Byla 2A-1388-340/2013
Dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir nuosavybės teisės į dalį sklypo pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir nuosavybės teisės į dalį sklypo pripažinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl pavedimo sutarties pripažinimo įvykdyta ir atlyginimo priteisimo.

6Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teises į 1/3 dalį M. K. nuosavybės teise priklausančio 0,7300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė sutartį, kuria susitarė, kad ji padės atsakovui atkurti nuosavybės teises į jo senelio B. K. iki 1941 m. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą; įsipareigojo išspręsti visus su šiuo pavedimu susijusius teisinius bei finansinius klausimus, o už atliktą pavedimą M. K. įsipareigojo jai perleisti 1/3 dalį grąžintos žemės. Be to, 2003-12-02 atsakovas įgaliojo ieškovę atstovauti tvarkant nuosavybės teisių į 6 ha žemės sklypą atkūrimo reikalus, tais tikslais jį atstovauti valstybės institucijose, kitose reikiamose įstaigose, organizacijose, tvarkyti dokumentus ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, susijusius su pavedimu. Susiklosčius pavedimo santykiams, ieškovė surinko visus nuosavybės teisių į žemę M. K. vardu atkūrimui reikalingus dokumentus bei juos pateikė kompetentingoms institucijoms. Kad pavedimą tinkamai įvykdė, įrodo 2011-04-07 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 49S-233, kuriuo atsakovui atkurta nuosavybės teisė į 0,7300 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Pagal CK 2.151 str. 2 d. atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą. Atsakovas jos vengia, su ja nebendrauja dar nuo 2006 m., t. y. nuo tada, kai ji atliko pavedimo sutartyje numatytą įpareigojimą ir tiesiog beliko laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl atsakovo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Todėl atsakovas privalo sumokėti atlyginimą – perleisti 1/3 grąžintos žemės.

7Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovei duotas įgaliojimas pasibaigė 2005 m., susirašinėjimą su institucijomis betarpiškai vykdė pats atsakovas ar jo įgaliota dukra R. Š.. Buvo iškilę klausimai dėl rėžinio kaimo buvimo, ginčas dėl kitų pretendentų nepripažinimo. Atsakovas nesutiko su atsakingų institucijų atsakymais, kad kaimas buvo rėžinis, visus prašymus rašė pats. Ieškovė jokiais veiksmais neprisidėjo prie žemės atkūrimo, pasibaigus įgaliojimo laikui, jis nebuvo pratęstas, nes atsakovas suprato, kad ieškovė negali tinkamai jo atstovauti. 2011-04-07 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, tai įvyko dėl jo paties ir jo dukros R. Š., turinčios įgaliojimą, veiksmų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu ieškovės G. P. ieškinį iš dalies patenkino; priteisė ieškovei G. P. iš atsakovo M. K. 50 000 Lt atlyginimo už pavedimo vykdymą, 743,61 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė; teismo sprendimui įsiteisėjus panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę; priteisė valstybės naudai iš ieškovės G. P. 11,67 Lt, o iš atsakovo M. K. 26,93 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.

10Teismas nustatė, kad atsakovas 1992 m. pateikė du prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio B. K. turėtą žemę ( - ) ir buvusiame ( - ). Atsakovui 2001 m. buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio turėtą žemę ( - ), tačiau dėl turėtos žemės buvusiame ( - ) sprendimų tuo metu nebuvo priimta. Nustatyta, kad 2002 m. atsakovas susipažino su ieškove dėl rūpimų nuosavybės teisės atkūrimo į žemę klausimų. Ieškovė, nesant su atsakovu sudarytos rašytinės sutarties ir įgaliojimo, atsakovo vardu ėmėsi tvarkyti nuosavybės teisės atkūrimo į atsakovo senelio turėtą žemę ( - ) reikalus, žemėtvarkos skyriaus darbuotojų domėjosi, kokių dokumentų trūksta, kartu su atsakovu vyko į archyvus, rinko archyvinius dokumentus. Ieškovė atsakovo vardu žemėtvarkos skyriui 2003-07-02 pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus; organizavo atsakovo atstovavimą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, parūpino atsakovui advokatą. Iš ieškovės paaiškinimų, kurie nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė mokėjo už advokato paslaugas, taip pat ji surado liudytojus, kurie paliudijo bylai reikšmingas aplinkybes dėl senelio turėtos žemės. Šalys savo santykius įformino raštu 2003-10-08 sudarytoje sutartyje, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išspręsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su atsakovo senelio žemės, esančios ( - ), grąžinimu, o už tai atsakovas įsipareigojo atsilyginti 1/3 žemės.

11Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo.

122002 m. šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė pavedimo sutartį, kurią įformino raštu 2003-10-08. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas davė pavedimą ieškovei atlikti jo vardu nuosavybės teisių atkūrimo į senelio turėtą žemę ( - ) veiksmus, o ieškovė priėmė šį pavedimą. Šalių susitarimu buvo nustatyta, kad atlyginimas ieškovei (1/3 žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės) priklauso, jei ji savo sąskaita atlieka visus reikalingus tiek organizacinius, tiek teisinius veiksmus, ir nuosavybės teisė į senelio turėtą žemę yra atkuriama. Pavedimo įvykdymo terminas sutartyje nebuvo apibrėžtas.

13Dėl pavedimo sutarties vykdymo.

14Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė sąžiningai ir rūpestingai vykdė duotą pavedimą, pavedimo vykdymas atitiko įgaliotojo interesus. Iki ieškovės įsitraukimo į nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl senelio žemės ( - ) atkūrimo, į atkūrimo bylą nebuvo pateikta tinkamų dokumentų, patvirtinančių atsakovo ir senelio giminystės ryšį, senelio turėtos žemės faktą. Ieškovės atliktų veiksmų pasekoje 2005-05-16 žemėtvarkos skyrius išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad atsakovas turi teisę į 0,9748 ha žemės Vilniaus m. priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01, ir 1,0252 ha žemės Vilniaus m. priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01 atkūrimą. Akivaizdu, kad atsakovas apie šiuos veiksmus žinojo ir su jais sutiko, šie veiksmai atsakovui buvo naudingi, nes minėtos pažymos pagrindu vyko tolesni nuosavybės teisių atkūrimo veiksmai. Atsakovas jokių pretenzijų dėl netinkamai vykdomo atstovavimo ieškovei nereiškė.

15Dėl pavedimo sutarties pabaigos ir ieškovės teisės į atlyginimą už pilną pavedimo įvykdymą.

16Nežiūrint į tai, kad pavedimo sutartyje pavedimo įvykdymo terminas nebuvo apibrėžtas, o ieškovė tinkamai vykdė savo kaip įgaliotinės pareigas, atsakovas, pasibaigus išduoto įgaliojimo terminui, naujo įgaliojimo ieškovei neišdavė, ėmė nebendrauti su ja, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais nuo 2005 m. gruodžio mėn. nutraukė sudarytą pavedimo sutartį. Iki atsakovui nutraukiant pavedimo sutartį, nuosavybės teisė į atsakovo senelio turėtą žemę nebuvo atkurta, taigi pilnai pavedimo sutartyje duotas pavedimas nebuvo įvykdytas, dėl to ieškovei negali būti išmokėtas sutartimi sulygtas atlyginimas – 1/3 žemės. Pasibaigus pavedimo sutarčiai nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo atlikta daug teisinių veiksmų, kurių atlikime ieškovė nedalyvavo. Remdamasis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad tik pasibaigus pavedimo galiojimo laikotarpiui faktiškai buvo pradėti ir įgyvendinti grąžinamų žemės sklypų formavimo darbai, buvo išspręsti su tuo susiję ginčai dėl turėtos žemėvaldos vietos, kt. Atsakovui nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, atkurta tik 2011-04-07, praėjus daugiau kaip 5 metams po pavedimo sutarties pasibaigimo. Kadangi ieškovė pavedimo sutarties galiojimo metu nebuvo išsprendusi visų teisinių ir finansinių problemų, susijusių su B. K. iki 1941 m. nuosavybės teisėmis valdyto 6 ha ploto žemės sklypo ( - ), nuosavybės teisių atkūrimu, teismas konstatavo, kad pavedimo sutartyje numatyto atlyginimo už pilną pavedimo įvykdymą ieškovė neturi teisės gauti.

17Dėl ieškovės teisės į atlyginimą už pavedimo dalies įvykdymą.

18Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė svarbių priežasčių sutarčiai nutraukti, pavedimas buvo vykdomas tinkamai, todėl pripažinta, kad ieškovė turi teisę į atlyginimą už dalinio pavedimo įvykdymą, nes pilnai jo įvykdyti negalėjo dėl atsakovo sutarties nutraukimo. Atsakovas, nutraukęs su ieškove sutartinius santykius, neaptarė atsiskaitymo už faktiškai atliktus pavedimo veiksmus atlyginimo klausimų, o tiesiog ėmė nebendrauti su ieškove, tuo pažeidė ieškovės teises. Šalių sutartyje nenumatyta atlyginimo už dalinį pavedimo sutarties įvykdymą dydžio skaičiavimo tvarka, todėl šis klausimas spręstas pagal kriterijus, numatytus CK 6.758 str. Ieškovės veikla atstovaujant atsakovą nėra jos verslo ar profesinė veikla, atsakovas sutartį su ieškove sudarė ne kaip su verslininke ar profesionale. Ieškovė pavedimą vykdė pakankamai ilgą laiką nuo 2002 iki 2005 m.; savo sąskaita atliko nemažai pavedimo vykdymo veiksmų, kurių pasekoje buvo įrodytas atsakovo giminystės su buvusiu žemės savininku faktas ir savininko iki nacionalizacijos valdytos žemėvaldos bei jos dydžio faktai. Teismas, įvertinęs ieškovės faktiškai atliktus veiksmus, padarė išvadą, kad jie buvo pagrindu galutinio rezultato pasiekimui, taigi ieškovės veiksmai reikšminga dalimi prisidėjo prie galutinio rezultato. Teismas vertino, kad nors šalių susitarimu už pilną pavedimo įvykdymą buvo numatytas atlyginimas natūra – žeme, tačiau už dalinį pavedimo įvykdymą atlyginimas priteistinas ne natūra, bet pinigais, nes, šalims nesusitarus, kaip apskaičiuojamas atlyginimas už dalinį pavedimo įvykdymą, atlyginimo priteisimas pinigais atitiktų įprastą praktiką, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, leistų objektyviau įvertinti atlyginimo dydį, o žemės sklypas, nesant bendraturčių, galėtų būti racionaliau ir efektyviau naudojamas, nekiltų ginčų dėl žemės sklypo valdymo, naudojimo, disponavimo. Teismo vertinimu, priteisiant atlyginimą už pavedimo vykdymą pinigais, iš esmės ieškinio ribos nebus peržengtos, civilinio proceso dispozityvumo principas nebus pažeistas, nes šalių ginčas yra būtent dėl atlyginimo už pavedimo įvykdymą priteisimo. Šiuo atveju, nors ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti atlyginimą natūra, pripažįstant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, toks reikalavimas iš esmės apima ir reikalavimą priteisti atlyginimą kita forma (t. y., teismas nustato ekvivalentą už pavedimo vykdymą kitu turtu). Be to, teismui priteisiant atlyginimą, šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės ir galutinai, o tai atitinka tiek šalių interesus, tiek civilinio proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus, tiek civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Ginčo sklypo vertė, kuria ieškinyje rėmėsi ieškovė pagal nekilnojamojo turto registre fiksuotą vidutinę rinkos vertę, 2011-02-28 duomenimis buvo 215 000 Lt. Aritmetiškai, 1/3 dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal šiuos duomenis galėtų sudaryti 71 666 Lt. Ši suma sudaro ieškinio kainą. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis apie ginčo žemės sklypo vertę, pavedimo veiksmais pasiektus rezultatus, jų atlikimo trukmę, intensyvumą, į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovės patirtas išlaidas, vykdant pavedimą, vertino, kad už faktiškai ieškovės atliktus pavedimo vykdymo veiksmus ieškovei turėtų būti išmokėtas 50 000 Lt dydžio atlyginimas. Teismas pažymėjo, kad kadangi pavedimo sutartimi ieškovė įsipareigojo išspręsti visas finansines problemas, o tai reiškia, kad įsipareigojo pavedimą vykdyti savo sąskaita, priteisiamas atlyginimas apima ieškovės faktiškai patirtas vykdant pavedimą išlaidas.

19III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą 2011-05-04 ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dalyje dėl priteisto atlyginimo už pavedimo vykdymą dydžio ir formos yra neteisėtas ir nepagrįstas – priimtas netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinio bei peržengus ieškinio reikalavimų ribas, priteisiant teismo iniciatyva pakeistos formos ir nepagrįsto dydžio kompensaciją už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl naikintinas.

21Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad sutartyje duotas pavedimas nebuvo pilnai įvykdytas, nes iki atsakovui nutraukiant sutartį, nuosavybės teisė į atsakovo senelio žemę buvo atkurta. Byloje nustatyta, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo atlikti teisiniai veiksmai, kuriuose ieškovė nedalyvavo, tačiau atsakovas ir jo dukra iš esmės stengėsi atlikti veiksmus, kuriems nebuvo įstatyminio pagrindo; tokių prašymų ir skundų rašymas neigiamai įtakojo žemės grąžinimo procesą, jį tik atitolino, tačiau esminės reikšmės neturėjo. Esminę reikšmę turėjo pirminiai veiksmai, kuriuos atliko ieškovė. Pažymi, kad nuosavybės teisės į B. K. turėtą žemės plotą buvo patvirtintos M. K. vadovaujantis 2005-05-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išduota pažyma Nr. 199, vėliau buvo tik tikslinamas plotas ir ribos bei formuojamas sklypas. Vadinasi, nuosavybės teisės buvo atkurtos įgaliojimo galiojimo laikotarpiu, todėl teigtina, kad pavedimą apeliantė pilnai įvykdžiusi ir jai priklauso visas pavedimo sutartyje sulygtas atlyginimas. Teismas visiškai nepagrįstai pavedimo įvykdymą vertino kaip dalinį ir už atliktus veiksmus priteisė sumažintą atlyginimą – 50 000 Lt kompensaciją, vietoj ieškinyje pateikto reikalavimo atlyginti natūra – žemės sklypo dalimi, kaip buvo susitarta su atsakovu. Apeliantės teigimu, teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, neteisingai vertino apeliantės atliktus veiksmus kaip dalinį pavedimo įvykdymą ir pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Atkreipia dėmesį, kad 2003-10-08 pavedimo sutartis sudaryta laisva forma, šalys teisinio išsilavinimo neturi, sąlygos išdėstytos taip, kaip šalims atrodė suprantama ir logiška. Teismas netinkamai lingvistine prasme aiškino sutarties turinį, nes pavedimas išspręsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su žemės grąžinimu, nėra tapatus pavedimui suformuoti grąžintiną konkretaus ploto žemės sklypą, konkrečioje vietoje. Atsakovas, po nuosavybės teisių į žemę pripažinimo, savo iniciatyva atsisakė apeliantės teikiamos pagalbos, ir dėl to, kad esminis darbas – nuosavybės teisių pripažinimas – buvo padarytas, pat asmeniškai su dukra ėmė tvarkytis jau jam priklausančios nuosavybės formavimo klausimus. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad atsakovas nepagrįstai ir nepranešęs nutraukė bendradarbiavimą – nepratęsė įgaliojimo ir taip nutraukė pavedimo sutartį neatsiskaitęs už pavedimo įvykdymą. Pavedimo sutarties nutraukimas negali būti pagrindas atlyginimui mažinti, kadangi tokia galimybė nenumatyta įstatyme. Teismas, pažymėjęs, kad pavedimas pilnai neįvykdytas, nenurodė, kokios konkrečiai problemos liko neišspręstos. Teismo išvados dėl atlyginimo už pavedimo vykdymą formos pakeitimo ir mažinimo, yra nepagrįstos.

22Nurodo, jog teismas, peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nepagrįsta ir neteisinga išvada, kad nors pareikštas reikalavimas priteisti atlyginimą natūra, jis iš esmės apima ir reikalavimą priteisti atlyginimą kita forma – pinigais. Tokio reikalavimo ar sutikimo su atlyginimo formos pakeitimu ieškovė nebuvo išreiškusi. Teismas savo iniciatyva pakeitė sutarties sąlygas, kas vertintina kaip neteisėtas ir sandorio šalių interesus pažeidžiantis sprendimas; CPK 13 str. įtvirtinto dispozityvumo principo pažeidimas. Taip pat nepagrįstas teismo priteistos kompensacijos dydis; abiejų šalių teisėtai interesų apsaugai būtinas tikslesnis ir dabartines rinkos kainas atitinkantis turto įvertinimas.

23Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį visa apimtimi atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pritaria teismo pozicijai, kad ieškovė neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į trečdalį žemės sklypo, tačiau nesutinka su dalimi, kuria konstatuota, kad dalį pavedimo ieškovė įvykdė ir jai priklausi atlyginimas pinigais.

24Teismas pažeidė dispozityvumo, lygiateisiškumo, rungtyniškumo, sąžiningumo ir kt. esminius civilinio proceso principus, nes nepagrįstai nepaisė ieškinio reikalavimų ir konstatavęs, kad ieškovės keliami reikalavimai yra nepagrįsti, ieškinį vis dėlto iš dalies patenkino ir priteisė ieškovei tai, ko ši apskritai nereikalavo. Ieškovės pozicija byloje buvo aiški, ji reikalavo pripažinti už įvykdytą pavedimą nuosavybės teisę į trečdalį žemės sklypo. Teismas sprendime konstatavo, kad toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir atsisakė šį ieškinio reikalavimą tenkinti, tačiau ieškinį ne visa apimtimi atmetė, o iš dalies patenkino, priteisdamas tai, ko ieškovė apskritai neprašė.

25Taip pat pažeistos materialinės teisės normos – teismas netinkamai taikė pavedimo santykius reglamentuojančias CK normas, sutarčių aiškinimo principus ir nepagrįstai pripažinęs, kad ieškovė turi teisę į atlyginimą už dalinį pavedimo įvykdymą, priteisė jai netgi 50 000 Lt atlyginimą, dėl kurio šalys apskritai nebuvo susitarę. Apelianto įsitikinimu, CK 6.764 str. 1 d. byloje netaikytina, nes nėra tenkinama jo taikymo sąlyga – įgaliotojas (atsakovas) pavedimo sutarties nenutraukė; pavedimo sutartis pasibaigė 2005-12-04, t. y. pasibaigus įgaliojimo terminui. Atsakovas negali būti laikomas kaltu dėl tariamo pavedimo sutarties nutraukimo, nei atlikusiu kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus, ar kokiu kitu būdu neva pažeidusiu ieškovės teises. Nors šalys pavedimo sutarties tekste tiesiogiai nenurodė, per kiek laiko pavedimas turi būti įvykdytas ir kiek laiko pavedimo sutartis galios, kita vertus, kadangi įgaliojimas išduotas dvejiems metams, o ieškovė su tuo sutiko, laikytina, kad abiems šalims buvo aiškus pavedimo sutarties galiojimo terminas. Teismo argumentacija, kad atsakovas turėjo išduoti įgaliojimą pakartotinai ir tai daryti tol, kol ieškovė galų gale sugebės įvykdyti pavedimą, neatitinka nei šalių susitarimo sąlygų, nei tikrųjų šalių ketinimų. Pažymi, kad teisės reikalauti atlyginimo už dalinį pavedimo įvykdymą nenumato ir šalių sudarytas susitarimas. Vis dėlto teismas nepagrįstai konstatavo, neva šalių susitarimas apima ne tik atlyginimą žeme už rezultato pasiekimą bet ir taip pat atlyginimą pinigais už veiksmų, siekiant rezultato, atlikimą; tokiu būdu pažeisti pagrindiniai sutarčių aiškinimo principai, ignoruota tikroji šalių valia bei byloje esantys įrodymai. Apelianto teigimu, dėl kokių nors priežasčių pripažinus, kad ieškovė turi teisę į tam tikrą atlyginimą už dalies pavedimo įvykdymą, teismo priteisto atlyginimo suma – 50 000 Lt – yra pernelyg didelė, nes teismas priteisdamas tokį atlyginimą, patvirtino, kad ji yra įvykdžiusi 70 proc. pavedimo, tačiau iš tikrųjų ieškovė tiek veiksmų nėra atlikusi, jos atlyginimas turi būti ženkliai mažesnis. Teismas visapusiškai neištyrė visų byloje esančių rašytinių įrodymų ir padarė neteisingas išvadas dėl ieškovės atliktų veiksmų reikšmingumo bei mąsto. Priteisdamas 50 000 Lt atlyginimą teismas į jį įskaičiavo ir išlaidas, kurias ieškovė patyrė vykdydama pavedimą, tačiau ieškovė nenurodė ir nepagrindė būtinųjų išlaidų, be to, ieškiniu nereikalavo jų atlyginimo.

26Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo M. K. apeliacinį skundą atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog sutinka su skundo argumentais tik dėl ieškinio reikalavimų peržengimo; su kitais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neįvykdė pavedimo. Skunde klaidingai teigiama apie sprendimo motyvus – motyvo, kad atsakovas, pasibaigus įgaliojimo terminui, turėjo išduoti naują įgaliojimą – nėra; be to, nėra kalbama jog šalys sudarė terminuotą pavedimo sutartį. Apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti pavedimo santykių ribas teigdamas, kad atlyginimas už pavedimą sietinas su konkrečiu rezultatu. Ieškovė nurodo, kad pavedimą įvykdė tinkamai; apeliantas neginčijo fakto, kad nuosavybės teisės į senelio žemę ( - ) jam atkurtos. Teismas nustatė, kad ieškovės atliktų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese esminė reikšmė akivaizdi ir be jos pagalbos atsakovo atlikti vėlesni veiksmai buvo susiję tik su konkrečių žemės sklypų formavimu, apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigė.

27Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; atsakovo M. K. apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas sutinka tik su apeliantės pozicija dėl dispozityvumo principo pažeidimo ir ieškinio ribų peržengimo. Atsakovo nuomone, teismui konstatavus, kad ieškovė neturi teisės pretenduoti į sklypo dalį, ieškinys visa apimtimi turėjo būti atmestas. Ieškovės suformuluotas reikalavimas teisiškai ydingas ir negali būti tenkinamas. Nepagrįsti argumentai, neva ji įvykdė pavedimą. Nesutinka su teismo argumentais, kad šalys buvo susitarę dėl atlyginimo ne tik už viso, bet ir už dalies pavedimo įvykdymą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pavedimo esmė buvo atlikti bent dalį veiksmų, susijusių su nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimu. Akivaizdžiai neteisinga apeliantės pozicija, kad gavus pažymą tereikėjo sulaukti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, po pažymos gavimo atsakovas neva atliko tik formalius veiksmus, susijusius su sklypo formavimu ir jo ribų bei ploto tikslinimu. Neįvykdžiusi pavedimo, apeliantė neturi teisės įgyti sutartyje numatyto atlyginimo. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl atlyginimo dydžio, atsakovo teigimu, atlyginimo dydis turėtų būti tik simboliškas. Nurodo, jog pati apeliantė ėmė vengti atsakovo, apeliantė neįrodė buvus priešingai; be to aplinkybė dėl sutarties nutraukimo neturi teisinės reikšmės byloje.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

29Ieškovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, savo prašymo nemotyvuoja. Atsakovas prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad visos bylos aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo gautus Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo, Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) parapijos bažnyčios, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentus, paneigiančius ieškovės teiginius, jog ji buvo išsiaiškinusi bei savo sąskaita gavusi trūkstamus dokumentus dėl atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo į senelių grąžintą žemę (t.3, b.l. 75-90).

30Ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); apeliantė atskleidė savo poziciją ieškinyje, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde pasirėmė tomis pačiomis aplinkybėmis. Naujų argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra draudžiamas (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir jo netenkina (CPK 322 str.).

31Atsakovo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos taip pat atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visi apelianto (atsakovo) po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, kad jie buvo teikiami ir bylą nagrinėjęs teismas buvo atsisakęs juos priimti; duomenų, kad būtinumas pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, nėra, kaip ir duomenų, jog apeliantas negalėjo šių įrodymų pateikti anksčiau dėl objektyvių kliūčių.

32Pagal CPK 320 str. apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) bei patikrina absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

33Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, susiformavusius 2003-10-08 sutarties, pagal kurią ieškovė įsipareigojo padėti atgauti atsakovo senelio žemę, spęsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su žemės grąžinimu (t.1, b.l. 4), pagrindu bei pagal 2003-12-02 įgaliojimą, duotą atsakovo M. K. ieškovei jį atstovauti, tvarkant nuosavybės teisės į 6 ha sklypą, esantį, ( - ) atkūrimo reikalus (t.1, b.l. 13), kaip atlygintinius pavedimo teisinius santykius, pagal kuriuos atsakovas davė pavedimą ieškovei atlikti jo vardu nuosavybės teisių atkūrimo į senelio turėtą žemę ( - ) veiksmus, o ieškovė priėmė šį pavedimą; šalių taip pat buvo sutarta, kad ieškovei priklauso atlyginimas (1/3 žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės), jeigu ji savo sąskaita atliks visus reikalingus organizacinius ir teisinius veiksmus; pavedimo terminas nebuvo apibrėžtas.

34Apeliantai atlygintinių pavedimo santykių buvimo neginčija; šalių ginčas dėl sutarties įvykdymo fakto ir ieškovės teisės gauti atlyginimą pagal sutartį vienokia ar kitokia forma.

35Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

36Ieškovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji sąžiningai atliko dalį veiksmų pagal pavedimo sutartį ir įgijo teisę gauti dalį aptarto sutartyje atlyginimo. Ieškovė pripažįsta faktą, kad ji vykdė veiksmus atsakovo naudai, kol galiojo jai išduotas įgaliojimas (iki 2005-12-04 ), tačiau teigia, kad šalių sutarties tikslas – nuosavybės teisių atkūrimas (sutartyje – padėti atkurti nuosavybės teises) buvo pasiektas jos pastangų ir veiksmų, atliktų iki 2005-12-04, dėka. Ieškovės vertinimu, atsakovo ir jo kitos atstovės R. Š. veiksmai, kuriais jie stengėsi išeliminuoti iš žemės grąžinimo kitus pretendentus bei susigrąžinti žemę po savavališkais pastatais, esminės reikšmės nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procese neturėjo, kaip ir kiti veiksmai – žemės sklypo ploto tikslinimas, formavimas ir pan. Ieškovė aiškina šalių pavedimo santykius kaip pavedimą padėti atgauti senelio žemę ir nurodo, kad esminį darbą pagal pavedimą dėl atsakovo nuosavybės teisių pripažinimo ji įvykdė; atsakovas neteisėtai nepratęsė įgaliojimo ir taip nutraukė pavedimo sutartį, nors pavedimo sutarties nutraukimas negali būti pagrindu mažinti atlyginimą už pavedimo įvykdymą.

37Šalių pavedimo sutartyje ir įgaliojime veiksmai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo naudai, nebuvo apibrėžti; teismas, aiškindamas pavedimo sutartinius santykius, tinkamai išaiškino, kad ieškovė buvo įsipareigojusi spęsti visas teisines ir finansines problemas, susijusias su žemės grąžinimu. Teismas, pažymėjęs, kad sutarties tikslas – nuosavybės teisės atsakovui atkūrimas, buvo pasiektas tik 2011-04-07, praėjus daugiau nei 5 metams po pavedimo sutarties pasibaigimo, bei nustatęs, kad šalių sutartiniams santykiams pasibaigus 2005 m., nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo atlikta daug veiksmų, kurių atlikime ieškovė nedalyvavo, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė pavedimą įvykdė nepilnai, todėl ieškovei negali būti išmokėtas visas sutartimi sulygtas atlyginimas – 1/3 žemės. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai, kad po pavedimo santykių nutraukimo paties atsakovo ir jo atstovės R. Š. atlikti veiksmai nebuvo reikalingi nuosavybės teisių atkūrimui, priešingai, dėl atsakovo ir jo atstovės veiksmų žemės grąžinimo procesas užsitęsė, atmetami. Pažymėtina, kad ieškovei buvo duotas įgaliojimas atstovauti atsakovui tvarkant nuosavybės teisės į 6 ha sklypą buvusiame ( - ) atkūrimo reikalus; atsakovas ir jo atstovė po pavedimo santykių su ieškove nutraukimo mėgino teisinėmis priemonėmis įrodyti, kad atsakovas turi teisę į didesnį žemės sklypą, nei buvo pripažinta 2005-05-16 žemėtvarkos skyriaus pažymoje (0,9748 ha žemės sklypą Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 1,0252 ha žemės sklypą Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01 (t.1, b.l. 15)). Taigi atsakovo ir jo kitos atstovės veiksmai negali būti vertinami kaip beprasmiški ir neturintys ryšio su atsakovo pavedimo sutartyje įtvirtinta valia atkurti nuosavybės teises į senelio žemės sklypą, nors atsakovo pageidaujamas teisinis rezultatas ir nebuvo pasiektas. Ieškovė šalių pavedimo santykius aiškina siaurai, kaip įsipareigojimą padėti atgauti senelio žemės sklypą, tačiau atsakovo veiksmai po pavedimo sutarties nutraukimo parodo, kad atsakovas nuosavybės atkūrimo procese siekė maksimalaus rezultato ir tikėjosi, kad atstovė spęs visas su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu susijusias finansines ir teisines problemas iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigos.

38Teisėjų kolegija pažymi, jog išdėstyti motyvai neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nesutikimui su atsakovo teiginiais, jog jis buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovei atlyginimą tik su sąlyga, kad nuosavybės teisė į 6 ha žemės sklypą bus jam atkurta per 2 metus. Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, kad nuosavybės teisių grąžinimo procese dalyvaujant dar dviem pretendentams, atsakovas neturėjo pagrindo duoti ieškovei pavedimo atkurti jam vienam nuosavybės teisę į visą 6 ha žemės sklypą; pavedimo įvykdymo terminas taip pat nebuvo ir negalėjo būti apibrėžtas 2 m. dėl visiems žinomų aplinkybių – nuosavybės teisių į žemę Vilniaus mieste atkūrimo procesų sudėtingumo ir ilgesnių terminų. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad pavedimo įvykdymo terminas ir žemės sklypo plotas šalių santykiuose apibrėžti nebuvo.

39Ieškovės skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nepasisakė dėl atsakovo kaltės, nutraukiant pavedimo sutartį, atmetamas. Ieškinyje nebuvo keliamas žalos atlyginimo klausimas, sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas, taigi atsakovo veiksmų nutraukiant sutartį teisinis vertinimas išeitų už pareikšto ieškinio ribų.

40Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas priimdamas teismo sprendimą priteisti ieškovei atlyginimo dalį pinigais vietoje šalių sutartyje sutarto atlyginimo – 1/3 žemės sklypo, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės, be pagrindo peržengė ieškinio ribas, pažeidė CPK 42 str., 141 str. nuostatas, nes teisė keisti ieškinio dalyką priklauso ieškovui. Dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia ir tai, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti pagrindo ir dalyko, negali priteisti ieškovui to, ko šis neparašė. Tačiau ieškovės reikalavimo esmė – atlyginimo pagal pavedimo sutartį priteisimas, taigi atlyginimo – universalaus piniginio ekvivalento, priteisimas vietoje atlyginimo turtu natūra, nepažeidžia ieškovo dispozityvumo, nes ieškinio dalykas liko nepakeistas – ieškovei priteisiamas atlyginimas. Teismo argumentas, kad esant šalių nesutarimams, atlyginimo už pavedimą priteisimas natūra – idealiąja sklypo dalimi, apsunkins žemės sklypo valdymą, naudojimą ir disponavimą, ypač atsižvelgiant, kad sklype yra kelio, vandentiekio ir elektros linijų apsaugos zonos, protingas ir pagrįstas; ieškovės samprotavimai, kad sklypas gali būti valdomas CK 4.75 str. numatyta tvarka, teismo motyvų nepaneigia. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisės nuspręsti dėl galimo žemės sklypo savininkų skaičiaus mažinimo nagrinėjamoje byloje, nes ginčas šioje byloje nėra susijęs su apeliantės teisių į žemės sklypo dalį pripažinimu; šalis sieja prievoliniai santykiai, teismo motyvai dėl atlyginimo formos pakeitimo atitinka CK 1.5 str.

41Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įvykdė tik dalį pavedimo ir įgijo teisę į dalį sutarto atlyginimo, šalims sutartyje nenustačius atlyginimo atskaičiavimo tvarkos, pagrįstai sprendė priteistino atlyginimo dydžio klausimą pagal CK 6.758 str. bei 1.5 str. numatytus kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, kad sklypo, į kurio dalį pretenduoja ieškovė, nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė rinkos vertė 2011-02-28 duomenimis buvo 215 000 Lt (1/3- 71 666 Lt), teismas įvertino ieškovės indėlį į nuosavybės teisės grąžinimą kaip reikšmingą ir pagrįstai priteisė 50 000 Lt atlyginimą. Ieškovės skundo atgrumentai, kad atsakovas ketina parduoti žemę už 1 000 000 Lt, o nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka realios sklypo rinkos kainos, atmetami, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė šiomis aplinkybėmis nesirėmė, be to atsakovo ketinimai brangiai parduoti žemės sklypą neįrodo, kad objektyvi sklypo rinkos kaina būtent tokia ir yra. Ieškovė pažymi, kad abiejų šalių interesų apsaugai būtinas tikslesnis ir dabartines rinkos kainas atitinkantis turto įvertinimas, tačiau įrodymų apie tai neteikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė ginčą pagal byloje surinktus įrodymus.

42Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

43Atsakovas be pagrindo teigia, kad teismas šiurkščiai pažeidė esminius civilinio proceso principus – dispozityvumo, lygiateisiškumo, rungtyniškumo, sąžiningumo ir kt., nes nepagrįstai nepaisė ieškinio reikalavimo ir konstatavęs, ieškovės keliami reklamavimai yra nepagrįsti, vis dėl to iš dalies patenkino ieškinį. Atsakovas, kaip ir ieškovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei dalį atlyginimo piniginiu ekvivalentu vietoje prašomos žemės sklypo dalies. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentą dėl jau išdėstytų motyvų; atsakovo skundo argumentas, kad ieškovės reikalavimo esmė – nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo pripažinimas yra nepagrįstas, nes, kaip buvo paminėta, šalių teisinių santykių prigimtis yra prievolinė. Teismas taip pat pažymi, kad dispozityvumo principo pažeidimas savaime nereiškia, kad buvo pažeisti kiti atsakovo išvardinti civilinio proceso principai; argumentų dėl rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo ir kitų principų pažeidimo apeliantas nepateikia.

44Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo CK 6.764 str. 1 d. taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantas teigia, jog CK 6.764 str. nuostatos netaikytinos ir ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už dalinį pavedimo įvykdymą, nes įgaliotojas (atsakovas) pavedimo sutarties nenutraukė; sutartis pasibaigė, pasibaigus įgaliojimo terminui. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Teismas pagrįstai nustatė, kad šalių pavedimo santykiai buvo įforminti 2003-10-08 sutartimi, pagal kurią ieškovė įsipareigojo padėti atgauti atsakovo senelio žemę, spęsti visas teisines ir finansines problemas, susisijusias su žemės grąžinimu (t.1, b.l. 4), o 2003-12-02 įgaliojimą įvertino kaip pagalbinę priemonę skirtą išoriniams atstovavimo santykiams, apibrėžiantį įgaliotinio teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taigi įgaliojimo termino pasibaigimas nereiškė pavedimo santykių pasibaigimo, tačiau, kadangi ieškovė be įgaliojimo negalėjo atlikti jokių veiksmų atsakovo naudai, teismas pagrįstai įvertino įgaliojimo termino nepratęsimą kaip pavedimo sutartinių santykių nutraukimą konkliudentinais veiksmais. Dėl išdėstyto teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nutraukė pavedimo santykius su ieškove ir jam kilo pareiga atsiskaityti už realiai atliktus pavedimo veiksmus (CK 6.764 str. 1 d.).

45Negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl sutarties turinio aiškinimo. Atsakovas teigia, kad šalys pavedimo sutartimi buvo susitarę dėl konkretaus atlyginimo – trečdalio žemės sklypo, už viso pavedimo vykdymą – nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimą rezultatą, ir nesutinka su teismo aiškinimu, kad šalių susitarimas reiškia ir atlyginimą pinigais už veiksmų, atliktų siekiant rezultato, atlikimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus dėl jau išdėstytų motyvų: teismas pagrįstai pagal bylos medžiagą nustatė, kad ieškovė kai kuriuos veiksmus atsakovo naudai atliko dar iki sutarties pasirašymo ir įgaliojimo davimo, tuo metu, kai dar nebuvo žinomas žemės sklypo, į kurį gali pretenduoti atsakovas, plotas; pavedimo sutarties pasirašymo metu šalys negalėjo pagrįstai tikėtis, kad pavyks grąžinti nuosavybės teisę natūra į visą 6 ha žemės sklypą, negalėjo realiai numatyti, kiek laiko pareikalaus pavedimo įvykdymas; teisėjų kolegija sutinka su teismo šalių pavedimo santykių turinio aiškinimu ir atsakovo argumentus atmeta.

46Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog net ir pripažinus, kad ieškovė turi teisę į tam tikrą atlyginimą už dalies pavedimo įvykdymą, teismo priteisto atlyginimo suma – 50 000 Lt, yra pernelyg didelė, nes teismas priteisdamas tokį atlyginimą, patvirtino, kad ji yra įvykdžiusi 70 proc. pavedimo, tačiau iš tikrųjų ieškovė tiek veiksmų nėra atlikusi, jos atlyginimas turi būti ženkliai mažesnis. Apeliantas pažymi, kad ieškovė atstovavo atsakovą tik vienoje institucijoje – žemėtvarkos skyriuje, pateikė tik du prašymus, neįrodė, kad rinko dokumentus Centriniame valstybės archyve, ne samdė advokatą, o tik jį surado ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų teismas nevertino ieškovės atliktų veiksmų kiekio procentinė išraiška; atsižvelgiant į šalių sutarties turinio nepakankamą apibrėžtumą, tai tiesiog neįmanoma. Teismas įvertino ieškovės indėlį į atsakovo nuosavybės teisės atkūrimo procesą kaip reikšmingą ir apskaičiavo jai priklausantį atlyginimą ne aritmetiškai, bet vadovaudamasis CK 1.5 str. kriterijais. Atsakovas iš dalies pripažino, kad ieškovė atliko dalį veiksmų jo naudai pagal pavedimo sutartį, atsakovo argumentai nepaneigia teismo nustatytų faktų, jog ieškovė savo sąskaita žemėtvarkos skyriuje sužinojo, kokių dokumentų trūksta, juos pateikė, organizavo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą teisme (parūpino atsakovui advokatą, surado liudytojus); šių veiksmų pasekoje atsakovui buvo išduota 2005-05-16 žemėtvarkos skyriaus pažyma, kuri patvirtina, kad atsakovas turi teisę į 0,9748 ha žemės sklypą Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje iki 1995-06-01 ir 1,0252 ha žemės sklypą Vilniaus miesto priskirtoje teritorijoje po 1995-06-01, atkūrimą. Teismo priteistas atlyginimas (50 000 Lt) yra adekvatus teismo nustatytoms aplinkybėms, atsakovo argumentai nesudaro pagrindo jį mažinti.

47Atmetami apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad į 50 000 Lt atlyginimą yra įskaičiuotos išlaidos, kurias ieškovė patyrė vykdydama pavedimą, nes ieškovė tokių išlaidų buvimo nenurodė ir neįrodinėjo, apsiribojo paties pavedimo įvykdymo faktu. Bylos duomenimis, ieškovės išlaidos neviršijo kelių šimtų litų, kai kurios išlaidos buvo patirtos ne pačios ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašė priteisti pavedimo išlaidų, ieškovės neva patirtos išlaidos neatlyginamos. Pagal šalių pavedimo 2003-10-08 sutarties sąlygas atsakovas nebuvo įsipareigojęs sumokėti įgaliotinei tam tikro dydžio atlyginimą atskirai nuo jos turėtų vykdant pavedimą išlaidų, ieškinio dalyką sudarė atlyginimas pagal pavedimo sutartį, todėl teismas, priteisdamas ieškovei atlyginimą, pagrįstai neišskyrė pavedimo vykdymo išlaidų. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apelianto argumentai neturi reikšmės bylos teisiniam rezultatui.

48Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą (350 Lt) mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (t.1, b.l. 30-31). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš ieškovės (CPK 96 str. 3 d.).

49Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš ieškovės G. P. valstybės naudai 350 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl pavedimo sutarties pripažinimo įvykdyta ir... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teises į... 7. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovei duotas įgaliojimas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu ieškovės G. P.... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas 1992 m. pateikė du prašymus dėl nuosavybės... 11. Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo.... 12. 2002 m. šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė pavedimo... 13. Dėl pavedimo sutarties vykdymo.... 14. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė sąžiningai... 15. Dėl pavedimo sutarties pabaigos ir ieškovės teisės į atlyginimą už... 16. Nežiūrint į tai, kad pavedimo sutartyje pavedimo įvykdymo terminas nebuvo... 17. Dėl ieškovės teisės į atlyginimą už pavedimo dalies įvykdymą.... 18. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė svarbių priežasčių sutarčiai... 19. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02... 21. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad sutartyje duotas pavedimas nebuvo... 22. Nurodo, jog teismas, peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nepagrįsta ir... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02... 24. Teismas pažeidė dispozityvumo, lygiateisiškumo, rungtyniškumo,... 25. Taip pat pažeistos materialinės teisės normos – teismas netinkamai taikė... 26. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo M. K. apeliacinį... 27. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 29. Ieškovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, savo prašymo... 30. Ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos... 31. Atsakovo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos taip... 32. Pagal CPK 320 str. apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas... 33. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, susiformavusius... 34. Apeliantai atlygintinių pavedimo santykių buvimo neginčija; šalių ginčas... 35. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.... 36. Ieškovė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji sąžiningai atliko... 37. Šalių pavedimo sutartyje ir įgaliojime veiksmai, kuriuos ieškovė... 38. Teisėjų kolegija pažymi, jog išdėstyti motyvai neprieštarauja pirmosios... 39. Ieškovės skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nepasisakė dėl atsakovo... 40. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo... 41. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įvykdė tik dalį pavedimo ir... 42. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.... 43. Atsakovas be pagrindo teigia, kad teismas šiurkščiai pažeidė esminius... 44. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo CK 6.764... 45. Negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl sutarties... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog net ir pripažinus,... 47. Atmetami apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad į 50 000... 48. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi ieškovei buvo... 49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 51. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti... 52. Priteisti iš ieškovės G. P. valstybės naudai 350 Lt žyminio mokesčio už...