Byla 1A-276-483/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Gabrielei Samaškienei, Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Onai Rojutei, Tomui Meškauskui, gynėjams advokatams Pauliui Svirskiui, Rimui Andrikiui, Juliui Jasaičiui, nuteistiesiems A. K. , V. G. , nukentėjusiesiems J. J. , N. J. , A. J. , L. T. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir V. G. , nukentėjusiųjų J. J. , N. J. ir A. J. , Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l.e. vyriausiojo prokuroro pareigas apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

  • pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, šios bausmės ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos apėmimo, dalinio ir visiško sudėjimo būdu, ir A. K. nubaustas galutine laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausme ir 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti atviroje kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas A. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d.

4Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 redakcija), nuteistajam A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2500 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimas.

5A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

6A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

7A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

8A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

9Baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą.

10A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

11A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

12A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

13A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5-12 dienomis įvykdyto papirkimo) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

14A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

15A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

16A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 303 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

17V. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta:

  • pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda,
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda,
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda,
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda,
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. G. paskirta galutinė 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda, kurią nuteistoji per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

19V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

20Nukentėjusiųjų I. D. , A. J. , N. J. ir J. J. civiliniai ieškiniai atmesti, o nukentėjusiosios L. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

22A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis pasinaudodamas savo visuomenine Rokiškio A. K. advokato kontoros advokato padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokurorei V. G. , organizavusiai ir kontroliavusiai ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 dėl 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 1 d. apie 17-18 val., 2008 m. vasario 14 d. apie 13 val., 2008 m. balandžio 2 d. apie 13-15 val. Rokiškyje, ( - ) esančioje advokato A. K. kontoroje vykusių susitikimu metu J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. už 2500 litų kyšį pažadėjo paveikti Rokiškio rajono apylinkės prokurorę V. G. nurodydamas, kad perduos jai J. J. , N. J. ir A. J. jam dalimis perduotą 2500 litų kyšį, kad ji atitinkamai neteisėtai veiktų – neteisėtai ir nepagrįstai, nenustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktų ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

23A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. K. nuo 2008 m. kovo mėnesio pradžios iki 2008 m. gegužės 27 d. Rokiškyje vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pateikė reikalavimus valstybės tarnautojai – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. , kuri organizavo ir vadovavo Rokiškio rajono PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, jog ši pasinaudodama tarnybine prokuroro padėtimi, procesiniais prokuroro įgaliojimais bei teisėmis paveiktų šioje byloje nukentėjusįjį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. duoti melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes, pagamintų netikrus dokumentus - ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, kuriuose būtų užfiksuoti neatitinkantys tikrovės R. M. bei D. G. parodymai bei remiantis jais, neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 tyrimo metu nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu metu kaltinamasis A. K. nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 24 d. Rokiškyje vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pateikė reikalavimus materialiai ir tarnybiškai nuo jo priklausančiam Rokiškio A. K. advokato kontoros advokato padėjėjui M. L. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio numatytu pagrindu, paveikti šioje byloje nukentėjusįjį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. duoti melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes. Kaltinamajai V. G. pažadėjus šiuos neteisėtus veiksmus atlikti, taip pat dėl tarnybinio ir materialaus priklausomumo sutikus jo reikalaujamus neteisėtus veiksmus atlikti ir M. L. , kaltinamasis A. K. 2008 m. kovo mėnesio pradžios - 2008 m. gegužės 27 d. laikotarpiu parengęs nusikalstamas veikas, joms vadovaudamas bei koordinuodamas bendrininkų veiksmus, organizavo valstybės tarnautoją – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorę V. G. 2008 m. balandžio 17 d. - 2008 m. gegužės 27 d. laikotarpiu padaryti piktnaudžiavimą, poveikį liudytojui ir nukentėjusiajam asmeniui, netikrų dokumentų pagaminimą, o Rokiškio A. K. advokato padėjėją M. L. organizavo 2008 m. balandžio 17 d. - 2008 m. balandžio 24 d. laikotarpiu padaryti poveikį liudytojui ir nukentėjusiajam asmeniui.

24V. G. , būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore, organizuodama ir vadovaudama Rokiškio rajono policijos PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, vykdydama pažadą A. K. atlikti jo reikalaujamus neteisėtus veiksmus, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. Rokiškyje, veikdama tiesiogine tyčia, priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 tyrimo interesais, piktnaudžiaudama Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos BPK 164 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), Lietuvos Respublikos BPK 170 straipsnio 1 ir 3 dalyse (prokuroras turi teisę atlikti (...) atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus), išskirtine prokuroro teise, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus), bei kaltinamojo A. K. organizuotas Rokiškio A. K. advokato padėjėjas M. L. nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 24 d. atliko sekančius tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus.

25Nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. vykusių telefoninių pokalbių ir susitikimų Rokiškyje metu A. K. ir su juo veikusiam advokato padėjėjui M. L. V. G. perdavė, jog ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 A. K. pageidaujamu procesiniu pagrindu nutrauks tik R. M. bei D. G. ikiteisminio tyrimo metu davus jos sugalvotus tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardinti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

26Vykdydamas šį V. G. nurodymą, A. K. , koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir jiems vadovaudamas, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. vykusių telefoninių pokalbių ir susitikimų Rokiškyje, ( - ) esančioje Rokiškio A. K. advokatų kontoroje metu perdavė M. L. , kad šis susitiktų su R. M. ar D. G. prieš juos apklausiant kaip liudytojus Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08, ir juos paveiktų ikiteisminio tyrimo metu duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, neva 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardinti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

27M. L. , vykdydamas šį A. K. nurodymą, veikdamas su A. K. , 2008 m. balandžio 17 d. nuo 15 val. 08 min. iki 16 val. 31 min. bei 2008 m. balandžio 22 d. ryte Rokiškyje, ( - ) esančioje Rokiškio A. K. advokatų kontoroje padarė poveikį nukentėjusiajam asmeniui R. M. bei liudytojai D. G. nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo R. M. aplinkybes: nurodytų, jog R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kaimynai ar giminaičiai, su kuriais tą pačią dieną girtavo ir kurių nenori įvardinti, o šioje byloje įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi. Tokiu būdu A. K. , V. G. bei M. L. siekė paveikti liudytoją D. G. ir nukentėjusįjį asmenį R. M. , kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus.

28V. G. , sužinojusi, jog 2008 m. balandžio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 papildomai apklausti kaip liudytojai R. M. ir D. G. nors ir pakeitė 2008 m. sausio 16 d. apklausų metu duotus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes, tačiau juose nurodytos aplinkybės netinkamos priimti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. pageidaujamais procesiniais pagrindais, 2008 m. balandžio 23 d. apie 16 val. vykusio telefoninio pokalbio metu suderino susitikimą su A. K. ir tą pačią dieną, tarp 16 - 17 val. Rokiškyje, tarp ( - ) ir ( - ) namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vykusio susitikimo metu perdavė A. K. popieriaus lapą su surašytais jos sugalvotais R. M. ir D. G. melagingais parodymais, kuriuos šie turi duoti papildomai apklausiami kaip liudytojai: jog R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė giminaičiai, su kuriais 2007 m. rugsėjo 22 d. girtavo ir kurių jis nenori įvardinti, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo.

29A. K. , koordinuodamas ir vadovaudamas bendrininkų veiksmams, 2008 m. balandžio 23 d. Rokiškyje, ( - ) šią V. G. sukurtą 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio versiją perdavė M. L. ir nurodė, kad susitikimo su A. J. metu perduotų R. M. ir D. G. , jog jie papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 metu duotų būtent tokius V. G. nurodytus tikrovės neatitinkančius parodymus: kad 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardinti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

30M. L. , vykdydamas šį A. K. perduotą nurodymą, 2008 m. balandžio 24 d. nuo 17 val. 10 min. iki 17 val. 20 min. Rokiškyje, ( - ) esančioje Rokiškio A. K. advokatų kontoroje vykusio susitikimo metu šią versiją su tikrovės neatitinkančiomis įvykio aplinkybėmis perdavė A. J. ir nurodė šiam paveikti nukentėjusį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. , kad šie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 duotų tokius V. G. ir A. K. nurodytus melagingus parodymus.

31Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – A. J. , veikusiam pagal 2008 m. balandžio 24 d. Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria jam buvo leista atlikti Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdant M. L. perduotus A. K. bei V. G. nurodymus, 2008 m. balandžio 24 d. nuo 18 val. 07 min. iki 18 val. 17 min. Rokiškio rajone ( - ), R. M. gyvenamojo namo kieme vykusio susitikimo metu šią apklausų metu duotinų parodymų versiją perdavus R. M. , A. K. , V. G. ir M. L. per šį asmenį, kuris nėra kaltas, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. , kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 duotų melagingus parodymus.

32Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės mėnesio viduryje, Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiose Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros patalpose, davė nurodymą procesiškai pavaldžiai Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. sunaikinti baudžiamosios bylos Nr.83-1-00018-08 ikiteisminio tyrimo dokumentą - 2008 m. balandžio 14 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei jo priedus - fotolenteles su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti R. M. parodymai įvykio vietoje apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio situaciją bei įvykio dalyvių veiksmus, ir tokiu būdu trukdė šiai ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. atsisakius vykdyti šį neteisėtą paliepimą, kaltinamoji V. G. 2008 m. gegužės 15 d. - 2008 m. gegužės 26 d. laikotarpiu, Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiose Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybinio kabineto patalpose suplėšydama ir išmesdama į šiukšlių dėžę, sunaikino baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 ikiteisminio tyrimo dokumentus: 2008 m. balandžio 14 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei jo priedus - fotolenteles su fotonuotraukomis, kuriose buvo užfiksuota R. M. parodymai apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio situaciją ir įvykio dalyvių veiksmus, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolą, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojos D. G. apklausos protokolą, kuriuose buvo užfiksuoti parodymai, trukdantys priimti procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 A. K. pageidaujamu Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

33Tuo pačiu metu V. G. , A. K. reikalaujant, 2008 m. gegužės 10 d. - 2008 m. gegužės 26 d. laikotarpiu Rokiškyje vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu šiam perdavė naują jos sugalvotą melagingą 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio versiją, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis, o įtariamaisiais baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio, bei nurodė šios versijos suderinimui pas ją pristatyti baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 nukentėjusį asmenį R. M. . Įgyvendindami šį sumanymą, A. K. ir V. G. 2008 m. gegužės 12 d. - 2008 m. gegužės 26 d. telefoninių kontaktų su D. G. , R. M. bei J. J. metu sutarė, jog J. J. 2008 m. gegužės 26 d. pristatys nukentėjusįjį asmenį R. M. apklausai pas V. G. , kad šis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 duotų tokius V. G. sugalvotus melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes.

34Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – J. J. , veikusiam pagal 2008 m. balandžio 24 d. Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria jam buvo leista atlikti Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdant šiuos A. K. bei V. G. nurodymus, 2008 m. gegužės 26 d. ryte atvežus R. M. į Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančią Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrą, nuo 9 val. 10 min. iki 9 val. 24 min. tarnybiniame kabinete vykusio pokalbio metu V. G. siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį R. M. , kad šis ir liudytoja D. G. duotų melagingus parodymus ir jos apklausiami kaip liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 nurodytų jos sugalvotas 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis bei sutarė su juo, kad tokius jos surašytus parodymus jis atvyks su D. G. pasirašyti 2008 m. gegužės 27 d.. Tokiu būdu A. K. kartu su V. G. siekė paveikti liudytoją D. G. ir nukentėjusįjį asmenį R. M. , kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus.

35Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės 27 d. apie 14 val. - 14 val. 30 min. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete, padariusi nukentėjusiajam asmeniui R. M. bei liudytojai D. G. poveikį, jų neapklaususi apie apklausose nurodytas 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes, surašė baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 neva tai 2008 m. gegužės 15 d. nuo 14 val. iki 14 val. 35 min. vykdytos liudytojo R. M. apklausos protokolą bei neva tai 2008 m. gegužės 15 d. nuo 15 val. iki 15 val. 35 min. vykdytos liudytojos D. G. apklausos protokolą, kuriuose jos sugalvotą 2007 m. rugsėjo 22 d. neatitinkančią tikrovės įvykio versiją - jog nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio, užrašė kaip liudytojų R. M. ir D. G. jai duotus parodymus ir įtikinėjimais paveikė šiuos asmenis patvirtinti parašais šiuose protokoluose užfiksuotų žinomai melagingų parodymų teisingumą. Tokiu būdu vykdydama A. K. nurodymus, V. G. pagamino netikrus dokumentus: 2008 m. gegužės 15 d. nuo 14 val. iki 14 val. 35 min. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. neva vykdytos liudytojo R. M. apklausos protokolą bei 2008 m. gegužės 15 d. nuo 15 val. iki 15 val. 35 min. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. neva vykdytos liudytojos D. G. apklausos protokolą.

36Tuo pačiu metu V. G. , vykdydama A. K. nurodymus, 2008 m. gegužės 27 d. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete, remdamasi jai žinomai melagingais, jos tyčia sukurtais ir 2008 m. gegužės 15 d. data surašytuose suklastotuose liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotais R. M. bei D. G. parodymais, jog 2007 m. rugsėjo 22 d. nesunkų sveikatos sutrikdymą atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. iš pykčio apkalbėjo, 2008 m. gegužės 26 d. data priėmė jai aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą, šio nusikaltimo organizatoriaus A. K. nurodytą procesinį sprendimą - nutarimą Nr. 7-413 nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 BPK 3 straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu - neva nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

37Šiais A. K. organizuotais veiksmais Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 d. - jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė 2006 m. sausio 11 d. duotą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas prokuroro pareigas sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaujantis įstatymais ir principu, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6 ir 7 punktuose numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4, 5 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3. punkte įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 punkte įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1. punkte ir 5.3.3. punkte įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra); 5.4.1. ir 5.4.2. punktuose įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 punkte įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 punkte (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

38Be to, šiais veiksmais, kuriuos Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. atliko piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir turimais prokuroro procesiniais įgaliojimais ir teisėmis, buvo padaryti ir kiti nusikaltimai - poveikis nukentėjusiajam asmeniui R. M. bei liudytojai D. G. , kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus; trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnei – Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 tyrimu susijusias pareigas; baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 ikiteisminio tyrimo veiksmų dokumentų: 2008 m. balandžio 14 d. R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su priedais, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolo bei 2008 m. balandžio 22 d. liudytojos D. G. apklausos protokolo sunaikinimas; netikrų dokumentų: 2008 m. gegužės 15 d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. vykdytų liudytojo R. M. bei V. G. apklausų protokolų pagaminimas. Dėl šių V. G. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, apsunkintas baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 įrodinėtinų aplinkybių nustatymas, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų - Rokiškio rajono policijos komisariato ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros veikla, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

39A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2007 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Rokiškio rajone ( - ) kaime esančiame ūkininko A. K. ūkyje, tyčia mušdamas (suduodamas šluota du - tris smūgius per nugarą) bei kitaip smurtaudamas (tampydamas už plaukų), sukėlė J. B. fizinį skausmą.

40A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2007 m. rugsėjo 9 d. vakare, Rokiškio rajone ( - ) kaime esančiame ūkininko A. K. ūkyje vykusio asmeninio konflikto metu sužalojo žmogų: tyčia vieną kartą koja spyrė I. D. į kairę ranką, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairio alkūnkaulio skeveldrinį lūžį.

41A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis, veikdamas Rokiškyje, 2008-04-25 - 2008 m. gegužės 26 d. laikotarpiu organizavo kvalifikuotą savavaldžiavimą: ieškodamas ūkininko A. K. ūkyje dirbusio ir dėl jam nemokamo atlyginimo 2008 m. balandžio 24 d. pasišalinusio I. D. , nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos savavališkai vykdydamas ginčijamą savo tariamą teisę, telefoninių pokalbių su J. K. bei R. I. metu davė šiems nurodymus I. D. , kaip jį apvogusį ir turinės žalos jam padariusį asmenį, surasti ir, naudojant fizinę prievartą, sugauti ir jėga įgrūsti į automobilį, apsvaiginti alkoholiu, ar psichinę prievartą - pagrasinti, jog neklausant bus sumuštas, taip palaužiant I. D. valią, suvaržant jo laisvę ir tuo padarant didelę žalą šio asmens teisėms ir teisėtiems interesams, priverstinai pristatyti iš jo gyvenamosios vietos Tauragėje nemokamų darbų atlikimui į Rokiškio rajone ( - ) kaime esantį ūkininko A. K. ūkį. Vykdydami šį A. K. nurodymą, J. K. 2006 m. gegužės 11 d. Tauragėje, prie namo, esančio Stoties gt. 39, vykusio susitikimo su I. D. metu bei J. K. su R. I. 2008 m. gegužės 15 d. Tauragėje, Stoties gt. 45 šalia „Norfos“ parduotuvės vykusio susitikimo su I. D. metu grasindami pateikė reikalavimus grįžti į ūkininko A. K. ūkį ir dirbant atlyginti A. K. padarytą žalą, tačiau išsiaiškinę, jog I. D. paliko darbo vietą ūkininko A. K. ūkyje dėl jam nemokamo atlyginimo, nusikaltimo vykdytojai J. K. bei R. I. savanoriškai atsisakė baigti nusikalstamą veiką ir apie tai informavo nusikaltimo organizatorių A. K. , kuris dėl šių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė.

42Be to, A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis, būdamas sudaręs teisinės pagalbos sutartį dėl Kelmės rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 suimto įtariamojo padarius BK 129 straipsnio 1 d. numatytą nusikaltimą V. P. Š. gynybos, 2008 m. balandžio 30 d. - 2008 m. gegužės 20 d. laikotarpiu vietovėje prie Kauno, Kelmėje, Kelmės rajono PK areštinėje bei Rokiškyje, ( - ) esančioje advokato A. K. kontoroje vykusių susitikimų su suimtuoju V.P. Š. bei jo artimaisiais giminaičiais L. T. ir K. Š. bei nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. vykusių telefoninių pokalbių su L. T. metu, apgaule - už tai, kad pasinaudodamas turimomis asmeninėmis advokato pažintimis, organizuos šioje byloje reikšmingų specialisto išvadų bei įrodymų suklastojimą bei už tai, kad pasinaudodamas asmeniniais ryšiais su turinčiais teisę baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 priimti procesinius sprendimus ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Kelmės rajono apylinkės prokuratūros, policijos ir teismo pareigūnais, perdavinės jiems neteisėtą pinginį atlygį už palankių įtariamajam V.P. Š. procesinių sprendimų priėmimą, nors šių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės juos atlikti, savo naudai iš V.P. Š. , L. T. bei K. Š. reikalavo perduoti didelės vertės svetimą V.P. Š. , L. T. bei K. Š. turtą: reikalavo perduoti jam lygiomis dalimis po 250.000 litų iki ir po šių neteisėtų veiksmų atlikimo, o supratęs, jog tokios sumos nukentėję asmenys jam neperduos, pareikalavo perduoti jam už neva įtariamojo V.P. Š. naudai baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 atliktus veiksmus 35.000 litų. Tokiu būdu A. K. 2008 m. balandžio 29 d. - 2008 m. gegužės 30 d. laikotarpiu apgaule reikalavo iš V.P. Š. , L. T. ir K. Š. perduoti bendrą 535.000 litų sumą, tačiau šio didelės vertės turto neįgijo ir nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V.P. Š. , K. Š. bei L. T. , supratę ji sukčiaujant, atsisakė reikalaujamą turtą jam perduoti.

43A. K. taip pat išeisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės 8 d. apie 12 - 13 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo gt. 49 prie „Maximos“ parduotuvės, iš Kelmės rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 įtariamojo padarius Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. P. Š. artimos giminaitės L. T. apgaule - nurodydamas, jog savo iniciatyva kaip kyšį už įtariamojo V.P. Š. naudai priimamus procesinius sprendimus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliekančiai Kelmės rajono PK tyrėjai D. Š. perdavė 2000 litų, nors šių veiksmų neatliko ir kyšio neperdavė, ir pareikalavęs šią sumą jam kompensuoti, savo naudai įgijo svetimą L. T. turtą - 2000 litų.

44A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. vasario 4 d. apie 13-16 val. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiame Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. tarnybiniame kabinete, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - už baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 esančios 2007 m. rugsėjo 24 d. medicinos srities specialisto išvados Nr.G1589/07(05) dėl sveikatos sutrikdymo masto R. M. neteisėtą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 181 straipsnyje numatytą tvarką, kopijos padarymą ir perdavimą, tiesiogiai pasiūlė ir, įdėdamas į ant darbo stalo gulėjusį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, iš karto davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. , tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

45A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. vasario 6 d. apie 13-15 val. tame pat prokurorės V. G. tarnybiniame kabinete, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - už baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 esančios 2007 m. rugsėjo 24 d. medicinos srities specialisto išvados Nr. G1589/07(05) dėl sveikatos sutrikdymo masto R. M. neteisėtą, pažeidžiant BPK 181 straipsnio numatytą tvarką, kopijos padarymą ir perdavimą, bei už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - šioje byloje gynusio įtariamąjį J. J. Rokiškio A. K. advokatų kontoros advokato padėjėjo M. L. 2008 m. sausio 28 d. prašymo leisti BPK 181 straipsnio tvarka daryti baudžiamosios bylos Nr. 83-1-0018-08 medžiagos kopijas patenkinimą - tiesiogiai pasiūlė ir, padėdamas ant darbo stalo, iš karto davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. .

46A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės pradžioje, nenustatytą dieną, apie 12-13 val. Rokiškyje, ( - ) ir ( - ) namų kieme, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - jog prokurorė V. G. priimtų jo pageidaujamą neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais - nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. 1000 litų kyšį, tačiau ji kyšį atsisakė priimti.

47A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės 5-12 dienų laikotarpiu apie 12-13 val. Rokiškyje, Respublikos ir Nepriklausomybės gt. sankryžoje, ties namu Nr. 25 prie kiosko „Lietuvos spauda“, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - jog prokurorė V. G. priimtų neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytais pagrindais - nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo iš karto duoti prokurorei V. G. 1000 litų kyšį, tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

48A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės 28 d. 14 val. 32 min. vykusio telefoninio pokalbio metu sužinojęs, kad valstybės tarnautoja - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. 2008 m. gegužės 26 d. priėmė jo pageidaujamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais - nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - už jo pageidauto neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 priėmimą tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. kyšį - suteikti 1000 tūkstančio litų vertės gynėjo baudžiamajame procese turtines paslaugas, siūlydamas nemokamai ginti Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00218-08 dėl 2008 m. gegužės 21 d. Rokiškio rajono ( - ) miestelio seniūno sumušimo įtariamuoju patrauktą V. G. giminaitį, tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

49V. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore, organizuodama ir vadovaudama Rokiškio rajono policijos PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 6 d. apie 13-15 val. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už šioje baudžiamojoje byloje esančios 2007 m. rugsėjo 24 d. medicinos srities specialisto išvados Nr.G1589/07(05) dėl sveikatos sutrikdymo masto R. M. neteisėtą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 181 straipsnio numatytą tvarką, kopijos padarymą ir perdavimą advokatui A. K. , bei teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - šioje byloje gynusio įtariamąjį J. J. Rokiškio A. K. advokatų kontoros advokato padėjėjo M. L. 2008 m. sausio 28 d. prašymo leisti Lietuvos Respublikos BPK 181 straipsnio tvarka daryti baudžiamosios bylos Nr. 83-1-0018-08 medžiagos kopijas patenkinimą - tiesiogiai savo naudai iš advokato A. K. priėmė 500 litų kyšį.

50Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento l.e. vyriausiojo prokuroro pareigas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje:

  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių;
  • baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą;
  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės pradžioje įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5-12 dienomis įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
  • A. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių;

51ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti:

  • pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje įvykdyto papirkimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 5-12 dienomis įvykdyto papirkimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
  • pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. gegužės 28 d. įvykdyto papirkimo) - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

52Apeliantas taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. G. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo V. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį ir ją nuteisti 3 (trejų) metų teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimo bausme.

53Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, o V. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir A. K. veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, paliekant jam už šį nusikaltimą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o V. G. veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, paliekant jai už šį nusikaltimą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą 70 MGL (9100 litų) dydžio baudos bausmę.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias A. K. paskirtas bausmes su neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalimi ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis subendrinti apėmimo, dalinio ir visiško sudėjimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 70 MGL (9100) litų dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d.

55Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje: panaikintas V. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 500 litų sumą ir šie pinigai grąžinti V. G. ; panaikintas A. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 1507 litus 30 ct ir šie pinigai grąžinti A. K. ; nukentėjusiojo I. D. civilinis ieškinys atmestas, nukentėjusiosios L. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys atmestas; nukentėjusiojo N. J. civilinis ieškinys atmestas; nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys atmestas; ir šiuos nuosprendžio klausimus naujame nuosprendyje išspręsti taip:

  • 500 litų, kuriems V. G. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, konfiskuoti valstybės nuosavybėn Lietuvos Respublikos BPK 94 straispnio 1 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkte (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr.X-1597 redakcija) numatytu pagrindu;
  • 1507 litus 30 centų, kuriems A. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nukreipti civilinių ieškinių padengimui;
  • nukentėjusiojo I. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jam priteisti iš A. K. 3000 litų neturtinės žalos;
  • nukentėjusiosios L. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jai priteisti iš A. K. 2000 litų turtinės žalos;
  • nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkinti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jam priteisti iš A. K. 2000 litų neturtinės žalos;
  • nukentėjusiojo N. J. civilinį ieškinį tenkinti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jam priteisti iš A. K. 2000 litų neturtinės žalos;
  • nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jam priteisti iš A. K. 2000 litų neturtinės žalos.

56Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis apeliantas prašo palikti nepakeistas.

57Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria buvo patenkintas kaltinamosios V. G. gynėjo G. D. pareikštas nušalinimas valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui J. L. ir šis prokuroras nuo tolesnio dalyvavimo šios baudžiamosios bylos procese buvo nušalintas.

58Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tose dalyse, dėl kurių paduotas šis apeliacinis skundas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes esant pagrindui taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, jų nepritaikė bei padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius ir dalis, kuriuos reikėjo pritaikyti. Tai savo ruožtu sąlygojo ir tai, kad nuteistiesiems buvo paskirtos neteisingos, aiškiai per švelnios bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

59Be to, skundžiamame nuosprendyje tose dalyse, dėl kurių paduotas šis apeliacinis skundas, išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas; dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje; byloje esant prieštaringiems parodymams, turintiems daug reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus; be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat skundžiamame nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, susiję su civilinių ieškinių priteisimu ir turto konfiskavimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

60Pirmosios instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad A. K. proceso pirmosios instancijos teisme metu darė poveikį liudytojams I. D. , E. R. ir J. B. , nurodė jiems, kokius jam palankius parodymus jie turi duoti 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje, o šie A. K. nurodytas aplinkybes 2009 m. birželio 9 d. šią bylą nagrinėjusio teismo posėdyje ir nurodė. Dėl tokių prieš liudytojus I. D. , J. B. ir E. R. nukreiptų neteisėtų veiksmų A. K. buvo teisiamas pagal Lietuvo Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 1-7-113/2011 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00111-09). Dėl melagingų parodymų, duotų 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje, kuriais, kaip teisingais remiamasi skundžiamoje nuosprendžio dalyje, I. D. bei J. B. buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 83-1-00384-09. Apie parodymų pakeitimo priežastis ir jų melagingumą I. D. ir J. B. paaiškino 2010 m. vasario 3 d. teisiamajame posėdyje.

61Apeliantas taip pat nurodė, kad liudytoja E. R. , kurios 2009 m. birželio 9 d. posėdyje duotais parodymais šioje nuosprendžio dalyje teismas rėmėsi, ir kuri, pagal teismui pateiktus duomenis taip pat 2009 m. birželio 9 d. posėdžio metu paveikta A. K. davė melagingus, jam palankius parodymus, papildomai net nebuvo apklausta apie jai žinomas I. D. rankos sulaužymo aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad išvadą dėl A. K. nekaltumo teismas padarė ištyręs ne visus bylos duomenis, kurie tam turėjo reikšmės.

62Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2010 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu I. D. ir iš dalies J. B. parodė, kad I. D. ranką sulaužė A. K. , jam spirdamas koja, ir tai buvo padaryta kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. I. D. rankos lūžį patvirtina ir 2008-08-20 teismo medicinos srities specialisto išvada Nr. 4148/08(01), kurioje nurodyta, jog I. D. nustatytas kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad šis sužalojimas I. D. galėjo būti padarytas spiriant koja.

63Taigi šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje neatsižvelgta į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas ir dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė A. K. kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės jam paskyrimą.

64Vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuo šioje byloje visuose epizoduose buvo grindžiami kaltinimai Rokiškio advokato A. K. kontoros advokatui A. K. , buvo jo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir trumposios SMS žinutes. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dalyje A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų šie duomenys gauti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies įrodymų rinkimo teisėtumo principą ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytą advokato ir kliento susižinojimo informacijos imunitetą. Todėl jais vertindamas kaltinamojo A. K. veiksmus 2008 m. balandžio 25 d. – 2008 m. gegužės 26 d. pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą savavaldžiavimą prieš I. D. organizavimo epizode bei 2008 m. balandžio 29 d. – 2008 m. gegužės 30 d. pasikėsinimo padaryti didelės vertės sukčiavimą ir sukčiavimo V. P. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 epizode, teismas nesirėmė.

65Apeliantas skunde nurodo, kad šioje byloje yra iškilęs advokato ir kliento susižinojimo imuniteto turinio išaiškinimo ir šio imuniteto ribų klausimas. Sprendžiant šį klausimą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė A. K. kaltumo klausimo išsprendimą, tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir bausmės paskyrimą.

66Vienas pagrindinių advokatų veiklos principų yra teisėtumas (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 punktas). Lietuvos advokatų etikos kodeksas draudžia advokatui ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų (2 straipsnio 2.3 punktas). Todėl informacija apie paties advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus ginant kliento interesus, negali būti laikoma Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytomis profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas (2010 m. kovo 30 d. kasacinė nutartis Nr.2K-102/2010).

67Tam, kad advokatui baudžiamojoje byloje būtų taikomas gynėjo ir įtariamojo ar kaltinamojo susižinojimo imunitetas, reikalingos visos šios sąlygos: tarp advokato ir kliento turi būti sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, kurioje turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais teisiniais klausimais teikiama pagalba arba bent jau tam tikra veiklos sritis, kurioje tokia pagalba teikiama; advokatas turi būti įstatymo nustatyta tvarka įstojęs į baudžiamąją bylą ir joje pateikęs advokato orderį; tokio advokato susižinojimo kontrolė negalima tik jam byloje vykdant gynėjo funkcijas ir bendraujant tik su klientu - įtariamuoju ar kaltinamuoju; tokio advokato imuniteto dalykas - tik teisėtu būdu teikiama klientui teisinė pagalba. Tik tokioje sferoje dirbančio advokato ir jo kliento susižinojimą kontroliuoti draudžiama.

68Nors prokuroras baigiamojoje kalboje dėl pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą savavaldžiavimą prieš I. D. organizavimo A. K. prašė išteisinti, tačiau telefoninių pokalbių, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas advokatui A. K. šiame epizode teisėtumo klausimas yra svarbus teismų praktikos formavimui. Pripažinti neteisėtais nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. vykę A. K. telefoniniai pokalbiai su R. I. buvo užfiksuoti vykdant 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko A. N. nutartį, kuria BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo leista kontroliuoti A. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. ( - ) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad šią procesinė prievartos priemonę ikiteisminio tyrimo teisėjas leido taikyti ne piliečio A. K. , bet Rokiškio advokato A. K. atžvilgiu (11 t., b.1. 3-4). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šią 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko A. N. nutartį pripažino esant teisėtą, taip pat konstatavo, jog ji priimta nepažeidžiant proceso įstatymo ir jos pagrindu surinktais telefoniniais pokalbiais kitame advokatui A. K. inkriminuotame nusikalstamos veikos epizode rėmėsi.

69Byloje yra nustatyta, kad 2008 m. balandžio 25 d. - 2008 m. gegužės 26 d. laikotarpiu vykusių telefoninių pokalbių metu A. K. buvo įtariamojo R. I. gynėju baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-8013-07 dėl kontrabandos ir papirkimo. 2008 m. birželio 6 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotuose 2008 m. balandžio 25 d., 05:11:17 val. – 2008 m. gegužės 11 d., 11:59:04 val. laikotarpio A. K. telefoniniuose pokalbiuose, vykusiuose tiek su J. K. , tiek su R. I. užfiksuota, kaip šis R. I. duoda nurodymus kartu su J. K. surasti į Tauragę grįžusį iš jo ūkio pabėgusį darbininką I. D. ir jį prievarta bei panaudojat grasinimus, tai pat apsvaiginus alkoholiu grąžinti darbui į jo ūkį Rokiškio rajone. Šiuose A. K. telefoniniuose pokalbiuose su R. I. nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog šioje situacijoje A. K. veikė kaip R. I. gynėjas ir vykdė savo, kaip advokato, profesines pareigas R. I. baudžiamojoje byloje Hr.05-1-8013-07 dėl papirkimo ir kontrabandos, t.y. teisėtu būdu teikė R. I. teisinę pagalbą (teisines paslaugas, apibrėžtas Advokatūros įstatymo 2 str. 1 dalyje) konkrečiais šio asmens gynybos klausimais, reikalaujančiais teisinių žinių. Atvirkščiai, šių A. K. ir R. I. telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad A. K. veikė ne kaip R. I. gynėjas baudžiamojoje byloje, o kaip prievartinių veiksmų prieš I. D. R. I. užsakovas. Pokalbių turinys patvirtina ir tai, kad A. K. R. I. prašo atlikti veiksmus, neturinčius nieko bendro nei su R. I. gynyba baudžiamojoje byloje, nei iš viso su teise - jo prašo panaudojant prievartą ir grasinimus grąžinti pabėgusį jo ūkio darbininką I. D. .

70Taigi šiuose neteisėtai surinktais pripažintuose 2008 m. balandžio 25 d. - 2008 m. gegužės 26 d. A. K. telefoniniuose pokalbiuose su R. I. nėra advokato susižinojimo su klientu imuniteto dalyko. Todėl šiems pokalbiams nėra taikomas ir advokato bei kliento susižinojimo imunitetas ir teismo išvados, kad telefoninių pokalbių tarp A. K. ir R. I. įrašai buvo padaryti neteisėtai ir neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytų įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų, yra nepagrįstos. 2008 m. birželio 6 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti A. K. ir R. I. telefoniniai pokalbiai pripažintini teisėtu būdu gautu įrodymu.

71Apeliantas skunde pažymi, kad 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti 2008 m. balandžio 28 d., 14:41:06 val. – 2008 m. gegužės 30 d., 18:03:22 val. laikotarpio advokato A. K. pokalbiai, kurių pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymu pasikėsinimo sukčiauti prieš V. P. Š. , L. T. ir K. Š. , sukčiavimo prieš L. T. epizode (11 t., b. 1. 72-154) yra gauti vykdant 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko A. N. priimtą nutartį, kuria Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę buvo leista taikyti advokato A. K. atžvilgiu. Ši neviešo pobūdžio prievartos priemonė prieš advokatą A. K. buvo atlikta nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. Tad 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole esantys telefoniniai pokalbiai užfiksuoti būtent tuo laikotarpiu, kai šią neviešo pobūdžio prievartos priemonę prieš advokatą A. K. buvo leista atlikti.

72Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje keliami papildomi reikalavimai advokato telefoninių pokalbių teisėtumui ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl atskirų A. K. inkriminuotų nusikaltimų epizodų turėjo būti kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir šis dėl kiekvienos naujai atskleistos A. K. nusikalstamos veikos turėjo priimti Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytas nutartis, yra nenumatyti baudžiamojo proceso įstatyme.

73Kadangi reikalavimo dėl kiekvienos ikiteisminio tyrimo metu naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ar naujai nustatyto nusikalstamos veikos epizodo prokurorui kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytų nutarčių priėmimo nėra, toks skundžiamame nuosprendyje esantis reikalavimas šiam įrodymų šaltiniui, tai siejant tik su kaltinamojo advokato statusu, yra perteklinis, todėl skundžiamo nuosprendžio motyvai, kad šie telefoniniai pokalbiai Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatyta tvarka buvo kontroliuojami, neturint apie A. K. nusikalstamus veiksmus, susijusius su L. T. , V. Š. ir K. Š. , jokių duomenų, kuriems esant būtų galima kreiptis leidimo į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo, taip pat nėra pagrįsti.

74Vertinant advokato A. K. pokalbius advokato profesinės paslapties aspektu, atkreiptinas dėmesys, kad nuo pat pirmojo 2008m. birželio 6 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoto 2008 m. balandžio 28 d., 14:41:06 A. K. telefoninio pokalbio su V. J. pokalbio, yra nustatytas A. K. veiksmų neteisėtumo elementas. Šiame pokalbyje, kuriame V. J. pranešta A. K. , kad yra „toks geras žmogus - medžiotojas ir turtingas”, kuris „užmušė žmogų”, klausia, ar šis apsiimtų jį ginti, A. K. nurodo, kad „aš padarau, ką reikia”, o “(..) ten toliau tas visas kompleksas sukasi iki apygardos, o ten „naši liūdi”, „naši liūdi, ponimaeš“ (11 t., b.l. 74). Apklaustas kaip liudytojas V. J. nurodė, kad pokalbių su juo dėl P. Š. gynybos metu A. K. gyrėsi, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje jis turi „savų žmonių”, kaip jis suprato, prokurorų, kurie jam neteisėtomis priemonėmis padės išspręsti šios bylos eigą „tinkama linkme”, nes P. Š. byla vis tiek pasieks apygardos prokuratūrą (3 t., b.l. 33-37).

75Analogiški A. K. neteisėti veiksmai nustatyti ir nuo pat pirmųjų su L. T. 2008 m. balandžio 28 d. vykusių pokalbių. Apklausta L. T. parodė, kad tuo metu V. K. jau reikalavo 500 000 litų sumos, pagal formulę: 250 000 litų + 250 000 litų – t. y. šią sumą prašė sumokėti dalimis iki tėvo V. P. Š. nuteisimo ir po jo; klausė dėl rūbų, kuriais buvo apsirengęs nužudymo metu V. P. Š. , pateikimo, sako, jog jie jam bus reikalingi, tam, kad būtų galima suklastoti specialisto išvadą, ant šių įrodymų pateikiant nukentėjusiojo mikropluoštą (3 t., b.l. 30-32).

76Kaip minėta apelianto skunde, vienas pagrindinių advokatų veiklos principų yra teisėtumas, draudžiama advokatui ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų. Informacija apie paties advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus ginant kliento interesus, nėra Lietuvos Respublikos BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas. A. K. veiksmų neteisėtumas nuo pat pirmųjų 2008 m. balandžio 28 d. pokalbių dėl V. P. Š. nesuteikia jam advokato profesinės paslapties teikiamos privilegijos turėti advokato ir jo kliento susižinojimo imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

77Kiekviena teismo išvada turi būti grindžiama bylos duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad pasinaudojant šių telefoninių pokalbių metu gauta informacija, būtų atlikti kokie nors veiksmai Kelmės rajono apylinkės prokuratūroje tirtoje nužudymo byloje, kurioje įtariamuoju buvo patrauktas V. P. Š. . Todėl skundžiamame nuosprendyje esanti išvada, kad ši procesinė prievartos priemonė pažeidė V. P. Š. , kurio interesais santykiuose su A. K. veikė L. T. , teises ir teisėtus interesus ir, kad „negalima kategoriškai atmesti teorinės prielaidos, jog ši neteisėtai gauta informacija galėjo būti panaudota V. P. Š. baudžiamojoje byloje, taip pat, jog pareigūnai galėjo naudotis šia informacija kaip psichologinio poveikio priemone apklausiant V. P. Š. bei jo artimuosius nagrinėjamoje byloje” yra prieštaringa ir padaryta byloje nesant jokių jai pagrįsti būtinų duomenų. 2008 m. birželio 6 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotuose 2008 m. balandžio 28 d., 14:41:06 val. - 2008 m. gegužės 30 d., 18:03:22 val. laikotarpio A. K. ir L. T. bei kitų asmenų telefoniniuose pokalbiuose, susijusiuose su V. P. Š. byla, nėra jokių duomenų apie A. K. teikiamas teisines paslaugas ir organizuojamą V. P. Š. gynybos taktiką - t. y. nėra duomenų, apie A. K. teisėtu būdu ir priemonėmis V. P. Š. suteiktą ar planuojamą suteikti teisinę pagalbą klausimais, reikalaujančiais teisinių žinių. Visuose šio laikotarpio pokalbiuose arba kalbama apie piniginių sumų iki 500 000 litų perdavimą A. K. laiką ir būdus, arba apie kitus neteisėto pobūdžio A. K. veiksmus V. P. Š. baudžiamojoje byloje, kurie kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.

78Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš sunkių nusikaltimų (koks yra ir A. K. inkriminuotas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje) tarpo, kuriuos nagrinėjant advokato telefoniniai pokalbiai pripažintini įrodymu, išskyrė tik nužudymus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išvadoms trūksta nuoseklumo. Kodėl tik tiriant nužudymus, susiję su advokato profesine veikla advokato telefoniniai pokalbiai pripažintini įrodymu ir kodėl tiriant kitus advokato profesinės veiklos sferoje padarytus sunkius nusikaltimus (pvz. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalis, kaip yra šiuo atveju), advokato telefoniniai pokalbiai įrodymu nepripažintini, skundžiamame nuosprendyje neargumentuota.

79Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti 2008 m. balandžio 28 d., 14:41:06 val. - 2008 m. gegužės 30 d., 18:03:22 val. laikotarpio advokato A. K. pokalbiai gauti nepažeidžiant įrodymų rinkimo leistinumo pricipo ir yra gauti teisėtu būdu. Jie yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, todėl ir įrodymų liestinumo (sąsajumo) su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis principas taip pat nėra pažeistas. Procesinių pagrindų, trukdančių panaudoti šiuos telefoninius pokalbius kaltinant A. K. , byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo vykusiame teisiamajame posėdyje šie pokalbiai, kuriais iš dalies buvo grindžiamas kaltinimas A. K. , buvo perklausyti, juose kalbančių asmenų tapatybes patvirtino ir juose minimas aplinkybes paaiškino liudytoja L. T. , jų neneigė ir pats A. K. . Tad šis įrodymas teismo buvo tinkamu būdu patikrintas. Šiuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tad ir įrodymų pakankamumo principas, remiantis šiais pokalbiais darant išvadas dėl A. K. veiksmų, taip pat nepažeistas. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino ir atsisakė vertinti kaip įrodymą teisėtu būdu šiuos byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog visos pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. veiksmų šiame epizode yra padarytos remiantis ne visais duomenimis, turinčiais reikšmės bylai kaltinamojo A. K. atžvilgiu teisingai išspręsti. Tuo šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė ir esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kuris sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

80Apeliantas nesutinka, kad pasikėsinimo sukčiauti prieš V.P. Š. , L. T. ir K. Š. , sukčiavimo prieš L. T. epizode, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai. 2008 m. birželio mėnesį galiojusioje Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad pranešime apie įtarimą turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės. Nuosprendyje nurodytame 2008 m. gegužės 5 d. 12.01 val. fiksuotame L. T. ir A. K. telefoninio pokalbio fragmente, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog L. T. galimai pritarė A. K. vykdomam papirkimui, nėra jokių duomenų, apie jokią nusikalstamą veiką ir jos padarymo laiką, vietą ir kitas aplinkybes. Tad remiantis šiuo telefoniniu pokalbiu prieš 2008 m. birželio 26 d. apklausą L. T. įteikti pranešimą apie įtarimą nebuvo jokio pagrindo. Be to, minėtame telefoniniame pokalbyje su A. K. esantis vienas L. T. pasakymas „mmm, jo, nu” iki 2008 m. birželio 26 d. vykdytos L. T. apklausos buvo aiškiai nepakankamas net daryti prielaidai, kad byloje egzistuoja pagrindas ją apklausti kaip specialiąją liudytoją apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu duomenų, kad L. T. žino apie bylai reikšmingas aplinkybes iki 2008 m. birželio 26 d. vykdytos jos apklausos buvo. Toks asmuo, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 78 straipsniu, yra liudytojas ir apklausiamas kaip liudytojas Lietuvos Respublikos BPK 183 straipsnyje numatyta tvarka.

812008 m. birželio 26 d. apklausta kaip liudytoja L. T. nurodė, kad A. K. jo reikalavimu 2008 m. gegužės 8 d. iš tikrųjų perdavė 2000 litų kaip kompensaciją už tuos pinigus, kuriuos jis kaip kyšį sumokėjo Kelmės rajono PK tyrėjai D. Š. . Suvokė, kad šie pinigai buvo skirti ne už V. P. Š. gynybą, o kompensuoti be jos žinios ir sutikimo advokato A. K. turėtas nusikalstamų veiksmų išlaidas (3 t., b.l. 16). Šiam L. T. teiginiui paneigti, kad A. K. nusikalstamus veiksmus darė savo iniciatyva, o ne jai įtakojant, nei iš karto po jos 2008 m. birželio 26 d. apklausos, nei viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų. Tad po 2008 m. birželio 26 d. liudytojos L. T. apklausos taip pat nebuvo surinkta duomenų, kurių pagrindu byloje jos statusas būtų pasikeitęs į įtariamosios ar specialiosios liudytojos. Susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolu konstatuotina, jog tokių duomenų nepaaiškėjo ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios teismo išvados dėl 2008 m. birželio 26 d. L. T. apklausos teisėtumo kaip ir padidinta akcentuota kritinė nuostata liudytojos L. T. parodymų atžvilgiu nėra pagrįsta bylos duomenimis ir yra klaidinga.

82Nepagrįsta ir nuosprendyje esanti išvada, kad 2008 m. birželio 25 d. - 2008 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmai buvo atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Visi neteisėtais pripažinti 2008 m. birželio 25 d. - 2008 m. birželio 26 d. pasikėsinimo sukčiauti prieš V. P. Š. , L. T. ir K. Š. , sukčiavimo prieš L. T. epizoduose atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-000405-08. Tai nurodyta ir pačiuose ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmų protokoluose. Šie ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmai buvo atlikti tikrinant duomenis, surinktus vykdant 2008 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo teismo nutartį taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę A. K. . Ši nutartis taip pat priimta ikiteisminio tyrimo byloje Nr.07-1-00405-08. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 07-1-00405-08 buvo pradėtas 2008 m. balandžio 14 d. (1 t., b.l. 1), t. y. iki 2008 m. birželio 25 d. - 2008 m. birželio 26 d. laikotarpiu šioje ikiteisminio tyrimo byloje atliktų ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmų su L. T. , A. B. V. P. Š. , L. T. , V. J. , V. B. , D. Š. , B. D. . Tuo tarpu, skirtingai, negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, 2008 m. galiojusi Lietuvos Respublikos BPK redakcija nenumatė (to ir šiuo metu nenumato) imperatyvaus reikalavimo dėl kiekvieno atskiro jau pradėto ikiteisminio tyrimo metu nustatyto nusikalstamos veikos epizodo pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą ir tik po to šiame epizode atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

83Nuspręsti ar pakanka duomenų pradėti naują ikiteisminį tyrimą - viena iš esminių prokuroro teisių, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsnyje. Šiuo konkrečiu atveju duomenų pakankamumo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį klausimas buvo išspręstas prokuroro 2008 m. birželio 27 d. tarnybiniu pranešimu. Juo Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka buvo nutarta pradėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ikiteisminį tyrimą, nepriimant sprendimo atskirti šių ikiteisminių tyrimų ir šį tyrimą atlikti baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-000405-08. Jame taip pat nurodyta, kad toks proceso sprendimas priimtas įvertinus atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 surinktus duomenis (1 t., b.l. 19). Todėl visi skundžiamame nuosprendyje 2008 m. birželio 25 d. - 2008 m. birželio 26 d. laikotarpiu atlikti ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmai buvo atlikti jau pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00405-08 ir šiais veiksmais surinktais duomenis, remtis nuosprendyje nėra jokių procesinių kliūčių.

84Apelianto nuomone, taip pat nepagrįsta ir skundžiamo nuosprendžio išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. K. inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo prokuroro reikalavimu nebuvo pradėtas. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 2 dalyje numatytas prokuroro reikalavimas gali būti išreiškiamas bet kokiu prokuroro priimtu proceso dokumentu - tiek nutarimu, tiek tarnybiniu pranešimu, tiek rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių reikalavimų tokiam prokuroro procesiniam sprendimui nei formos, nei turinio prasme.

85Kaip jau nurodyta, byloje yra prokuroro 2008 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ikiteisminį tyrimą (11., b.l. 19). Šiame procesiniame dokumente, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nurodytas laikotarpis, vieta ir sukčiavimo būdas yra tapatūs kaltinamajam akte A. K. inkriminuoto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį vietai, laikui ir sukčiavimo padarymo būdui. Generalinio prokuroro rekomendacijų Nr. 1-110 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos” 24 punkte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, jog tiriama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ir pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, sprendimas dėl tyrimo pradėjimo pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį nepriimamas. Šiuo konkrečiu atveju dėl A. K. veiksmų, kurie kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, nepradedant atskiro ikiteisminio tyrimo, nes jis dėl šių veiksmų buvo pradėtas 2008 m. birželio 27 d. prokuroro tarnybiniu panešimu, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, nei šioms generalinio prokuroro rekomendacijoms nusižengta nebuvo. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje nuspręsta baudžiamąją bylą dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais naikintina.

86Apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir teigia, kad A. K. nepagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Kaltinimas A. K. šiuose epizoduose buvo grindžiamas 2008 m. birželio 25 d. - 2008 m. lapkričio 3 d. prokuroro vykdytų L. T. , K. Š. , V. P. Š. , A. B. , V. J. , B. D. , D. Š. , L. B. apklausų protokolais, dokumentų apžiūrų protokolais, 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais 2008 m. balandžio 28 d., 14:41:06 val. - 2008 m. gegužės 30 d. 18:03:22 val. laikotarpio pokalbiais. Apklausti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje šie liudytojai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos patvirtina. Šiuose protokoluose esantys prokurorui duoti parodymai buvo garsinti ir Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu teisiamajame posėdyje. Tad jais grįsti nuosprendį procesinių kliūčių nėra.

87Pirmosios instancijos teismas pripažino esant įrodyta, kad advokatas A. K. iš L. T. ir K. Š. reikalavo 535 000 litų ir 2000 litų iš L. T. gavo. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirti įrodymų šaltiniai patvirtina, kad advokatas A. K. L. T. nurodė, kad jos tėvo V. P. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 organizuos šioje byloje reikšmingų specialisto išvadų bei įrodymų suklastojimą bei pasinaudodamas asmeniniais ryšiais su turinčiais teisę baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 priimti procesinius sprendimus ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Kelmės rajono apylinkės prokuratūros, policijos ir teismo pareigūnais, perdavinės jiems neteisėtą pinginį atlygį už palankių įtariamajam V. P. Š. procesinių sprendimų priėmimą Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymų šaltiniai patvirtina ir tai, kad A. K. šių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės juos atlikti, o apie šias aplinkybes L. T. melavo.

88Byloje nustatyta ir tai, kad būtent už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą, kurių neatliko ir neturėjo galimybės atlikti, advokatas A. K. iš L. T. , V. P. Š. ir K. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis reikalavo perduoti didelės, viršijančios 250 MGL (32 500 litų) vertės svetimą V. P. Š. , L. T. bei K. Š. turtą: reikalavo perduoti jam lygiomis dalimis po 250 000 litų iki ir po šių neteisėtų veiksmų atlikimo, o supratęs, jog tokios sumos nukentėję asmenys jam neperduos, pareikalavo perduoti jam už neva įtariamojo V. P. Š. naudai baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 atliktus veiksmus 35 000 litų o šio didelės vertės turto neįgijo dėl to, kad V. P. Š. , K. Š. bei L. T. , supratę jį sukčiaujant, atsisakė reikalaujamą turtą jam perduoti.

89Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K. 2008 m. gegužės 8 d. iš L. T. gavo 2000 litų ne už teisėtus advokato veiksmus, o nurodęs, kad savo iniciatyva kaip kyšį už įtariamojo V. P. Š. naudai priimamus procesinius sprendimus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliekančiai Kelmės rajono PK tyrėjai D. Š. perdavė 2000 litų ir pareikalavęs šią sumą kompensuoti. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirti įrodymų šaltiniai taip pat patvirtina, kad A. K. ir šių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės juos atlikti, o apie šias aplinkybes L. T. melavo. Šių tyčinių A. K. veiksmų ir aplinkybių teismas nepagrįstai nevertino kaip sudarančių apgaulės turinį Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatytame sukčiavimo nusikaltime. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada dėl šiame epizode A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties nėra grįsta išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas.

90Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 221 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. vasario 4 d., 2008 m. vasario 6 d., 2008 m. gegužės mėn. pradžioje, 2008 m. gegužės 5-12 dienomis vykdyto V. G. papirkimo, o V. G. - dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto 500 litų kyšio priėmimo iš A. K. . Kaltinimas V. G. ir A. K. šiuose epizoduose buvo grindžiamas šiais įrodymų šaltiniais: 2008 m. birželio 9 d., 2008 m. birželio 10 d., 2008 m. lapkričio 5 d. prokuroro vykdytų įtariamosios V. G. apklausų protokolais (9 t., b.l. 8-12; 23-27; 74-75; 83-84), 2008 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdytos įtariamosios V. G. apklausos protokolu (9 t., b.l. 36-41), 2008 m. birželio 12 d. įtariamosios V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (9 t., b.l. 179-180). Taip pat 2008 m. birželio 11 d. įtariamųjų V. G. ir A. K. akistatos protokolu (6 t., b.l. 29-31), 2008 m. birželio 11 d., 2008 m. birželio 12 d. ir 2008 m. birželio 16 d. prokuroro vykdytų įtariamojo A. K. apklausų protokolais (6 t., b.l. 32-35; 37-40; 47-48). Šiuose protokoluose esančiuose įtariamųjų A. K. ir V. G. parodymuose užfiksuota, kad jie pripažino padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Įtariamųjų parodymai sutampa net detalėse. Taip pat kaltinimas šiuose epizoduose buvo grindžiamas ir liudytojų I. P. parodymais bei J. J. , N. J. , A. J. parodymais, kurie tiek V. G. , tiek A. K. parodymus apie kyšių siūlymo ir jų perdavimo aplinkybes bei vietas patvirtina netiesiogiai.

91Vertindamas A. K. ir V. G. veiksmus jų įrodytumo aspektu 2008 m. vasario 4 d., 2008 m. vasario 6 d., 2008 m. gegužės mėn. pradžioje, 2008 m. gegužės 5-12 dienomis A. K. vykdyto V. G. papirkimo, o V. G. – 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto 500 litų kyšio priėmimo epizoduose, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatų.

92Pirmosios instancijos teismo atliktas A. K. ir V. G. veiksmų vertinimas šiuose nusikaltimų epizoduose Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų įrodytumo aspektu, neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintinos nuostatos ir svarbiausios įrodymų vertinimo sąlygos, kad įrodymai teismo turi būti vertinami visumoje, o ne atsietai vienas nuo kito ir visus sprendimus teismas turi priimti tik išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, t. y. naudodamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytas įrodymų vertinimo taisykles (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-424/2009). Šių taisyklių pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

93Be to, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu tiek prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus V. G. ir A. K. parodymus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pernelyg akcentuota ir niekuo nemotyvuota kritine nuostata ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokuroro surinktų įrodymų atžvilgiu.

94Šioje byloje gynyba ir kaltinamasis A. K. turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises tiek ikiteisminio tyrimo metu - 2008 m. birželio 11 d. atliktos akistatos su V. G. metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose pateikdami jai klausimų, ginčydami jos parodymų patikimumą ir paduoti su minėtų teisių įgyvendinimu susijusius prašymus. Teisiamojo posėdžo protokoluose užfiksuota, jog šiomis teisėmis tiek gynyba, tiek kaltinamasis A. K. aktyviai naudojosi.

95Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija A. K. išteisinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės 28 d. vykdyto V. G. papirkimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2008 m. gegužės 28 d. advokatas A. K. valstybės tarnautojai - prokurorei V. G. - pasiūlė jos giminaičio gynybos baudžiamojoje byloje paslaugą ir tai padarė atsilygindamas už jo pageidautą neteisėtą šios prokurorės veikimą. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai - neturtinio pobūdžio paslauga, todėl ji nelaikytina kyšiu, kurio davimas, siūlymas ar pažadas jį duoti užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį. Papirkimo bylose kyšis suprantamas ne tik kaip bet koks turtas, bet ir turtinę vertę turinčios paslaugos, pvz. nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt. (2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 1 p. - „Teismų praktika" Nr. 26, psl. 317). Tad kyšio dalykas - ne tik materialinės vertybės, bet ir neatlygintinai suteikiamos mokamos ar turinčios materialinę (turtinę) vertę paslaugos. Advokato A. K. pasiūlyta įtariamuoju patraukto V. G. giminaičio gynybos baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00218-08 dėl 2008 m. gegužės 21 d. Rokiškio rajono ( - ) miestelio seniūno sumušimo paslauga turi turtinę vertę.

962010 m. birželio 11 d. prokuroro apklausiamas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad prokurorei V. G. už priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nusprendė atsilyginti jam nieko nekainuojančiomis savo, kaip advokato, paslaugomis šioje byloje ginant V. G. giminaitį. Šias savo paslaugas pats įvertino 1000 litų. Apie tai, kad nemokamai iš dėkingumo už priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ginti savo noru jos giminaitį ( - ) seniūno sumušimo byloje, paskambinęs pasakė V. G. (6 t., b.1. 32-35). Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo bei prokuroro įtariamoji V. G. šias aplinkybes dėl A. K. siūlomos jos pusbrolio gynybos byloje dėl ( - ) miestelio seniūno sumušimo paslaugos patvirtino (9 t., b.l. 36-41, b.l. 58-64). Šis turtinės A. K. paslaugos pasiūlymo V. G. faktas užfiksuotas ir 2008 m. birželio 11 d. V. G. ir A. K. akistatos protokole. A. K. akistatos metu su šiomis aplinkybėmis sutiko (6 t., b.l. 29-31). 2008 m. birželio 2 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančiame 2008 m. gegužės 28 d., 14:32:05 telefoniniame pokalbyje tarp A. K. ir V. G. užfiksuota, kad šiam pasiūlius tokią jos giminaičio gynybos ikiteisminiame tyrime paslaugą, o V. G. nurodžius, kad J. bylą nutraukė, A. K. pasiūlė ginti ikiteisminiame tyrime jos pusbrolį T. S. bei nurodė, kad „tai aš dabar čia, žinot, turėsiu atidirbinėti kiek”. (11 t., b.l. 184-186, 12 t., b.l. 43-45). Teisiamajame posėdyje pagarsinus prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus V. G. parodymus, ši patvirtino, kad šių parodymų esmė apklausų protokoluose surašyta teisingai ir šiais jos parodymais galima tikėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ir duomenų, jog prokuroro vykdytos akistatos su V. G. metu, taip pat prokurorui 2008 m. birželio 11 d. ir 2008 m. birželio 12 d. apklausiant kaltinamąjį A. K. , būtų nesilaikoma įstatymo reikalavimų. Todėl nematė kliūčių Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka šiais prokurorui duotais A. K. parodymais remtis byloje esantiems įrodymams patikrinti. Tad 2008 m. birželio 11 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti A. K. parodymai, kad šią V. G. siūlomą jos giminaičio baudžiamojoje byloje gynybos paslaugą jis įvertino 1000 litų, yra ištirti teisiamajame posėdyje, jais patikrinti kiti byloje esantys nurodyti įrodymai, reikšmingi vertinant šio nusikaltimo epizodo aplinkybes. Tuo pačiu nurodytina, kad teismas nuosprendyje privalo remtis visais duomenimis, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais. Šios nuostatos vertindamas A. K. veiksmus Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalies nusikaltimo dalyko - kad jo pasiūlyta turtinė paslauga buvo verta 1000 litų - aspektu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada dėl šiame epizode A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties nėra pagrįsta išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas.

97Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. K. ir V. G. veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, siaurinamai išaiškino Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijos požymį - siekį kitokios asmeninės naudos bei taip nepagrįstai susiaurino šio straipsnio taikymo ribas ir dėl to A. K. ir V. G. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas siekimas kitokios asmeninės naudos suprantamas kaip kaltininko noras gauti bet kokios nematerialaus pobūdžio naudos tiek sau, tiek kitam asmeniui - savo giminėms, šeimos nariams ir kitiems asmenims susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ir pan. ryšiais. Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. Asmeninės naudos siekimas taip pat gali pasireikšti siekiu palaikyti gerus, draugiškus santykius su kaltininkui naudingu asmeniu.

98Iš V. G. parodymų seka, jog ji prokuroro tarnyba piktnaudžiavo ir advokato A. K. prašymus baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 vykdė dėl to, kad su advokatu A. K. ją siejo seni, geri, draugiški ir bičiuliški santykiai. Tad nuosprendžiu nustatyti prokurorės V. G. piktnaudžiavimo tarnyba veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 buvo nulemti noro padėti advokatui A. K. , su kuriuo ją siejo draugiški santykiai. Be to, pagal nuosprendyje nustatytas ir aukščiau skunde nurodytas aplinkybes, šioje veikoje dominavo daug didesnį, negu nekvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pavojingumą atspindintys V. G. ir A. K. asmeniniai interesai. Todėl nuosprendyje nurodžius, kad tiek iki piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtį veiksmų atlikimo, tiek po jų, V. G. ir A. K. siejo artimi ir draugiški santykiai, teismo išvada, jog tikslo siekti kitokios asmeninės naudos atlikdama piktnaudžiavimo prokuroro tarnyba veiksmus V. G. neturėjo, nes jos ir A. K. artimi draugiški santykiai buvo jau susiformavę iki tol, be jokio pagrindo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotos šio straipsnio taikymo teisminės praktikos. Ši skundžiamame nuosprendyje esanti teisės taikymo klaida taisytina ir A. K. veiksmai šiame epizode kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o V. G. veiksmai - pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį kaip atitinkantys kitokios asmeninės naudos siekimo požymį, paliekant už šį nusikaltimą jiems pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes.

99Prokuroro skunde nurodoma, jog tarp civilinio atsakovo A. K. veiksmų, kurie pripažinti nusikalstamais ir neturtinės žalos civiliniams ieškovams A. J. , J. J. ir N. J. atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. byloje pateiktuose civiliniuose ieškiniuose nurodytas jiems šiuo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturinės žalos apskaičiavimo kriterijus. Todėl skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus - esant pagrindui iš dalies tenkinti civilinius ieškinius, juos visiškai atmetė. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kuria visiškai atmesti J. J. , N. J. , A. J. ieškiniai, keistina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas - J. J. , N. J. , A. J. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti J. J. , N. J. , A. J. iš A. K. po 2000 litų neturtinei žalai atlyginti. Priėmus tokį sprendimą, taip pat keistina ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis, kuria kurioje panaikintas laikinas A. K. nuosavybės teisės apribojimas į 1507 litų ir 30 centų sumą ir šie pinigai grąžinti A. K. . Šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas šią 1507 litų ir 30 centų sumą nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui.

100Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria buvo patenkintas kaltinamosios V. G. gynėjo G. D. pareikštas nušalinimas valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui J. L. ir šis prokuroras nuo tolesnio dalyvavimo šios baudžiamosios bylos procese buvo nušalintas, yra neteisėta ir nepagrįsta, ji apeliacinės instancijos teismo naikintina. Prokuroro šališkumui konstatuoti būtina nustatyti, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai. Šiuo atveju prokuroro vykdoma valstybės kaltintojo funkcija negali būti suprantama kaip suinteresuotumas bylos baigtimi. Ši įstatymo sąvoka aiškintina kaip galimą asmeninį paties prokuroro suinteresuotumą, kad asmuo būtų nuteistas arba išteisintas, arba, kad kiti klausimai baudžiamojoje byloje būtų išspręsti taip, jog toks sprendimas būtų vienaip ar kitaip naudingas tiesiogiai pačiam prokurorui arba su juo susijusiems asmenims. Tokių aplinkybių, sudarančių Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje numatytus prokuroro nušalinimo pagrindus, šioje baudžiamojoje byloje iki 2009 m. balandžio 8 d. pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl prokuroro nušalinimo nustatyta nebuvo. Tuo pačiu visiškai teisėtas ir natūralus valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro elgesys ne teisiamojo posėdžio metu bendraujant nagrinėjamos bylos reikalu su gynėju, be jokio pagrindo įvertintas kaip „keliantis abejonių dėl šio prokuroro šališkumo ir objektyvumo” bei konstatuota, kad tai savarankiškas, neturint tam teisės bylos aplinkybių tyrimas.

101Nuteistoji V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą 2011 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apygardos teismo nuosprendį ir ją išteisinti, nes nepadarė nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 303 straipsnio 1 dalyje.

102Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jai bausmę, rėmėsi tik liudytojų R. M. , D. G. parodymais, taip pat šalutiniais, menamais įrodymais. Byloje nustatyta, kad niekas nematė dokumentų naikinimo proceso, vėliau tariamai sunaikintų protokolų, nėra liudytojų, kad ji kažkam būtų apie tai prasitarusi anksčiau ir pan., nes niekas to ir negalėjo matyti, tokio dalyko net nebuvo, nes tie protokolai nebuvo sunaikinti, o tik išimti ir sudėti į segtuvą. Pripažinta kalta V. G. buvo remiantis tik jos aklu prisipažinimu prokurorui, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.5. punkte nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliantė mano, kad jos kaltė negali būti įrodinėjama tik tuo, kad ji tyrėjos paprašė laikinai išimti kai kuriuos dokumentus iš bylos, kol ji bus oficialiai siunčiama patikrinimui į prokuratūrą, o prie progos tuos išimtus protokolus atvežti ir tiesiogiai paduoti jai. Nors byloje nebuvo jokių įrodymų, o tik V. G. aklas prisipažinimas, teismas ją pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 1 dalį ir net neįvertino kodėl, kokiomis aplinkybėmis, kada buvo išgautas jos prisipažinimas (nors kitoje to paties nuosprendžio dalyje pasisakė, kad kaltės įrodymas negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo prisipažinimu).

103Klaipėdos apygardos teismo kolegija, nagrinėdama minėtą bylą, turėjo realią galimybę įsitikinti, kad prokuroras J. L. buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas tuo nesuabejojo, kadangi V. G. gynėjui pareiškus nušalinimą prokurorui J. L. , teismas nušalinimą tenkino pripažindamas akivaizdų prokuroro šališkumą. V. G. galvojo, jog kai nuslūgs pirminė banga, atvyks pas prokurorą savo pačios prašymu pildyti parodymus ir detales, tačiau vienos gynėjos, kurią turėjo ikiteisminio tyrimo metu, buvo įtikinta, kad tą turės ir galės daryti tada, kai jau vyks teisminis bylos nagrinėjimas teisme, o ne tada, kai byla ir visos galios prokuroro J. L. rankose. J. L. sistemingi ir periodiški kvietimai „papildomai apklausai” pas jį leido V. G. suvokti, kad jis daugybę kartų nori užtvirtinti jos pirminius parodymus, kad ji tai kartotų dar ir dar kartą. Tai leidžia manyti, kad prokuroras, suprato, jog byloje trūksta kaltinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu, prokuroras net pasiūlė „tartis ir derėtis” dėl baudos. V. G. buvo aiškiai leista suprasti, kad jeigu V. G. pasiliks prie ikiteisminio tyrimo metu duotų, kaltinimui naudingų, neatitinkančių tikrovės, parodymų, prokuroras sieks, kad teismas jai skirtų tik piniginę baudą.

104Apeliantės teigimu, kaip galima spręsti iš apygardos teismo nuosprendžio motyvų, šis teismas argumentuodamas savo teiginį dėl jos sugalvotos melagingos versijos apie nukentėjusiojo R. M. susižalojimo aplinkybes, vadovavosi liudytojos D. G. parodymais. Tuo tarpu, kaip galima spręsti iš teismo nuosprendžio, teismas nevertino V. G. pateiktų aplinkybių apie susitikimą su R. M. Rokiškio mieste, kad jis jai, būdamas neblaivus, pradėjo aiškinti susižalojimo aplinkybes. Savo susižalojimo aplinkybes V. G. papasakojo pats nukentėjusysis R. M. . 2008 m. pradžioje, vieną vakarą V. G. grįžtant namo Respublikos gatve, ties Nepriklausomybės aikšte, centre netoli parduotuvės „Maxima", V. G. išgirdo kreipiantis į ją „prokurore, prokurore”. Tai buvo R. M. , kuris kažkurioje jos kuruojamoje byloje buvo nukentėjusysis. V. G. sustojo, o jis be užuolankų pradėjo jai sakyti, kad padarė nesąmonę, bijo J. ir jų advokato, bijo, kad jam klius, nes užvirė košę, apkaltino J. galvos sužalojimu, o iš tikrųjų susižalojo gerdamas tą rytą su giminaičiu kaime. Išklausiusi R. M. , V. G. išaiškino melagingų nukentėjusiojo parodymų davimo pasekmes ir patarė išsiblaivius eiti pas tyrėją, ar pas ją, ieškotis pačių J., kalbėtis, tartis su jais žmoniškai ir spręsti susidariusią situaciją. R. M. atvykus pas tyrėją duoti parodymų, tyrėja ne kartą skambino ir klausė, kaip dabar bus, ką daryti, kaip daryti, kodėl taip yra. V. G. jai paaiškino, kad jei žmogus atėjo ir nori kažką dar pasakyti, ji privalo apklausti ir tada matys, kas čia naujai vyksta.

105Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyta, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti. V. G. skunde nurodo, jog būdama pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį niekaip nesupranta kokius objektyvius veikos padarinius turėjo ir galėjo suvokti, juk piktnaudžiavimas tarnyba nusikaltimu tampa tik tuomet, kai kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma didelė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Ji nei klastojo liudytojų protokolus, nei juos naikino, nei darė kam nors poveikį. Ji suvokė tai, kad atliko savo tiesioginį darbą eilinėje kontroliuojamoje byloje, davė teisėtus ir teisingus nurodymus tyrėjai, bendravo su advokatu, liudytojais, fiksavo paties nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos parodymus (o ne išgalvotus savais) rūpinosi, kad ikiteisminis tyrimas byloje būtų atliktas kuo operatyviau ir objektyviau, kad joks nekaltas asmuo nebūtų nekaltai nuteistas.

106Apeliantė skunde pažymi, kad R. M. per visą bylos tyrimą matė du kartus prokuratūroje ir vieną kartą susitiko jį mieste, nieko jam nenurodė, neliepė keisti parodymų ar daryti kažką ne taip, kaip buvo iš tikrųjų. Pati nieko neišsigalvojo ir neturėjo tam tikslo, nes jokiais ryšiais nesusijusi nei su R. M. , nei su byloje figūravusiais J., nei su pačiu advokatu A. K. . Šie asmenys V. G. buvo eiliniai asmenys eilinėje byloje.

107Skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad nenukentėjo joks teisinis gėris, nei vieši valstybiniai interesai, nei kažkieno asmeniniai interesai, niekas nepatyrė, jokių materialinių nuostolių. Ji vienu pagrindu nutraukė bylą, nes neįžvelgė nusikaltimo sudėties. Prokuroras J. L. ją taip pat nutraukė, tik kitais pagrindais, bet nurodydamas, kad taip pat nenustatė nusikaltimo sudėties. V. G. nedarė poveikio liudytojai D. G. , nes per visą bylos tyrimo laiką ją matė ir su ja bendravo vienintelį kartą savo kabinete, Rokiškio prokuratūroje. Be to, ji (D. G. ) patvirtino jai anksčiau papasakotas R. M. susižalojimo aplinkybes, kad būtent pats susižalojo galvą, o ne J. tą padarė. Ji (D. G. ) tas aplinkybes išvardino konkrečiai, o V. G. tuos parodymus surašė taip, kaip reikalauja darbo specifika. R. M. nėra patikimas ir sąžiningas žmogus, kuris nuo pat pradžių davė vienus, tikslius parodymus ir jų visada laikėsi. Be to, jis (R. M. ) nuolat savo parodymus keitė, tikslino ir pan. D. G. yra labai paprasto ir eilinio iškalbos žodyno turėtoja, tačiau vėlesniuose jos apklausų protokoluose vartojami profesionalūs terminai, teisiniai vertinimai, veiksmų kvalifikavimas pagal Baudžiamąjį kodeksą, o tei leidžia manyti, jog parodymai užfiksuoti ne iš jos žodžių.

108Apeliantės su A. K. niekas nesieja, nėra nuo jo nei moraliai, nei materialiai priklausoma, neturi jokių tikslų, siekių, išskaičiavimų būti A. K. kažkuo naudinga ar „patogi”. Rokiškis pakankamai mažas miestas, kur vieni kitus puikiai pažįsta, todėl A. K. ne daugiau nei kiti Rokiškio advokatai, antstoliai, notarai yra artimas, pažįstamas ir pan. Tie įvardyti „draugiški” santykiai yra tiesiog elementarus žmogiškas bendravimas teisme, susitikus gatvėje ir pan. Apeliantė teigia, kad neturėjo tikslo ir motyvo klastoti nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos D. G. parodymų, nes yra išteisinta dėl korupcijos nusikaltimo. Pripažįsta, kad klausantis telefoninių įrašų, gali pasirodyti, kad prokurorė kažką aiškina ir nurodinėja advokatui, tačiau V. G. tik surašiusi nukentėjusiojo R. M. pasakojimą, nes tardytoja nesugebėjusi to padaryti dėl kompetencijos stokos, ir nieko pati neišgalvojo.

109Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad nedarė poveikio tyrėjai, o tik pasakė „išimk laikinai iš bylos ankstesnius nukentėjusiojo R.M. parodymus, liudytojos D.G. parodymus ir po to man atveši kada” žodžio „sunaikink”, tikrai nevartojo, nes neturėjo jokio tikslo tą daryti. Apklausiama teisme tyrėja L. Š. pabrėžė, kad iš V. G. negavo jokių neteisėtų nurodymų, nejuto jokio spaudimo, nebuvo jokių įtikinėjimų, įkalbinėjimų ir pan., tiriant minimą bylą. Be to, tyrėja 2009 m. Klaipėdos apygardos teisme parodė, jog V. G. dar tik 2008 m. vasaros metu (jau po pradėto ikiteisminio tyrimo, nebedirbdama prokurore), atsitiktinai, susitikus bendrų pažįstamų šventėje, Rokiškyje, pasisakė apie tai, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis prokurorei pats nukentėjusysis R. M. pačiai pirmai pasisakė, kad susižalojo galvą jis pats, o ne J., ir būtent nuo to momento, ir nuo minėto pokalbio su R. M. bylos tyrimas pakrypo kita linkme, o ne dėl prokurorės kažkokio suinteresuotumo, draugiškumo advokatui, J. ar dar kam.

110Skunde V. G. pažymi, kad nevengia pati dirbti bylose: atlikti apklausas, skirti ekspertizes, atlikti daiktų apžiūras, tai gali paliudyti jos kolegos, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir tie, su kuriais dirbo (nukentėjusieji, įtariamieji ir pan.). Mano, kad buvusi vadovė teisme duodama parodymus pamiršo, ar tiesiog nenorėjo paminėti, kad V. G. ir pati yra atlikusi visus ikiteisminius tyrimus, ir ne tik apklausinėjusi liudytojus savo darbo kabinete, bet net pati vykusi pas liudytojus į namus vykdyti jų apklausų, dirbusi su nukentėjusiaisiais ir pan. Tai matyti iš bylų, esančių archyve, ir tų, kurios dar buvo tiriamos.

111Apeliantė nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje esančiu įvertinimu, jog ji pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (R. M. ir D. G. parodymus). Fiksuodama šių asmenų parodymus V. G. nuoširdžiai tikėjo ir šiandien tiki, kad jie būtent tada pasakė tikrąsias R. M. galvos susižalojimo aplinkybes. Ji įsitikinusi, kad R. M. pareiškime, kurį parašė policijoje, neteisingai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, kai kuriuos faktus nuslėpė ar tiesiog nutylėjo. O taip jis pasielgė pykdamas dėl J. elgesio praeityje.

112V. G. iki šiol nėra atgavusi savo asmeninių daiktų, kurie buvo jos darbo kabinete, t. y., 2008 metų darbo kalendoriaus mėlynais kietais viršeliais, 5 kvalifikacinių pažymėjimų ir trijų segtuvų plastikiniais viršeliais (dėl viešosios tvarkos pažeidimų, dėl padirbtų pinigų, dėl J. bylos). Ji iš bylos buvo išėmusi protokolus ir pasidėjusi pas save, tačiau jų nesunaikino. V. G. neneigia, kad liudytojų apklausos protokolo data nurodyta neteisingai, tačiau akivaizdu, kad dėl didelės darbų apimties, ir laiko stokos, t. y. dėl žmogiško faktoriaus, įsivėlė rašybos klaida, dėl kurios jokie Lietuvos Respublikos BK saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti, ta data neturėjo jokios įtakos bylos sprendimo priėmimui, jokia žala niekam - nei fiziniam asmeniui, nei valstybei - padaryta tikrai nebuvo.

113Apeliantė skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jos darbo kompiuterio apžiūros išvadoje nurodyta, kad nutarimas nutraukti minimą bylą dėl R. M. susižalojimo sukurtas, surašytas po 18 val., t. y. jau po darbo valandų, tačiau tai yra netiesa ir tai gali patvirtinti prokuratūroje dirbanti valytoja. Didelio darbo krūvio prokuratūroje tikrai nebuvo ir kabinete V. G. sėdėjo viena, todėl jai nieks netrukdė nutarimą parašyti ir darbo metu. Be to, toks procesinis sprendimas byloje - nutraukti ikiteisminį tyrimą - buvo suderintas su tiesioginiu vadovu (vyriausiuoju prokuroru), o ne priimtas V. G. savarankiškai, vadovo pasirašytos nutarimo kopijos su lydraščiais buvo išsiųstos visiems bylos procesiniams dalyviams.

114Daug ką už V. G. padarė, pasakė bei protokoluose įvertino prokuroras J. L. . Jo psichologinis poveikis ir patirta baimė, panika, kai kiekvienu metu buvo grasinama sulaikyti, suimti, nulėmė esminį paaiškinimą, kodėl ji buvo priversta pasirašyti po prokuroro surašytu, tačiau ne jos pasakytu tekstu.

115Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bei priimti naują nuosprendį – A. K. išteisinti, nepadarius inkriminuojamų veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

116A. K. skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netyrė Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, kuriomis buvo leista A. J. , J. J. , N. atlikti Lietuvos Respublikos BPK 158 straipsnyje ir 160 straipsnyje numatytus savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmus, tame tarpe slaptą sekimą, minėtus veiksmus fiksuoti panaudojant technines priemones, darant vaizdo ar garso įrašus bei Lietuvos Respublikos BPK 159 straipsnyje numatytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, teisėtumo.

117Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” yra išaiškinta, kad „<...> modeliu gali būti tik „prisijungiama” prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus”.

1182008 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal J. J. , N. J. , I. J. , A. J. protokolus - pareiškimus, dėl to, kad 2008 m. vasario 1 d. - 2008 m. balandžio 2 d. Rokiškio m. advokatas A. K. sukurstė J. J. , N. J. ir veikiančius jų interesais I. J. bei A. J. papirkti valstybės tarnautoją - Rokiškio r. prokurorę jai perduodant kyšį 2500 litų. Lietuvos Respublikos BPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. J. J. , N. J. , I. J. , A. J. 2008 m. balandžio 14 d. protokoluose - pareiškimuose yra pateikti duomenys, kad pareiškėjai per kelis kartus 2008 m. sausio 28 d. perdavė 800 Lt ir 2008 m. vasario 1 d. 1700 Lt A. K. ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei papirkti ir ją galimai papirko.

119Pabrėžtina, kad teisėtai organizuojamame baudžiamajame procese, kai ikiteisminis tyrimas organizuojamas gerbiant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui kaip ir bet kuriam žmogui būdingą igimtą orumą pirmasis žodinės informacijos gavimo iš faktiškai įtariamo asmens veiksmas tegali būti apklausa įtariamuoju. Jei ikiteisminio tyrimo metu siekiama tik „sumedžioti" faktiškai įtariamo asmens prisipažinimą tuo būdu paverčiant patį žmogų tyrimo objektu, pirmasis faktinės informacijos išgavimo iš jo veiksmas gali būti dirbtinai pridengtas kito tyrimo veiksmo pavadinimu, šiuo atveju atliekant slaptus tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, slaptą sekimą ir nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį.

120Šios aplinkybės lemia Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių neteisėtumą. Jų pagrindu surinkti duomenys negali būti pripažinti, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus.

121Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis tiek žodžiu, tiek raštu teigė, kad buvo klientų J. J. , N. J. ir jų tėvo A. J. , motinos I. J. , t. y. vienos šeimos narių, šmeižiamas, kad 2008 m. vasario 1 d. - 2008 m. balandžio 2 d. sukurstė papirkti valstybės tarnautoją - Rokiškio r. prokurorę - jai perduodant 2500 litų kyšį, buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Šie išsakyti argumentai, apelianto teigimu, nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas dėl jų nuosprendyje nepasisakė.

122Vienu iš įrodymų šaltinių pirmosios instancijos teismas laikė duomenis, gautus panaudojus slaptus tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, slaptą sekimą ir nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį. Turint omenyje Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 2 dalies nuostatą apie tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismai privalėjo patikrinti minėtų ikiteisminio tyrimo metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą juo labiau, kad Lietuvos Respublikos BPK 158 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama, kad savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai leidžiami tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo organai neturėjo įrodymų apie A. K. daromus nusikalstamus veiksmus. A. K. atveju tai buvo akivaizdus specialiųjų tarnybų bendradarbių kurstymas daryti nusikalstamą veiką.

123Apeliantas taip pat pažymi, kad 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime suformuluotas išaiškinimas suponuoja teismų pareigą atliekant įrodymų tyrimą ex officio tikrinti, kad taikant nusikalstamą veiką modelį nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką. Tikrinimas turi būti atliekamas laikantis proceso teisingumo (sąžiningumo), rungimosi, salių lygybės principų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Būtinybė laikytis šių principų kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

124Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiūriais. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti” nusikaltimų, o po to už juos bausti. Be to, bet kokia informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu.

125Apelianto teigimu, iš bylos dokumentų matyti, kad J. J. ir N. J. į STT Panevėžio valdybą kreipėsi 2008 m. balandžio 2, 8, 11 dienomis. Jie pateikė skundą, papasakojo viską apie advokato A. K. veiksmus, pateikė b.b. Nr. 83-1-00018-08 dokumentų kopijas, vykdydami STT preigūnų nurodymus, organizavo advokato A. K. veiksmų fiksavimą pasikvietę „tetą”, kaimynę policininkę J. V. . N. J. įrašinėjo advokato ir kliento pokalbius su STT pareigūnų žinia ir jiems vadovaujant. Akivaizdu, kad J. J. ir N. J. su STT Panevėžio pareigūnais bendravo pažeidžiant teisės aktus ir pranešinėjo bei rinko duomenis, vykdė STT pareigūnų nurodymus, provokavo A. K. , kad surinktų pakankamai duomenų, duodančių STT pareigūnams „teisėtą pagrindą” pradėti ikiteisminį tyrimą. J. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kreiptis į STT su broliu nutarė 2008 m. balandžio 2 d., nors vėliau deklaruoja, kad į STT kreipėsi 2008 m. balandžio 11 d. pavakarį, apie 15-16 val. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. parodė, jog sausio 28 d. jis A. K. perdavė 800 Lt, o vasario 1 d. - 1700 Lt.

126A. K. skunde nurodo, kad, kaip paaiškėjo ikiteisminiame tyrime, J. šeima yra visai ne atsitiktiniai žmonės, o geri pažįstami, draugai su A. P. , Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės tarnybos vadovu, turėjusiu sąskaitų su advokatu A. K. , kai dirbo Rokišio PK dėl V. K. bylos, kuris ir pasiūlė jiems kreiptis į STT. A. P. dalyvavo STT Panevėžio valdybos operacijoje Rokiškio rajono prokuratūroje, kad „padarytų poveikį” prokurorei V. G. , nurodydamas, kad Panevėžyje eina kalbos apie jai advokato A. K. siūlomus pinigus, jog STT galėtų užfiksuoti A. K. ir V. G. kontaktą.

127Apeliantas skunde teigia, jog J. J. , N. J. ir A. J. iš pradžių veikė kaip slapti specialiosios tarnybos bendradarbiai, tik jų veika pradžioje buvo neįteisinta, kad galima būtų sukurti regimybę, jog STT prisijungė prie daromo nusikaltimo. Apie tai galima spręsti ir iš to, kad pagal J. J. , N. J. žodinį skundą, pareiškimą ir pranešimą nuo 2008 m. balandžio 2 d. - 2008 m. balandžio 14 d. nebuvo surašytas nustatytos formos protokolas - pareiškimas teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo STT pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 2-263 patvirtintą ,,Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarką”.

128Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, už bendradarbiavimą su STT Panevėžio valdybos pareigūnais, vykdant jų nurodymus provokuoti advokatą A. K. , kad jie turėtų teisinį pagrindą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir vėliau jis būtų nuteistas, J. J. ir N. J. buvo pažadėta, kad bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas b.b. Nr.83-1-00018-08, gražinti jiems sumokėti pinigai kaip honoraras advokatui, ką garantavo STT Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas Ž. K. . Prokuroro nutarimu baudžiamoje byloje J. buvo pripažinti nukentėjusiais daugiau kaip 10 000 Lt sumai.

129A. K. skunde nurodoma, jog Panevėžio valdybos STT pareigūnai, nepradėję ikiteisminio tyrimo įstatymuose nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18d. Nr. IX-2066 redakcija) 46 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes A. K. buvo įtariamųjų J. J. , N. J. , A. B. gynėjas ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08. Iš J. J. ir N. J. parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, paaiškėjo, kad į STT Panevėžio valdybos specialistus J. J. kreipėsi 2008 balandžio 2, 8, 11 d. J. J. perdavė STT Panevėžio valdybos specialistams ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas. Neformalaus bendravimo, pažeidžiant STT įstatyme ir kituose norminiuose aktuose nurodytus principus ir tvarką, metu STT pareigūnai neteisėtai susipažino su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija, konsultavo J. J. ir skatino provokuoti bei pateikti duomenis apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, pateikti įrodymus ir provokuoti advokatą padaryti neteisėtus veiksmus. STT Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas Ž. K. 2008 m. balandžio 11 d., nepradėjus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-405-08, STT Panevėžio valdybos patalpose, 10 val. 15 min. - 10 val. 20 min. surašė daiktų, pateikimo protokolą. Pagal šį protokolą J. J. STT Panevėžio valdybos vyriausiajam specialistui Ž. K. perdavė ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 kopijas, kurias jam perdavė advokatas A. K. 2008 m. balandžio 8 ir 11d. Panevėžyje J. J. pageidavimu. 2008 m. balandžio 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas buvo suklastotas, nurodant jame suklastotą datą - 2008 m. balandžio 16 d., turint tikslą, kad protokolas ir baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 dokumentų kopijos, būtų pateikti jau pradėtame ikiteisminiame tyrime, t.y. po 2008 m. balandžio 14 d. Klastojant protokolą nurodyta, kad jo nuorašas J. J. įteiktas 2008 m. balandžio 17 d. Vėliau prokuroras J. L. suklastojo dokumentų apžiūros protokolą, kad apžiūrėjo 2008 m. balandžio 16 d. gautas baudžiamosios bylos Nr. 83-1-0018-08 dokumentų kopijas. Dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, STT Panevėžio valdybos vyriausias specialistas Ž. K. pravedęs instruktažą, kaip atlikti provokaciją prieš advokatą A. K. , kad būtų „teisėtai surinkti” duomenys patraukti advokatą A. K. baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtai suteikė pasiklausymo aparatūrą J. V. , J. J. kaimynei, ir išsiuntė į Rokiškį klientą J. J. su „teta” J. V. provokuoti advokatą A. K. padaryti nusikaltimą, ką jie atvykę 2008 m. balandžio 11 d. apie 12 val. ir kėsinosi padaryti. Nei STT pareigūnų, nei bylą tiriančio prokuroro, J. V. procese apklausta nebuvo, siekiant nuslėpti STT pareigūnų provokacinius veiksmus vykdytus jų nurodymu prieš advokatą A. K. .

130A. K. skunde nurodyta, kad prokuroras A. L. 2008 m. balandžio 15 d. reikalavime atlikti ikiteisminį tyrimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 169 straipsnį, 171 straipsnį, reikalavimo 1 punktu pavedė STT Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnams atlikti tolimesnį ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-405-08. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas arba įstaigos padalinio vadovas paveda šį tyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tyrimui vadovaujančiam prokurorui pranešama, kuriam ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Tokių duomenų byloje nėra. Duomenų, kokiu teisiniu pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-405-08, neteisėtai bendravęs STT Panevėžio valdybos vyriausiasis specialistas Ž. K. ir konsultavęs J. J. , J. V. , N. J. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2008 m. balandžio 18 d., surašė tarnybinį pranešimą, nėra. Klausydamasis telefoninių pokalbių ikiteisminio tyrimo pareigūnas rašo protokolą, kuriam taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos BPK 179 straipsnyje dėl ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų. Dėl ko 2008 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos prokuroras M. R. surašė tarnybinį pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pagal 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko nutartį Ž. K. buvo leista tik kontroliuoti ir fiksuoti, panaudojant technines priemones. STT Panevėžio valdybos vyresnysis specialistas Ž. K. pats kūrė provokaciją ir įgyvendino kartu su J. J. , N. J. , gavus teisėjo leidimą klausyti telefoninių pokalbių, konsultavo kaip juos vesti ir surašė tarnybinį pranešimą su įvertinimu apie pasiektą provokacijos rezultatą.

131Apelianto teigimu, iš pokalbių ir įrašų matyti, kad J. ir N. J. primygtinai jį išprovokavo išsikviesti nukentėjusįjį R. M. . STT Panevėžio valdybos vyriausiam specialistui Ž. K. vadovaujant, buvo išprovokuotas naujo nusikaltimo padarymas, į modelį įtraukiant dar vieną šeimos narį, tėvą A. J. . J. ir N. J. išprovokavo nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje, todėl jų veiksmai buvo neteisėti, kaip neteisėta buvo ir 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko nutartis. 2008 m. balandžio 11 d. J. J. nepavykus į pokalbį A. K. kontoroje dėl baudžiamosios bylos įtraukti tetą, kuri dirba policijoje (kaip teigė J. J. ) jis tą pačią dieną po pietų nepasirodė. Į kontorą, A. K. paskambinus pasikalbėti dėl civiliniame ieškinyje reikalaujamos sumos buvo atvykęs nukentėjusysis R. M. . R. M. buvo pareiškęs norą susitikti ir pasikalbėti su J. savaitės bėgyje prie teismo, A. K. einant į kontorą. Atvykus R. M. ir laukiant kontoros priimamajame, nepasirodžius J. J. su teta, A. K. skambino J. J. . Pastarajam neatsiliepus telefonu, A. K. buvo išprovokuotas skambinti kitam klientui, broliui N. J. . 2008 m. balandžio 11 d. A. K. pokalbius N. J. , provokuodamas jį įrašinėjo susitaręs su broliu J. J. . Vykdydamas minėtą apklausą (įrašinėjimą), jis buvo konsultuojamas STT pareigūnų ir vykdė jų neteisėtus nurodymus, pateikė STT pareigūnams įrašus. A. K. pasiūlymą susitikti su R. M. ir galimai spręsti civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, J. išprovokavo, siekiant parodyti kad A. K. aktyviais veiksmais, jiems nenorint, organizuoja susitikimą su R. M. , verčia juos susitikti su juo ir mokėti jam pinigus, paveikti jį, kad jis pakeistų parodymus. J. J. ir N. J. pasakė pareigūnams, kad A. K. be R. M. pareikšto ieškinio 5000 Lt, reikalauja sumokėti jam 1000 Lt. Kontroliuodami apklausą STT pareigūnai slapta, neteisėtai pažeidė advokato veiklos garantijas, advokato ir kliento paslaptį.

132Nuteistasis teigia, kad V. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atlikta neatsižvelgiant į EŽTT sprendimus ir pažeidžiant Konvenciją, nes jis ir jo gynėjas nebuvo informuoti apie šį posėdį, nebuvo suteikta galimybė jiems dalyvauti šiame teismo posėdyje ir V. G. užduoti klausimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu V. G. atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. V. G. duodama parodymus nenurodė, kuriais konkrečiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais remtis, nebuvo tirti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskelbtos tik ištraukos.

133Prokuroras J. L. ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo įstatymus, A. K. 2008 m. birželio 13 d. pareiškė visą eilę prašymų ir nei vienas prokuroro nebuvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nukentėjusiųjų J. J. , N. J. , A. J. ir liudytojos I. J. parodymais, nes jie yra šeimos nariai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai netikslūs, melagingi, ir tai matyti iš apelianto cituojamų nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu.

134A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Mano, kad bausmė per griežta, kadangi teismas tik deklaratyviai vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, tačiau nesprendė ir nieko nemotyvavo dėl Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio taikymo (buvo teisiamas pirmą kartą). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nusprendė konfiskuoti 2 500 litų honorarą, nes pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d., 2008 m. vasario 6 d., 2008 m. gegužės pradžioje ir 2008 m. gegužės 5-12 d. įvykdyto papirkimo išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal A. K. prašymą nenušalinus prokuroro J. L. , nebuvo vertinami prokuroro padaryti BPK pažeidimai, neteisėtai renkant įrodymus byloje, nebuvo vertinamas prokuroro poveikis teismui bylos nagrinėjimo metu ir priimtas neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.

135Nukentėjusieji J. J. , N. J. ir A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį ir patenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius.

136Apeliantai skunde nurodo, kad teismas, tirdamas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymus vertino formaliai, neišsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio nuostatas pareiškėjų atžvilgiu, teismas privalėjo nustatyti jų kaltę ir kitus šios nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius. Kaltės nustatymo aspektu, teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėjai (nukentėjusieji) iki sudarant teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. K. neieškojo galimybių daryti poveikį kyšio davimu bylą tiriantiems pareigūnams. Visa kyšio, kaip neteisėtos veikos, atlikimo iniciatyva priklauso pačiam advokatui A. K. ir tai daug kartų yra konstatuojama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. 2008 m. sausio 28 d. pareiškėjui (nukentėjusiajam) J. J. susitikus pirmą kartą su advokatu A. K. buvo susitarta išskirtinai dėl teisinės gynybos baudžiamojoje byloje paslaugos kainos 2500 litų, o kadangi tiek pinigų pareiškėjas J. J. tuo metu neturėjo, tai sumokėjo tiek kiek turėjo - 800 litų. 2008 m. vasario 1 d. pareiškėjas J. J. su motina I. J. dar kartą susitiko su advokatu A. K. jo kontoroje ir sumokėjo likusią pinigų sumą - 1700 litų. Taip buvo sumokėta visa 2500 litų suma už išskirtinai teisines advokato paslaugas. Susitikimo metu buvo kalbėta apie bylos aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo perspektyvas, bet jokios iniciatyvos ar minčių apie kyšio davimą bylą tiriantiems pareigūnams, pareiškėjas (nukentėjusysis) J. J. neturėjo ir apie tai advokatui A. K. nekalbėjo. Sutikęs ginti pareiškėjus (nukentėjusiuosius) baudžiamojoje byloje, advokatas A. K. naudodamas subtilias užuominas ir interpretuodamas paprastam (neturinčiam teisinių žinių) žmogui nieko įtartino nereiškiančiomis frazėmis apie jo galimybę su bylos tyrimui vadovaujančia prokurore atsigerti kavos ir pavaišinti ją saldainiais, nesukėlė jokių įtartinų minčių nei pareiškėjui J. J. , nei jo motinai. Jie nesuprato ir tuo metu negalėjo žinoti, kad advokatas A. K. , tokiais savo veiksmais, stengiasi juos įtraukti į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje. Kalbas apie kavos gėrimą su prokurore J. J. su motina priėmė kaip advokato A. K. galimybę parodyti mandagumo gestą prokurorei, neturint minčių ką nors už tai gauti. Pareiškėjai visiškai pasitikėjo advokato A. K. profesionalumu ir jo darbo metodų teisingumu bei teisėtumu. Bet advokatas A. K. supratęs, kad jo ginamieji pilnai juo pasitiki, nusprendė išvilioti iš jų daugiau pinigų tvirtindamas, kad žino kaip bylos eigą pasukti tinkama jo ginamiesiems linkme. Tokiu būdu advokatas A. K. sukūrė iliuziją, kad bylos eiga pilnai priklauso nuo pareiškėjų (nukentėjusiųjų) valios ir sutikimo sumokėti daugiau pinigų. Sekančio susitikimo metu advokatas A. K. sugebėjo išprašyti iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. J. 700 litų, kaip dalį 1500 litų sumos reikalingos „saldainiukų” prokurorei įsigyjimui. Tokie advokato A. K. veiksmai gali būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio nuostatas kaip sukčiavimo atvejis. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjai neturėjo tikslo, nesiekė ir neplanavo duoti pinigus kaip kyšį. Netgi atvirkščiai, duodami pinigus advokatui A. K. pareiškėjai siekė atsiskaityti su juo išskirtinai už teisines advokato paslaugas ir pilnai kompensuoti jo patiriamas išlaidas. Pinigų mokėjimą už advokato A. K. patiriamas išlaidas „kyšiu” įvardijo tik pats teismas nagrinėdamas bylą, bet visiškai šiuo atveju nenagrinėjo pareiškėjų kaltės egzistavimo fakto. Teismas klaidingai nurodė sumas, kurias pripažįsta kaip „kyšio” sumas, nes kalbas apie „saldainius prokurorei” advokatas A. K. pradėjo po to kai jau buvo gavęs 2500 litų iš pareiškėjo (nukentėjusiojo) J. J. . A. K. manipuliacijos ginamųjų patiklumu buvo pakankamai subtilios ir suplanuotos. A. K. informavo A. J. , kad reikia atlyginti jau įvykusį faktą t.y. atlyginti jo neva asmeninių pinigų sumokėjimą prokurorei. Pareiškėjas (nukentėjusysis) A. J. , jausdamas moralinę pareigą būti sąžiningu jį ginančiam advokatui, sumokėjo tiek, kiek tuo metu turėjo - 700 litų. Taigi pareiškėjas (nukentėjusysis) A. J. atliko išskirtinai jį ginančio advokato išlaidų kompensavimą, bet ne tikslinį kyšio davimą. Manipuliuodamas ginamųjų pasitikėjimu, geranoriškumu, siekiu kompensuoti visas advokato patiriamas išlaidas ir informacija neva gauta iš prokuratūros, advokatas A. K. sugebėjo išvilioti iš nukentėjusiojo N. J. dar 1700 litų. Tokie advokato A. K. veiksmai negali būti traktuojami kaip jo ginamųjų (pareiškėjų) tiksliniai siekiai perduoti „kyšį” prokurorei. Todėl Teismo argumentacija, kad šie pinigai yra perduoti kaip kyšis be teisėsaugos institucijų žinios ir dėl to negali būti nukentėjusiems J. grąžinami, yra klaidinga. Visiškai pagrįstai galima tvirtinti, kad yra pagrindas pripažinti, jog dėl advokato A. K. nusikalstamų veiksmų J. patyrė neturtinę žalą.

137Skunde nukentėjusieji taip pat nurodo, kad teismas visiškai klaidingai vertino 2500 litų sumokėjimą R. M. , teigdamas, kad nustatyta, jog advokatas A. K. perdavė pinigus R. M. J. valia ir sutikimu, pastariesiems susitikimo metu neturint reikiamos pinigų sumos sumokėti R. M. . Tiek J. tiek R. M. parodymais nustatyta, kad minimas jų susitaikymas ir žalos atlyginimas yra realus, atitinkantis tikrąją šalių valią ir interesus. Tačiau, teismas dėl nesuprantamų priežasčių pamiršo, kad iki šių pinigų sumokėjimo fakto J. J. 2008 m. balandžio 11 d. kreipėsi į STT Panevėžio valdybą dėl advokato A. K. nusikalstamų veiksmų J. atžvilgiu. STT pareigūnai nurodė ne tik kaip turėtų J. elgtis bendraudami su advokatu A. K. toliau, bet ir davė J. J. 2500 litų sumą, kuri buvo 2008 gegužės 26 d. perduota R. M. kaip taikos sutarties patvirtinimas. Tai buvo tik sankcionuotas teisėsaugos insititucijos nusikalstamos veikos imitavimo epizodas, bet ne veiksmas atitinkantis tikrąją šalių valią, kaip teigia savo nuosprendyje teismas. Nesant bendradarbiavimo su STT pareigūnais, J. ir R. M. taikos sutartis galėjo būti pasiekta kitokiais būdais ir sąlygomis. Remiantis tuo galima tvirtinti, kad teismo argumentas, jog nustačius, kad J. J. minima A. K. sumokėta 2500 litų pinigų suma vėliau J. interesais ir jiems sutinkant buvo perduota R. M. , priteisti šią sumą J. J. iš A. K. nėra pagrindo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes advokatas A. K. piktnaudžiaudamas J. J. pasitikėjimu ir geranoriškumu, išviliojo iš jo 2500 litų sumą už teisines advokato paslaugas ir jų neatliko, nes atliko priešingus teisei nusikalstamus veiksmus, numatytus tiek Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje, tiek ir Lietuvos Respublikos BK 226-228 straipsniuose, kurių J. J. jo visai ir neprašė.

138V. G. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą iš esmės cituoja savo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nesutinka su prokuroro skunde išdėstytais argumentais dėl jos kaltumo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

139Atsikirtimu į nukentėjusiųjų N. J. , A. J. ir J. J. apeliacinį skundą A. K. prašo jį atmesti, o jų pareikštus civilinius ieškinius vertina kaip siekį gauti naudos.

140A. K. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Apeliantas atsikirtimuose remiasi savo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, nesutinka su prokuroro pateikiamu įrodymų vertinimu.

141Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistųjų A. K. ir V. G. apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiųjų N. J. , A. J. ir J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė A. K. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, V. G. ir jos gynėjas prašė tenkinti V. G. apeliacinį skundą bei atmesti prokuroro apeliacinį skundą, nukentėjusieji N. J. , A. J. ir J. J. prašė tenkinti jų apeliacinį skundą.

142Prokuroro ir nuteistųjų A. K. bei V. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiųjų A. J. , N. J. ir J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

143Dėl nesunkaus I. D. sveikatos sutrikdymo

144Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. rugsėjo 9 d. vakare, Rokiškio rajone ( - ) kaime esančiame ūkininko A. K. ūkyje vykusio asmeninio konflikto metu sužalojo žmogų: tyčia vieną kartą koja spyrė I. D. į kairę ranką, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairio alkūnkaulio skeveldrinį lūžį.

145Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su A. K. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. K. , neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas, taip pat padarė baudžiamojo įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo klaidų, kurios lėmė tai, jog šioje dalyje nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

146Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį dalyje dėl A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant liudytojus ir ištyrus bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo A. K. teisinančius ir kaltinančius įrodymus.

147A. K. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį padarymo neprisipažino. Apeliacinės instancijos teisme A. K. paaiškino, kad jo sodyboje nuo 2006 metų pagalbiniu darbininku dirbęs I. D. nuolat girtavo, vogė, ne kartą yra apvirtęs traktoriais ūkyje ir susižalojęs, yra buvęs sumuštas sugėrovų. 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį eilinį kartą į Tauragę girtauti išbėgusį I. D. atgal į A. K. sodybą parvežė J. K. . Viena I. D. ranka buvo sugipsuota. I. D. paaiškino, kad ranką susižalojo apvirtęs kiemo traktoriumi. A. K. matė, kad šis traktorius yra apgadintas, nulaužta apšvietimo lempa ir sulaužyta vairalazdė. Šis traktorius yra be kabinos, juo buvo vykdomi pakrovimo darbai. I. D. esant neblaiviam, savavališkai paėmus traktorių ir jį vairuojant, nesilaikant saugumo instrukcijų, traktorius buvo apverstas. A. K. paaiškino, kad jokio smurto prieš I. D. nenaudojo (28 t., b.l. 138-139). Pirmosios instancijos teisme 2009 m. birželio 9 d. apklaustas nukentėjusysis I. D. nurodė, jog keletą kartų buvo pabėgęs iš A. K. ūkio, girtavo. A. K. jį už tai bardavo, tačiau smurto nei prieš jį, nei prieš J. B. nevartojo. 2008 m. balandžio mėn. I. D. iš ūkio taip pat pabėgo, prieš tai pagrobęs ir pardavęs 200 litrų dyzelinio kuro. Grįžęs pas mamą į Tauragę, jis sužinojo, kad jo ieško policija, kadangi A. K. pasiskundė dėl kuro vagystės. Tuomet I. D. su J. B. nutarė gintis nuo A. K. iškeltų kaltinimų, jį melagingai apkalbėdami. 2007 m. rudenį, neblaivus važiuodamas traktoriuku ūkyje, I. D. apvirto ir susilaužė ranką. Jis iš karto nesuprato, kad ranka lūžo, ir pabėgęs iš ūkio grįžo namo, tačiau rankai ištinus, kreipėsi į medikus, ir buvo nustatytas kauliuko lūžis. Apie tai, kad susižalojo ranką apvirtęs traktoriumi, I. D. pasakojo savo seseriai E. R. , taip pat ligoninėje jį apžiūrėjusiems medikams. Kuomet pareigūnai jį ir J. B. išsivežė į apklausą, jie, kaip ir buvo sutarę, davė melagingus parodymus, jog A. K. I. D. sužalojo ir sumušė J. B. . Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai siūlė jam skųstis, jeigu jis turi pretenzijų dėl A. K. veiksmų, tačiau jis pretenzijų A. K. neturėjo. Iš A. K. ūkio I. D. išėjo dėl dyzelinio kuro vagystės (16 t., b.l. 12-13). Papildomai pirmosios instancijos teisme 2010 m. vasario 3 d. apklaustas nukentėjusysis I. D. paaiškino, kad 2009 m. birželio 9 d. apklausos teisme metu davė melagingus parodymus. 2009 m. gegužės mėn. A. K. pakvietė jį grįžti dirbti į ūkį, jis sutiko, 10 dienų kirpo avis, A. K. už darbą jam sumokėjo, davė valgyti, išgerti. Kalbindamas grįžti į ūkį, A. K. žadėjo nutraukti I. D. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl dyzelinio kuro vagystės, kuri buvo iškelta pagal A. K. pareiškimą, tačiau to nepadarė, ir teismas I. D. nubaudė pinigine bauda. A. K. paprašė I. D. pameluoti teisme, kad jis susilaužė ranką, iškritęs iš traktoriaus. Jis I. D. žadėjo už tai nupirkti automobilį, namą, sakė, kad už parodymų pakeitimą jam nieko nebus, blogiausiu atveju atsipirks bauda. Iš tiesų I. D. 2007 m. rudenį ūkyje važiuodamas traktoriuku apvirto, tačiau rankos jis nesusilaužė. Susinervinęs dėl to, kad apvirto traktorius, į ranką jam spyrė ir ją sulaužė A. K. . Supykęs I. D. tuomet iš ūkio išėjo, grįžo į Tauragę ir kreipėsi į medikus, tačiau jiems pasakė, kad ranką susilaužė griūdamas. Suderinę su A. K. , kokius parodymus jam reikės duoti teisme 2009 m. birželio 9 d., jie abu nuvyko pas J. B. . A. K. , atsivertęs bylą, paprašė J. B. sakyti, kad jos niekas nemušė ir ji neturi jokių pretenzijų. Apie atlygį jokios kalbos nebuvo, J. B. pati sutiko. 2010 m. spalio mėn. I. D. per televizorių pamatė, kad A. K. sulaikytas, todėl kitą dieną pats nuvyko į Tauragės policiją ir pranešė davęs melagingus parodymus. Po to į Tauragę atvyko prokuroras J. L. ir I. D. apklausė. Tada jis pasakė visą teisybę apie melagingų parodymų davimą (18 t., b.l. 9-10). Kita nukentėjusioji – J. B. - kaip ir I. D. pirmosios instancijos teisme davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad I. D. jai buvo pasakojęs, kad išgėręs apsivertė su traktoriumi ir susimušė ranką. Kai 2008 m. gegužės pradžioje J. B. Tauragėje susitiko I. D. , jis sakė, kad pavogė 250 litrų dyzelinio kuro, dėl to yra kaltinamas, nes A. K. pranešė policijai. Vėliau J. B. su I. D. susitarė pameluoti policijai dėl jo rankos ir pasakyti, kad ranką sulaužė A. K. , taip pat pasakyti, kad A. K. ir ją sumušė. Kuomet Panevėžio STT skyriaus pareigūnai atvežė juos į apklausą, J. B. davė pareigūnams tokius melagingus parodymus. Iš tiesų jai nėra žinoma, kad A. K. būtų sumušęs ar sužalojęs I. D. (16 t., b.l. 13). 2010 m. vasario 3 d. teismo posėdyje, nukentėjusioji J. B. pakeitė parodymus ir nurodė, kad ankstesnės apklausos teisme metu davė melagingus parodymus. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis I. D. susižalojo ranką, ji nieko nežino, po sužalojimo I. D. iki pat apklausos ikiteisminio tyrimo metu sutikusi nebuvo. Prieš teismo posėdį 2009 m. birželio 9 d. pas ją atvažiavo I. D. ir A. K. , kurie prašė teisme paliudyti, kad I. D. susilaužė ranką nukritęs nuo traktoriaus. J. B. sutiko taip paliudyti, jei A. K. atiduos jos uždirbtus 500 litų. Po teismo posėdžio A. K. pinigus grąžino. J. B. teigimu, niekas jos nevertė meluoti (18 t., b.l. 12-13). Apeliacinės instancijos teisme 2013 m. vasario 20 d. apklausta liudytoja E. R. paaiškino, kad I. D. yra jos brolis. Jis jai pasakė, kad jam ranką sulaužė A. K. . Daugiau detalių apie savo sužalojimo aplinkybes I. D. E. R. nenurodė. I. D. niekada nesiskundė dėl darbo sąlygų A. K. ūkyje. Tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, A. K. vieną kartą prašė E. R. , jog ši duotų parodymus apie tai, kad jos brolis ranką susilaužė nukritęs nuo kopėčių ar panašiai. A. K. kalbėjo gražiai, negrasino, atsilyginti už pakeistus parodymus nesiūlė (26 t., b.l. 36-37). Apklausta pirmosios instancijos teisme 2009 m. birželio 9 d. liudytoja E. R. parodė, kad jos brolis I. D. dirbo A. K. ūkyje. Darbo sąlygomis brolis nesiskundė. Jis minėjo, kad buvo nugriuvęs nuo traktoriaus ir susilaužė ranką. Būdamas girtas brolis užsimindavo, kad A. K. jį muša, tačiau išsiblaivęs sakydavo, kad viskas gerai, ir apie jokį A. K. smurtą nepasakojo. Apie tai, kad A. K. būtų sumušęs brolį ir sulaužęs jam ranką, E. R. nieko nežino (16 t., b.l. 14).

148Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiųjų I. D. ir J. B. parodymai, duoti teisme, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o jais remtis kaltinimui pagrįsti galima tik ta dalimi, kuri yra patvirtinta kitais byloje surinktais įrodymais. Abu nukentėjusieji pirmosios instancijos teismo proceso metu pakeitė parodymus. 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje I. D. ir J. B. parodė, jog I. D. susilaužė ranką vairuodamas traktorių, A. K. jo nesumušė ir rankos nesužalojo. Aplinkybę, jog I. D. susižeidė ranką nukritęs nuo traktoriaus, tame pačiame teismo posėdyje nurodė ir I. D. sesuo E. R. . Ji pažymėjo, kad nieko nežino apie tai, jog A. K. būtų sumušęs I. D. . Liudytojas J. K. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad I. D. buvo apsivertęs traktoriumi ir susižalojęs ranką, jis pats vežė I. D. , kuriam buvo sugipsuota ranka, į Tauragę pas medikus (16 t., b.l. 14). Bylos medžiagoje esančioje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad I. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (taip pat ir spiriant koja), tiek ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad I. D. į gydymo įstaigą kreipėsi 2007 m. rugsėjo 11 d. ir nurodė patyręs traumą prieš 3 dienas (2 t., b. l. 42). Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, negalima paneigti versijos, jog I. D. ranką susižalojo nukritęs nuo traktoriaus. Be to, nesutampa kaltinime nurodyta bei paties I. D. Tauragės rajono medikams pasakyta jo patirto rankos sužalojimo data: kaltinime nurodyta, jog A. K. I. D. ranką galimai sulaužė 2007 m. rugsėjo 9 d., tuo tarpu pagal Všį „Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ ir Všį „Tauragės apskrities ligoninės“ medicininius dokumentus nustatyta, kad pats I. D. 2007 m. rugsėjo 11 d. medikams nurodė, jog buvo sužalotas prieš tris dienas, t.y. 2007 m. rugsėjo 8 d. (2 t., b.l. 42). Nors I. D. , papildomai apklaustas pirmosios instancijos teisme 2010 m. vasario 3 d., nurodė, kad spirdamas koja ranką jam sulaužė A. K. , šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Papildomai tame pačiame teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad apie tai, kokiomis aplinkybėmis I. D. susižalojo ranką, ji nieko nežino, po sužalojimo I. D. iki pat apklausos ikiteisminio tyrimo metu sutikusi nebuvo.

149Prokuroro skunde nurodyta baudžiamoji byla Nr. 1-3-651/2014 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00111-09-08), dalyje, kurioje A. K. buvo kaltinamas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 2 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymo, 2014 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (28 t, b.l. 174-181). Šioje nutrauktoje bylos dalyje A. K. buvo kaltinamas poveikio nukentėjusiesiems I. D. , J. B. ir liudytojai E. R. darymu, kad šie baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-557/2009 duotų jam palankius parodymus. Kitas prokuroro skunde minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 83-1-00384-09 Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi A. K. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (26 t., b.l. 96-99). Šiame ikiteisminiame tyrime A. K. buvo įtariamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje (melagingų parodymų teisme davimo organizavimas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priešingai, negu nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, negalima daryti neabejotinos išvados, jog baudžiamojo proceso metu A. K. nukentėjusiesiems I. D. , J. B. ir liudytojai E. R. darė poveikį, siekdamas, kad šie duotų jam palankius parodymus 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje.

150Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu I. D. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, jog pagrobė A. K. priklausančius 300 litrų žymėto dyzelinio kuro, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 500 Lt turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas A. K. iniciatyva, šiam pranešus apie vagystę Rokiškio rajono policijos komisariatui (2 t., b.l. 77). Be to, ikiteisminio tyrimo metu I. D. nurodė, kad A. K. jam nemoka atlyginimo už darbą jo ūkyje (2 t., b.l. 5), ir pareiškė A. K. 15550 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (12 550 litų sudaro skola už atiktą darbą) (2 t., b.l. 10). Nukentėjusioji J. B. savo civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti iš A. K. nesumokėtus pinigus už jos atliktą darbą (2 t., b.l. 68). Šių aptartų aplinkybių kontekste negalima paneigti prielaidos, jog nukentėjusiųjų I. D. ir J. B. parodymais, duotais 2010 m. vasario 3 d. teismo posėdyje, buvo siekiama apkalbėti A. K. ir atkeršyti jam dėl I. D. nuteisimo, kaip kad 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje nurodė patys nukentėjusieji, taip pat atkeršyti A. K. dėl nukentėjusiesiems nesumokėto atlyginimo.

151Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

152Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo I. D. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme 2010 m. vasario 3 d., kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad aptartų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikytini neabejotinais, pakankamais ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Įvertinus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, negalima padaryti ne prielaidomis pagrįstos išvados, kad A. K. 2007 m. rugsėjo 9 d. vakare, Rokiškio rajone ( - ) kaime esančiame ūkininko A. K. ūkyje vykusio asmeninio konflikto metu sužalojo žmogų: tyčia vieną kartą koja spyrė I. D. į kairę ranką, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairio alkūnkaulio skeveldrinį lūžį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog išskyrus I. D. parodymus teisme, jokių kitų patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti A. K. inkriminuoto kaltinimo dėl I. D. sužalojimo pagrįstumą, byloje nėra, todėl pagrįstai A. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

153Dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. P. Š. , K. Š. ir L. T. bei sukčiavimo prieš L. T.

154Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas sudaręs teisinės pagalbos sutartį dėl Kelmės rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 suimto įtariamojo padarius Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. P. Š. gynybos, 2008 m. balandžio 30 d. – 2008 m. gegužės 20 d. laikotarpiu vietovėje prie Kauno, Kelmėje, Kelmės rajono PK areštinėje bei Rokiškyje, ( - ) esančioje advokato A. K. kontoroje vykusių susitikimų su suimtuoju V.P. Š. bei jo artimaisiais giminaičiais L. T. ir K. Š. bei nuo 2008m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. vykusių telefoninių pokalbių su L. T. metu, apgaule - už tai, kad pasinaudodamas turimomis asmeninėmis advokato pažintimis, organizuos šioje byloje reikšmingų specialisto išvadų bei įrodymų suklastojimą bei už tai, kad pasinaudodamas asmeniniais ryšiais su turinčiais teisę baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 priimti procesinius sprendimus ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Kelmės rajono apylinkės prokuratūros, policijos ir teismo pareigūnais, perdavinės jiems neteisėtą piniginį atlygį už palankių įtariamajam V.P. Š. procesinių sprendimų priėmimą, nors šių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės juos atlikti, savo naudai iš V.P. Š. , L. T. bei K. Š. reikalavo perduoti didelės vertės svetimą V.P. Š. , L. T. bei K. Š. turtą: reikalavo perduoti jam lygiomis dalimis po 250.000 litų iki ir po šių neteisėtų veiksmų atlikimo, o supratęs, jog tokios sumos nukentėję asmenys jam neperduos, pareikalavo perduoti jam už neva įtariamojo V.P. Š. naudai baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 atliktus veiksmus 35.000 litų. Tokiu būdu A. K. 2008 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. laikotarpiu apgaule reikalavo iš V.P. Š. , L. T. ir K. Š. perduoti bendrą 535.000 litų sumą, tačiau šio didelės vertės turto neįgijo ir nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V.P. Š. , K. Š. bei L. T. , supratę ji sukčiaujant, atsisakė reikalaujamą turtą jam perduoti.

155Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). A. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2008 m. gegužės 08 d. apie 12 - 13 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo gt. 49 prie „Maximos“ parduotuvės, iš Kelmės rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 įtariamojo padarius Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. P. Š. artimos giminaitės L. T. apgaule - nurodydamas, jog savo iniciatyva kaip kyšį už įtariamojo V.P. Š. naudai priimamus procesinius sprendimus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliekančiai Kelmės rajono PK tyrėjai D. Š. perdavė 2000 litų, nors šių veiksmų neatliko ir kyšio neperdavė, ir pareikalavęs šią sumą jam kompensuoti, savo naudai įgijo svetimą L. T. turtą - 2000 litų.

156Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino ir atsisakė vertinti kaip įrodymus teisėtu būdu byloje surinktus 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotus A. K. ir L. T. telefoninius pokalbius ir jais nuosprendyje nesirėmė, taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog bylos duomenų rinkimas liudytojų V. P. Š. , L. T. , V. J. , V. B. , D. Š. ir D. D. 2008 m. birželio 25-26 dienomis atliktų apklausų metu buvo neteisėtas, be to, nepagrįsta teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. K. inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo prokuroro reikalavimu nebuvo pradėtas. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. P. Š. , K. Š. ir L. T. bei sukčiavimo prieš L. T. dalyje skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas.

1572008 m. balandžio 14 d. STT Panevėžio valdyboje pagal J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. pareiškimus dėl advokato A. K. veiksmų pradėtas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 (1 t., b.l. 1-11).

158Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsniu, siekiant gauti duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 patenkintas prokuroro prašymas ir leista klausytis A. K. telefoninių pokalbių mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. ( - ), skambinant iš mobilaus ryšio telefono ar į jį, bei kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti bei daryti jų įrašus trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. (11 t., b.l. 3-4). Ta pačia nutartimi leista klausytis ir R. M. telefoninių pokalbių bei kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti bei daryti jų įrašus.

159Taikant minėtą procesinės prievartos priemonę, 2008 m. balandžio 28 d. buvo įrašyti pirmieji A. K. pokalbiai telefonu su V. J. ir L. T. , kurie nėra susiję su 2008 m. balandžio 14 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08. Šių ir vėlesnių A. K. pokalbių su V. J. ir L. T. turinys užfiksuotas 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole (11 t., b.l. 72-154). Lietuvos Respublikos STT Panevėžio valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2008 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. K. galimo sukčiavimo“, remiantis duomenimis, surinktais atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, nurodyta, jog nuo 2008 m. balandžio 29 d. advokatas A. K. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-156-08 gindamas tyčiniu nužudymu įtariamą P. Š. , apgaule ginamajam, jo dukrai L. T. , sūnui K. Š. bei pažįstamam V. J. , nurodydamas tikrovės neatitinkančias žinias, kad pasinaudodamas savo pažintimis padarė ar rengiasi padaryti poveikį ikiteisminį tyrimą atliekantiems ir kontroliuojantiems pareigūnams, ekspertams ar teismui, kad būtų priimti P. Š. palankūs sprendimai, kėsinosi iš L. T. įgyti didelės vertės svetimą turtą – 35 000 litų (3 t., b.l. 1).

1602008 m. birželio 25-26 d. ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 apklausti liudytojai V. P. Š. (3 t., b.l. 4-6), L. T. (3 t., b.l. 10-16), V. J. (3 t., b.l. 33-37), A. B. (3 t., b.l. 88-90), B. D. (3 t., b.l. 91-93), D. Š. (3 t., b.l. 94-96).

1612008 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro tarnybiniu pranešimu pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. IX-1233 redakcija), ikiteisminis tyrimas, nepriimant sprendimo atskirti ikiteisminių tyrimų, ir nutarta šį tyrimą atlikti baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 (1 t., b.l. 19).

162Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendyje keliami papildomi reikalavimai advokato telefoninių pokalbių teisėtumui ta apimtimi, kurioje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl atskirų A. K. inkriminuotų nusikaltimų epizodų turėjo būti kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir šis dėl kiekvienos naujai atskleistos A. K. nusikalstamos veikos turėjo priimti Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytas nutartis, yra nenumatyti baudžiamojo proceso įstatyme.

1632008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko nutartimi leista klausytis A. K. telefoninių pokalbių mobilaus ryšio telefono abonentu, skambinant iš mobilaus ryšio telefono ar į jį, bei kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti bei daryti jų įrašus trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. Minėti A. K. pokalbiai su V. J. ir L. T. buvo fiksuojami procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpiu – nuo 2008 m. balandžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 30 d., todėl šie 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole esantys telefoniniai pokalbiai užfiksuoti tuo laikotarpiu, kai procesinės prievartos priemonę prieš advokatą A. K. buvo leidžiama atlikti. Nusikalstama veika, dėl kurios byla su kaltinamuoju aktu perduota pirmosios instancijos teismui (t.y., Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika), remiantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos BK, pagal pavojingumą buvo priskiriama sunkių nusikaltimų grupei ir pateko į Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų kategoriją, dėl kurių gali būti paskirta ir vykdoma šiame straipsnyje nurodyta procesinės prievartos priemonė. Atsižvelgdama į išvardytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant įsiteisėjusiai 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko nutarčiai leisti klausytis A. K. telefoninių pokalbių mobilaus ryšio telefono abonentu, Lietuvos Respublikos BPK nenumatė prokuroro pareigos siekiant gauti duomenų apie kitą galimai A. K. padarytą nusikaltimą dar kartą kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytus procesinės prievartos veiksmus.

164Tačiau sprendžiant dėl 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių pripažinimo įrodymais, šios bylos kontekste būtina atsižvelgti į advokato veiklos garantijas. Byloje nagrinėjamų įvykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs (tą prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė), kad advokato ir kliento susižinojimo imunitetas nėra absoliutus ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai advokatas vykdo savo profesines pareigas. Įstatymai užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą, o ne advokato apskritai ir kitų asmenų susižinojimą (2006 m. balandžio 4 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-281/2006, „Teismų praktika” Nr. 27, psl. 323-324). Klaipėdos apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, jog informacija apie paties advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus ginant kliento interesus, negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas, tačiau tuo pačiu konstatavo, jog 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių turinyje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad advokatas A. K. , imdamasis ginti įtariamąjį V. P. Š. , tuo metu būtų ketinęs atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus.

165Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog jau nuo pat pirmojo 2008 m. balandžio 28 d., 18:41:06 val. A. K. telefoninio pokalbio su V. J. yra nustatytas A. K. veiksmų neteisėtumo elementas. Šiame pokalbyje V. J. praneša A. K. , kad yra „toks geras žmogus - medžiotojas ir turtingas”, kuris „užmušė žmogų”, klausia, ar šis apsiimtų jį ginti, A. K. nurodo, kad „aš padarau, ką reikia“, „(...) ten toliau tas visas kompleksas sukasi iki apygardos, o ten „naši liūdi“, „naši liūdi, ponimaeš” (11 t., b.l. 74). Analogiški A. K. neteisėti veiksmai, prokuroro nuomone, nustatyti ir nuo pat pirmųjų 2008 m. balandžio 28 d. vykusių pokalbių su L. T. , kuri ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad tuo metu V. K. jau reikalavo 500000 litų sumos, pagal formulę: 250000 litų + 250000 litų, t. y., šią sumą prašė sumokėti dalimis iki tėvo V. P. Š. nuteisimo ir po jo; klausė dėl rūbų, kuriais buvo apsirengęs nužudymo metu V. P. Š. , pateikimo, sakė, jog jie jam bus reikalingi, tam, kad būtų galima suklastoti specialisto išvadą, ant šių įrodymų pateikiant nukentėjusiojo mikropluoštą (3 t., b.l. 30-32). Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad 2008 m. balandžio 28 d., 18:41:06 val. - 2008 m. gegužės 30 d., 18:03:22 val. laikotarpio A. K. ir L. T. bei kitų asmenų telefoniniuose pokalbiuose, susijusiuose su V. P. Š. byla, nėra jokių duomenų apie A. K. teikiamas teisines paslaugas ir organizuojamą V. P. Š. gynybos taktiką - t. y. nėra duomenų, apie A. K. teisėtu būdu ir priemonėmis V. P. Š. suteiktą ar planuojamą suteikti teisinę pagalbą klausimais, reikalaujančiais teisinių žinių. Visuose šio laikotarpio pokalbiuose arba kalbama apie piniginių sumų iki 500000 litų perdavimo A. K. laiką ir būdus, arba apie kitus neteisėto pobūdžio A. K. veiksmus V. P. Š. baudžiamojoje byloje, kurie kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti.

166Bylos duomenimis, 2008 m. balandžio 28 d. 18:41:06 val. V. J. paskambino A. K. į mobilaus ryšio telefono abonento Nr. ( - ) ir paklausė jo, ar jis galėtų apsiimti ginti vieną „gerą žmogų – medžiotoją ir turtingą“, kuris nužudė žmogų. A. K. iš karto atsakė, jog tas asmuo turi nekalbėti, o jis „padarys, ką reikia“. V. J. toliau trumpai papasakojo A. K. apie tai, kad nužudymas įvyko ( - ), esančiame prie Kelmes, asmuo nužudė sugėrovą – kaimyną, pats be advokato atvyko į policijos komisariatą. Taip pat V. J. atskleidė jam žinomas įvykio detales: „jis ten jam grasino, o anas atėmė peilį ir su kirviu šlaistytis pradėjo“. A. K. atsakė, jog „ten yra visokių reikalų, ten toliau tas kompleksas sukasi iki apygardos, o ten naši liudi... naši liudi, ponimaeš?“ (11 t., b.l. 73-74). Taigi, kaip matyti iš šio pokalbio, V. J. kreipėsi į advokatą A. K. teisinės pagalbos, suteikė pradinę informaciją advokatui apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o advokatas jam nurodė, kad nusikaltimą galimai padaręs asmuo turi atsisakyti duoti parodymus, kol kartu su juo nėra advokato. Apeliaciniame teisme apklaustas A. K. , komentuodamas šį telefoninį pokalbį, paaiškino, kad sakydamas „naši liudi“ jis turėjo omenyje savo kontoros advokatą M. Š. , kuris yra iš Šiaulių. Pasak A. K. , taip jis norėjo nuraminti V. J. ir kartu potencialius klientus, jog įtariamuoju bus pasirūpinta nepaisant didelių atstumų, ir kad kontoroje yra advokatų, kurie galės nedelsdami ginti ir dalyvauti tyrimo veiksmuose, jeigu juose negalėtų dalyvauti pats A. K. (28 t., b.l. 140-141). Tą pačią dieną - 2008 m. balandžio 28 d. 18:52:29 val. – A. K. paskambino L. T. , kuri perdavė advokatui savo turimus duomenis apie nusikalstamą veiką: „jie ten buvo su draugais, ten sakė atėjo kažkoks tai žmogus, prisistatė kaimynu, o ten tie kiti jo draugai už kelių valandų išvažiavo, jie nebuvo, kadangi mano tėtis buvo išgėręs, jisai pasiliko, jisai nevažiavo namo“. Toliau, atsakydama į A. K. klausimus, L. T. nurodė, kad jos tėvas „atseit sako, kad jį naktį užpuolė, ta prasme, su peiliu po kaklu nusivedė į virtuvę, jisai tą peilį atėmė, dūrė į pilvą ir paskui kirviu užkapojo tą žmogų <...> užkapota buvo žiauriai, sakė dvidešimt smūgių į galvą“. Išklausęs L. T. , A. K. pateikė galimą gynybos versiją: „pagal situaciją, nes jis vienas liudininkas. Ten ekspertizės išvada, ten kai jis pasakė būtinoji gintis, tai reikia žinoti nuo ko gynėsi, jeigu ten jį norėjo išžaginti, tai jisai gal ir gynėsi, galėjo taip gintis. Suprantat? Arba jį su peiliu ten pripjauti ir, kad jis ten nepraskystų, nepradėtų pagal policininkų dūdelę aiškinti ir pasakoti, kas įvyko netaip“ (28 t., b.l. 74-83). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. K. paaiškino, kad šį pokalbį su L. T. jis pats suvokė kaip žodinį susitarimą ginti V. P. Š. (28 t., b.l. 141). 2008 m. balandžio 28 d., 18:41:06 val. - 2008 m. gegužės 30 d., 18:03:22 val. vykusių A. K. pokalbių su V. J. ir L. T. metu galiojusio Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje buvo nurodyta, jog draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Iš A. K. pokalbių su V. J. ir L. T. matyti, jog į jį kaip į advokatą buvo kreiptasi teisinės pagalbos, aptartos sutarties su klientu sąlygos (su L. T. nuo pat pirmojo pokalbio buvo tariamasi dėl galimo užmokesčio už advokato paslaugas), V. J. ir L. T. suteikė advokatui informaciją apie V. P. Š. galimai padaryto nusikaltimo aplinkybes, o A. K. L. T. nurodė numatomą gynybinę versiją, jog V. P. Š. nužudė žmogų esant būtinosios ginties situacijai. A. K. apeliaciniame teisme duotus parodymus apie tai, jog 2008 m. balandžio 28 d. pokalbio su L. T. metu buvo sudarytas susitarimas dėl V. P. Š. gynybos, patvirtina prie šios bylos medžiagos pridėta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 medžiaga, kurioje yra duomenys, jog A. K. jau 2008 m. balandžio 29 d. ryte kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorę D. D. ir PK tyrėją D. Š. su prašymu dėl įtariamojo V. P. Š. gynybos ir prie prašymo pridėjo savo vardu išrašyto advokato orderio Nr. 744244 kopiją (1 t., b.l. 181). Nors prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog jau nuo pat pirmųjų 2008 m. balandžio 28 d. A. K. telefoninių pokalbių su V. J. ir L. T. yra nustatytas A. K. veiksmų neteisėtumo elementas, A. K. pareikštame kaltinime nurodoma, kad nusikalstamos veikos požymis – apgaulė – A. K. veikoje įžvelgiama 2008 m. balandžio 29 d. – 2008 m. gegužės 30 d. telefoninių pokalbių su L. T. metu, tuo tarpu 2008 m. balandžio 28 d. įvardijant A. K. galimus neteisėtus veiksmus kaltinime neminima. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2008 m. balandžio 28 d. vykusio telefoninio pokalbio metu tarp advokato A. K. ir L. T. susiformavo advokato ir kliento teisiniai santykiai, buvo pasikeista advokato profesinę paslaptį sudarančią informacija, pokalbio turinyje nėra duomenų apie nusikalstamus advokato A. K. veiksmus, todėl jo ir L. T. pokalbių tolesnis kontroliavimas turėjo būti nedelsiant nutrauktas, o 2008 m. balandžio 28 d. vykusio šių asmenų pokalbio įrašas sunaikintas, kaip tai buvo numatyta tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnio 7 dalyje. Minėtų veiksmų neatlikus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikytina, kad šių asmenų tarpusavio telefoninių pokalbių įrašai yra gauti pažeidžiant Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį, t. y. neteisėtu būdu, todėl, vadovaudamasis Lietuvos BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, teismas jų nepripažįsta įrodymais.

167Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenų rinkimas liudytojų V. P. Š. , L. T. , V. J. , V. B. , D. Š. , B. D. 2008 m. birželio 25-26 dienomis atliktų apklausų metu nėra teisėtas, yra nepagrįsta. Kaip minėta, 2008 m. balandžio 14 d. STT Panevėžio valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08. Iš bylos medžiagoje esančių apklausų protokolų matyti, jog visos 2008 m. birželio 25-26 dienos liudytojų V. P. Š. , L. T. , V. J. , V. B. , D. Š. , B. D. apklausos buvo atliktos šioje baudžiamojoje byloje, be to, minėtos apklausos buvo vykdomos laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, todėl jų metu surinkti duomenys laikytini gautais teisėtu būdu ir jais galima remtis sprendžiant klausimą dėl A. K. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis ir teismų praktika, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013). Kaip įrodymai šioje baudžiamojoje byloje vertintini liudytojų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duoti parodymai.

168Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį neigė. A. K. teigimu, pirmojo telefoninio pokalbio su L. T. metu jis jai nurodė, kad pradžiai už teisinių paslaugų teikimą jos tėvo baudžiamojoje byloje jam reikėtų maždaug 10 000 litų, o po to su kliente bus tariamasi atsižvelgiant į darbo kiekį. Po šio pokalbio, kitą dieną nuo pat ryto A. K. pradėjo organizuoti V. P. Š. gynybą. Skiriant jam kardomąją priemonę, procese buvo užtikrintas kito A. K. kontoros advokato M. Š. dalyvavimas, buvo aptarta gynybos taktika, įtariamajam paaiškinta, jog jis neturėtų duoti parodymų būdamas nepasiruošęs. Įstatymo nustatyta tvarka A. K. ėmėsi veiksmų, kad įtariamojo giminaičiai galėtų su juo susitikti. Prokurorė jiems leido teismo salėje trumpai pasikalbėti su V. P. Š. . L. T. susitikimo su tėvu metu pasikalbėjo su juo apie advokatui mokėtiną pinigų sumą, apie įgaliojimą disponuoti V. P. Š. turtu. 2008 m. balandžio 30 d. derinant įgaliojimo tekstą, A. K. priminė L. T. , kad byloje kils žalos atlyginimo klausimas. Tą pačią dieną jis Kelmės policijos komisariato areštinėje susitiko su V. P. Š. ir aptarė gynybai reikšmingas aplinkybes, galimo civilinio ieškinio atlyginimo klausimus, užmokesčio už advokato paslaugas dydį. Buvo aptartas Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje nurodytas sėkmės mokestis, kurio dydis priklausytų nuo bylos baigties, kliento valios ir galimybių. Buvo aptarta, kad visos bylos išlaidos, įskaitant žalos atlyginimą nukentėjusiesiems gali siekti apie 250 000 litų, o gal ir daugiau. P. Š. nurodė visus apmokėjimo klausimus spręsti su L. T. . Viską, ką A. K. sutardavo su V.P. Š. , jis perduodavo L. T. nieko nenuslėpdamas. 2008 m. balandžio 30 d. A. K. su L. T. pirmą kartą susitiko Kaune, kai Kelmės policijos komisariate pasikalbėjo areštinėje su V. P. Š. . Su L. T. A. K. sudarė rašytinį susitarimą dėl V. P. Š. gynybos ikiteisminiame tyrime. L. T. sakė, kad pinigus sumokės, kai turės, todėl į sutartį ir nebuvo įrašyta pinigų suma. Iš L. T. A. K. nieko nereikalavo sumokėti, nieko nežadėjo apie išteisinimus ir neatliko jokių sukčiavimo veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte. Derinant su ja atlyginimo už gynybą klausimus, civilinio ieškinio atlyginimo klausimus L. T. nebuvo nei strese, nei priblokšta. Buvo kalbama, kad nukentėjusiems gali tekti mokėti iki 300 000 litų ir daugiau. Žuvusiojo žmona ir dvi dukros norėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. L. T. su viskuo sutiko, kad tik tėvui būtų geriau. L. T. A. K. nereikalavo perduoti jam grynaisiais pinigais 250 000 litų neforminant jokių tai patvirtinančių dokumentų. 2008 m. gegužės 8 d. susitikimo su L. T. metu A. K. nenurodė, jog yra asmeniškai pažįstamas su tyrėja D. Š. , kad su ja palaiko gerus santykius. Jis nesakė, kad L. T. turės mokėti tyrėjai 2000 litų atlyginimą. Nenurodė jokio neteisėto pinigų perdavimo būdo ir kad tyrėjai iš savo pinigų yra perdavęs 2000 litų, neprašė jokios pinigų sumos kompensuoti. Taip pat A. K. nesakė, kad jis pasiekė, jog V. P. Š. būtų atliekamas psichinės būklės tyrimas, galintis palengvinti jo teisinę padėtį. Konflikto priežastis buvo ta, jog A. K. su kliente iš karto nesusitarė dėl honoraro dydžio ir ji per visą gynybos laikotarpį nesumokėjo jam nei vieno lito (28 t., b.l. 140-147). Apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji L. T. parodė, kad jos šeima ieškojo advokato, kuris galėtų atstovauti jos tėvui baudžiamojoje byloje dėl nužudymo. Advokatą A. K. jai rekomendavo V. J. . L. T. su A. K. iš pradžių bendravo telefonu, o pirmą kartą susitiko kelio Kaunas – Klaipėda aikštelėje prie Kauno. A. K. L. T. nurodė, kad kol vyks byla, L. T. jam turės sumokėti 250 000 litų, o jei nužudymu įtariamas jos tėvas V.P. Š. bus išteisintas – dar tiek pat. Kad K. sukčiauja ir L. T. šeimą apgaudinėja, ji negalvojo, bet sumos buvo nerealios. L. T. pradėjo domėtis kiek gali kainuoti atstovavimas teisme tokioje byloje ir sužinojo, kad gerokai mažiau, negu prašo A. K. . Po to tarp L. T. ir A. K. prasidėjo konfliktas dėl atlyginimo už jo suteiktas teisines paslaugas. L. T. suprato, kad A. K. reikalauja tokio didelio atlyginimo ne tik už teisėtas, bet ir neteisėtas paslaugas. Apie neteisėtas paslaugas jis L. T. užsiminė 2008 m. gegužės 8 d. jų susitikimo Kelmėje metu, kai nurodė, kad tardytojai kas mėnesį reikės mokėti atlyginimą, tam, jog viskas vyktų palankiai. Tada L. T. davė A. K. apie 1000 ar 2000 litų. A. K. spaudė L. T. tėvą, kad ši sumokėtų pinigus už jo atliktas paslaugas. Jis norėjo, kad pinigai jam būtų sumokėti grynaisiais. Tuo metu L. T. turėjo galimybių sumokėti A. K. prašomą pinigų sumą, o A. K. žinojo, kad L. T. yra finansiškai pajėgi tokią sumą jam sumokėti. A. K. prašė L. T. V. P. Š. rūbų, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu, tačiau ji pasakė, kad tų rūbų neturi, todėl A. K. jais daugiau nesidomėjo. L. T. nutraukė sutartį su A. K. , nes juo nepasitikėjo. Ji pati, jos tėvas ar brolis dėl galimai neteisėtų advokato A. K. veiksmų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, juos iškvietė prokuroras. Kai L. T. ruošėsi keisti gynėją, A. K. reikalavo iš jos 35 000 litų už savo atliktas paslaugas. Ji su broliu vyko į jo kontorą, tačiau jis neparodė, ką nuveikė už šią sumą, nepateikė ataskaitos. L. T. pakeitė gynėją ir problemų byloje nematė, kol su ja nesusisiekė prokuroras. A. K. po susitikimo jo kontoroje L. T. ar jos tėvui negrasino. L. T. teigimu, dėl 1000 litų sumokėjimo A. K. advokatas jai nepasirašė, pirminė sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo tarp jų tuo metu gal jau buvo. L. T. nemano, kad 250 000 litų ar 500 000 litų suma apėmė neturtinės žalos atlyginimą. Ji suprato, kad 250 000 litų yra skirti asmeniškai advokatui A. K. už darbą, o kitos išlaidos už laidotuves ar neturtinę žalą būtų buvę papildomos, nors A. K. pats taip nesakė. A. K. lankėsi Tytuvėnų girininkijoje pas girininką, bet ten kalbėjosi daugiau savo reikalais, o ne L. T. . L. T. gavo įgaliojimą disponuoti tėvo turtu, A. K. padėjo jai gauti šį įgaliojimą. A. K. taip pat lankė jos tėvą šešis kartus, perdavė jam siuntinį, atliko kitus procesinius veiksmus (27 t., b.l. 162-165). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas L. T. brolis K. Š. paaiškino, kad visas aplinkybes apie galimus neteisėtus A. K. veiksmus žino tik iš sesers pasakojimų. Tiesiogiai su A. K. jis bendravo tik tada, kai kartu su seserimi nuvyko į susitikimą su juo Rokiškyje. A. K. susitikimo metu nenurodė, kokius veiksmus atliko V. P. Š. baudžiamojoje byloje, nenorėjo, kad jam skirti 250 000 litų būtų pervesti per banką, todėl K. Š. nelaiko šios sumos advokato užmokesčiu. Su A. K. dėl pinigų daugausia bendravo jo sesuo L. T. . Kiek ji tiksliai sumokėjo A. K. K. Š. nežino. A. K. asmeniškai K. Š. nesakė, kad reikia pinigų prokurorei papirkti, jam taip sakė sesuo (27 t., b.l. 166-167). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta L. T. paaiškino, kad 2008 m. balandžio 30 d., pirmojo jos susitikimo su A. K. metu, jis jai nurodė, kad V.P. Š. sutiko sumokėti už jo gynybą 250 000 litų, o jeigu bus išteisintas – dar tiek pat. Praėjus kuriam laikui, 2008 m. gegužės mėnesį, L. T. iš suimto tėvo gavo keletą laiškų, kuriuose jis rašė, jog A. K. už jo naudai baudžiamojoje byloje atliktus veiksmus reikalavo sumokėti 250 000 litų, tačiau jis atsisakė (16 t., b.l. 16-20). Nors L. T. nurodė, kad perskaičiusi šiuos laiškus suprato, jog 2008 m. balandžio 30 d. vykusio susitikimo metu A. K. ją apgavo dėl tėvo sutikimo sumokėti jo prašomą 250 000 litų sumą, ši versija prieštarauja jos pačios duotiems parodymams ir kitiems bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Remiantis L. T. parodymais, 2008 m. gegužės 16 d. A. K. , nuvykęs į laisvės atėmimo vietų ligoninę ir ten susitikęs su V. P. Š. , jai paskambino ir davė su tėvu pakalbėti telefonu. Pokalbio metu L. T. su V. P. Š. , įsikišant A. K. , tarėsi, kokią pinigų sumą mokėti advokatui. A. K. pradėjo reikalauti 35 000 litų sumos už jo jau suteiktas paslaugas (16 t., b.l. 16-20). Iš bylos medžiagoje esančio dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog V. P. Š. L. T. minėtus laiškus rašė vėliau - 2008 m. gegužės 23 d. Laiškuose V. P. Š. nurodė kol kas nemokėti A. K. prašomos pinigų sumos, kuri įvardyta kaip „2,5“, teigė, jog reikia pažiūrėti, ką advokatas nuveiks byloje. Taip pat laiškuose V. P. Š. rašė apie galimą kompensaciją žuvusiojo artimiesiems, kuri gali siekti 100 000 litų, o gal ir daugiau (3 t., 82-85). Taigi nuo pat pirmojo L. T. susitikimo su A. K. vyko derybos dėl užmokesčio už advokato paslaugas, L. T. ir V. P. Š. buvo žinoma, jog A. K. prašo 250 000 litų užmokesčio už V. P. Š. gynybą teisme, pati L. T. patvirtino, jog buvo linkusi šią prašomą sumą sumokėti, tačiau vėliau suprato, kad advokato paslaugos tokios pinigų sumos nėra vertos. L. T. turėjo galimybę bendrauti su V. P. Š. ir derinti su juo advokatui skirto užmokesčio dydį. Ji su juo susitiko teismo posėdžių salėje, pats A. K. areštinėje leido jai telefonu pabendrauti su tėvu advokato užmokesčio klausimais, su V. P. Š. buvo bendraujama ir laiškais. A. K. parodymais, duotais apeliaciniame teisme, taip pat patvirtinta, jog iki pat sutarties dėl gynybos nutraukimo šalims nepavyko susitarti dėl advokatui mokamo užmokesčio dydžio. Klientė jam taip ir nesumokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Remiantis V. P. Š. 2008 m. gegužės 23 d. rašytais laiškais, galimybė sumokėti advokato prašomus 250 000 litų vykstant teismo procesui, ir 250 000 litų priėmus palankų V. P. Š. teismo sprendimą tebebuvo svarstoma ir tuo metu. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams, todėl tardamasis dėl užmokesčio dydžio A. K. savo profesinę veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatų nepažeidė. Bylos duomenimis, A. K. baudžiamojoje byloje pradėjo ginti V. P. Š. nuo 2008 m. balandžio 29 d. (3 t., b.l. 115). A. K. atsiųstas jo kontoros advokatas M. Š. kaip V. P. Š. gynėjas dalyvavo 2008 m. balandžio 29 d. posėdyje dėl V. P. Š. suėmimo (3t., b.l. 126-127); A. K. ikiteisminio tyrimo metu teikė įvairius prašymus; ne kartą buvo nuvykęs susitikti su V. P. Š. Kelmės PK areštinėje, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Vilniuje, todėl turėjo nemažų kelionių išlaidų; jis perdavė vieną V. P. Š. skirtą L. T. siuntinį; susipažino su bylos medžiaga, rinko aktualią teismų praktiką V. P. Š. gynybai; pats vis dar dalyvavo 2008 m. gegužės 27 d. vykusiame Kelmės rajono apylinkės teismo posėdyje dėl V. P. Š. suėmimo termino pratęsimo (3 t., b.l. 133-134) ir atliko kitus gynėjo kompetencijai priskiriamus veiksmus ikiteisminiame tyrime. Už šį darbą, kaip patvirtino pati L. T. , A. K. nebuvo sumokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, dėl šio užmokesčio tarp jos ir A. K. kilo ginčas. Tokie ginčai dėl advokato darbo užmokesčio sprendžiami civiline tvarka ir pagal Advokatūros įstatymo 51 straipsnio nuostatas.

169Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele turto verte. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalimi, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Tiesiogiai pradedama daryti nusikalstama veika Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio prasme reiškia, kad kaltininkas įgyvendina bent dalį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytų objektyviųjų veikos požymių. Sukčiavimas, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, laikomas baigta nusikalstama veika nustačius du momentus: 1) apgaulės panaudojimą prieš teisėtą turto savininką ir 2) turto ar turtinės teisės įgijimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį yra tada, kai kaltininkas panaudoja apgaulę, siekdamas įgyti didelės vertės turtą ar turtinę teisę, tačiau turto ar turtinės teisės neįgyja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

170Pagal A. K. pareikštą kaltinimą, apgaulė jo veikoje pasireiškė tuo, jog jis 2008 m. balandžio 30 d. – 2008 m. gegužės 20 d. laikotarpiu vietovėje prie Kauno, Kelmėje, Kelmės rajono PK areštinėje bei Rokiškyje, ( - ) esančioje advokato A. K. kontoroje vykusių susitikimų su suimtuoju V.P. Š. bei jo artimaisiais giminaičiais L. T. ir K. Š. bei nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. vykusių telefoninių pokalbių su L. T. metu melagingai nurodė, kad pasinaudodamas turimomis asmeninėmis advokato pažintimis organizuos V. P. Š. baudžiamojoje byloje reikšmingų specialisto išvadų bei įrodymų suklastojimą bei pasinaudodamas asmeniniais ryšiais su turinčiais teisę baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 priimti procesinius sprendimus ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Kelmės rajono apylinkės prokuratūros, policijos ir teismo pareigūnais, perdavinės jiems neteisėtą piniginį atlygį už palankių įtariamajam V.P. Š. procesinių sprendimų priėmimą, nors šių veiksmų neatliko ir neturėjo galimybės juos atlikti.

171Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. Š. paaiškino, kad A. K. pokalbių su juo metu teigė, jog „dirbs jo byloje iki galo“, „sutvarkys bylą“, tačiau kokius konkrečius teisėtus ar neteisėtus veiksmus atliks baudžiamojoje byloje nekonkretizavo (3 t., b.l. 4-6). Apie A. K. pažadus atlikti neteisėtus veiksmus baudžiamojoje byloje V. P. Š. neužsimena ir savo 2008 m. gegužės 23 d. laiškuose. Kito liudytojo – K. Š. – parodymai iš esmės yra išvestiniai iš L. T. parodymų, jais perpasakojama, ką L. T. jam neva sakė. Kaip K. Š. nurodė apeliacinės instancijos teisme, tiesiogiai su A. K. jis bendravo tik tada, kai kartu su seserimi nuvyko į susitikimą su A. K. . A. K. susitikimo metu nenurodė, kokius veiksmus atliko V. P. Š. baudžiamojoje byloje, neminėjo, kad papirkinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorę.

172Šioje baudžiamojoje byloje nenustačius, jog A. K. asmeniškai prieš V. P. Š. ar K. Š. panaudojo kaltinime nurodytą apgaulę, toliau būtina įvertinti nukentėjusiosios L. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, jog L. T. dėl teisinių paslaugų kokybės ir apmokėjimo jokių pretenzijų A. K. Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nereiškė, į teisėsaugos institucijas dėl A. K. veiksmų nesikreipė, ir pirmą kartą buvo ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2008 m. birželio 26 d. prokuroro iniciatyva apie aplinkybes, kurias prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai sužinojo, klausydamiesi jos ir A. K. telefoninių pokalbių. Tiek minėtoje 2008 m. birželio 26 d., tiek ir 2008 m. lapkričio 6 d. apklausose L. T. parodė, kad A. K. su ja kalbėjo apie kyšių mokėjimą jos tėvo baudžiamąją bylą tiriantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorei, policininkams. L. T. teigimu, su A. K. ji kalbėjo tik apie vieną specialisto tyrimą: A. K. jai teigė, kad turi galimybių padaryti taip, jog ant jos tėvo nužudymo metu vilkėtų rūbų atsirastų nužudytojo drabužių mikropluoštas, o tai esą padėtų jam įrodyti, jog nužudymas įvyko esant būtinosios ginties situacijai. A. K. neminėjo, kaip jis tai padarys. Daugiau kalbos apie kitų specialisto išvadų klastojimą su A. K. nebuvo (3t., b.l. 10-16, 28-32). Šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus L. T. patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. B. parodė, kad L. T. yra jam minėjusi, jog perdavė A. K. 2000 litų, nes tokią sumą jis esą sumokėjo V. P. Š. bylos tyrėjai D. Š. už neteisėtų veiksmų atlikimą (16 t., b.l. 21-22). Šie liudytojo A. B. parodymai, kaip ir kito liudytojo K. Š. parodymai, yra išvestiniai, jais perpasakojama tai, ką neva liudytojui sakė L. T. . Kitas liudytojas – V. J. – ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, jog A. K. jam minėjo apie dviejų V. P. Š. teigiamų ekspertizių „padarymą“. V. J. tokius A. K. žodžius suprato taip, jog A. K. darė įtaką jų suklastojimui. A. K. V. J. esą gyrėsi, jog pažįsta bylą tiriančią tyrėją ir gali pasinaudodamas šia pažintimi teigiamai išspręsti V. P. Š. bylos reikalus (3 t., b.l. 34-37). Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. J. nepatvirtino, kad A. K. būtų sakęs, jog L. T. jam davė pinigų papirkti pareigūnams, taip pat negalėjo patvirtinti, jog A. K. jam minėjo apie ekspertizių klastojimą (16 t., b.l. 23-24). Be to, net ir nepaneigiant prielaidos, kad A. K. su V. J. telefoninio pokalbio metu kalbėjosi apie galimai suklastotas ekspertizes, jis apie jas neminėjo savo klientei L. T. , nors kaltinime A. K. inkriminuojama, jog apgaulę, siekdamas įgyti svetimą turtą, jis panaudojo būtent prieš ją ir jos šeimos narius. Iš L. T. parodymų matyti, jog A. K. jai nežadėjo suklastoti specialisto išvados, o tik paklausė jos ar ši turi V. P. Š. įvykio metu devėtus rūbus. L. T. atsakius, kad ji jų neturi, A. K. daugiau apie tai neklausinėjo, todėl šis L. T. ir A. K. pokalbio fragmentas nevertintinas kaip A. K. L. T. atžvilgiu panaudota apgaulė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs L. T. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad aptartų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikytini neabejotinais, pakankamais ir vien tik jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje bylos dalyje negalima. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K. pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

173Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį A. K. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

174Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime pradėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminį tyrimą nurodytas laikotarpis, vieta ir sukčiavimo būdas yra tapatūs kaltinamajame akte A. K. inkriminuoto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį vietai, laikui ir sukčiavimo padarymo būdui. Šiuo konkrečiu atveju dėl A. K. veiksmų, kurie kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, nepradedant atskiro ikiteisminio tyrimo (nes jis dėl šių veiksmų buvo pradėtas 2008 m. birželio 27 d. prokuroro tarnybiniu panešimu) nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, nei generalinio prokuroro rekomendacijoms Nr. 1-110 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos” nusižengta nebuvo. Tokia prokuroro apeliaciniame skunde daroma išvada yra nepagrįsta.

175Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo bylos yra nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tokios bylos priskiriamos privataus–viešojo kaltinimo bylų kategorijai. Ikiteisminis tyrimas šios kategorijos bylose gali būti pradėtas arba esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, arba prokuroro reikalavimu. Jei nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nesikreipia dėl proceso pradėjimo, prokuroras turi teisę inicijuoti procesą, tačiau vėliau bylos nagrinėjamos bendra tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2014). Taigi teisiniame reguliavime, įtvirtinančiame baudžiamojo proceso tvarką bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (bei dėl kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje), nustatyta, kad tokiose bylose baudžiamasis procesas neįmanomas, jei nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro atitinkamo reikalavimo.

176Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Nei L. T. 2008 m. birželio 26 d. apklausos protokole, nei jos prašyme pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove nebuvo išreikštas jos noras, kad būtų pradėtas A. K. baudžiamasis persekiojimas, todėl nukentėjusiosios apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolai, jos pripažinimas nukentėjusiąja ir civiline ieškove bei jos prašymas priteisti atitinkamą pinigų sumą negali būti prilyginamas nukentėjusiojo skundui dėl Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 4 dalies, BPK 167 straipsnio 1 dalies prasme.

177Apeliaciniame skunde prokuroras nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“, nustatančiomis reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, nes byloje nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti iki įsigaliojant minėtoms rekomendacijoms, o tuo metu galiojo kitas teisės aktas - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta „Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir rekomendacijos“ (Valstybės žinios, 2003-04-25, Nr. 39-1807). Šios tvarkos 20 punkte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas, išvardytas Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnyje, kuriuos surašė ne nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, o nukentėjusysis dėl bejėgiškos būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų arba šios nusikalstamos veikos išaiškinimas turi didelę visuomeninę reikšmę, turi būti perduoti prokurorui, kad šis priimtų sprendimą dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

178Remiantis minėtų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų reikšme ir paskirtimi, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pradėtas ir prokuroro reikalavimu pagal Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 2 dalį. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos (t. y. kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą), tačiau pagal teismų praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas joje pradėtas pagal 2008 m. birželio 27 d. prokuroro tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 t., b.l. 19). Toks prokuroro tarnybinis pranešimas nelaikytinas valiniu sprendimu pradėti Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą. Šiame tarnybiniame pranešime apskritai nenurodyta, kad pradedamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas, taip pat nenurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, esant bent vienai iš Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, kurioms esant ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu: nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Taigi šioje byloje nėra nė vieno iš procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį pradėti. Be to, tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014). Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių bei Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 4 dalies reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami.

179Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje bylos dalyje egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, dalyje dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukė, nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti procesą.

180Tačiau net jeigu baudžiamasis procesas šioje bylos dalyje ir būtų pradėtas teisėtai, vis tiek nebūtų galima padaryti ne prielaidomis grįstos išvados dėl A. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimą L. T. turtą – 2000 litų. Kaltinimas A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį grindžiamas nukentėjusiosios L. T. , liudytojų K. Š. , A. B. , D. Š. parodymais, 2008 m. liepos 3 d. AB „Hansabankas Swedbank“ rašte Nr. SR-14176 atsiųstais L. T. mokėjimo kortele Nr. ( - ) atliktų operacijų sąrašo duomenimis, pagal kuriuos, panaudojant L. T. priklausančią mokėjimo kortelę, 2008 m. gegužės 8 d. 12:50:38 val. iš Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 49 esančio „Hansabank“ bankomato buvo išmokėta 500 litų (3 t., b.l. 26-27). A. K. viso bylos proceso metu kategoriškai neigė, jog perdavė Kelmės policijos komisariato tyrėjai D. Š. 2000 litų, siekdamas palankių jos sprendimų V. P. Š. atžvilgiu, jis taip pat neigė, jog kaip kompensaciją už šias turėtas išlaidas iš L. T. 2008 m. gegužės 8 d. susitikimo metu paėmė 2000 litų. Nukentėjusioji L. T. apeliacinės instancijos teisme paliudijo, jog minėto susitikimo Kelmėje metu A. K. jai nurodė, kad tardytojai kas mėnesį reikės mokėti atlyginimą, tam, jog viskas jos tėvo V. P. Š. byloje vyktų palankiai. Tada L. T. Kelmėje esančiame bankomate išgrynino dalį pinigų – 500 litų – ir iš viso davė A. K. apie 1000 ar 2000 litų (27 t., b.l. 162-165). Liudytojas K. Š. , apklaustas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad nežino, kokią pinigų sumą A. K. sumokėjo jo sesuo L. T. (27 t., b.l. 166). Kitas liudytojas – A. B. – pirmosios instancijos teisme nurodė, kad L. T. jam yra sakiusi apie tai, jog buvo sumokėjusi nedidelę pinigų sumą advokatui, bet tiksliai neprisiminė, už ką buvo sumokėti 2000 litų. A. B. teigimu, apklausos metu tyrėjas jam priminė, jog L. T. jam skambino ir jie kalbėjosi apie tai, kad ji perdavė 2000 litų advokatui už tokios pat pinigų sumos perdavimą tyrėjai (16 t, b.l. 22). Taigi A. B. kaip ir K. Š. tik perpasakojo tai, ką neva girdėjo iš L. T. , patys liudytojai galimai vykusiame pinigų perdavime A. K. nedalyvavo, apklausti teisme tikslios L. T. A. K. sumokėtos pinigų sumos negalėjo nurodyti. Liudytoja D. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad A. K. už V. P. Š. palankių sprendimų priėmimą nesiūlė jai pinigų, nekvietė jos kartu praleisti laiką (16 t., b.l. 41). Šiais liudytojų parodymais nepaneigta A. K. versija, jog jis iš L. T. kaip kompensacijos už jo turėtas išlaidas policijos tyrėjai D. Š. papirkti nepaėmė 2000 litų. Abejonių dėl pinigų perdavimo fakto kelia ir tai, jog liudytojas V. P. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos metu apie L. T. A. K. neva perduotus 2000 litų nenurodė, nors dukra jį informuodavo atsiskaitymo su A. K. klausimais, šiais klausimais bendravo su juo telefonu 2008 m. gegužės 16 d., t.y. jau po to, kai galimai perdavė A. K. 2000 litų kaip kompensaciją už tyrėjos papirkimą. L. T. , neva sužinojusi apie galimus A. K. neteisėtus veiksmus, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nenutraukė su A. K. teisinės pagalbos sutarties. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai ir neginčijamai patvirtinti, kad A. K. iš L. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą turtą – 2000 litų.

181Dėl A. K. ir V. G. veikų, susijusių su J. J. , N. J. bei A. B. baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, ikiteisminiu tyrimu

182A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis pasinaudodamas savo visuomenine Rokiškio A. K. advokato kontoros advokato padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokurorei V. G. , organizavusiai ir kontroliavusiai ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 dėl 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 1 d. apie 17-18 val., 2008 m. vasario 14 d. apie 13 val., 2008 m. balandžio 2 d. apie 13-15 val. Rokiškyje, ( - ) esančioje advokato A. K. kontoroje vykusių susitikimu metu J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. už 2500 litų kyšį pažadėjo paveikti Rokiškio rajono apylinkės prokurorę V. G. nurodydamas, kad perduos jai J. J. , N. J. ir A. J. jam dalimis perduotą 2500 litų kyšį, kad ji atitinkamai neteisėtai veiktų – neteisėtai ir nepagrįstai, nenustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktų ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

183A. K. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o V. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. K. nuo 2008 m. kovo mėnesio pradžios iki 2008 m. gegužės 27 d. Rokiškyje vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pateikė reikalavimus valstybės tarnautojai – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. , kuri organizavo ir vadovavo Rokiškio rajono PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, jog ši pasinaudodama tarnybine prokuroro padėtimi, procesiniais prokuroro įgaliojimais bei teisėmis paveiktų šioje byloje nukentėjusįjį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. duoti melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes, pagamintų netikrus dokumentus - ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus, kuriuose būtų užfiksuoti neatitinkantys tikrovės R. M. bei D. G. parodymai bei remiantis jais, neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktų ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 tyrimo metu nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu metu kaltinamasis A. K. nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 24 d. Rokiškyje vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu pateikė reikalavimus materialiai ir tarnybiškai nuo jo priklausančiam Rokiškio A. K. advokato kontoros advokato padėjėjui M. L. , kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio numatytu pagrindu, paveikti šioje byloje nukentėjusįjį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. duoti melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes. Kaltinamajai V. G. pažadėjus šiuos neteisėtus veiksmus atlikti, taip pat dėl tarnybinio ir materialaus priklausomumo sutikus jo reikalaujamus neteisėtus veiksmus atlikti ir M. L. , kaltinamasis A. K. 2008 m. kovo mėnesio pradžios - 2008 m. gegužės 27 d. laikotarpiu parengęs nusikalstamas veikas, joms vadovaudamas bei koordinuodamas bendrininkų veiksmus, organizavo valstybės tarnautoją – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorę V. G. 2008 m. balandžio 17 d. - 2008 m. gegužės 27 d. laikotarpiu padaryti piktnaudžiavimą, poveikį liudytojui ir nukentėjusiajam asmeniui, netikrų dokumentų pagaminimą, o Rokiškio A. K. advokato padėjėją M. L. organizavo 2008 m. balandžio 17 d. - 2008 m. balandžio 24 d. laikotarpiu padaryti poveikį liudytojui ir nukentėjusiajam asmeniui.

184V. G. , būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore, organizuodama ir vadovaudama Rokiškio rajono policijos PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, vykdydama pažadą A. K. atlikti jo reikalaujamus neteisėtus veiksmus, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. Rokiškyje, veikdama tiesiogine tyčia, priešingais prokuroro tarnybos ir baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 tyrimo interesais, piktnaudžiaudama Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), procesiniais prokuroro įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos BPK 164 straipsnio 1 d. (ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras), Lietuvos Respublikos BPK 170 straipsnio 1 d. ir 3 d. (prokuroras turi teisę atlikti (...) atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus), išskirtine prokuroro teise, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 172 straipsnio 2 d. 1 p. (ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus), bei kaltinamojo A. K. organizuotas Rokiškio A. K. advokato padėjėjas M. L. nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 24 d. atliko sekančius tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus.

185Nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. vykusių telefoninių pokalbių ir susitikimų Rokiškyje metu A. K. ir su juo veikusiam advokato padėjėjui M. L. V. G. perdavė, jog ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 A. K. pageidaujamu procesiniu pagrindu nutrauks tik R. M. bei D. G. ikiteisminio tyrimo metu davus jos sugalvotus tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardinti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

186Vykdydamas šį V. G. nurodymą, A. K. , koordinuodamas bendrininkų veiksmus ir jiems vadovaudamas, nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. vykusių telefoninių pokalbių ir susitikimų Rokiškyje, ( - ) esančioje Rokiškio A. K. advokatų kontoroje metu perdavė M. L. , kad šis susitiktų su R. M. ar D. G. prieš juos apklausiant kaip liudytojus Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08, ir juos paveiktų ikiteisminio tyrimo metu duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, neva 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardinti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

187M. L. , vykdydamas šį A. K. nurodymą, veikdamas su A. K. , 2008 m. balandžio 17 d. nuo 15 val. 08 min. iki 16 val. 31 min. bei 2008 m. balandžio 22 d. ryte Rokiškyje, ( - ) esančioje Rokiškio A. K. advokatų kontoroje padarė poveikį nukentėjusiajam asmeniui R. M. bei liudytojai D. G. nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo R. M. aplinkybes: nurodytų, jog R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kaimynai ar giminaičiai, su kuriais tą pačią dieną girtavo ir kurių nenori įvardinti, o šioje byloje įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi. Tokiu būdu A. K. , V. G. bei M. L. siekė paveikti liudytoją D. G. ir nukentėjusįjį asmenį R. M. , kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus.

188V. G. , sužinojusi, jog 2008 m. balandžio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 papildomai apklausti kaip liudytojai R. M. ir D. G. nors ir pakeitė 2008 m. sausio 16 d. apklausų metu duotus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. sužalojimų R. M. padarymo aplinkybes, tačiau juose nurodytos aplinkybės netinkamos priimti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. K. pageidaujamais procesiniais pagrindais, 2008 m. balandžio 23 d. apie 16 val. vykusio telefoninio pokalbio metu suderino susitikimą su A. K. ir tą pačią dieną, tarp 16 - 17 val. Rokiškyje, tarp ( - ) ir ( - ) namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vykusio susitikimo metu perdavė A. K. popieriaus lapą su surašytais jos sugalvotais R. M. ir D. G. melagingais parodymais, kuriuos šie turi duoti papildomai apklausiami kaip liudytojai: jog R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė giminaičiai, su kuriais 2007 m. rugsėjo 22 d. girtavo ir kurių jis nenori įvardinti, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio, jog šie iškvietė policiją ir jiems jokių pretenzijų neturi.

189A. K. , koordinuodamas ir vadovaudamas bendrininkų veiksmams, 2008 m. balandžio 23 d. Rokiškyje, ( - ) šią V. G. sukurtą 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio versiją perdavė M. L. ir nurodė, kad susitikimo su A. J. metu perduotų R. M. ir D. G. , jog jie papildomai apklausiami ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 metu duotų būtent tokius V. G. nurodytus tikrovės neatitinkančius parodymus: kad 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą suduodami smūgius pliauska padarė kartu girtavę giminaičiai ar kaimynai, kurių įvardinti nenori, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio ir jiems jokių pretenzijų neturi.

190M. L. , vykdydamas šį A. K. perduotą nurodymą, 2008 m. balandžio 24 d. nuo 17 val. 10 min. iki 17 val. 20 min. Rokiškyje, ( - ) esančioje Rokiškio A. K. advokatų kontoroje vykusio susitikimo metu šią versiją su tikrovės neatitinkančiomis įvykio aplinkybėmis perdavė A. J. ir nurodė šiam paveikti nukentėjusį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. , kad šie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 duotų tokius V. G. ir A. K. nurodytus melagingus parodymus.

191Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – A. J. , veikusiam pagal 2008 m. balandžio 24 d. Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria jam buvo leista atlikti Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdant M. L. perduotus A. K. bei V. G. nurodymus, 2008 m. balandžio 24 d. nuo 18 val. 07 min. iki 18 val. 17 min. Rokiškio rajone ( - ) kaime, R. M. gyvenamojo namo kieme vykusio susitikimo metu šią apklausų metu duotinų parodymų versiją perdavus R. M. , A. K. , V. G. ir M. L. per šį asmenį, kuris nėra kaltas, siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį R. M. ir liudytoją D. G. , kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 duotų melagingus parodymus.

192Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės mėnesio viduryje, Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiose Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros patalpose, davė nurodymą procesiškai pavaldžiai Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. sunaikinti baudžiamosios bylos Nr.83-1-00018-08 ikiteisminio tyrimo dokumentą - 2008 m. balandžio 14 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei jo priedus - fotolenteles su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti R. M. parodymai įvykio vietoje apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio situaciją bei įvykio dalyvių veiksmus, ir tokiu būdu trukdė šiai ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. atsisakius vykdyti šį neteisėtą paliepimą, kaltinamoji V. G. 2008 m. gegužės 15 d. - 2008 m. gegužės 26 d. laikotarpiu, Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiose Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybinio kabineto patalpose suplėšydama ir išmesdama į šiukšlių dėžę, sunaikino baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 ikiteisminio tyrimo dokumentus: 2008 m. balandžio 14 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolą bei jo priedus - fotolenteles su fotonuotraukomis, kuriose buvo užfiksuota R. M. parodymai apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio situaciją ir įvykio dalyvių veiksmus, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolą, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojos D. G. apklausos protokolą, kuriuose buvo užfiksuoti parodymai, trukdantys priimti procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 A. K. pageidaujamu Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

193Tuo pačiu metu V. G. , A. K. reikalaujant, 2008 m. gegužės 10 d. - 2008 m. gegužės 26 d. laikotarpiu Rokiškyje vykusių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu šiam perdavė naują jos sugalvotą melagingą 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio versiją, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis, o įtariamaisiais baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio, bei nurodė šios versijos suderinimui pas ją pristatyti baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 nukentėjusį asmenį R. M. . Įgyvendindami šį sumanymą, A. K. ir V. G. 2008 m. gegužės 12 d. - 2008 m. gegužės 26 d. telefoninių kontaktų su D. G. , R. M. bei J. J. metu sutarė, jog J. J. 2008 m. gegužės 26 d. pristatys nukentėjusįjį asmenį R. M. apklausai pas V. G. , kad šis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 duotų tokius V. G. sugalvotus melagingus parodymus apie 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes.

194Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – J. J. , veikusiam pagal 2008 m. balandžio 24 d. Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria jam buvo leista atlikti Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vykdant šiuos A. K. bei V. G. nurodymus, 2008 m. gegužės 26 d. ryte atvežus R. M. į Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančią Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrą, nuo 9 val. 10 min. iki 9 val. 24 min. tarnybiniame kabinete vykusio pokalbio metu V. G. siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį R. M. , kad šis ir liudytoja D. G. duotų melagingus parodymus ir jos apklausiami kaip liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 nurodytų jos sugalvotas 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis bei sutarė su juo, kad tokius jos surašytus parodymus jis atvyks su D. G. pasirašyti 2008 m. gegužės 27 d. Tokiu būdu A. K. kartu su V. G. siekė paveikti liudytoją D. G. ir nukentėjusįjį asmenį R. M. , kad šie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus.

195Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės 27 d. apie 14 val. - 14 val. 30 min. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete, padariusi nukentėjusiajam asmeniui R. M. bei liudytojai D. G. poveikį, jų neapklaususi apie apklausose nurodytas 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybes, surašė baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 neva tai 2008 m. gegužės 15 d. nuo 14 val. iki 14 val. 35 min. vykdytos liudytojo R. M. apklausos protokolą bei neva tai 2008 m. gegužės 15 d. nuo 15 val. iki 15 val. 35 min. vykdytos liudytojos D. G. apklausos protokolą, kuriuose jos sugalvotą 2007 m. rugsėjo 22 d. neatitinkančią tikrovės įvykio versiją - jog nesunkų sveikatos sutrikdymą 2007 m. rugsėjo 22 d. atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. apkalbėjo iš pykčio, užrašė kaip liudytojų R. M. ir D. G. jai duotus parodymus ir įtikinėjimais paveikė šiuos asmenis patvirtinti parašais šiuose protokoluose užfiksuotų žinomai melagingų parodymų teisingumą. Tokiu būdu vykdydama A. K. nurodymus, V. G. pagamino netikrus dokumentus: 2008 m. gegužės 15 d. nuo 14 val. iki 14 val. 35 min. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. neva vykdytos liudytojo R. M. apklausos protokolą bei 2008 m. gegužės 15 d. nuo 15 val. iki 15 val. 35 min. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. neva vykdytos liudytojos D. G. apklausos protokolą.

196Tuo pačiu metu V. G. , vykdydama A. K. nurodymus, 2008 m. gegužės 27 d. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete, remdamasi jai žinomai melagingais, jos tyčia sukurtais ir 2008 m. gegužės 15 d. data surašytuose suklastotuose liudytojo apklausos protokoluose užfiksuotais R. M. bei D. G. parodymais, jog 2007 m. rugsėjo 22 d. nesunkų sveikatos sutrikdymą atsitiktinai pasidarė pats R. M. , ant jo girto užgriuvus malkomis, o įtariamaisiais patrauktus J. J. , N. J. bei A. B. iš pykčio apkalbėjo, 2008 m. gegužės 26 d. data priėmė jai aiškiai neteisėtą ir nepagrįstą, šio nusikaltimo organizatoriaus A. K. nurodytą procesinį sprendimą - nutarimą Nr. 7-413 nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 BPK 3 straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu - neva nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

197Šiais A. K. organizuotais veiksmais Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. pažeidė konstitucinius prokuroro tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 d. - jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 d. - jog prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo; sulaužė 2006 m. sausio 11 d. duotą Lietuvos Respublikos prokuroro priesaiką; pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 d. numatytą prokuroro pareigą užtikrinti teisėtumą bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 d. ir 2 d. numatytas prokuroro pareigas sprendimus priimti savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaujantis įstatymais ir principu, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 d. 3 p., 5 p., 6 p., 7 p. numatytas prokuroro pareigas nešališkai atlikti savo funkcijas; pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ir pavedimus, laikytis Prokurorų etikos kodekso; nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 p., 4 p., 5 p. numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.1.3.p. įtvirtintą teisingumo principą (prokuroras privalo be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis tik teisės aktų normomis priimti sprendimus, susijusius su įtariamųjų, kaltinamųjų ar nukentėjusiųjų teisėmis ir teisėtais interesais), 5.2.1 p. įtvirtintą padorumo principą (prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai), 5.3.1.p. ir 5.3.3.p. įtvirtintą nešališkumo principą (prokuroras privalo su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai; nusišalinti nuo pareigos ar sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra); 5.4.1 p. ir 5.4.2. p. įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; prokuroras privalo nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą), 5.6.1 p. įtvirtintą konfidencialumo principą (prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios), taip pat Lietuvos prokurorų etikos kodekso 9 p. (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai).

198Be to, šiais veiksmais, kuriuos Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. atliko piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir turimais prokuroro procesiniais įgaliojimais ir teisėmis, buvo padaryti ir kiti nusikaltimai - poveikis nukentėjusiajam asmeniui R. M. bei liudytojai D. G. , kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 metu duotų melagingus parodymus; trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnei – Rokiškio rajono PK tyrėjai L. Š. atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 tyrimu susijusias pareigas; baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00018-08 ikiteisminio tyrimo veiksmų dokumentų: 2008 m. balandžio 14 d. R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su priedais, 2008 m. balandžio 22 d. papildomos liudytojo R. M. apklausos protokolo bei 2008 m. balandžio 22 d. liudytojos D. G. apklausos protokolo sunaikinimas; netikrų dokumentų: 2008 m. gegužės 15 d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. vykdytų liudytojo R. M. bei V. G. apklausų protokolų pagaminimas. Dėl šių V. G. veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta prokuroro tarnybos veiklos principai, esmė bei turinys, apsunkintas baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 įrodinėtinų aplinkybių nustatymas, buvo trukdoma normali teisėsaugos institucijų - Rokiškio rajono policijos komisariato ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros veikla, pažemintas bei sumenkintas valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos prokuratūros autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos prokuroro vardas.

199A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. vasario 4 d. apie 13-16 val. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiame Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. tarnybiniame kabinete, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - už baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 esančios 2007 m. rugsėjo 24 d. medicinos srities specialisto išvados Nr.G1589/07(05) dėl sveikatos sutrikdymo masto R. M. neteisėtą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 181 straipsnyje numatytą tvarką, kopijos padarymą ir perdavimą, tiesiogiai pasiūlė ir, įdėdamas į ant darbo stalo gulėjusį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, iš karto davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. , tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

200A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. vasario 6 d. apie 13-15 val. tame pat prokurorės V. G. tarnybiniame kabinete, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - už baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 esančios 2007 m. rugsėjo 24 d. medicinos srities specialisto išvados Nr. G1589/07(05) dėl sveikatos sutrikdymo masto R. M. neteisėtą, pažeidžiant BPK 181 straipsnio numatytą tvarką, kopijos padarymą ir perdavimą, bei už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - šioje byloje gynusio įtariamąjį J. J. Rokiškio A. K. advokatų kontoros advokato padėjėjo M. L. 2008 m. sausio 28 d. prašymo leisti BPK 181 straipsnio tvarka daryti baudžiamosios bylos Nr. 83-1-0018-08 medžiagos kopijas patenkinimą - tiesiogiai pasiūlė ir, padėdamas ant darbo stalo, iš karto davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. .

201A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės pradžioje, nenustatytą dieną, apie 12-13 val. Rokiškyje, ( - ) ir ( - ) namų kieme, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - jog prokurorė V. G. priimtų jo pageidaujamą neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais - nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. 1000 litų kyšį, tačiau ji kyšį atsisakė priimti.

202A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės 5-12 dienų laikotarpiu apie 12-13 val. Rokiškyje, Respublikos ir Nepriklausomybės gt. sankryžoje, ties namu Nr. 25 prie kiosko „Lietuvos spauda“, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - jog prokurorė V. G. priimtų neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytais pagrindais - nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo iš karto duoti prokurorei V. G. 1000 litų kyšį, tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

203A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad jis 2008 m. gegužės 28 d. 14 val. 32 min. vykusio telefoninio pokalbio metu sužinojęs, kad valstybės tarnautoja - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. 2008 m. gegužės 26 d. priėmė jo pageidaujamą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais - nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus - už jo pageidauto neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 priėmimą tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti prokurorei V. G. kyšį - suteikti 1000 tūkstančio litų vertės gynėjo baudžiamajame procese turtines paslaugas, siūlydamas nemokamai ginti Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00218-08 dėl 2008 m. gegužės 21 d. Rokiškio rajono ( - ) miestelio seniūno sumušimo įtariamuoju patrauktą V. G. giminaitį, tačiau ši kyšį atsisakė priimti.

204V. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore, organizuodama ir vadovaudama Rokiškio rajono policijos PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 6 d. apie 13-15 val. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už šioje baudžiamojoje byloje esančios 2007 m. rugsėjo 24 d. medicinos srities specialisto išvados Nr.G1589/07(05) dėl sveikatos sutrikdymo masto R. M. neteisėtą, pažeidžiant BPK 181 straipsnio numatytą tvarką, kopijos padarymą ir perdavimą advokatui A. K. , bei teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - šioje byloje gynusio įtariamąjį J. J. Rokiškio A. K. advokatų kontoros advokato padėjėjo M. L. 2008 m. sausio 28 d. prašymo leisti BPK 181 straipsnio tvarka daryti baudžiamosios bylos Nr. 83-1-0018-08 medžiagos kopijas patenkinimą - tiesiogiai savo naudai iš advokato A. K. priėmė 500 litų kyšį.

205Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu 2008 m. vasario 4 d. ir 6 d. A. K. vykdyto V. G. papirkimo bei 2008 m. vasario 6 d. V. G. įvykdyto 500 litų kyšio priėmimo epizoduose, ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi pernelyg akcentuota ir niekuo nemotyvuota kritine nuostata ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokuroro surinktų įrodymų ažvilgiu. Tuo tarpu nuteistieji A. K. ir V. G. savo apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras prieš juos panaudojo neteisėtą psichologinį poveikį, dėl kurio jie ikiteisminio tyrimo metu buvo priversti prisipažinti dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. A. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. parodymais, nes jie yra šeimos nariai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai yra netikslūs ir melagingi.

206Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

207Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

208Apklausta pirmosios instancijos teismo nuteistoji V. G. atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimą, ar prisipažįsta kalta, nurodžiusi, jog parodymus duos įrodymų tyrimo pabaigoje. Įrodymų tyrimo pabaigoje teismui dar kartą pasiūlius V. G. duoti parodymus, ji parodė, kad prisipažįsta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Ji taip pat nurodė, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, juos tvirtina, prašo jais tikėti ir jais remtis, duoti kokius nors išsamesnius parodymus teisme nepageidauja ir atsakinėti į klausimus nesutinka. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištyrus V. G. parodymus, 2008 m. birželio 11 d. duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka ištyrus prokurorui duotus V. G. parodymus, ji dar kartą patvirtino, kad šių parodymų esmė apklausų protokoluose surašyta teisingai, ir šiais jos parodymais galima tikėti, paskutinio žodžio metu V. G. nurodė, kad jokių nusikalstamų veikų ji nepadarė, paaiškino, kad yra psichologiškai paveikta prokuroro, ir prašė teismo ją išteisinti. Apeliacinės instancijos teisme V. G. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo neigė ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo dėl prokuroro J. L. daromo neteisėto psichologinio spaudimo.

2092008 m. birželio 11 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos V. G. prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apklausos metu ji parodė, kad dirbdama Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore, kontroliavo bylą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. M. ir atšvietė A. K. medicininės ekspertizės aktą. Pirmas įvykis, susijęs su kyšio davimu šioje byloje buvo 2008 m. vasario 4 d. apie 15-16 val. jos kabinete, esančiame Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje Rokiškyje, Vytauto gt. 17. Tada advokatas A. K. jai siūlė ir bandė palikti kyšį - voką su 500 litų, bet ji šį voką spėjo įbrukti advokatui A. K. atgal. Antras įvykis, susijęs su kyšio davimu, buvo 2008 m. vasario 6 d. apie 13-14 val. V. G. kabinete. Atėjęs atsiimti specialisto išvados, advokatas A. K. jai ant darbo stalo voke paliko 500 litų. A. K. kabinete buvo labai trumpai. V. G. paėmus voką, A. K. kabinete jau nebuvo. Po voko palikimo ant darbo stalo ji skambino advokatui A. K. į kontorą, norėdama grąžinti jam voką, parodyti, kad ekspertizės kopiją padarė ne dėl naudos, o iš draugiškumo. Tačiau A. K. nerado, todėl vokas su 500 litų liko pas ją. Pinigus V. G. panaudojo savo reikmėms (9 t., b. l. 36-41). Šiuos savo parodymus V. G. patvirtino 2008 m. birželio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. V. G. parodė vietą, kurioje ji 2008 m. vasario 4 d. grąžino A. K. kyšio dalyką – voką su 500 litų ir kurioje 2008 m. vasario 6 d. A. K. padėjo jai skirtą voką su 500 litų, kurį ji paėmė (9 t., b.l. 45-54). Minėtus parodymus V. G. taip pat patvirtino ir 2008 m. birželio 11 d. akistatoje su A. K. . Šios akistatos metu A. K. visiškai sutiko su V. G. parodymais apie jo veiksmus ir nurodė, jog jie yra teisingi (6 t., b. l. 29-31).

210Nukentėjusieji J. J. , N. J. ir A. J. , taip pat liudytojos I. J. ir D. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad 2008 m. sausio pabaigoje J. J. kreipėsi į advokatą A. K. teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje dėl nesunkaus kūno sužalojimo padarymo R. M. . A. K. sutiko ginti J. J. šioje baudžiamojoje byloje už 2500 litų atlyginimą. Ši suma jam buvo sumokėta. 2008 m. vasario 1 d. ir vėlesnių A. K. kontoroje Rokiškyje, ( - ), vykusių A. J. , N. J. ir J. J. bei A. K. ir M. L. susitikimų metu, A. K. paaiškino, jog siekiant jiems palankaus sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo, prokurorei reikės duoti kyšį, A. K. įvardytą kaip „saldainiukus“. Per kelis kartus N. J. , J. J. ir A. J. perdavė A. K. prokurorei papirkti skirtus pinigus – iš viso 2500 litų. Kiek pinigų A. K. iš tiesų perdavė prokurorei, jie nurodė nežinantys, tačiau iš A. K. kalbų suprato, jog tam tikrą dalį pinigų jis jai yra perdavęs.

211Apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius advokatas A. P. patvirtino, jog jo pažįstamas J. J. dar prieš kreipdamasis į STT jam skundėsi, kad A. K. iš jo šeimos reikalauja pinigų prokurorei, vadina prokurorei skirtus kyšius „saldainiukais“. Advokatas patarė J. J. kreiptis į teisėsaugos institucijas (27 t., b.l. 160-162). Iš esmės tokius pat parodymus A. P. davė ir pirmosios instancijos teisme (16 t., b.l. 60-61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai, taigi, liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2011, 2K-351/2014, 2K-481/2014, 2K-7-176-303/2015). A. P. parodymai yra tinkami įrodymai šioje baudžiamojoje byloje, patvirtinantys J. J. , N. J. , A. J. , I. J. ir D. J. parodymus, jog A. K. iš J. reikalavo pinigų prokurorei V. G. papirkti.

212Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, nors 2008 m. birželio 11-12 d. prokuroro vykdytoje apklausoje jo pozicija dėl kaltinimo buvo kitokia. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. 2008 m. birželio 11-12 dienomis apklaustas prokuroro A. K. pripažino, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, parodydamas, kad 2008 m. sausio 28 d. į jį dėl teisinės pagalbos teikimo Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08, kurioje buvo tiriamos nesunkaus kūno sužalojimo padarymo R. M. aplinkybės, kreipėsi J. Pokalbių su jais metu A. K. paklausė, kas iš Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorų organizuoja ir kontroliuoja šį ikiteisminį tyrimą. Jam buvo pasakyta, jog tai - Rokiškio rajono apylinkės prokurorė V. G. . Bendraudamas su J. savo kontoroje, esančioje Rokiškyje, ( - ), A. K. jiems yra pasakęs, jog su šia prokurore palaiko gerus santykius ir gali šiai prokurorei už jiems palankaus procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą – bylos nutraukimą - perduoti bendros 2500 litų sumos kyšį. Tam, kad perduotų prokurorei V. G. šį kyšį, A. K. iš J. yra gavęs 2500 litų. Realiai iš šios sumos prokurorei V. G. už jo pageidaujamus veiksmus 2008 m. vasario 4-6 dienomis A. K. davė 500 litų. Tam, kad pateisintų kyšiui skirtą 2500 litų sumą, A. K. su J. J. ir N. J. ją įformino teisinės pagalbos sutartimis. Be to, dėl viso pikto iš J. J. paėmė parašą ant tuščio teisinės pagalbos sutarties blanko. 2008 m. vasario 4 d. po pietų A. K. atėjo pas prokurorę V. G. į Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrą. Jis jos paprašė, kad ji „po senai pažinčiai“ neoficialiai, slaptai, kad niekas nesužinotų, atšviestų byloje esančią R. M. konstatuoto kūno sužalojimo specialisto išvadą. Kyšį V. G. davė, kai ji sėdėjo prie darbo stalo. Iš savo švarko kišenėje esančios piniginės išsitraukęs turimą 500 litų banknotą, jį, matant V. G. , įdėjo į standartinio laiško dydžio neužklijuotą voką, kurį turėjo su savimi atsineštoje dosjė, ir šį voką staigiai įkišo į ant prokurorės darbo stalo gulėjusią mažojo formato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso knygelę. Tai padaręs, apsisuko ir staigiai norėjo išeiti iš kabineto. Tačiau šią jo veiką pamačiusi prokurorė V. G. griebė voką su jame esančiais pinigais ir pradėjo jį brukti A. K. atgal, sakydama, jog „nedarytų čia nesąmonių“. A. K. suprato, kad šį kartą V. G. kyšį iš jo atsisakė priimti. Kitą dieną, 2008 m. vasario 5 d. prokurorė V. G. su juo susisiekė ir pasakė, jog jo prašomą R. M. sveikatos sutrikdymo specialisto išvadą atšvietė. Kaip kyšį prokurorei V. G. už šiuos veiksmus A. K. nusprendė duoti 500 litų. Pati V. G. pinigų iš jo nereikalavo, kyšį jai nešė savo iniciatyva. 2008 m. vasario 6 d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje, A. K. pas prokurorę V. G. apsilankė tarp 13.00-15.00 val. Kyšio padavimo procesas truko labai trumpai: įėjus A. K. pas prokurorę į tarnybinį kabinetą, V. G. padavė jo prašytą atšviestą R. M. kūno sužalojimų sunkumo specialisto išvadą, o jis voką su 500 litų įkišo tarp popierių, gulėjusių ant jos darbo stalo, ir staigiai išėjo. V. G. A. K. šį kartą nesivijo, nebruko šio jo palikto voko su pinigais, neskambino jam, reikalaudama, kad jis pinigus paimtų. Iš visų šių aplinkybių A. K. suprato, kad jo atneštą 500 litų kyšį V. G. paėmė (6 t., b. l. 32-35, 37-40). V. G. prokuroro vykdytų apklausų metu davė nuoseklius ir iš esmės su A. K. parodymais sutampančius parodymus (9 t., b.l. 8-12, 23-27, 74-75, 83-84).

213Apeliaciniame teisme A. K. teigė, kad pirmųjų 2008 m. sausio 28 d. ir vasario 1 d. susitikimų su J. metu jis nežinojo, kuris prokuroras kontroliuoja ikiteisminį tyrimą Nr. 83-1-00018-08, kuriame įtarimai pareikšti J. J. , N. J. ir A. B. , todėl negalėjo šių pokalbių metu pažadėti J. perduoti pinigų prokurorei V. G. , kaip kad nurodoma jam pareikštame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Jo teigimu, šios informacijos negalėjo žinoti ir į jį kreipęsis J. J. . Tokius apelianto teiginius paneigia aplinkybė, jog 2008 m. sausio 23 d., t.y. dar prieš J. J. kreipiantis į A. K. , Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. priėmė nutarimą skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. J. . Nutarime, patvirtindamas, jog jis jam paskelbtas, pasirašė pats J. J. (13 t., b.l. 138). Ši aplinkybė patvirtina, kad J. J. jau 2008 m. sausio 23 d. žinojo, jog ikiteisminį tyrimą jo baudžiamojoje byloje kontroliuoja prokurorė V. G. . Minėta aplinkybė taip pat patvirtina paties A. K. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jog pirmųjų susitikimų metu jis paklausė J., kas jų byloje kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir jam buvo atsakyta, kad tai yra Rokiškio rajono apylinkės prokurorė V. G. .

214Pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 30 d. redakcija) atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal šį baudžiamąjį įstatymą neturi reikšmės, kam asmuo ketino skirti reikalaujamus pinigus. Tarpininko kyšininkavimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą, pažadėtą arba duotą kyšį pažada pastarajam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba valstybės tarnautoją arba jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų. Tai, kokiomis priemonėmis ir būdais kaltininkas įgyvendina savo pažadą – ar skiria gautus pinigus pažado įgyvendinimui, ar pasilieka sau, ar apskritai perduoda juos su tuo visiškai nesusijusiems asmenims ar organizacijoms, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2012).

215Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. K. pasinaudodamas savo visuomenine Rokiškio A. K. advokato kontoros advokato padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokurorei V. G. , organizavusiai ir kontroliavusiai ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0018-08 dėl 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 1 d. apie 17-18 val., 2008 m. vasario 14 d. apie 13 val., 2008 m. balandžio 2 d. apie 13-15 val. Rokiškyje, ( - ) esančioje advokato A. K. kontoroje vykusių susitikimų metu J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. už 2500 litų kyšį pažadėjo paveikti Rokiškio rajono apylinkės prokurorę V. G. nurodydamas, kad perduos jai J. J. , N. J. ir A. J. jam dalimis perduotą 2500 litų kyšį, tačiau priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje negalima daryti išvados, kad A. K. minėtų susitikimų su J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. metu jiems nurodė, jog kyšį prokurorei perduos už tai, kad ji atitinkamai neteisėtai veiktų – neteisėtai ir nepagrįstai, nenustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktų ikiteisminį tyrimą Rokiškio rajono PK tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00018-08 Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

216Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis J. J. paaiškino, kad pokalbių apie kyšius prokurorei metu A. K. konkrečiai nenurodė, kokius veiksmus – teisėtus ar neteisėtus – jų naudai atliks prokurorė V. G. . J. J. teigimu, „advokatas sakė, kad jis viską sutvarkys, o paskui mums pasakys, kaip ir kas ten buvo“ (25 t., b.l. 117). Kitas nukentėjusysis – N. J. – apeliacinės instancijos teisme taip pat nenurodė, jog A. K. būtų pažadėjęs J., kad V. G. jų naudai atliks kokius nors neteisėtus veiksmus. Jis padavė A. K. pinigų „už kitus reikalus“. Tie „kiti reikalai“, kaip suprato N. J. , buvo kyšis prokurorei (26 t., b.l. 18). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad advokatui A. K. duoti pinigai, kaip nurodė pats advokatas, buvo skirti prokurorei, kad A. K. galėtų „kaip nors prieiti prie bylos“. Kokius veiksmus J. naudai atliks V. G. advokatas nedetalizavo (16 t., b.l. 55-56). 2008 m. balandžio 14 d. J. J. apklausos protokole – pareiškime nurodyta, kad A. K. jam paaiškino, jog kyšis prokurorei skirtas už N. J. , J. J. ir A. J. palankaus sprendimo priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą (1 t., b.l. 2). Analogišką A. K. nurodytą kyšio paskirtį 2008 m. vasario 14 d. apklausos protokoluose-pareiškimuose paminėjo ir N. J. (1 t., b.l. 5) bei A. J. (1 t., b.l. 10). Analizuojant nukentėjusiųjų J. J. , N. J. , A. J. parodymus, nuteistojo A. K. 2008 m. birželio 11-12 d. prokurorui duotus parodymus ir kitus bylos medžiagoje esančius duomenis, darytina išvada, kad A. K. J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. už 2500 litų kyšį pažadėjo paveikti Rokiškio rajono apylinkės prokurorę V. G. nurodydamas, jog perduos jai J. J. , N. J. ir A. J. jam dalimis perduotą 2500 litų kyšį, kad ji atitinkamai veiktų – priimtų jiems palankų procesinį sprendimą – nutrauktų ikiteisminį tyrimą.

217Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. vasario 4-6 d. įvykdyto papirkimo, o V. G. – pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto kyšio priėmimo, nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog kaltinimas šioje bylos dalyje grindžiamas vien tik kaltinamosios V. G. parodymais.

218Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad kaltinimas šioje bylos dalyje grindžiamas ne vien nuosekliais V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, bet ir V. G. ir A. K. akistatos metu gautais parodymais, V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, šie įrodymai patikrinti V. G. prokurorui duotais parodymais ir iš esmės su jais sutampančiais A. K. 2008 m. birželio 11-12 d. prokurorui duotais parodymais. Šių neprieštaringų bylos medžiagoje esančių duomenų visetas yra pakankamas apkaltinamajam nuosprendžiui šioje bylos dalyje priimti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kyšio davimas V. G. techninėmis priemonėmis ar kitu būdu nebuvo kontroliuojamas ar fiksuojamas, kyšiui skirti 500 litų nerasti ir nepaimti, o V. G. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kyšio sumos ekvivalentas negali būti vertinamas kaip kyšio priėmimą patvirtinantis įrodymas. Tokia išvada pirmosios instancijos teismas pernelyg apribojo įrodinėjimo priemonių panaudojimą šioje baudžiamojoje byloje. Kyšio davimo metu perduotų pinigų nesuradimas ir nepaėmimas netrukdo daryti išvadų dėl kaltumo padarius Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnyje numatytas veikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Be to, įrodymais baudžiamosiose bylose, inter alia ir bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų, gali būti visi faktiniai duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl net ir nesant minėtų pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų (kyšio davimo V. G. kontroliavimo ir fiksavimo techninėmis priemonėmis ar kitu būdu, taip pat kyšiui skirtų 500 litų suradimo ir paėmimo), kitų įrodymų, patikrintų nuosekliais ir sutampančiais A. K. ir V. G. prokurorui duotais parodymais, visetas yra pakankamas išvadai, kad 2008 m. vasario 4 d. apie 13-16 val. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančiame Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. tarnybiniame kabinete, siekdamas teisėto prokurorės V. G. veikimo vykdant įgaliojimus - palankaus procesinio sprendimo priėmimo – ikiteisminio tyrimo nutraukimo, A. K. tiesiogiai pasiūlė ir, įdėdamas į ant darbo stalo gulėjusį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, iš karto davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. , tačiau ši kyšį atsisakė priimti. Be to, A. K. 2008 m. vasario 6 d. apie 13-15 val. tame pat prokurorės V. G. tarnybiniame kabinete, siekdamas teisėto prokurorės V. G. veikimo vykdant įgaliojimus - palankaus procesinio sprendimo priėmimo – ikiteisminio tyrimo nutraukimo - tiesiogiai pasiūlė ir, padėdamas ant darbo stalo, iš karto davė 500 litų kyšį valstybės tarnautojai - Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei V. G. . V. G. , būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurore, organizuodama ir vadovaudama Rokiškio rajono policijos PK atliekamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo, 2008 m. vasario 6 d. apie 13-15 val. Rokiškyje, Vytauto gt. 17 esančios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame kabinete už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - palankaus procesinio sprendimo priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą - tiesiogiai savo naudai iš advokato A. K. priėmė 500 litų kyšį. Visi šie veiksmai buvo atlikti vykdant vieningą sumanymą. Kaip matyti iš A. J. , N. J. , J. J. parodymų, kuriuos patvirtina A. K. 2008 m. birželio 11-12 d. duoti parodymai prokurorui, A. K. buvo sumanęs prokurorei V. G. perduoti kyšį už palankaus procesinio sprendimo priėmimą – ikiteisminio tyrimo nutraukimą. A. J. , N. J. , J. J. parodymai taip pat patvirtina V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai. Nors jie patys ir nematė kyšio perdavimo V. G. momento, tačiau iš A. K. kalbų suprato, kad jis ruošiasi prokurorei perduoti 2500 litų kyšį ir dalį šių pinigų jau yra perdavęs.

2192008 m. vasario 4 ir 6 dienomis A. K. atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalį. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Tiek 2008 m. vasario 4 d., tiek ir 2008 m. vasario 6 d. A. K. atlikti veiksmai iš esmės yra tapatūs – voko su 500 litų padėjimas ant prokurorės V. G. stalo, tarp šių atskirų veiksmų praėjo trumpas laiko tarpas, 2008 m. vasario 6 d. prieš antrą kartą eidamas pas V. G. A. K. pasiruošė tokios pat pinigų sumos kyšio davimui iš anksto, o tai rodo, jog jau pirmojo A. K. apsilankymo pas V. G. metu susiformavusi tyčia perduoti V. G. kyšį buvo vieninga.

220A. K. padaryta tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalį sudaro idealiąją sutaptį su kita jo padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį. Sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą atlikti tam tikrą neteisėtą veiksmą jį gali padaryti prieš tai padarydamas kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, kvalifikuotinus kaip atskira nusikalstama veika. Kelių dienų laikotarpis (nuo 2008 m. vasario 1 d., kai A. K. pirmą kartą nurodė J. J. , kad jam reikalingi pinigai prokurorei papirkti, iki 2008 m. vasario 6 d., kai prokurorei buvo perduotas 500 litų kyšis) laikytinas pakankamai trumpu sprendžiant sutapties klausimą. A. K. veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, kilusio 2008 m. vasario 1 d. susitikimo su J. J. ir I. J. metu. Vieningas sumanymas šioje byloje yra lemianti aplinkybė konstatuojant nusikalstamų veikų sutapties pobūdį. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visų A. K. nusikalstamų veikų esmė buvo surasti būdus, kad būtų priimtas A. J. , J. J. ir N. J. palankus procesinis sprendimas – nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Taigi buvo vienas sumanymas, iš kurio kilo įvairios iniciatyvos advokatui A. K. bendraujant su prokurore V. G. , jiems sudarant tam tikrą veiksmų planą, kaip pasiekti norimą tikslą. Vieningo sumanymo buvimą A. K. veikose patvirtina ir jo paties prokuroro apklausos metu duoti parodymai, kad V. G. perduoti 500 litų buvo dalis iš A. J. , J. J. ir N. J. perduotų 2500 litų, skirtų prokurorei papirkti. Atskiri tokio sumanymo veiksmai įgavo skirtingų nusikalstamų veikų požymius, tačiau buvo vienijami vieno bendro sumanymo, nukreipti į vieningą tikslą paveikti V. G. , kad ši priimtų A. J. , J. J. ir N. J. palankų procesinį sprendimą – nutrauktų ikiteisminį tyrimą.

221Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir V. G. teigia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir bylą kontroliuojantis prokuroras prieš juos vartojo neteisėtą psichinį poveikį, taip ikiteisminiame tyrime priversdami juos prisipažinti dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tokie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjant bylą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu prieš V. G. ar A. K. buvo naudojami neteisėti psichinės prievartos veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji turėjo teisę skųsti prokuroro atliktus proceso veiksmus ir nutarimus aukštesniajam prokurorui. Šia teise nuteistieji, o ypač A. K. , aktyviai naudojosi. Tai, kad realizavus gynybai suteiktas procesines galimybes buvo priimti nuteistiesiems nepalankūs sprendimai, negali būti pagrindu kvestionuoti ikiteisminio tyrimo teisingumą. Abu nuteistieji, būdami teisininkai, baudžiamojo proceso specialistai, ir išmanydami įstatymus, suprato prisipažinimo ikiteisminiame tyrime reikšmę, suvokė gresiančią atsakomybę už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Negalima paneigti, kad su asmeniu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai gali jam sukelti tam tikrus nemalonius pojūčius, nepatogumus, psichologinį diskomfortą, tačiau apie neteisėtą psichinį poveikį galima spręsti tik esant objektyviems tokio pobūdžio poveikį patvirtinantiems duomenims. Šios bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro įtariamųjų įkalbinėjimas, įtikinėjimas prisipažinti, papasakoti tiesą apie bylos aplinkybes, tokių įtariamųjų veiksmų (prisipažinimo ar neprisipažinimo) pasekmių – tiek teigiamų, tiek neigiamų – išaiškinimas, prieštaravimų parodymuose atskleidimas nelaikytinas neteisėtu psichiniu ar psichologiniu poveikiu. Iš esmės tai yra teisėti tardymo metodai ir priemonės.

222A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, kuriomis leista dėl jo atlikti Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnyje numatytą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, A. J. , J. J. ir N. J. leista dėl A. K. atlikti Lietuvos Respublikos BPK 158 ir 160 straipsniuose numatytus savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmus, taip pat ir slaptą sekimą, minėtus veiksmus fiksuoti panaudojant technines priemones, darant vaizdo ar garso įrašus bei Lietuvos Respublikos BPK 159 straipsnyje numatytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, yra neteisėtos. Apelianto teigimu, Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai vertino J. J. , N. J. ir A. J. kartu su STT Panevėžio valdybos pareigūnais, vykdant neteisėtus provokuojančius veiksmus, gautą informaciją kaip įrodymus, atitinkančius Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus.

223Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodyta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje nurodyta, kad niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą; kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasekmių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas. Minėto Konvencijos straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

224Lietuvos Respublikos BPK yra numatyti atvejai, kada gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus ir piliečio teisės (Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159, 160 straipsniai). Valstybės kovoje su įvairių formų nusikalstamumu yra pateisinama ir būtina kurti tokias specialias priemones, metodus ir juos naudoti atskleidžiant nusikaltimus, nustatant kaltininkus, kadangi kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai padaryti labai sunku. Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159, 160 straipsniuose numatytus veiksmus atliekantiems subjektams valstybė suteikia ypatingas teises tam tikra apimtimi riboti žmogaus ir piliečio konstitucines teises, tačiau šių veiksmų atlikimo metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės, atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Atliekant Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159, 160 straipsniuose numatytus veiksmus draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Vykdant šiuos veiksmus, ypatingą svarbą turi teisėtumo, žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo principai, prieš šiuos principus negali būti laikomas prioritetiniu viešojo intereso apsaugos principas, priešingu atveju būtų ne tik pažeidžiamos atskirų piliečių teisės, bet iškiltų grėsmė ir pilietinės visuomenės teisėms, valstybės demokratinei sandarai. Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose įrodymai yra surinkti Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsnių tvarka turi itin atidžiai tikrinti šių įrodymų leistinumą, jų atitikimą Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimams. Viešu interesu negalima pateisinti tokių įrodymų, kurie gauti peržengus valstybės specialiųjų tarnybų pareigūnų veiksmų ribas, t. y. išprovokavus nusikaltimą, panaudojimo. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Provokacijos sąvoka yra pateikta A. K. ir V. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Teismų praktikoje provokacijos sąvoka aiškinama kiek plačiau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tos veikos nebūtų padaręs. Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose numatyti veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis; taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus. Nagrinėjant bylą teisme, valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), o tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltininko elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose).

225Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 pradėtas 2008 m. balandžio 14 d. pagal J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. apklausų protokolus - pareiškimus dėl advokato A. K. veiksmų (1 t., b.l. 1-11). 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko nutartimi leista klausytis A. K. telefoninių pokalbių mobilaus ryšio telefono abonentu, skambinant iš mobilaus ryšio telefono ar į jį, bei kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti bei daryti jų įrašus trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 15 d. Tokius pat veiksmus šia nutartimi leista atlikti ir dėl R. M. (11 t., b.l. 11). Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi Lietuvos Respublikos STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnui Ž. K. , J. J. ir N. J. leista prieš A. K. atlikti slaptus tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, ir slaptą sekimą. 2008 m. balandžio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Lietuvos Respublikos STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnui Ž. K. , J. J. , N. J. ir A. J. leista prieš A. K. , M. L. ir V. G. atlikti slaptus tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, ir slaptą sekimą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi J. J. , N. J. ir A. J. leista atlikti Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje bei 233 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus (5 t., b.l. 49-50, 88-89, 105-106). Visomis šiomis nutartimis nurodytus veiksmus atliekantiems asmenims leista juos fiksuoti panaudojant technines priemones, darant garso bei vaizdo įrašus ar fotografuojant. Atsižvelgiant į šių nutarčių priėmimo metu baudžiamosios bylos medžiagoje buvusius faktinius duomenis (2008 m. balandžio 14 d. pagal J. J. , N. J. , A. J. ir I. J. apklausų protokolus – pareiškimus, taip pat vėlesnių nutarčių priėmimo metu turėtus nukentėjusiųjų apklausos protokolus, 2008 m. balandžio 17 d. N. J. pateikto mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolo priede esančioje suvestinėje užfiksuotus duomenis), darytina išvada, jog leidimai atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, slaptus tyrimo veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, ir slaptą sekimą, taip pat atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo suteikti teisėtai – turint pakankamai faktinių duomenų apie A. K. galimai daromas nusikalstamas korupcinio pobūdžio veikas.

226Tačiau net ir nustačius, jog Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose numatytų procesinių prievartos priemonių taikymui yra faktinis ir teisinis pagrindas, tam, jog teismas pripažintų taikant šias procesines prievartos priemones surinktus duomenis įrodymais, svarbu ne tik tai, kad jų taikymas būtų sankcionuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų. Minėtas procesines prievartos priemones teisėtomis daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Realizuojant Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones galima tik fiksuoti galimai daromas nusikalstamas veikas, negalima įtariamų asmenų provokuoti ar kitaip skatinti nusikalsti. Nustatant provokaciją turėtų būti ne vien tik atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones taikančių subjektų veikimo būdą jų realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką). Provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant aplinkybes, nesusijusias su šių subjektų veiksmais, visumos.

2272008 m. balandžio 17 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo užfiksuotas 2008 m. balandžio 16 d. nuo 13.44 val. iki 14.15 val. advokato A. K. kontoroje ( - ), Rokiškyje, vykusio pokalbio tarp N. J. , A. K. bei M. L. turinys (5 t., b.l. 52-60). Pokalbio pradžioje N. J. paklausus, ar tyrime yra kokių nors naujienų, A. K. atsako, jog „naujienų jokių, tyrimas tęsiasi”. A. K. pasiūlo N. J. pasakyti, kokius prašymus ikiteisminiame tyrime jis norėtų pateikti prokurorei ir tyrėjai. N. J. , žinodamas, jog pokalbis yra fiksuojamas garso įrašymo priemonėmis, pradeda kurstyti A. K. , sakydamas „jūs paėmėt ir paskambinot, pasakėt, kad su R. taikytis reikia”. A. K. atsako, jog niekas J. neverčia taikytis su R. M. . Toliau pokalbio metu A. K. paaiškina N. J. , jog „aš galiu grąžinti honorarą ir jūs galit su manim nutraukti sutartį ir darykit, ponai įtariamieji, ką norit”, teigia „arba jūs manęs atsisakot, arba jūs einat su kitu advokatu, eikit, darykit, ką norit”. N. J. kalbėdamasis su A. K. nurodo, kad nutraukus dėl jo pradėtą ikiteisminį tyrimą jis nenori turėti teistumo, taip skatindamas A. K. vietoj teisėtų veiksmų – susitaikymo su R. M. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu - pasirinkti neteisėtus – paveikti R. M. , jog šis pakeistų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus melagingais. A. K. , reaguodamas į N. J. pageidavimą, paaiškina, jog yra galimybė „bylą nutraukti, kadangi M. ten kalbės tokius parodymus kokius jūs norit. Jis duos tokius parodymus, kokie jums yra palankūs, ir byla nutrūks parengtiniame tyrime, ikiteisminis tyrimas nutrūksta, nėra jokių procesinių pasekmių nei jum, nei jūsų broliui, nei kitam. Niekas nekalba apie tai”. A. K. akcentuoja, jog galima laukti, kol byla bus perduota į teismą ir gintis teisme. N. J. tyčia viso pokalbio metu aiškiai neatsakant, kokį gynybos būdą jis renkasi, A. K. dar kelis kartus pakartoja „jūs man sakykit kaip norit, aš taip darysiu”, „tai jūs spręskit, spręskit ir pasakykit savo nuomonę“. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad A. K. iš esmės atsisako toliau vykdyti nusikalstamą veiką N. J. interesais, siūlo grąžinti gautus pinigus, N. J. susirasti kitą advokatą, tačiau pareigūnų kontroliuojamas N. J. nėra pasyvus nusikalstamos veikos stebėtojas, jis pirmas pradeda pokalbį apie galimybę susitikti su R. M. ir pokalbio metu pateikia savo poziciją, kad jam netinka susitaikymas su R. M. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais, o ikiteisminis tyrimas jo baudžiamojoje byloje turi būti nutrauktas jį reabilituojančiais pagrindais. N. J. tokį pageidavimą motyvavo tuo, jog dirba vadovaujantį darbą privačioje įmonėje, tačiau jis nedirbo nei valstybės tarnyboje, nei teisėsaugos institucijose, nei kitokiame darbe, kurio tolesnį tęsimą užkirstų bylos nutraukimas N. J. ir R. M. susitaikius Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindais. Šiuo atveju N. J. , kurį A. K. išsamiai informavo apie jam ir kitiems įtariamiesiems nepalankią medicinos specialistų išvadą, jog R. M. galėjo būti sužalotas beisbolo lazda, ir esant šiai aplinkybei būtų sunku gintis bylą nagrinėjant teisme, nurodydamas, jog nenori teisinių padarinių, kylančių bylą nutraukus Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), sukūrė tokią situaciją, kurioje A. K. , siekdamas įgyvendinti kliento pageidavimą, buvo sukurstytas veikti neteisėtai. Suvokdamas, jog pokalbis su A. K. yra fiksuojamas garso įrašymo priemonėmis, N. J. tyčia vengė pasirinkti kurį nors jo gynybos būdą, nors atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir jo paties pageidavimus, vienintelis galimas būdas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamuosius reabilituojančiais pagrindais buvo neteisėtas – paveikti nukentėjusįjį R. M. ir liudytoją D. G. , jog šie duotų tikrovės neatitinkančius parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Tuo tarpu A. K. pokalbio su N. J. metu, ne vieną kartą pažymėjo, jog susitikimas ir derybos su R. M. visiškai priklauso nuo N. J. ir J. J. valios, siūlė grąžinti jam sumokėtą honorarą ir nutraukti sutartį dėl gynybos. Nors nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai šioje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo sankcionuoti tik nuo 2008 m. balandžio 24 d., iš esmės jau nuo 2008 m. balandžio 16 d. N. J. , kontroliuojamas pareigūnų ir atlikdamas savo tapatybės neatskleidžiančio asmens veiksmus, ne tik pasyviai fiksavo A. K. veiksmus, bet ir keldamas pageidavimus nutraukti ikiteisminį tyrimą reabilituojančiais pagrindais, kurstė A. K. , o per jį ir V. G. , neteisėtai veikti. Byloje nenustatyta, kad jeigu N. J. nebūtų pageidavęs nutraukti bylą reabilituojančiais pagrindais, A. K. ir V. G. patys savo iniciatyva būtų ėmęsi daryti poveikį R. M. ir D. G. , jog šie duotų melagingus parodymus apie sužalojimo R. M. padarymo aplinkybes; pagaminti netikrus dokumentus – ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus; neteisėtai ir nepagrįstai nutraukti ikiteisminį tyrimą; trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas; sunaikinti ikiteisminio tyrimo dokumentus. V. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, jog ji paaiškino A. K. apie galimybę byloje pritaikyti kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymo institutą, tačiau maždaug nuo 2008 m. balandžio mėn. vidurio ar pabaigos, t.y. nuo to momento, kai N. J. , J. J. ir A. J. pradėjo vykdyti STT užduotį, A. K. jai pradėjo aiškinti, kad jo klientui N. J. toks bylos nutraukimo būdas netinka. Apeliaciniame teisme atsakydamas į klausimą, kodėl 2008 m. balandžio 16 d. A. K. pasiūlius nutraukti teisinės pagalbos sutartį ir grąžinti honorarą, jis su šiuo pasiūlymu nesutiko, N. J. nurodė, jog jis vykdė STT pareigūnų užduotį (26 t., b.l. 21). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad visi A. K. ir V. G. veiksmai, atlikti nuo 2008 m. balandžio 16 d., laikomi išprovokuotais. Faktiniai duomenys, surinkti provokavimo metu, nelaikomi įrodymais. Išprovokuota veika negali būti laikoma nusikalstama, A. K. ir V. G. veikos, padarytos nuo 2008 m. balandžio 16 d., negali būti kvalifikuojamos kaip nusikaltimai, todėl A. K. , kuris nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir V. G. , nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį dėl šių epizodų išteisinami, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

228A. K. ir V. G. išteisinus dėl minėtų jiems pareikštų kaltinimų, nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo nei toje dalyje, kurioje prašoma nuteisti A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl 2008 m. gegužės mėn. pradžioje, 2008 m. gegužės 5-12 d. ir 2008 m. gegužės 28 d. vykdyto V. G. papirkimo, nei dalyje, kurioje prašoma perkvalifikuoti A. K. ir V. G. veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį.

229Šioje byloje, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (nuteistuosius A. K. ir V. G. dėl vienų veikų išteisinant, o dėl kitų priimant apkaltinamąjį nuosprendį), spręstinas klausimas ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių pakeitimo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

230Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios bendrosios taisyklės, kad taikomas veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, vieną išimčių numato Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalis, kur nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai reiškia, kad keičiantis įstatymui, turi būti palyginama, kurios redakcijos nuostatos yra palankesnės, ir taikomos būtent jos. Įstatymas turi atgalinio veikimo galią tik taikant palankesnį baudžiamąjį įstatymą.

231Bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias. A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. birželio 30 d.) redakcijoje už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo numatyta tik arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.) redakcijoje nurodoma, kad už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Palyginus ankstesnę Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies redakciją su šiuo metu galiojančia, matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą straipsnio sankcijoje atsirado naujų bausmių rūšių – bauda ir laisvės apribojimas, tačiau padidinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė. Jeigu atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, jam gali būti paskirta nauja švelnesnė bausmės rūšis, šis įstatymas kaltininkui yra švelnesnis, taigi, veika kvalifikuojama ir bausmė skiriama būtent pagal šį įstatymą. Bauda laikoma švelnesne bausmės rūšimi nei areštas ar laisvės atėmimas, todėl šiuo atveju, skiriant A. K. bausmę, taikoma Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2016 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-2780 ir įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.

232Analogiškai spręstinas ir V. G. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį klausimas. V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) redakcijoje už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo numatytos teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.) redakcijoje nurodoma, kad už šią nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Bauda laikoma švelnesne bausmės rūšimi nei teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas, todėl šiuo atveju, skiriant V. G. bausmę, taikoma Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2016 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-2780 ir įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.

233Įvertinus A. K. asmenybę (nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, kartą baustas administracine tvarka), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, A. K. paskirtos bausmės subendrintinos, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

234V. G. neteista, administracine tvarka nebausta, tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai už Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

235Nukentėjusieji A. J. , J. J. ir N. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad visa kyšio davimo, kaip neteisėtos veikos, iniciatyva priklauso A. K. , o apeliantai neturėjo tikslo, nesiekė ir neplanavo duoti pinigus kaip kyšį, jie tik siekė kompensuoti advokato turėtas išlaidas. Skunde nukentėjusieji taip pat nurodo, kad teismas klaidingai vertino 2500 litų sumokėjimą R. M. , teigdamas, kad nustatyta, jog advokatas A. K. perdavė pinigus R. M. J. valia ir sutikimu, pastariesiems susitikimo metu neturint reikiamos pinigų sumos sumokėti R. M. . STT pareigūnai nurodė ne tik kaip J. turėtų elgtis bendraudami su advokatu A. K. , bet ir davė J. J. 2500 litų, kurie 2008 gegužės 26 d. perduoti R. M. kaip taikos sutarties patvirtinimas. Tai buvo sankcionuotas teisėsaugos insititucijos nusikalstamos veikos imitavimo epizodas, bet ne veiksmas, atitinkantis tikrąją šalių valią, kaip teigia savo nuosprendyje teismas.

236Ikiteisminio tyrimo metu A. J. , N. J. ir J. J. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustačius Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmuo, už papirkimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiuoju nepripažįstamas, o kyšis, perduotas kyšio gavėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojamas. Kyšis, duotas su teisėsaugos institucijų žinia, nekonfiskuojamas ir grąžinamas jo savininkui. Dėl panaudotos apgaulės ir siekio pasipelnyti iš apgautų klientų padarytos nusikalstamos veikos iš tiesų yra panašios į sukčiavimą, tačiau sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus jos vertintinos kaip tarpininko kyšininkavimas (naujesnis pavadinimas – prekyba poveikiu). Tarpininko kyšininkavimo (prekybos poveikiu) norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016). Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog A. J. , N. J. ir J. J. suprato, kad A. K. perduoda pinigus, kuriuos šis kaip kyšį perduos ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei V. G. . Apeliaciniame skunde kyšiui skirti pinigai nepagrįstai įvardijami kaip advokato turėtos išlaidos, kurias apeliantai geranoriškai stengėsi atlyginti. Iš civilinių ieškinių dydžio matyti, jog apeliantai nori susigrąžinti ne tik kyšiui skirtus pinigus, bet ir A. K. už suteiktas teisines paslaugas sumokėtus pinigus. Bylos duomenimis, tam tikrus J. J. ir N. J. gynybos veiksmus ikiteisminiame tyrime atliko tiek A. K. , tiek ir jo padėjėjas M. L. . Advokato atlyginimas yra kliento ir advokato susitarimo reikalas, o ginčai dėl šio atlyginimo sprendžiami civiline tvarka arba pagal Advokatūros įstatymo 51 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog J. J. , N. J. ir A. J. , duodami tarpininkui A. K. kyšį, patys elgėsi nusikalstamai ir buvo atleisti nuo Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės tik nustačius Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl A. K. nusikalstamų veiksmų J. patyrė neturtinę žalą.

237Dėl prokuroro J. L. šališkumo

238Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria patenkintas nuteistosios V. G. gynėjo G. D. pareikštas nušalinimas valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui J. L. ir šis nuo tolesnio dalyvavimo baudžiamosios bylos procese buvo nušalintas, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes iki priimant minėtą nutartį nebuvo konstatuoti Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai.

239Nušalinimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; bei jei 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas, remiantis teismų praktika, turi du aspektus. Pirma, prokuroras turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas prokuroras negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, prokuroras turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.

240Prokuroras J. L. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu nušalintas dėl to, jog jo neformalus bendravimas su V. G. gynėju G. D. sukėlė pagrįstų abejonių J. L. nešališkumu ir objektyvumu nagrinėjamoje byloje (15 t., b.l. 137-138). Pareiškime dėl prokuroro nušalinimo gynėjas G. D. nurodė, kad 2009 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teisme vykusio posėdžio metu prokuroras J. L. paskelbė kaltinamąjį aktą. Baigus skaityti kaltinamąjį aktą posėdžio pirmininkas uždavė V. G. klausimą ar ji prisipažįsta kalta, į kurį V. G. atsakė, kad į visus klausimus atsakys ištyrus byloje esančius įrodymus. Teismui padarius pertrauką prokuroras J. L. paklausė G. D. ar jis patarė V. G. išdėstyti tokią klaidingą poziciją. G. D. atsakius, kad šią poziciją pasirinko jo ginamoji V. G. , prokuroras nurodė, kad ši klaidinga pozicija panaikina visus V. G. ir prokuroro J. L. susitarimus dėl bylos eigos ir baigties.

241Baudžiamasis procesas privalo būti sąžiningas, o nešališkumas yra vienas iš sąžiningo proceso požymių. Šioje byloje nėra Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių prokuroras J. L. negalėtų dalyvauti procese. Tačiau vertinant Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes, būtina įvertinti ir objektyvaus šališkumo aspektą, t.y. būtina įvertinti ne tik prokuroro J. L. ir V. G. gynėjo G. D. pokalbį, bet ir tai, ar prokuroro J. L. veiksmai viso proceso metu negalėjo proceso dalyviams, visų pirmą nuteistiesiems V. G. ir A. K. , sukelti pagrįstų abejonių prokuroro nešališkumu.

242Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme prokuroras J. L. nurodė, kad jis dirba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente. Jo darbo specializacija – korupcinio pobūdžio nusikaltimai, kuriuos padaro valstybės tarnautojai ir teisėsaugos pareigūnai. Pagal savo specializaciją ir kompetenciją prokuroras J. L. tyrė ir šią baudžiamąją bylą, kurioje buvo įtariami, kaltinami ir nuteisti prokurorė V. G. ir advokatas A. K. . Kaip minėta, nėra nustatyta, kad prokuroras J. L. byloje būtų daręs kokį nors neteisėtą psichologinį ar psichinį spaudimą V. G. ir A. K. , nuteistiesiems ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus, prisipažįstant padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau įvertinus visus prokuroro J. L. veiksmus tiek šioje byloje, tiek ir kitose bylose, susijusiose su V. G. ir A. K. , nuteistieji (įtariamieji, kaltinamieji) A. K. ir V. G. turėjo pagrindą manyti, kad prokuroras J. L. nėra nešališkas. Prokuroras J. L. , užimantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareigas, pats asmeniškai tyrė ne tik šią bylą, bet ir kitas baudžiamąsias bylas, susijusias su V. G. ir A. K. . Prokuroras J. L. 2008 m. birželio 18 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje dėl A. K. galimai apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos, kuris vėliau buvo išskirtas į atskirą tyrimą, taip pat 2009 m. rugpjūčio 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 83-1-00384-09 dėl poveikio liudytojams darymo, nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00156-08 dėl A. N. nužudymo, įtariamajam V. P. Š. nusižudžius, kaip prokuroras kontroliavo jam pavestą atnaujintą ikiteisminį tyrimą Nr. 83-1-00018-08 dėl nesunkaus R. M. sveikatos sutrikdymo. Visos šios bylos nebuvo susijusios nei su korupcija, nei su organizuotu nusikalstamumu, t.y. nepriklausė prokurorui J. L. tirti pagal tiesioginę kompetenciją. Be to, susipažinus su šių baudžiamųjų bylų medžiaga, matyti, kad asmenims, davusiems V. G. ar A. K. nepalankius parodymus, buvo taikomos procesinės privilegijos. 2008 m. spalio 16 d. nutarimu prokuroras J. L. nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 83-2-00018-08 dėl R. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, esant Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatytoms baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms – veikimui būtinosios ginties situacijoje ir sulaikant asmenį, padariusį nusikalstamą veiką (13 t., b.l. 209-222). 2008 m. spalio 16 d. prokuroro J. L. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas, dėl šio nutarimo pasisakoma tik tiek, kiek tai liečia prokuroro ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl prokuroro J. L. nešališkumo. Prokuroras J. L. nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 83-2-00018-08 nurodydamas, kad J. J. , N. J. ir A. B. veiksmai, atlikti ginant A. J. nuo R. M. pavojingo kėsinimosi – R. M. kumščiais suduodant ne mažiau penkis kartus, jį atplėšiant nuo A. J. ir jį pargriaunant, laikytini teisėtais. Esant būtinosios ginties situacijai šie asmenys gindami A. J. nuo pavojingo kėsinimosi neperžengė būtinosios ginties ribų, todėl elgėsi teisėtai. Pasibaigus būtinosios ginties situacijai jų veiksmai peraugo į asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą, kurio teisėtumo ribų J. J. , N. J. ir A. B. taip pat neperžengė. Šie 2008 m. spalio 16 d. nutarimo motyvai ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas kelia abejones dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. Abejotina, kad tvirto ir sportiško sudėjimo N. J. , kuris įvykio metu buvo 28 metų amžiaus, yra 190 centimetrų ūgio ir sveria apie 120 kilogramų, taip pat J. J. , kuriam įvykio metu buvo 22 metai, ūgis - 185 centimetrai, o svoris - apie 110 kilogramų, kartu su A. B. neišvengiamai reikėjo R. M. , kurio amžius tuo metu buvo 40 metų, ūgis 170 centimetrų, svoris – 82 kilogramai, galimai pagaliu, panašiu į beisbolo lazdą, padaryti tokius sužalojimus kaip muštinė žaizda kairiajame momenyje, poodinės kraujosruvos kakle, viršutinėje lūpoje ir kairiojoje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairiojoje šlaunyje ir galvos smegenų sukrėtimas, kad teisėtai apgintų A. J. nuo R. M. pavojingo kėsinimosi ir jį sulaikytų. Analizuojant šį epizodą pažymėtina, kad V. G. buvo nuteista už tai, jog kitu, tikrųjų faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiu, pagrindu nutraukė tą patį ikiteisminį tyrimą – nurodydama, kad R. M. susižalojo galvą pats, apsvaigęs nuo alkoholio neatsargiai elgdamasis malkinėje.

243Visos išvardintos aplinkybės proceso dalyviams, o būtent V. G. ir A. K. , galėjo pagrįstai kelti abejones prokuroro J. L. nešališkumu. Šios aplinkybės susijusios ne tik su 2009 m. balandžio 7 d. vykusiu prokuroro J. L. ir V. G. gynėjo advokato G. D. pokalbiu, bet su viso proceso sąžiningumo principu. 2009 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl prokuroro J. L. nušalinimo yra teisėta ir pagrįsta. A. K. 2009 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teisme taip pat pareiškė nušalinimą prokurorui J. L. , teigdamas, jog prokuroras ikiteisminio tyrimo metu pažeidė įvairias baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir panaudojo prieš A. K. psichinį smurtą, šiais A. K. prašyme nurodytais motyvais nebuvo pagrindo nušalinti prokurorą J. L. , tačiau jau aptartos aplinkybės dėl proceso sąžiningumo egzistavo ir A. K. prašymo dėl nušalinimo padavimo metu. 2008 m. balandžio 8 d. teismui nušalinus prokurorą J. L. , kad ir kitais pagrindais, iš esmės buvo palankiai A. K. išspręstas ir jo 2008 m. balandžio 7 d. prašymas.

244Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

245panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje:

246A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 4 d. įvykdyto papirkimo) neįrodžius kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

247A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto papirkimo) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

248ir priimti naują nuosprendį:

249A. K. , pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

250Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bei bausmių bendrinimo:

251A. K. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.), skirti bausmę – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą;

252vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirti galutinę subendrintą bausmę - 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio baudą.

253Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinę subendrintą bausmę įskaityti A. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. birželio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2010 m. kovo 9 d. (vieną suėmimo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai) ir laikyti, jog A. K. atliko jam paskirtą bausmę.

254Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bei priimti naują nuosprendį:

255A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

256A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

257A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

258Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d. įvykdyto kyšininkavimo) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, ir priimti naują nuosprendį:

259V. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.) ir skirti jai bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

260Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis skirti nuteistajai V. G. baudžiamojo poveikio priemonę - 500 Lt (144,81 Eur) dydžio turto konfiskavimą.

261Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 1 dalį bei priimti naują nuosprendį:

262V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

263V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

264V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

265V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

266V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

267Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3... 4. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2010... 5. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį... 6. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį... 7. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 22... 8. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182... 9. Baudžiamoji byla dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182... 10. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 11. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 12. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 13. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 14. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 15. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 231... 16. A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 303... 17. V. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5... 19. V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį... 20. Nukentėjusiųjų I. D. , A. J. , N. J. ir J. J. civiliniai ieškiniai atmesti,... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 22. A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį už tai,... 23. A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228... 24. V. G. , būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės... 25. Nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. vykusių telefoninių... 26. Vykdydamas šį V. G. nurodymą, A. K. , koordinuodamas bendrininkų veiksmus... 27. M. L. , vykdydamas šį A. K. nurodymą, veikdamas su A. K. , 2008 m.... 28. V. G. , sužinojusi, jog 2008 m. balandžio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr.... 29. A. K. , koordinuodamas ir vadovaudamas bendrininkų veiksmams, 2008 m.... 30. M. L. , vykdydamas šį A. K. perduotą nurodymą, 2008 m. balandžio 24 d. nuo... 31. Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – A. J. , veikusiam pagal... 32. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės mėnesio viduryje,... 33. Tuo pačiu metu V. G. , A. K. reikalaujant, 2008 m. gegužės 10 d. - 2008 m.... 34. Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – J. J. , veikusiam pagal... 35. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės 27 d. apie 14 val. -... 36. Tuo pačiu metu V. G. , vykdydama A. K. nurodymus, 2008 m. gegužės 27 d.... 37. Šiais A. K. organizuotais veiksmais Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros... 38. Be to, šiais veiksmais, kuriuos Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros... 39. A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį dėl... 40. A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1... 41. A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 22... 42. Be to, A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį... 43. A. K. taip pat išeisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį... 44. A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl... 45. A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2... 46. A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl... 47. A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2... 48. A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl... 49. V. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl... 50. Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 51. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu... 52. Apeliantas taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 53. Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 9 dalimis, 5... 55. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 56. Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis... 57. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 58. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 59. Be to, skundžiamame nuosprendyje tose dalyse, dėl kurių paduotas šis... 60. Pirmosios instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad A. K. proceso... 61. Apeliantas taip pat nurodė, kad liudytoja E. R. , kurios 2009 m. birželio 9... 62. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2010 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu... 63. Taigi šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje neatsižvelgta į bylos... 64. Vienas iš įrodymų šaltinių, kuriuo šioje byloje visuose epizoduose buvo... 65. Apeliantas skunde nurodo, kad šioje byloje yra iškilęs advokato ir kliento... 66. Vienas pagrindinių advokatų veiklos principų yra teisėtumas (Advokatūros... 67. Tam, kad advokatui baudžiamojoje byloje būtų taikomas gynėjo ir įtariamojo... 68. Nors prokuroras baigiamojoje kalboje dėl pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą... 69. Byloje yra nustatyta, kad 2008 m. balandžio 25 d. - 2008 m. gegužės 26 d.... 70. Taigi šiuose neteisėtai surinktais pripažintuose 2008 m. balandžio 25 d. -... 71. Apeliantas skunde pažymi, kad 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų... 72. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje keliami papildomi reikalavimai... 73. Kadangi reikalavimo dėl kiekvienos ikiteisminio tyrimo metu naujai... 74. Vertinant advokato A. K. pokalbius advokato profesinės paslapties aspektu,... 75. Analogiški A. K. neteisėti veiksmai nustatyti ir nuo pat pirmųjų su L. T.... 76. Kaip minėta apelianto skunde, vienas pagrindinių advokatų veiklos principų... 77. Kiekviena teismo išvada turi būti grindžiama bylos duomenimis. Byloje nėra... 78. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš sunkių nusikaltimų (koks... 79. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad 2008 m. birželio 25 d.... 80. Apeliantas nesutinka, kad pasikėsinimo sukčiauti prieš V.P. Š. , L. T. ir... 81. 2008 m. birželio 26 d. apklausta kaip liudytoja L. T. nurodė, kad A. K. jo... 82. Nepagrįsta ir nuosprendyje esanti išvada, kad 2008 m. birželio 25 d. - 2008... 83. Nuspręsti ar pakanka duomenų pradėti naują ikiteisminį tyrimą - viena iš... 84. Apelianto nuomone, taip pat nepagrįsta ir skundžiamo nuosprendžio išvada,... 85. Kaip jau nurodyta, byloje yra prokuroro 2008 m. birželio 27 d. tarnybinis... 86. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais ir teigia, kad A. K. nepagrįstai... 87. Pirmosios instancijos teismas pripažino esant įrodyta, kad advokatas A. K.... 88. Byloje nustatyta ir tai, kad būtent už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą,... 89. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K. 2008 m.... 90. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. K.... 91. Vertindamas A. K. ir V. G. veiksmus jų įrodytumo aspektu 2008 m. vasario 4... 92. Pirmosios instancijos teismo atliktas A. K. ir V. G. veiksmų vertinimas... 93. Be to, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu tiek prokurorui, tiek ikiteisminio... 94. Šioje byloje gynyba ir kaltinamasis A. K. turėjo visas galimybes įgyvendinti... 95. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija A. K. išteisinimą pagal Lietuvos... 96. 2010 m. birželio 11 d. prokuroro apklausiamas kaip įtariamasis A. K. parodė,... 97. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 98. Iš V. G. parodymų seka, jog ji prokuroro tarnyba piktnaudžiavo ir advokato... 99. Prokuroro skunde nurodoma, jog tarp civilinio atsakovo A. K. veiksmų, kurie... 100. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria buvo... 101. Nuteistoji V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą 2011 m.... 102. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jai bausmę, rėmėsi tik... 103. Klaipėdos apygardos teismo kolegija, nagrinėdama minėtą bylą, turėjo... 104. Apeliantės teigimu, kaip galima spręsti iš apygardos teismo nuosprendžio... 105. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyta, kad... 106. Apeliantė skunde pažymi, kad R. M. per visą bylos tyrimą matė du kartus... 107. Skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad nenukentėjo joks teisinis... 108. Apeliantės su A. K. niekas nesieja, nėra nuo jo nei moraliai, nei materialiai... 109. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad nedarė poveikio tyrėjai, o tik pasakė... 110. Skunde V. G. pažymi, kad nevengia pati dirbti bylose: atlikti apklausas,... 111. Apeliantė nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje esančiu... 112. V. G. iki šiol nėra atgavusi savo asmeninių daiktų, kurie buvo jos darbo... 113. Apeliantė skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jos darbo kompiuterio... 114. Daug ką už V. G. padarė, pasakė bei protokoluose įvertino prokuroras J. L.... 115. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 116. A. K. skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netyrė Panevėžio... 117. Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai... 118. 2008 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos... 119. Pabrėžtina, kad teisėtai organizuojamame baudžiamajame procese, kai... 120. Šios aplinkybės lemia Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo... 121. Apeliantas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis tiek žodžiu, tiek... 122. Vienu iš įrodymų šaltinių pirmosios instancijos teismas laikė duomenis,... 123. Apeliantas taip pat pažymi, kad 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo... 124. Nustatyti, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo išprovokuotas... 125. Apelianto teigimu, iš bylos dokumentų matyti, kad J. J. ir N. J. į STT... 126. A. K. skunde nurodo, kad, kaip paaiškėjo ikiteisminiame tyrime, J. šeima yra... 127. Apeliantas skunde teigia, jog J. J. , N. J. ir A. J. iš pradžių veikė kaip... 128. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, už bendradarbiavimą su STT... 129. A. K. skunde nurodoma, jog Panevėžio valdybos STT pareigūnai, nepradėję... 130. A. K. skunde nurodyta, kad prokuroras A. L. 2008 m. balandžio 15 d.... 131. Apelianto teigimu, iš pokalbių ir įrašų matyti, kad J. ir N. J.... 132. Nuteistasis teigia, kad V. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo... 133. Prokuroras J. L. ikiteisminio tyrimo metu pažeidinėjo įstatymus, A. K. 2008... 134. A. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Mano, kad... 135. Nukentėjusieji J. J. , N. J. ir A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 136. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas, tirdamas bylos aplinkybes ir surinktus... 137. Skunde nukentėjusieji taip pat nurodo, kad teismas visiškai klaidingai... 138. V. G. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą iš esmės cituoja savo... 139. Atsikirtimu į nukentėjusiųjų N. J. , A. J. ir J. J. apeliacinį skundą A.... 140. A. K. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 141. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistųjų A. K. ir... 142. Prokuroro ir nuteistųjų A. K. bei V. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš... 143. Dėl nesunkaus I. D. sveikatos sutrikdymo ... 144. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K.... 145. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su A. K. išteisinimu pagal Lietuvos... 146. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai... 147. A. K. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės... 148. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog... 149. Prokuroro skunde nurodyta baudžiamoji byla Nr. 1-3-651/2014 (ikiteisminio... 150. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Rokiškio... 151. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra... 152. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo I. D. parodymus,... 153. Dėl pasikėsinimo sukčiauti prieš V. P. Š. , K. Š. ir L. T. bei... 154. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. K.... 155. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu... 156. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be... 157. 2008 m. balandžio 14 d. STT Panevėžio valdyboje pagal J. J. , N. J. , A. J.... 158. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko 2008 m. balandžio 15 d.... 159. Taikant minėtą procesinės prievartos priemonę, 2008 m. balandžio 28 d.... 160. 2008 m. birželio 25-26 d. ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr.... 161. 2008 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 162. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apygardos... 163. 2008 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko... 164. Tačiau sprendžiant dėl 2008 m. birželio 25 d. telekomunikacijų tinklais... 165. Tuo tarpu prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog jau nuo pat pirmojo 2008... 166. Bylos duomenimis, 2008 m. balandžio 28 d. 18:41:06 val. V. J. paskambino A. K.... 167. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenų rinkimas liudytojų V.... 168. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. K. savo kaltę dėl jam... 169. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule... 170. Pagal A. K. pareikštą kaltinimą, apgaulė jo veikoje pasireiškė tuo, jog... 171. Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. Š.... 172. Šioje baudžiamojoje byloje nenustačius, jog A. K. asmeniškai prieš V. P.... 173. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamoji... 174. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. birželio 27 d.... 175. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog... 176. Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo ir... 177. Apeliaciniame skunde prokuroras nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos... 178. Remiantis minėtų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų... 179. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 180. Tačiau net jeigu baudžiamasis procesas šioje bylos dalyje ir būtų... 181. Dėl A. K. ir V. G. veikų, susijusių su J. J. , N. J. bei A. B.... 182. A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį už tai,... 183. A. K. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir... 184. V. G. , būdama valstybės tarnautoja – Rokiškio rajono apylinkės... 185. Nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. vykusių telefoninių... 186. Vykdydamas šį V. G. nurodymą, A. K. , koordinuodamas bendrininkų veiksmus... 187. M. L. , vykdydamas šį A. K. nurodymą, veikdamas su A. K. , 2008 m.... 188. V. G. , sužinojusi, jog 2008 m. balandžio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr.... 189. A. K. , koordinuodamas ir vadovaudamas bendrininkų veiksmams, 2008 m.... 190. M. L. , vykdydamas šį A. K. perduotą nurodymą, 2008 m. balandžio 24 d. nuo... 191. Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – A. J. , veikusiam pagal... 192. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės mėnesio viduryje,... 193. Tuo pačiu metu V. G. , A. K. reikalaujant, 2008 m. gegužės 10 d. - 2008 m.... 194. Asmeniui, kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas – J. J. , veikusiam pagal... 195. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, V. G. 2008 m. gegužės 27 d. apie 14 val. -... 196. Tuo pačiu metu V. G. , vykdydama A. K. nurodymus, 2008 m. gegužės 27 d.... 197. Šiais A. K. organizuotais veiksmais Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros... 198. Be to, šiais veiksmais, kuriuos Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros... 199. A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl... 200. A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2... 201. A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl... 202. A. K. taip pat išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2... 203. A. K. išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį dėl... 204. V. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį dėl... 205. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 206. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra... 207. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su... 208. Apklausta pirmosios instancijos teismo nuteistoji V. G. atsisakė duoti... 209. 2008 m. birželio 11 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos V. G.... 210. Nukentėjusieji J. J. , N. J. ir A. J. , taip pat liudytojos I. J. ir D. J.... 211. Apeliaciniame teisme apklaustas liudytojas Panevėžio valstybės garantuojamos... 212. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. K. savo kaltės dėl jam... 213. Apeliaciniame teisme A. K. teigė, kad pirmųjų 2008 m. sausio 28 d. ir... 214. Pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 30 d.... 215. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. K.... 216. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis J. J. paaiškino,... 217. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. K. pagal Lietuvos Respublikos... 218. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad kaltinimas šioje bylos dalyje... 219. 2008 m. vasario 4 ir 6 dienomis A. K. atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip... 220. A. K. padaryta tęstinė nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 227... 221. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir V. G. teigia, jog ikiteisminio... 222. A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo... 223. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad... 224. Lietuvos Respublikos BPK yra numatyti atvejai, kada gali būti ribojamos... 225. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00405-08 pradėtas 2008 m.... 226. Tačiau net ir nustačius, jog Lietuvos Respublikos BPK 154, 158, 159 ir 160... 227. 2008 m. balandžio 17 d. protokole dėl savo tapatybės neatskleidžiančių... 228. A. K. ir V. G. išteisinus dėl minėtų jiems pareikštų kaltinimų, nėra... 229. Šioje byloje, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 230. Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir... 231. Bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią,... 232. Analogiškai spręstinas ir V. G. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos... 233. Įvertinus A. K. asmenybę (nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, kartą... 234. V. G. neteista, administracine tvarka nebausta, tiesiogine tyčia padarė... 235. Nukentėjusieji A. J. , J. J. ir N. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad visa... 236. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. , N. J. ir J. J. buvo atleisti nuo... 237. Dėl prokuroro J. L. šališkumo... 238. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m.... 239. Nušalinimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnis,... 240. Prokuroras J. L. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartimi,... 241. Baudžiamasis procesas privalo būti sąžiningas, o nešališkumas yra vienas... 242. Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme prokuroras J. L. nurodė,... 243. Visos išvardintos aplinkybės proceso dalyviams, o būtent V. G. ir A. K. ,... 244. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 245. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio... 246. A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl... 247. A. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2008 m. vasario 6 d.... 248. ir priimti naują nuosprendį:... 249. A. K. , pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 1 dalį... 250. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį... 251. A. K. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 1 dalį... 252. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5... 253. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“... 254. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio... 255. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1... 256. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1... 257. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1... 258. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendį... 259. V. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį... 260. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis skirti... 261. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžio... 262. V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 263. V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 264. V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 265. V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 266. V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 267. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....