Byla 2-7663-454/2012
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovo UAB “Altitudė“ atstovams Kęstučiui Bieškai, advokatui Dainiui Urbonui, atsakovų UAB „Vilungė“ ir UAB „Klavista“ atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Altitudė“ ieškinį atsakovams UAB „Vilungė ir UAB „Klavista“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011-05-25 Reikalavimo perleidimo sutartį KLA Nr. 001/2011 sudarytą tarp atsakovų; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas ieškinyje ir jo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Klavista“ 2010-05-06 sudarė sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti tam tikrus gaminius bei atlikti tam tikrus darbus. Atsakovas ieškovui pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, tačiau gaminių nepagamino, darbų neatliko. 2011-05-25 atsakovas UAB „Klavista“ sudarė su atsakovu UAB „Vilingė“ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę pagal su ieškovu pasirašytą sutartį bei dvi PVM sąskaitas faktūras. Nurodo, kad ginčijama sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kadangi atsakovas UAB „Klavista“ nepagaminęs gaminių ir neatlikęs darbų neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą.

4Atsakovas UAB „Vilungė“ atsiliepime į ieškinį nurodė bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Klavista“ buvo sudaryta sutartis dėl langų, durų pagaminimo ir sumontavimo, įvairių medienos gaminių pagaminimo, pastolių sumontavimo bei demontavimo. Už atliktus darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 75183,32 Lt sumai, kurias ieškovo direktorius priėmė ir pasirašė, taip pripažindamas, kad darbai yra atlikti. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras ieškovas su atsakovu UAB „Klavista“ neatsiskaitė, todėl tarp atsakovų buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, apie kurią tą pačią dieną buvo informuotas ieškovas. Teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, jos pagrindu iš ieškovo atsakovo naudai yra priteista skola. Nurodo, kad ieškovas, sužinojęs apie reikalavimo perleidimą nei reikalavimo perleidimo, nei PVM sąskaitų faktūrų neginčijo, taip pat neginčijo skolos ir nagrinėjant bylą teisme. Teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir prašo už nepagrįstą ieškinį skirti jam baudą.

5Atsakovas UAB „Klavista“ atsiliepime į ieškinį nurodė bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl langų, durų pagaminimo ir sumontavimo, įvairių medienos gaminių pagaminimo, pastolių sumontavimo bei demontavimo. Už atliktus darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 75183,32 Lt sumai, kurias ieškovo direktorius priėmė ir pasirašė, taip pripažindamas, kad darbai yra atlikti. Tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta darbų perdavimo tvarka, tačiau pasirašytos sąskaitos faktūros yra pakankamai oficialus dokumentas, patvirtinantis darbų priėmimą, jos įtraukiamos į buhalterinę apsiaktą, šiai sumai atsiranda debitorinis įsipareigojimas kreditoriui, skola atsispindi bendrovės metiniame balanse. Pagal pateiktas sąskaitas faktūras ieškovas neatsiskaitė, todėl tarp atsakovų buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, apie kurią tą pačią dieną buvo informuotas ieškovas. Teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, ieškovas jos neginčijo iki kol atsakovas UAB „Vilungė“ nesikreipė į teismą dėl įsigytos skolos priteisimo.

6Ieškinys atmestinas.

7Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

8Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t.y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 str. 1, 5 d.d.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Cesijos sutartimi cedantas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nenurodoma kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. neišskirta kaip savarankiškas sandoris. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų, tarp jų ir nustatančių iš šios sutarties kylančių ginčų teismingumą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius ( cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo ( cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003). Taigi, reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovas UAB „Klavista“ negalėjo perleisti reikalavimo teisės, kadangi ieškovas atsakovui nėra skolingas, tuo pagrindu perleidimo sutartį prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia. Teismas pažymi, kad ex officio sandorį pripažinti niekiniu galima tik tada, kai yra akivaizdus jo neatitikimas imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju 2011-05-25 reikalavimo perleidimo sutartis KLA Nr. 001/2011 nėra akivaizdžiai niekinė, ieškovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas (b.l. 9) (CK 6.109 str.), šio fakto ieškovas neginčija. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu iš ieškovo atsakovo UAB „Vilingė“ naudai priteista skola, atsiradusi būtent šios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu (b.l. 28-38).

10Byloje ginčo esmė – kad kreditorius UAB „Klavista“ perleido reikalavimo teisę, kurios, anot ieškovo, jis neturėjo ir kuri yra negaliojanti. Su šiuo argumentu teismas sutikti negali. Iš byloje pateiktos 2010-05-06 sutarties Nr. 2010/05-06 matyti, kad atsakovas UAB „Klavista“ ir ieškovas UAB „Altitudė“ sudarė sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus, duris, įvairius medienos gaminius, apsaugines tvoras bei sumontuoti ir demontuoti pastolius (b.l. 7-8). Darbų priėmimo tvarkos sutartyje šalys neaptarė, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atlikti darbai turėjo būti priimti surašant darbų priėmimo-perdavimo aktus, o ne pateikiant PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas 2010-06-30 ir 2010-07-16 išrašė PVM sąskaitas faktūras KLA Nr. 0081 ir 0085, kurias įteikė ieškovui, ieškovo atstovas - direktorius šiuos dokumentus priėmė, ant jų pasirašė (b.l. 25, 26). Ieškovas teigia, kad darbai atlikti nebuvo, atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovas priėmė suklydęs. Teismas neturi pagrindo tikėti ieškovo argumentu dėl dokumentų pasirašymo suklydimo įtakoje. PVM sąskaitas faktūras priėmė ieškovo direktorius, teismo vertinimu, asmuo, turintis supratimą apie oficialius, buhalterinius dokumentus ir jų reikšmę. PVM sąskaitos faktūros buvo įrašytos į ieškovo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą (b.l. 61, 63), t.y. įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu atsirado debitorinis įsipareigojimas kreditoriui, įmonės metiniame balanse nurodoma skola. Taigi, ieškovo direktorius, kaip įmonės vadovas, turėjo žinoti ir suprasti apie priimtų PVM sąskaitų faktūrų teisinę reikšmė bei sukeltus finansinius padarinius įmonei. Be to, pastebėtina, kad po PVM sąskaitų faktūrų priėmimo, ieškovas turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl neatliktų darbų ar atliktų darbų kokybės, tačiau ieškovas to nedarė iki 2012-03-23 (b.l. 53). Atkreiptinas dėmesys, kad visą laikotarpį nuo PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo, t.y. nuo 2010 m. birželio – liepos mėnesių, iki 2012-03-23, t.y. prieš pareiškiant ieškinį teisme, ieškovas buvo pasyvus. Jis apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną (b.l. 9), pretenzijų nei dėl reikalavimo perleidimo nei dėl reikalavimo sumokėti skolą atsakovui UAB „Vilungė“ nereiškė (b.l. 27). Vilniaus apygardos teisme, atsakovui UAB „Vilungė“ pradėjus teisminį skolos išieškojimą, ieškovas ginčijo tik prašomus priteisti delspinigius ir palūkanas (b.l. 34-35).

11Ieškovas pateikia Trakų rajono savivaldybės administracijos raštą ir atliktų darbų aktų kopijas (b.l. 71, 72-74). Pateiktuose dokumentuose nurodoma apie ieškovo atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 156/T1-547 Trakų pradinėje mokykloje. Teismas, vertindamas pateiktus dokumentus bei tarp ieškovo ir atsakovo UAB “Klavista“ 2010-05-06 pasirašytą sutartį Nr. 2010/05-06, neturi pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Klavista“ pasirašė minėtą sutartį būtent dėl darbų atlikimo Trakų pradinėje mokykloje. Taigi, šių dokumentų analizė, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas UAB „Klavista“ neatliko sutartimi Nr. 2010/05-06 prisiimtų įsipareigojimų ir be teisėto pagrindo pateikė ieškovui PVM sąskaitas faktūras.

12LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (LR CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

13Vertindamas šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

14Atsakovai prašo iš ieškovo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už advokato pagalbą. Byloje nėra pateikta šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šie atsakovų prašymai netenkintini.

15Atsakovas UAB „Vilungė“ prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesu, t.y. už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, skirti 20000,00 Lt baudą. Teisę kreiptis į teismą užtikrina LR Konstitucijos 30 str., garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą bei CPK 5 str. 1 d. numatantis, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta piktybiškų ieškovo veiksmų paduodant ieškinį šioje byloje ar kreipiantis į teismą su aiškiai nepagrįstu ieškiniu. Todėl teismas sprendžia, kad bausti ieškovo nėra teisinio pagrindo.

16Nagrinėjant bylą susidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu – 8,70 Lt, tačiau šios išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

17Teismas vadovaudamasis LR CK 6.101 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai