Byla 2-539-305/2019
Dėl sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir L. L

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovų A. V. ir A. V. atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovui B. K. ir jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, trečiajam asmeniui L. L., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Prasauskui, nedalyvaujant ieškovams A. V. ir A. V. (atstovaujami advokato), trečiojo asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir A. V. ieškinį atsakovui B. K. dėl sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir L. L..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovų ieškinio reikalavimai, argumentai ir paaiškinimai

51.

6Ieškovai A. V. ir A. V. ieškiniu atsakovui B. K. prašo: 1) nustatyti žemės sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, esančio ( - ), ir kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, esančio ( - ), priklausančių A. V. ir A. V., kurie ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, esančiu ( - ), priklausančiu B. K., ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geometra“ parengtus žemės sklypų planus; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

72.

8Ieškovų ieškinyje nurodyta:

92.1.

10UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, atlikdama kadastrinius matavimus žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, esančio ( - ), priklausančio B. K., kuris ribojasi su A. V. ir A. V. žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, esančiu ( - ), ir žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, esančiu ( - ), pažeidė galiojančius teisės aktus, ko pasekoje sumažėjo ieškovų teisėtai valdomo žemės sklypo plotas, nes matuojamo sklypo ribą perkėlė į ieškovų žemės sklypų gilumą. Dėl šios priežasties ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilkaviškio skyrių. 2017 m. kovo 15 d. gavo raštą Nr. 19SD-705-(14.19.104), kuriame nurodyta, kad minėtų žemės sklypų ribos ir jų ilgiai tarpusavyje nedera, o žemės sklypų naudojimas vietovėje neatitinka žemės sklypų planuose ir brėžinyje nurodytų žemės sklypų ribų, daroma išvada, kad nurodytų žemės sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, informuojama, kad situacija sprendžiama žemės sklypo ribas pakeičiant administracine tvarka savininkams susitarus, o nesusitarus teisminiu būdu. Ieškovai atsakovui siūlė kompromisinius variantus savo žemės sklypo dalies praradimo sąskaita, tačiau atsakovas nesutiko. Kadangi sklypų savininkams susitarti žemės sklypo ribas pakeisti administracine tvarka nepavyko, kilo ginčas, ieškovai kreipiasi į teismą. Ieškovai 2017 m. gegužės 17 d. sudarė sutartį su UAB „Geometra“ dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų, darbai yra pradėti, bet dėl tos pačios priežasties yra nebaigti.

112.2.

12Ieškovai reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: UAB „Geometra“ parengtu žemės sklypo planu, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ vietovės kadastro žemėlapio ortofoto, VĮ „Registrų centras“ išrašu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, Žemės sklypo Nr. 928-1 planu, VĮ „Registrų centras“ išrašu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, Žemės sklypo Nr. 928-2 planu, VĮ „Registrų centras“ išrašu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, Žemės sklypo Nr. 928-2 planu, UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ parengtu žemės sklypo planu, UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ Žemės sklypo situacijos planu, NŽT Vilkaviškio skyriaus 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19SD-705-(14.19.104)2001-05-15, Paslaugų sutartimi Nr. RV20170517-01 su UAB „Geometra“, pinigų priėmimo kvitu Serija ABU Nr.1992485.

132.3.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu teismas sprendžia, jog riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje.

152.4.

16Šiuo atveju ieškovų žemės sklypas pagal esamus galiojančius žemės sklypo planus ir UAB „Geometra“ parengtus geodezinių matavimų žemės sklypų planus atitinka tikrovę bei nusistovėjusią tvarką, duomenis įregistruotus VĮ „Registrų centras“. Ieškovai įsigijo žemės sklypus tokius, kokie jie šiuo metu yra fiksuoti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Ieškovus esamos jų žemės sklypų ribos tenkina. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, esantis ( - ), yra perduotas naudotis L. L. 2008 m. gruodžio 9 d. Panaudos sutarties pagrindu (1 t., b. l. 3-6).

173.

18Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Erikas Rugienius ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 42 sek. – 2 min. 50 sek.). Papildomai paaiškino:

193.1.

20Prašo nustatyto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, esančio ( - ), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, esančio ( - ), priklausančių ieškovams, ribas pagal pateiktus UAB „Geometra“ parengtus žemės sklypų planus. Ieškovai žemės sklypais faktiškai naudojasi pagal pateiktus planus. Šiai dienai yra galiojantis Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono (savivaldybės) Pilviškių seniūnijos Pilviškių kadastro vietovės 3953 Laisvos žemės fondo žemės planas, kuriame atsispindi žemės sklypų būtent tokia pati konfigūracija, kokia yra pateiktuose žemės sklypų planuose. Matininkas, sudarydamas ieškovų žemės sklypų planus, vadovavosi minėtu Laisvos žemės fondo žemės planu. Iš pateikto Pilviškių kadastro vietovės plano matyti, kad žemės sklypų planai yra tokie jau nuo jų įsigijimo momento. Nustačius ieškovų žemės sklypų ribas pagal ieškovų pateiktus planus, atsakovo žemės sklypo plotas iš esmės nesumažės, plotas išliks tokio dydžio, kokio ir turėtų būti, atsakovo žemės sklypo konfigūracija nesikeičia: pagal Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės 1992 m. gegužės 21 d. atsakovo žemės sklypo planą atsakovo žemės sklypo apatinė riba yra 25 m., tokio pat ilgio minėta atsakovo žemės sklypo riba yra ir UAB „Geometra“ 2018 m. gegužės 7 d. parengtame ieškovų žemės sklypo plane, taigi atsakovo žemės sklypo plotas nesumažėja. Tokia situacija, kad galimai žemės sklypai persidengia, netelpa pagal plotus, susiklostė dėl paties atsakovo aktyvių veiksmų: jis atsikėlė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį į plotą, esantį virš jo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, dėl ko atsakovo žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, jo ribos pasislinko į apačią. Jei žemės sklypo, esančio virš žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, nebūtų, tai ir esamos problemos nebūtų. Iš UAB „Geometra“ parengto ieškovų žemės sklypo plano matosi, kad atsakovo žemės sklypo konfigūracija atitinka atsakovo žemės sklypo konfigūraciją pagal 1991 m. žemės sklypo planą. Tuo tarpu matininko Virginijaus Ševčenkos parengtas atsakovo žemės sklypo planas yra netinkamas, nes iš pirminių dokumentų matyti, kad toks planas nėra galimas, jis neatitinka ir šiai dienai galiojančio Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono (savivaldybės) Pilviškių seniūnijos Pilviškių kadastro vietovės 3953 Laisvos žemės fondo žemės plano. Vizualiai matosi, kad viršutinė riba, kuri pagal pirminius dokumentus turėtų būti 11,50 m., o matininko Virginijaus Ševčenkos parengtame atsakovo žemės sklypo plane yra 24,46 m., riba, kuri pagal pirminius dokumentus turėtų būti 25 m., Virginijaus Ševčenkos parengtame plane yra 10,13 m., o vakarinė riba pagal pirminius dokumentus turėtų būti apie 81,00 m., o Virginijaus Ševčenkos parengtame plane yra 74,64 m. tai reiškia, kad žemės sklypas sutrumpėja į ilgį, bet išplatėja į plotį. Taip savaime gaunasi, kad žemės sklypo riba pasislenka į gretimą žemės sklypą. Ieškovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, yra statiniai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas), o žemės sklype, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, statinių nėra. Ieškovai, įsigiję žemės sklypus, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 ir kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, leido tam tikra dalimi žemės sklypų naudotis atsakovui ir jo sutuoktinei, tačiau tai nereiškia, kad nuosavybės teisė į minėtą dalį žemės sklypų perėjo atsakovui (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 22 sek. – 27 min. 30 sek.).

213.2.

22Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos buvo ženklinamos ir tikslinamos ne vieną kartą: 1992 m. gegužės 21 d. Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės taryba patikslino jam priklausančio žemės sklypo ribas, 1995 m. gruodžio 29 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas sudarė ir nustatė žemės sklypo eksplikaciją, Pilviškių ART žemėtvarkininkas D. Juraitis sudarė žemės sklypų brėžinius, kurie yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, be to, žemės sklypo ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje. Taigi, apie kokius nors atliekamus matavimus 1992 metais bei 1995 metais nei ieškovai, nei prieš tai buvę savininkai nebuvo informuoti, kas matyti iš paties atsakovo pridedamų dokumentų. Priešingai, 2001 m. lapkričio 10 d. buvo atliekamos ieškovų (tuomet priklausančių E. M.) žemės sklypų paženklinimo – parodymo procedūros ir nustatyta žemės sklypų ribos bei lūžio taškai, kurie pažymėti atsakovo pateiktame Žemės sklypo Abrise, kuris visiškai atitinka UAB „Geometra“ parengtus geodezinių matavimų žemės sklypų planus. Su tokiomis ribomis ir taškais sutiko atsakovas, pasirašydamas 2001 m. lapkričio 10 d. Žemės sklypų paženklinimo – parodymo akte. Taigi, jau 2001 m. lapkričio 10 d. buvo tiksliai ir nedviprasmiškai nustatytos ieškovų žemės sklypų ribos ir lūžio taškai. Atsakovo žemės sklypo 1992 m. gegužės 21 d. ir 1995 m. gruodžio 29 d. planai iš esmės atitinka vienas kitą, nors jie nėra užnešti ant kadastrinio žemėlapio, o štai 2017 m. sausio 24 d. žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo minėtų planų. Iš paties atsakovo žemės sklypo planų matyti, kad jų ilgiai ir pločiai, bei konfigūracija keičiasi, atsakovo žemės sklypo ribos sutrumpėja, tačiau išplatėja ir tai yra natūralu, kadangi plotas negali mažėti. Su 2001 m. lapkričio 10 d. planu sutiko pats atsakovas. Pagal šį Abrisą ir pagal ieškovų prašomus planus matyti, kad visi matavimai, netgi nuo kelio, atitinka, visur atstumas yra toks pat, tiek 2001 m. tiek 2008 m. pagal pateiktą planą. Dėl sumažėjimo dar pasakytina, kad atsakovo žemės sklypui pasislinkus į šiaurę, taip, sumažėtų atsakovo žemės sklypo, esančio tarp ginčo žemės sklypo ir Pilvės upelio, plotas. Bet tokiu atveju atsakovas turėtų galimybę kreiptis į NŽT teisės aktų nustatyta tvarka dėl žemės sklypo ploto sumažėjimo kompensavimo. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kurioje konkrečiai vietoje yra atsakovo žemės sklypo riba. Atsakovo žemės sklypai tokie yra, tačiau jų pasislinkimas ir vieta kadastro žemėlapyje nepažymėta, priešingai negu ieškovų yra nurodyta nuo atskirties taško – kelio. Nei viename iš atsakovo žemės sklypo planų nėra gretimų sklypų savininkų parašų, kad jie sutiktų su tokiais planais. Tuo tarpu ieškovai turi sutikimą ant 2001 m. plano, pagal kurį parengti ir prašomi patvirtinti UAB „Geometra“ planai (2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 59 sek. – 10 min. 33 sek., 28 min. 45 sek. – 33 min. 14 sek.).

23Atsakovo atsikirtimai į ieškinį ir paaiškinimai

244.

25Atsakovas B. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovų ieškinio reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad:

264.1.

27NŽT 2017 m. kovo 15 d. rašte Nr. 19SD-705-(14.19.104) yra nurodyta, kad jo įgytas ir valdomas žemės sklypas, kadastro numeris 3953/0004:9913, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 1996 m. kovo 8 d., o tuo tarpu ieškovų įsigyti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti tik 2002 m. gruodžio 18 d. Jam priklausančio žemės sklypo ribos buvo ženklinamos ir tikslinamos ne vieną kartą. Tai yra 1992 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės taryba patikslino jam priklausančio žemės sklypo ribas. 1995 m. gruodžio 29 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas sudarė ir nustatė žemės sklypo eksplikaciją. Pilviškių ART žemėtvarkininkas D. Juraitis sudarė žemės sklypų brėžinius, kurie yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Taigi akivaizdu, kad duomenys apie jo žemės sklypo plotą, išsidėstymą yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nuo pat žemės sklypo įregistravimo jo vardu (dar net ir anksčiau), kurie nėra ir nebuvo nuginčyti, taisomi. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie yra nepakeisti ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš ieškovų ieškinio reikalavimų, jie įregistruotų VĮ „Registrų centras“ duomenų net neginčija. Taip pat aukščiau nurodyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad jis nuo 1996 m. kovo 8 d. valdo būtent tokį žemės sklypą, kurio planas yra įregistruotas, o tuo tarpu ieškovai 2004 m. spalio 1 d. sudarydami žemės sklypų pirkimo pardavimo sandorius, sutiko būtent su VĮ „Registrų centras“ įregistruoto žemės sklypo plotu. Be to, daugiau nei 10 metų neginčijo žemės sklypo plano, o juo naudojosi ir valdė.

284.2.

29Žemės sklypo ploto išdėstymą pagal jo parengtus ir įregistruotus žemės sklypų planus patvirtina ir į bylą pateiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės, Pilviškių miestelio, ( - ) gatvės sklypų situacijos planas. Tai yra šiame plane yra aiškiai matyti, kad jo ir ieškovų žemės sklypus skiria senai užaugusių medžių eilė, kuri aiškiai patvirtina, kad tarp jų yra nusistovėję santykiai, kad jo valdomas žemės sklypas yra būtent tokio išsidėstymo, kaip yra numatyta UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ brėžiniuose, o ne pagal ieškovų teikiamus planus. Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 13 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 19LS-16-(14.19.141) yra nurodyta, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą žemės sklypo, kadastro numeris 3953/0004:9913, esančio ( - ), buvo nustatyta, kad patikrinimo metu rasti žemės sklypo riboženkliai, kurie buvo įtvirtinti 2017 m. sausio 25 d. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ matininko Virginijaus Ševčenkos, riboženklių vieta atitinka koordinates, nurodytas žemės sklypo plane. Žemės sklypo vakarinė ir pietinė riba eina (sutampa) su natūroje esančia tvora. Tokio išdėstymo žemės sklypas yra naudojamas nuo 1992 metų. Taigi šie rašytiniai įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ parengtas planas atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją, ilgalaikį naudojimą būtent tokiu žemės sklypu.

304.3.

31Formuojant / registruojant žemės sklypą, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų kadastro nuostatų, kurių 32 punkte nustatyta, kad pirmiausiai atliekami preliminarūs matavimai, surašomas žemės sklypo paženklinimo aktas, sukalami riboženkliai, sukviečiami gretimų žemės sklypų savininkai, ruošiamas planas, kuris vėliau registruojamas registrų centre. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ planas buvo formuojamas laikantis nustatytos tvarkos, tuo tarpu ieškovų žemės sklypas suformuotas nesilaikant minėtos tvarkos. Ribų paženklinimo aktas iš viso neparengtas, kas prieštarauja nuostatų 32 punktui. Ieškovų žemės sklypo matavimai atlikti 2018 m. gegužės 7 d., t. y. vėliau negu paruoštas naudoti UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ planas, kuris nėra suderintas ir kadastro žemėlapyje. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis, tuo tarpu šis planas ieškovų iš viso nėra parengtas. Pažymėtina ir tai, kad nesutikdamas su žemės sklypu, ieškovai turėjo ginčyti savo žemės sklypų įsigijimo pagrindą t. y. pirkimo - pardavimo sutartį. Byloje nėra pateikti žemės sklypų persidengimo paskaičiavimai. Remiantis teisės aktais bei suformuota teismų praktika žemės sklypų persidengimas yra leistinose ribose. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 3K-3-580/2012 ir 3K-3-226/2009.

324.4.

33Tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų esant ginčui dėl žemės sklypo ribų, jas nustato teismas vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio nuostatomis. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (1 t., b. l. 61-64).

345.

35Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jam priklausantis žemės sklypas, dėl kurio ribų vyksta ginčas, buvo išduotas tuometinio Černikovskio kolūkio 1979 m. spalio 31 d. 1980 m. tuometinis Vykdomasis komitetas Pilviškių apylinkėje tvirtino sklypą neterminuotam naudojimui dėl statybų. 1982 m. jis pasistatė namą ir iki šiol juo naudojasi. Namą „persirašė ant savęs“ 1986 m. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, jam buvo suteikta teisė įsigyti žemės sklypą iki 3 ha. Tai jis žemės sklypą, dėl kurio ribų vyksta ginčas, 1992 m. liepos 14 d. išsipirko. Tada buvo padaryti dokumentai (planai) ir Pilviškių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas davė sutikimą jam tą žemės sklypą nusipirkti ir jis nusipirko. Tame žemės sklype yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Nuo ūkinio pastato iki žemės sklypo ribos buvo 9,60 m., o nuo namo – 13 m. su trupučiu. Ieškovas 2004 m. žemės sklypus pirko pagal preliminarius matavimus, tai patys kalti. Kai 2001 ar 2002 m. buvo matuojami ieškovams šiuo metu priklausantys žemės klypai, jam niekas nesakė, kad tam tikra jo naudojama dalis žemės jam nepriklauso, kuolų niekas nekalė. Šiuo metu žemės sklypas (jo ginčijama dalis) jo mirusios sutuoktinės yra užsodinta, žemės sklypas tvora aptvertas. Tai jei dabar ginčijamą žemės sklypo dalį atiduoti, tai ir šulinį reikėtų nusigriauti, ir tujas, slyvas išpjauti, akmenų tvorą nugriauti, už tvarto jau nebeįvažiuotų. Dėl žemės sklypą juosiančių tvorų: buvo dvejos tvoros – pirma tvora buvo dar nuo senų laikų (aprūdijusi), tai ją išardė ir kurį laiką tvoros nebuvo, antrą tvorą pastatė maždaug prieš 10 m. (2000 m. jau buvo). Ieškovai pretenzijas, kad ten jų žemė, pradėjo reikšti tik prieš kelis metus. Jis tokiu pačiu žemės sklypo plotu naudojosi visą laiką nuo tada, kai jam tas žemės sklypas buvo skirtas (t. y. dar nuo 1979 m.), jokių susitarimų, leidimų papildomai naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypo plotu, nebuvo (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 40 sek. – 59 min. 11 sek., 2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 00 sek. – 28 min. 36 sek.).

366.

37Atsakovo atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti dėl keleto priežasčių. Pirma. Pagal jau suformuotą teismų praktiką šiose bylose, esant ginčams tarp šalių dėl žemės sklypų ribų, pirmiausia turi būti nustatoma, kokios konfigūracijos žemės sklypai buvo įgyti ir kada jie buvo įgyti. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra tokios faktinės aplinkybės, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai ir VĮ „Registrų centras“ pažymos, kad atsakovo B. K. žemės sklypas buvo įgytas 1996 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovai savo žemės sklypus pagal preliminarius matavimus įgijo 2004 m. taigi, akivaizdu, kad atsakovas žemės sklypą įgijo žymiai anksčiau. Antra svarbi aplinkybė – kokia buvo istoriškai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo tvarka kalbant apie ribas. Šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad tiek byloje esantys rašytiniais įrodymai, tiek šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, kad žemės sklypai buvo naudojami ne pagal ieškovų pateiktą planą, bet pagal atsakovo užsakymu UAB „Vilkaviškio architektų biuras“ padarytą planą. Taip teigia dėl to, kad trečiasis asmuo L. L., duodama paaiškinimus, aiškiai nurodė, kad yra tvora. Tvora buvo pastatyta atsakovo ir žemės sklypais buvo naudojamasi pagal tvoros ribą, ką akivaizdžiai ir yra nustatę UAB „Vilkaviškio architektų biuras“. Tuo tarpu UAB „Geometra“ teikdama savo projektinį pasiūlymą, planą, jie tą ribą perkėlė į atsakovo žemės sklypo pusę. Antroji ginčytina riba buvo būtent tas skardis, kaip šalys pavadino, ir tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovų pasikviesta liudytoja aiškiai nurodė faktines aplinkybes, kad ieškovai niekada nesinaudojo tuo skardžiu, kad jis buvo užpiltas būtent atsakovo sąskaita ir pajėgomis tam tikromis žemėmis. Atkreipia dėmesį į 2017 m. kovo 13 d. NŽT Vilkaviškio skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus, kurie patvirtina tas pačias aplinkybes: pati ieškovė A. V. nurodė, kad žemės sklypu naudojasi šiaurinėje dalyje iki esančios tvoros, kuri prieš 8 m. buvo pastatyta B. K.; kitame tos pačios dienos akte nurodyta, kad žemės sklypai yra atmatuoti, yra 2017 m. sausio 25 d. UAB „Vilkaviškio architektų biuras“ matininko Virginijaus Ševčenkos sukalti riboženkliai, kurie atitinka koordinates, nurodytas žemės sklypo plane. Jeigu bus patvirtintas UAB „Geometra“ planas, ženkliai sumažės atsakovo žemės sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos konstituciją, CK nuostatas asmens nuosavybė neliečiama ir ji gali būti paimta tik teisingai atlyginant už šią nuosavybę arba išimtinais atvejais. Šiuo atveju nei yra kokia nors išimtinė situacija, nei ieškovai siūlo kokią kompensaciją už žemės sklypo sumažėjimą, todėl jau vien šituo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovai, teikdami ieškinį, netgi nepateikia jokių tikslių skaičiuočių, kiek buvo nukrypta ir ar ta riba yra leistina, ar ne. Pagal suformuotą teismų praktiką yra nustatytas toks griežtas reikalavimas, kad jeigu žemės sklypų ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodos ginčytino žemės sklypo ploto dalys, tačiau nei vienas naujai suformuotas žemės sklypas plotu neturi skirtis nuo teisiškai įtvirtinto žemės sklypo. Šiuo atveju patenkinus ieškovų ieškinį atsakovo žemės sklypas ženkliai sumažės. Esant pakankamai nemažai rašytinių įrodymų apie žemės sklypų ribas, jų išsidėstymą, atitikimus ar neatitikimus tam tikriem pažymėtiems riboženkliams, jų manymu, ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas (2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 36 sek. – 19 min. 53 sek., 33 min. 17 sek. – 35 min. 6 sek.).

38Trečiųjų asmenų argumentai dėl ieškinio reikalavimų ir paaiškinimai

397.

40Trečiasis asmuo L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria ieškovų ieškiniui ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ji panaudos sutarties pagrindu nuo 2004 m. naudojasi ieškovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (74 a pievos ir 26 a namų valdos) ir viename iš sklypų esančiais statiniais. Kai atėjo gyventi, žemės sklypų ribų nesureikšmino. Atsakovo B. K. sutuoktinė laikė 10 karvių ir naudojosi kažkuria dalimi jos valdomo sklypo. Atėjus gyventi, ten nebuvo nei riboženklių, nei medžių ar tvorų, žyminčių žemės sklypų ribas. Tvora buvo uždėta po kelių metų, kai ji sklypo gale įsirengė daržą, tada ji su atsakovo sutuoktine susitarė, kad K. laikinai užsidės sieto tvorą, kad apsaugoti jos daržą nuo K. vištų. O už tai K. jai leido per jų sklypo dalį privažiuoti į savo pievą prie Pilvės upelio (nes buvo užtvertas jai pravažiavimas). Jie kaimyniškai buvo susitarę. Ji leido ant jos valdomo žemės sklypo dalies ir šieno rulonus pasidėti ir traktoriai ten sukdavosi, nes K. žemės sklypas buvo siauras. Atsakovo žemės sklypo kraštu natūrali sklypo riba ėjo: sklypas buvo iškeltas daug aukščiau, negu buvo jos valdoma pieva, nes pieva buvo užliejama. Atsakovo sklypo prie namo krantas buvo kokie 2 m., ten iš esmės duobė buvo; visu atsakovo žemės sklypo pakraščiu nuo pievos pusės augo švendrai. Pieva buvo užmirkusi, su traktoriumi net neidavo to sklypo nušienauti. Ji pati visą laiką ta pieva naudojosi, turėjo karvę, ten ją ganė, deklaravo, mokėjo mokesčius. O gale už atsakovo tvarto nieko nebuvo: buvo dilgėlynas, 1 kartą per metus, rudenį, atsakovas jį nušienaudavo ir viskas. Atsakovas ta žemės sklypo dalimi už tvarto nesinaudojo. O ten, kur 3 slyvos sklypo kampe auga, tai iš jos slyvų vaisių nukritę, sudygę ir užaugę. Tik po matavimų atsakovas dėl to, kad jam nėra pravažiavimo, dar daugiau į jos valdomo žemės sklypo pusę išsiplėtė: uždėjo gardus, lentas, už tvarto uždarė avis (jau 2 metai). Su atsakovo sutuoktine jos buvo draugiškai susitarę, o su atsakovu susitarti geruoju ir taikiai išspręsti susidariusią situaciją neina. Sieto tvora eina lygiai su K. žemės sklypo riba. Situacijos plane pažymėta tvora eina per jos valdomą žemės sklypą. Plote, kur susikerta žemės sklypų ribos pagal situacijos planą, matomi šviesesni plotai, tai atsakovo užtverti gardai, sudėtos lentos, senos plytos, metalo laužas. Visa tai anksčiau buvo prie tvarto, o po matavimų, apie 2016 m. visa tai savavališkai sukrovė ant jos žemės sklypo. Pagal matininko Virginijaus Ševčenkos parengtą atsakovo žemės sklypo planą jai užkertamas kelias į pievą, o plano viršuje matomas kelias yra skirtas patekti į atsakovo sklypą, pro jį jai patekti į pievą nėra galimybės. Visi nesutarimai dėl žemės sklypų ribų prasidėjo apie 2015 m. Tais metais užliejo tas žemumas. Atsakovas buvo pardavęs karves, tai sudėjo šieno rulonus, polietileno krūvą ir užpylė žemėm tą visą žemumą, todėl dabar yra padarytas nuolydis į jos valdomą pievą (apie 10 mašinų žemės privežė). Ant situacijos plano matosi ta žemuma – ten gelsviau. Kai ji pardavė karvę, buvo davusi sutikimą K. naudotis visa ta pieva. O praėjus kokiems 3 metams, atsakovas užpylė tą pakraštį, ji pamatė ir nuėjo aiškintis. Tada ir prasidėjo visi matavimai ir aiškinimaisi. Ta žemės sklypo dalimi, kurią atsakovas užpylė, iki to skardžio naudojo ji: ir šienavo, ir ganė tame sklype, o atsakovas niekada ta pieva žemiau skardžio nesinaudojo ir nereiškė jai pretenzijų. Be to, jos žemės sklypai ribojasi dar su 5 žemės sklypais be atsakovo ir su jais visais jos žemės sklypų ribos pagal UAB „Geometra“ parengtus geodezinius matavimus atitinka. Atsakovas sklypo niekada netvarkė, tų konkrečių ribų niekada nebuvo matyti, o tos tujos yra užsodintos skersai po to, kai jis atliko savo sklypo matavimus (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 51 sek. – 1 val. 15 min. 46 sek., 2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 55 sek. – 26 min. 48 sek.).

418.

42Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis žemės sklypai (kadastro Nr. 3953/0004:9281 ir Nr. 3953/0004:9282), priklausantys ieškovams Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2002 m. gruodžio 18 d. Gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. 3953/0004:9913), priklausantis atsakovui B. K., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1996 m. kovo 8 d. Žemės sklypą (kadastro Nr. 3953/0004:9913) B. K. įsigijo iš valstybės 1996 m. kovo 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. AS39/96-A179. A. V., A. V. žemės sklypus (kadastro Nr. 3953/0004:9281 ir Nr. 3953/0004:9282) 2004 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5408 įgijo iš ankstesnio sklypo savininko. Žemės sklypo, projektinis Nr. 1746-1 (kadastro Nr. 3953/0004:9913), brėžinyje M 1:5000 (data nenurodyta), kurio rengėjas Pilviškių ART žemėtv. D. Juraitis, pažymėta, kad žemės sklypas ribojasi su K. namų valda vakarinėje riboje, taip pat privažiavimu ir K. asmeninio ūkio žeme prie rytinės sklypo ribos. Gretimybė prie pietinės sklypo ribos nenurodyta. Žemės sklypo, projektinis Nr. 928-2 (kadastro Nr. 3953/0004:9282), plane nurodyta, kad šis žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, D. K. ir B. K. žemės sklypais, upe Pilve, su M. S. ir E. M. namų valdos sklypais bei keliu Pilviškiai - Vinčai. Žemės sklypo (kadastro Nr. 3953/0004:9281) plane nurodyta, kad šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, projektinis Nr. 928-2 (kadastro Nr. 3953/0004:9282) bei M. S. namų valdos sklypu. Žemės sklypų, projektiniai Nr. 928-1 ir Nr. 928-2, planus 2001 m. gruodžio mėn. (diena nenurodyta) parengė akcinės bendrovės „Hidroprojektas“ projekto autorius Z. Monkevičius. 2017 m. kovo 13 d. Vilkaviškio skyrius atliko žemės sklypų, kadastro Nr. 3953/0004:9281, Nr. 3953/0004:9282, Nr. 3958/0004:9913, faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Patikrinimo rezultatai fiksuoti Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktuose Nr. 19LS-16-(14.19.141.), Nr. 19LS-17-(l4.19.141.). Patikrinimo metu rasta sklypui, kadastro Nr. 3958/0004:9913, įtvirtinti nauji riboženkliai (matavimai atlikti 2017 m. sausio 25 d. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ matininko Virginijaus Ševčenkos, tačiau 2017 m. vasario 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 19KAM-13808 pažymėta, kad ženklinant sklypą nesivadovauta linijų ilgiais, nurodytais žemės sklypo plane); sklypo pietinė ir vakarinė ribos sutampa su natūroje esančia metalinio sieto tvora. Žemės sklypų, kadastro Nr. 3958/0004:9281, Nr. 3958/0004:9282, ribas žyminčių išlikusių riboženklių natūroje nerasta, išskyrus matininko Virginijaus Ševčenkos naujai įtvirtintus riboženklius, žyminčius B. K. bei V. sklypų bendrą ribą. Palyginus žemės sklypų (kadastro Nr. 3953/0004:9281, Nr. 3953/0004:9282) planuose ir sklypo, kadastro Nr. 3953/0004:9913, brėžinyje nurodytus duomenis bei atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribos ir jų ilgiai tarpusavyje nedera, o žemės sklypų naudojimas vietovėje neatitinka žemės sklypų planuose ir brėžinyje nurodytų žemės sklypų ribų. Žemės sklypų, projektiniai Nr. 928-1, Nr. 928-2, situacijos brėžinyje, parengtame UAB „Geometra“ matininko Ramūno Vaškevičiaus, parodytos šių sklypų ir su jais besiribojančio sklypo, kadastro Nr. 3958/0004:9913, ribos pagal planuose ir brėžinyje įrašytus ribų linijų ilgius ir faktinį naudojimą vietovėje. Situacijos brėžinyje pateikta informacija rodo, kad sklypų, kadastro Nr. 3953/0004:9281, Nr. 3953/0004:9282, Nr. 3958/0004:9913, ribos pagal projektinius duomenis persidengia. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (1 t., b. l. 39-42). Teismo posėdžio metu NŽT atstovas Darius Prasauskas nurodė, kad abiejų šalių žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, išlaikant žemės sklypų linijų ilgius. Matininkas, atlikdamas matavimus, turi vadovautis pirminiais dokumentais, tai planais, abrisais ir t. t. Liudytojas V. Ševčenka teismo posėdžio metu pripažino, kad atlikdamas kadastrinius matavimus, pakoregavo vienos linijos ilgius, tai nori pažymėti, kad ir kokių gerų ketinimų vedinas, tačiau matininkas negali pakeisti linijų ilgius. NŽT pagal savo funkcijas vykdo matininkų valstybinę priežiūrą ir tokiais atvejais niekada nederina matininkų savavališkai pakoreguotų bylų. Matininkas, atlikęs matavimus, turi pateikti tiksliai pagal pirminius dokumentus paruoštą kadastrinių matavimų bylą ir nurodyti problemą, ar žemės sklypai persidengia, kaip yra šiuo atveju, ar trūksta ploto ir pan. Tuomet NŽT išnagrinėja susidariusią situaciją, surašo išvadą, kuria vadovaujantis matininkas toliau tęsia savo veiksmus. VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapis, pati informacinė sistema buvo sukurta tik 1997 m., o atsakovo žemės sklypas įregistruotas anksčiau, t. y. 1996 m. Dėl šios priežasties atsakovo žemės sklypas nebuvo „įklotas“ į sistemą. Tai reiškia, kad nebuvo informacijos, kur jis buvo padėtas. Ieškovų žemės sklypai buvo įregistruoti jau esant kadastro žemėlapiui, tačiau kadangi nesimatė tame žemėlapyje prieš tai įregistruoto atsakovo žemės sklypo, nebuvo galima įvertinti bendro vaizdo ir jie buvo „įkloti“. Tik atliekant geodezinius matavimus ši aplinkybė iškilo, t. y. pasimatė, kad žemės sklypai persidengia. Todėl, kai matininkas Virginijus Ševčenka pateikė kadastrų bylą derinimui, dėl šios priežasties nebuvo derinta, buvo nurodyta, kad šalims susitarus administraciniu aktu galima nustatyti žemės sklypų ribas arba reikia kreiptis į teismą, kad jas nustatytų teismas. Kadangi nėra aplinkui laisvos žemės, nėra galimybės tų žemės sklypų paslinkti (taip pat nėra galima atsakovo žemės sklypą paslinkti į šiaurę, kur yra kitas jam priklausantis žemės sklypas), taip pat nagrinėjamoje situacijoje nėra galima ir kompensacija dėl žemės sklypo ploto praradimo, todėl yra tik trys galimybės: nustatyti žemės sklypų ribas pagal vieno arba pagal kito pateiktus žemės sklypų planus, arba ginčijamą žemės sklypų ploto dalį padalinti per pusę ar kitomis proporcijomis (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 10 sek. – 1 val. 31 min. 22 sek., 2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 03 sek. – 23 min. 43 sek., 35 min. 8 sek. – 35 min. 32 sek.).

439.

44Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 39/22919, įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. 3593/0004:9282, adresas – ( - ); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypo plotas – 0,7400 ha; kadastro duomenų nustatymo data – 2001 m. gruodžio 15 d.; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. V. ir A. V.; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2004 m. spalio 1 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5408; įrašas galioja nuo 2004 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 39/22918, įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. 3593/0004:9281, adresas – ( - ); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypo plotas – 0,2600 ha; kadastro duomenų nustatymo data – 2001 m. gruodžio 15 d.; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. V. ir A. V.; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2004 m. spalio 1 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5408; įrašas galioja nuo 2004 m. lapkričio 11 d. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 39/5885, įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. 3593/0004:9913, adresas – ( - ); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; žemės sklypo plotas – 0,2300 ha; kadastro duomenų nustatymo data – 1995 m. liepos 18 d.; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso B. K.: ½ dalis žemės sklypo – nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1996 m. kovo 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AS39/96-A179, įrašas galioja nuo 2015 m. liepos 2 d., ½ dalis žemės sklypo – nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2513, įrašas galioja nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. 3593/0004:9281, adresas – ( - ), nėra pažymėtas kadastro žemėlapyje, nes šio žemės sklypo ribos dengiasi su gretimų sklypų ribomis. 2015 m. liepos 2 d. buvo priimta Išvada Nr. (2070/08)MAS-2266 „Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų, bet kadastro žemėlapyje nepažymėtų žemės sklypų“ (1 t., b. l. 45-47).

45Teismas

konstatuoja:

46Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

4710.

48Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti jiems priklausančių žemės sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 ir Nr. 3953/0004:9281, kurie ribojasi su atsakovo žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, ribas pagal UAB „Geometra“ parengtus žemės sklypo planus.

4911.

50CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovai nepagrįstai prašo nustatyti abiejų žemės sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 ir Nr. 3953/0004:9281, visas ribas, nors atsakovu į bylą įtraukę tik B. K., su kuriuo yra ginčas. Iš pačių ieškovų pateiktų 2001 m. žemės sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 ir Nr. 3953/0004:9281, planų matyti, kad bendrą ribą su atsakovo žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, turi tik ieškovų žemės sklypas kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 – šie sklypai ribojasi posūkio taškuose 7, 8, 9, 10 (pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, planą) (1 t., b. l. 7, 12, 15). Ieškovai nenurodė, kad yra ginčas su kitų gretimų sklypų savininkais, jų atsakovais į bylą netraukė. Todėl ieškinys nagrinėtinas tik dėl ieškovų žemės sklypo kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, ribos su atsakovo žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, posūkio taškuose 7, 8, 9, 10 pagal UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, planą nustatymo. Likusioje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nesant ieškinio nagrinėjimo teisinio pagrindo, numatyto CK 4.45 straipsnio 1 dalyje, ieškovams nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar esant galimybei pasinaudoti šia tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5112.

52Ieškovai kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

5313.

54Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant nurodomą teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą -– gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. D. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2013). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014).

5514.

56Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos: šalims nepavykus susitarti dėl žemės sklypų ribos, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, o atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taip pat, teismo nuomone, akivaizdus ir antrosios aplinkybės – sklypo ribos neaiškumo – egzistavimas: tiek kompetentingų institucijų (NŽT ir VĮ „Registrų centras“) ikiteisminiuose dokumentuose konstatuota (1 t., b. l. 19, 26, 56), tiek į bylą pateikti situacijos planai, brėžiniai (1 t., b. l. 18; 2 t., b. l. 14, 19), tiek liudytojo matininko Virginijaus Ševčenkos parodymai (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 7 sek. – 2 val. 20 min. 4 sek.) patvirtina faktą, kad šalių žemės sklypai kadastrinis Nr. 3953/0004:9913 ir Nr. 3953/0004:9282 pagal esamus dokumentus tarpusavyje „persidengia“, taigi jų riba pagal nuosavybės dokumentus yra neaiški. Nors ieškovų atstovas teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl sklypų persidengimo aplinkybės, teigdamas, kad atsakovo žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, galėtų būti paslinktas į šiaurę, tuomet žemės sklypai nepersidengtų (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 50 sek. – 18 min. 26 sek.), tačiau NŽT atstovas paneigė tokią galimybę, nes toje vietoje nėra laisvos valstybinės žemės, ten yra suformuotas kitas atsakovui priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3953/0004:9851 (2019 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 8 sek. – 35 min. 32 sek.).

5715.

58Aiškindamas CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. J. I. ir D. I., bylos Nr. 3K-3-536/2014). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014).

5916.

60Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant ginčą dėl sklypų ribų nustatymo, negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), bet turi būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinio teismo aiškiai pasisakyta, kad nuosavybės teisė į tam tikrą turtą, tam tikro dydžio žemės sklypą ginama ir negali būti keičiama CK 4.45 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011).Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-580/2012).

6117.

62Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams A. V. ir A. V. nuosavybės teise priklauso 0,7400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo kadastro Nr. 3593/0004:9282 Pilviškių k. v., adresas – ( - ) (1 t., b. l. 10-11, 48-49). Ieškovai šį žemės sklypą įgijo 2004 m. spalio 1 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5408 pagrindu, nupirkę jį iš E. M., kurį ši buvo įgijusi 2002 m. spalio 28 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 663ŽV pagrindu (2 t., b. l. 12-13; 1 t., b. l. 48-49). Šį žemės sklypą panaudos pagrindais valdo L. L., šioje byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu (1 t., b. l. 48-49). Atsakovui B. K. nuosavybės teise priklauso 0,2300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), naudojimo paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo kadastro Nr. 3593/0004:9913 Pilviškių k. v., adresas – ( - ) (1 t., b. l. 16, 52-53). Atsakovui ½ dalis šio žemės sklypo priklauso 1996 m. kovo 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AS39/96-A179 pagrindu, o kita ½ dalis žemės sklypo – 2015 m. rugpjūčio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2513 pagrindu (1 t., b. l. 52-53; 2 t., b. l. 17-18). Tiek ieškovams, tiek atsakovui priklausantys minėti žemės sklypai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atlikus preliminarius matavimus (1 t., b. l. 48, 50, 52).

6318.

64Atsakovui priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu nebuvo pažymėtas kadastro žemėlapyje (nes kadastro žemėlapio tuo metu nebuvo), tas nebuvo padaryta ir vėliau, nes buvo nustatyta, kad šis žemės sklypas dengiasi su sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9851 (atsakovui priklausantis žemės sklypas) ir Nr. 3593/0004:9282 (ieškovams priklausantis žemės sklypas), ribomis (1 t., b. l. 56-57). Ieškovams priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) yra pažymėtas kadastro žemėlapyje (1 t., b. l. 12).

6519.

661992 m. atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. 3593/0004:9913) raudonųjų linijų plane fiksuota, kad sklypo rytinės ribos ilgis yra 43,00 m., pietrytinės – 24,00 m., pietinės – 25,00 m. (1 t., b. l. 77). Pilviškių ART žemėtvarkininko D. Juraičio parengtame žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, kadastro Nr. 3593/0004:9913, brėžinyje fiksuoti tokie patys rytinės ir pietinės ribų ilgiai, o pietrytinės ribos ilgis nenurodytas (1 t., b. l. 76).

6720.

68Ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3593/0004:9282, planas buvo parengtas AB „Hidroprojektas“ projekto autoriaus Zenono Mankevičiaus 2001 m. Pagal šį planą žemės sklypo vakarinės ribos (posūkių taškai 12-13) ilgis yra 95,90 m., pietvakarinės ribos (posūkių taškai 11-12) ilgis – 8,30 m., pietinės ribos (posūkių taškai 10-11) ilgis – 25,00 m. (1 t., b. l. 12). Tokie šio žemės sklypo ribų ilgiai nurodyti ir Zenono Mankevičiaus 2001 m. parengtame šio žemės sklypo abrise (1 t., b. l. 88).

6921.

70Taigi, lyginant ieškovų ir atsakovo pateiktus pirminius planavimo dokumentus akivaizdus tam tikrų žemės sklypų ribų ilgių ir konfigūracijos neatitikimas. Kaip minėta, sprendimo 14 punkte, žemės sklypai, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913 ir Nr. 3953/0004:9282, pagal esamus dokumentus tarpusavyje „persidengia“, nustatyti šių žemės sklypų bendrą ribą pagal esamus dokumentus negalima.

7122.

72Atsakovo teigimu, jis žemės sklypą, kadastro Nr. 3593/0004:9913, tokiomis ribomis, kokios yra pažymėtos UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ matininko Virginijaus Ševčenko 2017 m. sausio 24 d. parengtame sklypo plane, naudoja nuo pat jo įsigijimo momento (taigi, ir ieškovams tampant gretimo sklypo savininkais) iki dabar (1 t., b. l. 62-63, 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 40 sek. – 59 min. 11 sek.). Tuo tarpu ieškovų ir jų atstovo teigimu, ieškovai žemės sklypą, kadastro Nr. 3593/0004:9282, nuo jo įsigijimo momento naudoja tokiomis ribomis, kaip yra nustatyta UAB „Geometra“ parengtame geodezinių matavimų žemės sklypo plane (1 t., b. l. 3-6, 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 22 sek. – 27 min. 30 sek.). Šalių nurodytos aplinkybės dėl faktinio žemės sklypų naudojimo nesutampa. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo ir paneigia ieškovų nurodytas aplinkybes dėl faktinio žemės sklypų naudojimo (CPK 178 straipsnis).

7323.

74Visų prima pažymėtina, kad 2017 m. sausio 24 d. matininko Virginijaus Ševčenko parengtame atsakovo sklypo, kadastro Nr. 3593/0004:9913, plane sklypo pietinės ribos ilgis nurodytas 24,82 m., pietrytinės – 24,16 m., o rytinės – 43,25 m. (1 t., b. l. 17). Taigi, šie ribų ilgiai atitinka sklypo ribų ilgius, fiksuotus 1992 m. atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. 3593/0004:9913) raudonųjų linijų plane ir Pilviškių ART žemėtvarkininko D. Juraičio parengtame žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, kadastro Nr. 3593/0004:9913, brėžinyje (1 t., b. l. 76, 77). Taip pat 2017 m. sausio 24 d. matininko Virginijaus Ševčenko parengtame sklypo plane nurodyta, kad pietine sklypo riba eina tvora. Iš ieškovų pateikto situacijos plano matyti, kad tvora eina pagal gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:50, apatinės ribos liniją (1 t., b. l. 18). NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistui 2017 m. kovo mėnesį atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tiek ieškovai, tiek atsakovas nurodė, kad ieškovai žemės sklypą šiaurinėje pusėje, atitinkamai atsakovas savo žemės sklypą pietinėje pusėje naudojo iki ten esančios tvoros (1 t., b. l. 43, 44). Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo L. L., kuri panaudos pagrindais naudojasi žemės sklypu, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, bei liudytoja L. L. (trečiojo asmens L. L. dukra) (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 51 sek. – 1 val. 8 min. 26 sek., 1 val. 32 min. 57 sek. – 1 val. 38 min. 41 sek.). Nors trečiasis asmuo L. L. ir liudytoja L. L. taip pat teigė, kad tvora buvo laikinai užtverta jų leidimu ant jų žemės sklypo, tačiau papildomų įrodymų, patvirtinančių šį jų teiginį, byloje nėra, todėl vertinant faktinę situaciją, aplinkybę, kad tvora stovi iki šiol, kad jos pačios patvirtino, jog už tvoros esančia žemės sklypo dalimi pati L. L. niekada nesinaudojo (ten tvarkėsi atsakovas – net ir tuo metu, kai šia žemės sklypo dalimi jis nesinaudojo, tą žemės sklypo dalį prižiūrėjo: nupjaudavo dilgėles ir pan.), spręstina, kad šia žemės sklypo dalimi (nuo tvoros), kaip savo, naudojosi ir naudojasi atsakovas. Pagal atsakovo, trečiojo asmens L. L. paaiškinimus posėdžio metu, taip pat ieškovų pateiktus duomenis NŽT Vilkaviškio skyriaus specialistui faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad minėta tvora buvo pastatyta maždaug prieš 10 m. (1 t., b. l. 43). Pažymėtina, kad ši atsakovo žemės sklypo pietinė riba pagal faktinį sklypo naudojimą akivaizdi ir iš 2009-2010 m., 2015-2017 m. ortofoto (http://www.maps.lt/map/), kur labai aiškiai matyti, kad ši riba eina pagal gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:50, apatinės ribos liniją ir atitinka atsakovo žemės sklypo ribą pagal 2017 m. sausio 24 d. matininko Virginijaus Ševčenko parengtą sklypo planą. Teismo nuomone, 2009-2010 m., 2015-2017 m. ortofoto (http://www.maps.lt/map/) taip pat patvirtina ir atsakovo žemės sklypo faktinio naudojimo pietrytinę ir rytinę ribas, kaip atitinkančias ribas, nubrėžtas 2017 m. sausio 24 d. matininko Virginijaus Ševčenko parengtame atsakovo žemės sklypo plane, nes akivaizdžiai matosi visai šalia rytinės ribos esantys įvairūs atsakovui priklausantys daiktai (remiantis proceso dalyvių paaiškinimais – lentos, plytos, gardai, metalo laužas ir pan.).

7524.

76Sprendžiant pagal ieškovų pateiktą UAB „Geometra“ parengtą 2018 m. gegužės 14 d. situacijos brėžinį (2 t., b. l. 19), akivaizdu, kad pagal UAB „Geometra“ 2018 m. gegužės 7 d. parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, planą, siūlomos žemės sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 ir Nr. 3953/0004:9913, ribos neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo.

7725.

78Ieškovai siūlo kompromisinį variantą nustatant žemės sklypų, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282 ir Nr. 3953/0004:9913, ribas, t. y. tiek ieškovų žemės sklypo, tiek atsakovo žemės sklypo plotų sumažėjimo sąskaita. Teismo nuomone, toks susidariusios situacijos sprendimo būdas būtų teisingiausias, sąžiningiausias ir protingiausias abiejų šalių atžvilgiu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia įrodymų, kad būtent jų pateikiamas kompromisinis žemės sklypų ribų nustatymo variantas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra abiems pusėms tinkamiausias. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžia tiek iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu (2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 40 sek. – 59 min. 11 sek.), tiek iš 2009-2010 m., 2015-2017 m. ortofoto (http://www.maps.lt/map/), dėl ieškovų siūlomo žemės sklypų ribų nustatymo atsakovas patirtų daug nepatogumų, nes reikėtų nuo sklypo dalies pašalinti nemažai jam priklausančių įvairių daiktų, medžių, tvorą, taip pat netektų galimybės pravažiuoti už ūkinio pastato su didelių gabaritų transporto priemonėmis, nors pagal atsakovo sklypo raudonųjų linijų planą nuo ūkinio pastato iki sklypo ribos yra virš 9 m. atstumas (1 t., b. l. 77). Be to, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ginčą dėl sklypų ribų nustatymo, negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), t. y. jei plotas pakinta daugiau nei pagal teisės aktus leistina maksimali (ribinė) ploto paklaida, tai tokiu atveju privalu kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo. O nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikia įrodymų (skaičiavimų), patvirtinančių, kad pagal jų siūlomą žemės sklypų ribų nustatymo variantą atsakovo žemės sklypas nesumažėja daugiau, nei teisės aktų leistina maksimali (ribinė) ploto paklaida.

7926.

80Dėl aukščiau išdėstytų argumentų ieškovų ieškinys atmestinas.

81Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

8227.

83Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovams tenka pareiga atsakovo reikalavimu atlyginti jam visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas šioje byloje patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas tokią sumą advokatei už suteikta teisines paslaugas (2 t., b. l.15, 16), todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 250,00 Eur (500,00 Eur : 2).

8428.

85Taip pat ieškovams tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti valstybei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. kiekvienam ieškovui po 18,80 Eur (37,59 Eur : 2 = 18,80 Eur) (CPK 96 straipsnis).

86Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,

Nutarė

87Ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti ieškovų A. V. ir A. V. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9281, esančio adresu ( - ), visas ribas bei žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, esančio adresu ( - ), ribas posūkio taškuose nuo 1 iki 7 ir nuo 10 iki 54 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ parengtus žemės sklypo planus palikti nenagrinėtą.

88Ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti ieškovų A. V. ir A. V. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, esančio adresu ( - ), ribas posūkio taškuose 7, 8, 9, 10 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ parengtą žemės sklypo planą atmesti.

89Priteisi iš ieškovės A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančios adresu ( - ), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui B. K., asmens kodas ( - ), gyvenančiam adresu ( - ).

90Priteisi iš ieškovo A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu ( - ), 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui B. K., asmens kodas ( - ), gyvenančiam adresu ( - ).

91Priteisi iš ieškovės A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančios adresu ( - ), 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

92Priteisi iš ieškovo A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu ( - ), 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

93Ieškovams išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661.

94Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovų ieškinio reikalavimai, argumentai ir paaiškinimai... 5. 1.... 6. Ieškovai A. V. ir A. V. ieškiniu atsakovui B. K. prašo: 1) nustatyti žemės... 7. 2.... 8. Ieškovų ieškinyje nurodyta:... 9. 2.1.... 10. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, atlikdama kadastrinius matavimus... 11. 2.2.... 12. Ieškovai reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: UAB „Geometra“... 13. 2.3.... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis nustato,... 15. 2.4.... 16. Šiuo atveju ieškovų žemės sklypas pagal esamus galiojančius žemės... 17. 3.... 18. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Erikas Rugienius ieškinio... 19. 3.1.... 20. Prašo nustatyto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3953/0004:9282, esančio ( -... 21. 3.2.... 22. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad jam priklausančio žemės... 23. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį ir paaiškinimai... 24. 4.... 25. Atsakovas B. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovų... 26. 4.1.... 27. NŽT 2017 m. kovo 15 d. rašte Nr. 19SD-705-(14.19.104) yra nurodyta, kad jo... 28. 4.2.... 29. Žemės sklypo ploto išdėstymą pagal jo parengtus ir įregistruotus žemės... 30. 4.3.... 31. Formuojant / registruojant žemės sklypą, turi būti laikomasi Lietuvos... 32. 4.4.... 33. Tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų esant ginčui dėl žemės sklypo... 34. 5.... 35. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniu nesutinka ir... 36. 6.... 37. Atsakovo atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu taip pat... 38. Trečiųjų asmenų argumentai dėl ieškinio reikalavimų ir paaiškinimai... 39. 7.... 40. Trečiasis asmuo L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria ieškovų... 41. 8.... 42. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinyje... 43. 9.... 44. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 45. Teismas... 46. Dėl žemės sklypų ribų nustatymo... 47. 10.... 48. Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti jiems priklausančių žemės sklypų,... 49. 11.... 50. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria... 51. 12.... 52. Ieškovai kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris... 53. 13.... 54. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant... 55. 14.... 56. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės... 57. 15.... 58. Aiškindamas CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą kasacinis teismas yra... 59. 16.... 60. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant ginčą dėl... 61. 17.... 62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams A. V. ir A. V. nuosavybės teise... 63. 18.... 64. Atsakovui priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3953/0004:9913, jo... 65. 19.... 66. 1992 m. atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. 3593/0004:9913) raudonųjų... 67. 20.... 68. Ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. 3593/0004:9282, planas buvo parengtas... 69. 21.... 70. Taigi, lyginant ieškovų ir atsakovo pateiktus pirminius planavimo dokumentus... 71. 22.... 72. Atsakovo teigimu, jis žemės sklypą, kadastro Nr. 3593/0004:9913, tokiomis... 73. 23.... 74. Visų prima pažymėtina, kad 2017 m. sausio 24 d. matininko Virginijaus... 75. 24.... 76. Sprendžiant pagal ieškovų pateiktą UAB „Geometra“ parengtą 2018 m.... 77. 25.... 78. Ieškovai siūlo kompromisinį variantą nustatant žemės sklypų, kadastrinis... 79. 26.... 80. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų ieškovų ieškinys atmestinas.... 81. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 82. 27.... 83. Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1... 84. 28.... 85. Taip pat ieškovams tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti valstybei jos... 86. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96,... 87. Ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti ieškovų A. V. ir A. V. žemės... 88. Ieškinį dalyje dėl reikalavimo nustatyti ieškovų A. V. ir A. V. žemės... 89. Priteisi iš ieškovės A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančios adresu ( - ),... 90. Priteisi iš ieškovo A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu ( - ),... 91. Priteisi iš ieškovės A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančios adresu ( - ),... 92. Priteisi iš ieškovo A. V., asmens kodas ( - ), gyvenančio adresu ( - ),... 93. Ieškovams išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į... 94. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...