Byla 2-956-877/2012
Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjai A. R., pareiškėjos V. K. atstovui pagal įgaliojimą R. K., pareiškėjų A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. atstovei advokatei R. G., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei M. S.,

2žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius,

Nustatė

3Pareiškėjai A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. M., K. vaikaitis, iki žemės nacionalizacijos ( - ) nuosavybės teise valdė 9 ha žemės plotą, šiame plote ir apie 0,2563 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą IX-23-l, buvusį ( - ) gatvėje, šiuo metu esantį prie ( - ) gatvės, bei laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, esančio ( - ) dalį, žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo, esančio ( - ) plane, bei 2009 metų vasario mėnesio UAB „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, ( - ) plane, pažymėtą „C“; atnaujinti pareiškėjams dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tikslu atkurti nuosavybės teises į pareiškėjų senelio J. M., K. anūko, iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškime nurodo, kad jų senelis J. M., K. anūkas, iki nacionalizacijos ( - ) valdė 9 ha žemės. Be to, ( - ) minėtuose 9 ha senelis J. M. iki nacionalizacijos valdė apie 0,2563 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypą IX-23-l, esantį prie ( - ) (buvusi ( - )). Taip pat jie siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad senelis J. M. iki nacionalizacijos ( - ) kaime nuosavybės teise valdė šiuo metu laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, esančio ( - ), dalį, Žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo, esančio ( - ), detaliajame plane, bei 2009 m. vasario mėnesio UAB „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, ( - ) plane pažymėtą „C“ dalį. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1185 -221/2009 pareiškėjai buvo patraukti trečiaisiais asmenimis, kaip pretendentai, kuriems atkurtinos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Faktinę aplinkybę, kad J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį ( - ), planuose pažymėtą dalimi „C“, patvirtino ir pati Kauno apskrities viršininko administracija. Dokumentų, aiškiai įrodančių, jog J. M. ( - ) kaime iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 9 ha žemės, tarp jų ir apie 25 arų laisvą (neužstatytą) žemės sklypą IX-23-l, šiuo metu esantį prie ( - ), bei laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, esančio ( - ), dalį planuose pažymėtą „C“, nėra išlikę, todėl neteismine tvarka atkurti prarastų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurių pakaktų nuosavybės teisėms atkurti, neįmanoma. Prašydami atnaujinti praleistą terminą pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus jie siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę neteisėtai nacionalizuojant turtą. Aptariamu atveju jie įstatymu nustatytą terminą praleido dėl objektyvių bei svarbių priežasčių. Iš byloje pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad ( - ) kaime buvo vienas žemės savininkas J. M., o ( - ) kaime, kuris ribojosi su ( - ) kaimu, gyveno dar du asmenys, kurie buvo J. M., vienas iš jų – A., kitas – J. vaikaitis. Taigi, ilgą laiką buvo painiojamasi tarp dviejų geografinių vietovių, t.y. ( - ) kaimų bei trijų J. M.. Ši painiava trukdė iki įstatyme nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010-03-23 kreipėsi į Kauno apskrities bei Lietuvos centrinį valstybės archyvus, prašydamas pateikti informaciją apie J. M. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą žemę, tačiau minėti archyvai prašomos informacijos nepateikė. Tai rodo, jog 2010 m. kovo mėnesį dar buvo neaiškus J. M. iki nacionalizacijos ( - ) kaime valdytos žemės plotas. Dėl aptariamos nuosavybės teisių atkūrimo bylos sudėtingumo (painumo) Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011-10-28 pranešimu informavo juos apie tai, kad pateiktų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teises į J. M., K. anūko, iki nacionalizacijos valdytą žemę bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo, pranešimą pateikė jau pasibaigus įstatymų nustatytam tokių dokumentų pateikimo terminui. Be to, Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dar 2003-07-31 buvo pateiktas 1927 m. liepos mėnesio, o vėliau ir 1937 m. rugsėjo mėnesio žemės ištyrimo žiniaraščiai, kuriuose aiškiai nurodoma, kad žemės savininkui J. M. ( - ) kaime, priklauso 9 ha žemės. Šių žiniaraščių pateikimas leido jiems pagrįstai manyti (tikėtis), jog pakanka dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui. Darytina išvada, kad nustatytą terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl šis terminas jiems atnaujintinas.

4Pareiškėja A. R. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.

5Pareiškėjai H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jie informuoti tinkamai.

6Pareiškėjos V. K. atstovas R. K. paaiškino, kad ( - ) kaimo bendras plotas sudarė apie 60 ha. Archyvuose yra išlikę 1932 m. valstybinės žemės parceliacijos ir 1938 m. kaimo dalies sutvarkymo planai. Pareiškėjai UAB „Minorantė“ užsakė ekspertizę, kurios metu, atsižvelgiant į minėtus planus, kitus archyvinius dokumentus, buvo nustatyta tiksli J. M., K. vaikaičio, iki nacionalizacijos valdytos žemės padėtis. Iš viso M. valdytas plotas iki nacionalizacijos sudarė 9 ha. Pirmas ir antras sklypai yra didžiausi ir ekspertizės plane pažymėti 1 ir 2. Trečias sklypas patenka į 1938 m. sutvarkymo planą. 1938 m. J. M. atskyrė du plecius savo dukroms M. A. ir M. M.. 39 sklypas tolygus 7 sklypui plane. 1938 m. ( - ) kaimo dalies (kurorto) sutvarkymo plane pažymėta, kad sklypą Nr. 39 valdė A. M., o sklypą Nr. 14 – M. M.. Dėl sklypo ekspertizės plane Nr. 4 ginčo nėra, nuosavybės teisės atkurtos, nes tai sodyba, dėl 6, 7, 3 ir 4 ginčo nėra. Nustatinėjant 1 ir 2 sklypo ribas, buvo remtasi gretimų sklypų Š. P. valdymo planu, sudarytu 1931 m., kuriame pažymėta M. J. gretimybė (priedas prie ekspertizės Nr. 9). Priede Nr. 10 nustatytas A. M. sklypas. Dėl A. M. ir P. Š. sklypų ginčo nėra, žemėtvarka yra atkūrusi nuosavybės teises, todėl jų aiškios ribos. Iš dokumentų visumos darytina išvada, kad tarp šių sklypų ribų yra J. M. valdyta žemė, tą patvirtina 1938 m. spalio 20 d. Pagrindinis žemės nuosavybės teisių ir jų apsunkinimų aiškinamasis nutarimas. Jame nurodyta, kad M. K. buvo skirtas žemės plotas. Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo valstiečiams buvo skiriama žemė. Pažymoje (priedas Nr. 11) pažymėta M. K. ir skirtinė. Paskirtos žemės plotas nepažymėtas, kadangi šitame krašte skirtinė žemė visiems buvo vienoda, apie 20-21 ha. Iš priedo Nr. 11 matosi, kad pirmas skirtinę žemę gavo K. M.. Pagal tuometinius teisės aktus staiga mirus vyrui paveldėjo trys šeimos nariai: A. M., Ž. ir J. M., kuri vėliau tapo M. Apie jų valdytus plotus yra kartografinė medžiaga (b.l. 36), kaip atrodė ( - ) kaimas. Ji buvo sudaryta tikslu ( - ) kurorto dalies gatvių braižinys, kadangi įvykdžius valstybinės žemės parceliaciją, atsirado poreikis vesti naują gatvę. Tuo metu J. M., M. A. ir Ž. P. kartu valdė 80 sklypą, kurio plotas 1,6 ha. Iš to ploto M. J. priklausė ½, M. A. 1/3, Ž. P. 1/6. Tai patvirtina ir kiti archyviniai dokumentai. Kurorto dalies gatvių braižinyje matosi 62, 63, 64 atkarpos (b.l. 36), kurios atitinka nustatytus plotus. 64 sklype yra taškas, kuriame susikerta A. M., P. ir J. B. nuosavybės teisės. Tas pats taškas yra ir A. M. nuosavybės teisių sklypų ribų plane (b.l. 40). Tas taškas eina per visus dokumentus. Ekspertizės brėžinyje šis taškas taip pat atitinka. Sklypas Nr. 5 buvo J. M. nuosavybė. Vyko ginčas, ar jis buvo dovanotas M. J.. Teismas pasisakė, kad dovanojimo nebuvo. M. K. buvo skirtas plotas rėžiuose ir pakrantėje. Plane b.l. 40 informacija yra apie du sklypus. Viename yra sodyba, kitas yra arimas. Sklypai buvo ribojami iš vienos pusės gatvės, iš kitos pusės – upės. Trečiame sklype gretimybė D-E žymi M. J., riba tarp taškų 32, 33. B.l. 27 N. P. gyvenamojo namo sklypai 157, 159. B.l. 36 kurorto dalies gatvių braižinyje yra pažymėti 157, 158, 159 sklypai. Sklypo dislokacija yra ta pati gatvelė. Šie brėžiniai vienas kitą papildo. B.l. 32 yra Centrinio archyvo pažyma, kuri ilgą laiką klaidino. Iki 1920 m. ( - ) kaimas buvo vadinamas ( - ) k. Pažymoje kalbama apie ( - ) k. gyventojus. Pareiškėjos atstovas taip pat pažymėjo, kad atliekant ekspertizę, naudotasi tik ( - ) kaimo kartografine medžiaga.

7Pareiškėjų A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. atstovė advokatė R. G. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad yra pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kur ginčas buvo dėl atskiro žemės ploto (b.l. 37). Kauno miesto savivaldybė buvo pažymėjusi apie 25 a laisvos neužstatytos žemės. Kilo ginčas, kam tas žemės sklypas priklauso. Pareiškimą teismui buvo pateikusi S., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šį žemės sklypą valdė jos sutuoktinis. Anoje byloje buvo išreikalauta visa nuosavybės teisių atkūrimo byla. Susipažinus su ja tapo akivaizdu, kad duomenys apie M. J. žemę yra labai prieštaringi. Šalys sutarė ir Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo, kad minimas plotas nuosavybės teise priklausė M. J., kuris pasak S., tą sklypą su pastatais padovanojo savo žentui. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai buvo tenkinę pareiškimą, tačiau pateikus kasacinį skundą Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad duomenų, aptvirtinančių įvykusį dovanojimo faktą nėra ir laikytina, kad tie 25 a priklausė M. J.. Mano, kad klausimas dėl ploto nediskutuotinas. Prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 9 ha žemės ploto, pareiškėjai išskiria du žemės sklypus (b.l. 38, 39). Nurodyta, kad dalis C yra J. M. žemėje pagal 1931 m. plano gretimybes. Abu plotai yra 9 ha sudėtinė dalis. Pareiškėjai juos išskiria todėl, kad tik į juos gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas natūra. Nagrinėjant aną bylą ir vėliau tiriant M. nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jis buvo žymimas kaip žemės savininkas ( - ) k. Atliekant ekspertizę subendrinus gretimybių sklypo ribas, nustatyta, kad M. valdė 9 ha, tai patvirtina 1927 m. ir 1937 m. žemės ištyrimo žiniaraštis. Pagal 1997 m. Vyriausybės nutarimo 12 p. žemės ištyrimo žiniaraščiai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad kai buvo nagrinėjama kita byla, pasibaigusi Aukščiausiojo Teismo sprendimu, dar ir tada nebuvo aišku dėl žemės savininkų. Administraciniame teisme pareiškėjai ginčijosi dėl tam tikros žemės grąžinimo natūra ir tik joje buvo pateikti duomenys, kad Žemėtvarkos skyrius sudarė ekspertų komisiją ir nustatė (b.l. 29-31), kad pareiškėjai gali pretenduoti tik į J. M. žemę, kuris buvo K. M. anūkas. ( - ) kaime buvo vienintelis J. M.. Atmestina visa medžiaga nuosavybės teisių atkūrimo byloje apie M. J. turėtą žemę ( - ) k. Sklypai buvo planuojami skirtingu laikotarpiu, todėl gavosi skirtingi plotai. Žemės ištyrimo žiniaraščiu buvo remtasi išnagrinėtoje civilinėje byloje ir daryta prielaida, kad tie 25 a įėjo į 9 ha. Žiniaraštis 1937 m. yra toks pat kaip 1927 m., žymimas tas pats 9 ha plotas. Nacionalinė žemės tarnyba niekada neteigė, kad žemė būtų perėjusi kitiems asmenims. Tas žemės plotas žymi J. M. ribas, į jį niekas nepareiškė pretenzijų. Dėl nuosavybės valdymo fakto pasisakyta Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Dėl 6 a matyti, kad ta žemė kaip J. M. buvo įvardinta remiantis tais pačiais dokumentais, kuriais savo pareiškimą įrodinėja pareiškėjai. Ginčo dėl žemės priklausomumo nėra. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turėtų būti sprendžiamas į 9 ha. Į dalį žemės nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai nustatytais terminais yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises (b.l. 16, 17), nurodydami konkretų tuo metu jiems žinomą žemės plotą, kadangi turėti dokumentai nebuvo tikslūs, buvo minimalūs. Nėra ginčo, kad pareiškėjai yra pateikę prašymą į M. plotą. Žemėtvarkos skyrius įstatymų nustatyta tvarka to klausimo nesprendė. Buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės klausimams nagrinėti buvo sudaromos ekspertų komisijos. Pažymėtina, kad tokia ekspertų komisija iki 2003-12-31 šio klausimo neišnagrinėjo. Pareiškėjai neturėjo pagrindo kreiptis į teismą, kadangi turėjo pagrindą manyti, kad jų pateiktų dokumentų nuosavybės teisėms atkurti pakaks. Nepagrįsta Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į pareiškimą nurodyta aplinkybė, kad svarbios priežastys, dėl kurių terminas pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus, buvo praleistas, turėjo egzistuoti iki šio termino pasibaigimo. Sprendžiant, kokių savo teisių ir pareigų neįgyvendino pareiškėjai ir tuometinė apskrities administracija, akivaizdu, kad pareiškėjai padarė viską, ką turėjo padaryti. Pažymėtina, kad pasiūlymas kreiptis į teismą pareiškėjams buvo atsiųstas tik 2011 m. Iki termino pabaigos 2003-12-31 Kauno apskrities viršininko administracija pateikė atsakymą ir nurodė, kad kai gaus informaciją apie laisvą neužstatytą žemę, spręs klausimą. Nurodė, kad informaciją pateikė savivaldybės administracija. Tokius veiksmus Žemėtvarkos skyrius gali tik tada, kai nėra ginčo dėl žemės valdymo fakto. Susirašinėjimas tarp institucijų patvirtina, kad 2003 m. Kauno apskrities viršininko administracija nelaikė, kad dokumentų nepakanka. Buvo pripažįstama, kad tai M. J. žemė. Pareiškėjai aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir neturėjo pagrindo įtarti, kad savo teises turėtų ginti teisme. Procesas paspartėjo po Aukščiausiojo Teismo nutarties, kai buvo aiškiai konstatuota, kad negalima teigti, kad J. M. buvo perleidęs kažkam žemę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą terminą atnaujinti.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu teismas nustatys, kad terminas pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaujantis teisės aktais bei 2011 m. rugpjūčio 8 d. susirinkimo dėl J. M. iki 1940 m. turėtos žemės svarstymo protokolu, 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. 8SD-3713 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjus, jog nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančiai institucijai nepakanka dokumentų, kurie įrodytų, jog J. M., K. (K.), iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 9 ha žemės, pareiškėjams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9Suinteresuoto asmens atstovė M. S. patvirtino atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus.

10Pareiškimas tenkintinas

11Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

12Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 ir 445 str. įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

13Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punkte nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Teismas civiliniame procese nagrinėdamas byloje pateiktus dokumentus (kurių žemėtvarkos skyriui nepakako atkurti nuosavybės teisių), daro išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

14Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodytas aplinkybes, kad J. M., anūkas K. iki žemės nacionalizacijos ( - ) kaime nuosavybės teise valdė 9,0 ha žemės plotą, šiame plote ir apie 0,2563 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą IX-23-l, buvusį ( - ), šiuo metu esantį prie ( - ), bei laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 esančio ( - ), dalį, žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo esančio ( - ), plane, bei 2009 vasario mėn. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“, sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, ( - ) plane, pažymėtą „C“, pareiškėjai A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. pagrindžia šiais dokumentais: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-05-06 pažyma Nr. R4-776 apie J. M. nekilnojamąjį turtą (34 b.l.); Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 1 iš 1927 m. liepos 15 d. pažymėto ( - ) kaimo žemės plotų savininkų sąrašas (23-24 b.l.); 1937 m. vasario 18 d. sudarytas projektas (statybos leid. Nr. 44) „P. N. med. gyv. namo fasadui pertvarkyti ir ūkio trobesiui pastatyti ( - ) kurorte ( - ) skl. 157-159“ (27 b.l.), 1950 m. lapkričio 23 d. juristkonsultanto sudarytas J. M. N. (J. M. dukros) apklausimas (28 b.l.); 1938 m. spalio 20 d. pagrindinis žemės nuosavybės teisių ir jų apsunkinimų aiškinamasis nutarimas (28-31 b.l.); ( - ) kurorto dalies gatvių braižinys (36 b.l.); Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ Laisvos (neužstatytos) žemės sklypo IX-23-1, netoli ( - ) planas (37 b.l); 2009 vasario mėn. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ sudaryto laisvo (neužstatyto) žemės sklypo DC-24- 57, ( - ) planas (38,39 b.l.); 1933 m. sausio 7 d. matininko I. Č. planas sklypų žemės Kauno apskrities, ( - ) kaimo sav. M. A., sklypuose yra iš viso 5.80 ha žemės (40 b.l.); Kauno apskrities ( - ) kaimo žemės sklypų, esamų Š. P. valdyme, planas, padarytas matininko A. A. (41 b.l.); 2011 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 (51-55 b.l.), asmens tapatybę, giminystės ryšį ir paveldėjimo teises patvirtinančiais dokumentais (56-76 b.l.) , UAB „Minorantė“ žemės sklypų nuosavybės atstatymo ekspertizės aktu.

15Dėl 9,00 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise ( - ) kaime

16Faktą, kad pareiškėjų senelis J. M. anūkas K. iki nacionalizacijos ( - ) kaime valdė 9,00 ha žemės, įrodo 1927 m. liepos mėn. ir 1937 m. rugsėjo mėnesio žemės ištyrimo žiniaraščiai, kuriuose aiškiai nurodoma, kad žemės savininkui J. M. priklauso 9,00 ha žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti [...] žemės tyrimo žiniaraščiai [...]. Duomenų, patvirtinančių, kad J. M. visą turėtą žemę ar jos dalį būtų iki nacionalizacijos perleidęs kitiems asmenims, byloje nėra. 1950 m. lapkričio 23 d. juristkonsultanto sudarytas J. M. N. (J. M. dukros) apklausimas (28 b.l.), patvirtina, kad ( - ) namą pastatė J. M. savo žemėje, jį davė dukrai kaip pasogą, tačiau jokių duomenų, kad kartu perleido ir patį žemės sklypą, nėra; juo labiau, kad iš aukščiau minėto apklausimo matyti, kad ir žemės mokesčius mokėjo J. M.. Aplinkybę, kad J. M. nuosavybės teisės į sklypus 157-159 ( - ) gatvėje nebuvo perleidęs savo dukrai J., 2011-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (51-55 b.l.). Byloje esantys įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, t.y., kad iki nacionalizacijos J. M., K. vaikaitis, ( - ) kaime valdė 9,00 ha žemės. Esant minėtoms aplinkybėms bei dėl išdėstytų motyvų pareiškėjų prašymas dėl 9,00 ha žemės valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytinas įrodytu ir pagrįstu (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti valdymo iki nacionalizacijos nuosavybės teisę faktą patvirtinančių dokumentų, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 445 str.).

17Dėl laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-23-1 apie 0,2563 ha buvusio ( - ), šiuo metu esančio prie ( - ), valdymo

18Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ( - ) kaime minėtuose devyniuose hektaruose J. M., K. vaikaitis, iki nacionalizacijos valdė apie 25 arus laisvą (neužstatytą) žemės sklypą IX-23-l, esantį prie ( - ) (37 b.l.). Faktinę aplinkybę, kad ( - ) kaimo žemės savininkas J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą sklypą įrodo: „Planas sklypų žemės ( - ) kaimo savininkės M. A.“ (40 b.l.), kuriame nurodyto sklypo Nr. 3 gretimybė D-E „M. J.“, ši gretimybė tai - ( - ) sklypai Nr. 157-159 (dabartinis tarp sklypų ( - ) 25-35 a., 37 b.l.). Kad ši prieškarinė riba ribojasi su dabartinės laisvos (neužstatytos) žemės sklypo IX-23-I vakarine riba, patvirtina ir UAB „Minorantė“ sudaryta J. M. žemės sklypų nuosavybės atstatymo ekspertizė. Planas „( - ) kaimo žemės sklypų, esamų Š. P. valdyme“ (41 b.l.), kuriame nurodyto sklypo Nr. 3 gretimybė „( - ) M. J. žemė“, ši gretimybė tai - ( - ) skl. Nr. 157-159 (dabartinis tarp skl. ( - ) 25- 35 a.). Kad ši prieškarinė riba ribojasi su dabartinės laisvos (neužstatytos) žemės sklypo IX-23-1 rytine riba, patvirtina ir UAB „Minorantė“ sudaryta J. M. žemės sklypų nuosavybės atstatymo ekspertizė. Pažymėtina, kad prieškarinio - ( - ) skl. Nr. 157-159 šiaurėje ribojasi su gatve (t.y. dabartine ( - )) o pietuose su upe Nemunas. Iš byloje pateiktų archyvinių dokumentų visos prieškarinės ribos yra aiškios ir akivaizdu, kad laisvas (neužstatytas) žemės sklypas IX-23-l patenka į minėtas ribas. ( - ) kaimo valstybinės žemės 1932 m. parceliacijos byla, kurioje nužymėtas vietovės abrisas (archyvinis dokumentas F.1330, Ap. 10, b. 218; 26 b.l.), aiškiai nurodo parceliuojamos žemės gretimybes. Šiame plane kaip gretima nurodoma ir J. M. žemė, kuri atitinka dabartinę laisvą (neužstatytą) žemę IX-23-1 (apie 2563 kv.m.) prie ( - ). Šiame plane nurodyta J. M. žemė atitinka ir sklypus (pagal prieškarinę ( - ) km. numeraciją) ( - ) Nr. 157-159, (dabar tarp sklypų ( - ) 25-35a.). Numeruojamų skl. ( - ) Nr. 157-159 vieta akivaizdi iš archyvinio dokumento- ( - ) kurorto dalies gatvių braižinio (36 b.l.). 1937 m. vasario 18 d. sudarytas projektas (statybos leid. Nr. 44) „Pil. N. P. med. gyv. namo fasadui pertvarkyti ir ūkio trobesiui pastatyti ( - ) kurorte ( - ), skl. 157-159 Nr.“, apie kurį 1950 m. lapkričio 23 d. J. M. N. (J. M. dukra) sudarytoje juristkonsultanto apklausoje paaiškino „N.v. yra vieno aukšto medinis gyvenamas namas, kurį prieš 25 metus statė, mano tėvas J. M. ir jį vėliau 1938 m. atidavė mums su vyru kaip pasogą. Tada jokių dokumentų nesurašė. Tas gyvenamas namas yra pastatytas tėvo žemėje, todėl ir seni mokesčiai už žemę buvo išrašomi jo vardu. Už namus mokėti nereikėjo. Kartą vyras savo vardu išgavo leidimą Nr.44 tam namui perstatyti“. Pažymėtina, jog apie tai, kad J. M., K. vaikaitis, iki nacionalizacijos valdė apie 25 arų žemės sklypą, šiuo metu esantį prie ( - ), pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2011 m. birželio 17 d. nutartyje. Teismas nurodė, kad J. M. [...] nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose yra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypo (esančio prie ( - )) nuosavybės teisė (iš J. M. tretiesiems asmenims) nebuvo perleista, pvz., J. N. (J. M. dukters) paaiškinimas namų valdos ( - ) techninės apskaitos byloje, kad jos tėvas, J. M., leido jai ir P. N. ginčo žemės sklype gyventi, tačiau dovanojimo sandoris dėl žemės sklypo perleidimo jų nuosavybėn nebuvo sudarytas, vadinasi darytina logiška išvada, jog nacionalizacijos metu šį žemės sklypą nuosavybės teise valdė J. M., anūkas K. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minimoje nutartyje konstatavo, jog apie 25 arų žemės sklypas esantis prie ( - ), dovanotas nebuvo (55-55 b.l.). Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Įvertinus pareiškėjų pateiktus dokumentus, aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad J. M., K. vaikaitis, iki žemės nacionalizacijos ( - ) kaime nuosavybės teise valdė apie 0,2563 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą IX-23-1 buvusį ( - ), šiuo metu esantį prie ( - ).

19Dėl laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 dalies „C“ esančio ( - ) valdymo

20Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., K. vaikaitis, iki nacionalizacijos ( - ) kaime nuosavybės teise valdė šiuo metu laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 esančio ( - ), dalį, pridėtuose Žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo, esančio ( - ) detaliajame plane, bei 2009 vasario mėn. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, ( - ) plane (toliau tekste kartu dar vadinami planais), pažymėtą „C“, kuri Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus specialistų tvirtinimu, yra suformuota buvusioje ( - ) kaimo savininko J. M. žemėje.

21Faktinę aplinkybę, kad ( - ) kaimo žemės savininkas J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 esančio ( - ), plane pažymėtą dalį „C“ įrodo byloje esantis archyvinis dokumentas - ( - ) kaimo žemės sklypų, esamų Š. P. valdyme, planas sudarytas 1931 m.(41 b.l.). Remiantis šiuo archyviniu dokumentu bei jame nurodytomis koordinatėmis buvo nustatyta, jog laisvas (neužstatytas) žemės sklypas Nr. IX-24-57 yra iki nacionalizacijos atitinkamų žemės savininkų valdytoje žemėje. Remiantis šiuo archyviniu dokumentu buvo patikslintos iki nacionalizacijos atitinkamų savininkų valdytos žemės sklypų ribos. Archyviniame dokumente „( - ) kaimo žemės sklypų, esamų Š. P. valdyme, planas sudarytas 1931 m.“ aiškiai nurodyta, kad ištisai viso P. Š. valdyto žemės sklypo gretimybėje buvo J. M. ( - ) kaime valdytas žemės sklypas. Ši Š. P. bei J. M. valdytų žemės sklypų riba yra pažymėta tiek 2009m. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo DC-24-57, ( - ) plane (Nr. 7-8), tiek UAB „Minorantė“ sudarytoje J. M. žemės sklypų nuosavybės atstatymo ekspertizėje (J. M. žemės skl. Nr.2 gretimybės Nr. 10-5).

22Kitą J. M. ( - ) kaime aptariamo žemės sklypo ribą patvirtina: archyvinis dokumentas „Planas sklypų žemės ( - ) kaimo sav. M. A.“, sudarytas 1933 m. sausio 7 d. (40 b.l.), kuriame nurodytos A. M. valdytos žemės sklypų ribos, patikslintos ( - ) žemėtvarkos skyriaus specialistės I. S. parengtame plane „( - ) 1933 m. duomenimis A. M. valdyti žemės sklypai I ir II“, archyvinis dokumentas „Pagrindinis žemės nuosavybės teisių ir jų apsunkinimų aiškinamasis nutarimas“ sudarytas 1938 m. spalio mėn. 20 d., šio dokumento 7 punkte, skiltyje „kam perleista" ir „plotas ha“ nurodoma, kad mirus M. K. jo žemę lygiomis dalimis paveldėjo sunūs M. J. ir M. A.. Mirus M. J. jo žemę (tai yra visą ½ M. K. žemės) paveldėjo jo sūnus M. J.. Mirus M. A. jo turėtą ½ M. K. žemės paveldėjo jo žmona A. M. bei dukterys P. Ž. bei M. J.; A. M. bei jos dukra M. J. savo žemės sklypo dalis valdė bendrai. Vadinasi ½ M. K. žemės dalis, mirus M. A., pasidalino dar į tris dalis, kai tuo tarpu M. J. visą dalį paveldėjo vienas J. M.. Šios žemės dalinimo proporcijos panaudotos UAB „Minorantė“ sudarytoje J. M. žemės sklypų nuosavybės atstatymo ekspertizės priede Nr. 3, t.y. aptariamo J. M. sklypo - gretimybė tarp taškų Nr. 6-7 P. Ž. žemė. Tai, kad P. Ž. žemė ribojosi su A. M. žeme, įrodo archyvinis dokumentas „Planas sklypų žemės( - ) kaimo sav. M. A.“, sudarytas 1933 m. sausio 7 d., kur aiškiai nurodoma, kad gretimybė nuo taško A iki taško B bei nuo taško C iki taško D yra Ž. P. žemės sklypas. Tai kad UAB „Minorantė“ sudarytoje J. M. žemės sklypų nuosavybės atstatymo ekspertizės priede Nr. 3 pažymėti J. M., P. Ž. bei A. M. sklypai atitinka žemės dalinimo proporcijas, nurodytas archyviniame dokumente „Pagrindinis žemės nuosavybės teisių ir jų apsunkinimų aiškinamasis nutarimas“, patvirtina kitas archyvinis dokumentas „( - ) kurorto dalies gatvių braižinys“ (36 b.l.), kuriame sklypų Nr. 62,63,64 plotis (proporcijos) atitinka UAB „Minorantė“ sudarytos ekspertizės priede Nr. 3 atitinkamai J. M., P. Ž. bei A. M. sklypų plotį, t.y. planuose nužymėti tie patys žemės sklypai. Pateiktame archyviniame dokumente „( - ) kurorto dalies gatvių braižinys“ nužymėti sklypai nuo Nr.82 iki Nr. 97 visiškai atitinka sklypų dydžius bei dislokaciją nužymėtus archyviniame dokumente „( - ) kaimo valstybinės žemės parceliacijos planas sudarytas 1932m.“ (147 b.l.). Darytina išvada, kad nors ir archyviniame dokumente „( - ) kurorto dalies gatvių braižinys“ nėra koordinačių, tačiau sutapatinus su kitais paminėtais archyviniais planais kuriuose yra nužymėtos koordinatės, matomas pakankamas tikslumas, todėl abejoti ( - ) kurorto dalies gatvių braižiniu ir jo tikslumu nėra pagrindo.

23Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir išvardintas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 esančio ( - ), dalis, 2009 vasario mėn. UAB „Kauno planas“ sudarytame plane pažymėta raide „C“, yra iki nacionalizacijos J. M. valdytoje žemėje.

24Dėl termino atnaujinimo

25Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

26Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių, praleisto termino trukmės, pareiškėjo nurodomų aplinkybių svarbos dėl kurių praleistas terminas ir šių aplinkybių įrodytinumo bei pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog visi pareiškėjai (arba asmenys, kurių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjai paveldėjo) pareiškimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo padavė įstatymo nustatytu terminu nuo 1991-11-13 iki 1992-03-26 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla 1303, 5605, 1 tomas, lapai 10,11, 17,18, 25-27, 31,33, 40,41, 43,44). Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje pareiškimą dėl termino atnaujinimo pareiškė tik 2011-12-15 (3-11 b.l.). Prašymą atnaujinti terminą grindė faktu, kad ilgą laiką ir po įstatyme nustatyto termino (2003-12-31) pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nebuvo aišku, į kurio J. M., J., kurių ( - ) buvo keletas, iki nacionalizacijos turėtą žemę pareiškėjai pretendavo; be to įgaliota institucija neinformavo pareiškėjos apie reikalingumą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus.

27Iš Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-10-26 rašto Nr. 02-03-1928 Lietuvos valstybės istorijos archyvui (42 b.l.) bei pastarojo 2004-11-03 atsakymo Nr. (P1-11709) P2-11799 (43 b.l.) matyti, kad archyvas negalėjo tiksliai įvardinti pareiškėjų senelio J. M. senelio vardo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 (51-55 b.l.) konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (kasatorių (pareiškėjų) pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises, 1927-1937 m, žemės ištyrimo žiniaraščiai ir pan.) ir kasatorių (pareiškėjų) paaiškinimai per teismo posėdį patvirtina, kad jie siekia atkurti nuosavybės teises į J. M., K. vaikaičio, ( - ) valdytą 9 ha žemės sklypą. Iš byloje pateiktos nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad ( - ) kaime, kuris ribojosi su ( - ) kaimu, gyveno dar du asmenys, kurie buvo J. M., vienas iš jų –A., kitas – J. vaikaitis. Tačiau kasatoriai (pareiškėjai) nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į jų iki nacionalizacijos valdytą turtą. Dėl to nepagrįstos bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad kasatoriai (pareiškėjai) pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. M., J. vaikaičio turėtą žemę. 1927 bei 1937 m. ( - ) kaimo žemės ištyrimo žiniaraščiai (23-25 b.l.) patvirtina, kad ( - ) kaime buvo vienintelis žemės savininkas J. M.. 1995-12-18 Lietuvos Centrinio Valstybės Archyvo pažymėjimas Nr. 550-M (32 b.l.) patvirtina, kad ( - ) kaime gyveno dar du asmenys, kurie buvo J. M., vienas iš jų – A., kitas – J. vaikaitis. Taigi ilgą laiką buvo painiojamasi tarp dviejų geografinių vietovių, tai yra ( - ) bei ( - ) kaimų bei trijų J. M.. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2010-03-23 kreipėsi į Kauno apskrities bei Lietuvos Centrinį valstybės archyvus prašydamas pateikti informaciją apie J. M. iki 1940 m. liepos 22 d. valdytą žemę. Tai rodo, jog 2010 m. kovo mėnesį dar buvo neaiškus J. M. ( - ) kaime iki nacionalizacijos valdytos žemės plotas.

282003 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymą į V. K. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kuriame nurodė, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) planine medžiaga, ir informuoja apie tai pretendentus. Savivaldybės tarybai patvirtinus žemės sklypo planą, piliečiui bus grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė (131 b.l.). 2003 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius pateikė atsakymą į V. K. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kuriame nurodė, jog informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikia Kauno miesto savivaldybės administracija. Minėtame pranešime nurodoma, kad skyrius gavęs informaciją apie laisvą neužstatytą žemę pareiškėją informuos (132 b.l.). Tai, kad vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas, patvirtina ir 2006 m. kovo 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 2-118 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (135 b.l.), šio skyriaus 2004 m. lapkričio 12 d. Nr. 02-03-2084, 2005 m. balandžio 26 d. Nr. 02-03-846 raštai (133,134 b.l.). Darytina išvada, kad pareiškėja V. K. tiek iki 2003 m. gruodžio 31 d., tiek po šios datos, atsižvelgdama į Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštus bei aukščiau išdėstytas aplinkybes galėjo pagrįstai tikėtis, jog pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakanka, nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta ir, kad nuosavybės teisės į jos senelio iki nacionalizacijos ( - ) kaime valdytą žemę bus atkurtos. Darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai, jog jie praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių, o dėl Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų, kurie aiškiai bei pagrįstai leido tikėtis, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta bei, kad nuosavybės teisės bus atkurtos kai tik žemėtvarkos skyriui bus pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, pagrįsti rašytiniais įrodymais.

29Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas nustato, jog jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m, birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Taigi dėl aptariamos nuosavybės teisių atkūrimo bylos sudėtingumo (painumo) Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėjus apie tai, kad pateiktų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teises į J. M., K. vaikaičio iki nacionalizacijos valdytą žemę bei pasiūlė pareiškėjams kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo tik 2011-10-28 pranešimu Nr. 8SD-3713 (20-21 b.l.), t. y. jau pasibaigus įstatymų nustatytam tokių dokumentų pateikimo terminui. Be to, Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dar 2003-07-31 yra pateikti 1927 m. liepos mėn., o vėliau ir 1937 m. rugsėjo mėnesio žemės ištyrimo žiniaraščiai, kuriuose aiškiai nurodoma, kad žemės savininkui J. M. ( - ) kaime priklauso 9,00 ha žemės. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punktas nustato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti žemės tyrimo žiniaraščiai, leido pareiškėjams pagrįstai manyti, jog dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, todėl šis terminas jiems atnaujintinas (CPK 578 str.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Iš kiekvieno pareiškėjo pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina suma yra 3,33 Lt. kadangi ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ji nepriteistina ir neišieškotina (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.). Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos, nesant skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi ar priešingų interesų, neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).

32Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

33Pareiškimą patenkinus, 2012 m. sausio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- draudimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, buveinė – Gedimino pr. 19, Vilnius, atlikti bet kokius veiksmus susijusius su laisvu (neužstatytu) žemės sklypu IX-23-l (apie 0,2563 ha), esančiu prie ( - ) bei laisvu (neužstatytu) žemės sklypu IX-24-57 esančiu ( - ), dalimi, žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo esančio ( - ), plane, bei 2009 vasario mėn. UAB „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo DC-24-57, ( - ) plane, pažymėta „C“, matavimu, suformavimu, įregistravimu ir perleidimu, tame tarpe nuosavybės teisių atkūrimu tretiesiems asmenims, panaikintinos (CPK 150 str.)

34Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

Nutarė

35Pareiškimą tenkinti.

36Atnaujinti A. R., a.k. ( - ) H. M., a.k. ( - ) V. K., a.k. ( - ) P. K., a.k. ( - ) R. Ž., a.k. ( - ) E. S., a.k. ( - ) dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tikslu atkurti nuosavybės teises į pareiškėjų senelio J. M., K. vaikaičio, iki nacionalizacijos valdytą žemę.

37Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. M., K. vaikaitis, iki žemės nacionalizacijos ( - ) kaime nuosavybės teise valdė 9,0000 ha žemės plotą, šiame plote ir apie 0,2563 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą IX-23-l, buvusį ( - ), šiuo metu esantį prie ( - ), bei laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 esančio ( - ), dalį, žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo esančio ( - ), plane, bei 2009 vasario mėn. Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57, ( - ) plane, pažymėtą „C“.

38Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012 m. sausio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- draudimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927, buveinė – Gedimino pr. 19, Vilnius, atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su laisvu (neužstatytu) žemės sklypu IX-23-l (apie 0,2563 ha), esančiu prie ( - ), Kaune bei laisvu (neužstatytu) žemės sklypu IX-24-57 esančiu ( - ), dalimi, žemėtvarkos skyriaus pateiktame žemės sklypo esančio ( - ), plane, bei 2009 vasario mėn. UAB „Kauno planas“ sudarytame laisvo (neužstatyto) žemės sklypo DC-24-57, ( - ) plane, pažymėta „C“, matavimu, suformavimu, įregistravimu ir perleidimu, tame tarpe nuosavybės teisių atkūrimu tretiesiems asmenims.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A.... 3. Pareiškėjai A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. kreipėsi į teismą su... 4. Pareiškėja A. R. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė... 5. Pareiškėjai H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. į teismo posėdį neatvyko.... 6. Pareiškėjos V. K. atstovas R. K. paaiškino, kad ( - ) kaimo bendras plotas... 7. Pareiškėjų A. R., H. M., V. K., P. K., R. Ž., E. S. atstovė advokatė R.... 8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 9. Suinteresuoto asmens atstovė M. S. patvirtino atsiliepime į pareiškimą... 10. Pareiškimas tenkintinas... 11. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ... 12. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057... 14. Kauno miesto apylinkės teismui pateiktame pareiškime dėl juridinę reikšmę... 15. Dėl 9,00 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise ( - ) kaime... 16. Faktą, kad pareiškėjų senelis J. M. anūkas K. iki nacionalizacijos ( - )... 17. Dėl laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-23-1 apie 0,2563 ha buvusio ( - ),... 18. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ( - )... 19. Dėl laisvo (neužstatyto) žemės sklypo IX-24-57 dalies „C“ esančio ( -... 20. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M.,... 21. Faktinę aplinkybę, kad ( - ) kaimo žemės savininkas J. M. iki... 22. Kitą J. M. ( - ) kaime aptariamo žemės sklypo ribą patvirtina: archyvinis... 23. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir išvardintas faktines aplinkybes,... 24. Dėl termino atnaujinimo... 25. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 26. Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais,... 27. Iš Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento... 28. 2003 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės... 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Iš kiekvieno pareiškėjo pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį į... 32. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 33. Pareiškimą patenkinus, 2012 m. sausio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios... 34. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str.,... 35. Pareiškimą tenkinti.... 36. Atnaujinti A. R., a.k. ( - ) H. M., a.k. ( - ) V. K., a.k. ( - ) P. K., a.k. (... 37. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę... 38. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012 m. sausio 2 d. nutartimi taikytas... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...