Byla 2-6370-790/2011
Dėl draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys L. M., L. J., AB DnB NORD bankas

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui G. M., ieškovo ir trečiojo asmens L. M. atstovui adv. Gintarui Putvinskiui, atsakovo atsakovei Dovilei Bogomolskytei, trečiajam asmeniui L. M., trečiojo asmens AB DnB NORD bankas atstovui adv. Mindaugui Balevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys L. M., L. J., AB DnB NORD bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas, patikslinęs ieškinį (t. 1, b. l. 113-120), prašo priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ trečiojo asmens AB DnB NORD bankas naudai 66095 Lt draudimo išmoką, 1457,71 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2007-10-04 pirkimo-pardavimo sutarties bei perdavimo-priėmimo aktu jis su sutuoktine L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį ( - ). Butas buvo pirktas už 85000 Lt, iš kurių 2000 Lt buvo sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusieji 83000 Lt buvo sumokėti su AB DnB NORD banku sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. K-1700-2007-125 dėl 83000 Lt paskolos. 2007-10-12 ieškovas sudarė nekilnojamojo turto draudimo sutartį su UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – draudimo sutartis) ir apdraudė butą 83000 Lt sumai. 2010-03-04 gyvenamajame name, kuriame yra minėtas butas, kilo gaisras. Atsakovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 16705 Lt, nors turėjo sumokėti 83000 Lt. Atsakovas privalo sumokėti likusią draudimo išmokos dalį, t.y. 66095 Lt (atskaičius 200 Lt besąlyginę išskaitą). Atsakovas melagingai teigia, kad jis nebuvo gavęs jokios raštiškos informacijos ir patvirtinančių dokumentų apie priimtus sprendimus nugriauti gyvenamąjį namą, kuriame yra butas, bei tokio sprendimo pagrindimo. Sprendimą rekonstruoti gyvenamąją namą, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, priėmė gyvenamąjį namą administruojantis UAB „Utenos butų ūkis“, vadovaudamasis nepriklausomų ekspertų pateiktomis išvadomis. Ieškovas pabrėžia, kad statinio, kuriame yra butas, ekspertizės akte Nr. 10-05 SE buvo nurodyta išvada atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją. Atsakovas, skaičiuodamas patirtą žalą, nesąžiningai apskaičiavo tik sumą, reikalingą apdailos darbams atlikti, tuo akivaizdžiai pažeisdamas ne tik sąžiningumo, bet ir teisingumo bei protingumo principus. Atsakovas neteisingai teigia, kad statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 10-05 SE nurodomi statinio defektai nėra susiję su gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustų rizikų pasireiškimu bei poveikiu apdraustam turtui. Atsakovas, skaičiuodamas patirtos žalos dydį, neteisėtai iš draudimo išmokos išskaičiavo nusidėvėjimo sumą. Ieškovas tvirtina, kad butą jis apdraudė visa verte. Iš gyventojų turto draudimo liudijimo akivaizdu, kad atsakovas prisiėmė riziką dėl galimo draudiminio įvykio visa suma. Ieškovas teigia, kad jis savo pareigas, prisiimtas draudimo sutartimi, vykdė tinkamai visą draudimo laikotarpį – mokėjo draudimo įmokas būtent už 83000 Lt draudimo apsaugą, todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, įgijo teisę būtent į tokio dydžio nuostolių atlyginimą. Draudimas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamą. Vertinant gyventojų turto draudimo taisyklių 12.4 punktą ir gyventojų turto draudimo liudijimo sąlygas, akivaizdus jų tarpusavio nesuderinamumas. Minėtame 12.4 punkte yra nustatyta sąlyga, pagal kurią turtui, kurio nusidėvėjimas sutarties sudarymo dieną yra didesnis kaip 50 proc., draudimo suma negali viršyti turto atkuriamosios (likutinės) vertės. Draudimo liudijime nustatytos papildomos sąlygos paneigia teisę į visą draudimo sumą, jeigu nustačius turto vertę draudiminio įvykio dieną nusidėvėjimas yra didesnis nei 50 proc. – tokiu atveju turtas laikomas apdraustu likutine verte ir apskaičiuojant nuostolį yra įvertinamas nusidėvėjimas. Atsakovas elgėsi nesąžiningai net taikydamas turto atkuriamosios (likutinės) vertės metodą, pagal kurį žalai apskaičiuoti iš statybinės vertės atimamas nusidėvėjimas. Ieškovas tvirtina, kad dėl nesąžiningo atsakovo elgesio jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovas nesąžiningu elgesiu siekė išvengti savo prievolių vykdymo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Iš karto po draudiminio įvykio atsakovas patikino, kad draudimo suma bus paskaičiuota ir išmokėta per savaitę, tačiau pirmąjį raštą ieškovas iš atsakovo gavo tik 2010-03-19, o 2010-04-07 – analogiško turinio raštą. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo nesąžiningo elgesio jį kankino nežinomybė, jis jautėsi emociškai prislėgtas, jaudinosi dėl savo ir šeimos padėties, ypač dėl dviejų mažamečių vaikų. Ieškovas nurodo, kad labiausiai jį slegia paskolų našta. Gaisro metu nukentėjus butui, jame tapo neįmanoma gyventi, bet paskola butui liko, be to, teko ieškotis kito gyvenamojo būsto.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas, teigdamas, kad butas, esantis adresu ( - ), turės būti demontuotas ir atstatytas iš naujo, nepateikė jokių objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pastatas, kuriame yra minėtas butas, turės būti nugriautas. Atsakovas tvirtina, kad pastato, esančio ( - ), būklės pablogėjimas yra nulemtas kelių priežasčių – staigios išorinės jėgos (ugnies) ir lėtinių procesų (puvimas, konstrukcijų defektai, atsiradę dėl statybos broko bei pastato naudojimo). Atsakovas sutinka, kad minėto apdrausto buto sugadinimas pastato gaisro atveju yra pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, tačiau atsakingas draudikas neturi teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmoką nuostoliams, kurie kilo dėl kitų priežasčių. Siekiant atskirti žalos dydžio apdraustam butui nustatymą tik dėl gaisro jį gesinant ir visų kitų bendrų priežasčių įtakos, buvo gauta UAB „Delfa“ atlikta žalos dydžio įvertinimo ataskaita Nr. 10-64, iš kurios matyti, kad, įvertinus nusidėvėjimą, apdraustam butui dėl gaisro ir užliejimo padaryta žala yra 16905 Lt. Minėtas įvertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į UAB „Romas ir Virgis“ atliktos dalinės statinio ekspertizės išvadas apie išlikusias pastato konstrukcijas, pastato būklę po gaisro ir nustatytus reikalingus darbus gaisro padarinių likvidavimui. Be to, šis nuostolio dydis apskaičiuotas ir įvertinus padarytą žalą pastato konstrukcijoms bei bendro naudojimo patalpomis, proporcingai jų valdomam plotui. Ieškinyje nepagrįstai keliamos abejonės dėl pasirinkto draudimo būdo, t.y., kad butas apdraustas statybine verte ar turto atkuriamąja verte. Su ieškovu sudarytoje draudimo sutartyje įtvirtintas draudimo būdas „visa verte“ reiškia draudimo sutarties sudarymo metu draudimo vertės sutapimą su draudžiamo objekto suma. Gyventojų turto draudimo sutarties papildomose sąlygose nurodyta, kad turto draudimo vertė yra statybinė, jei turtas nusidėvėjęs mažiau nei 50 proc.; turtas, nusidėvėjęs daugiau kaip 50 proc. laikomas apdraustu likutine verte ir apskaičiuojant nuostolį yra vertinamas nusidėvėjimas. Turto vertė nustatoma draudiminio įvykio dieną. Atsižvelgiant į tai, jog pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtinta buto fizinį nusidėvėjimą įvykio dieną 70 proc., apskaičiuojant draudimo išmoką taikomas likutinės vertės metodas. Atsakovas nurodo, kad ieškovo dvasiniai išgyvenimai kilo dėl šių priežasčių – kelių paskolų, sudėtingos finansinės situacijos, laikino išsikėlimo ir nuolatinio gyvenamojo būsto. Tarp šių veiksnių ir atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoka nėra jokio priežastinio ryšio.

5Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į ieškinį teismo prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudimo suma yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, kuri individualizuojama draudimo polise. Tuo atveju, kai individualiose sutarties sąlygose nurodyta draudimo vertė ir draudimo išmokos suma sutampa, ir jei šios sąlygos draudikas neginčijo, nėra pagrindo pripažinti, jog šalys susitarė dėl nevisiško draudimo. Tarp šalių sudarytos sutarties grafoje „draudimo būdas“ yra nurodyta – „visa verte“. Sutartyje buvo numatyta draudimo suma – 83000 Lt, o besąlyginė išskaita – 200 Lt, todėl atsitikus draudiminiam įvykiui turėjo būti išmokėta maksimali draudimo išmokos suma – 82800 Lt. Kitoks sutarties sąlygų aiškinimas prieštarautų draudimo sutarties esmei/paskirčiai ir sudarytų sąlygas draudikui piktnaudžiauti / nepagrįstai praturtėti, nes draudimo įmokos dydis būtų skaičiuojamas nuo draudimo sumos dydžio, žinant, kad niekada nereikės išmokėti visos 82800 Lt draudimo sumos. Todėl byloje svarbu nustatyti, ar butas žuvo, ar buvo apgadintas, kaip teigiama atsakovo raštuose. Trečiojo asmens nuomone, akivaizdu, kad butas žuvo, nes sudegė taip, kad iš esmės neliko buto liekanų. Iš atsakovo dalykinio susirašinėjimo su ieškovu matyti, kad atsakovas taikė likutinės vertės draudimo būdą, nors dėl tokio draudimo būdo šalys nesitarė. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovui turėtų būti atlyginta ir neturtinė žala, ieškovo reikalaujamas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos dydis nėra neprotingai didelis. 5000 Lt suma, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, taip pat nėra didelė.

6Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį teismo prašo ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pritaria ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytiems argumentams ir teisiniams motyvams. Tvirtina, kad būtent po gaisro gyvenamasis namas tapo avarinės būklės ir netinkamas naudoti, gaisro metu buvo padaryta tokia žala konstrukcijų mechaniniam patvarumui ir pastovumui, kad gyvenamajam namui prireikė rekonstrukcijos – iki tol namas buvo laikomas tinkamu eksploatuoti, jame buvo apgyvendinami ir gyveno įvairių socialinių grupių asmenys. Ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties papildomos sąlygos laikytinos nesąžiningomis, nes buto nusidėvėjimo procentas atsakovui buvo žinomas jau sudarant draudimo sutartį. Atsakovas draudimo išmokų dydį paskaičiavo nuo draudimo sumos dydžio žinodamas, kad niekada nereikės išmokėti visos 83000 Lt sumos. Ieškovui neturtinė žala atsirado ne tiek dėl įvykusio gaisro, kiek dėl nesąžiningo atsakovo elgesio – ieškovas jautėsi atsidūręs beviltiškoje situacijoje, taip pat jautėsi apgautas ir pažemintas dėl atsakovo nesiskaitymo su ieškovu kaip su žmogumi ir vartotoju.

7Trečiasis asmuo L. J. teismo nurodytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepatiekė, priežasčių nenurodė.

8Ieškinys iš dalies tenkintinas.

9Ieškovas su sutuoktine 2007-10-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 85000 Lt kainą bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo butą, esantį ( - ). 83000 Lt kainos dalį ieškovas su sutuoktine padengė kredito lėšomis (t. 1, b. l. 16-17). Ieškovas su atsakovu 2007-10-12 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė įsigytą butą 83000 Lt draudimo suma, draudimo būdu visa verte, tarp jų ir nuo ugnies rizikos (t. 1, b. l. 19). Draudimo išmokos gavėju draudimo polise nurodytas AB DnB NORD bankas. Draudimo sutartis sudaryta pagal gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 (t. 1, b. l. 20-25). Pagal draudimo taisyklių 8.1 punktą draudimo išmoka mokama už apdraustą turtą, kuris sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl draudimo liudijime įvardintų draudiminių įvykių, tarp jų, dėl gaisro. Draudimo taisyklių 1.18 punktas numato, kad atlyginami ir nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą.

10Nustatyta, kad 2010-03-04 daugiabučiame name ( - ), kilo gaisras, kurio pasekoje žala buvo padaryta tiek ieškovo butui, tiek namo bendro naudojimo patalpoms ir konstrukcijoms. 2010-03-05 statinio dalinės ekspertizės akte (t. 1, b. l. 26-29) pateikta išvada, kad yra būtina sustabdyti statinio naudojimą, parengti statinio rekonstravimo techninį projektą, pažeistas gaisro metu pastato medines stogo, perdangos ir sienų laikančiąsias konstrukcijas pakeisti, taip pat atlikti kitus statybos darbus pagal statybos techninius dokumentus. UAB „Svertas“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo techninį projektą (t. 1, b. l. 50-64), kuriame numatytas daugiabučio gyvenamojo namo sienų pertvarų demontavimas. Iš UAB „Delfa“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitos (t. 1, b. l. 129-153) nustatyta, kad apžiūros metu 2010-09-30 pastatas buvo ardomas iki pamatų. Draudimo taisyklėse turto sugadinimo ir sunaikinimo sąvokos neapibrėžtos, todėl vadovautinasi šių sąvokų bendrine prasme, sąžiningumo, protingumo principais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad buvo priimtas sprendimas demontuoti statinį iki pamatų, kad tai faktiškai buvo atlikta, vadovaudamasis bendrine turto sunaikinimo sąvoka, sąžiningumo, protingumo principais, daro išvadą, kad dėl gaisro atsakovo apdraustas butas buvo sunaikintas. T. y. tokio buto, kuris buvo apdraustas, neliko, jis tapo netinkamu gyventi, neremontuotinu. Butas žuvo ir buvo demontuotas.

11Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo naudos gavėjui 5489,20 Lt draudimo išmoką ir papildomą 11215,80 Lt draudimo išmoką (t. 2, b. l. 105), viso 16705 Lt. Byloje ginčas kyla dėl draudimo išmokos dydžio.

12Pagal Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalį turto draudimo sutartys priskiriamos nuostolių draudimo sutartims, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį turto draudimo atveju draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). CK 6.997 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės).

13Nagrinėjamu atveju sudarant draudimo sutartį nustatyta 83000 Lt draudimo suma, draudimo polise nurodyta, kad turtas draudžiamas visa verte.

14Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad CK 6.997 straipsnio 2 dalyje <...>įtvirtinta taisyklė kyla iš turto draudimo paskirties – drausti tik konkretaus apdrausto turto vertės galimą praradimą (sugadinimą), kurio dydis būtų proporcingas draudėjo patirtiems nuostoliams ir jų neviršytų. Dėl to prieš sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti apdraudžiamą turtą, jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti (CK 6.994 straipsnio 1 dalis). Taip draudikas pagal draudžiamo daikto vertę apskaičiuoja draudimo sumą, kuria apribojamas draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydis. Draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį. Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje įrašytos draudimo sumos ir kitų sutarties sąlygų dėl draudimo išmokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007). Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006) pripažįstama bendroji taisyklė, kad draudimo išmoka dėl turto praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai. Išimtį iš šios taisyklės galėtų sudaryti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio įvykio dienos apdrausto daikto vertė sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, ją skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas.

15Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nuslėpė nuo draudiko informaciją apie butą, jo būklę, nusidėvėjimą, daugiabutį namą, kuriame jis yra ir kt. Iš bylos medžiagos, ieškovo paaiškinimų matyti, kad sudarant draudimo sutartį draudiką atstovavo AB DnB Nord banko vadybininkė, t. y. ta pati banko darbuotoja, kuri tvarkė kredito suteikimo dokumentus. Taigi sutarties sudarymo metu draudiko atstovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma visa reikšminga informacija apie draudžiamą objektą, taip pat ir apie draudžiamo turto rinkos vertę, atsižvelgiant į individualias jo savybes (nusidėvėjimą, statybos metus ir kt.). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo praktiką darytina išvada, kad sudarant draudimo sutartį draudimo sutarties šalys įvertino buto vertę ir nurodydami draudimo sumą apibrėžė draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydį.

16Kaip minėta, dėl draudiminio įvykio apdraustas butas buvo sunaikintas, todėl draudikas, vykdydamas draudimo sutartį, turi kompensuoti draudėjo turtinius interesus dėl prarasto turto, t. y. visus patirtus nuostolius. Draudikas procesiniuose dokumentuose remiasi VĮ Registrų centras pažymoje nurodytu buto nusidėvėjimu 70 proc., tačiau akivaizdu, kad tokio masto buto nusidėvėjimo per tris metus nuo sutarties sudarymo iki įvykio nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog draudimo vertė draudžiamojo įvykio dieną tapo mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo metu, nors pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka draudikui (Draudimo įstatymo 82 straipsnis). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pripažinus, kad apdraustas butas dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikintas, draudimo išmoką sudarytų draudimo suma, nurodyta draudimo liudijime. Todėl darytina išvada, kad draudimo išmoka, išskaičius 200 Lt besąlyginės išskaitos sumą, sudaro 82800 Lt. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad šiuo atveju draudimo išmoka turi būti mokama pagal draudimo polise nurodytą papildomą sąlygą ir draudimo taisyklių 1.44 punktą iš statybinės (atkūrimo kaštų) vertės atimant nusidėvėjimą, kuris nagrinėjamu atveju, atsakovo teigimu, sudaro 70 proc. Dėl tos pačios priežasties nesiremtina draudiko užsakymu UAB „Delfa“ sudaryta žalos dydžio įvertinimo ataskaita. Akivaizdu, kad atsakovo pateiktas draudimo išmokos paskaičiavimas neatitinka realių draudėjo patirtų nuostolių ir yra aiškiai nesąžiningo, neprotingo dydžio.

17Atmestini draudiko argumentai, kad pastato, esančio ( - ), būklės pablogėjimas yra nulemtas ne tik staigios išorinės jėgos (gaisro), bet ir kitų priežasčių – lėtinių procesų (puvimas, konstrukcijų defektai, atsiradę dėl statybos broko bei pastato naudojimo), todėl draudikas neturi teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmoką nuostoliams, kurie kilo dėl kitų priežasčių. Kaip minėta, draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turėjo galimybę įvertinti draudžiamo turto būklę, todėl laikytina, kad draudimo suma buvo nustatyta draudikui įvertinus pastato ( - ), konstrukcijų būklę. Sudarant draudimo sutartį butas buvo tinkamas gyventi, tačiau jis (toks, koks buvo apdraustas) buvo sunaikintas būtent dėl draudiminio įvykio – gaisro. Jei šio draudiminio įvykio nebūtų įvykę, butas toliau būtų naudojamas pagal paskirtį.

18Esant šioms aplinkybėms, naudos gavėjui priteistina likusi draudiko neišmokėta draudimo išmokos dalis – 66095 Lt ( 82800 – 16705 ). Byloje duomenų, kad kiti asmenys, tarp jų įvykio kaltininkas L. J., ieškovui būtų atlyginę patirtą nuostolį, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų gavęs kokią nors naudą iš namo likučių. Ieškovo paaiškinimais, gyvenamojo namo likučiai buvo sunaikinti.

19Pagal draudimo taisyklių 16.6 punktą, jei nustatytas draudimo išmokos mokėjimo pagrindas ir dydis, draudikas išmoka draudimo išmoką per 7 dienas. Kaip matyti, dėl papildomos draudimo išmokos ieškovas raštu į draudiką kreipėsi 2010-08-27 raštu, pateikė statinio dalinės ekspertizės aktą, kitus dokumentus. Darytina išvada, kad likusi draudimo išmokos dalis turėjo būti išmokėta per 7 dienas, kadangi atsakovas pateikti papildomų įrodymų nepareikalavo, o kreipimasis į UAB „Delfa“ nebuvo būtinas. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 1457,71 Lt už laikotarpį iki ieškinio surašymo dienos 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsnis).

20Vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

21Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl draudimo sutarties pažeidimo ir per mažos draudimo išmokos išmokėjimo ieškovas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą prieš atsakovą. Nors nėra įrodyta, kad dėl per mažos draudimo išmokos išmokėjimo pablogėjo ieškovo sveikata, tokių duomenų ieškovo ligos istorijoje nėra užfiksuota (priedas prie bylos), tačiau konstatuotina, kad šiuo atveju dėl nuostolių nepilno kompensavimo ieškovo patirti neigiami išgyvenimai, nepatogumai buvo ir yra pakankamai intensyvūs ir sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgtina, kad ieškovas su šeima, kurioje yra du mažamečiai vaikai (t. 2, b. l. 112-113), liko be būsto, iki šiol priversta gyventi pas giminaičius, dėl nuostolių nekompensavimo negali pasirūpinti kitu būstu, turi mokėti kredito įmokas. Dėl nuostolių nepilno kompensavimo ieškovo šeima prarado socialinį stabilumą, kilo grėsmė šeimos gerovei. Teismas, įvertinęs neigiamų ieškovo išgyvenimų pobūdį, intensyvumą, trukmę, šalių turtinę padėtį, kitus kriterijus, nurodytus CK 6.250 straispnio 2 dalyje, daro išvadą, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Teismo vertinimu, pagrindo priteisti ieškovo prašomo dydžio neturtinės žalos nėra, nes paprastai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas esant sunkesnėms pasekmėms sveikatai ar kitoms vertybėms. Šiuo atveju, teismo sprendimu priteisus draudimo išmoką, ilgalaikių, neištaisomų neigiamų pasekmių ieškovui neliks.

22Patenkinta reikalavimų dalis – 94,49 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina atitinkama dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 377 Lt išlaidas žyminiam mokesčiui (t. 1, b. l. 10), 1100 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 90, t. 2, b. l. 114), viso 1477 Lt, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistina 1395,62 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23Trečiasis asmuo patyrė 3025 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l.163). Teismo vertinimu, jos remiantis CPK 98 straipsniu, turi būti mažinamos, nes trečiojo asmens atstovas advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo 4 teismo posėdžiuose, kurių trukmė, atitinkamai, 20, 20, 25 min. ir 2 val. Remiantis rekomendacijų 8.2, 8.18 punktais, maskimali priteistina už šias paslaugas suma sudaro 3,45 MMA, t. y. 2760 Lt. Taigi reikalaujama priteisti suma viršija rekomenduojamus dydžius. Įvertinus trečiojo asmens procesinę padėtį byloje, bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad priteistinos išlaidos mažintinos ½ dalimi ir iš atsakovo priteistinos 1512,50 Lt bylinėjimosi išlaidos.

24Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsnis). Iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai pašto išlaidos (3 Lt) nepriteistinos, nes tai nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumo ir protingumo principais.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

26ieškovo G. M. ieškinį iš dalies patenkinti.

27Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, trečiojo asmens AB DnB NORD bankas, juridinio asmens kodas 112029270, J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius, naudai 66095 Lt draudimo išmoką, 1457,71 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1512,50 Lt bylinėjimosi išlaidas.

28Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Konstituciojs pr. 7, Vilnius, ieškovo G. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1395,62 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.

29Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, valstybės naudai 1680 Lt žyminio mokesčio ir 46,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas, patikslinęs ieškinį (t. 1, b. l. 113-120), prašo priteisti iš... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip... 5. Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į ieškinį teismo prašo... 6. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime į ieškovo... 7. Trečiasis asmuo L. J. teismo nurodytu terminu atsiliepimo... 8. Ieškinys iš dalies tenkintinas.... 9. Ieškovas su sutuoktine 2007-10-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už... 10. Nustatyta, kad 2010-03-04 daugiabučiame name ( - ), kilo gaisras, kurio... 11. Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo naudos gavėjui 5489,20... 12. Pagal Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalį turto draudimo sutartys... 13. Nagrinėjamu atveju sudarant draudimo sutartį nustatyta 83000 Lt draudimo... 14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad CK 6.997... 15. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja, kad draudėjas, sudarydamas... 16. Kaip minėta, dėl draudiminio įvykio apdraustas butas buvo sunaikintas,... 17. Atmestini draudiko argumentai, kad pastato, esančio ( - ), būklės... 18. Esant šioms aplinkybėms, naudos gavėjui priteistina likusi draudiko... 19. Pagal draudimo taisyklių 16.6 punktą, jei nustatytas draudimo išmokos... 20. Vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Vartotojų teisių... 21. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl draudimo sutarties pažeidimo ir per... 22. Patenkinta reikalavimų dalis – 94,49 proc., ieškovui iš atsakovo... 23. Trečiasis asmuo patyrė 3025 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (t. 1,... 24. Iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 26. ieškovo G. M. ieškinį iš dalies... 27. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 28. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 29. Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...