Byla e2-520-995/2019
Dėl sutarties spragų užpildymo

1Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui M. R., atsakovo Vyganto J. B. atstovui advokatui R. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui Vygantui J. B. dėl sutarties spragų užpildymo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama užpildyti ( - ) dovanojimo sutartyje, sudarytoje J. R. ir V. J. B., patvirtintoje Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., esančią spragą, papildant sutarties 1 punktą sąlyga: „Dovanojimo sutartis sudaroma su sąlyga, kad Apdovanotojas priimtas paveldėjimo teises naudos atsiskaitymui pagal Dovanotojo motinos J. B. prievoles bankui, o likusį po atsiskaitymo su banku turtą šalys pasidalys“ bei priteisti iš atsakovo Vyganto J. B. J. R. naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovė 2012 m. gruodžio 27 d. sudarė su atsakovu dovanojimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K.. Dovanojimo sutartimi ieškovė dovanojo atsakovui – mirusiosios sutuoktiniui (savo tėvui) visas ieškovei priklausiusias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po ieškovės motinos J. B. mirties 2012 m. rugsėjo 27 d. Atsakovas dovanojimo sutartyje nurodė, kad visas ieškovei priklausiusias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po ieškovės motinos J. B. mirties priėmė. Šalys dovanojimo sutartimi susitarė dėl esminių dovanojimo sutarties sąlygų – dovanojamo turto (turtinių teisių) ir dovanojimo neatlygintinumo, tačiau, ieškovės manymu, šalys dovanojimo sutartyje neaptarė tam tikrų dovanojimo sutarties sąlygų, reikalingų dovanojimo sutarčiai įvykdyti, todėl šias sutarties spragas turi pašalinti teismas. Prašomos nustatyti dovanojimo sutarties sąlygos nebuvimas yra akivaizdi dovanojimo sutarties spraga, reikalinga dovanojimo sutarčiai įvykdyti – ieškovei ir atsakovui pasidalinti likusį po atsiskaitymo su banku turtą. Ieškovė taip pat nurodo, kad faktinį dovanojimo sutarties šalių susitarimo turinį patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10-328/2016, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Ieškovės nuomone, esminę reikšmę, nustatant byloje įrodinėjamas aplinkybes – ( - ) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties šalių ketinimus, faktinį susitarimą, dovanojimo sutarties esmę ir tikslus, turi Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos

5Nr. e2-10-328/2016 medžiaga ir nurodytą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-1332-796/2016 medžiaga. Civilinėje byloje Nr. e2-10-328/2016 teismo posėdžio, įvykusio 2015 m. birželio 25 d., metu atsakovas buvo paklaustas, kodėl ir, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta dovanojimo sutartis, atsakovas paaiškino, kad jis buvo sutaręs su ieškove, kad palikimo priėmimas buvo motyvuotas atsiskaitymo su banku pagal mirusios J. B. prievoles poreikiu, o vėliau atsakovas dalį turto padovanos ieškovei. Štai 2015 m. birželio 25 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad (20 min. 30 sek.- 23 min.), mes buvome susitarę, kad aš jai kažką padovanosiu [....] norėjau padovanoti kirpyklą. dovanojimo sutartis buvo sudaryta, kad šeima finansiškai nenukentėtų; (49 min.) sutartis buvo sudaryta dėl to, kad buvom blogoj finansinėj padėtyje ir mes sutarėm, kad aš jai padovanosiu kirpyklą. Nepadovanojau, nes turtas buvo įkeistas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas paaiškino, kaip jis supranta sąvoką dovanojimas - paaiškino, kad jis suvokė, kad turto padovanojimas ieškovei reiškia tą patį ką ir turto pasidalinimas. Ieškovė pažymi, kad ji niekada neketino dovanoti atsakovui paveldėjimo teisių besąlygiškai. Ieškovė suvokė, kad po motinos J. B. mirties liko neįvykdytų prievolių bankui, todėl dovanodama paveldėjimo teises atsakovui ieškovė siekė, kad iš atsakovo paveldėto turto dalies prievolės bankui bus įvykdytos, o likusį turtą atsakovas pasidalins su ieškove. Nors ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas, tačiau ieškovė civilinės bylos Nr. e2-10-328/2016 nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl faktinio susitarimo sudarant dovanojimo sutartį tarp jos ir atsakovo, - ieškovei turi likti dalis turto, ji neketino paveldėjimo teisių besąlygiškai dovanoti atsakovui, norėjo pasidalinti turtą. Teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovas V. J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų galima greičiau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, grąžinti kreditą, sukaupti piniginių lėšų. Teismo sprendimu nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas suprato, dėl ko ir, kokiu tikslu buvo sudaroma dovanojimo sutartis. Šalių pateiktais paaiškinimais nustatyta, jog šalys buvo sutarusios, jog visą turtą paveldi atsakovas, kuris vėliau pažadėjo dalį turto perleisti. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1332-796/2016 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi konstatavo, kad „sudarydamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, šalys ir siekė, kad vienas iš paveldėtojų, šiuo atveju atsakovas, paveldėtų visą turtą ir prievoles bankui, atsiskaitytų su banku, o likusį turtą vėliau šalys pasidalytų“. Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad „įvertinus šias aplinkybes tampa logiškas ir nuoseklus atsakovo liudijimas teisme, jog ginčo sandoris sudarytas tam, kad būtų galima greičiau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, sukaupti piniginių lėšų ir grąžinti kreditą bei toliau tvarkyti paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, ji su atsakovu susitarė sudaryti dovanojimo su sąlyga sutartį, kadangi ieškovė, dovanodama atsakovui jai priklausiusias paveldėjimo teises, nustatė sąlygą, kad dovanojamas paveldėjimo teises atsakovas turi panaudoti atsiskaitymui pagal mirusios J. B. prievoles bankui, o likus turto po atsiskaitymo su banku, šį turtą pasidalinti. Ieškovė, atkreipia dėmesį, kad bylas nagrinėję teismai nenagrinėjo reikalavimo dėl sutarties spragų pašalinimo, kadangi tokio reikalavimo pareikšta nebuvo. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovo veiksmai, sekę po dovanojimo sutarties sudarymo patvirtina dovanojimo su sąlyga sutarties sąlygas. Atsakovas paveldėjo visą mirusiosios J. B. turtą, atsiskaitė su banku pagal savo ir mirusiosios J. B. prievoles. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei, siekiant pasidalinti su atsakovu likusį po atsiskaitymo su banku turtą, ieškovė ir prašo teismo nustatyti faktinį šalių susitarimą, atitinkančias dovanojimo sutarties sąlygas, atsižvelgiant į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, dovanojimo sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir tokiu būdu pašalinti dovanojimo sutarties spragas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.195 straipsnio pagrindu.

6Atsakovas V. J. B., atstovaujamas atstovo advokato R. N., pateikė atsiliepimą ir tripliką į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė šiuo ieškiniu siekia modifikuoti 2012 m. gruodžio 27 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą dovanojimo sutartį, į ją įterpiant papildomą sąlygą, kuri išimtinai naudinga tik ieškovei, ir dėl kurios dovanojimo sutarties sudarymo metu šalys nebuvo susitarusios. Atsakovo manymu, toks reikalavimas yra neteisėtas, neatitinkantis šalių valios, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovas taip pat nurodo, kad mirus ieškovės motinai J. B. (atsakovo sutuoktinei) liko ne tik jai priklausiusio turto, tačiau ir prievolės – negrąžinti kreditai. Likusios prievolės dydis buvo artimas paveldėto turto vertei, todėl ieškovė palikimo nenorėjo. Dėl šios priežasties, ieškovė dovanojimo sutartimi savo paveldėjimo teises padovanojo atsakovui. Šalių sutartis patvirtinta notaro, išaiškinant šalims visas su šios sutarties sudarymu, susijusias aplinkybes. Atsakovas tvirtina, kad dėl jokių papildomų sutarties sąlygų jis su ieškove nesitarė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo dovanojimo sutartis turėjo kokią nors nenumatytą papildomą sąlygą. Atsakovas pažymi, kad dėl ginčo objektu, esančios dovanojimo sutarties, jau yra buvę teisminiai ginčai ir teismai dėl aplinkybės, jog ( - ) dovanojimo sutartis sudaryta su sąlyga yra pasisakę, t. y. teismai civilinėse bylose Nr. e2-10-328/2016 ir Nr. e2-144-973/2018 sprendimais konstatavo, jog byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių visuma suponuoja, jog šalys, sudarydamos 2012 m. gruodžio 27 d. paveldėjimo teisių ir turtinių teisių dovanojimo sutartį, nenumatė jokių papildomų sąlygų atsakovui atsiskaičius su kreditoriais perleisti dalį turto ieškovei, kaip ir nebuvo jokio susitarimo pasidalinti turtą. Pažymi, kad šalių ketinimas buvo, kad atsakovas vienas paveldėtų visą turtą, atsiskaitytų su banku bei galėtų toliau tvarkyti turtą, tai buvo nustatyta ir civilinės bylos Nr. e2-10-328/2016 nagrinėjimo metu. Teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10-328/2016 taip pat atmetė, kaip nepagrįstus J. R. (ieškovės šioje byloje) argumentus dėl 2012 m gruodžio 27 d. dovanojimo sutarties kvalifikavimo kaip dovanojimo sutarties su sąlyga, kadangi teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad jokios sąlygos sutartyje numatyta nebuvo. Atsakovas teigia, kad dublike ieškovė sąmoningai pateikė V. J. B. parodymų fragmentų, duotų civilinėje byloje Nr. e2-10-328/2016, neteisingą interpretaciją, siekdama suklaidinti teismą. Be to, ieškovė neteisingai nurodo, kad civilinėse bylose Nr. e2-10-328/2016 bei Nr. e2-144-973/2018 nebuvo nagrinėjamos

7( - ) dovanojimo sutarties kvalifikavimo, kaip dovanojimo, nes klausimas dėl galimybės 2012 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutartį kvalifikuoti kaip dovanojimo sutartį su sąlyga iš esmės jau yra išspręstas ir dėl to teismai civilinėse bylose Nr. e2-10-328/2016 bei Nr. e2-144-973/2018 jau yra pasisakę. Teigia, kad ieškovė iškeldama naują bylą, dėl dovanojimo sutarties spragų užpildymo iš esmės siekia išnarinėti tą patį klausimą, kurį teismai, nurodytose civilinėse bylose jau yra išnagrinėję. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog ginčo dovanojimo sutartis buvo be papildomų sąlygų laikytina prejudiciniu faktu ir atsakovas to papildomai įrodinėti nebeturi. Kadangi, ieškinys pareikštas tik dėl fakto, kuris nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė J. R. ir jos atstovas advokatas M. R. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje bei dublike išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad 2012 m. mirė ieškovės mama. Po jos mirties liko jos turtas, kurį ji priėmė pas notarą, pasirašydama pareiškimą, ir tą pačią dieną sudarė su tėvu paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, tačiau prieš sudarant sutartį ji tarėsi su tėvu, kad, kai jis atsiskaitys su banku likusį turtą pasidalins per pusę. Ji niekada neketino atsakovui perleisti visą paveldėtą turtą. Tiek notarė, tiek tėvas jai aiškino, kad kitokio būdo, išskyrus dovanojimo sutarties sudarymą, nėra, todėl ji nesuprato, ką pasirašė, klydo dėl sutarties sudarymo. Kiek jai yra žinoma, kad tėvas su banku yra atsiskaitęs, turto dar yra likę, nebent tėvas jį yra išvaistęs, tačiau tėvas su ja dalintis turto nebenori.

9Teismo posėdžio metu atsakovo V. J. B. atstovas advokatas R. N. prašė ieškinį atmesti paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais motyvais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas sudarė dovanojimo sutartį dėl to, kad skolos kreditoriams viršijo paveldimą turtą, todėl ieškovė ir padovanojo savo tėvui paveldėjimo teises į turtą. Dovanojimo sutartis jau yra įvykdyta, ji yra besąlyginė ir tai pripažino teismai įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovė siekia ne spragos užpildymo ginčo sutartyje, o siekia sukurti naujus dovanojimo santykius. Be to, ieškovės prašoma įtraukti sąlyga į dovanojimo sutartį yra abstrakti, nes negali būti įtraukta sąlyga padovanoti neaišku ką ir kiek. Be to, teigia, kad ieškovės pateikiamas itin skirtingas ( - ) dovanojimo sutarties interpretavimas rodo visišką jos pozicijos nenuoseklumą, o kartu ir nepagrįstumą. Ieškovė pirmiau teismo prašė dovanojimo sutartį pripažinti niekine, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo, nes manė, kad bus pasirašyta turto pasidalijimo sutartis, o ne teisių dovanojimo sutartis, kitoje byloje ji jau aiškina, kad ne tik sudarė dovanojimo sutartį, bet dar ir dovanojimo su sąlyga sutartį, ir nors teismai dėl šių aplinkybių pasisakė, ji šioje byloje prašo teismo užpildyti dovanojimo sutarties spragą, dėl kurios šalys nesitarė. Atsakovas mano, kad toks savo pozicijos keitimas leidžia teigti, kad tas pačias aplinkybes ieškovė traktuoja sau naudinga linkme.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties spragos užpildymo (CK 6.193 straipsnis, 6.195 straipsnis). Ieškovė prašo užpildyti notaro patvirtintoje ( - ) dovanojimo sutartyje, sudarytoje jos ir atsakovo, esančią spragą, papildant sutarties 1 punktą sąlyga: „Dovanojimo sutartis sudaroma su sąlyga, kad Apdovanotojas (atsakovas) priimtas paveldėjimo teises naudos atsiskaitymui pagal Dovanotojo (ieškovės) motinos J. B. prievoles bankui, o likusį po atsiskaitymo su banku turtą šalys pasidalys“, argumentuojant tuo, kad iš esmės teismų konstatuota ir patvirtinta, jog šalys faktiškai susitarė sudaryti dovanojimo su sąlygą sutartį, o, kadangi šalys neaptarė dovanojimo sutarties sąlygų, reikalingų dovanojimo sutarčiai įvykdyti - ieškovei ir atsakovui pasidalinti likusį po atsiskaitymo su banku turtą, todėl šią spragą turi užpildyti teismas. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jis nepagrįstas motyvuodamas tuo, kad ( - ) dovanojimo sutartis yra besąlyginė, nes šalys paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo susitarusios dėl sąlygos, kurią prašo į sutartį įterpti ieškovė, ir tai nustatyta įsiteisėjusiaisiais teismo sprendimais.

13Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14Rašytiniais bylos duomenimis, šalių bei jų atstovų paaiškinimais, išdėstytais tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės J. R. mama ir atsakovo V. J. B. sutuoktinė J. B.. Po savo motinos mirties ieškovė J. R. ( - ) kaip pirmos eilės įpėdinė, priėmė palikimą. ( - ) ieškovė J. R. ir atsakovas V. J. B. Klaipėdos m. 10-ajame notarų biure sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė J. R. padovanojo atsakovui V. J. B. visas ieškovei priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po J. B. mirties. 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. liepos 8 d., 2014 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimais nustatyta, kad atsakovas V. J. B. paveldėjo visą mirusios sutuoktinės J. B. turtą.

15Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-10-328/2016, pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei G. K., dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ieškovė prašė pripažinti ( - ) tarp J. R. ir V. J. B. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. balandžio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. R. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. J. B. naudai bei 620,37 Eur žyminio mokesčio valstybei. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės J. R. 620,00 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J. B..

16Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-144-973/2018 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. J. B. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovė J. R. prašė priteisti 33 937,98 Eur nuostolius, kurie atsirado atsakovui nevykdant susitarimo dėl likusio turto po atsiskaitymo su kreditoriais pasidalinimo, ir bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. gegužės 29 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu ieškovės J. R. ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovės priteista 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 634,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. 2019 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 29 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimo, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17Dėl šalių sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties turinio ir sutarties spragų šalinimo teismo tvarka

18Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

19CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų, susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. CK 6.195 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad teismas gali nustatyti antraeiles sutarties sąlygas, jei šalys dėl jų nesusitarė, bet jos reikalingos sutarčiai vykdyti, tačiau svarbu tai, kad sutarties spragų užpildymas nepažeistų teisės normų reikalavimų ir neiškreiptų šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės ir tikslų; teismas negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios prieštarautų faktiniam šalių susitarimui.

20Prieš sprendžiant dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar prašomos nustatyti sutarties sąlygos nebuvimas iš tikrųjų yra jos spraga, t. y., ar ta sąlyga reikalinga sutarčiai vykdyti. Tai nustatoma aiškinant sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jų pateiktu aiškinimu bei taikymu kasacinio teismo praktikoje, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus

21(CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymėta, kad teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

22Šios bylos atveju ginčo objektu, esančiu paveldėjimo teisių dovanojimui taikytinos bendrosios dovanojimo sutarčių normos (CK 6.465-6.475 straipsniai). Dovanojimo sutartis yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo turto arba turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo bei apdovanoto atleidimo nuo turtinės pareigos dovanotojui arba trečiajam asmeniui, t. y. šios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa (6, 465 straipsnis). Ši sutartis yra vienašalė, nes dovanojimo sutarties šalių nesieja priešpriešinės teisės ir pareigos, t. y. apdovanotasis jokių pareigų neįgyja (išskyrus išimtį, numatytą CK 6.474 straipsnyje). Dovanotojas taip pat neįgyja jokių teisių. Šios taisyklės išimtis yra CK 6.467 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (dovanojimo numatant sąlygą sutartis). Pažymėtina, kad tokia sutarties sąlyga turi būti teisėta. Jeigu tokia sutarties sąlyga yra neteisėta, tai pati dovanojimo sutartis yra negaliojanti (CK 180 straipsnis ir 1.81 straipsnis). Tokiu atveju apdovanotasis privalo dovanotą turtą panaudoti sutartyje nustatytam tikslui, o dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje numatytos sąlygos, kad sąlyga būtų įvykdyta arba, kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas. Kitų teisių dovanotojas pagal dovanojimo sutartį neįgyja. Be to, dovanojimo sutartis visais atvejais yra neatlygintinė, nes dovanotojas už savo pareigų įvykdymą (turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimą arba atleidimą nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui) iš apdovanotojo negauna jokio priešpriešinio patenkinimo. Sąlygos dėl sutarties dalyko, dėl sutarties neatlygintinumo ir dėl jos dalyko perdavimo-priėmimo nuosavybės ar patikėjimo teise yra esminės dovanojimo sutarties sąlygos.

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys ( - ) sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Šios sutarties 1 punkte numatyta, kad dovanotojas (ieškovė) dovanoja apdovanotajam (atsakovui) – mirusiosios sutuoktiniui (savo tėvui) V. J. B. – visas dovanotojui priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po dovanotojo (ieškovės) motinos J. B. mirties ( - ); šios sutarties 4 punkte numatyta, kad apdovanotasis (atsakovas) pareiškė, kad visas dovanotojui (ieškovei) priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po dovanotojo motinos J. B., mirties ( - ) priėmė. Taigi, sutarties tekste, nenurodžius kitų sąlygų bei šalių tarpusavio įsipareigojimų, nurodytos sutarties sąlygos turėtų būti vertinamos kaip suteikiančios teisę atsakovui neatlygintinai savo nuožiūra naudotis jam padovanotomis paveldėjimo teisėmis į turtą bei turtinėmis teisėmis, likusiomis po ieškovės motinos ir jo sutuoktinės J. B. mirties. Teismas konstatuoja, kad tokios sutarties sąlygos atitinka CK 6. 465 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą dovanojimo sutarties sampratą, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui, nes dovanojimo sutarties sąlygos yra aiškios - aiškus dovanojamas turtas (turtinės teisės), jo perdavimas apdovanotojui bei jos neatlygintinis pobūdis, ir neleidžiančios skirtingai aiškinti ir interpretuoti ginčo sutarties.

24Minėta, kad CK 6.467 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad šalių pasirašytame sutarties tekste sąlygos dėl atsakovo įsipareigojimo jo priimtas paveldėjimo teises naudoti atsiskaitymui pagal mirusios J. B. prievoles bankui, o likusį po atsiskaitymo su banku turtą pasidalinti su ieškove, nėra.

25Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir dublike, taip pat ir teismo posėdžio metu, tvirtino, kad tikroji sutarties šalių valia buvo sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su sąlyga, kad apdovanotojas (atsakovas) priimtas paveldėjimo teises naudos atsiskaitymui pagal dovanotojo (ieškovės) motinos J. B. prievoles bankui, o likusį po atsiskaitymo su banku turtą šalys pasidalys, dėl to, anot jos, konstatuotina ir užpildytina sutarties sąlyga, susijusi su jos padovanoto atsakovui likusio turto po atsiskaitymo su kreditoriais pasidalijimu, spraga. Taip pat teigia, kad ji, sudarydama dovanojimo sutartį suklydo, ne taip supratusi ką pasirašo, o dovanojimo sutartį pasirašė, pasitikėjus atsakovo pažadais, jog dovanojamas paveldėjimo teises atsakovas panaudos atsiskaitymui pagal mirusios J. B. prievoles bankui, o likus turto po atsiskaitymo su banku, šį turtą jie pasidalins.

26Visų pirma, dėl šių ieškovės argumentų, pasakytina, jog, įvertinus ieškovės amžių, buvusį ginčo sutarties pasirašymo metu, turimą aukštąjį išsilavinimą, spręstina, kad sutarties sudarymo metu ieškovė galėjo ir turėjo suprasti paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties esmę ir pasekmes. Pažymėtina, ir tai, kad viena vertus dovanojimo sandoris iš esmės nesudėtingas, suprantamas vien iš sutarties pavadinimo, kita vertus, ginčo sutartis patvirtinta notarės, kuri šalims turėjo pareigą papildomai išaiškinti sudaromos sutarties esmę ir įsitikinti asmens gebėjimu suprasti sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis ( - ) buvo sudaryta Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure. Iš ginčo sutarties matyti, kad šalims sutarties tekstas buvo perskaitytas, šalys sutartį dėl turinio ir pasekmių suprato, ją pasirašė ir ji atitiko šalių valią. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog nagrinėjant civilinę bylą dėl ( - ) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismo posėdžio metu buvo apklausta sandorį patvirtinusi notarė, kuri nurodė, jog iš pradžių ieškovė visai nenorėjo priimti palikimo, kadangi paskolos suma buvo didelė, artima paveldimo turto vertei, todėl ieškovė tik priėmusi palikimą iš karto tą pačią dieną dovanojo atsakovui visas teises. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir atsakovas, kuris nurodė, kad jokio susitarimo dėl turto pasidalijimo tarp šalių nebuvo, šalių ketinimas buvo toks, kad atsakovas vienas paveldėtų visą turtą, atsiskaitytų su banku ir galėtų toliau tvarkyti turtą. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų išreiškusios valią sudaryti dovanojimo sutartį su sąlyga, išskyrus ieškovės teiginius, byloje nenustatyta. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, aplinkybė, jog šalių sudaryta ( - ) dovanojimo sutartis nenumatė jokių papildomų sąlygų yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, t. y. jau paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10-328/2016 bei civilinėje byloje Nr. e2-144-973/2018. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (buvęs – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) tarp tų pačių šalių nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-10-328/2016 dėl 2012 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

27Išnagrinėjęs bylą, teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu konstatavo, jog sudarant ( - ) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, jokio susitarimo dėl turto pasidalijimo tarp šalių nebuvo, šalių ketinimas buvo, kad V. J. B. vienas paveldėtų visą turtą, atsiskaitytų su banku bei galėtų toliau tvarkyti turtą. Teismas, šioje byloje, be kita ko, taip pat konstatavo, kad pasirašant ginčo dovanojimo sandorį ieškovei J. R. buvo išaiškintos šio sandorio sudarymo pasekmės, tikrieji šalių ketinimai ir buvo sudaryta dovanojimo sutartis, jokio susitarimo, t. y. dėl turto pasidalijimo, nebuvo, todėl ieškovės J. R. nurodyti argumentai, jog ( - ) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis turi būti kvalifikuota kaip dovanojimo su sąlyga sutartimi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokios sąlygos sutartyje numatyta nebuvo. Be kita ko, šioje civilinėje byloje, teismui aiškinantis ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, nebuvo nustatyta ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas būtų apgavęs ar suklaidinęs ieškovę dėl ginčo sandorio esmės ir turinio. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1332-796/2016 apeliacine tvarka 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamas ginčas ir dėl nuostolių priteisimo, kildinamas iš tos pačios šiuo nagrinėjamu atveju aptariamos ginčo 2012 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutarties. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-144-973/2018 pritarė Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendime nurodytoms aplinkybėms dėl ( - ) dovanojimo sutarties su sąlyga sudarymu. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-973/2018 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui Vygantui J. B. dėl nuostolių atlyginimo, analizavo ir apeliaciniame skunde ieškovės nurodytus iš esmės tapačius argumentus, kaip ir keliamus šioje byloje, t. y. kad šalys sudarydamos ( - ) sutartį iš esmės sudarė dovanojimo su sąlyga sutartį. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties 24 punkte nurodyta, kad „Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių visuma suponuoja, kad šalys, sudarydamos ( - ) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nenumatė jokių papildomų sąlygų atsakovui atsiskaičius su kreditoriais perleisti dalį turto ieškovei, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu ir nenustatė, kad dovanojimo sutartis sudaryta su sąlyga, laikytini nepagrįstais.“

28Taigi, tiek šioje byloje, tiek ir prieš tai minėtose teismų išnagrinėtose civilinėse bylose nustatyta, kad ginčo dovanojimo sutartyje nei sąlygos dėl dovanojamo turto panaudojimo tikslo, nei dėl likusio, po atsiskaitymo su kreditoriais, turto likimo, nebuvo numatytos ir šalys neturėjo valios susitarti dėl šių sąlygų, t. y. šalys susitarė dėl besąlyginės dovanojimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad buvo susitarta dėl besąlyginės dovanojimo sutarties, tai ieškovės prašomos įtvirtinti sąlygos neįtvirtinimas šioje sutartyje negali būti vertinama kaip ( - ) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties spraga.

29Teismas taip pat, kaip nepagrįstus, atmeta ir ieškovės bei jos atstovo argumentus, kad ieškovės prašomos nustatyti dovanojimo sutarties sąlygos nebuvimas trukdo įvykdyti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl esminių dovanojimo sutarties sąlygų - dėl sutarties dalyko, dėl jos neatlygintinumo ir dėl jos dalyko perdavimo – priėmimo nuosavybės teise. Esminė sutarties sąlyga dėl turto perdavimo-priėmimo įvykdyta – ieškovė perdavė atsakovui visas jai priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po palikėjos mirties, o atsakovas jas priėmė sudarant sutartį, taigi ( - ) dovanojimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir tą pačią dieną įvykdyta. Dėl šių priežasčių taip pat nėra pagrindo taikyti ieškovės nurodyto CK 6.195 straipsnio nuostatas, kurios yra aktualios tik situacijoms, kai šalys sutartimi nėra susitarusios dėl esminių sutarties sąlygų, svarbių sutarties vykdymui.

30Beje, analizuojant ieškovės reikalavimo užpildyti sutarties spragas ieškovės nurodytu būdu pagrįstumą, privalu pažymėti ir tai, kad patenkinus ieškovės reikalavimą ir sutartį papildžius ieškinyje nurodoma sąlyga, kad „likusį po atsiskaitymo su banku turtą šalys pasidalins“, tokios sąlygos įtvirtinimas prieštarautų dovanojimo sutarties esmei, nes visų pirma, CK yra nustatyta, kad dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę atsiimti dovanotą turtą (ar jo dalį) arba turtinę teisę (ar jos dalį) negalioja, išskyrus išimtis numatytas CK 6.472 straipsnyje, o visų antra, dovanojimo sutarties sąlyga gali būti nustatoma tik ne dovanotojo naudai, nes dovanojimo sutarties pagrindinis bruožas yra sutarties neatlygintinumas (CK 6.467 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-653/2008).

31Taigi, teismas konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovės reikalavimo nustatyti papildomą sutarties sąlygą, apibrėžiančią atsakovo pareigas dėl jos padovanoto turto panaudojimo, tenkinimas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančios sutarties sąlygos yra aiškios, taip pat ir į tai, kad sutartis yra įvykdyta, iškreiptų šalių suderintą valią, buvusią sutarties pasirašymo metu. Teismas, be kita ko, pažymi, kad šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas ne kaip prašymas užpildyti sutarties spragas, bet kaip prašymas sutartį pakeisti (modifikuoti), todėl ir dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.

32Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės – dėl atsakovui likusio turto po paskolos bankui padengimo ir kt., neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės J. R. ieškinį atmetus, atsakovo V. J. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

35Atsakovas V. J. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Atsakovas į bylą pateikė 2019 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 925923, kuriuo V. J. B. sumokėjo advokatui R. N. 700,00 Eur (500,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 200,00 Eur už atstovavimą teisme, įskaitant pasirengimą teismo posėdžiuose).

36Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, konstatuoja, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės J. R., patirtas teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės J. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniai, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu,

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Priteisti atsakovui Vygantui J. B. iš ieškovės J. R. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidas.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama užpildyti ( - )... 5. Nr. e2-10-328/2016 medžiaga ir nurodytą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio... 6. Atsakovas V. J. B., atstovaujamas atstovo advokato R. N., pateikė atsiliepimą... 7. ( - ) dovanojimo sutarties kvalifikavimo, kaip dovanojimo, nes klausimas dėl... 8. Ieškovė J. R. ir jos atstovas advokatas M. R. teismo posėdžio metu palaikė... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo V. J. B. atstovas advokatas R. N. prašė... 10. Teismas... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paveldėjimo teisių dovanojimo... 13. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 14. Rašytiniais bylos duomenimis, šalių bei jų atstovų paaiškinimais,... 15. Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.... 16. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr.... 17. Dėl šalių sudarytos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties turinio ir... 18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1... 19. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti... 20. Prieš sprendžiant dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar... 21. (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią... 22. Šios bylos atveju ginčo objektu, esančiu paveldėjimo teisių dovanojimui... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys ( - ) sudarė paveldėjimo teisių... 24. Minėta, kad CK 6.467 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, dovanodamas... 25. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir dublike, taip pat ir teismo posėdžio metu,... 26. Visų pirma, dėl šių ieškovės argumentų, pasakytina, jog, įvertinus... 27. Išnagrinėjęs bylą, teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu konstatavo,... 28. Taigi, tiek šioje byloje, tiek ir prieš tai minėtose teismų išnagrinėtose... 29. Teismas taip pat, kaip nepagrįstus, atmeta ir ieškovės bei jos atstovo... 30. Beje, analizuojant ieškovės reikalavimo užpildyti sutarties spragas... 31. Taigi, teismas konstatuoja, kad esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms... 32. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės – dėl atsakovui likusio turto... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi... 35. Atsakovas V. J. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su... 36. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265... 38. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti atsakovui Vygantui J. B. iš ieškovės J. R. 700,00 Eur (septynis... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu...