Byla e2-1802-995/2019
Dėl skolos priteisimo

1Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant G. M., dalyvaujant atsakovo E. V. atstovui advokato padėjėjui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ( - ) ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui ( - ) dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė ( - ) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. V. 54,45 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo ( - ) bendradarbiauja skolų išieškojimo srityje. Atsakovas E. V. ir trečiasis asmuo sudarė įmonių turto draudimo sutartį. Nevykdydamas šios sutarties atsakovas tapo skolingas pradiniam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui ( - ). Dėl šios priežasties pradinis kreditorius kreipėsi į ieškovę ( - ) dėl skolos išieškojimo administravimo pagal 2017 m. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį, pradinis kreditorius, t. y. trečiasis asmuo ( - ) perdavė ieškovei kreditorinį reikalavimą į skolos administravimo mokestį. Atsakovas ne kartą buvo informuotas apie susidariusią skolą, tačiau į raginimus nereagavo. Atsakovui kyla prievolė apmokėti nuostolius - skolos administravimo mokestį - 54,45 Eur pradiniam kreditoriui, t. y. trečiajam asmeniui ( - ). Pagal 2017 m. liepos 13 d. sutarties priedą Nr. 5 „Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo“ reikalavimo teisę į skolos administravimo mokestį pradinis kreditorius perleido ieškovei. Ieškovė dubliku nurodo, kad atsakovas išreiškė abejonių dėl įmonės turto draudimo sutarties fakto buvimo, ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius šios sutarties tarp ( - ) ir atsakovo egzistavimą, t. y. 2017 m. vasario 17 d. įmonių turto draudimo liudijimą. Atsakovui ilgą laiką nevykdant savo įsipareigojimų, ERGO įgijo teisę naudotis skolų išieškojimo ne teismo tvarka paslaugomis, šiuo atveju perkant jas iš ieškovės, bei įskaičiuoti tokių paslaugų kainą į nuostolius dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Ieškovei, suteikus skolų išieškojimo paslaugas, o ( - ) atgavus pagrindinę skolą (dėl kurios ( - ) ir kreipėsi į ieškovą), liko nepadengti ( - ) patirti nuostoliai, kurie susidarė už skolos išieškojimą ne teismo tvarka. ( - ) perdavė reikalavimą į šiuos nuostolius ieškovei, kurie ir yra šio ieškinio dalykas. Ieškovė atsikirsdama į atsakovo tripliką nurodo, kad atsakovas teigia, jog tarp jo ir ( - ) turto draudimo sutartis sudaryta nebuvo ir, todėl šių šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Tačiau pažymėtina, kad ši draudimo sutartis nėra tarp ieškovės ir atsakovo kilusio ginčo dalykas, kuris šiuo atveju yra neapmokėti skolos išieškojimo nuostoliai, kuriuos patyrė ( - ), kreipdamasis į ieškovę dėl šios teikiamų paslaugų ir kurių reikalavimo teisė buvo perleista ieškovei. Taip pat paminėtina, kad atsakovas teigia, jog draudimo sutartis tarp jo ir( - ) , kaip įrodymas byloje, pateikta apskritai nebuvo, tačiau pateiktas įmonių turto draudimo liudijimas yra tarp šalių sudarytos sutarties rašytinis įrodymas. Tai patvirtina ( - ) įmonių turto draudimo taisyklių nuostatos. Atsakovo argumentai, jog ši sutartis buvo sudaryta ne jo, taip pat yra nepagrįsti. Pasirašytame draudimo liudijime yra pateikti būtent atsakovo rekvizitai. Atsakovas, teigdamas, jog jis šios sutarties apskritai nesudarė (kad draudimo liudijime esama ne jo parašo), turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o byloje tokių pateikta nebuvo. Kol šių parašų tikrumas ar pati sutartis nėra nuginčyti, sutartis laikoma galiojančia ir įpareigojančia jos šalis. Atsakovas, nors ir nurodo argumentus, jog draudimo įmokas mokėjo ne jis, šio fakto taip pat niekuo nepagrindžia. Taip pat paminėtina, kad net jei šias įmokas, kaip teigiama, yra sumokėjęs trečiasis asmuo, tai nepaneigia tarp atsakovo ir ( - ) buvusių sutartinių santykių, kadangi, kaip yra nustatyta CK 6.50 straipsnio 1 dalyje, prievolę už skolininką įvykdyti gali ir trečiasis asmuo. Prašo nagrinėti bylą ieškovės ( - ) atstovui nedalyvaujant.

4Atsakovas E. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė ieškiniu nenurodė ir nepridėjo sutarties, iš kurios ji kildina žalą ( - ). Iš ieškinio visiškai neaišku, apie kokią skolą kalbama, iš kur ji atsirado, kokiomis sąlygomis ji buvo nesumokėta, ar ji dabar sumokėta ar ne. Nenurodytos ir civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos. Ieškinyje suformuluotas jo pagrindas atsakovui neleidžia spręsti kokiu faktiniu pagrindu jam yra reiškiamas ieškinys, todėl be jokio tam objektyvaus teisinio pagrindo yra tiesiogiai pažeista atsakovo procesinė teisė jau atsiliepimu į ieškinį gintis nuo jam reiškiamų reikalavimų. Ieškovui tinkamai neįvykdžius pareigos tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovė su dubliku pateikė 2017 m. vasario 17 d. Įmonių turto draudimo liudijimą ir nurodė, kad ( - ) ir atsakovas buvo sudarę įmonių turto draudimo sutartį, tačiau pačios sutarties nepateikė. Iš Draudimo liudijimo matyti, kad jame atsakovas yra įrašytas kaip draudėjas, tačiau draudimo objektas aiškus, nes nurodyta kad draudžiamas nekilnojamas turtas (pastatų unikalus Nr. ( - ) ir ( - ), susijęs su paslaugomis - kaimo turizmo, pakelės kavinės, pakelės viešbučiai, draudžiamo turto adresas – ( - ), tačiau atsakovas tokių paslaugų neteikia, o minėti pastatai, anksčiau priklausę atsakovui, buvo parduoti dar 2016 m. sausio 7 d. ( - ). Atsižvelgiant į tai, tokio draudimo liudijimo trečiasis asmuo 2017 m. negalėjo atsakovui išrašyti, nes jis nebuvo šių pastatų savininkas ir juose nevykdė jokios ūkinės veiklos. Ieškinio reikalavimuose iš atsakovo priteisti 54,45 Eur nuostolius bei procesines palūkanas nėra logikos, taip pat jokių įrodymų, kad atsakovas pažeidė kokią nors prievolę( - ). Atsakovas pagal šį draudimo liudijimą niekada nėra mokėjęs trečiajam asmeniui, o jis niekada nereikalavo iš jo sumokėti draudimo įmokas, o ieškiniu prašoma mokėti skolą ir baudas už sutarties, kuri į bylą nebuvo pateikta, nevykdymą. Iš ieškovės pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti ar tikrai buvo padaryta žala (skola), kas ją padarė, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, be to, nėra aiškus priežastinis ryšis tarp žalos (skolos) atsiradimo ir neteisėtų veiksmų. Net neaišku iš ko kilo prievolė atsakovui mokėti skolą ir baudą, nes E. V. su ( - ) niekada nėra turėjęs jokių sutartinių ar ikisutartinių santykių. Ieškovė apie atsiradusius nuostolius dublike nurodo tik tiek, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų t. y. įsipareigojimo tinkamai vykdyti prievoles, laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdymo, ( - ) kreipėsi į ieškovę dėl skolų išieškojimo paslaugų ne teismo tvarka ir tokiu būdu ( - ) patyrė išlaidų, kurie laikytini nuostoliais, t. y. nenurodyta nei konkreti sutartis, nei jos pažeisti punktai, nei yra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo kreipėsi sutartyje nustatyta tvarka į atsakovą dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, kad atsakovas būtų atsisakęs vykdyti sutartį, kad ginčai būtų buvę sprendžiami derybų keliu, geranoriškai, t. y. nėra byloje jokių trečiojo asmens ir atsakovo bendravimą įrodančių faktų. Į bylą pateikti tik ieškovės ir trečiojo asmens santykius atspindintys dokumentai. Atsikertant į ieškovės papildomus paaiškinimus, atsakovas nurodo, jog jie dar kartą įrodo, kad ( - ) įmonės turto draudimo sutartis tikrai sudaryta nebuvo, priešingu atveju ją būtų pateikę arba trečiasis asmuo arba pati ieškovė. Ieškovė nurodo, kad ši sutartis nėra ginčo dalykas, tačiau šios bylos dalykas galėjo kilti tik iš minėtos sutarties nevykdymo. Ieškovė nurodo, kad byla pradėta dėl neapmokėtų skolos išieškojimo nuostolių, kuriuos patyrė ( - ), kreipdamasis į ieškovę dėl šios teikiamų paslaugų ir, kurių reikalavimo teisė buvo perleista ieškovei (skolos). Tai reiškia, kad ieškovė privalėjo įrodyti, kad ( - ) buvo nesumokėta pagal sutartį skola, kokio dydžio ir kodėl atsirado skola, ar dėl to kaltas atsakovas, priežastinį ryšį tarp sutarties sąlygų nevykdymo ir žalos atsiradimo ir tik tada įrodinėti, kad ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi įrodyti aplinkybę, jog ant draudimo liudijimo yra ne jo parašas, tačiau lygiai taip pat ieškovė turi įrodyti, kad sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė nei trečiasis asmuo, nei ieškovė.

5Teismo posėdyje atsakovas E. V. nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, jį atstovavo atstovas advokato padėjėjas V. P.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą E. V. dėl kažkokių įmokų nesumokėjimo. Apie kažkokios skolos perleidimą atsakovas E. V. sužinojo, tik bylai esant teisme. Iš ieškovės pateikto teismui pinigų priėmimo kvito, kuris pasirašytas tariamai atsakovo E. V., nėra aišku už ką yra mokama, nėra byloje jokių duomenų, kad trečiasis asmuo būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl vėlavimo sumokėti kažkokias įmokas ar jų nemokėjimo, perdavimo reikalavimo teisių kt. asmenims. Akivaizdu, kad ieškinys pateiktas nepagrįstai, atsakovas E. V. nėra turto savininkas, todėl jam nebuvo ir nėra pagrindo mokėti draudimo įmokas. 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog atsakovas anksčiau drausdavosi pastatus, tačiau jis juos seniai yra perleidęs kitai įmonei, ir tikėtina ta įmonė mokėjo įmokas. Gavęs į įmonės elektroninį paštą laiškus dėl draudimo įmokų jis nereagavo, kadangi jokios sutarties nebuvo sudaręs, kiek pamena, jis paskambino įmonei, nupirkusiai pastatus, tikėtinai ta įmonė ir sumokėjo draudimo įmoką. Tiek ant draudimo liudijimo, tiek ant pinigų priėmimo kvito parašas yra tikrai ne atsakovo, kas akivaizdžiai matosi palyginus parašus šiuose dokumentuose bei atstovavimo sutartyje. Kadangi atsakovas neturėjo pareigos mokėti draudimo įmokų, todėl ir reikalavimas priteisti skolos administravimo išlaidų sumą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat atstovas prašo skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesu 1 000,00 Eur baudą, pusę sumos skiriant atsakovui moralinei žalai kompensuoti.

6Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, nors jam apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta. Jokių prašymų trečiasis asmuo teismui taip pat nepateikė.

7Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8Rašytiniais bylos duomenimis, atsakovo E. V. atstovo advokato V. P. paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. liepos 13 d. tarp trečiojo asmens ( - ) ir ieškovės ( - ) sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo ( - ) vardu atlikti teisinius veiksmus, t. y. vykdyti debitorinių įsiskolinimų grąžinimą iš skolininkų, pagal sutarties 1 ir 4 prieduose nustatytas skolų išieškojimo taisykles. Pagal sutarties priedo Nr. 1 “Ikiteisminis skolų išieškojimas“, 1 punktą ( - ) ( - ) ( - ) pavedimu tarpininkauja ikiteisminiu būdu išieškant skolas iš skolininkų, registruotų, gyvenančių ar veikiančių Lietuvoje ir užsienio valstybėse. To paties priedo 3 punkte nustatyta, kad ( - ) turi teisę reikalauti iš ( - ) skolininkų sumokėti skolos administravimo mokestį, nurodytą Sutarties priede Nr. 2 „Kainynas“. Pagal 2017 m. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutarties 5 priedo „Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo“ 1 punktą atsižvelgiant į tai, kad ( - ) ir ( - ) yra sudariusios 2017 m. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ( - ) teikia ( - ) skolų išieškojimo iš ( - ) skolininkų paslaugas, šalys susitarė, kad šio susitarimo objektas yra 2017 m. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutarties priedas Nr. 2 „Kainynas“ 1 punkte nurodytas skolos administravimo mokestis. To paties priedo Nr. 5„Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo“ 2 punkte nustatyta, kad šiuo susitarimu ( - ) perleidžia, o ( - ) perima būsimo reikalavimo į skolos administravimo mokestį teises, kurios priklausytų ( - ). Po šio susitarimo sudarymo ( - ) atleidžiamas nuo pareigos mokėti ( - ) bet kokį skolos administravimo mokestį, o ( - ) 2017 m,. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutarties priede Nr. 2 „Kainynas“ 1 punkte nustatyto dydžio skolos administravimo mokesčio reikalauja iš skolininkų.

9Ieškovė ( - ) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. V. 54,45 Eur nuostolius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, kad atsakovas ir pradinis kreditorius ( - ) sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios nevykdydamas atsakovas tapo skolingas pradiniam kreditoriui. Pradinis kreditorius ir ieškovė ( - ) sudarė 2017 m. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perdavė ieškovei kreditorinį reikalavimą į skolos administravimo mokestį, kurį ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo. Iš esmės ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog atsakovui ilgą laiką nevykdant savo įsipareigojimų, ( - ) įgijo teise naudotis skolų išieškojimo ne teismo tvarka paslaugomis, šiuo atveju perkant jas iš ieškovės, bei įskaičiuoti tokių paslaugų kainą į nuostolius dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas ieškovės nurodomos įmonės turto draudimo sutarties nebuvo sudaręs, kadangi turtą, kuris neva buvo apdraustas minėta sutartimi jau buvo seniai perleidęs kitai įmonei, todėl jis neturėjo ir dabar neturi pareigos mokėti draudimo įmokų, taip pat neturi pagrindo mokėti skolos administravimo mokestį. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė sutarties, iš kurios ji kildina žalą( - ), todėl neaišku, apie kokią skolą kalba ieškovė, iš kur ji atsirado, kokiomis sąlygomis ji buvo nesumokėta, ar ji dabar sumokėta ar ne, t. y. neįrodytos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys atmestinas.

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

13Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (netinkamas prievolės vykdymas arba jos nevykdymas) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

14Šiuo atveju ieškovė ( - ) reikalavimą priteisti 54,45 Eur sumą, grindžia aplinkybe, jog atsakovas E. V. netinkamai vykdė tarp trečiojo asmens ERGO ir atsakovo E. V. sudarytą įmonių turto draudimo sutartį. Atsakovui nemokant draudimo įmokų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, trečiasis asmuo ( - ) kreipėsi į ieškovę ( - ) dėl 306,63 Eur skolos išieškojimo ikiteismine tvarka, dėl ko ieškovei atliekant išieškojimo veiksmus ir atsirado 54,45 Eur nuostoliai, kurių reikalavimo teisę trečiasis asmuo ( - ) perleido ieškovei ( - ). Tačiau pažymėtina tai, jog nei kartu su ieškiniu, nei teikiant kitus procesinius dokumentus (dubliką bei papildomus rašytinius paaiškinimus) ieškovė ( - ) įmonių turto draudimo sutarties, dėl kurios atsakovo netinkamo vykdymo atsirado ieškovės prašomi priteisti nuostoliai, ieškovė ( - ), nepateikė, motyvuodama tuo, kad 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo sutartis nėra bylos ginčo dalykas, todėl neturi esminės reikšmės šioje byloje. Ieškovė kartu su dubliku pateikė teismui minėtos sutarties draudimo liudijimą Nr. 710-310-52507, kuris pasak ieškovės pasirašytas atsakovo E. V., kuris yra tarp šalių sudarytos sutarties rašytinis įrodymas, kuris pagal ( - ) įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057, 2.4.1. punktą bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnį, patvirtina draudimo sutarties sudarymą.

15Tačiau iš ieškovės teismui pateikto draudimo liudijimo Nr. 710-310-52507, kuriame užfiksuoti draudimo vieta, draudžiamo turto identifikaciniai duomenys, draudimo vietoje vykdoma veikla, draudžiamieji įvykiai, draudimo įmokos dydis, kita papildoma informacija ir susitarimai dėl priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodymų vykdymo, dėl objekto priešgaisrinės būklės gerinimo, jokių kitų draudėjo teisių ar pareigų, nenustatyta, todėl, teismo įsitikinimu, skirtingai, nei nurodo ieškovė ( - ), jog 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo sutartis nėra ginčo dalykas ir neturi esminės reikšmės šiai bylai, šios bylos dalykas kilo būtent iš 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo sutarties, kuri nepateikta byloje, nevykdymo.

16Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu) 2 straipsnio 22 dalį - draudimo liudijimas – draudiko išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, iš ko darytina išvada, jog draudimo liudijimas yra draudimo sutarties sudedamąja dalimi.

17Pagal ERGO įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057, 4.17.1 punktą draudimo sutartyje numatytu laiku nesumokėjus metinės draudimo įmokos arba pirmosios jos dalies draudimo sutartis laikoma neįsigaliojusia nuo jos pasirašymo dienos. Pagal tų pačių taisyklių 4.17.2 punktą draudėjui draudimo sutartyje numatytu terminu nesumokėjus antros ar vėlesnės draudimo įmokos dalies, draudikas raštu praneša draudėjui, kad po 15 dienų nuo pranešimo apie nesumokėtą draudimo įmoką išsiuntimo draudimo apsauga bus sustabdyta, o po 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo - draudimo sutartis pasibaigs.

18Iš teismui pateiktų ieškovės ( - ) atsakovui E. V. siųsto 2017 m. lapkričio 17 d. pranešimo adresu ( - ), bei elektroniniu laišku atsakovo įmonės elektroniniu paštu siųsto pranešimo matyti, kad ieškovė ( - ) reikalauja atsakovo įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti trečiajam asmeniui ( - ) už suteiktas draudimo paslaugas susidariusią 306,63 Eur skolą bei 54,45 Eur skolos administravimo mokestį, tačiau bylos nagrinėjimo metu, ieškovė( - ) jokių duomenų, apie tai, kas ir kada sumokėjo 306,63 Eur skolą trečiajam asmeniui ( - ), kurios išieškojimo išlaidų prašo priteisti ieškovė, draudiko ( - ) raštiškų pranešimų (pretenzijų) atsakovui dėl nesumokėtos draudimo įmokos (ų) bei reikalavimo jas sumokėti (draudimo taisyklių 4.17.1, 4.17.2 punktai), teismui nepateikė.

19Be to, atsakovas E. V. pateikė teismui 2016 m. sausio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties (ištraukos) kopiją, iš kurios matyti, jog atsakovas E. V. pardavė, o ( - ), atstovaujama direktorės I. Z., nupirko turtą – pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Iš šių duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovo E. V. ( - ) perleistas turtas (išskyrus žemės sklypą) yra 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo sutarties, dėl kurios netinkamo vykdymo ieškovė( - ) prašo priteisti iš atsakovo E. V. 54,45 Eur nuostolius, objektas.

20Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ( - ) reikalavimą atsakovui E. V. grindžia trečiojo asmens ( - ) ir ieškovės ( - ) 2017 m. liepos 13 d. sutarties priedu Nr. 5 „Susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo“, tačiau iš jos turinio nėra aišku, kas konkrečiai sudaro susitarimo dalyką. Pažymėtina ir tai, kad perleidžiamo reikalavimo dydis nenurodytas, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė minėta sutartimi perėmė kokį nors reikalavimą į atsakovą pagal tarp trečiojo asmens ( - ) ir atsakovo E. V. sudarytą sutartį.

21Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tiek 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo sutartis, dėl kurios netinkamo vykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, tiek tarp trečiojo asmens ( - ) ir ieškovės ( - ) sudaryta 2017 m. liepos 13 d. bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu ( - ) perleidžia, o ( - ) perima būsimo reikalavimo į skolos administravimo mokestį teises, kurios priklausytų ( - ), sudarytos jau po to, kai atsakovas E. V. 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo sutarties objektu esantį turtą, t. y. pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. ( - ), esantį( - ), 2016 m. sausio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, perleido ( - ).

22Ieškovės CCS teismui pateikta 2017 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvito kopija 726,00 Eur sumai su atsakovo E. V. rekvizitais, bei ieškovės teigimu pasirašyta atsakovo, tačiau ji jokio ryšio su prašomais priteisti 54,45 Eur nuostoliais neturi, kadangi ieškovė ( - ) reikalavimą priteisti iš atsakovo 54,45 Eur nuostolius, kildina iš (neteisėtais atsakovo veiksmais atsiradusios) 306,63 Eur skolos, kuri pagal byloje esančius duomenis susidarė vėliau, t. y. 2017 m. lapkričio mėnesį, išieškojimo ir dėl kurios sumokėjimo (nesumokėjimo, išieškojimo ir kt.) fakto jokių duomenų byloje ieškovė nepateikė.

23Nors teismas bylos nagrinėjimo metu parašų 2017 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvite, 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto draudimo liudijime Nr. ( - ), tikrumo netyrė, tačiau iš šių dokumentų bei byloje pateiktos 2019 m. kovo 13 d. atstovavimo sutarties tarp atsakovo E. V. ir advokato padėjėjo V. P. originalo, akivaizdžiai matyti, jog parašai ne to paties asmens.

24Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

25Išnagrinėjus šalių pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas E. V. pažeidė kokią nors prievolę (pareigą) ( - ), ko pasėkoje būtų pagrindas konstatuoti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovė ( - ) neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo (CPK 185 straipsnio), o tik pripažinus neteisėtus veiksmus yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismui nenustačius atsakovo E. V. neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų nepasisako.

26Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei teismui nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, jog tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 54,45 Eur nuostolių priteisimo, teismas neturi pagrindo.

27Netenkinus reikalavimo dėl 54,45 Eur nuostolių priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės( - ) reikalavimo priteisti iš atsakovo E. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

29Taip pat atsakovas E. V. bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti ieškovei ( - ) 1 000,00 Eur baudą, pusę jos skiriant atsakovui, už ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. dėl ieškovės pareikšto akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, kurio pagrįstumo ji net nesistengė įrodinėti, neatvykimo į teismo posėdį, dėl ko buvo atidėtas bylos nagrinėjimas.

30Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismas, nustatęs Civilinio proceso kodekso numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

31Atsakovo bei jo atstovo nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl baudos ieškovei skyrimo negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdaus ieškovės ( - ) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymai. Proceso įstatymo nuostatose nustatyta daug formalių reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui ir formai, pagrindiniai - ieškinio dalykas ir pagrindas. Teisę ir pareigą aiškiai ir suprantamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pasirinkti savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą, priklauso ieškovui. Tai, jog ieškovė pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, ar teikė į bylą tik jai palankius ar ne visus įrodymus, laikytina ieškovės pasirinkta gynybine taktika. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu nebuvo, be to, ieškovė teismui pateikė prašymą, atsižvelgiant į prašomą priteisti sumą bei atvykimo į teismo posėdį išlaidas (iš Vilniaus į Palangą), nagrinėti bylą nedalyvaujant ieškovės atstovui, kurį teismas tenkino. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, pirmiau nurodyti ieškovės veiksmai (neveikimas) negali būti vertintini kaip akivaizdus ieškovės ( - ) piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo bei jo atstovo prašymas dėl baudos paskyrimo, atmestinas.

32Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ( - ) ieškinį atmetus, atsakovo E. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas E. V. pateikė teismui duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 400,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Pirmiau minėtos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų dydžių, (prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų parengimas (8.7. punktas), 0,25 koeficientas, atsiliepimo surašymas (8.2. punktas) 2,5 koeficientas, atstovavimas (8.19 punktas) 0,1koeficientas už valandą, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto (1289,00 Eur) darbo užmokestis šalies ūkyje (pagal rekomendacijas už atsiliepimą į ieškinį 1289,00 Eur x 2,5 = 3 225,5 Eur; už prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų parengimą 1289,00 Eur x 0,25 = 322,25 Eur, už atstovavimą 1289,00 Eur x 0,1=128,90 Eur už val. x 0,5 = 64,45 Eur (vyko trys tesimo posėdžiai, viso trukmė 0,5 val.), viso 3 612,20 Eur x 80% = 2889,76 Eur (kadangi atstovavo advokato padėjėjas pagal 5 punktą skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose numatytų sumų), kurios septynis kartus mažesnės, nei Rekomendacijose nurodyti dydžiai, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš ieškovės ( - ).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

Nutarė

34ieškovės ( - ) ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovės ( - ) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. V. naudai.

36Atsakovo E. V. prašymą dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CCS-customers care services“ paskyrimo atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida... 2. Teismas... 3. ieškovė ( - ) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 4. Atsakovas E. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 5. Teismo posėdyje atsakovas E. V. nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta... 6. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį... 7. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ... 8. Rašytiniais bylos duomenimis, atsakovo E. V. atstovo advokato V. P.... 9. Ieškovė ( - ) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. V. 54,45 Eur... 10. Teismas... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1... 13. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei)... 14. Šiuo atveju ieškovė ( - ) reikalavimą priteisti 54,45 Eur sumą, grindžia... 15. Tačiau iš ieškovės teismui pateikto draudimo liudijimo Nr. 710-310-52507,... 16. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (redakcija galiojusi sutarties... 17. Pagal ERGO įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057, 4.17.1 punktą draudimo... 18. Iš teismui pateiktų ieškovės ( - ) atsakovui E. V. siųsto 2017 m.... 19. Be to, atsakovas E. V. pateikė teismui 2016 m. sausio 7 d. pirkimo –... 20. Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 21. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tiek 2017 m. vasario 18 d. įmonių turto... 22. Ieškovės CCS teismui pateikta 2017 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvito... 23. Nors teismas bylos nagrinėjimo metu parašų 2017 m. vasario 17 d. pinigų... 24. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178... 25. Išnagrinėjus šalių pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo... 26. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei teismui nenustačius būtinųjų... 27. Netenkinus reikalavimo dėl 54,45 Eur nuostolių priteisimo, nėra pagrindo... 28. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 29. Taip pat atsakovas E. V. bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti... 30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95... 31. Atsakovo bei jo atstovo nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl... 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286... 34. ieškovės ( - ) ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovės ( - ) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų, 00 ct)... 36. Atsakovo E. V. prašymą dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...