Byla 2-1172-1021/2018
Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

2sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,

3dalyvaujant: ieškovei bei ieškovo E. M. įstatyminei atstovei A. M., jos atstovui advokatui A. S.,

4atsakovo Kybartų vaikų globos namų atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,

5institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone atstovui M.D.,

6nedalyvaujant atsakovui D. Š., jo įstatyminiam atstovui A. Š.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. M. ir A. M. ieškinį atsakovams D. Š. ir Kybartų vaikų globos namams, institucija duodanti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajone, dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

8Teismas

Nustatė

9I.

10Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

11Ieškovas nepilnametis E. M. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš D. Š., gim. ( - ), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, į. k. 301085907, 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė A. M. prašo jos naudai priteisti iš D. Š., gim. ( - ), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, į. k. 301085907, 31,45 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė A. M. prašo jos naudai priteisti iš D. Š., gim. ( - ), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgys pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti - subsidiariai iš Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, į. k. 301085907, A. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškinyje ieškovai nurodo, kad 2017 m. balandžio 24 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19928-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. M. pareiškimą, kadangi 2017 m. balandžio 24 d. ( - ). buvo sužalotas sūnus E. M.. E. M. atžvilgiu smurtavo D. Š. bei E. G.. E. G. E. M. sudavė kumščiu į krūtinę, o D. Š. - į veido sritį. Nuo D. Š. suduoto smūgio E. M. pargriuvo ir prarado sąmonę. Specialisto išvadoje Nr. G2223/2017(02) E. M. buvo konstatuotas apatinio žandikaulio kairės pusės ir stuburo kaklo 1 slankstelio lanko kairės pusės lūžiai. Sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Patirta trauma sukėlė E. M. ir fizinį skausmą. 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) prokurorės G. M. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str.2 d. buvo nutrauktas, nes D. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. Dėl atsakovo D. Š. nusikalstamos veikos E. M. patyrė neturtinę žalą, kuri vertinama 7000 Eur. Taip pat dėl D. Š. nusikalstamos veikos E. M. atžvilgiu neturtinė žala buvo padaryta ir nepilnamečio vaiko E. M. motinai A. M.. A. M. padaryta neturtinė žala yra 3000 Eur. Be to, dėl šio įvykio A. M. patyrė ir 31,45 Eur turtinę žalą. Padaryta turtinė ir neturtinė žala turėtų būti priteista iš atsakovo D. Š., o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, ši žala subsidiariai priteistina iš jo atstovo pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.272 str. 1 d.) ir Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų (CK 3.273 str. 1 d.). CK 6.263 str. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Toks įstatymo nustatytas atvejis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nustatytas CK 250 str. 2 d., t.y. kai žala padaryta dėl nusikaltimo, kaip šiuo atveju ir yra. Kadangi E. M. yra nepilnametis ir jokių pajamų negauna, tai visas jo gydymo, slaugos, priežiūros ir k t. išlaidas apmokėjo jo motina A. M.. Slaugydama bei prižiūrėdama sūnų E. M. jo motina A. M. patyrė materialinių išlaidų, tačiau sūnui patyrus traumą motina neskaičiavo ir nerinko patiriamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, kadangi tuo metu labiausiai rūpėjo sūnaus sveikata bei jo emocinė ir psichologinė būklė. Dėl šių aplinkybių A. M. padaryta turtinė žala vertinama tik 31,45 Eur, nes tik tokiai sumai turi išlaidas įrodančius dokumentus. Šią sumą sudaro: 12,36 Eur kelionių į Kauną ir važinėjimo autobusu po Kauną, kai sūnus E. gydėsi ligoninėje, išlaidos, 4,59 Eur už vaistus, kuriuos motina pirko sūnaus E. gydymui bei 14,50 Eur už žandikaulio nuotrauką. Visas šias išlaidas patvirtinantys kasos čekiai, autobuso bilietai buvo pateikti prie pirminio ieškinio. A. M. bei jos nepilnamečiui sūnui E. M. padaryta neturtinė žala vertinama atitinkamai 3 000 Eur ir 7 000 Eur, kadangi dėl patirto smurto E. M. patyrė nesunkų sveikatos sužalojimą: jam buvo sulaužytas kairės pusės apatinis žandikaulis ir kairės pusės stuburo kaklo 1 slankstelio lankas. Dėl šios traumos E. M. patyrė didžiulį stresą, nemalonius išgyvenimus, ilgą laiką kentė skausmą lūžio vietose. Po patirtų traumų sūnus E. iki pat mokslo metų pabaigos negalėjo lankyti mokyklos. Ypač nemalonius išgyvenimus bei diskomfortą E. M. patyrė ir dėl to, kad dėl patirtos traumos jis buvo priverstas pakankamai ilgą laiką, nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d., nešioti žandikaulį sutvirtinančias kabes, todėl visą šį laiką negalėjo normaliai valgyti - jis valgė tik trintą (skystą) maistą per šiaudelį. Be to, net ir nuėmus kabes jis dar apie mėnesį laiko turėjo valgyti tik minkštą valgį. Nešiojant kabes sūnus E. negalėjo ir normaliai kalbėti. Be žandikaulį sutvirtinančių kabių nepilnametis sūnus E. M. mėnesį laiko turėjo nešioti ir kaklo įtvarą, kurio negalėjo nusiimti net miegodamas, kas jam sukėlė taip pat daug nepatogumų ir nemalonių pojūčių. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus E. yra neįgalus nuo vaikystės dėl jam diagnozuoto protinio atsilikimo, jam buvo labai sunku suprasti, kodėl jis turi nešioti žandikaulį sutvirtinančias kabes, kaklo įtvarą, kodėl jų negalima išimti (nuimti) ar kodėl jis negali valgyti normalaus maisto, negali normaliai kalbėti ir t.t. Visą tą laiką sūnus E. M. buvo piktas, irzlus, dažnai verkdavo, reikėjo jį raminti, guosti ir nuolatos aiškinti, kad jis turi dar šiek tiek pakentėti, kad taip daryti (nešioti kabes ir įtvarą) liepė gydytojai, kad po to jis jausis geriau, kad vėl galės viską valgyti ir pan. Taip pat psichologinę traumą nepilnametis sūnus E. patyrė ir dėl to, jog kaip tik 2017 m. gegužės mėnesį mokykloje, kurioje jis mokosi, buvo išleistuvės iš 10 klasės, tačiau E. dėl patirtos apatinio žandikaulio bei kaklo slankstelio traumos negalėjo dalyvauti nei ta proga ruoštoje meninėje programoje, nei išleistuvių proga surengtose vaišėse, nes dėl žandikaulį sutvirtinančių kabių negalėjo valgyti patiektų vaišių (saldumynų, vaisių ir kt.). Be to, po šio įvykio E. M. pradėjo dar labiau mikčioti ir dėl to reikėjo kreiptis pas neurologą, vartoti vaistus. Jis tapo bailesnis, atsargesnis, pradėjo bijoti vaikščioti vienas. 2017 m. rugsėjo mėnesį sūnus E. net bijojo vėl pradėti eiti į mokyklą, išsakydamas nuogąstavimus, kad vėl gali būti sumuštas. Savo patirtus išgyvenimus bei stresą dėl sūnaus E. M. sveikatos būklės A. M. vertina 3000 Eur, kadangi sužinojus apie tai, kad sūnus E. buvo sumuštas, kad jam sulaužytas žandikaulis, kaklo slankstelis motiną A. M. ištiko šokas, patyrė didžiulį stresą bei baimę ir nerimą dėl sūnaus sveikatos būklės. Didelį nerimą bei stresą A. M. išgyvena ir dėl sūnaus E. M. sveikatos ir galimų traumos pasekmių ateityje. Sūnaus E. M. patirtos traumos pakeitė ir jo motinos A. M. gyvenimą, nes atsižvelgiant į jo neįgalumą bei sveikatos būklę, po patirtų sužalojimų, jam iki šiol reikia didesnės nei anksčiau priežiūros bei rūpinimusi juo. Pirmi mėnesiai po sūnaus E. M. patirtos traumos jo motinai A. M. buvo itin sunkūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai, nes reikėjo visapusiškai rūpintis sūnumi, vežioti jį pas gydytojus, gaminti jam specialų (skystą) maistą, maitinti sūnų per šiaudelį, girdyti vaistus, kuriuos sūnui nuryti buvo labai sunku ir t.t. Be to, itin daug nemalonių išgyvenimų A. M. teko patirti matant, kaip nepilnametis sūnus E. nervinasi, pyksta, verkia dėl savo būklės ir dėl to, jog turi nešioti kabes, kaklo įtvarą, kad negali normaliai valgyti, negali be kaklo įtvaro miegoti, negali normaliai ir suprantamai kalbėti. Motinai sunku buvo stebėti ir tai, kaip sūnus reaguoja į būtinybę tęsti įvairias gydymo procedūras, pakankamai dažnus vykimus pas gydytojus, gulėjimą ligoninėje ir pan. Pažymėtina, kad sūnus E., kai buvo paguldytas į Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių, atsisakė valgyti ligoninėje duodamo maisto, teigdamas, jog neskanus ir dėl to motina buvo priversta jį pasiimti iš ligoninės. Jokie motinos paaiškinimai, kad valgyti yra būtina, kad bent jau paragautų duodamo maisto ir pan. sūnaus neįtikino (b.l.63-66 l.)

13Atsakovas Kybartų vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškiniu, kad Kybartų vaikų globos namai yra tinkamas atsakovas, dėl neturtinės žalos dydžio ieškovui E. M. dydžio, dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei A. M.. Atsiliepime nurodo, kad CK 6.276 str.1 d. yra nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Antrojoje aptariamos CK normos dalyje yra numatyta subsidiarinė nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar institucijos, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, atsakomybė. Pagal šios normos nuostatas tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Globos namų nuomone žala, kurią prašoma atlyginti ieškiniu, atsirado ne dėl jų kaltes, todėl pagal minėtą CK 6,276 str. 2 d. nuostatą, jie neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi pareigą prižiūrėti ir auklėti nepilnameti D. Š. atliko tinkamai. Įvykis, kurio metu nukentėjo E. M., įvyko 2017 m. balandžio 24 d. dienos metu, kuomet D. Š. turėjo teisę eiti į miestą, todėl atsakovė neturėjo galimybes padaryti kokios nors įtakos jo elgesiui ar užkirsti kebą įvykiui. Ieškovė prašo priteisti jai neturtinę žalą, patirtą dėl sūnaus sužalojimo. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-255/2005). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau, ar dėl vaiko sveikatai padarytu sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ieškinyje nurodytos aplinkybės - visi išvardinti išgyvenimai, stresas, baimė, nepatogumai prižiūrint sūnų nėra išimtinio pobūdžio, kaip tik įprastinis nerimas dėl vaiko sveikatos bei nepatogumai jį gydant ir slaugant. Prašoma priteisti 7000 eurų dydžio neturtinė žala E. M. yra nepagrįstai didelė. Pagal teisės doktriną, pagrįstą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia iki 20 proc. darbingumo netekimu, nežymiu, trumpalaikiu, nesunkiai išgydomu ir didesnių padarinių nesukėlusiu fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimu, žalos dydis vertintinas nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt. (289,62 - 2896,20 eur) (LAT 2013-03-25 nutartis 3K-3-177/2013. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pase dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamu atveju ieškovui sveikatos sutrikdymas nesukėlė ilgalaikių fizinių, ar psichinių padarinių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo sužalojimai gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai jo sveikatos būklei. Todėl akivaizdu, kad prašoma 7000 eurų dydžio suma neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei teismų praktikos (b.l. 24-25).

14Institucija, duodanti išvadą, į ieškinį pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-03 įsakymu Nr.B-ĮV-878 D. Š., gimusio ( - ) globėju buvo paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai, esantys Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Kybartų mieste, Darvino g.4, nes vaiko tėvas A. Š. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, o vaiko motina O. Š. girtavo, tinkamai nesirūpino vaikais. Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai vykdė vaiko rūpintojo pareigas iki 2017-12-01, kai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-29 įsakymu Nr.B-ĮV-1527 vaikas buvo gražintas tėvo A. Š. globai nuo 2017-12-01. A. Š. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, kas mėnesį gauna socialinę pašalpą 432,16 Eur, išmoką vaikui -271,32 Eur. Vaikas D. Š. niekur nedirba, pajamų negauna, neturi turto. Galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo (b.l.60-61)

15II.

16Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu.

17Ieškovas nepilnametis E. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Jį atstovavusi jo įstatyminė atstovė motina A. M. prašė ieškinį tenkinti dėl neturtinės žalos priteisimo E. M. visiškai, bei paaiškino, kad prašanti dėl vaiko E. M. visų patirtų išgyvenimų, kuriuos jis patyrė didelius. 2017 m. balandžio mėn. jį sumušė Kybartų vaikų globos namų auklėtinis D. Š.. Sūnus nieko nesakė namuose, tik pastebėjusi, kad jam maistas byra iš burnos. Buvo lūžęs kairės apatinės pusės žandikaulis be dislokacijos, ir viršutinis kaklo slankstelis. Buvo sukabinti dantys, negalėjo valgyti mėnesį laiko, ir buvo kaklo įtvaras. Jis pergyveno, valgyti negalėjo, nervinosi, buvo paveiktas psichologiškai. Sūnus turi neįgalumą - lengvą protinį atsilikimą, kalbos neišsivystymą, regėjimo problemą. Po traumos jam skaudėjo žandikaulį, jeigu blogas oras tai skauda ir dabar. Jis po įvykio verkė, kai reikėjo valgyti nervinosi, bijojo eiti į mokyklą. Jaučia ir dabar baimę eiti į mokyklą, jei pamato kelis iš globos namų jis bijo. Ne pirmas kartas dėl tų vaikų, ji kreipusis į globos mokyklą dėl tų vaikų. Jis buvo paguldytas į ligoninę, nes galvoję, kad reikės operuoti kaklą. Laikė dvi paras. Nusprendė, kad nereiks operuoti. Jis atsisakė valgyti ligoninės maistą prieš šiaudelį, tai sutiko išleisti namo. Kreipęsi pas neurologą, nes buvo sustiprėjęs mikčiojimas ir kai jis kalba jam visos kabės skėtėsi. Jam buvo stipriai sustiprėjęs mikčiojimas, ėję pas M., skyrė vaistus, gėrė, kur didelė baimė būna, geria. Pykino, sukabinti dantys, buvo baisu, kad nepradėtų vemti. Gydėsi, ėję pas reabilitologus, nes buvo kairės rankos skausmas, lankė masažus, mankštas, šildymus. Ir po to jis dar skundėsi skausmais. Negalėjo kai kurių pratimų daryti, nes dar skaudėjo žandikaulį, tai buvo po daugiau mėnesio laiko. Kaune klinikose gulėjo dvi paras, paguldė po traumos. Sukabino dantis, uždėjo kaklo įtvarą, liko žiūrėti ar nereikės operuoti kaklo. Ji važiuodavusi aplankyti, taip pat sesers mergaitė ten dirba. Jis nelankė mokyklos iki pat rugsėjo. Jam birželį tik išėmė kabes. Jį perkėlė į kitą klasę. Pirkusi autobuso bilietus, vaistus, kai nenorėdavę važiuoti autobusu, važiuodavę automobiliu. Visų išlaidų nerinkusi. Birželio 8 d. jam nuėmė kabes, bet negalėjo vartoti normalaus maisto dar dvi savaites. Jis prieš tai mikčiodavo, ypač kai susijaudina, mikčiojimas padidėjo, jam išsikabindavo kabės, skaudėdavo. Jam kaklą mausdavo, įtvaras buvo visą mėnesį, visą laiką turėjo būti su juo. Jautėsi nepatogiai, grauždavo, verkdavo atsisėdęs, norėdavo nusiimti, norėdavo išsilupti kabes. Jam nėjo valgyti, kalbėti. Į jo 10 klasių baigimo šventę vežusi. Buvo gegužės mėn. Visi vaikai vaišinosi, o jis negalėjo valgyti, buvo ašaros, nervinosi, kad negali valgyti. Važiuodavę pas daktarus, tikėjęsis, kad išims kabes, bet padarydavo nuotraukas, nesugiję, ir neišimdavo, vėl verkdavo. Ėjo į Kybartų Rasos specialiąją mokyklą, po to ėjo nelabai noriai. Jis ir dabar bijo eiti į mokyklą, bijo globos vaikų namų auklėtinių. Kai nuėmė birželio mėnesį tas kabes, tai negalėjo dar valgyti, po to dar skaudėjo, ėję pas neurologus, nes jautė kaklo skausmą, rankos skausmą. Vežiojusi visą savaitę į šildymus, masažus. Skausmus jautė iki kokio rugpjūčio mėnesio. Dar ir dabar jam kartais ranka paskausta, gydytojai sakė, kad gali nuo kaklo traumos. Iki įvykio jam nieko neskaudėjo. Dabar skauda ranką užeina, per blogą orą skauda žandikaulį. Jis anksčiau nebijojo mokyklos. Čia buvo anksčiau, kai kabinosi tie vaikai. Jį sumušė, kai jis ėjo iš vieno mokyklos pastato į kitą per kelią,, mokykloje nieko nepasakojo. Tik namie pamačiusi, kad jam krenta iš burnos maistas, jis pasakė, kad skauda ir viską papasakojo. Dėl sumušimo jis mokykloje patyčių nepatiria. Po įvykio jis vengia bendrauti. D. Š. tuo metu gyveno globos namuose, kur mokėsi nežinanti, bet ne toje pačioje. Prieš įvykį jau buvo konfliktai tarp sūnaus ir Š.. Buvo sūnus sustabdytas, pakraustytos kišenės. Sūnus labai užsidaręs, nepasakoja pats, tik paklausus. Sūnus jai pasakė, kad nesakęs daktarams, kad skaudas, nes nenorėjęs gulėti ligoninėje, nes ten šlykštus maistas, važiuoti namo. Davusi namuose Myzelino miltelių du kartus per mėnesį. Kai nuėmė kabes, sūnus turėjo problemų dėl dygstančio danties, tačiau skaudėjo tą vietą kur buvo sumuštas, rodė. Jam buvo lūžę ties sąnariu. Ėję pas neurologą dėl sustiprėjusio mikčiojimo, skyrė vaistus, pas M., nepateikusi dokumentų. Į mokyklą jis nėjo nuo balandžio 24 d., baigęsi mokslo metai atrodo birželio 5 d. Kabes nuėmė kažkurią birželio pradžioje. Nelankė mokyklos, nes negalėjo normaliai kalbėti. Jis ir prieš tai nelabai reaguodavo į gydytojus, pas juos tylėdavo. Jei jį nenervuoja, tai jis nesinervuoja. Jis nemėgdavo visą laiką gerti vaistų, bet šiuo atveju jis ją turėdavo suvartoti sutrintą per šiaudelį. Ji pati jam pirkdavusi atskirai maistą, jį gamindavusi. Jis pats maistą siurbdavo šiaudeliu, tačiau jam atsibosdavo, pradėdavo verkti, norėdavo išsiimti kabes. Sūnų vežiodavo mokyklos autobusas, paimdavo nuo pat namų ir parveždavo. Jam mokykloje reikia pereiti iš vieno pastato per gatvę į kitą pusę, jį nuo rugsėjo mėn. lydi, anksčiau vienam eiti jokių problemų nebuvo. Jam ir anksčiau buvo problemų su globos namų vaikais, nes iškraustydavo kišenes, kaulydavo pinigų, ėjusi į globą, bet jokių rezultatų nebuvo. Kad sūnų sužalojimus padarė D. Š., įrodinėjanti ikiteisminio tyrimo medžiaga. 7000 eurų prašanti, kadangi jos vaikas tikrai daug išgyveno, tiek prašanti, nes nurodė advokatas. Vaikų namus atsakovu įtraukusi, kadangi D. Š. tuo metu šiuose namuose gyveno, kadangi nepilnametis, atsako globos namai (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 42 sek. –46 min. 45 sek.) Nežinanti, ar įvykis buvo pamokų, ar pertraukų metu. Jį paima ir parveža mokyklos autobusiukas, visa laiką yra autobuse lydinčioji. Autobusiukas veža įvairiu laiku, jei yra užsiėmimų, tai vėliau. Surenka ant mažiuko kiemo. Buvusi globos namuose dėl auklėtinių, žodžiu kalbėjusi, kad ką nors darytų. E. mokykla vaikus tikrai žiūrėjo. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 44 sek. – 1 val. 22 min. 38 sek.).

18Ieškovė A. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo jai palaikė visiškai bei paaiškino, kad reiškianti 3000 eurų dėl neturtinės žalos ieškinį. Ji išgyvenusi, kad vaikui tokia trauma. Jį vežusi į ligonines, Kauną. Kai negalėjo valgyti, nervinosi, jai reikėjo girdyti vaistus. Būdavusi nuolat be miego, nes girdydavusi vaistus, ir bijodavusi, kad vaikas pradės vemti, uždus. Ji tuo metu nedirbusi. Ji sūnų slaugiusi, kai buvo sužalotas iki kai baigėsi viso mankštos, į jas ir šildymus, pas daktarus ji vežiodavusi, ir į Kauną. Bijojus leisti vaiką į mokyklą, neiškentus tarpais paskambindavusi į mokyklą. Jai pradėjo blogai darytis, kai jau sūnus sirgo po įvykio. Jam negerėjo, buvo baimė, nerimas. Sūnui išvažiavus į mokyklą, jai pradėjo lįsti visokios mintys. Buvo baimė dėl vaiko, kad vėl kas nors neatsitiktų, kas nors nesumuštų. Į gydytojus kreipusis 2018 m. balandžio 9 d. Prieš tai maniusi, kad jai praeis. Jei buvo nemiga, prieš tai miegodavusi gerai. Ėjusi pas psichologą, nusiuntė, gal 2 kartus. Pirmiausia kreipusis į psichiatrą. Jai vis toliau buvo blogiau. Pati kreipusis pas gydytoją, nes mačiusi, kad jai negerai, niekas jos neskatino, joks advokatas. Jai išrašė vaistų nuo depresijos ir nuo miego, konstatuota depresija. Iki šio laiko naudojanti vaistus Valdokan, nuo miego nenaudojanti. Anksčiau nebuvo kreipusis pas psichiatrą, psichologą, tokių susirgimų nebuvo. Turtinę žalą sudaro tie čekiai, kuriuos pateikusi. Sūnų kiek vežusi į Kauno klinikas neatsimenanti, bet daugiau kaip 2. Ji gydžiusis namuose. Buvo siūlyta į psichiatrinį. Nesutikusi. Auginanti vieną nepilnametį vaiką, traumos metu buvo dar kitas, kuris dabar pilnametis, negyvena kartu. Nedirbanti ilgiau kaip 3 metai, darbo biržoje nesiregistravusi, vyras išlaiko, kuris gyvena kartu. Kartu gyveno jos mama. Visi išgyveno. Ji jokių problemų gyvenime neturėjusi, išskyrus vaiko sužalojimą. Vyras dirbo. Su juo bei kitu vaiku, mama jokių problemų nebuvo. Su vyru gyvenanti 20 metų, su juo problemų neturėjusi. Alkoholiu nepiktnaudžiaujantys. Gyvenantys name. Pinigų netrūksta, šeimos pajamų neskaičiuoja. Vaikas gauna savo invalidumą -130 eurų+30 Eur už vaiką. Močiutės pinigai atskirai, nes jai reikia pirkti pampersus. Jokių socialinių išmokų neėmę. Jos mama dabar maisto negali ruošti, o anksčiau padarydavo maisto E.. Jos mama E. tik kalbindavo. Dabar mamos būklė prasta, negali vaikščioti, invalido vežimėlyje, koks mėnesis. Prieš tai ji pati vaikščiojo, viskas gerai buvo. Nevaikšto dėl išretėjusių kaulų, tai daug anksčiau. Mamos priežiūra ant jos pečių. Kai buvusi pas daktarus, jos mama dar vaikščiojo, nebuvo invalido vežimėlyje. Mama turėjo invalidumą nuo 12 m., tačiau galėjo iki dabar gyventi viena, dabar negali. Prieš įvykį ji dėl sūnaus invalidumo jokio nerimo nejautusi, normaliai buvo viskas, pripratusi. Dabar sūnus negali gyventi vienas, gal kai paaugs. Jautusi nerimą, kad vaikas gerdamas sukabintais dantimis neužspringtų. Jis vaistus gerdavo atsisėdęs. Nežinanti dėk ko norėjusi žudytis, tačiau iki to laiko tokių minčių nebuvo. Vaistus naudojanti pastoviai iki dabar, vėl registruosis pas gydytoją, gydymas tęsiamas, turi vartoti vaistus. Depresija jai atsirado dėl vaiko sužalojimo, kreipimasis nesusijęs su ieškinio pareiškimu. Atsisakiusi gydytis psichiatriniame, nes neišprotėjusi ji. Nustačius jai depresiją, ji nieko nenorėjusi daryti, verkianti tarpais, nežinanti dėl ko, baisios mintys. Nenorėjusi daryti valgyti, darydavo mama kol vaikščiojo, prie tai niekada ji nedarė. Padėjo vyriausias vaikas. Nesigulusi į psichiatrinę ligoninę, kadangi ji nėra pamišusi. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 50 sek. – 1 val. 12 min. 38 sek.).,

19Atsakovas nepilnametis D. Š., jo įstatyminis atstovas A. Š. nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvavo.

20Atsakovo, Kybartų vaikų globos namų, atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti iš dalies, bei paaiškino, kad kaip minėta atsiliepime, pati atsakovė nemano, kad ji turėtų atsakyti už globotinio padarytą žalą. Tačiau ji kaip atstovė, kaip teisininkė, privalėjo įrodyti ir kitą poziciją, kad prašoma neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė. A. M. neturtinė žala iš viso neturėtų būti priteista, kadangi akivaizdu, kad jos patirti išgyvenimai nėra išimtiniai ir nepaprastai dideli, kaip nurodyta kasacinio teismo, kuris išaiškinęs tik didelio ypatingo masto sužalojimai, ypatingai dideli išgyvenimai gali būti priteisiami netiesiogiai žalą patyrusiam asmeniui. Tačiau akivaizdu, kad tie išgyvenimai buvo daugiau nepatogumai, reikėjo vežioti. Buvo nerimas dėl sūnaus sveikatos, to nenuneigsi, visos mamos nerimauja dėl vaikų, tiek įprastai sergančių, tiek susižalojusių. Tačiau patirti išgyvenimai tikrai nebuvo tokio didelio masto, kad būtų galima taikyti išimtį, numatytą įstatyme, ir priteisti neturtinę žalą ne tiesiogiai nukentėjusiajam, tačiau ir artimiesiems. Paties E. M. patirta neturtinė žala yra įvertinta tikrai per didele suma, jos nepatvirtina nei ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, nei pačios ieškovės duoti paaiškinimai. Akivaizdu nepatogumų buvo, bet ne tokio masto. Tuo labiau, kad prašoma neturtinė žala neatitinka teismų praktikos, pvz. 2017 m. lapkričio 17 d. LAT nutartyje Nr. 2K-160-942/2017 yra nurodyta, kad maždaug tokiems sužalojimams esant neturtinė žala svyruoja nuo 1400 Eur. iki 2800 Eur, todėl 7000 Eur yra ženkliai per didelė, prašytų kaip atstovė ją sumažinti, sutinka su 1000 Eur. vaikui. Dėl ieškovės neturtinės žalos ieškinys turėtų būti atmestas. Visiškai įtakoti, apriboti D. Š. elgesio atsakovė negalėjo, suinteresuota, kad nebūtų priteista apskritai. Akivaizdu, kad ir institucija, kurioje mokėsi E. M., taip pat nesiėmė visų būtinų veiksmų užtikrinti savo auklėtinių saugumą pereiti iš vieno pastato į kitą, vaikui turinčiam tam tikrų protinių negalių pereiti gatvę tiesiog nelydimam. Akivaizdu, kad tie nesutarimai su globos namais buvo ir iki tol. Atsižvelgiant į tai turėtų irgi būti sumažinta neturtinė žala, nes E. M. mokymo įstaiga taip pat neužtikrino jo saugumo pamokų metu. D. Š. tuo metu iš globos namų turėjo teisę išeiti, nebuvo apribotas judėjimas, tokių galimybių net nėra, kadangi vaikai išeina į mokymosi įstaigą. Matyti nuėjo kur nuėjo, nenuėjo į mokyklą. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 12 min. 55 sek. – 1 val. 18 min. 40 sek.).

21Institucijos, duodančios išvadą, atstovas teismo posėdyje po įrodymų tyrimo pabaigos pareiškė, kad kai vyko smurto panaudojimo atvejis, D. Š. gyveno Kybartų vaikų globos namuose. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu jam buvo nustatyta laikinoji globa, nes tėvas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, o motina girtavo, tinkamai nesirūpino vaikais, bendravo su asocialiais asmenimis. Vaikai buvo paimti, apgyvendinti globos įstaigoje. Kas liečia vaiko elgesį globos įstaigoje - tokių, kad jis būtų linkęs nusikalsti, daryti nusikaltimus, tokių skundų nebuvo. Tiesiog buvo problema, kad nelankė mokyklos, smulkių vidaus taisyklių pažeidimų, laiku negrįžimo, tačiau tokių, kad linkęs nusikalsti, atvejų nebuvo fiksuota. Su D. Š. buvo dirbamas nuolat darbas- dirba psichologė, socialinė pedagogė, socialiniai darbuotojai, auklėtojai, prižiūri vaiką. Jeigu vaikas pabėga, globos įstaiga greitai su policija stengiasi ieškoti pačios socialinės darbuotojos, jeigu laiku negrįžta. D. Š. šeima nuo 2012 m. vasario 28 d. dėl tėvų girtavimo buvo įrašyta į jų skyriaus socialinės rizikos šeimų įskaitą. Dirbamas darbas iki šiol. D. Š. niekur nedirba, pajamų negauna, neturi turto. Šeima gyvena skurdžiai, auga daug vaikų, tokiu būdu pajamų iš kažkur neturi. Pajamos sudaro pašalpos, išmokos vaikui. Palaikantys ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo E. M., nes jis patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę, nepatogumus, emocinę traumą. Kalbant apie žalos dydį, tai prašantys atsižvelgti į tai, kad nebūtų pažeidžiamos ir D. Š. teisės, bei globos įstaigoje augančių vaikų teisės, nes globos įstaiga mokėtų žalą iš vaikų poreikių tenkinimui skirtų pinigų, nes skiriama tikslinė dotacija įstaigai. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 55 min. 46 sek. – 1 val. 59 min. 3 sek.)

22Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai E. L. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 55 sek. – 1 val. 43 min. 31 sek.) bei L. B. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 45 min. 00 sek. – 1 val. 54 min. 29 sek.). Ieškinys tenkintinas iš dalies.

23III.

24Dėl Vaikų globos namų pareigos atlyginti jų globotinio kitam asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

25CK 6.276 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, sutinkamai su CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Kaip numato CK 6.276 str. 3 d., šio straipsnio 2 d. nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Įstatymas nustato, kad vaiką prižiūrinčių institucijų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Sutinkamai su teismų praktika, jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai dėl žalos kalta yra ši institucija. Remiantis CK 6.276 str.2 d. prezumpciją – pareigą atlyginti globotinio padarytą žalą, turi nuneigti atsakovas, įrodydama, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

26Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-03 įsakymu Nr.B-ĮV-878 Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. įsakymo Nr.B-ĮV-9 ,,Dėl laikosios globos nustatymo“ dalinio pakeitimo“ D. Š. globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai, esantys Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Kybartų seniūnijoje, Kybartų mieste, Darvino g.4, nuo 2016-08-03 11:00 val.(b.l.29). Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų direktoriaus 2016-08-03 įsakymu Nr.U-97 D. Š. apgyvendintas Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose šeimynoje ,,B.“ 2016-08-03 (b.l. 28). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-29 įsakymu Nr.B-ĮV-1527 panaikinta laikinoji rūpyba D. Š., kadangi jis gražinamas tėvo A. Š. rūpybai., pripažintas netekusiu galios Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-07 įsakymas Nr.B-ĮV-9 ,,Dėl laikinosios globos nustatymo“ nuo 2017-12-01(b.l.40). Iš 2017-12-11nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-19928-17 matyti, kad E. M. buvo sužalotas D. Š. 2017-04-24 (b.l.7-9). Šiais išvardintais rašytiniais dokumentais neginčytinai nustatyta, kad žalos padarymo metu D. Š. buvo atsakovo Kybartų Vaikų globos namų globoje, todėl ši institucija už padarytą žalą atsako subsidariai su atsakovu D. Š..

27Atsakovas Kybartų vaikų globos namai pareigą atsakyti subsidariai su atsakovu ginčija. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareigą prižiūrėti ir auklėti nepilnametį D. Š. jie atliko tinkamai, jis turėjo teisę išeiti į miestą, todėl atsakovas neturėjo galimybės padaryti kokios nors įtakos jo elgesiui ar užkirsti kelią įvykiui (b.l.24). Atsakovė atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad visiškai įtakoti, apriboti D. Š. elgesio atsakovė negalėjo, D. Š. tuo metu iš globos namų turėjo teisę išeiti, nebuvo apribotas judėjimas, tokių galimybių net nėra, kadangi vaikai išeina į mokymosi įstaigą, matyti nuėjo kur nuėjo, nenuėjo į mokyklą. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 55 sek. – 1 val. 18 min. 40 sek.). Atsakovo atstovės prašymu teisme buvo apklausta liudytoja L. B., dirbanti Vaikų globos namuose socialine pedagoge, kuri teigė, kad vaikai pas juos nėra užrakinami, arba jiems neleidžiama išeiti į miestą, jie gali išeiti nustatytu laiku, negali po 22:00 val., dienos metu jie gali vaikščioti, įvykio dieną D. Š. galėjo išeiti (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 46 min. 07 sek. – 1 val. 46 min. 48 sek.). D. Š. mokyklos nelankė, praleisdavo pamokas, bet kad jis smurtautų, muštųsi nebuvo. Skundų dėl jo elgesio už mokyklos nebuvo gavę, eidavo parūkyti. Jie kviesdavęsi, kalbėdavę, policiją kviesdavę, individualiai kalbėdavęsi, nusiskundimai menki, mokykloje nekeldavo problemų, tvarkydavosi, kai pasakydavę. Jam jokios specialiosios priežiūros priemonės nebuvo taikomos, jie su juo susitardavę, kalbėdavę. Įstatyminių pagrindų taikyti tokias priemones nebuvo. Kalbėdavosi psichologė, pažadėdavo eiti į mokyklą, darbuotojai nulydėdavo, bet jie vėl grįždavo namo. Globos namai padarė viską kas priklauso. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 46 min. 55 sek. – 1 val. 51 min. 00 sek.).

28Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus, liudytojos L. B. parodymus, prijungto ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Duomenų, patvirtinančių, kad civiliniams ieškovams padaryta žala vertinamu atveju atsirado ne dėl Kybartų vaikų globos namų kaltės, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagoje taip pat nėra. Priešingai, savo pareigą tinkamai auklėti nepilnamečius, o būtent D. Š. teismo vertinimu vaikų globos namai įgyvendino netinkamai. Liudytoja L. B. patvirtino, kad D. Š. yra linkę pažeidinėti jam, kaip nepilnamečiui, nustatytą tvarką ir taisykles, nelankė mokyklos, nors išeidavo į mokyklą, tačiau neidavo į pamokas. Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad joje esančioje Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų pateiktoje 2017-05-04 D. Š. charakteristikoje nurodoma, kad D. Š. nelanko mokyklos, vaikštinėja mieste su kitais bendraamžiais ar vyresnio amžiaus jaunuoliais, slapstosi nuo jo ieškančių darbuotojų, nei pokalbiai, nei kitos drausminimo priemonės nepadeda, kad vaikas lankytų mokyklą. Pažeidinėja vidaus elgesio taisykles. Stokoja atsakomybės už savo veiksmus, dažnai negrįžta laiku namo, su vaiku sunku susitarti, nesilaiko žodžio ir savavališkai išeina iš globos namų. Į pastabas nereaguoja, arba reaguoja kalbėdamas necenzūriniais žodžiais, pakeltu balso tonu. Mokykloje per mokslo metus buvo tik keliose pamokose (prijungto ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-19928-17 medžiagos 65,66 l.). Vilkaviškio r. Kybartų ,,Saulės“ progimnazijos 2017-06-09 charakteristikoje nurodoma, kad 2016-2017 metais jis praleido nepateisinamai 736 pamokas, bėgo iš pamokų valkatavo, apie tai buvo nuolat informuojami Kybartų vaikų globos namų atstovai (prijungto ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-19928-17 medžiagos 69 l.). Šios charakteristikos rodo, kad šios D. Š. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės Kybartų vaikų globos namams iki nusikaltimo padarymo buvo žinomos, todėl jo auklėjimui ir teisės pažeidimų prevencijai, turėjo būti skirtas ypatingas dėmesys, tačiau tokių aplinkybių atsakovas rašytiniais įrodymais nepagrindė, bei to nepatvirtina bylos medžiaga. Tai rodo, kad D. Š. kontrolė ir priežiūra buvo nepakankama. Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad Kybartų vaikų globos namai neabejotinai yra atsakingi už savo globotinio D. Š., kurios rūpyba tuo laikotarpiu buvo priskirta vaikų globos namams, padarytą žalą, kadangi priešingai nėra įrodyta. Tai, kad institucija negalės gera valia sumokėti priteisto civilinio ieškinio, ar sumokėti jį daug mažesnį negu prašoma, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės, nes žala yra priteisiama būtent iš atsakovo nepilnamečio D. Š., o pareiga ją atlyginti institucijai atsiranda, tik jam neturint lėšų žalos atlyginimui. Nors šiuo metu D. Š. nėra vaikų globos namų globotinis, atiduotas tėvui, tai nešalina civilinės atsakomybės už žalą padarytą jam esant šių namų auklėtiniu.

29IV.

30Dėl neturtinės žalos E. M. atlyginimo ir jos dydžio.

31CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas, ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta nusikaltimu.

32Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokurorės G. M. 2017-12-11 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-19928-17, nustatyta kad E. M. buvo sužalotas D. Š. 2017-04-24, tačiau ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu nutrauktas jam neturint amžiaus, nuo kurios jis atsakytų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.1 d. (b.l.7-9). Iš prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-19928-17 medžiagos matyti, kad apklausiamas E. M. nurodė, kad D. Š. kumščiu smūgiavo jam į kairį žandikaulį, dėl ko jis krito ant nugaros, jo sprandas buvo ant bordiūro (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-19928-17 1, 18 l.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G2223/2017 matyti, kad E. M. nustatyti apatinio žandikaulio kairės pusės ir stuburo kaklo 1 slankstelio lanko kairės pusės lūžiai padaryti kelios keliolika valandų iki pirmo kreipimosi pas gydytojus 2017-04-24 21:10 val., apatinio žandikaulio lūžis išsivystė nuo smūgio kietu buku daiktu į apatinio žandikaulio kairę pusę. Stuburo kaklinės dalies 1 slankstelio lanko lūžis galėjo išsivystyti ir nuo smūgio į apatinio žandikaulio sritį ar nuo kokios nors kitos galvos ar kaklo traumos Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nesunkaus sužalojimo laipsnį. Galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio ranka ar spyrio į apatinę žandikaulio kairę pusę. Galėjo susižaloti ir griūdamas, neabejotinai juto fizinį skausmą (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-19928-17 1, 35,36 l.). D. Š. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis vieną kartą kumščiu trenkęs E. M. į kairį skruostą, po ko pastarasis paėjo atgal ir koja užsikabinęs už buvusio šaligatvio bordiūro sėdomis griuvo ant nugaros ir šono (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-19928-17 1, 57-58 l.). Apklaustas įtariamuoju E. G. parodė, kad matė, kaip D. Š. E. M. vieną kartą trenkė į veidą kumščiu, dėl ko jis šonu nugriuvo ant kelio grindinio (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.01-1-19928-17 1, 76,77 l.). Šiais rašytiniais įrodymais, ieškiniu, jo priedais, ieškovės A. M. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovas D. Š. savo veiksmais padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 138 str.1 d., požymius. Nors baudžiamoji atsakomybė už šią veiką remiantis BK 13 str.1 d. kyla nuo 16 metų, tačiau civilinė atsakomybė už padarytą žalą, remiantis CK 6.276 str.1 d., atsiranda nuo 14 metų. Tokio amžiaus atsakovas 2017-04-24 buvo sulaukęs, todėl turi pareigą atlyginti jo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad atsakovas nepilnametis D. Š. savo aktyviais veiksmais, suduodamas kumščiu ieškovui nepilnamečiui į veidą, dėl ko jis parkrito, ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl žandikaulio ir kaklo slankstelio lūžio, padarė jam neturtinę ir turtinę žalą, susijusią su jo sužalojimu, kuri iš jo priteistina.

33Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

34Ieškovas E. M. prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo 7000 Eur , šį reikalavimą grindė ieškinio teiginiu, kad jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą - jam buvo sulaužytas kairės pusės apatinis žandikaulis ir kairės pusės stuburo kaklo 1 slankstelio lankas, dėl ko jis patyrė didžiulį stresą, nemalonius išgyvenimus, ilgą laiką kentė skausmą lūžio vietose, negalėjo lankyti mokyklos, buvo priverstas nešioti nuo 2017-04-25 iki 2017-06-08 žandikaulį sutvirtinančias kabes, dėl ko negalėjo normaliai valgyti- valgė tik trintą skystą maistą per šiaudelį, net nuėmus kabes apie mėnesį laiko galėjo valgyti tik minkštą maistą, negalėjo normaliai kalbėti, apie mėnesį laiko nešiojo kaklo įtvarą, kurio negalėjo nusiimti net miegodamas, kas jam sukėlė daug nepatogumų ir nemalonių pojūčių. Be to jis dėl jam diagnozuoto lengvo protinio atsilikimo negalėjo suvokti jam uždėtų kabių ir kaklo įtvaro būtinumo, kodėl negali jų nusiimti. Jis negalėjo dalyvauti 10 klasių baigimo meninėje programoje, kuriai ruošėsi, išleistuvių vaišėse vaišintis. Pradėjo mikčioti labiau, pradėjo bijoti vaikščioti vienas, eiti į mokyklą. Jo įstatyminė atstovė motina A. M. šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino, nurodė, kad jam skauda žandikaulį ir dabar, esant blogam orui, taip pat skauda ranką, matyt nuo kaklo slankstelio lūžio. Be to jam nuo padidėjusio mikčiojimo išsinarindavo žandikaulį sutvirtinančios kalbės, kas kėlė jam papildomą fizinį skausmą ir nepatogumus. Jam reikėjo gerti vaistus, ko jis nemėgdavo, šiuo atveju jų gėrimas buvo apsunkintas per šiaudelius. Be to jam reikėjo lankytis pas gydytojus. Ieškovės A. M. prašymu apklausta liudytoja E. L. nurodė, kad yra ieškovė E. M. mokytoja (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 24 min. 55 sek. – 1 val. 25 min. 30 sek.) Patvirtino, kad E. M. mikčioja, jis atsiranda, kai jis susinervina, patiria įtampą (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 26 min. 25 sek. – 1 val. 25 min. 43 sek.). tačiau nurodė, kad po įvykio atėjęs vaikas neverkė, išorinių požymių nebuvo jokių, tik vakare mama paskambinusi pranešė (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 28 min. 10 sek. – 1 val. 28 min. 27 sek.). Nurodė, kad E. M. ėjo į mokyklą nuo rugsėjo 1 d., 10 klasės jis taip ir neužbaigė, mokslo metai baigėsi birželio 4 ar 5 d.. mama Edviną buvo atsivežusi į mokslo baigimo šventę. Jei jis būtų sveikas, būtų dainavęs su muzikos mokytoja, nes mėgsta dainuoti. Jis šventėje sakė, kad jis nieko negali valgyti, jam čia liūdna, nes mama jam turi trinti maistą. Jam buvo sukabinti žandikauliai jis negalėjo prasižioti. Ji mačiusi pas jį namus kaip jam mama trynė maistą, mama maitino, valgė per šiaudelį.(2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 30 min. 00 sek. – 1 val. 32 min. 10 sek.). Vaikui yra baimės dėl to, kad vėl neatsitiktų toks įvykis, yra baimė ir jo mamai (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 32 min. 35 sek. – 1 val. 32 min. 45 sek.) E. M. 10 klasių pabaigė tais pačiais metais, jam buvo išrašytas pažymėjimas birželio mėn., toliau tęsia mokslus, 2 metus (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min. 15 sek. – 1 val. 36 min. 55 sek.). Vaikas po įvykio yra vedžiojamas, skambina dėl jo ir mama (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 37 min. 05 sek. – 1 val. 37 min. 49 sek.). E. M. yra impulsyvokas, tačiau pasipasakojantis viską, su juo bendravimas po įvykio nepasikeitė (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 39 min. 53 sek. – 1 val. 40 min. 40 sek.). Po įvykio koks buvo bendravimas su ieškove, toks ir buvo vėliau, tikrai nepasikeitė, nepadažnėjo, dažnesnio rūpinimosi, atvykimo nepastebėjusi. (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 42 min. 20 sek. – 1 val. 42 min. 56 sek.). Po įvykio E. M. jai asmeniškai jokiu fiziniu skausmu nesiskundė (2018 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 43 min. 18 sek. – 1 val. 43 min. 24 sek.).

35Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovas E. M., būdamas nepilnametis ir turintis suvokimo problemų - būdamas lengvo protinio atsilikimo nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus tiek įvykio metu, tiek apie 2 mėnesius po jo, taip pat baimę bei skausmą jaučiantis ir dabar. Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiškose bylose, kad nebūtų pažeistas teisingumo principas. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, baudžiamosiose bylose įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Ieškovas jam prašo priteisti neturtinę žalą, viršijančią beveik 2,5 karto teismų praktiką, nors nepateikė jokių ypatingų aplinkybių, dėl ko teismas turėtų nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, priteisdamas jam didesnę neturtinę žalą. Teismas mažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į šias aplinkybes -nors jis ir negalėjo užbaigti 10 klasių, tačiau jam jų baigimo pažymėjimas buvo išduotas. Nors mokyklos baigimo šventėje jis negalėjo dainuoti ir valgyti, tačiau joje dalyvavo. Jam nebuvo atliktos sudėtingos nei nėra planuojamos operacijos ateityje, ligoninėje pragulėjo tik dvi dienas. Ieškovė neįrodė, kad jo būklė dėl patirtų sužalojimų gali ateityje pablogėti, kaip ir jo gyvenimo kokybė, būti atliekamos operacijos. Nors jis jaučia baimę eiti į mokyklą, tačiau ieškovės paaiškinimais jis su globos vaikų auklėtiniais konfliktavo ir prieš tai, todėl neabejotinai jautė jiems baimę, nors tikėtina ir mažesnę negu iki šio įvykio. Be to atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmų intensyvumą. Atsakovas, iš kurio prašoma priteisti neturtinę žalą yra nepilnametis, neturintis pajamų. Jo tėvas nedirba, iš motinos jis buvo paimtas, jam nustatyta globa. Be jo šeimoje auga dar 5 mažesni vaikai. Šeima gyvena skurdžiai. Atsakovas sudavė tik vieną smūgį E. M.. Ieškovas E. M. auga pilnoje šeimoje vienas, tėvas dirba, motina nedirbanti, šeimos pajamų ieškovė teismo prašymu nenurodė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo E. M. prašomas priteisti 7000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei atsakovo pajamų, nei teismų praktikos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisiant ieškovui E. M. iš atsakovo D. Š., o jam neturint turto ar pajamų, šią sumą priteisiant subsidariai iš atsakovo Kybartų vaikų globos namų, 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

36V.

37Dėl neturtinės žalos ieškovei A. M..

38Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. (CK 6.283 str. 1 d.).Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo, tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas, jiems gali būti padaroma neturtinė žala. Tačiau, neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu; sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui.

39Teismas sutinka, jog ieškovės nepilnamečio sūnaus patirtas nesunkus sveikatos sužalojimas sukėlė net tik neturtinę žalą jam, tačiau jo artimam žmogui motinai ieškovei A. M. sukėlė papildomą rūpestį bei dvasinius išgyvenimus, kas atitinka neturtinės žalos sąvoką. Remiantis CK 6.284 str. nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Teismų praktikoje neturtinė žala ne pačiam nukentėjusiajam, jo artimiems asmenims kaip tėvams priteisiama tik tada, jeigu jie patiria ypatingai didelius išgyvenimus ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-04-18 nutartis Nr. 3K-7-255/2005). Ieškovės nurodyti išgyvenimai - rūpestis dėl vaiko būklės, baimė, kad jis gali būti vėl sumuštas, baimė, kad gali paspringti, ir kiti išgyvenimai, atsižvelgiant į tai, kad vaikui buvo padarytas žandikaulio lūžis, slankstelio lūžimas, kurie vertinami tik nesunkiu sveikatos sutrikdymu nesant pavojaus gyvybei, vaikas buvo hospitalizuotas tik dvi dienas, vaikas jautė tiesioginius nepatogumus apie du mėnesius laiko, jokių ilgai trunkančių ar nuolatinių pasekmių jie vaikui nesuteikė, jokio poveikio ateityje ir planuojamų operacijų nėra, negali būti laikomi ypač dideliais ypatingais išgyvenimais. Tai, kad ieškovei, kuri nedirbo, ir nesiruošė dirbti, buvo namuose, reikėjo rūpintis labiau vaiku, jam 2 mėnesius gaminti specialių maistą, jį valgydinti, žiūrėti, kad neužspringtų girdyti vaistus, jį vežioti pas gydytojus, priskirtini nepatogumams, laiko sąnaudoms, o ne ypatingai dideliems išgyvenimams. Ieškovė, kaip faktą, kad vaiko sužalojimas ir to pasekmės jai sukėlė ypatingai didelius išgyvenimus grindžia tuo, kad ji susirgo depresija, turėjo kreiptis pas gydytojus, gerti vaistus. Ieškovės pirminis ieškinys teismui buvo pateiktas 2018-01-10, tačiau jame nenurodyta net užuomina apie jos galimą depresiją (b.l.3). Teismui atkreipus ieškovės dėmesį į tam tikrus procesinius ieškinio trūkumus, ji 2018-03-28 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame taip pat nenurodė jokių duomenų apie jos depresiją, depresinę būklę (b.l.63-66). Tik teismui padavus patikslintą ieškinį, ji pateikė 2018-05-22 Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašą – siuntimą, kad ji 2018-04-09 kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (ligos kodas F32.16, išrašyti vaistai (b.l. 95). Iš pateiktos jos ambulatorinės sveikatos istorijos matyti, kad ji skundžiasi mintimis, kad neverta gyventi, pradžioje išsakė suicidines mintis, po to jas paneigė, ligoninės gydymo atsisako, jai nustatyti padidinti jautrumo asmens bruožai, emocinėje būsenoje depresiškumo požymiai. (b.l.113-116 l.). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad stacionarinio gydymo ji atsisakė, kad nėra psichinė ligonė. Ieškovei nėra nustatytas depresija kaip liga, tik konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kuri yra laikinas psichikos sutrikimas, kuris gali atsirasti kiekvienam žmogui patyrus tam tikrų dvasinių išgyvenimų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad į gydytojus ieškovė kreipėsi tik po beveik metų nuo sūnaus sužalojimo tik pateikusi patikslintą ieškinį, kai praktiškai sūnus jau buvo seniai pasveikęs, jam tik retkarčiais paskauda žandikaulį ir ranką, jai nustatytas vidutinis depresijos epizodas, bet ne depresija, pagal ambulatorinės sveikatos istorijos išsako tik kelis simptomus, atsisakė gydymo ligoninėje, psichologo išvadą, kad jai būdingas didelis jautrumas, dėl jos būsenos jos gyvenimo kokybė iš esmės nenukentėjo, išreiškė, kad tik retkarčiais nedaranti valgyti, prastai mieganti, kyla savižudiškos mintys, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos susirgimas tiesiogiai susijęs su vaiko sužalojimu, bei jis yra tokio pobūdžio, kad laikytinu išimtiniu, rodančiu itin didelius jos dvasinius išgyvenimus, dėl ko jos ieškinys jai priteisti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

40VI.

41Dėl turtinės žalos atlyginimo A. M..

42Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nėra ginčo dėl pareigos atlyginti turtinę žalą, nei dėl žalos dydžio. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų medicininių dokumentų ieškovė pateikė įrodymus, kad jai buvo būtina ne kartą vykti į įvairias gydymo įstaigas, į šias gydymo įstaigas buvo būtina vykti ir jį lydintiems asmenims. Ieškovė pateikė autobusų bilietų Vilkaviškis-Kaunas čekius - 2017-06-09 1,20 Eur, 2017-06-09 1,20 Eur, 2017-05-31 1,20 Eur, 2017-05-31 1,20 Eur, 2017-05-16 1,20 Eur, UAB ,,Norfos vaistinė“ 2017-05-15 čekį 2,59 Eur sumai už elastinį tvarstį, UAB ,,Norfa vaistinės“ 2017-05-11 čkį 2,00 Ur sumai už vaistus ,,Traxene 5 mg caps, N30“, UAB ,,Kauno autobusai“ 2017-05-31 bilietą 0,16 Eur, UAB ,,Kauno autobusai“ 2017-05-31 bilietą 0,16 Eur, UAB ,,Kauno autobusai“ 2017-05-31 bilietą 0,16 Eur, UAB ,,Kauno autobusai“ 2017-05-31 bilietą 0,16 Eur, UAB ,,Kauno autobusai“ 2017-05-16 bilietą 0,16 Eur, UAB ,,Kauno autobusai“ 2017-05-16 bilietą 0,16 Eur, E. K. įmonės, Maironio 6,5A-2, Vilkaviškis čekį už paslaugas 14,50 Eur sumai, UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“ 2017-05-16 bilietą 0,90 Eur sumai, UAB ,,Marijampolės autobusų parkas“ 2017-05-16 bilietą 0,90 Eur sumai, UAB ,,Kautra“ 2017-05-31 bilietą 1,20 Eur, UAB ,,Kautra“ 2017-05-31 bilietą 1,20 Eur, UAB ,,Kautra“ 2017-05-16 bilietą 1,20 Eur, tuo rašytiniais įrodymais pagrįsdama jai padarytą 31,45 Eur turtinę žalą. Ieškovės pagrįstas išlaidų dydis yra tiesiogiai susiję su nepilnamečio D. Š. nusikalstamos veikos pasekmėmis, todėl reikalavimas tenkintinas. (CPK 177,178, 185 str., CK 6.275 str. 1,2 dalys).

43VII.

44Dėl bylinėjimos išlaidų.

45Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.).

46Ieškovai nuo žyminio mokesčio yra atleisti CPK 83 str.1 d.4 p. pagrindu, tačiau nuo jo neatleisti atsakovai. Jeigu būtų nebuvę atleisti nuo žyminio mokesčio, ieškovai turėję sumokėti 300 Eur (3 proc. nuo 10031,45 Eur) žyminį mokestį. Ieškovų ieškinio reikalavimai tenkinti 25 proc., todėl iš atsakovų priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

47Ieškovė A. M. pateikė pinigų priėmimo kvitą 2018-01-09, kuriuo ji sumokėjo advokatui už ieškinio surašymą 200 Eur (b.l.19), 2018-03-28 kvitą Nr.LAT Nr.90608, kuriuo sumokėjo 300 Eur advokatui (b.l.67), viso jos atstovavimo išlaidos sudaro 500 Eur. Atsakovo Kybartų vaikų globos namų atstovė advokato padėjėja Ž. Ž. pateikė prašymą bei mokėjimo pavedimų kopijas, teisinių paslaugų sutartį, pagal kuriuos atsakovės atstovavimo išlaidos sudaro 580 Eur.(b.l.69-72). Abiejų šalių atstovavimo išlaidos iš esmės yra panašaus dydžio. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės, atsakovo prašomi priteisti dydžiai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių dydžių, yra pagrįsti ir priteistini. Ieškovų ieškinys tenkintas 25 proc., todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 25 proc. jos patirtų advokato išlaidų, kurios sudaro 125 Eur ( 25 proc. nuo 500 Eur), o atsakovui Kybartų vaikų globos namams iš ieškovų priteistina 75 proc. atsakovo patirtų advokatų išlaidų, kurios sudaro 435 Eur. ( 75 proc. nuo 580 Eur). Kadangi tos pačios bylinėjimosi - advokato išlaidos priteistinos abiem šalims, jo sudengtinos (435 Eur -125 Eur), ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 310,00 Eur. bylinėjimosi –advokato išlaidų.

48Procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 24,58 Eur.. Kadangi ieškovų ieškinys tenkintas 25 proc., todėl iš jų turėtų būti priteistas šių išlaidų 75 proc.-18,43 Eur, o iš atsakovų turėtų būti priteista 6,14 Eur, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 3,07 Eur, nes jos kiekvienam bylos dalyviui viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

49Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399 straipsniais,

Nutarė

50Ieškovų E. M. ir A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

51Priteisti ieškovui E. M., asmens kodas ( - ), iš atsakovo D. Š., asmens kodas ( - ), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padaryti žalai atlyginti - subsidiariai iš Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, įstaigos kodas 301085907, buveinės adresas Darvino g.4, Kybartų m., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

52Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas ( - ), iš atsakovo D. Š., asmens kodas ( - ), o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padaryti žalai atlyginti - subsidiariai iš Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, įstaigos kodas 301085907, buveinės adresas Darvino g.4, Kybartų m., Kybartų sen., Vilkaviškio r.sav. 31,45 Eur (trisdešimt vieną eurą 45 euro centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

53Netenkinti visiškai ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą ieškovei A. M..

54Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas ( - ), bylinėjimosi išlaidas atsakovei Kybartų vaikų globos namų, įstaigos kodas 301085907, buveinės adresas Darvino g.4, Kybartų m., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav. -310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų – advokato atstovavimo išlaidų.

55Priteisti iš atsakovų D. Š., asmens kodas ( - ), Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų, įstaigos kodas 301085907, buveinės adresas Darvino g.4, Kybartų m., Kybartų sen., Vilkaviškio r.sav. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybei: po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 Euro centų) žyminio mokesčio, po 3,07 Eur ( tris eurus 7 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

56Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas ( - ), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 18,43 Eur (aštuoniolika eurų 43 Euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

57Ieškovams ir atsakovams išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. ( - ); AB „Citadele" Nr. ( - ); AB SEB bankas Nr. ( - ); AB Šiaulių bankas Nr. ( - ); L. B. AB ( - ), ( - ); UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. ( - ), nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą – 5630, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2-1172-1021/2018.

58Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems sprendimo paskelbime.

59Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo šalių bei trečiojo asmens gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,... 2. sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,... 3. dalyvaujant: ieškovei bei ieškovo E. M. įstatyminei atstovei A. M., jos... 4. atsakovo Kybartų vaikų globos namų atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž.,... 5. institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 6. nedalyvaujant atsakovui D. Š., jo įstatyminiam atstovui A. Š.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. I.... 10. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.... 11. Ieškovas nepilnametis E. M. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš D. Š.,... 12. Ieškinyje ieškovai nurodo, kad 2017 m. balandžio 24 d. Marijampolės... 13. Atsakovas Kybartų vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 14. Institucija, duodanti išvadą, į ieškinį pateikė išvadą, kurioje... 15. II.... 16. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu.... 17. Ieškovas nepilnametis E. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Jį atstovavusi jo... 18. Ieškovė A. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo jai palaikė... 19. Atsakovas nepilnametis D. Š., jo įstatyminis atstovas A. Š. nagrinėjant... 20. Atsakovo, Kybartų vaikų globos namų, atstovė teismo posėdyje prašė... 21. Institucijos, duodančios išvadą, atstovas teismo posėdyje po įrodymų... 22. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai E. L.... 23. III.... 24. Dėl Vaikų globos namų pareigos atlyginti jų globotinio kitam asmeniui... 25. CK 6.276 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo... 26. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-03... 27. Atsakovas Kybartų vaikų globos namai pareigą atsakyti subsidariai su... 28. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus, liudytojos L. B. parodymus,... 29. IV.... 30. Dėl neturtinės žalos E. M. atlyginimo ir jos dydžio.... 31. CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas, ar kitaip... 32. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros... 33. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 34. Ieškovas E. M. prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš... 35. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai... 36. V.... 37. Dėl neturtinės žalos ieškovei A. M..... 38. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už... 39. Teismas sutinka, jog ieškovės nepilnamečio sūnaus patirtas nesunkus... 40. VI.... 41. Dėl turtinės žalos atlyginimo A. M..... 42. Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti... 43. VII.... 44. Dėl bylinėjimos išlaidų.... 45. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, atstovavimo... 46. Ieškovai nuo žyminio mokesčio yra atleisti CPK 83 str.1 d.4 p. pagrindu,... 47. Ieškovė A. M. pateikė pinigų priėmimo kvitą 2018-01-09, kuriuo ji... 48. Procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 24,58 Eur.. Kadangi ieškovų... 49. Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 50. Ieškovų E. M. ir A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Priteisti ieškovui E. M., asmens kodas ( - ), iš atsakovo D. Š., asmens... 52. Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas ( - ), iš atsakovo D. Š., asmens... 53. Netenkinti visiškai ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą... 54. Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas ( - ), bylinėjimosi išlaidas... 55. Priteisti iš atsakovų D. Š., asmens kodas ( - ), Vilkaviškio rajono... 56. Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas ( - ), bylinėjimosi išlaidas... 57. Ieškovams ir atsakovams išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo... 58. Teismo sprendimo patvirtintas kopijas per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo šalių bei trečiojo asmens gali būti...