. Taip pat nurodoma, kad atsakovas naudosis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: II-2 (16,29 m2), II-3 (10,77 m2), II-1 (8,59 m2), priestatu 2,15x1,50, 4-2 (11,29 m2), 4-3 (11,66 m2), 4-1 (6,92 m2), patalpos I-4 (3,41 m2) ir laiptai į mansardą (salką) naudojami bendrai.

18Byloje pateiktas 1974 metų ginčo žemės sklypo padalinimo projektas, kurį pasirašė tuo metu buvę žemės sklypo savininkai - atsakovas ir K. P.. Minėtas projektas patvirtintas notaro antspaudu ir parašu.

19Iš nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2017-03-15 išrašo nustatyta, kad gyvenamajam namui 2011-08-24 buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2011-10-04 sudaryta ir įregistruota Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Minėto išrašo 11 punkte nurodyta, jog po pastato lAlm (t.y. gyvenamojo namo) rekonstrukcijos, susitarimas tarp bendrasavininkų, dėl nuosavybės dalių nustatymo nepateiktas. Iš 2011-10-04 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1. nustatyta, jog 1989-11-27 atsakovui buvo išduotas statybos leidimas vykdyti gyvenamojo namo, adresu ( - ), rekonstrukciją. Iš minėto nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2017-03-15 išrašo taip pat nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso inžinierines komunikacijas (nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklai), kurie įrengti atsakovo naudojamo žemės sklypo plote. Minėta rekonstrukcija, kaip paaiškino atsakovas posėdžių metu ir priešieškinyje, buvo atlikta iki 1991 m., o vėliau įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Po šios rekonstrukcijos bendras namo plotas nuo buvusio 119,15 m2 padidėjo iki kadastrinių matavimų byloje užfiksuoto ir vėliau registre įregistruoto 176,98 m2. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas atliko rekonstrukciją savo lėšomis, rekonstruojama buvo išimtinai atsakovo naudojama statinio dalis. Ieškovė nurodė, jog tuo metu, kai įgijo nuosavybės teisę į ginčo objektus, rekonstrukcijos darbai buvo baigti. Atsakovas paaiškino, jog rekonstrukciją atliko turėdamas bendraturtės K. P. sutikimą, nes atsakovui asmeniškai buvo išduotas statybos leidimas, kuris be bendraturčio sutikimo nebūtų buvęs išduodamas.

20Ieškovė kreipėsi į UAB „Kartografiniai projektai“, 2017-02-20 buvo sudarytas žemės sklypo planas, pagal kurį ieškovei tektų naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 141/B ir 184/B, o atsakovui tektų naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais 236/A, 22/A ir 68/A. Bendram šalių naudojimui tektų naudotis žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais 147/C ir 167/D.

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Melčinskaja v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Ševčenkovas; bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

22Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

23Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

24Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos žemės sklypu, turinčio bendrą 0,0965 ha plotą, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei R. G. ir atsakovui S. S., pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2017-02-20 parengtą planą, taip: ieškovei asmeniškai paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais 141/B ir 184/B. Viso tenkantis ieškovei atskirai naudotis plotas sudaro 325 kv. m.; atsakovui asmeniškai paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais 236/A, 22/A ir 68/A. Viso tenkantis atsakovui atskirai naudotis plotas sudaro 326 kv. m.; ieškovei ir atsakovui bendrai paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimis, plane pažymėtais indeksais 147/C ir 167/D. Viso skiriama bendrai šalims naudotis 314 kv. m. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti minėtu žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal J. L. geodezinių ir topografinių darbų įmonės 2017-04-05 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą taip: ieškovei R. G. paskiriant naudotis visą sklypo dalį, plane pažymėtą C (477 m2 ploto); atsakovui S. S. paskiriant naudotis visą sklypo dalį, plane pažymėtą B (332 m2 ploto); ieškovei R. G. ir atsakovui S. S. priskiriant naudotis bendrai sklypo dalis, plane pažymėtas D (119 m2 ploto) ir D1 (37 m2 ploto).

25Šioje byloje šalys yra suinteresuotos naudotis žemės sklypu, tačiau pagal skirtingas to naudojimo vizijas ir savo asmeninius planus.

26Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).

27Remiantis bylos duomenimis, ginčo šalys siekdamos nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pateikė teismui du siūlomus naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymus. Kadangi šalys bendro sutarimo nerado, tai teismas vertins abiejų šalių projektus, siekiant priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant naudojimosi tvarkos patogumo, racionalumo, geresnio nuosavybės valdymo abiem bendraturčiams.

28Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2017-02-20 parengtą planą. Pažymėjo, jog plotai, pažymėti indeksais „B“ (184 kv.m.) ir „A“ (22 kv.m.) bei „A“ (22 kv.m.) yra skiriami šalims naudotis prie gyvenamojo namo. Žemės sklypo plotas apie namą, pažymėtą indeksu „D“ (167 kv.m.) yra reikalingas ne tik pačiam namui, tačiau ir apėjimui apie namą, įrengiant šalia namo inžinerinius įrenginius. Teritorijos, numatytos indeksais "A" (236 kv.m.) ir "B" (141 kv.m.), naudojimosi tvarka jau nusistovėjusi. Bendro naudojimo plotas, pažymėtas indeksu "C" (147 kv.m.), reikalingas abiem šalims norint privažiuoti prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesutikdama su atsakovo pateiktu planu, nurodė, kad pagal atsakovo pateiktą planą ieškovė netenka galimybės patekti į savo sklypą ir yra priversta savo lėšomis ir darbu pasidaryti naują įvažiavimą, namo bendro naudojimo visas kiemas atitenka atsakovui, o ieškovė nebetenka galimybės prie jos naudojamos gyvenamojo namo dalies atvesti požeminių inžinierinių komunikacijų (nuotekų ir vandentiekio tinklų), nors iki namų valdos žemės sklypo šios komunikacijos yra atvestos. Be to, jeigu naudojimosi tvarka būtų nustatoma pagal atsakovo siūlomą projektą, tai tuomet įsivesti į savo naudojamas patalpas inžinerinius tinklus (nuotekų ir vandentiekio) ieškovei būtų itin apsunkintas ir neekonomiškas.

29Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal J. L. geodezinių ir topografinių darbų įmonės 2017-04-05 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, savo argumentus grindžia iki šiol nusistovėjusia naudojimosi sklypu tvarka. Paaiškino, jog pagal jo siūlomą planą abiem bendraturčiams yra suteikiamos naudotis vientisos ir viena nuo kitos izoliuotos žemės sklypo dalys. Be to, pastatas-tvartas (unikalus Nr. ( - )) yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovas siūlo skirti visą naudotis ieškovei. Kadangi šis statinys faktiškai atsakovo nebėra naudojamas, mano, jog tikslinga atidalinti atsakovo nuosavybės teisę iš šio statinio, taip užbaigiant šią bendrąją dalinę nuosavybę, išmokant kompensaciją atsakovui, nes šio daikto padalinimas natūra yra techniškai negalimas ir neracionalus – daikto bendras plotas yra vos 31 m2, todėl netikslinga formuoti atskirus statinius ar patalpas.

30Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, ar šis planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009m.lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009;kt.).

31Byloje pateiktas 1974 metų pasirašytas S. S. ir K. P. žemės sklypo padalinimo projektas, kuris patvirtina atsakovo teiginius, jog dėl ginčo žemės sklypo naudojimo tuo metu buvę bendraturčiai buvo susitarę dar 1974 metais, t.y. kad žemės sklypo dalis, kurioje yra atsakovui priklausantis statinys, plane pažymėtas 2J1p, priskiriama naudotis atsakovui. Vadovaujantis tuo, atsakovas šią sklypo dalį puoselėjo ir joje įsirengė kiemui reikalingą dangą, šioje sklypo dalyje laiko savo automobilius, per ją patenka į garažą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso inžinierinės komunikacijos (nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklai), kurie įrengti atsakovo naudojamo žemės sklypo plote.

32Ieškovė prieštarauja atsakovo siūlomai nustatyti naudojimosi sklypu tvarkai tuo pagrindu, jog į jos naudojamas patalpas inžinerinių tinklų (nuotekų ir vandentiekio) įvedimas būtų itin apsunkintas ir neekonomiškas bei ji būtų priversta savo lėšomis ir darbu pasidaryti naują įvažiavimą. Teismo vertinimu tokie argumentai nesudaro pagrindo atmesti atsakovo prašomą nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką. Teismo sprendžia, jog būtent atsakovo pateikta J. L. geodezinių ir topografinių darbų įmonės 2017-04-05 parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo konkrečiu atveju būtų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi, stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Akivaizdu, kad kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie gyvenamojo namo iš įvairių pusių, kad būtų galima juo tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija. Pagal atsakovo pateiktą planą, ieškovei nėra jokių kliūčių įsirengti įvažiavimą per atsakovo siūlomą bendro naudojimo teritoriją D1/37 m2. Be to, kad tam tikra sklypo dalis bus naudojama atsakovo, jokiu būdu nereiškia, kad per šią sklypo dalį negalės būti įvesti inžineriniai tinklai į ieškovės naudojamą gyvenamojo namo dalį.

33Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą. Todėl teismas tenkina priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal J. L. geodezinių ir topografinių darbų įmonės 2017-04-05 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, pagal kurį bus maksimaliai izoliuotos šalių valdomos sklypo dalys, sumažės sąlyčio taškų bei poreikis derinti interesus, abi šalys turės vientisas naudojamas žemės sklypo dalis, kurias galės prisitaikyti savo poreikiams ir šis planas yra optimalus šalių naudojimosi žemės sklypu variantas, kuris, teismo įsitikimu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste maksimaliai užtikrins abiejų šalių teises ir interesus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objekto – žemės sklypo – naudojimu, bei šalių interesų pusiausvyrą.

34Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo

35Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso pastatas-tvartas (unikalus Nr. ( - )). Šis statinys yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovas siūlo skirti visą naudotis ieškovei. Patvirtinus atsakovo siūlomą žemės sklypu naudojimosi tvarką, tenkintinas priešieškinio reikalavimas atidalinti atsakovo nuosavybės teisę iš minėto statinio.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (2009-12-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

37Įvertinus, jog prašomo atidalyti pastato – tvarto plotas yra 31 m2 ir statinys yra toje žemės sklypo dalyje, kuria daugiausia naudojasi būtent ieškovė bei tai, jog teismas patvirtina atsakovo pateiktą žemės sklypu naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį, žemės sklypo dalis, kurioje yra pastatas – tvartas, atitenka naudotis ieškovei, tikslinga minėtą statinį atidalyti natūra, išmokant atsakovui kompensaciją. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėto statinio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 401,00 Eur ir ieškovei nepateikus kitos statinio vertės, atsakovui iš ieškovės priteistina 200,50 Eur kompensacija už atsakovui priklausiusią statinio dalį. Ieškovė nesutiko su atsakovo siūlomu kompensacijos dydžiu, tačiau nevykdė savo pareigos teikti įrodymus ir teismui nepateikė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spęsti apie mažesnę statinio vertę.

38Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių gyvenamajam name pakeitimo

39Kaip nustatyta byloje, ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šio statinio bendras plotas yra 176,98 m2. Laikotarpiu nuo 1989 m. iki 1991 m. minėtas gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas, rekonstrukcija buvo įregistruota 2012-01-05, remiantis 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei 2011-10-04 deklaracija apie statybos užbaigimą. Šalys paaiškino, jog minėtą rekonstrukciją vykdė atsakovas. Po rekonstrukcijos bendras namo plotas nuo buvusio 119,15 m2 padidėjo iki kadastrinių matavimų byloje užfiksuoto ir vėliau registre įregistruoto 176,98 m2.

40Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 1 d. numatyta, kad jeigu bendraturtis, 1) turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir 2) laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, 3) savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

41Atsakovas prašo nustatyti, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 114,285 m2 bendro ploto dydžio dalis gyvenamajame name, kurio bendras plotas 176,98 m2, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 62,695 m2 bendro ploto dydžio šio pastato dalis.

42Ieškovė neįrodė, kad ji ar buvusi jos turto dalies bendraturtė būtų prisidėjusi savo lėšomis prie atsakovo atliktos rekonstrukcijos. Jeigu iki rekonstrukcijos buvusi gyvenamojo namo dalies savininkė K. P. nebūtų davusi sutikimo atsakovo rekonstrukcijoms, neabejotinai per tiek laiko nuo 1991 m., kai rekonstrukcija buvo baigta, K. P. būtų iškėlusi šį klausimą, tačiau jokių pretenzijų šalys viena kitai iki šiol nereiškė ir kiekviena šalis naudojosi savo dalimi gyvenamojo namo, o atsakovas atitinkamai naudojosi papildomai sukurtu pastato plotu.

43Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos rekonstrukcijos metu sukurtą papildomą gyvenamojo namo plotą pripažinti atsakovo nuosavybe ir atitinkamai šiuo naujai sukurtu statinio plotu padidinti atsakovo nuosavybės teisės dalį gyvenamajame name. Tai, kad atsakovas bendrą daiktą padidino laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y., teisėtai, patvirtina tai, kad 1) rekonstrukcijos projektui buvo išduotas statybos leidimas, 2) statybos darbai kompetentingų institucijų buvo priimti ir įregistruoti.

44Pažymėtina, jog ieškovė teigia, jog K. P. nebuvo davusi sutikimo rekonstrukcijai, tačiau šiame kontekste, ieškovė turėtų įrodyti, kad institucijos išdavė statybos leidimą neteisėtai. Kadangi teisinis reglamentavimas rekonstrukcijos metu ir dabar numato privalomą bendraturčių sutikimą išduodant statybos leidimą rekonstrukcijos darbams, tai savaime leidžia daryti prielaidą, kad toks bendraturčių sutikimas atsakovo buvo gautas ir pateiktas institucijai išduodant statybos leidimą.

45Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių gyvenamajam name pakeitimo. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastato 2011-08-24 kadastrinių matavimų duomenis, ieškovė naudojasi patalpomis, kurios minėtoje kadastrinių matavimų byloje pažymėtos 1-8 (15,21 m2), 1-9 (19,77 m2), 1-10 (1,98 m2), 1-11 (4,73 m2), 1-12 (19,38 m2) bei 1/2 patalpos 1-6 (3,25 m2), t. y., 1,625 m2. Ieškovė šiuo metu naudojasi 62,695 m2 bendro ploto pastato dalimi. Atitinkamai likusi statinio dalis yra išimtinai atsakovo atliktos rekonstrukcijos rezultatas, todėl kita dalis statinio bendro ploto, t. y., 114,285 m2 (176,98 m2 – 62,695 m2) laikytina atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia šios statinio dalimi.

46Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

47Šioje byloje įvertinus tai, kad tarp šalių kyla nesutarimai, tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

48Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas pakeisti nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, į tai, kad šalys nuo pat nuosavybės teisės pastate įgijimo naudojasi tam tikromis konkrečiomis nuosavybės įgijimo dokumentuose nurodytomis patalpomis, bei į tai, kad šios patalpos yra naudojamos atskirai, jų nesieja bendros komunikacijos, yra pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimą nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal jo pateiktą tvarką, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė ir kitos tvarkos nepasiūlė.

49Todėl ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtos 1-8 (15,21 m2), 1-9 (19,77 m2), 1-10 (1,98 m2), 1-11 (4,73 m2), 1-12 (19,38 m2), iš viso 61,07 m2 bendro ploto, o atsakovui asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtos 1-1 (3,16 m2), 1-2 (3,60 m2), 1-3 (11,42 m2), 1-4 (17,47 m2), 1-5 (23,74 m2), 1-7 (1,28 m2), 1-13 (11,45 m2), 1-14 (4,16 m2), 1-15 (18,30 m2), 1-16 (18,08 m2), iš viso 112,66 m2 bendro ploto. Ieškovei ir atsakovui bendrai naudotis priskiriama patalpa, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėta 1-6 (3,25 m2).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

52Ieškovė šioje byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą ir sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio.

53Atsakovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą ir sumokėjo 215,00 Eur žyminio mokesčio.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 98 str., ir tai, kad ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas pilnai, iš ieškovės priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1715,00 Eur.

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

Nutarė

56ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

57Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), tvarką pagal J. L. geodezinių ir topografinių darbų įmonės 2017-04-05 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:

581.

59ieškovei R. G. paskiriant naudotis visą sklypo dalį, plane pažymėtą C (477 m2 ploto);

602.

61atsakovui S. S. paskiriant naudotis visą sklypo dalį, plane pažymėtą B (332 m2 ploto);

623.

63ieškovei R. G. ir atsakovui S. S. priskiriant naudotis bendrai sklypo dalis, plane pažymėtas D (119 m2 ploto) ir D1 (37 m2 ploto).

64Atidalinti pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, visą šį pastatą atidalinant asmeninės nuosavybės teise ieškovei R. G., o atsakovui S. S. priteisiant iš ieškovės R. G. 200,50 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atidalinamą atsakovui priklausiusią šio pastato dalį.

65Pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), nustatant, kad atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 114,285 m2 bendro ploto dydžio dalis šiame pastate, o ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 62,695 m2 bendro ploto dydžio šio pastato dalis.

66Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), tvarką:

671.

68ieškovei R. G. asmeniniam naudojimui priskiriant patalpas, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas 1-8 (15,21 m2), 1-9 (19,77 m2), 1-10 (1,98 m2), 1-11 (4,73 m2), 1-12 (19,38 m2), iš viso 61,07 m2 bendro ploto;

692.

70atsakovui S. S. asmeniniam naudojimui priskiriant patalpas, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas 1-1 (3,16 m2), 1-2 (3,60 m2), 1-3 (11,42 m2), 1-4 (17,47 m2), 1-5 (23,74 m2), 1-7 (1,28 m2), 1-13 (11,45 m2), 1-14 (4,16 m2), 1-15 (18,30 m2), 1-16 (18,08 m2), iš viso 112,66 m2 bendro ploto;

713.

72ieškovei R. G. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis priskiriant patalpą, 2011-08-24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 1-6 (3,25 m2).

73Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. ( - ) 1715,00 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. S., a.k. ( - ) naudai.

74Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi... 5. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 6. Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo... 7. Atsakovas teismui pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad 1974-07-01 planas... 8. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir... 9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė,... 10. Atsakovas pateiktame dublike į atsakovės atsiliepimą dėl priešieškinio... 11. Ieškovė pateiktame triplike į atsakovo dubliką nurodė, kad nesutinka su... 12. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir... 13. Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime... 14. Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovė 482/965 dalis žemės sklypo, esančio J( - ),... 16. Iš pridėtos 1961-12-01 pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog... 17. 1974-07-01 S. S. sutartimi perleido kitą pusę šio turto atsakovui S. S..... 18. Byloje pateiktas 1974 metų ginčo žemės sklypo padalinimo projektas, kurį... 19. Iš nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko 2017-03-15 išrašo... 20. Ieškovė kreipėsi į UAB „Kartografiniai projektai“, 2017-02-20 buvo... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje... 22. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje... 23. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.... 24. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti naudojimosi tvarką namų valdos žemės... 25. Šioje byloje šalys yra suinteresuotos naudotis žemės sklypu, tačiau pagal... 26. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams... 27. Remiantis bylos duomenimis, ginčo šalys siekdamos nustatyti bendrąja daline... 28. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal UAB... 29. Atsakovas prašo nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal J. L. geodezinių... 30. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar... 31. Byloje pateiktas 1974 metų pasirašytas S. S. ir K. P. žemės sklypo... 32. Ieškovė prieštarauja atsakovo siūlomai nustatyti naudojimosi sklypu tvarkai... 33. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad naudojimosi tvarka turi užtikrinti... 34. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo... 35. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti... 37. Įvertinus, jog prašomo atidalyti pastato – tvarto plotas yra 31 m2 ir... 38. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių gyvenamajam name pakeitimo... 39. Kaip nustatyta byloje, ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės... 40. Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 1 d. numatyta, kad jeigu bendraturtis, 1)... 41. Atsakovas prašo nustatyti, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso... 42. Ieškovė neįrodė, kad ji ar buvusi jos turto dalies bendraturtė būtų... 43. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos rekonstrukcijos metu sukurtą papildomą... 44. Pažymėtina, jog ieškovė teigia, jog K. P. nebuvo davusi sutikimo... 45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti priešieškinio... 46. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo... 47. Šioje byloje įvertinus tai, kad tarp šalių kyla nesutarimai, tikslinga... 48. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje reiškiamas reikalavimas pakeisti... 49. Todėl ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, 2011-08-24... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 51. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai... 52. Ieškovė šioje byloje pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1450,00 Eur... 53. Atsakovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 1500,00 Eur... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88, 93, 98 str., ir tai, kad ieškinys... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 56. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.... 57. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu... 58. 1.... 59. ieškovei R. G. paskiriant naudotis visą sklypo dalį, plane pažymėtą C... 60. 2.... 61. atsakovui S. S. paskiriant naudotis visą sklypo dalį, plane pažymėtą B... 62. 3.... 63. ieškovei R. G. ir atsakovui S. S. priskiriant naudotis bendrai sklypo dalis,... 64. Atidalinti pastatą-tvartą, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ),... 65. Pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis gyvenamajame name, kurio... 66. Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio... 67. 1.... 68. ieškovei R. G. asmeniniam naudojimui priskiriant patalpas, 2011-08-24... 69. 2.... 70. atsakovui S. S. asmeniniam naudojimui priskiriant patalpas, 2011-08-24... 71. 3.... 72. ieškovei R. G. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis priskiriant patalpą,... 73. Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. ( - ) 1715,00 Eur (tūkstantį septynis... 74. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos...