Byla 2-7719-451/2012
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo R. J. ir trečiojo asmens V. J. atstovei advokatei Joanai Šarkelienei, atsakovei K. J., jos atstovei advokato padėjėjai Sigitai Varneckienei, trečiajam asmeniui V. J., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei, nedalyvaujant ieškovui R. J., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei K. J., trečiasis asmuo – V. J., išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovas patikslintu ieškiniu (Tomas II, b.l. 26-32) prašo:

31) iki dukros V. J. pilnametystės nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą su R. J.;

42) nustatyti tokią V. J. bendravimo tvarką su jos motina K. J.:

5a) Kiekvieną dieną per pokalbių programą" SKYPE";

6b) Abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus:

7motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. ( ne mokslo metų laiku) iš anksto apie tai įspėja R. J. ir paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama dukros laikiną gyvenamąją vietą.

8c) Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su tėvu R. J. ir iš anksto susitarus dviem sav. K. J. paima dukrą V. J. iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama laikiną dukros gyvenamąją vietą.

9Per Didžiąsias Šventes bendrauja:

10a) Neporiniais metais - per Šv. Kalėdas ir N. Metus- vieną savaitę V. J. bendrauja su tėvu R. J..

11b) Neporiniais metais - per Šv. Velykas- vieną savaitę V. J. bendrauja su motina K. J., kuri dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama dukros laikiną gyvenamąją vietą.

12c) Poriniais metais priešingai.

133) Priteisti iš K. J., a/k ( - ) nepiln. dukros V. J., gim. ( - ) (a/k ( - ) mat. išlaikymui po 300 Lt. (po tris šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, kas metus šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

14Šių piniginių išmokų turto tvarkytoju uzufrukto teise iki dukros V. J., a/k ( - ) pilnametystės paskirti mane, jos tėvą R. J. a/k ( - )

154) Nustatyti, kad K. J., a/k ( - ) dukrai priteistas mat. išlaikymo lėšas kiekvieną mėnesį perveda į R. J., a/k ( - ) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), ( - ).

16Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dukra, gyvendama su mama, pastoviai jos bijojo, atsakovė prieš dukrą naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, vartojo alkoholį, į namus vedėsi vyrus. Dukra išreiškė norą gyventi su tėvu. Atsakovė yra nuteista už smurtą prieš dukrą, ji nevykdo nuosprendžio ir nelanko teismo įpareigotų programų. Nurodė, kad sudarys geras gyvenimo sąlygas dukrai gyvenant Anglijoje.

17Atsakovė V. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį (Tomas II, b.l. 73-77) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2007-06-04 nutraukiant santuoką su ieškovu, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, nustatant dukros gyvenamąją vietą su mama. Atsakovė visais įmanomais būdais rūpinosi dukra, buvo dukrai reikli: liepdavo laiku eiti miegoti, ruošti pamokas, praustis ir pan., ką ne visada teigiamai priimdavo vaikas. Tėvo nebuvimas, mamos reiklumas iššaukė konfliktus su mama, ko pasėkoje išprovokavo mamos elgesį panaudojant smurtą prieš mergaitę. Nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis pas atsakovą gyvens V. J.. Kol mergaitė gyveno Lietuvoje, ieškovas nesistengė perimti vaiko globos, nesirūpino mergaitės psichologine būkle, tačiau toliau prašė dėl globos pratęsimo. Tėvui nuolatos dirbant, mergaitei trūksta elementarios priežiūros. Atsakovas gyvendamas užsienyje su kita moterimi, neturi savo būsto. Mergaitė skundžiasi, kad santykiai su tėvo drauge nėra pastovūs ir geranoriški. Atsakovei nėra apribotos motinystės teisės, baudžiamojoje byloje yra panaikintas draudimas bendrauti su dukra. Atsakovė visais įmanomais būdais palaiko ryšius dukra nevartoja alkoholio, šiuo metu dirba, veda moralų gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytą bendravimo su dukra tvarką, neaišku, kaip atsakovė galės įgyvendinti bendravimo tvarką su vaiku. Tėvas išveždamas vaiką į užsienį, neinformavęs mamos ir vaiko teisių institucijos, pažeidė vaiko teises ir apribojo mamai galimybę matytis su vaiku. Mamos gyvenimo sąlygos pagal šeimos įvertinimo išvadą yra geros, namuose švaru ir tvarkinga, yra galimybės įrengti dukrai atskirą kambarį.

18Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime į ieškinį (Tomas II, b.l. 40-42) nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nurodė, kad jos ir ieškovo bendravimas su V. J. buvo sudėtingas, kai ji gyveno su atsakove, nes atsakovei nenorint, ji neleisdavo dukros bendrauti. V. mamos bijojo, patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovė grasino, kad pakeitus dukros gyvenamąją vietą, ji pati nusižudys ir nužudys dukrą. Atsakovė nesimoko, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvena pas tėvus vieno kambario bute, daug metų turi priklausomybę alkoholiui, nesiima veiksmų ją gydyti. Anūkė išreiškė norą gyventi Anglijoje su tėčiu.

192012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu apklausta šalių nepilnametė dukra V. J. paaiškino, kad gyvena pas tėtį Anglijoje su teta ir jos dukra S., pas kurį ir nori gyventi. Norėjo gyventi su abejais, bet kai mama pradėjo gerti, norėjo gyventi tik su tėčiu. Pradžioje gyveno su mama po skyrybų, pradžioje buvo gerai, bet po to mama ėmė gerti, matydavo išgertuves. Dabar mokosi Anglijoje šeštoje klasėje, sekasi gerai, labai gerai moka matematiką. Lietuvoje į mokyklą dažniausiai ateidavo senelis - mamos tėtis, ateidavo ir mama, ir močiutė ateidavo. Bijo su mama kalbėtis, bijo mamos, nes ji geria, muša, trenkia per veidą, miega prie durų, girta būna pastoviai. Raštelio rašyti nenorėjo, bet bijojo mamos, todėl rašė. Mama buvo parašiusi viską ant lapo ir liepė perrašyti, rašė du kartus. Kai gyveno su mama, mama norėjo, kad su ja miegotų, tačiau ji nenorėjo, nes mama buvo girta tuo metu. Pyksta dar ant mamos. Mama dirbo „( - )“ (ten visokios vestuvės vykdavo), ji grįždavo po devynių, dirbdavo kas antrą savaitę, o kitą - gerdavo. Kai mama dirbdavo, su ja būdavo L. - jis policininkas, dirba kas keturias dienas. Nenori su mama gyventi, nori gyventi pas tėtį. Gal ir norėtų vėl su mama bendrauti, jeigu ji negertų. Pas tėtį bute yra kambariai, yra salonas, porą sofų, didelis televizorius, židinys, ieško namo, kur gyvens visi kartu: tėtis, tėčio draugė dabartinė, kuri yra nėščia, ir ji. Važiuoja pas tą draugę savaitgaliais, ten daug pavalgo, patinka tėčio draugė, visuomet būna daug maisto. Su tėčiu sutaria gerai, jis nemuša, nerėkia. Nenori grįžti pas mamą. Jeigu su mama gyventų, pabėgtų iš namų. Jeigu mama tėčio nevadintų visaip, jeigu kalbėtų gražiai, tai gal su ja kalbėtų. Su tėčiu apie mamytę kalba, jis pasakoja, kad ji daužė langus. Mano, kad jeigu mama ją mylėtų, ji taip negertų. Mažai kalbėdavo kaip mama su dukra. Mano, kad jeigu mama nedirbtų, tai gertų kasdien (Tomas II, b.l. 67-69).

20Ieškinys tenkintinas.

21Byloje nustatyta, jog V. J. gimė ( - ), jos tėvas – R. J., motina – K. J. (Tomas I, b.l. 16). V. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota ( - ), su V. J. ir R. J. (Tomas I, b.l. 12, 15, 17), 2012 m. kovo 21 d. duomenimis V. J. Lietuvoje mokėsi ( - ) 3 – ioje klasėje, kurią baigė (Tomas I, b.l. 18, Tomas II, b.l. 94), laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2012-02-13 ji mokėsi ( - ) (Tomas I, b.l. 19). 2007-07-05 buvo nutraukta santuoka, sudaryta 2000-07-27 tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Tomas I, b.l. 20, 66-67). 2012-01-09 Kauno apskrities VPK pranešus Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai, kad K. J., būdama neblaivi, 2012-01-09 sudavė smūgius į veidą dukrai V. J., 2012-01-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu V. J. buvo paimta iš motinos, 2012-01-13, 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais V. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant V. J. (Tomas I b.l.21, 26, Tomas II, b.l. 10, 11). 2012-03-22 V. J. buvo grąžinta R. J. (b.l. 23), o 2012-03-28 buvo panaikintas įsakymas dėl laikinosios globos V. J. skyrimo (Tomas I, b.l. 25). Butas, esantis ( - ), ir butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso V. J. (Tomas I, b.l. 28-29, 78). R. J. yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą - vadybos specialybės mokslo bakalauro laipsnį (Tomas I, b.l. 33). R. J. dirba bendrovėje „( - )“, jo valandinis uždarbis sudaro 7,74 svarų, dirba 40 valandų per savaitę (Tomas I, b.l. 35, 38). A. J. nuomoja dviejų miegamųjų namą, esantį ( - ), kuriame pagal nuomos sutartį gyvena su kūdikiu ir R. J. (Tomas I, b.l. 44,45-46, 88, 81-82, 83, 84, 85, 86, 87). 2012-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. J. pripažinta kalta dėl fizinio smurto savo dukros V. J. atžvilgiu panaudojimo ir fizinio skausmo jai sukėlimo (Tomas I, b.l. 48-52). 2012-04-05 atvejo peržiūroje nutarta bendravimo tvarką su V. J. nustatyti teisme, tęsti socialinį darbą su atsakove, teikti psichologinę pagalbą V. J., kad būtų atstatytas vaiko bendravimas su mama (Tomas I, b.l.74-75). 2012-04-03 vaiko apklausoje V. J. nurodė, kad nenori gyventi su mama, nes ji girtuokliavo, rėkė, mušdavo, nežinodavo, kiek yra valandų, liepdavo ruoštis į mokyklą, paaiškino, kad mamos bijo, nori gyventi su tėčiu, su mama norėtų bendrauti po kokių 5-ių mėnesių, galėtų su ja bendrauti per „Skype“ (Tomas I, b.l. 76). K. J. 2011-02-07 buvo įregistruota Darbo biržoje (Tomas I, b.l. 113), 2011 m. gruodžio mėnesį K. J. ( - ) išmokėjo 496,58 Lt. darbo užmokestį (Tomas I, b.l.114), o laikotarpiu nuo 2011-09 iki 2011-11 išmokėjo 1624,50 Lt. (Tomas I, b.l. 126). Byloje pateiktas 2012-05-08 V. J. vardu pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad V. J. mamos nebijo ir nori su ja matytis, kartais ir miegoti, nori, kad močiutė V. būtų šalia, pas mamą grįžti gal ir norėtų, jei ji tikrai pasikeis (Tomas I, b.l. 125). 2012-05-11 Vaiko apklausoje V. J. nurodė, kad mama atėjo pas ją į mokyklą ir liepė perrašyti jos parašytus lapus, kadangi mamos bijojo, perrašė pateiktus lapus, nurodė, kad tvirtai apsisprendusi, kad nori gyventi su tėčiu, su mama norėtų susitikti, bet jos truputį bijo, nori matytis su močiute N., pas mamą grįžti nenori, nes ji gerdavo, rėkdavo, trankydavo per veidą, mušdavosi su sugyventiniu Linu (Tomas II, b.l. 17). 2011-03-25 K. J. nustatytas socialinių paslaugų poreikis (Tomas II, b.l. 7, 8). 2011-12-27 Vaiko apklausoje V. J. paaiškino, jog gyvena su mama ir jos draugu L. K., su kuriuo sutaria normaliai, su mama sutaria blogai, nes ji beveik kasdien geria, išgėrusi liepia 19 val. eiti miegoti, savaitgalį liepia eiti į mokyklą, atima telefoną, kad niekam neskambintų ir nepasakytų, buvo taip, kad visą dieną buvo alkana, mama reikalauja, kad meluotų, nesakytų, jog ji geria, slapstosi atėjus socialinei darbuotojai, su tėčiu sutaria geriau negu su mama, nori gyventi su tėčiu, nes ji negeria, normaliai elgiasi, ne taip kaip mama- geria, triukšmauja, kartais net muziką garsiai pasileidžia (Tomas II, b.l. 9). 2012-05-15 rašte Kauno miesto socialinių paslaugų centras nurodė, kad K. J. gyvena su tėvais L. P. ir N. P. vieno kambario namo dalyje, namuose yra tvarkinga, švaru, yra galimybė įrengti atskirą kambarį V., K. J. bendravo geranoriškai, į namus įsileisdavo, su ja pavykdavo susisiekti telefonu, nedirba, reiškia ketinimus įsidarbinti, neigia girtavimo problemą, socialinio darbo metu girtavimo nepastebėta, psichologo konsultacijoje lankėsi tik vieną kartą, dukros jos gyvenamojoje vietoje nelanko dėl konfliktų su V. J. (Tomas II, b.l.18), 2012-05-07 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad L. P. namuose yra tvarkinga, švaru, sudarytos sąlygos vaikams laikytis higienos (Tomas II, b.l. 101). V. J. šiuo metu mokosi ( - ), kurioje labai gerai pradėjo mokslo metus, gerai sutaria su mokytoja, jai labai padeda teta, klasėje susirado draugų, yra švari ir tvarkinga, atrodo labai laiminga Anglijoje, iš mokyklos pasiima ir atveda tėtis arba teta, vyriausioji mokytoja apsilankiusi namuose, nurodė, kad sąlygos namuose yra geros, namai tvarkingi, švarūs ir šilti, turi atskirą miegamąjį, patenkinti visi jos pagrindiniai poreikiai (Tomas II, b.l. 44, 134, 135, 136). K. J. pateikė prašymą pagal 1980 m. Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių apsektų dėl V. J. neteisėto išvežimo į užsienio valstybę (Tomas II, b.l. 56-60, 61, 140-141, Tomas III, b.l.9-14 ), tačiau 2012-10-29 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodė, jog prašymai buvo užpildyti netinkamai, todėl Tarnyba Jungtinės Karalystės centrinei įstaigai nepateikė K. J. prašymo (Tomas II, b.l. 152). 2011-12-27 – 2012-07-12 šeimos įvertinime nurodyta, kad K. J. stengiasi keisti savo elgesį, lankėsi pas psichologę, lankėsi smurto šeimoje programoje, išsiskyrė su sugyventiniu, dirba, gyvena pas tėvus, su dukra nori bendrauti tik individualiai (Tomas II, b.l. 62-63). 2012-07-12 sprendimu buvo sustabdytas socialinės priežiūros paslaugų teikimas K. J. (Tomas II, b.l. 97). K. J. laikotarpiu 2012-05-22 – 2012-06-29 dirbo ( - ), laikotarpiu 2012-06-05 – 2012-06-29 dirbo ( - ), nuo 2012-07-05 dirba ( - ) (Tomas II, b.l. 99). 2005-12-29 atliktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2005-12-28 apie 21 val. vyras R. J. kumštim sumušė K. J. galvą, suduodamas keletą smūgių, nurodyta, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (Tomas II, b.l. 143). K. J. pateikė teismui bendravimo su dukra programa „Skype“ ištraukas (Tomas II, b.l. 144, 145).

22Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-7719-451/2012, kurioje nurodė, jog sutinka su ieškovo R. J. ieškinio reikalavimu dėl nepilnametės V. J. gyvenamosios vietos nustatymo su juo (Tomas II, b.l. 5-6).

23Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

24Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės abiejų jų bendru sutarimu, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2. 1. p. šalys susitarė, kad V. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. J. (Tomas I, b.l. 66-67). Toks teismo sprendimas yra galutinis, todėl jam įsiteisėjus, įgyjo res judicata galią. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Kartu 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pagrindas pakeisti sutartį ir teismo sprendimą gali būti įvairios aplinkybės, tačiau jos gali lemti tik kai kurių santuokos nutraukimo padarinių pakeitimą, t.y. galima pakeisti tas sutarties sąlygas, kurios susijusios su trunkamaisiais teisiniais santykiais, t.y. nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Ši teisės norma suderinta su kitomis teisės normomis, pvz. su teisės norma, įtvirtinta LR CK 3.169 str., kurios 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kita vertus, šios teisės normos konkuruoja tarpusavyje.

25LR CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai laisva valia detaliai aptaria ir nustato be kita ko ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir tėvų dalyvavimo juos auklėjant klausimus (LR CK 3.53 straipsnio 3 d.), darytina išvada, kad šiuo atveju susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patvirtinimas teismo sprendimu negali būti interpretuojamas kaip ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendimas, todėl ieškinys, pareikštas šioje byloje, negali būti laikomas pakartotiniu ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos tarp šalių nutraukimo abiejų sutikimu, įvertino visas svarbias aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kvalifikuotinas kaip ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaiko gyvenamąja vieta (LR CK 3. 53 straipsnio 3 d.). Atsižvelgiant į tai, nustatomos ir bylos nagrinėjimo ribos, įrodinėjimo pareigos byloje, nustatant, kad šame ginče ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių tarp šalių buvo susitarta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Teismui šioje byloje svarbu nustatyti, ar esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

26Ieškovas ieškinį pareiškė remdamasis tuo, kad atsakovė, su kuria buvo nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, naudojo prieš dukrą psichologinį smurtą, vedė amoralų gyvenimo būdą, yra priklausoma nuo alkoholio, trukdė ieškovui bendrauti su dukra, panaudojo prieš nepilnametę dukrą fizinį smurtą ir už tai buvo nuteista, o po šio įvykio mergaitė buvo paimta iš mamos ir paskyrus laikiną globą kurį laiką gyveno su močiute (ieškovo mama), vėliau ieškovas išvyko su dukra gyventi į Angliją, kur užtikrina dukrai geras gyvenimo ir mokymosi sąlygas. Ieškovas nurodo, kad dukra ne kartą išreiškė norą gyventi su juo ir nurodė, kad dukra mamos bijo.

27Teismas nustatė, kad po santuokos tarp šalių nutraukimo iki 2012 m. sausio 9 d. šalių dukra V. J. gyveno su atsakove K. J. V. J. priklausančiame bute, esančiame ( - ). 2011 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu K. J. šeimai buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis dėl K. J. girtavimo. Šis faktas bei 2011-12-27 V. J. apklausoje duoti paaiškinimai patvirtina, kad K. J., gyvendama su dukterimi, piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai elgėsi su dukra, darydama jai blogą įtaką, reikalaudama meluoti socialinei darbuotojai, kad ji negeria, gąsdindama, kad sukraus daiktus ir išsiųs ją gyventi pas tėtį, triukšmaudama. Tai, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, neneigė ir pati atsakovė, šią aplinkybę patvirtina ir šeimos įvertinime nurodyta kaimynės nuomonė, kad pastaruoju metu atsakovė negirtauja, stengiasi keisti savo elgesį, jos tėvai, esant reikalui, ją sudrausmina.

282012 m. sausio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimu V. J. buvo laikinai paimta iš motinos K. J. po to, kai, nepaisant socialinių paslaugų teikimo, 2012-01-01 – 2012-01-09 laikotarpiu K. J., būdama neblaivi, panaudojo prieš dukrą fizinį smurtą ir sukėlė jai skausmą - už tai 2012 m. kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista, smurto artimoje aplinkoje tyrimo metu K. J. buvo įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra V. J. (įsiteisėjus nuosprendžiui, šis įpareigojimas panaikintas). Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad galiojant draudimui nebendrauti su dukra, prokurorui leidus, K. J. vieną kartą buvo susitikusi du dukra. Nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. gegužės 30 dienos V. J. gyveno su močiute V. J., kuri 2012-01-13 ir 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo paskirta laikinąja V. J. globėja. 2012 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną atsakovės K. J. bendravimo tvarką su dukra V., pagal kurią ji su dukra bendrauja dalyvaujant globėjai V. J.. Atsakovė 2012-12-03 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ignoravo teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką (pirmos instancijos teismo nutartį atsakovė skundė, tačiau aukštesnės instancijos teismas atskirojo skundo netenkino), nevykdydama teismo nutarties bei ignoruodama dukters interesus, kuri ne kartą nurodė, jog mamos bijo, ji tik vieną kartą susitiko su dukra globėjai žinant, kitais kartais ji susitikdavo su dukra atvykusi į dukters mokyklą, apie tai net neinformavusi globėjos. 2012 m. gegužės 30 dieną ieškovas R. J. išvyko su dukra V. J. į Angliją.

29Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių dukra patyrė motinos smurtą ir grasinimus, nusivylimą ir neigiamas emocijas dėl motinos alkoholio vartojimo ir leidžia daryti išvadą, kad šalių dukrai gyvenant su mama, jos interesai buvo pažeisti ne vieną kartą, aplinka dukrai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokią aplinką dukrai užtikrina ieškovas, su kuriuo šalių dukra jau kurį laiką gyvena. Akivaizdu, kad vaiko sunki psichologinė būsena, baimės jausmas, noras pakeisti gyvenamąją vietą, ką liudija V. J. 2011-12-27, 2012-04-03 ir 2012-05-11 apklausų, atliktų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, protokolai, bei jos apklausa, atlikta 2012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu, susiformavo ne staiga, ne dėl vienkartinio motinos netinkamo elgesio, bet dėl ilgalaikio motinos neigiamo poveikio vaikui. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog dukra V. yra aikštingo būdo, tai iš dalies patvirtina ir baudžiamosios bylos Nr. 1-904-530/2012 medžiaga, kurioje pateikta V. J. charakteristika, įvardinant, kad mergaitė labai mėgsta visiems vadovauti, viskas turi būti pagal jos norus ir supratimą, yra principinga. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina atsakovės, kaip motinos, neigiamą įtaką dukrai, kadangi ji, gyvendama su dukra ir ją auklėdama, turėjo daugiausiai įtakos dukros, kaip asmenybės formavimuisi. Atsakovė nurodė, kad ji visada buvo reikli dukrai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės reiklumas buvo perdėtas (pvz. tuomet, kai dukrai buvo liepiama eiti miegoti 19 val.) bei peraugantis į agresiją ir smurtą prieš dukrą.

302011-12-27 – 2012-07-12 šeimos įvertinime nurodyta, kad K. J. stengiasi keisti savo elgesį, lankėsi pas psichologę, lankėsi smurto šeimoje programoje, išsiskyrė su sugyventiniu, dirba, gyvena pas tėvus, su dukra nori bendrauti. Tai, kad po smurto prieš vaiką panaudojimo ir vaiko paėmimo iš motinos, atsakovė stengiasi keisti savo elgesį, teismas vertina teigiamai, atsižvelgiant tai, kad priešingu atveju reiktų spręsti, ar, nėra pagrindo apriboti atsakovės motinos valdžią dukros atžvilgiu. Tačiau šie neseniai atsiradę teigiami pokyčiai nepaneigia vaiko teisių pažeidimo fakto (juo labiau, kad dar yra neišnykęs teistumas dėl smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo) ir šios bylos aplinkybių kontekste neturi esminės reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovei socialinės paslaugos buvo teikiamos beveik metus laiko iki smurto prieš vaiką panaudojimo. Socialinių paslaugų ir socialinių darbuotojų atsakovė vengė, problemą neigė, o teigiami pokyčiai atsirado tik paėmus vaiką iš motinos po smurto prieš vaiką panaudojimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad gyvenimo aplinka pas motiną vaikui tapo nesaugi ir nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Papildomai pažymėtina, kad, kaip nurodė ieškovas, trečiasis asmuo V. J. bei nepilnametė duktė V. J., atsakovė ne visada leisdavo dukrai bendrauti su tėvu ir močiute (ieškovo mama). Šią aplinkybę patvirtino Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paaiškinimai 2012 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu bei tas faktas, kad atsakovė nebendravo su dukra, dalyvaujant jos laikinajai globėjai – močiutei V. J., kaip nustatė teismas, motyvuodama tuo, kad su ja nesutaria.

31Atsakovas pateikė teismui LR CPK 113 str. 3 d. nustatyta tvarka išverstą ir patvirtintą ( - ) raštą, patvirtinantį, kad V. J. šiuo metu mokosi ( - ) Anglijoje, kurioje labai gerai pradėjo mokslo metus, gerai sutaria su mokytoja, jai labai padeda teta, klasėje susirado draugų, yra švari ir tvarkinga, atrodo labai laiminga Anglijoje; iš mokyklos ją pasiima ir atveda tėtis arba teta; vyriausioji mokytoja apsilankiusi namuose, nurodė, kad sąlygos namuose yra geros, namai tvarkingi, švarūs ir šilti, V. turi atskirą miegamąjį, patenkinti visi jos pagrindiniai poreikiai (Tomas II, b.l. 44, 134, 135, 136). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei jo atstovės paaiškinimai teismo posėdžių metu, ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo buities, gyvenimo aplinkos sąlygos yra tinkamos ir geresnės negu atsakovės, ieškovas gali užtikrinti visas sąlygas dukrai V. J. augti sveika, intelektualia dorovinga bei tvirta asmenybe ir tai jau daro. Tai, kad ieškovas, nuolat gyvenantis užsienyje, ėmėsi skubių priemonių vaiko interesams apsaugoti – prašė laikinai skirti vaiko globėja vaiko močiutę kol mergaitė pabaigs mokslo metus, nepaneigia išvados, kad atsakovas gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Ieškovas nurodė, kad nedraus bendrauti dukrai su mama, prašė teismo nustatyti jų bendravimo tvarką, todėl darytina išvada, kad išvykus į užsienį, vaiko socialiniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančia motina bei giminaičiais nebus prarasti. Pati V. J. ne kartą išreiškė norą išvykti iš Lietuvos, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Anglijoje ji jaučiasi gerai, susirado draugų. Vertinant ieškovo galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, buvusią pas atsakovę vaiko nesaugią gyvenimo aplinką, gerus vaiko ir tėvo tarpusavio santykius, stiprų emocinį tarpusavio ryšį, abipusį norą gyventi kartu, jų nuolatinį siekį neprarasti tarpusavio ryšio, bendrauti, nežiūrint į tai, kad tėvas nuolat gyvena užsienyje, stiprų ryšį su ieškovo seserimi (su kuria jie kartu gyvena), įvertinus tai, kad vaiko nuomonė yra motyvuota ir neparemta kokia nors jo interesams prieštaraujančia nauda, darytina išvada, kad vaiko noras neprieštarauja jo interesams. Pažymėtina ir tai, kad buities sąlygos pas ieškovą namuose (gyvena nuomojamame name kartu su seserimi A. J. ir jos dukrele, V. J. skirtas atskiras kambarys antrajame namo aukšte, šalia tėvo R. J. kambario) yra geresnės negu pas atsakovę, kuri gyvena kartu su tėvais jų 1,5 kambario bute ir, nors turi galimybę įrengti atskirą kambarį dukrai, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad tam ji neturi lėšų, kadangi jos pajamos yra mažos. Ieškovas Anglijoje su drauge susilaukė sūnaus, todėl atsižvelgiama ir į vaiko teisę palaikyti ryšius su broliu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK3.156 str.), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką dukrai. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas geria alų, yra sirgęs psichinėmis ligomis, tačiau šių aplinkybių neįrodė, o jos teiginius, kad ieškovas nepasiima dukros iš mokyklos, kad dukrai Anglijos mokykloje yra sunku, paneigia ( - ) raštas, kuriame nurodyta, jog V. J. iš mokyklos pasiima ir atveda tėtis arba teta, ji labai gerai pradėjo mokslo metus, gerai sutaria su mokytoja, susirado draugų, jaučiasi laiminga Anglijoje. Atsakovė pateikė teismui 2005 m. specialisto išvadą dėl jos sumušimo, nurodant, kad ją sumušė atsakovas, tačiau ji nepateikė teismui teismo nuosprendžio dėl tokio sumušimo, todėl daryti išvados apie buvusį smurtą teismas negali. Be to, tai nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų. Teismas vertina kaip nepagrįstus atsakovės atstovės argumentus, kad ieškovas nuolat dirba, todėl negali prižiūrėti dukters, kuri Anglijoje yra viena ir niekieno neprižiūrima. Tai, kad ieškovas turi nuolatinį legalų darbą, ir jo gaunamas darbo užmokestis užtikrina jo ir dukters poreikius, vertintina teigiamai ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip vaiko nepriežiūra. Kaip minėta, ( - ) raštas patvirtina, kad mergaitė yra prižiūrėta, atvedama į mokyklą, ir pasiimama iš jos. Tai, kad atsakovui negalint, mergaitę iš mokyklos pasiima ieškovo sesuo, nepaneigia ieškovo rūpinimosi dukra. Teismas negali taikyti nevienodų standartų kiekvienam iš tėvų. Atsakovė taip pat dirba, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, ji taip pat darbo metu negalėtų pasiimti dukters iš mokyklos, todėl tikėtina, kad mergaitė iš mokyklos pareitų namo pati, arba ją pasiimtų atsakovės giminaičiai.

32LR CK3.164 straipsnis numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Visose nepilnametės šalių dukters apklausose, vykusiose 2011-12-27, 2012-04-03 ir 2012-05-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, bei apklausoje, atliktoje 2012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu, nepilnametė V. J. aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi su tėčiu R. J., nurodydama, kad su juo gerai sutaria, jis negeria ir nešaukia, tėvo gyvenamojoje vietoje Anglijoje ji jaučiasi gerai, kad gerai sutaria su tėčio seserimi, su kuria gyvena viename name, bei tėčio drauge, su kuria ieškovas neseniai susilaukė sūnaus. Nors atsakovė bandė paneigti šį vaiko išreikštą norą gyventi su tėčiu, nurodydama, kad ji pati savo noru parašė raštelį, kuriame nurodė, jog mamos nebijo ir nori su ja matytis, kartais ir miegoti, pas mamą grįžti gal ir norėtų, jei ji tikrai pasikeis, tačiau 2012-05-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusioje vaiko apklausoje V. J. nurodė, kad mama atėjo pas ją į mokyklą ir liepė perrašyti jos parašytus lapus, o ji perrašė jai pateiktus lapus, kadangi mamos bijojo bei nurodė, kad yra tvirtinai apsisprendusi, kad nori gyventi su tėčiu, pas mamą grįžti nenori, o atsakovės bei liudytojo A. K. paaiškinimai dėl raštelio surašymo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad dukra jos nebijo ir nori gyventi su ja. Priešingai – ši aplinkybė leidžia spręsti ir apie tam tikrą atsakovės asmenybę, būdo savybes, kuomet ji nepriima vaiko daug kartų išreikštos nuomonės dėl noro gyventi su tėčiu, savo priešingą nusistatymą agresyviai rodo vaiko atžvilgiu ir daro neigiamą poveikį jo asmenybės formavimuisi. Net jeigu atsakovė ir nenurodė dukrai, kokį tekstą ji turi parašyti, vien tas faktas, kad po smurto prieš vaiką naudojimo ji paprašo vaiko parašyti jo nuomonę apie konfliktinę situaciją, negali būti vertinamas kitaip kaip spaudimas vaikui. Atsakovė daro spaudimą vaikui, nepriimdama dukters nuomonės, vietoje to, kad dukrai aiškiai ir nedviprasmiškai parodytų, kad ji, ją mylėdama, besąlygiškai pritaria jos padarytam apsisprendimui šiame etape gyventi su tėvu ir kad ji gerbs dukros pasirinkimą, koks jis bebūtų, įvertindama tai, kad galbūt, atkūrus šiltą ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstą bendravimą su mama, savo kategorišką nusistatymą dėl gyvenimo su mama dukra ateityje pakeis. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovo mama moko dukrą kalbėti atsakovės nenaudai, tačiau šių aplinkybių neįrodė. 2011-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusioje apklausoje V. J., dar gyvendama su atsakove, nurodė, jog nori gyventi su tėčiu. Tai paneigia močiutės įtakos vaikui galimybę tuo metu. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad V. J. turi objektyvią priežastį bijoti mamos – atsakovė yra nuteista už smurtą prieš dukrą panaudojimą. Nors atsakovė pateikė teismui jos pokalbių su dukra programa „Skype“ ištraukas, tačiau jos nieko nei įrodė, nei paneigė, tiesiog patvirtino, kad atsakovė su dukra bendrauja programa „Skype“.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta medžiaga suteikia pagrindą daryti išvadą, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, yra pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl šalių dukters gyvenamosios vietos - mažametės V. J. gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta su tėvu (ieškovu), kadangi atsakovės gyvenamoji aplinka tapo nesaugi vaikui, atsakovė nesudaro dukrai sąlygų užaugti sveika, intelektualia, dorovinga bei tvirta asmenybe, kaip buvo tikėtasi šalims susitarus dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, o tokias gyvenimo sąlygas dukrai sudaro ieškovas, kurio gyvenamoji aplinka yra saugi. Teismo vertinimu, gyvenamosios vietos pakeitimas labiausiai atitiks vaiko interesus.

34Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo

35Ieškovas ieškiniu prašo, nustačius dukters V. J. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės materialinį išlaikymą dukrai po 300,00 Lt. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

36Atsakovė nurodė, kad gali dukters išlaikymui skirti tik 200 Lt. per mėnesį, kadangi jos mėnesinė alga yra minimali, tik kartais už viršvalandžius uždirba šiek tiek daugiau.

37Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukdamas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės abiejų jų bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.2. p. šalys susitarė, kad R. J. teiks dukters V. J., gim. ( - ) išlaikymą po 300 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki dukters pilnametystės. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu R. J., atsirado pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo dukrai teikimo.

38Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

39Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.

40CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu. Pažymėtina tai, kad vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Todėl ieškovas nepagrįstai nurodė, jog priteisiant išlaikymą vaikams turi būti remiamasi vienos minimalios mėnesio algos dydžiu. Įstatyme (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) yra nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011).

41Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

42Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

43Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo metu išlaikymo dydis, teikiamas vieno iš tėvų periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt. nepilnametei šalių dukrai per mėnesį yra optimalus. Teismas, prieidamas šios išvados, atsižvelgia į tai, kad šalių dukra yra beveik vienuolikos metų amžiaus, lanko mokyklą. Nors ieškovas nepateikė teismui dukters išlaikymo išlaidų detalaus apskaičiavimo, tačiau akivaizdu ir neįrodinėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužius ir avalynę, ugdymo priemones, vaistus, vitaminus, kitas prekes, mokėti už jo ugdymą, už keliones į mokyklą ir kitur, pramogas. Be to, vaikui augant, išlaidos didėja. Įvertinant tai, kad prekių ir paslaugų kainos šiuo metu yra padidėjusios ir nuolatos auga, bei įvertinus tai, kad šalių dukra gyvena Anglijoje, kur prekių ir paslaugų kainos yra dar didesnės, darytina išvada, kad 600 Lt. suma per mėnesį tokio amžiaus vaiko išlaikymui yra suma, tenkinanti tik minimalius vaiko poreikius. Todėl priteisdamas iš atsakovės dukters išlaikymui dar mažesnę nei 300 Lt. per mėnesį sumą, teismas nusižengtų vaiko interesams. Pažymėtina, kad tokią nuomonę pareiškė ir institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė. Kitą vertus, atsakovei teikti išlaikymą dukrai didesne suma nei 300 Lt. objektyviai neleidžia jos turtinė padėtis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, dirbdama ( - ) gauna vidutiniškai 1086,00 Lt. mėnesinį darbo užmokestį (Tomas III, b.l. 35), neturi aukštojo išsilavinimo (todėl nėra galimybių siekti didesnio darbo užmokesčio), neturi jokio nekilnojamojo turto, daro išvadą, kad ji nepajėgi teikti dukrai išlaikymą, užtikrinantį maksimalius vaiko poreikius. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovas, nors Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, tačiau gyvena ir dirba Anglijoje, jo valandinį darbo užmokestį sudaro 7,74 svarai (dirba 40 valandų per savaitę), bei atsižvelgiant į tai, kad Anglijoje socialinės garantijos vaikus auginantiems tėvams yra labai palankios (mokamos pašalpos, suteikiamos įvairios kompensacijos), darytina išvada, kad ieškovas turi galimybę prisiimti didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų, taip užtikrinant dukters didesnius nei minimalius poreikius.

44Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistinas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-04 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2. p. , nustatant, kad atsakovė dukters V. J. išlaikymui teikia 300 Lt. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šias lėšas kiekvieną mėnesį pervedant į R. J., a/k ( - ) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), ( - ). Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio 19 d. teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovės K. J. dukrai V. J. laikiną išlaikymą po 200,00 kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymas iš atsakovės priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o laikinoji apsaugos priemonė (priteistas laikinas išlaikymas) - naikintina. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės V. J. atstovas R. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

45Dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos

46Ieškovas ieškinyje prašo, nustačius šalių dukters V. J. gyvenamąją vietą su juo, nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką.

47Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

48Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukdamas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės abiejų jų bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.3. p. šalys susitarė, kad K. J. įsipareigoja netrukdyti tėvui R. J. bei kitiems artimiems giminaičiams dalyvauti dukters V. J., gim. ( - ) auklėjime, ugdyme bei rūpintis jos sveikata, dvasiniu ugdymu, o tėvas, R. J., pageidaudamas bendrauti su dukra V.iš anksto apie tai įspėja K. J. ir paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į jos gyvenamąją vietą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu R. J., atsirado pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

49Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

50Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką:

51a) Kiekvieną dieną per pokalbių programą" SKYPE";

52b) Abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus:

53motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. ( ne mokslo metų laiku) iš anksto apie tai įspėja R. J. ir paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama dukros laikiną gyvenamąją vietą.

54c) Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su tėvu R. J. ir iš anksto susitarus dviem savaitėm K. J. paima dukrą V. J. iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama laikiną dukros gyvenamąją vietą.

55Per Didžiąsias Šventes bendrauja:

56a) Neporiniais metais - per Šv. Kalėdas ir Naujus Metus- vieną savaitę V. J. bendrauja su tėvu R. J..

57b) Neporiniais metais - per Šv. Velykas- vieną savaitę V. J. bendrauja su motina K. J., kuri dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama dukros laikiną gyvenamąją vietą.

58c) Poriniais metais priešingai.

59Atsakovė nurodė, jog yra neaišku, kaip realiai K. J. galės įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką, tačiau priešieškinio nepateikė, nenurodė, kokia bendravimo tvarka jai būtų priimtina.

60Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nenustatytas atsakovės bendravimas šalių dukters mokyklos atostogų metu. Ieškovas savo siūlomoje bendravimo tvarkoje, siūlo abipusiu susitarimu šalims susitarti dėl atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos, o nepavykus to padaryti, nustatyti tvarką, pagal kurią dukters ne mokslo metų laiku atsakovė galės bendrauti su dukra iš anksto apie tai įspėjusi R. J., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatant ją į gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į atsakovės pageidavimą matytis su dukra jos mokslo atostogų metu, ši ieškovo siūloma tvarka tikslinama, nurodant, kad atsakovė su dukra šia tvarka gali bendrauti ir dukters mokslo atostogų metu. Nors atsakovės atstovė neigiamai vertino šią tvarką dar ir dėl to, kad joje nėra numatyta bendravimo tvarka su seneliai (atsakovės tėvais), tačiau šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl bendravimo tvarkos su seneliais, todėl toks atsakovės atstovės argumentas nepagrįstas.

61Ieškovas siūlo nustatyti, kad atsakovė su dukra kasdien bendrauja per pokalbių programą „Skype“. Teismas, įvertindamas nuolatinę technologijų kaitą, galimus programos „Skype“ trikdžius bei situaciją, kai atsakovė, ar šalių dukra negalės prisijungti prie programos „Skype“, nustato, kad atsakovė su dukra kasdien bendrauja pokalbių programa „Skype“ ar kitomis susisiekimo priemonėmis. Nors atsakovės atstovė kritikavo šią tvarką, nurodydama, kad joje nėra apibrėžtas konkretus bendravimo laikas, tačiau teismo vertinimu, tokio laiko nustatyti būtinybės nėra, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra jau yra tokio amžiaus, kad pati sugeba naudotis programa „Skype“, į tai, kad tiek atsakovės, tiek šalių dukros bendravimo tvarka neturi per daug suvaržyti, apribojant galimybes turėti tam tikrą valandą kitų planų.

62Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos švenčių dienomis bei vasaros atostogų metu tarp šalių ginčo nekilo, o teismo vertinimu, ši tvarka yra teisinga abiejų tėvų atžvilgiu, neprieštarauja vaiko interesams ir nepažeis motinos teisių.

63Ieškovas ieškinyje įsipareigojo vieną kartą metuose K. J. ir dukrai apmokėti kelionę iš Lietuvos į Angliją ir atgal pasiimant dukrą bendravimui. Todėl darytina išvada, kad kelionių išlaidų našta, susidaranti dėl bendravimo su vaiku, gyvenančiu kitoje valstybėje, motinai bus iš dalies padengta ieškovo sąskaita. Teismo vertinimu, pagal šią bendravimo tvarką motinai bus suteiktos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, kiek tai objektyviai yra įmanoma dukrai ir motinai gyvenant skirtingose valstybėse. Todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, tenkintinas.

64Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkinamas pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1000,00 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Tomas I, b.l. 8) bei ieškovo sumokėtą 139,00 Lt. žyminį mokestį (Tomas I, b.l. 9) (LR CPK 93 str., 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.)

65Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 32,54 Lt. (CPK 88 str. l d. 3 p., 92 str., 96 str.).

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Nutarė

67Ieškinį tenkinti.

68Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00191-199/2007 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą, nustatant, kad šalių dukros V. J., gim. ( - ), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. J., a/k ( - ).

69Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00191-199/2007 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktą, nustatant, kad motina K. J., a/k ( - ) teikia išlaikymą nepilnametei dukrai V. J., gim. ( - ), po 300 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, šias lėšas kiekvieną mėnesį pervedant į R. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), ( - ). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės V. J. atstovas R. J., a/k ( - ), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

70Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00191-199/2007 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punktą, nustatant, kad nustatoma tokia K. J., a/k ( - ) bendravimo su dukra V. J., gim. ( - ), bendravimo tvarka:

71„K. J. su dukra V. J. kasdien bendrauja pokalbių programa „Skype“ ar kitomis susisiekimo priemonėmis.

72K. J. su dukra V. J. bendrauja abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus: motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. (ne mokslo metų laiku, taip pat jos mokslo atostogų metu) iš anksto apie tai įspėja R. J. ir paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristato į gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama dukros laikiną gyvenamąją vietą.

73Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su motina K. J., iš anksto susitarus dviems savaitėms paimdama dukrą V. J. iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą, prieš tai nurodydama laikiną dukros gyvenamąją vietą.

74Per Didžiąsias Šventes K. J. su dukra V. J. bendrauja:

75Poriniais metais - per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus - vieną savaitę, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatant į jos gyvenamąją vietą, prieš tai nurodant dukros laikiną gyvenamąją vietą.

76Neporiniais metais – per Šv. Vėlykas - vieną savaitę, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku pristatant į jos gyvenamąją vietą, prieš tai nurodant dukros laikiną gyvenamąją vietą.

77Su tėvu R. J. dukra V. J. Didžiąsias Šventes praleidžia:

78Neporiniais metais - per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus - vieną savaitę.

79Poriniais metais - per Šv. Vėlykas - vieną savaitę.

80Priteisti iš atsakovės K. J. a.k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovo R. J., a/k ( - ), gyv. ( - ), naudai 1139,00 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis litus 00 ct.) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

81Priteisti iš atsakovės K. J. a.k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai – 32,54 Lt. (trisdešimt du litus 54 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

82Panaikinti 2012-10-19 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną V. J. gyvenamąją vietą su tėvu R. J., laikiną K. J. bendravimo su dukra V. J. tvarką bei priteistą laikiną išlaikymą iš K. J..

83Sprendimas išlaikymo dalyje bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dalyje dėl laikino išlaikymo vykdomas skubiai.

84Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovas patikslintu ieškiniu (Tomas II, b.l. 26-32) prašo:... 3. 1) iki dukros V. J. pilnametystės nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą su... 4. 2) nustatyti tokią V. J. bendravimo tvarką su jos motina K. J.:... 5. a) Kiekvieną dieną per pokalbių programą" SKYPE";... 6. b) Abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus:... 7. motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. ( ne mokslo metų laiku) iš... 8. c) Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su tėvu R. J. ir iš... 9. Per Didžiąsias Šventes bendrauja:... 10. a) Neporiniais metais - per Šv. Kalėdas ir N. Metus- vieną savaitę V. J.... 11. b) Neporiniais metais - per Šv. Velykas- vieną savaitę V. J. bendrauja su... 12. c) Poriniais metais priešingai.... 13. 3) Priteisti iš K. J., a/k ( - ) nepiln. dukros V. J., gim. ( - ) (a/k ( - )... 14. Šių piniginių išmokų turto tvarkytoju uzufrukto teise iki dukros V. J.,... 15. 4) Nustatyti, kad K. J., a/k ( - ) dukrai priteistas mat. išlaikymo lėšas... 16. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dukra, gyvendama su mama, pastoviai jos... 17. Atsakovė V. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį (Tomas II, b.l. 73-77)... 18. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepime į ieškinį (Tomas II, b.l. 40-42) nurodė,... 19. 2012-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu apklausta šalių nepilnametė... 20. Ieškinys tenkintinas.... 21. Byloje nustatyta, jog V. J. gimė ( - ), jos tėvas – R. J., motina – K. J.... 22. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius... 23. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ... 24. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukė santuoką tarp... 25. LR CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko... 26. Ieškovas ieškinį pareiškė remdamasis tuo, kad atsakovė, su kuria buvo... 27. Teismas nustatė, kad po santuokos tarp šalių nutraukimo iki 2012 m. sausio 9... 28. 2012 m. sausio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių... 29. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių dukra patyrė motinos... 30. 2011-12-27 – 2012-07-12 šeimos įvertinime nurodyta, kad K. J. stengiasi... 31. Atsakovas pateikė teismui LR CPK 113 str. 3 d. nustatyta tvarka išverstą ir... 32. LR CK3.164 straipsnis numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta... 34. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ... 35. Ieškovas ieškiniu prašo, nustačius dukters V. J. gyvenamąją vietą su... 36. Atsakovė nurodė, kad gali dukters išlaikymui skirti tik 200 Lt. per... 37. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukdamas santuoką... 38. Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti... 39. Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko... 40. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo... 41. Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai,... 42. Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko... 43. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į... 44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistinas Kauno miesto apylinkės... 45. Dėl atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos ... 46. Ieškovas ieškinyje prašo, nustačius šalių dukters V. J. gyvenamąją... 47. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje... 48. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-04 sprendimu nutraukdamas santuoką... 49. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku... 50. Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su dukra tvarką:... 51. a) Kiekvieną dieną per pokalbių programą" SKYPE";... 52. b) Abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o susitarti nepavykus:... 53. motina K. J., pageidaudama bendrauti su dukra V. ( ne mokslo metų laiku) iš... 54. c) Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su tėvu R. J. ir iš... 55. Per Didžiąsias Šventes bendrauja:... 56. a) Neporiniais metais - per Šv. Kalėdas ir Naujus Metus- vieną savaitę V.... 57. b) Neporiniais metais - per Šv. Velykas- vieną savaitę V. J. bendrauja su... 58. c) Poriniais metais priešingai.... 59. Atsakovė nurodė, jog yra neaišku, kaip realiai K. J. galės įgyvendinti... 60. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nenustatytas atsakovės... 61. Ieškovas siūlo nustatyti, kad atsakovė su dukra kasdien bendrauja per... 62. Dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos švenčių dienomis bei vasaros... 63. Ieškovas ieškinyje įsipareigojo vieną kartą metuose K. J. ir dukrai... 64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkinamas pilnai, iš... 65. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 67. Ieškinį tenkinti.... 68. Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu... 69. Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu... 70. Pakeisti 2007 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu... 71. „K. J. su dukra V. J. kasdien bendrauja pokalbių programa „Skype“ ar... 72. K. J. su dukra V. J. bendrauja abipusiu tėvų ir dukros V. susitarimu, o... 73. Vasaros atostogų metu V. J. dvi savaites bendrauja su motina K. J., iš anksto... 74. Per Didžiąsias Šventes K. J. su dukra V. J. bendrauja:... 75. Poriniais metais - per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus - vieną savaitę,... 76. Neporiniais metais – per Šv. Vėlykas - vieną savaitę, dukrą paimant iš... 77. Su tėvu R. J. dukra V. J. Didžiąsias Šventes praleidžia:... 78. Neporiniais metais - per Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus - vieną savaitę.... 79. Poriniais metais - per Šv. Vėlykas - vieną savaitę.... 80. Priteisti iš atsakovės K. J. a.k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovo R. J., a/k ( -... 81. Priteisti iš atsakovės K. J. a.k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai –... 82. Panaikinti 2012-10-19 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 83. Sprendimas išlaikymo dalyje bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 84. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...