Byla 1A-345-387/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Daivai Gadliauskienei, Edmundui Jonušui, Sigitui Lukauskui, Silvai Balčiūnienei, Rolandui Vaitiekūnui, nuteistiesiems G. B., V. J., J. V., E. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D., V. J., G. B., J. V., E. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. D. pripažinta kalta ir nuteista:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo pasirašant netikrą prašymą V. J. vardu) – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

5- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

7Nuteistoji V. D. paskirtą baudą įpareigota sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

9- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

10- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iššvaistyti turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

11- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo) – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

13V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

14- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

15- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iššvaistyti turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

17E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

18- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

19- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo iššvaistyti turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

21J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

22- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus) – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;

23- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

24- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda;

25- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo suklastojimo) – 30 (103,58 Eur) MGL dydžio bauda;

26- pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo) – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

27- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

28- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;

29- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

30Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

31Nuteistasis J. V. paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 14 d.

33A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

34Iš nuteistųjų J. V. ir E. V. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76 878,34 Lt (22 265,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.

35Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 74 744,53 Lt (21 647,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.

36Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76 878,34 Lt (22 265,51 Eur) turtinei žalai atlyginti.

37Iš nuteistojo J. V. priteista ( - ) savivaldybei 22 169,92 Lt (6420,85 Eur) turtinei žalai atlyginti.

38Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

39V. D. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y., veikdama bendrininkų grupe su R.L. gimnazijos direktoriumi J. V. bei G. B., 2011 metais, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė tarp R.L. gimnazijos ir G. B. pasirašytų darbo sutarčių, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 tekstus, kuriuose pasirašė G. B. ir J. V.. Tokiu būdu, V. D. pagamino netikrus dokumentus.

40Taip pat, V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentus, t. y. pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 258, eilutėse „Šalių parašai“ 6 – 8 skiltyse „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl leidimo dirbti darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 69, eilutėse „Šalių parašai“ 1 – 6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006 m. spalio 23 d....“ šalia žodžių „V. J.“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2007 m. spalio 1 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo 0,25 etato darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo darbininku 0,25 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,25 etato darbininku) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 0,5 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,5 etato inžinieriumi kompiuteristu) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašydama už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2009 m. birželio 12 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl atleidimo iš darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrą prašymą; V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr. 92) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, ir tokiu būdu suklastojo šį tikrą dokumentą.

41G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R.L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės, svetimą, iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. G. B. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.L. vidurine mokykla, kuri vėliau buvo pervadinta R.L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sąskaitą pervesti bei laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir R.L. gimnazijos įgydamas 70 783,71 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.

42Taip pat, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su R.L. gimnazijos direktoriumi J. V. ir V. D., 2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, su J. V. pasirašė tarp R.L. gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D., ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus.

43V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R.L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą, iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. V. J. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.L. gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti bei laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir R.L. gimnazijos įgydamas 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.

44E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R.L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės, svetimą, iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą ( - ) savivaldybės turtą, t. y. E. V. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R.L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal šias sutartis iš ( - ) savivaldybės Švietimo skyriaus ir R.L. gimnazijos įgydamas 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.

45J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, R.L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką ( - ) savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausančius R.L. gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. iššvaistė svetimą, ( - ) savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais, t. y. būdamas R.L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu nenustatytą dokumentą,

46- priėmė R. D. (A.) į darbą R.L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo pareigas ir laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., R.L. vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ), parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d. R. D. pradėjo dirbti ( - ) Valdybos švietimo skyriuje, L. gimnazijoje; įrašus Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. laikotarpiu nuo 1995 m.vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9 apie R. D. atleidimą iš darbo 1996 m. spalio 1 d.; įrašą Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti R.L. mokykloje sarge ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie R. D. atleidimą iš darbo ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to, šios darbo funkcijos neatlikusios R. D. (A.) vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 5 912,28 Lt kaip darbo užmokestis;

47- priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. priėmė į darbą R.L. vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas;

48- priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Š. atleido iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 28 straipsnį, bei šiuo laikotarpiu R.L. vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Š. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ), parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. pradėjo dirbti ( - ) L. vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 6 apie R. Š. atleidimą iš darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to šios darbo funkcijos neatlikusio R. Š. vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 2 892,42 Lt kaip darbo užmokestis;

49- pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbą R.L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargą B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iš R.L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. priėmė sezoniniam darbui R.L. gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kūriko priemoką už papildomai atliekamą darbą; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kūriku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. R.L. gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. R.L. gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku R.L. gimnazijoje; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku R.L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R.L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R.L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R.L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) R.L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R.L. gimnazijoje; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato R.L. gimnazijoje; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iš R.L. mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų;

50laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R.L. mokykloje nedirbusio G. B. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R.L. vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įrašą Nr. 6 apie G. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 7 apie G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 8 apie G. B. atleidimą iš darbo ir įrašą apie G. B. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 11 apie G. B. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie G. B. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie G. B. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

51laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G. B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai išmokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis;

52- pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119, pagal kurią V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V. R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iš darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei šios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobūdžio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R.L. gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 258, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R.L. gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iš darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimą dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2009 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iš inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;

53laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R.L. gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ), parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje sargu; įrašą Nr. 9, apie V. J. atleidimą iš darbo ir įrašą apie V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje valytoju;

54laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant V. J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai išmokėta – 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis;

55- pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti R.L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 259, pagal kurią A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti R.L. gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iš R.L. gimnazijos darbininko pareigų;

56laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R.L. gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu ir antspaudu patvirtino įrašą Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d. A. Z. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įrašą apie A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

57laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, parašu ir antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai išmokėta – 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;

58- pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą R.L. vidurinėje mokykloje kūriku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią E. V. priėmė dirbti kūriku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kūrenimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iš R.L. vidurinės mokyklos kūriko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kūriku, mokant 0,5 etato priemoką, ir šios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobūdžio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemoką, kol bus paskirtas direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kūriku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 91, pagal kurią E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemoką, taip pat įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemoką; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti L. gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iš darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iš darbininko pareigų;

59laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. R.L. mokykloje nedirbusio E. V. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. ( - ) parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti ( - ) Valdybos švietimo skyriaus L. vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti R.L. vidurinėje mokykloje kūriku; įrašą Nr. 10 apie E. V. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie R.L. vidurinės mokyklos darbininkui E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 28 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti R.L. gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 15 apie E. V. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 16 apie E. V. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 17, apie E. V. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

60laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V. ėjo darbo sutartyse, bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai išmokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis;

61Be to, J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr. 64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“;

62tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“;

63tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“;

64tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“.

65Tokiu būdu, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės vertės, t. y. 249 117,83 Lt, svetimą, ( - ) savivaldybei priklausantį turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetą.

66Taip pat, J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, R.L. gimnazijos direktoriumi, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka arešto bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d. R.L. gimnazijos direktoriui adresuojamą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir šio dokumento pagrindu, J. V. būdamas R.L. gimnazijos direktoriumi, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. A-8, išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. parašu bei antspaudu patvirtindamas 2009 metų rugsėjo mėnesio, R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y., kad M. V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. parašu ir antspaudu patvirtindamas 2009 metų spalio mėnesio R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y., jog M. V. L. gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, bei jais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai išmokėta 53,86 Lt kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką.

67Tokiu būdu, J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei iššvaistė jam patikėtą svetimą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. 353,86 Lt, ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetą.

68Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. būdamas R.L. gimnazijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su G. B. ir V. D., 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje su G. B. pasirašė tarp R.L. gimnazijos ir G. B. sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31; 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182; 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D..

69Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad ( - ) apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. 81-2-73-10, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete, gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Š. pasisakius, kad yra kviečiamas į ( - ) apylinkės prokuratūrą apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog R.L. gimnazijoje, 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius.

70Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, būdamas A. I. gyvenamojo namo kieme, esančiame ( - ), prašė A. I. apklausos ( - ) apylinkės prokuratūroje metu sakyti, jog mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J.. Po to, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. kompiuteriu rodė asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra asmuo, pavarde J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, kad prižiūrėjo kompiuterius. Po to, 2011 vasario 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaištavo dėl jų turinio.

71Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbūt bus kviečiamos į apklausą kaip liudytojos, į R.L. gimnazijos direktoriaus kabinetą sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., paaiškino joms, jog jos gali būti kviečiamos į prokuratūrą apklausai, prokuroras klausinės apie gimnazijos darbuotojus, kompiuteriu rodė V. J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, jog šie asmenys dirbo R.L. gimnazijoje bei tvirtino, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, o prieš kelerius metus atleisti, todėl jos galėjo V. J. R.L. gimnazijoje nematyti. Po to, tą pačią dieną, R.L. gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. ir V. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, tvirtino, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku.

72Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d. apie 15 val., būdamas A. parke, R., žinodamas, kad R.L. gimnazijos direktoriaus ūkio pavaduotojas K. M. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, jog R.L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir V. J., o direktorius nieko nekontroliavo. Be to, grąžintas į R.L. gimnazijos direktoriaus pareigas, už jam tinkamus duotus parodymus, žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti švelnia drausmine nuobauda – papeikimu.

73Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, V. J. darbovietėje, ( - ) savivaldybės Švietimo ir Sporto paslaugų centre, esančiame ( - ), žinodamas, kad jis galimai bus kviečiamas apklausai liudytoju, nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio, R.L. gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigose dirbusio V. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad R.L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo.

74Tokiu būdu, J. V. siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

75Nuteistoji V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

76Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl jame padarytų išvadų neatitikimo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

77Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, nesivadovavo teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

78Nuteistoji V. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia ir nurodo, kad dokumentų neklastojo ir jais nedisponavo. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad R.L. gimnazijoje dirbo raštinės vedėja ir buvo pavaldi gimnazijos direktoriui J. V., t. y. vadovaudamasi pareiginėmis nuostatomis bei instrukcijomis, vykdė direktoriaus nurodymus ruošiant dokumentus.

79Apeliantė pažymi, kad 2005 m. darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu pastebėjo, jog darbo sutartyse nėra atžymėti darbo sąlygų pasikeitimai bei leido šiuos pastebėjimus darbo sutartyse ištaisyti, neįtraukiant jų į patikrinimo aktą. Pasak apeliantės, vykdydama direktoriaus ir darbo inspekcijos pareigūnų nurodymus, ji perrašė G. B. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir Nr. 254 darbo sutartis, su kuriomis susipažino ir pasirašė pats G. B.. Tvirtina, kad pašalinusi trūkumus, šias darbo sutartis perdavė gimnazijos direktoriui, o kai jas grąžino, įdėjo į seifą ir nepažiūrėjo, ar senosios darbo sutartis buvo sudėtos į G. B. bylą.

80Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos darbas buvo tik techninio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis, nes be direktoriaus parašo ir antspaudo, kuriuo disponavo tik pastarasis, atlikus vien rankraštinius įrašus darbo sutartyse, dokumentai negalioja. Apeliantė taip pat pažymi, kad ji nežinojo ir neprivalėjo domėtis faktiniu G. B. darbu gimnazijoje.

81Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad G. B. darbo sutarčių pataisymai dešimties metų laikotarpiu buvo daryti tuo pačiu rašikliu. Apeliantės teigimu, įrašai buvo daryti būtent vienu metu, tačiau ne 2011 metais, o 2005 metais, kai darbo inspekcijos pareigūnai nurodė padaryti pataisymus.

82Apeliaciniame skunde nuteistoji V. D. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog ji veikdama bendrininkų grupe su gimnazijos direktoriumi J. V. klastojo G. B. darbo sutartis. Pažymi, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Pasak apeliantės, tai, kad ji vykdė tarnybines pareigas ir klausė direktoriaus bei patikrinimą atlikusių pareigūnų nurodymų, negali būti laikoma bendrininkavimu.

83Apeliantės teigimu, ji taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už dokumentų, susijusių su V. J., klastojimą. Pasak apeliantės, ji neklastojo V. J. parašų ir už pastarąjį asmenį nepasirašinėjo.

84Anot V. D., kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatuodamas, jog ji suklastojo V. J. parašus, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pažymi, kad atlikus tyrimą, specialistė padarė tik tikėtiną išvadą dėl to, kad tai V. D. suklastojo parašus, tačiau šių išvadų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. V. D. nuomone, ši pateikta specialisto išvada yra abejotino pobūdžio, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

85Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - išteisinti V. J., nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo apeliantas prašo atmesti arba palikti nenagrinėtą.

86Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

87Nuteistojo nuomone, jo kaltė pagal byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus – neįrodyta. Apeliantas akcentuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai asmens veikloje nėra nusikalstamos veikos sudėties, t. y. visų baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymių, tokia veika negali būti laikoma nusikaltimu.

88Analizuodamas BK 228 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėtį, apeliantas nurodo, kad pagal šį straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra nei valstybės tarnautojas, nei jam prilyginamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

89Taip pat nuteistojo V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad jis padėjo valstybės tarnautojui, t. y. gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą.

90Pasak apelianto, BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Būtinas bendrininkavimo požymis yra tyčinis bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus visiškai nepasisakęs šiuo klausimu, skundžiamajame nuosprendyje konstatavo apelianto ir J. V. tyčinio susitarimo buvimą.

91V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai keitėsi tik dėl darbo trukmės ir uždarbio dydžio, o parodymai susiję su asmens duomenų pateikimu darbdaviui visada buvo nuoseklūs. Pasak apelianto, jis savo duomenis ir dokumentus pateikė norėdamas įsidarbinti, o ne padėti direktoriui piktnaudžiauti tarnyba, iššvaistyti lėšas bei padaryti žalos. Pasak apelianto, jam nebuvo žinoma kaip bus tvarkomi jo asmens dokumentai darbovietėje. V. J. teigimu, tarp jo ir gimnazijos direktoriaus buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie negali būti laikomi nenusikalstamais.

92Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad 2011 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, t. y. nurodė, jog gimnazijoje dirbo ne iki 2009 m. birželio 12 d., bet tik du mėnesius, dėl prokuroro taikomo psichologinio spaudimo ir baimės būti sulaikytam. Be to, žinodamas, kad gimnazijoje dirbo darbus, kurie jo darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir galvodamas, jog už tai, gimnazijos administraciją gali nubausti, nutylėjo, kad dirbo iki 2009 m. birželio 12 d.

93Apeliantas skunde vadovaujasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant civilinio delikto ar žalos padarymo darbo teisiniuose santykiuose atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, vien tik iš sutarties ar darbo teisinių santykių, kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, jog yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Svarbu nustatyti kokius ketinimus turėjo sutarties sąlygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-106/2013 ir kt.). Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visi nuteistieji ir didžioji dalis liudytojų nurodė, kad gimnazija buvo nuolat tvarkoma ir remontuojama, direktorius J. V. rūpinosi gimnazijos pastato išore bei vidumi, siekė, kad būtų įrengti šiuolaikiški kabinetai, sutvarkytos buitinės paskirties patalpos, sporto salė, biblioteka ir pan. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teigdamas, kad V. J., G. B. ir E. V. buvo įdarbinti gimnazijoje ir atlikdavo remonto darbus, J. V. pateikė tai patvirtinančius įrodymus .

94Pasak apelianto, negalima sprendžiant civilinius ginčus taikyti baudžiamosios teisės normas, o asmens elgesį, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės. Tuo tarpu šiuo atveju gimnazijos direktorius stengėsi, kad mokykla būtų graži, jauki ir tvarkinga. Įvairių darbų atlikimui taupydamas lėšas pasitelkė darbininkus, kuriais buvo ir nuteistieji, įdarbinti pagal sutartis ne darbininkais, o priimti tokioms pareigoms atlikti, kurioms tuo metu buvo suformuoti etatai.

95Apeliaciniame skunde vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir nurodoma, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo bei proporcingumo principų. Be to, nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, kurios neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

96V. J. taip pat pažymi, kad jis nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes joks turtas jam nebuvo patikėtas. Be to, nesant BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo bendrininkavimo požymio – tyčinio bendrininkų tarpusavio susitarimo, jo (apelianto) baudžiamoji atsakomybė negalima.

97Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, būtina nustatyti jo kaltę, tuo tarpu jis savo veiksmais siekė dirbti, užsidirbti ir pragyventi. Už tai įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės.

98Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ( - ) savivaldybė civilinio ieškinio nagrinėjamojoje byloje nepateikė ir jai padaryto žalos dydžio neįrodinėjo. V. J. nurodo, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, sąžiningai dirbo, mokėjo valstybei įstatymų nustatytus mokesčius, charakterizuojamas teigiamai, o už tai, jog per dešimties metų laikotarpį sąžiningai uždirbo 76 878,34 Lt, pirmosios instancijos teismas jį (apeliantą) nuteisė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei priteisė atlyginti žalą ( - ) savivaldybei.

99Teismui visgi pripažinus jį kaltu, V. J. prašo paskirti jam kuo švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad bausmė turi būti teisinga. Be to, bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus, t. y. padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumą. V. J. nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą, t. y. neužtikrinti bausmės paskirties. Nuteistasis prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti baudą, kurios dydis būtų arčiau baudžiamajame įstatyme numatyto minimumo. Skiriant švelnesnę bausmę nuteistasis prašo atsižvelgti į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, žalos niekam nepadarė ir pan.).

100Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu priteistą civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Pasak apelianto, šioje nagrinėjamojoje byloje surinkti duomenys neįrodo, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. V. J. pažymi, kad civiliniame ieškinyje nurodytos sumos buvo apskaičiuotos vadovaujantis darbo užmokesčiais, kurie buvo sumokėti nuteistiesiems už atliktus remonto darbus gimnazijoje, tačiau remontų darbų atlikimo faktas įrodytas ir nustatytas nagrinėjamojoje byloje.

101Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo skundžiamą nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

102Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

103Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K- 363/2013 ir kt.).

104Apeliantas tvirtina, kad nepadėjo J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti svetimo turto bei neklastojo dokumentų, t. y. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.

105Skunde prašo atsižvelgti į jo (apelianto) parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurių metu nuosekliai tvirtino, kad L. gimnazijoje pradėjo dirbti sargu nuo 1993 metų, vėliau jo darbo pobūdis ir pareigos keitėsi. Prašymus dėl priėmimo į darbą rašė pats, darbo sutartyse taip pat pasirašydavo visada pats, o pasikeitus darbo pobūdžiui, visada būdavo instruktuojamas bei pasirašydavo žurnale. Nurodo, kad kartą buvo iškviestas į gimnazijos raštinę ir informuotas, jog dėl tam tikrų neatitikimų buvo perrašytos darbo sutartis, su kuriomis jį supažindino ir pats pasirašė.

106Pasak nuteistojo, jo parodymus patvirtina ir nuteistojo J. V. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, t. y., kad jis (apeliantas) mokykloje realiai dirbo, buvo priimtas sargo pareigose, tačiau dėl lėšų trūkumo buvo pavesta atlikti ir kitų darbų, todėl darbo užmokestis buvo išmokėtas pagrįstai. Taip pat J. V. nurodė ir tai, kad buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau tuo nebuvo siekiama sukelti kokių nors teisinių pasekmių.

107Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji (V. J., E. V.) liudytojai (A. Z. ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos pirmiau nurodytos parodymus vertino kritiškai ir pirmenybę suteikė tų asmenų parodymams, kurie praeityje buvo bausti už darbo drausmės pažeidimus ir su kuriais buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Be to, nuteistojo nuomone, kiekvienas gimnazijos darbuotojas privalo dirbti savus darbus, o ne kontroliuoti kitų darbuotojų darbus. Todėl, jei dalis liudytojų ir nematė jo (apelianto) atliekančio konkrečius darbus, nepaneigia fakto, kad jis mokykloje dirbo.

108G. B. skunde tvirtina, kad jam pavestus darbus galėjo atlikti neprivalėdamas griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, t. y. pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, savaitgaliais ar per moksleivių atostogas, nes vykstant pamokoms atlikti tam tikrus remonto darbus tiesiog nebuvo galimybės. Nuteistojo nuomone, tai, kad dirbo ne tiksliai pagal darbo grafiką, neįrodo jo kaltės, jog padėjo iššvaistyti svetimą turtą. Pažymi, kad pinigai jam buvo mokami teisėtai ir už atliktą darbą gimnazijoje.

109Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, niekas neatsižvelgė ir netyrė kokius darbus jis (apeliantas) atliko gimnazijoje. Be to, medžiagų nurašymo aktų analizė patvirtina, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko samdomos įmonės pagal rangos sutartis.

110Skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą specialisto išvadą bei specialistės D. P. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti specialisto išvados pagrįstumą. Nuteistojo nuomone, specialisto išvada yra svarbi vertinant, ar buvo mokykloje atlikti darbai, kurių nepadarė kitos įmonės pagal rangos sutartis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), kurie galimai atliko specialisto išvadoje nurodytus darbus gimnazijoje. G. B. nuomone, iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodytus darbus gimnazijoje atliko būtent jis (apeliantas), A. Z., V. J. ir E. V..

111Apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad jis klastojo dokumentus.

112Vadovaudamasis teismų praktika, apeliantas nurodo, kad jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, t. y. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-272/2012 ir kt.).

113Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis 2013 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog darbo sutartyse pasirašė jis pats. Be to, šią aplinkybę patvirtino tiek nuteistosios V. D., tiek liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Š., K. R. ir kt. parodymai.

114G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį buvo perrašytos keturios darbo sutartys, t. y. pagaminti netikri dokumentai.

115Apeliantas skunde cituoja skundžiamajame nuosprendyje pateiktas išvadas dėl darbo sutartyse uždėtų antspaudų rašalo spalvos ir nurodo, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina aplinkybių, kad visose jo darbo sutartyse esantys antspaudai buvo padėti vienu metu, t. y. būtent 2011 m. kovo mėnesį.

116Be to, apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje iškraipė byloje pateiktas specialistės V. M. 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Š-91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Š-94 (11) pateiktas išvadas. Pasak nuteistojo, specialistė atlikusi tyrimą dėl darbo sutartyse esančių rankraštinių įrašų ir parašų rašiklių spalvų, pateikė tik tikėtinas išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir konstatavo, kad visose tirti pateiktose darbo sutartyse esantys įrašai ir parašai daryti tuo pačiu rašikliu, t. y. įrodymus vertino ne įstatymo nustatyta tvarka.

117Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4)SD-2952, nepagrįstai konstatavo, jog Valstybinė darbo inspekcija tikrino mokyklą tik du kartus - 2005 m. ir 2008 m., ir jokių pažeidimų šių patikrinimų metu neužfiksavo. Pasak apelianto, teismas privalėjo atsižvelgti į asmenų parodymus, kurie nurodė, jog pažeidimai buvo ištaisyti nefiksuojant jų protokole. Be to, anot apelianto, atsižvelgiant į duomenų apie darbo inspekcijos atliktus patikrinimus saugojimo tvarką, Valstybinėje darbo inspekcijoje galėjo paprasčiausiai nelikti duomenų apie kitus gimnazijos atliktus patikrinimus. Apelianto teigimu, nesant oficialaus patvirtinimo, kad mokykla nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo tikrinta tik du kartus, negalima kategoriškai paneigti abejonės apie kitus galimai atliktus patikrinimus, kurių metu galėjo būti perrašyta darbo sutartis.

118Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Pasak apelianto, teisiamajame posėdyje prokuroro Artūro Karjakino pasakyta baigiamoji kalba, užfiksuota graso įraše, ir teisiamojo posėdžio surašytame protokole, yra skirtinga. Apeliantas pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole. Taip pat G. B. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos išvados, vertinimai sutampa su prokuroro per baigiamąją kalbą pateiktu įrodymų vertinimu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamą nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamąją kalbą, net neištaisė rašybos klaidų, kas leidžia daryti išvadą, jog teismas nebuvo nešališkas objektyviąja prasme, t. y. nepateikė garantijų, pašalinančių bet kokias abejones, jog byla buvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai.

119Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

120Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesivadovavo nacionaline bei tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

121Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, nuosprendis yra pagrįstas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti išsamiais ir nešališkai ištirtais įrodymais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

122Apeliaciniame skunde E. V. cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo, kitų nuteistųjų bei liudytojų M. B., I. M., B. L., J. J., Vytauto P. G., R. V., L. M., R. K., D. R., S. P., B. K., V. U., B. R., E. B., Z. G., A. D., A. M., V. G., R. B., N. B., K. N., D. Š., M. V., D. R., E. V., N. V. parodymus bei konstatavo, jog nei vienas iš nuteistųjų gimnazijoje realiai nedirbo. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jis nepasirašė nė vieno su darbu gimnazijoje susijusio dokumento. Pasak apelianto, šių aplinkybių (t. y. dėl fiktyvaus darbo gimnazijoje) nepatvirtina jokie nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai.

123E. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, jog dalis liudytojų gali sąmoningai meluoti, tačiau konkrečių liudytojų, kurie davė melagingus parodymus nuosprendyje, pirmos instancijos teismas neišvardino.

124Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje jis nuosekliai teigė, jog realiai dirbo R.L. gimnazijoje. E. V. teigimu, visas jo darbo laikotarpis sudarė apie dešimt metų (nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d.). Savo darbo metu jis atlikdavo įvairius darbus (prižiūrėjo dujinę katilinę; traktoriumi vežė šiukšles, atliekas po remontų; prižiūrėjo valgyklos kanalizaciją; dažė klases; klojo naujas plyteles ir kt.) ir įvairiu metu, t. y. anksti ryte ar vėlai vakare, savaitgaliais, per moksleivių atostogas. Darbų atlikimo laikas priklausė nuo jų pobūdžio.

125Pasak apelianto, jis teisėtai gaudavo minimalų darbo užmokestį, darbo sutartyje pasirašė pats, taip pat pats pasirašydavo saugaus darbo instruktavimo žurnaluose. E. V. prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad tuo pačiu metu jis ūkininkavo ir kaip ūkininkas, laimėjęs paskelbtą viešą konkursą, tiekdavo įvairias daržoves gimnazijos valgyklai, tačiau šios funkcijos nebuvo susijusius su jo tiesioginiu darbu gimnazijoje.

126Nuteistojo E. V. nuomone, tai, kad dalis liudytojų nematė jo dirbančio gimnazijoje, negali būti pagrindas išvadai, jog jis realiai gimnazijoje nedirbo. Be to, apelianto nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, niekas nevertino kas ir kokius darbus atliko gimnazijoje. Pasak apelianto, medžiagų nurašymo aktų analizė įrodo, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs didelės apimties darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą specialisto išvadą bei specialistės D. P. paaiškinimus duotus teisiamajame posėdyje.

127Apeliantas pažymi, jog tai, kad jis dirbo įvairius darbus gimnazijoje bei nesilaikė darbo sutartyje nurodyto darbo laiko, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jis padėjo piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistė svetimą turtą. Be to, liudytojas A. Č. apklausos metu patvirtino, kad ( - ) švietimo skyrius neprieštaravo, jog į tam tikrą pareigybę priimtas darbuotojas atliktų ir kitas darbines funkcijas, nedidinant bendro darbo užmokesčio, t. y. kaip buvo daroma L. gimnazijoje.

128Apeliaciniame skunde taip pat abejojama apygardos teismo nešališkumu, pažymint, jog į skundžiamą nuosprendį yra perkelta didelė prokuroro baigiamosios kalbos dalis.

129Be to, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė bausmės jam skyrimo klausimą, neatsižvelgė į jo asmenybę bei neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti E. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

130Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos), BK 233 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam baudą arba bet kokią kitą švelnesnę bausmės rūšį.

131Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principų nuostatas, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

132Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima.

133Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad gimnazijoje R. D. (A.) asmens byloje nerasti dokumentai (asmens byla), nepatvirtina dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir svetimo turto iššvaistymo fakto. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. D. (A.) parodymu metu nuosekliai tvirtino, jog R.L. gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., tačiau neprisimena, ar dirbo ir studijuodama Šiaulių universitete. Nurodė, kad gimnazijoje dirbo pasibaigus pamokoms ir apie trejus metus, t. y. liudytoja patvirtino faktą, jog dirbo gimnazijoje ir už tai, gaudavo atlygį. J. V. pažymi, kad liudytoja pirmosios instancijos teismui negalėjo patvirtinti, jog įrašai esantys jos socialinio draudimo pažymėjime yra suklastoti, nes šį pažymėjimą ji (liudytoja) pasiėmė tik tada, kai jo prireikė darbinantis kitoje darbovietėje. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo galimybę išsireikalauti iš ( - ) savivaldybės archyvo R. D. (A.) asmens bylą, tačiau to nepadarė, t. y. apygardos teismas netyrė kas padarė įrašus R. D. (A.) socialinio draudimo pažymėjime.

134Pasak nuteistojo, tai, kad R. D. (A.) realiai dirbo gimnazijoje, patvirtina ir duomenys, kurie buvo teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie išmokėtą darbo užmokesčio dydį bei įmokas. Be to, R. D. (A.) darbą gimnazijoje patvirtina ir įrašas, esantis Kadrų priėmimo ir atleidimo įsakymų registracijos 1995 – 1999 m. žurnale. Taip pat, nuteistojo J. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos I. M. duotus parodymus apie tai, kad asmenys, kurie buvo įrašyti į darbo laiko apskaitos tabelius, dirbo realiai. Taip pat nevertino liudytojo A. Č. parodymų.

135Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl šios veikos padarymo ir priteisė ( - ) savivaldybei 5 912,28 Lt (1712,31 Eur) turtinei žalai atlyginti.

136Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. Š. parodymais. Teigia, kad su šiuo liudytoju jis konfliktavo, todėl R. Š. parodymuose atsispindi subjektyvus neigiamas požiūris bei suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, pasak J. V., R. Š. darė poveikį kitiems liudytojams. Taigi, anot apelianto, šio liudytojo parodymais teismas galėjo vadovautis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau tokių įrodymų, J. V. teigimu, byloje nėra.

137Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. davė parodymus keturis kartus, tačiau jie nebuvo nuoseklūs. Parodymai kito priklausomai nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo nagrinėjant bylą teisme, t. y. vienu atveju liudytojas teigė, jog iki 1997 m. darbininku niekada nedirbo, kitu – dirbo sargu ir pan. Pasak J. V., šiuos liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, paneigė liudytojos L. M. ir I. M.. Anot apelianto, siekdamas nepagrįstai apkaltinti jį, liudytojas R. Š. kėlė vis naujas neįtikėtinas įvykio versijas, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtino jokia kita bylos medžiaga, t. y. nei dokumentai esantys nagrinėjamojoje byloje, nei liudytojai.

138Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. V. svetimo turto neiššvaistė, nes G. B., V. J., A. Z., E. V., M. V. R.L. gimnazijoje dirbo realiai, atlikdavo įvairius jiems pavestus darbus, su jais buvo sudarytos darbo sutartys. Pasak apelianto, dėl tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, šių asmenų darbo sutartyse nurodytas darbas ne visada atitikdavo jų realiai atliekamus darbus bei darbo krūvį, t. y. darbuotojai dirbo remonto darbus, tvarkė gimnaziją bei jos aplinką, neatlygintinai naudojo savo darbo įrankius ir pan., tačiau tai nereiškia, jog jie iš viso nedirbo. Be to, anot apelianto, šie darbuotojai neprivalėjo griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, nes pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, naktimis, savaitgaliais ar moksleivių atostogų metu.

139J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazija buvo pavaldi ( - ) savivaldybei, kurios darbuotojams buvo žinoma tai, jog žmogus priimamas atlikti vienam darbui (etatui), o dirba kitą darbą. Apeliantas pažymi, kad gimnazijai buvo skiriama konkreti pinigų suma metams bei nustatomi etatai. Kadangi ne visi etatai buvo reikalingi visiems metams (pvz. rūbininko), šis etatas nebūdavo naikinamas, o tik sumažinamas, ir darbuotojas atlikdavo pavestus kitus darbus kaip už pilną etatą. Apeliantas nurodo, kad šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Č. teigdamas, jog buvo susiformavusi tokia praktika, kai nedidinant bendro darbo užmokesčio fondo į nurodytą darbo vietą būdavo priimamas žmogus, kuris atlikdavo kitas darbines funkcijas. Be to, 2011 m. birželio 16 d. ( - ) savivaldybėje buvo priimtas oficialus sprendimas, leidžiantis gimnazijos vadovams daryti kiekybinius ir kokybinius etatinius pareigybių pakeitimus, neviršijant biudžeto išlaidų.

140Pasak apelianto, spręsdamas jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo G. B., V. J., A. Z., E. V. parodymais ir juos vertino vienašališkai, konstatuodamas, jog šie asmenys realiai gimnazijoje nedirbo. J. V. pažymi, kad šioje nagrinėjamojoje byloje buvo apklausta apie šimtas liudytojų, kurių dalis matė pirmiau nurodytus asmenis dirbančius gimnazijoje, kiti – nematė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus, turėjo atskirti, kurių liudytojų parodymai yra reikšmingi, t. y. vadovautis tais liudytojų parodymais, kurių pareiga buvo kontroliuoti darbuotojus, o ne tų liudytojų parodymais, kurie net neprivalėjo matyti šių darbuotojų.

141Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingą dėmesį skyrė liudytojo K. R. parodydamas. Pasak J. V., šio liudytojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra prieštaringi ir nenuoseklūs, kas patvirtina jo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi.

142Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė kokiu tikslu buvo priimti dirbti G. B., V. J., A. Z., E. V. bei kokius darbus jie atliko gimnazijoje. Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme niekas netyrė ir net nesistengė nustatyti kas atliko remonto darbus R.L. gimnazijoje, tačiau byloje pateikta medžiagų nurašymo aktų analizė įrodo, jog 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs remonto darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis.

143Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas nevertino specialistės D. P. pateiktos išvados dėl L. gimnazijoje atliktų remonto darbų bei neatsižvelgė į specialistės paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nurodė, kad specialistės išvadoje pateikti duomenys, nepatvirtina kas tuos remonto darbus gimnazijoje atliko. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu proceso dalyvio pateikta konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai, teismas turi imtis priemonių šiuos prieštaravimus pašalinti, t. y. kviesti į teisiamąjį posėdį specialistus ir juos apklausti, ar skirti naują ekspertizę.

144Skunde nuteistasis J. V. prašo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismui pateiktas veiklos ataskaitas, kurios patvirtina, kokie darbai gimnazijoje buvo atlikti laikotarpiu nuo 2002 m. – 2010 m. Be to, specialistė įvertino, kad šiems darbams padaryti užtruko 12 747 val., o atliktų darbų vertė – 744 242 Lt. Apelianto nuomone, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuos gimnazijoje remonto darbus atliko būtent G. B., V. J., A. Z. ir E. V..

145Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų klastojęs dokumentus bei jais disponavęs, t. y. nėra padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

146Vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012 ir kt.).

147Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, t. y. paruoštų dokumentų pasirašymas, antspaudo uždėjimas, neturint tyčios į dokumentus įrašyti melagingų žinių, nesukelia neigiamų pasekmių, todėl nesudaro dokumentų klastojimo sudėties.

148J. V. pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu buvo nustatę, jog neteisingai užpildytos kai kurių darbuotojų, t. y. G. B., darbo sutartys, ir jiems leidus buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau neturint jokio tikslo sukelti kokias nors teisines pasekmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebūtinai visi pažeidimai turi būti užfiksuoti protokole, nes dažnai jie pašalinami susitarimo būdu, jų niekur nefiksuojant.

149Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šiose darbo sutartyse buvo suklastoti parašai. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į G. B. parodymus, kurių metu nuosekliai tvirtino, jog darbo sutartyse pats pasirašė. Šias aplinkybes patvirtino ir V. D., nurodydama, kad G. B. darbo sutartyse pasirašė pats. Apelianto nuomone, tai, kad G. B. laiku ir pats pasirašė darbo sutartyje, iš dalies patvirtina ir liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Š. ir kt. parodymai. Tuo tarpu, liudytojo K. R. parodymai yra nepagrįsti ir šališki, nes šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

150Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apygardos teismas ir konstatavo, jog vienu metu buvo suklastotos keturios darbo sutartis, jo paties, V. D. ir G. B. parodymai šiuo klausimu yra kitokie. Pasak J. V., tiek jis, tiek kiti nuteistieji nurodė, jog buvo perrašytas tik vienas dokumentas arba jo dalis. Apelianto nuomone, esant tokiems parodymams, teismas turėjo pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus, nes tinkamas šios aplinkybės nustatymas yra itin reikšmingas sprendžiant tiek jo kaltės, tiek bausmės skyrimo klausimą.

151Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai, neargumentuotai ir vienašališkai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį, buvo perrašytos keturios darbo sutartis, kuriose iki jų perrašymo G. B. parašų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pateikė šią išvadą visiškai neatsižvelgęs į paties G. B. šiuo klausimus duotus parodymus, kuris nurodė, kad teismo nurodytu laikotarpiu mokykloje nieko nepasirašinėjo. Be to, savo išvadą pirmos instancijos teismas argumentavo tuo, jog 2011 m. kovo mėnesį, gimnazijoje nebuvo rasta violetinės spalvos rašalo, todėl G. B. darbo sutartyse buvo naudojamas tik tuo metu turėtos rašalo spalvos, t. y. mėlyna ir juoda.

152J. V. pažymi, kad siekiant tiksliai nustatyti, ar G. B. darbo sutartyse antspaudai buvo sudėti būtent 2011 metais ir su tuo metu mokykloje rastu rašalu, būtina atlikti ekspertizę. Nesant specialisto išvados, vien šios spalvos rašalo radimas mokykloje nieko neįrodo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vienas rašalo buteliukas mokykloje gali būti naudojamas net kelis metus. Be to, visada išlieka tikimybė, kad būtent tokios pačios spalvos rašalu mokykloje buvo naudojamasi ir anksčiau. Apelianto teigimu, net vizualiai apžiūrint G. B. darbo sutartis matyti, kad jose yra kelių skirtingų atspalvių mėlynos spalvos antspaudų. Tuo tarpu specialistė V. M. paaiškino, kad keliuose dokumentuose tą pačią dieną naudojamo antspaudo dažomoji medžiaga – antspaudo spalva ir atspalvis – turi būti tapati. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, jog skirtingų atspalvių antspaudai, esantys G. B. darbo sutartyse, negalėjo būti padėti tą pačią dieną.

153Nuteistojo J. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad G. B. darbo sutartyse įrašai ir parašai daryti tuo pačiu rašikliu, nes vizualiai įvertinus šias darbo sutartis matyti, jog jose esantys įrašai yra daryti tiek juodos, tiek mėlynos spalvos rašikliais. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iškraipė ir savaip interpretavo 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Š-91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Š-94 (11) specialisto išvadas, nes jose buvo nurodoma, jog rankraštiniai įrašai ir parašai tirti pateiktuose dokumentuose buvo parašyti skirtingais šratinukais. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad gimnazijoje vienu metu buvo nuperkamas didelis kiekis vienodų priemonių, taip pat ir rašiklių, kurie galėjo būti naudojami ilgą laiko tarpą.

154Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti duomenys tik apie 2005 metais ir 2008 metais vykusius patikrinimus, ne dėl to, jog daugiau jokių patikrinimų gimnazijoje nebuvo, o todėl, kad tokių duomenų jau nebėra išlikusių pagal nustatytą dokumentų saugojimo tvarką. Anot apelianto, dėl pastarosios priežasties, negalima vienareikšmiškai teigti, kad gimnazija nebuvo tikrinama ir 2006 metais ir / ar 2007 metais, kuomet taip pat galėjo būti perrašytos darbo sutartys.

155Taip pat apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus.

156J. V. nurodo, kad nėra įdarbinęs nei vieno fiktyvaus darbuotojo. Be to, tokių duomenų skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė. Apelianto nuomone, tai, kad darbuotojai buvo priimti dirbti ne toms pareigoms, kurios buvo nurodytos darbo sutartyse, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog jis (nuteistasis) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

157Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog jis suklastojo M. V. prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi iššvaistė nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

158Nuteistasis apeliaciniame skunde išsamiai išdėsto įvykio aplinkybes ir nurodo, kad nors parašu tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalo užtikrinti jų tikrumą, tačiau pasitikėdamas darbuotojais, nepastebėjo, jog apskaitos žiniaraštyje už rugsėjo – spalio mėnesius buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d. (tuo metu, kai M. V. buvo suteiktos nemokamos atostogos) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo atžymėta, jog jis dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Apelianto teigimu, ši klaida buvo ištaisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grąžinta į gimnazijos sąskaitą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. V. gimnazijoje ėjo ne tik darbo saugos specialisto, bet ir sargo pareigas. Tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose eilutėje ties sargo pareigomis buvo aiškiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d. M. V. nedirbo, o buvo nemokamose atostogose. Anot J. V., tai dar kartą patvirtina, jog buvo padaryta techninė klaida.

159J. V. pažymi, kad sužinojęs, jog dėl M. V. paskirtos nuobaudos – administracinio arešto, pastarasis negalės atvykti į darbą, jis pats vežė M. V. pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo į policijos komisariato areštinę. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nurodė, kad M. V. negalėjo pasirašyti prašymo, nes tuo metu atlikinėjo arešto bausmę ir su tėvu (J. V.) nebuvo susitikęs. Darydamas tokią išvadą, Šiaulių apygardos teismas vadovavosi ( - ) policijos komisariato pateiktu raštu, kuriame nurodyta, kad M. V. atliekant arešto bausmę, nebuvo perduodamas maistas, nebuvo suteikti pasimatymai su artimaisiais. Tačiau pasak apelianto, šias apygardos teismo konstatuotas aplinkybes paneigė M. V., liudytojų A. K., M. Ž., D. M., A. D. parodymai.

160Analizuodamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties turinį, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais jis (apeliantas) padarė didelę žalą. Be to, teismas neįrodė subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės – tyčinės kaltės. Pasak apelianto, akivaizdu, kad 353 Lt (102,24 Eur), kurie buvo dėl klaidos išmokėti M. V. ir vėliau grąžinti į gimnazijos biudžetą, negali būti pripažinti didele žala, tad jo veiksmai atitinkamai negali būti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio nuostatas.

161BK 184 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą neįrodė, t. y. neįrodė, kad jis (apeliantas) suprato, jog elgiasi neteisėtai bei numatė, kad mokykla neteks 353 Lt (102,24 Eur), ir sąmoningai leido tokiai žalai atsirasti.

162Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ( - ) savivaldybė nagrinėjamojoje byloje nepateikė jokio civilinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo.

163Vadovaudamasis teismų praktika J. V. nurodo, kad poveikiu liudytojams siekiama, jog baudžiamojo persekiojimo procese atsirastų neteisinga informacija. Be to, šis nusikaltimas (BK 233 straipsnis) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad kišdamasis į teisingumo procesą ir darydamas poveikį liudytojui, elgiasi pavojingai ir neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys Nr. 2K-523/2010, Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-409/2013).

164Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V. Š. parodymus, kurių metu jis nurodė teisme sakęs tiesą, o ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl R. D. jam daromo poveikio. Tai, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas dėl parodymų davimo, patvirtino ir liudytojas R. P.. Apeliantas pažymi, kad R. D. ir jo santykiai buvo konfliktiški, todėl galimai ji buvo suinteresuota bylos baigtimi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu inicijavo liudytojo V. Š. papildomą apklausą. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad liudytoją V. Š. dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bandė paveikti tiek R. L., tiek I. B..

165Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde cituoja liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir pažymi, kad šiam liudytojui jokio poveikio nedarė, t. y. neprašė sakyti, kad V. J. dirbo gimnazijoje bei nuotraukų nerodė. Priešingai, pasak apelianto, liudytojas A. I. buvo paveiktas prokuroro. Liudytojas pats savimi negali pasirūpinti, nes yra neįgalus, visų bijo, todėl galėjo pasakyti tai, ką kiti norėjo išgirsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. I. parodymai yra prieštaringi, todėl būtina šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas liudytojo A. I. duotus parodymus patikimais, nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi apelianto jau buvo minėta, kad jo ir minėto asmens tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Be to, liudytojo A. I. paaiškinimų nepatvirtino nuteistoji V. D..

166Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojos Z. G., A. M., M. Š., L. S., E. B., A. D., V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog J. V. joms jokio spaudimo ar poveikio nedarė. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pirmųjų apklausų metu liudytojoms buvo daromas prokuroro spaudimas (t. y. apklausų metu buvo įtempta atmosfera, įsakmus tonas, menami ir provokuojami klausimai bei pan.), kuris sąlygojo pirminių parodymų neteisingumą. Be to, liudytojos neperskaičiusios apklausos protokolų juos pasirašė, todėl teisiamajame posėdyje perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo priešingi tiems parodymams, kuriuos jos davė pirmųjų apklausų metu.

167Apeliantas tvirtina, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio, neprašė duoti melagingų parodymų, kurie galėtų įtakoti tyrimą. Pasak nuteistojo, nors skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojų R. D. ir I. P.-M. parodymais, tačiau jie yra neinformatyvūs ir nepatvirtinantys, jog J. V. darė poveikį liudytojui K. M..

168Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje remdamasis V. J. parodymais, juos iškraipė ir (atsižvelgiant į liudytojo gimnazijoje einamas pareigas) neargumentavo, kokią būtent melagingą informaciją jis norėjo, jog liudytojas patvirtintų.

169Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje prokuroro Artūro Karjakino pasakyta baigiamoji kalba užfiksuota graso įraše ir teisiamojo posėdžio surašytame protokole, yra skirtinga. Pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole. Apeliantas skunde pateikia lyginamąją analizę, t. y. cituoja skundžiamojo nuosprendžio dalis ir prokuroro baigiamąją kalbą bei prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos išvados, vertinimai sutampa su prokuroro baigiamąja kalba. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamą nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamąją kalbą, neištaisė net rašybos klaidų, neatsižvelgė į tai, kad prokuroras iškraipė specialisto išvadų Nr. 11Š-91 (11) ir Nr. 11Š-94 (11) turinius.

170Analizuodamas BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio turinius, J. V. prašo teismo tinkamai įvertinti bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei (teismui visgi nustačius jo veiksmuose jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėtis) paskirti jam švelnesnę bausmę.

171J. V. skunde prašo įvertinti jo asmenybę (išsimokslinęs, praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgti į nuopelnus gimnazijai, miestui ir šaliai (apdovanotas už aktyvią veiklą ugdant jaunąją kartą, už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, yra aktyvus įvairių bendruomenių narys, garbės svečias, rašytojas) bei šias aplinkybes vertinti kaip išimtines (BK 54 straipsnio 3 dalis).

172Apeliantas atkreipia dėmesį į ilgą baudžiamojo proceso trukmę bei į tai, kad šiuo metu jis yra laikinai nušalintas nuo gimnazijos direktoriaus pareigų, kuriai vadovavo daugiau negu dvidešimt metų. Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės, nes kitu atveju būtų pažeisti socialiniai ir šeiminiai santykiai.

173Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.

174V. D., J. V., G. B., V. J., E. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

175Dėl G. B., V. J. ir E. V. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas

176Prašydami išteisinti juos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nuteistieji V. J., G. B. ir E. V. (toliau – ir E. V.) akcentuoja, jog jie jokio nusikaltimo nepadarė, kaltinime nurodytu laikotarpiu realiai dirbo R.L. gimnazijoje (toliau – ir gimnazija), atliko jiems pavestus darbus ir teisėtai gavo darbo užmokestį. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo iš esmės analogiškus argumentus, patvirtindamas V. J., G. B. ir E. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie nebuvo fiktyviai įdarbinti jo vadovaujamoje gimnazijoje, bet realiai dirbo ir gavo už tai jiems priklausantį atlyginimą. Tuos pačius argumentus J. V. nurodo ir kalbėdamas apie A. Z. darbą gimnazijoje.

177Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Išnagrinėjusi bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su jais.

178Nagrinėjamų skundų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

179Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad V. J., G. B., E. V. ir A. Z. kaltinime nurodytais laikotarpiais realiai nedirbo gimnazijoje ir jiems išmokėtą darbo užmokestį gavo neteisėtai.

180Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pažymėtina, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tai yra ypatingai svarbu nagrinėjamoje byloje, kadangi pagrindinę įrodymų dalį sudaro liudytojų parodymai, kuriuos teisėjų kolegija vertino tiek kiekvienus atskirai, tiek jų visumą, siekdama nustatyti jų patikimumą ir pakankamumą teismo padarytoms išvadoms pagrįsti. Šiais įrodymais buvo vadovautasi ir vertinant nuteistųjų parodymus bei jų apeliacinių skundų argumentus. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad A. Z., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, parodymai bei jo darbo (nedarbo) gimnazijoje faktas, yra analizuojami tik tiek, kiek tai yra reikšminga sprendžiant J. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

181Neigdamas savo kaltę, pirmos instancijos teisme nuteistasis G. B. parodė, kad gimnazijoje jis dirbo iš pradžių kūriku, paskui darbininku. Jo darbo valandos tuomet būdavo nuo 7 val. iki 20 val. Kai reikėdavo atidirbti laiką, kurį jis praleisdavo užsienyje, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val., po darbo, atostogų metu. Nuteistojo teigimu, būdavo kartais, kad jis išeidavo anksčiau, jei nebūdavo darbo. Pasak G. B., jis pastoviai vaikščiodavo po mokyklą, atlikdavo įvairius darbus (T16, b. l. 88-93). Iš esmės analogiškas aplinkybes G. B. nurodo savo apeliaciniame skunde, tačiau šių nuteistojo teiginių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Taip gimnazijoje dirbusios liudytojos J. J., D. M., L. S., E. M. nurodė nemačiusios ir nepažįstančios G. B.. Tuo tarpu liudytoja A. M. paaiškino, nors ir mačiusi G. B. gimnazijoje, tačiau negalėjo nurodyti kuo jis ten užsiėmė (T15, b. l. 14-15). Analogiškus A. M. paaiškinimams parodymus davė liudytojai R. P. (T14, b. l. 24), V. N. (T14, b. l. 28), A. G. (T14, b. l. 143-144), B. K. (T15, b. l. 5-6), B. R. (T15, b. l. 7), M. Š. (T15, b. l. 9-10), A. D. (T15, b. l. 12-14), I. B. (T15, b. l. 51-52), V. V. (T15, b. l. 109), V. J. (T15, b. l. 114-115), R. P. (T16, b. l. 41-43), L. I. (T16, b. l. 48-50), V. M. (T15, b. l. 50),V. G. (T15, b. l. 50-51). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ilgus metus gimnazijoje dirbusių žmonių paaiškinimai verčia abejoti nuteistojo G. B. parodymų teisingumu, o vien tas faktas, jog minėti liudytojai kartas nuo karto matydavo G. B. gimnazijoje ar jos teritorijoje, neleidžia teigti, jog nuteistasis iš tikrųjų ten dirbo. Juo labiau, kad ir kitų buvusių ar esamų gimnazijos darbuotojų, pasak kurių, G. B. visgi dirbo gimnazijoje, parodymai yra nenuoseklūs ir nesutampantys tarpusavyje. Taip sarge dirbusios G. L. (T14, b. l. 16-17) bei Z. G. (T15, b. l. 8-9) teigimu G. B. dažniausiai būdavo tik šalia sporto salės, I. M. (dirbusi mokykloje iki 1997 m. direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams) paaiškino, kad G. B. dirbo „kažkokius darbus“, nors būtent ši liudytoja pradedant nuo 1993 m. (G. B. darbo pradžios) turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taigi ji privalėjo tiksliai žinoti kokius darbus atlieka G. B. ir kokiomis sąlygomis. Liudytoja L. M. parodė, kad G. B. galėjo dirbti katilinėje (T14, b. l. 146). Liudytojai D. R., M. V. paaiškino, kad G. B. mokykloje dirbo darbininku (T14, b. l. 2-3, T15, b. l. 162), o liudytojos A. K. bei L. S. (T14, b. l. 147-148, T15, b. l. 115-118) parodė, kad G. B. buvo kūriku ir dirbo katilinėje.

182Pažymėtina, kad nuteistojo darbą turėjęs kontroliuoti V. J., dirbęs iki 2003 m. gimnazijoje direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, jo apklausos pirmos instancijos teisme metu paaiškino, jog G. B. pavardė (kaip ir A. Z. bei V. J.) jam buvo nepažįstama. Į jo klausimą kokie čia žmonės, J. V. atsakė, kad jie dirba savaitgaliais ir vakarais ir kad jų darbą kontroliuoja jis. Teisme V. J. parodė, kad nors šie žmonės dirbo ne darbo valandomis, jie ateidavo pas jį susitarti dėl statybinių medžiagų. Tačiau nuteistojo G. B. teigimu, jam dirbant darbininku, jo darbo valandos būdavo nuo 8 val. iki 17 val. vakaro (T16, b. l. 90). Pažymėtina, kad V. J. pradėjus eiti gimnazijoje direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas (liudytojas pradėjo dirbti gimnazijoje po I. M., kuri dirbo iki 1997 metų rudens), G. B. 1997-09-01 J. V. įsakymu jau buvo atleistas iš naktinio sargo pareigų ir vėlesniais gimnazijos direktoriaus įsakymais paskirtas dirbti darbininku. Taigi lieka neaišku kaip V. J., kuris turėjo kontroliuoti G. B. darbą ir žymėti jo darbo laiką, ne tik dieną nematydavo nuteistojo darbe (nors pasak G. B. jis dirbo dieną ir tik kai reikėdavo, ateidavo vakarais), bet net nežinojo jo pavardės (T14, b. l. 24-27). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. J. jau parodė, jog G. B., kaip ir kiti nuteistieji, gimnazijoje dirbo darbininku. Anot jo, jie dirbo lauko darbus, darė remontą gimnazijoje. Liudytojas taip pat paaiškino, kad gimnazijoje daug kas buvo daroma savo jėgomis. V. J. teigimu, visi mokyklos darbuotojai dirbo kartu. Taigi, iš dalies pakeisdamas savo parodymus, liudytojas faktiškai patvirtino G. B. (o tuo pačiu ir kitų nuteistųjų) nurodomas aplinkybes apie jų darbą gimnazijoje, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir šie V. J. paaiškinimai nevisiškai atitiko G. B. parodymus, kadangi pastarasis (kaip ir kiti nuteistieji) teisme akcentavo, jog visus darbus atliko tik su A. Z., E. V. ir V. J.. Priešingai nei teigė liudytojas V. J., G. B. parodė, kad su kitais gimnazijos darbuotojais jis nedirbo (T16, b. l. 91).

183Po V. J. dirbti gimnazijoje pradėjęs K. M. teisme parodė, kad G. B. dirbo katilinėje ir atlikdavo remonto darbus: tvarkė klases, remontavo holą, perdarinėjo valgyklą, remontavo trečio aukšto koridorių ir kt. Taigi, pasak K. M., G. B. atliko pakankamai didelės apimties remonto darbus gimnazijoje. Nepaisant to absoliuti dauguma liudytojais apklaustų gimnazijos darbuotojų jeigu ir matė jį dirbusį gimnazijoje, tai tik epizodiškai, atliekant kažkokius konkrečius, atskirus darbus (pvz. liudytojai N. V., V. M. (T16, b. l. 45-46, 47-48)). Tuo tarpu kita dalis liudytojų nurodė, kad jis apskritai gimnazijoje katilinėje ir/ar darbininku nedirbo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prie pastarųjų liudytojų priskiriami gimnazijoje darbininkais dirbę ar iki šiol dirbantys asmenys: K. R. (T14, b. l. 101-103), Z. K. (T14, b. l. 104-105), I. G. (T14, b. l. 105), J. J. (T14, b. l. 105-106). Staliumi laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2006 m. gimnazijoje dirbęs J. V. bei iki šiol gimnazijoje elektriku dirbantis A. I. taip pat parodė G. B. (A. Z., V. J.) nepažįstantys. Tuo tarpu, anot kitų gimnazijos darbuotojų (valytojų, sargų, mokytojų), šie aukščiau išvardinti asmenys, t. y. K. R., Z. K., I. G., (be statybos įmonių darbuotojų bei E. V.) atlikinėjo visus einamuosius remonto darbus gimnazijoje. Būtent juos ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės visi liudytojai, atsakydami į prokuroro klausimą apie gimnazijoje dirbančius techninius darbuotojus (liudytojos D. M., D. N., M. Š., E. B. ir kt.). Taigi remontuodamas gimnazijos patalpas, G. B. neišvengiamai anksčiau ar vėliau turėjo susitikti su jais. Nuteistojo teiginys apie tai, kad per visą savo darbo gimnazijoje laikotarpį, t. y. nuo 1993 m. iki 2007 m., remontuodamas gimnazijos patalpas, jis ne karto nebuvo dirbęs kartu su kitais gimnazijos darbininkais, o dirbo tik su kitais nuteistaisiais, teisėjų kolegijos vertinamas kaip gynybinė G. B. versija. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis savo apklausos metu vėliau nurodė, jog jam beveik visada dirbant kartu su E. V., šalia būdavo ir trečias darbininkas iš mokyklos darbuotojų (T16, b. l. 91). Nuteistasis taip pat buvo parodęs, jog jam dirbant sargu, jį keitė V. K., K. R., V. R., tačiau teisme šie asmenys paaiškino, kad G. B. gimnazijoje apskritai nedirbo (T14, b. l. 101-103, 100-101, 103-104). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu liudytojais apklausti G. K. ir R. A. parodė, kad jie dirbo gimnazijoje sargais. Pasak jų, tuo laikotarpiu kartu su jais sargu gimnazijoje dirbo ir G. B. (T25, b. l. 75, 76). Vertindama šių liudytojų parodymus aukščiau aptartų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jų nepakanka B. B. nurodomoms aplinkybėms apie jo darbą gimnazijoje pagrįsti. Juo labiau, kad B. K. parodymus davė tik apeliacinės instancijos teisme, o R. A. anksčiau niekada neužsiminė apie tai, jog dirbdama gimnazijoje ji buvo susidūrusi su G. B. (T14, b. l. 17-18, T5, b. l. 73-74). Be to, tą aplinkybę, jog G. B. nedirbo gimnazijoje, be aukščiau aptartų kitų liudytojų parodymų, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

184Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta (to neneigia ir pats nuteistasis), kad kaltinime nurodytu laikotarpiu G. B. pakankamai dažnai išvykdavo į užsienį. Pasak liudytojo, J. T. (T14, b. l. 22), jie kartu su G. B. važiuodavo į užsienį, kadangi prekiaudavo automobiliais. Liudytojo teigimu, tai būdavo jų pragyvenimo šaltinis. Tuo pačiu J. T. pažymėjo, kad G. B. dažniausiai į užsienį išvykdavo savaitgaliais, o kitą parą jau grįždavo, tad tai netrukdė jo darbui gimnazijoje. Analogiškas aplinkybes dėl G. B. išvykimų nurodė ir J. V. (T17, b. l. 89-99). Tačiau išnagrinėjusi G. B. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenis teisėjų kolegija nustatė kitokias aplinkybes. Pastarieji duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2000-04-17 iki 2007-03-28 G. B. Lietuvos Respublikos sieną kirto iš viso 51 kartą. Pažymėtina, kad atlikta byloje esančių G. B. valstybinės sienos kirtimo duomenų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog priešingai nei nurodė liudytojas J. T. ir J. V., nuteistasis išvykdavo iš Lietuvos Respublikos ne tik savaitgaliais, bet dažniausiai atvirkščiai – darbo dienomis. Taip 2004 m. užfiksuoti G. B. išvykimai vykdavo pirmadienį (2004-07-05), trečiadieniais (2004-07-21, 2004-10-06, 2004-11-10) bei ketvirtadienį (2004-08-05). 2005 metais ir 2006 metais G. B. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos pirmadienį (2005-04-18), ketvirtadienį (2005-12-01) bei trečiadienį (2006-09-13). Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad 2001 metais, t. y. tuo metu, kai G. B. jau dirbo gimnazijoje, jis lankėsi užsienyje žymiai dažniau. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tais metais jis devynis kartus buvo išvykęs į užsienį darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) - 2001-02-27, 2001-04-24, 2001-09-18, 2001-07-14, 2001-12-04 – išvykimai užfiksuoti antradieniais; 2001-10-04, 2001-09-06, 2001-11-15, 2001-12-13 – išvykimai užfiksuoti ketvirtadieniais. Tą patį galima pasakyti ir apie 2002 metus, kai G. B. darbo dienomis lankėsi užsienyje iš viso 10 kartų – pirmadienį (2002-09-09), antradieniais (2002-02-26, 2002-04-09, 2002-04-30, 2002-08-06, 2002-08-20, 2002-10-01), trečiadieniais (2002-07-10, 2002-11-13) ir ketvirtadienį (2002-01-31). 2003 metais G. B. darbo dienomis iš Lietuvos buvo išvykęs penkis kartus – antradienį (2003-11-18), trečiadieniais (2003-02-26, 2003-04-23) ir ketvirtadieniais (2003-03-27, 2003-07-10) (T9, b. l. 164-169). Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant aukščiau nurodytų duomenų analizę, nesant tikslesnių nuteistojo išvykimo duomenų (tikslaus valstybinės sienos kirtimo laiko), teisėjų kolegijos nebuvo akcentuojami G. B. išvykimai į užsienį, kurie vykdavo penktadieniais.

1852013 m. liepos 10 d. Europol raštu byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-09-12 iki 2003-10-21 už turto pagrobimą bei pagrobtų daiktų slėpimą G. B. buvo įkalintas Antverpeno mieste (Belgijos Karalystė) (T21, b. l. 41). Tuo tarpu gimnazijos pateiktuose sargų budėjimo grafikuose už 2003 m. rugsėjo – spalio mėnesius nurodyta, kad G. B. šiomis dienomis išdirbo 16 dienų (T18, b. l. 166, 167). Atsakydamas į teismo klausimus, G. B., iš pradžių neigęs jo sulaikymo Belgijos Karalystėje faktą, vėliau jį pripažino bei nurodė, jog grafikuose nurodytą darbo laiką atidirbo vėliau, per atostogas. Nuteistasis neneigė, kad už šį laikotarpį jis gavo visą atlyginimą. Pažymėtina, kad analogiškai nuteistasis pateisino ir kitą savo nebuvimo darbe laiką, t. y. teigė, kad už jį atidirbo vėliau, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (T16, b. l. 88-93). Priešingai, teisėjų kolegijos aukščiau aptartais liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad G. B. dažniausiai matydavo prie sporto salės (kas, teismo vertinimu, atitinka tikrovę, kadangi byloje nustatyta, jog G. B. ilgus metus dirbo imtynių treneriu sporto mokykloje, kuri nuomavosi sporto salę gimnazijoje), tačiau atliekantį remonto ar lauko darbus gimnazijoje nuteistąjį matydavo tik vienetai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pakartotinai pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas K. M., paaiškino, jog apie G. B. sulaikymą jis nieko nežinojo. Tą mėnesį jo gimnazijoje nematė, jokių duomenų apie G. B. neturėjo. Žymėjo, jog jis dirba, kadangi visi darbai būdavo atlikti (T21, b. l. 70-72). Vertinant šiuos liudytojo parodymus, teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad G. B. darbą kontroliavęs ir, jo teigimu, nuolat matydavęs jį gimnazijoje K. M. net nepasidomėjo tuo, kur staiga dingo jo darbuotojas. Toks ilgas G. B. nebuvimo darbe laikotarpis nesukėlė jam jokių klausimų. Be to, abejones kelia ir liudytojo teiginys apie tai, kad visi G. B. pavesti darbai (kurių realiai niekas neatliko visą mėnesį) būdavo atlikti.

186Išnagrinėjusi nuteistųjų pateiktus apeliacinius skundus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje taip pat faktiškai nėra duomenų, patvirtinančių kitų apeliantų (tame tarpe ir J. V.) nurodomas aplinkybes apie tai, kad ir V. J., A. Z. bei E. V. dirbo gimnazijoje. Pažymėtina, kad tik keli liudytojai parodė, jog V. J. dirbo gimnazijoje kompiuterių specialistu: K. M. ir buhalterė L. S.. Šių liudytojų teigimu, V. J. padėdavo kompiuterininkams. Tačiau kompiuterių specialistų gimnazijoje dirbęs E. S. teisme parodė nematęs dirbančio mokykloje V. J. (T15, b. l. 53-54). Informacinių technologijų mokytojas V. Š. taip pat parodė, jog nuteistąjį gimnazijoje matydavo atsitiktinai, epizodiškai (T15, b. l. 54-55). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis liudytojų nurodė apskritai nematę V. J. arba niekada nematę jo dirbusio gimnazijoje. Tokius parodymus davė liudytojai G. L. (T14, b. l. 16-17), G. K. (T14, b. l. 123), R. Š. (T14, b. l. 98-100), V. R. (T14, b. l. 100-101), K. R. (T14, b. l. 101-103), Z. K. (T14, b. l. 104-105), I. G. (T14, b. l. 105), J. J. (T14, b. l. 105-106), J. V. (T14, b. l. 107), A. I. (T14, b. l. 107-109), R. V. (T14, b. l. 144-145), G. Š. (T14, b. l. 145), A. K. (T14, b. l. 147-148), J. J. (T14, b. l. 148), S. P. (T15, b. l. 4-5), B. K. (T15, b. l. 5-6), B. R. (T15, b. l. 7) ir kt.

187Vertinant V. J. parodymus, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jo pirminės apklausos pas prokurorą metu nuteistasis nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad jis gimnazijoje jau nebedirbo nuo 1999 m. Išvyko į užsienį ir iš ten pranešė J. V., kad gali jį atleisti, nes jis nebedirbs gimnazijoje. Grįžęs, banko kortelę atidavė J. V., nes galvojo, kad privalo ją grąžinti darbdaviui. Buvo kelis kartus užsukęs į gimnaziją, tačiau tik aplankyti, pažaisti futbolą. Nežinojo, kad buvo įdarbintas gimnazijoje po 1999 metų. Apie tai sužinojo tik iš J. V., kai jis paskambino ir paprašė sakyti, jei kas klaustų, kad jis iš tikrųjų dirbo. Kompiuteriu moka naudotis tik mėgėjiškai, jokių rimtesnių darbų atlikti negali (T10, b. l. 121-122). Pažymėtina, kad savo parodymus V. J. visiškai patvirtino jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (T10, b. l. 124-125), tačiau vėliau juos pakeitė. V. J. teigimu, pirminiai jo duoti parodymai buvo neteisingi, kadangi jis bijojo, kad jam gali taikyti kardomąją priemonę - suėmimą. Į teismo klausimą, kodėl apie savo baimes nepasisakė ikiteisminio tyrimo teisėjui, nuteistasis atsakyti negalėjo. Tokias V. J. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis visiškai paneigė pirmos instancijos teisme apklaustas prokuroras S. K., kuris kontroliavo ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje (T16, b. l. 81-86). Pasak prokuroro, joks psichologinis smurtas V. J. apklausos metu naudotas nebuvo. Atvykęs į apklausą nuteistasis pats papasakojo įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog nenori nemalonumų. Prokuroras pažymėjo, kad patvirtindamas savo parodymus V. J. prašė patikrinti vaizdo įrašus, daromus prie bankomatų. Anot jo, prokuroras turėjo įsitikinti, kad pinigus išgrynindavo ne V. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši prokuroro nurodoma aplinkybė atitinka tikrovę, kadangi iš karto po V. J. apklausos - 2011-03-10 (pirmą kartą V. J. buvo apklaustas 2011-03-07), tokio turinio užklausimas buvo pateiktas AB bankas „Swedbank“ (T3, b. l.146 )

188Kalbėdami apie A. Z., liudytojai R. P. (T14, b. l. 24), V. R. (T14, b. l. 100-101), A. G. (T14, b. l. 143-144), A. K. (T14, b. l. 147-148), L. S. (T15, b. l. 11-12), V. M. (T15, b. l. 50), B. J. (T15, b. l. 114-115) parodė matę jį gimnazijoje, bet ką jis ten veikė nurodyti negalėjo. Akcentuotina, kad liudytoja V. G. paaiškino mačiusi A. Z. prie kompiuterio (T15, b. l. 50-51), o liudytoja J. B. parodė, kad A. Z. gimnazijoje tvarkė kompiuterius (T15, b. l. 51-52), nors jis pats teigė, jog gimnazijoje dirbo tik statybos, remonto darbus (T16, b. l. 165).

189Dalis liudytojų nurodė, kad A. Z. ir V. J. vykdė statybos darbus gimnazijoje dienos metu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jų pačių teigimu, jie visus darbus atlikdavo pasibaigus pamokoms. Anot V. J., dirbti jis pradėdavo nuo 17 val., kartais nuo 16 val., o A. Z. paaiškino, kad tuo metu, kai jis dirbo, gimnazijos darbuotojų jau nebūdavo (T16, b. l. 165). Nepaisant to liudytoja B. L. nurodė mačiusi V. J. bei E. V. ankstį ryte valančius kanalizaciją (T5, b. l. 192-193); liudytoja R. P. (dirbanti gimnazijoje virėja ir būnanti mokykloje pirmoje dienos pusėje) parodė apie penkis kartus mačiusi kaip V. J. ir E. V. valė kanalizaciją (T14, b. l. 124); liudytoja R. K., dirbanti valytoja nuo 8 val. iki 16.30 val., parodė mačiusi kaip V. J. dirbo statybos darbus, remontuodavo valgyklą, valė kanalizaciją, o A. Z. dirbo salėje, keitė parketą (T14, b. l. 146-147); D. R. parodė mačiusi dirbusius V. J., A. Z. ir E. V. ryte ir dieną. Pasak jos, A. Z. atvažiuodavo iš P. ir gyvendavo R.. D. R. paaiškino, kad minėti nuteistieji atlikdavo ūkinius darbus, ateidavo pas ją pasiimti rakto, nors ji dirbo iš ryto iki 15 val.(T15, b. l. 162); liudytoja M. Š., kuri vakare surinkdavo ir išduodavo raktus nuo gimnazijos patalpų, parodė, kad jai neteko išduoti ar paimti raktų iš V. J., A. Z., G. B., E. V. (T15, b. l. 9-10); liudytoja A. M. parodžiusi, kad V. J. vykdė statybos darbus, tuo pačiu pažymėjo, kad po 15.30 val. ji jau neturėjo galimybės matyti darbuotojų vykdomų darbų. Ta pati liudytoja paaiškino mačiusi, kaip A. Z. valė kanalizaciją, nors daugiau niekas apie tokius A. Z. vykdomus darbus neužsiminė. Jų nenurodė ir jis pats (T15, b. l. 14-15). Pažymėtina, kad visos šios liudytojos teisme pakeitė savo parodymus (T6, b. l. 93-94, 106, T7, b. l. 11-12, 24-25). Ikiteisminio tyrimo metu jos teigė, kad nuteistieji mokykloje nedirbo. Atsakydamos į teismo klausimą kodėl keičia parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu neatpažino nuteistųjų, kaip dirbusių gimnazijoje asmenų, visos liudytojos analogiškai atsakė, kad joms ikiteisminio tyrimo metu rodomos nuotraukos buvo prastos kokybės. Be to, pasak liudytojų, jos atsakinėjo tik į prokuroro joms užduotus klausimus, todėl kai kurių detalių galėjo nenurodyti.

190Aukščiau aptartų įrodymų kontekste, reikėtų sutikti su nuteistųjų akcentuojama aplinkybe, jog jiems galimai pavestus darbus V. J., A. Z., G. B., E. V. per atostogas galėjo atlikti ir dienos metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų darbo gimnazijoje laikotarpiai sudaro atitinkamai daugiau nei 10 metų, 6 metus bei 14 metų, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, toks epizodiškas darbas nesudaro pagrindo teigti, jog juos ir R.L. gimnaziją iš tikrųjų siejo darbo teisiniai santykiai, o savo darbo užmokestį minėti asmenys gavo teisėtai. Šios teismo išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad A. Z., V. J., G. B. dirbusių gimnazijoje nematė ne tik mokytojai, bet ir darbininkai, su kuriais jie neišvengiamai turėjo susidurti bent jau atostogų metu. Nuteistųjų ir A. Z. teiginį apie tai, kad jie per visą darbo gimnazijoje laikotarpį dirbo tik vieni su kitais, teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekiant paneigti liudytojų Z. K., I. G., J. J. parodymus.

191Vertindama A. Z. parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog jo gyvenamoji vieta buvo ir yra P.. Taigi jam dirbant gimnazijoje, jo gyvenamąją ir darbo vietas, t. y. P. ir R., skyrė 120 km atstumas. Pastaroji aplinkybė neišvengiamai turėjo sukelti A. Z. didelius nepatogumus, o darbas gimnazijoje turėjo būti gerai apmokamas, kad jam finansiškai apsimokėtų jį dirbti. Tuo tarpu, paties A. Z. teigimu, jo atlyginimas gimnazijoje tesiekė vos 200 Lt. A. Z. parodė, kad kai būdavo darbų, jis atvažiuodavo ir gyvendavo R. (T16, b. l. 165-167), tačiau net ir šiuo atveju jis tikėtinai turėtų bent jau kelis kartus per mėnesį nuvykti iki P. ir atgal. Be to, šie asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta, parodymai dar kartą patvirtina, jog jeigu jis ir atliko kažkokius darbus gimnazijoje, jie buvo labiau atsitiktinio (dirbo tuomet, kai reikėjo; kai darbų nebūdavo, atostogavo ir pan.), o ne nuolatinio pobūdžio, kaip kad yra numatyta darbo sutartyje.

192J. V. ir kitų nuteistųjų nurodoma aplinkybė apie tai, kad dėl gimnazijoje susiklosčiusios sunkios materialinės padėties jie buvo priversti užimti vienokius etatus, o atliko visai kitokius darbus, nepaneigia teisėjų kolegijos padarytų išvadų pagrįstumo. Pažymėtina, kad net ir dirbdami kitokį darbą (pvz. įdarbinti sargu, o realiai dirbo darbininkais) nuteistieji bei A. Z. turėjo dirbti nuolatinį darbą, kiekvieną dieną būti darbe bei atlikti jiems pavestas užduotis. Apeliantų argumentai, kur jie nurodo, jog dirbo tik tuomet, kai atsirasdavo darbų, ir ne pagal darbo grafikus, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nesudaro pagrindo išvadai, jog juos ir gimnaziją siejo darbo teisiniai santykiai. Be to, teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad net ir tokių apeliantų nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

193Kalbant apie E. V. darbą gimnazijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, didelę reikšmę turi ta aplinkybė, kad jo žmona ilgus metus dirbo gimnazijos valgyklos vedėja, tad natūralu, jog nuteistasis dažnai ten lankydavosi ir padėdavo valgyklos darbuotojoms atlikti smulkiuosius buitinius darbus. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis ilgą laiko tarpą tiekdavo gimnazijai daržoves, kurias atveždavo į valgyklą beveik kiekvieną rytą (T21, b. l. 113-119). Taigi ta aplinkybė, jog dalis liudytojų nurodė dažnai matę jį gimnazijos valgykloje, pati savaime nepatvirtina E. V. darbo gimnazijoje fakto. Byloje taip pat nustatyta, jog E. V. padėdavo išvežti šiukšles, lapus iš gimnazijos teritorijos, valė sniegą, kelis kartus buvo išvalęs kanalizaciją, tačiau net ir patvirtinę šias aplinkybes liudytojai, neteigė, kad E. V. šiuos darbus dirbdavo nuolat. Sprendžiant pagal šių darbų pobūdį (jų sezoniškumą), darytina pagrįsta išvada, jog jų nuolat atlikti ir nereikėjo (pvz. lapus paprastai išveža rudenį, sniegą valo žiemą ir pan.). Pažymėtina, kad dauguma liudytojų, kurių parodymais grindžia savo apeliacinį skundą E. V., nurodė tik šias teisėjų kolegijos aukščiau paminėtas aplinkybes (liudytojai M. B., B. L., B. K., V. U. (E. V. kažką dirbdavo valgykloje), B. R., E. B. ir kt.) Tuo tarpu tai, kad E. V. darė gimnazijoje remontus, patvirtino tik labai ribotas liudytojų skaičius. Tokias aplinkybes teisme nurodė liudytojai V. J., K. M., R. B., V. K., R. K., D. R., S. P., M. Š., A. D., M. V., N. V., V. M.. Taigi iš daugiau nei septyniasdešimties byloje apklaustų liudytojų, tik vienuolika galėjo patvirtinti, kad E. V. tikrai atliko gimnazijoje remonto darbus. Be to, vertindama liudytojų A. D., M. V. parodymus, teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad juos ir A. Z. bei E. V. sieja giminystės ryšiai ( A. D. – E. V. žmonos sesuo; M. V. – A. Z. ir E. V. sūnėnas). Analizuojant K. M. ir V. J. parodymus, teisėjų kolegijos jau buvo akcentuotas jų nenuoseklumas. Tuo tarpu liudytojai N. V. ir V. M. galėjo patvirtinti tik tai, jog E. V. ir kiti nuteistieji dalyvavo atliekant jų kabinetų remontus, t. y. atliekant vienkartinius remonto darbus gimnazijoje. Reikėtų pažymėti, jog pasak N. V., darbai vyko prieš 13 metų (T16, b. l. 45-46), o V. M. tuo pačiu paaiškino, jog dažnai matė E. V. ir kitus nuteistuosius darbininkų patalpose (T16, b. l. 47-48), nors patys darbininkai (Z. K.. I. G., J. V. ir kt.) neigė dirbę kartu su nuteistaisiais.

194Akcentuotina, kad ne tik E. V., bet ir kiti nuteistieji savo apeliacinius skundus grindžia liudytojų, kurių dauguma savo parodymuose tik patvirtino matę juos gimnazijoje ar jos teritorijoje, paaiškinimais, tačiau teisėjų kolegijos jau buvo minėta, jog vien šios aplinkybės nepakanka V. J., G. B., E. V. ir A. Z. darbo gimnazijoje faktui konstatuoti. Juo labiau, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog V. J. ir G. B. nuolat palaikė su J. V. draugiškus santykius, kartu sportuodavo. Liudytojai nuteistuosius dažnai matydavo kaip tik prie sporto salės, kurioje vyko sporto mokyklos rengiamos imtynių treniruotės. Pažymėtina, kad G. B. šioje mokykloje dirbo treneriu. Taigi jis, kaip ir V. J., turėjo pagrindą pakankamai dažnai lankytis gimnazijos patalpose. Tas pats pasakytina ir apie E. V. bei A. Z., kuriuos su J. V. siejo giminystės ryšiai.

195Nuteistieji taip pat nurodo, kad visi gimnazijos darbuotojai negalėjo ir neturėjo jų matyti, tad tai, jog didžioji liudytojų dalis teigia nematę nuteistųjų dirbusių gimnazijoje, negali patvirtinti V. J., G. B., E. ir J. V. kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas. Su šiuo apeliacinių skundų argumentu nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos jau buvo akcentuota, kad nuteistieji ir A. Z. buvo įdarbinti gimnazijoje ilgus laiko tarpus (šešis, dešimt, keturiolika metų), todėl net ir tuo atveju, jei jie dirbo po pamokų, juos turėjo dažnai matyti ir gerai pažinoti bent jau sargai ir po pietų dirbusios valytojos. Tačiau byloje liudytojomis apklaustos po pietų dirbusios ir raktus nuo gimnazijos patalpų išdavinėjusios valytojos B. R. ir M. Š. parodė raktų nuteistiesiems neišdavinėjusios (T15, b. l. 7, 9-10), valytoja V. G. parodė, kad matė nuteistuosius, bet nurodyti ką jie veikė gimnazijoje negalėjo (T15, b. l. 50-51). Sargais gimnazijoje dirbantys ar dirbę asmenys taip pat negalėjo patvirtinti, jog dažnai matė vakarais gimnazijoje dirbusius nuteistuosius. Liudytoja G. L. parodė, kad jos darbo metu nematė nei gimnazijoje vykdomų remonto darbų, nei nuteistųjų (T14, b. l. 16-17); liudytoja G. K. negalėjo nurodyti, ar jos darbo metu buvo atliekami kažkokie darbai. Liudytoja parodė V. J. pažįstanti iš matymo. Jos teigimu, jis tikriausiai ateidavo pasportuoti į gimnaziją (T14, b. l. 23); liudytojas V. R. paaiškino, kad sargai stebėdavo pro langą kas vakarais ateidavo į gimnaziją. Po to jie patikrindavo visas patalpas ir jas užrakindavo. Pasak liudytojo, jis matydavo gimnazijoje A. Z., tačiau šis jam niekada nesakė, kad dirbo gimnazijoje. Atvirkščiai, minėjo, kad dirba Plungėje. Liudytojas taip pat paaiškino, jog nei G. B., nei V. J. gimnazijoje nematė. Anot jo, G. B. užsiėmė automobilių prekyba ir niekada gimnazijoje nedirbo. Liudytojas taip pat paaiškino niekada gimnazijoje nematęs dirbusio E. V.. Šis tik atvažiuodavo trumpam rytais, atveždavo daržoves (T14, b. l. 100-101); liudytojas V. K. parodė kelis kartus matęs kaip E. V. ir V. J. klijavo vakare plyteles (pakeitė savo parodymus teisme) (T14, b. l. 103-104); liudytoja A. K. negalėjo nurodyti ką veikė gimnazijoje A. Z. ir V. J.. G. B., pasak jos, dirbo katilinėje, E. V. – valė kanalizaciją, vežė lapus, šiukšles (T14, b. l. 147-148). Taigi esant tokioms liudytojų nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog nuteistieji ir A. Z. nuolat dirbdavo gimnazijoje vakarais, remontuodavo gimnazijos patalpas ir pan., tokiu būdu atidirbdami visas savo darbo valandas, nėra jokio pagrindo.

196Teisėjų kolegijos vertinimu, tą faktą, jog A. Z., E. V., V. J. ir A. Z. nedirbo gimnazijoje netiesiogiai patvirtina ir byloje esančios Šiaulių apygardos teismo detaliai išanalizuotos specialisto išvados Nr. 11Š-95(11),Nr. 11Š-97(11), Nr. 11Š-100(11), Nr. 11Š-99(11) (T9, b. l. 70-71, 94-105, 107-116, 118-133), kuriose konstatuota, jog aukščiau nurodyti asmenys nepasirašinėjo didžiosios dalies dokumentų, susijusių su jų įdarbinimu bei darbu gimnazijoje. Tuo tarpu G. B. pats pasirašė tik darbo sutartis, kurių suklastojimu jis yra kaltinamas nagrinėjamoje byloje.

197Apeliantų teigimu, spręsdamas jų kaltės klausimą, pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi visų gimnazijoje dirbusių ir/ar dirbančių asmenų parodymais, o ne vien nuteistųjų darbą kontroliuoti turėjusių direktoriaus pavaduotojų ūkio reikalams V. J. ir K. M. paaiškinimais. Šis apeliacinių skundų argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas. Analizuojant liudytojų V. J. ir K. M. parodymus teisėjų kolegijos jau buvo akcentuota, jog jų paaiškinimai nėra nuoseklūs. Be to, pagrindinę nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų dalį sudaro būtent liudytojų parodymai, tad, vadovaujantis BPK nuostatomis, pirmos instancijos teismas ne tik turėjo, bet ir privalėjo tinkamai juos visus išnagrinėti ir įvertinti.

198Nesutikdami su pirmos instancijos teismo išvadomis, apeliantai akcentuoja specialistės D. P. pateiktą išvadą, nurodydami, jog specialistė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti darbai, kurių vertė 744 242 Lt, šių darbų atlikimo trukmė – 12 747 val. Apeliantai taip pat pažymi, kad minėti darbai nebuvo atlikti samdomų įmonių pagal rangos sutartis. Jų teigimu, tai patvirtina, kad šiuos darbus gimnazijoje atliko būtent A. Z., G. B., V. J. ir E. V., tačiau, anot jų, pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Išnagrinėjus specialistės D. P. pateiktą išvadą bei įvertinus ją aukščiau aptartų bei kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuotina, jog specialistės nustatytų aplinkybių nepakanka apeliantų nurodytiems argumentams pagrįsti. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje yra nustatyta, jog didelė darbų dalis gimnazijoje buvo atlikta statybos įmonės UAB „Darbų ratas“ nesudarius su ja rangos sutarties (suremontuotas trečio aukšto koridorius, tualetai, dalis kabinetų ir kt.). Šias aplinkybes patvirtina ne tik šios įmonės direktoriaus liudytojo V. J. (T15, b. l. 114-115), ikiteisminio tyrimo metu duoti UAB „Darbų ratas“ darbuotojo liudytojo L. J. parodymai (T8, b. l. 35-36), bet ir gimnazijos darbuotojų J. J., G. D., J. V. ir kitų asmenų paaiškinimai. Liudytojos L. S. ir nuteistojo J. V. teisme nurodytas aplinkybes apie tai, kad gimnazija neturėjo pinigų įmonės darbui apmokėti, todėl trečiąjį gimnazijos aukštą turėjo remontuoti gimnazijos techniniai darbuotojai (tame tarpe ir nuteistieji G. B., V. J., A. Z. ir E. V.), paneigia ne tik aukščiau nurodytų asmenų parodymai, bet ir byloje esantis laikraščio „Mūsų kraštas“ straipsnis pavadinimu „Mokyklose – rugsėjo dvelksmas“, kuriame yra aiškiai nurodoma, jog gimnazija surado pinigus įmonei sumokėti už trečiojo aukšto remontą. Pasak straipsnio autoriaus, gimnazijoje buvo keičiamos koridoriaus ir mokymo kabinetų grindys, tvarkomos lubos, sienos, atnaujinamas mergaičių tualetas. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad remonto vertė – apie 55 tūkstančius litų, tačiau UAB „Darbų ratas“ sutiko viską atlikti beveik perpus pigiau. Straipsnyje taip pat pažymima, kad dalį įmonei sumokėtų pinigų sudarė moksleivių tėvų surinktos lėšos (T19, b. l. 157-158). Iš kur J. V. gavo likusią pinigų sumą lieka neaišku, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šio klausimo plačiau nenagrinėja. J. V. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktas R.L. gimnazijos raštas „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kuriame nurodoma, jog duomenų apie mokėjimus UAB „Darbų ratas“ gimnazijos archyve nėra, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog remonto darbus gimnazijos trečiajame aukšte atliko būtent ši bendrovė. Pažymėtina, jog tai, kad už atliktus darbus įmonei buvo sumokėta, patvirtino tuo metu UAB „Darbų ratas“ direktoriumi buvęs liudytojas V. J. (T15, b. l. 114-115), kurio parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, yra sunkiai tikėtina, jog šios bendrovės darbininkai tokios apimties remonto darbus atliko neatlygintinai. Reikėtų pažymėti ir tai, jog V. J. teismo posėdžio metu patvirtinus, jog jo įmonė teikė paslaugas gimnazijai nesudarius jokių sutarčių, buhalterinių dokumentų nebuvimas gimnazijos archyve negali patvirtinti mokėjimo (nemokėjimo) įmonei fakto.

199Liudytojų G. V. (T15, b. l. 56), A. Š. (T15, b. l. 56-57), R. Š. (T15, b. l. 104), L. V. (T15, b. l. 105-106), Ž. B. (T15, b. l. 110-111) , N. A. (T15, b. l. 111), S. S. (T15, b. l. 162-163) parodymais byloje taip pat nustatyta, kad remonto darbus gimnazijoje atlikinėjo ir patys mokytojai bei mokinių tėvai už pastarųjų surinktus pinigus. Be to, liudytojais apklausti gimnazijos darbuotojai K. R., V. K., J. J., Z. K., I. G., J. V., A. I., A. K., R. D., A. Š. (T14, b. l. 101-1023, 103-104, 105-106, 104-105, 105, 107, 107-109, 147-148, T15, b. l. 52-53, 56-57) parodė, jog remonto darbus gimnazijoje dažnai atlikdavo pagal verslo liudijimą dirbęs E. V.. Teisėjų kolegija pažymi, jog išrašytuose prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo kvituose E. V. atlikti darbai detaliai nėra nurodyti, apsiribojant įrašu - L. gimnazijos einamasis patalpų remontas (T4, b. l. 50, 52), todėl tiksliai nustatyti kada ir kokius statybos darbus gimnazijoje atliko E. V. nėra galimybės. Pastarojo liudytojo parodymus, kur jis nurodė, jog gimnazijos valgyklą jam padėjo suremontuoti nuteistieji ir visus pagalbinius darbus kartu su juo visuomet atlikdavo tik jie, teismas vertina kaip bandymą padėti broliams (E. ir J. V.) išvengti baudžiamosios atsakomybės (T15, b. l. 163-164). Pažymėtina, kad aukščiau nurodytų liudytojų (R. R., V. K., J. J.) parodymais nustatyta, jog gimnazijos valgyklą remontavo E. V.. Tuo tarpu tai, jog šį darbą atliko nuteistieji, be jų pačių, savo paaiškinimuose nurodė tik parodymus teisme pakeitę liudytojai K. M. bei R. K.. Smulkiuosius darbus E. V. tąkart padėjo atlikti K. R. ir M., o ne nuteistieji. Liudytojai taip pat nurodė, jog dažniausiai E. V. padėdavo jo sūnūs.

200Kalbant apie gimnazijoje atliktus statybos (remonto) darbus, svarbu paminėti ir tai, jog savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji priskiria sau remonto darbus, kuriuos iš tikrųjų atliko kiti asmenys. Prie tokių darbų priskirtini: gimnazijos valgyklos remontas (liudytojų teigimu, atliko E. V.), dalyvavimas trečio aukšto remonto darbuose (byloje nustatyta, kad juos atliko UAB „Darbų ratas“ darbuotojai (liudytojų V. J., L. J., G. D., I. G. ir kt. parodymai)), balkonų sporto salėje įrengimas (liudytojų Ž. B., N. A., A. I. ir kt. teigimu, atliko K. R. ir M.), imtynių salės remontas (pasak liudytojų Ž. B., N. A., K. R. ir kt. atliko gimnazijos techniniai darbuotojai Z. K. ir I. G.) ir t.t. Teisme apklaustų liudytojų paaiškinimais taip pat nustatyta, kad didelę remonto darbų dalį gimnazijoje atliko techniniai darbuotojai Z. K., I. G., J. V., A. I.. Be pastarųjų asmenų, tai patvirtino liudytojai N. B., G. V., Ž. B., N. A., D. Š., S. S., V. M. (T15, b. l . 55-56, 56, 110-111,111, 62-163, T16, b. l. 47-48).

201Esant šioms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog gimnazijoje iš tikrųjų buvo atlikti didelės apimties statybos (remonto) darbai, kurių neatliko įmonės dirbusios pagal rangos sutartį. Tačiau apeliacinių skundų argumentas, kur pažymima, jog visus šiuos darbus atliko A. Z., V. J., E. V. ir G. B., yra visiškai nepagrįstas bei neatitinkantis byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog be įmonių, dirbusių pagal rangos sutartis, gimnazijoje statybos darbus atliko: 1) asmenys, kurių darbas nebuvo apskaitytas tesės aktų nustatyta tvarka (dirbo nesudarę atitinkamos sutarties); 2) mokytojai ir moksleivių tėvai; 3) E. V.; 4 ) gimnazijoje nuolat dirbę techniniai darbuotojai. Teisėjų kolegijai nustačius pastarąsias aplinkybes, teigti, jog specialistės nurodytus darbus atliko būtent apeliantai ir A. Z. nėra jokio pagrindo. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji akcentuoja, jog pirmos instancijos teismas nesistengė nustatyti kieno gi tie darbai buvo atlikti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu to padaryti faktiškai neįmanoma. Jau vien ta aplinkybė, jog gimnazijoje didelės apimties statybos darbus atliko įmonė, su kuria nebuvo sudaryta rangos sutartis, leidžia daryti išvadą, jog tokių atvejų galėjo būti ir daugiau. Šios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia J. V. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikti UAB „Nostra Sedes“, UAB “Kegsvytis“ ir UAB „Regejus“ raštai, kuriuose nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2010 m. šios bendrovės nebuvo atlikusios jokių labdarinių remontinių darbų gimnazijoje (T25, b. l. 20, 23, 24). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu yra įsteigta daugybė įmonių, dirbančių statybos srityje. Be to, kaip jau buvo minėta, UAB „Darbų ratas“ atliko ne labdarinius remontinius darbus gimnazijoje. Už jų suteiktas paslaugas bendrovei buvo sumokėta.

202Byloje nustatyta, kad statybos darbai gimnazijoje buvo atliekami ir kitų asmenų, kuriems atskirai už tai nebuvo mokama (mokytojų, moksleivių tėvų, nuolat dirbusių techninių darbuotojų), tad atitinkamai jokių dokumentų, patvirtinančių, kad konkretus darbas buvo atliktas vieno ar kito asmens, taip pat nėra.

203Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad byloje šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti visų remonto darbus atlikusių asmenų, savaime nepaneigia nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas bylą, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi šiuo atveju pastaroji aplinkybė vertinama kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus (liudytojus parodymus, rašytinius įrodymus) nustatyta, jog tik labai ribotas liudytojų skaičius matė, kad nuteistieji ir A. Z. būtų atlikę gimnazijoje remonto darbus. Akcentuotina, kad net ir tie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo davę kitokius paaiškinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad gimnazijoje remonto darbai buvo atlikinėjami ne tik įmonių, bet ir pačių mokytojų, moksleivių, kitų asmenų, ne tik nepaneigia nuteistųjų kaltės, bet atvirkščiai – patvirtina, jog jie gimnazijoje nedirbo, o jų nurodomi remonto darbai buvo atlikti kitų asmenų.

204Taip pat reikėtų pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje didelę reikšmę turi nuteistųjų, liudytojų parodymai, tačiau, kaip jau buvo minėta, nemaža liudytojų dalis teisme nurodė kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu. Kiti liudytojai po kelis kartus savo parodymus keitė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydami vis naujus faktus, kurių anksčiau nebuvo minėję. Savo parodymus keitė ir nuteistieji. Esant šioms aplinkybės, spręsdama pastarųjų kaltės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgė ne tik į atskirų liudytojų parodymų turinį, tačiau vertino, ar šie paaiškinimai sutampa tarpusavyje bei atitinka kitą byloje surinktą medžiagą ir vadovavosi jais tik toje apimtyje.

205Įvertinusi aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažindamas G. B., V. J. ir E. V. kaltais įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė byloje surinktą medžiagą atitinkančias išvadas, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais minėti nuteistieji gimnazijoje nedirbo, bet buvo įdarbinti fiktyviai. Suteikdami savo asmens duomenis nuteistajam J. V., žinodami kam šie duomenys yra naudojami bei gaudami jiems nepriklausantį darbo užmokestį, G. B., V. J. ir E. V. padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės jam patikėtą svetimą turtą. Neteisėtą atlyginimo minėtiems asmenims mokėjimo faktą patvirtina byloje esantys jų banko sąskaitų išrašai, ( - ) savivaldybės pateikti duomenys (T3, b. l. 8, 9, 13-22, 23-51). Teisėjų kolegija taip pat laiko byloje įrodytu, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. Z. taip pat nedirbo gimnazijoje.

206Aukščiau teisėjų kolegijos padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia J. V. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateiktos įsakymų dėl pavadavimo, kuriuose yra minimi nuteistieji, kopijos. Pažymėtina, kad jose nurodytos aplinkybės neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Taip 2006-07-06 įsakymu dėl pavadavimo V. J. paskirtas pavaduoti sargą V. K., nors pats V. J. teigė visuomet dirbęs darbininku, o sargus pavaduodavo tik jei jie negalėjo eiti savo pareigų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais (T25, b. l. 44). Tas pats pasakytina dėl 2001-03-01 įsakymo Nr. 262, 2005-04-06 įsakymo Nr. K-64, 2006-08-01 įsakymo Nr. K-102 (T25, b. l. 49, 48, 46,45). Be to, teismo jau ne kartą buvo minėta, jog dauguma liudytojų V. J. nematė net dirbančio jo nurodomus remonto darbus, o apie jo darbą sargu apskritai nebuvo minėjęs nė vienas liudytojas, įskaitant asmenį, kurį jis turėjo pavaduoti - V. K.. Analogiškas aplinkybes liudytojai nurodė ir kalbėdami apie G. B. darbą sargu. Tačiau šiuo klausimu jau buvo išsamiai pasisakyta aukščiau, todėl vertinant papildomus J. V. pateiktus įrodymus teisėjų kolegija savo argumentų ir išvadų nekartoja.

207Teisėjų kolegijai konstatavus, jog nuteistasis V. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu gimnazijoje nedirbo, jo apeliacinio skundo argumentas dėl tyčinės kaltės nuteistojo veiksmuose nebuvimo atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta (to bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pats nuteistasis), jog V. J. buvo žinoma apie jo įdarbinimo gimnazijoje faktą. Taigi, realiai nedirbdamas gimnazijoje ir gaudamas darbo sutartyse nustatytą darbo užmokestį, V. J. suvokė, jog padeda J. V. įvykdyti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

208Apeliaciniame skunde V. J. taip pat nurodo, jog tiek pagal BK 228 straipsnį, tiek pagal BK 184 straipsnį gali atsakyti tik specialusis subjektas, tuo tarpu jis neatitinka šiose teisės normose numatytų specialiųjų subjektų požymių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Apelianto dėmesys atkreipiamas į tai, kad tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės teorijoje, kalbant apie nusikalstamas veikas padarytas bendrininkų grupių, buvo ne kartą pasisakyta, jog specialiojo nusikaltimo subjekto požymiais turi pasižymėti tik nusikaltimo vykdytojas. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustačius, jog J. V. atitinka BK 184 straipsnyje bei BK 228 straipsnyje numatytus specialaus subjekto požymius, konstatuotina, jog pripažindamas V. J. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, Šiaulių apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

209Bylos nagrinėjimo metu padarius išvadą, jog V. J., E. V. ir G. B. nedirbo gimnazijoje, o patiems nuteistiesiems neginčijant žinojimo apie jų įdarbinimą fakto, konstatuotina, jog jie ir J. V. buvo susitarę veikti neteisėtu būdu.

210Dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų klastojimas laikotarpiu nuo 1993-09-30 iki 2010-03-31)

211Skundžiamu nuosprendžiu J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, R.L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką ( - ) savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausančius R.L. gimnazijos techninių darbuotojų R. D. (A.), R. Š., G. B., V. J., A. Z., E. V. darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d., suklastojęs dokumentus, pagaminęs netikrus dokumentus ir disponavęs jais, iššvaistė svetimą, ( - ) savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

212Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su Šiaulių apygardos teismo padarytomis išvadomis. Nurodo, jog jam inkriminuojamų veikų nepadarė bei prašo jį išteisinti. Pasak J. V., R. D. (A.), R. Š., G. B., V. J., A. Z., E. V. dirbo jo vadovaujamoje gimnazijoje kaltinime nurodytais laikotarpiais, atliko jiems pavestas užduotis bei teisėtai gavo darbo sutartyse numatytą atlyginimą. Apelianto teigimu, V. J. pats pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale, ką pastarasis patvirtino duodamas parodymus.

213Teisėjų kolegijai konstatavus, jog A. Z., G. B., V. J. ir E. V. kaltinime nurodytais laikotarpiais nedirbo gimnazijoje, J. V. kaltė dėl fiktyvaus šių asmenų įdarbinimo, neteisėto darbo užmokesčio jiems išmokėjimo bei su tuo susijusių dokumentų suklastojimo ir netikrų dokumentų pagaminimo, laikoma įrodyta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. V. žinojo, jog A. Z., G. B., V. J. ir E. V. realiai nedirbo gimnazijoje, tačiau pasirašė visus su jais susijusius įsakymus, savo parašu ir gimnazijos antspaudu tvirtino jų darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atitinkamus įrašus socialiniuose draudimo pažymėjimuose, tokiu būdu pagamino netikrus bei suklastojo tikrus dokumentus, t. y. įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra įrodyta, kad jis disponavo minėtais dokumentais, t. y. laikė juos ir panaudojo, pateikdamas ( - ) savivaldybei.

214Teisėjų kolegijai aukščiau išsamiai pasisakius dėl V. J., G. B., A. Z. ir E. V. įdarbinimo gimnazijoje fakto nustatymo, analogiški J. V. apeliacinio skundo argumentai plačiau neanalizuojami.

215Nagrinėjamoje byloje J. V. taip pat buvo kaltinamas ir nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, svetimo jam patikėto turto iššvaistymą bei tikrų dokumentų suklastojimą ir netikrų dokumentų pagaminimą, kadangi laikotarpiu nuo 1995-02-21 iki 1997-04-01 fiktyviai įdarbino gimnazijoje R. D. (A.) ir laikotarpiu nuo 1997-01-01 iki 1997-09-01 fiktyviai įdarbino R. Š., bei išmokėjo jiems atitinkamai 5912.28 Lt (1712.31 Eur) ir 2892.42 Lt (837.70 Eur) darbo užmokesčio.

216Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių J. V. kaltę šioje jam pareikšto kaltinimo dalyje.

217Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu J. V. pateikė R. D. (A.) 1997-04-02 bei 1995-02-21 prašymų dėl jos priėmimo į darbą bei atleidimo iš užimamų pareigų kopijas (T25, b. l. 34,35), kurių trūko jos asmens byloje ir kurių nebuvimu buvo grindžiamas nuteistajam pareikštas kaltinimas. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme R. A. (D.) patvirtino, kad pastarieji prašymai rašyti jos ranka. R. A. teigimu, ji iš tikrųjų dirbo sarge gimnazijoje 1996 m. Anksčiau šito neminėjo, kadangi buvo įsitikinusi, jog jos pareigos gimnazijoje nesikeitė, t. y. ji visada užėmė valytojos etatą. Liudytoja paaiškino, jog buvo užmiršusi, kad kažkada rašė prašymą dirbti sarge. Pasak jos, už savo darbą ji gaudavo nustatyto dydžio atlyginimą (T25, b. l. 75). Vertindama liudytojos parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad R. A. niekada neneigė dirbusi gimnazijoje. Darbo teisinių santykių nutraukimą siejo su įstojimu į universitetą, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad R. A. pripažino vėlesnio darbo gimnazijoje faktą, patvirtino, jog J. V. į bylą naujai pateikti dokumentai yra rašyti jos ranka, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų neginčytinai patvirtinančių J. V. pareikštą kaltinimą dėl R. A. fiktyvaus įdarbinimo piktnaudžiaujant tarnyba, jos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų iššvaistymo, dokumentų klastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo.

218Analogiškai vertinami J. V. pareikšti kaltinimai dėl R. Š. fiktyvaus įdarbinimo. Pripažindamas J. V. kaltu, pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi vien tik R. Š. parodymais, tačiau reikėtų sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog kalbėdamas apie jo įdarbinimo gimnazijoje 1997 metais aplinkybes, liudytojas nebuvo nuoseklus. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad pirmą kartą apie savo galimai neteisėtą įdarbinimą gimnazijoje 1997 metais R. Š. pasisakė tik bylą nagrinėjant teisme 2013-05-10 vykusiame teisiamajame posėdyje (T16, b. l. 161-165). Prieš tai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jo apklausos teisme metu R. Š. šių aplinkybių nebuvo nurodęs. Pastarojo paaiškinimas, jog jis buvo tiesiog užmiršęs apie šį faktą, kelia abejonių. Juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas J. V. buvo pradėtas būtent R. Š. parašius pareiškimą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl fiktyviai gimnazijoje įdarbintų asmenų (T1, b. l. 2-3). Vertindama liudytojų parodymus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-05-10 R. Š. buvo nurodęs, jog 1997 metais jis, J. V. ir kiti nuteistieji gerai sutarė. Buvo įkūrę sporto klubą, rinkdavosi keletą kartų per mėnesį gimnazijoje, o J. V. arba jo sekretorė parašydavo protokolą. Liudytojo teigimu, būtent taip pas J. V. atsirado jo asmens duomenys – socialinio draudimo pažymėjimas. Anot R. Š., jis tuo metu „valdiško“ darbo nedirbo ir pastarasis dokumentas jam nebuvo reikalingas. Vėliau, praėjus 6 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, atsiėmė jį iš J. V. ir pastebėjo, jog jame yra padarytas įrašas apie jo darbą gimnazijoje valytoju, nors iš tikrųjų liudytojas ten tuomet nedirbo ir jokio atlyginimo negavo. Paklausęs J. V. ką tai reiškia, pastarasis atsakė, kad viskas gerai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimą, R. Š. parodė neprisimenantis, ar rašė prašymą dėl jo priėmimo ar atleidimo iš darbo. Jo nuomone, jis tokio prašymo nerašė (T16, b. l. 161-165). Pažymėtina, kad teismo posėdžio, vykusio 2013-07-01 metu R. Š. jau patvirtino rašęs tokio turinio prašymą (T17, b. l. 23). Liudytojas taip pat patvirtino, kad tiek šis prašymas, tiek prašymas dėl jo priėmimo į darbą (T17, b. l. 25) yra pasirašyti jo. R. Š. teigimu, pastarąjį prašymą jis surašė sausio 1 d. sėdint prie stalo. Pas juos buvo tradicija – švęsti su imtininkais Naujuosius metu. Anot liudytojo, jeigu J. V. paprašė jo parašyti tokio turinio prašymą, jis tą ir padarė nieko per daug negalvodamas. R. Š. taip pat parodė, kad tuo metu galėjo būti išgėręs. Tuo pačiu liudytojas dar kartą patvirtino, kad 1997 metais gimnazijoje tikrai nedirbo ir jokių pinigų negavo. Atsakydamas į teismo klausimus, R. Š. nurodė, kad tuo laikotarpiu buvo socialiai apdraustas, kur nuėjo pinigai, kurių jis negavo, nesidomėjo. Kodėl tuo metu niekur nesiskundė taip pat paaiškinti negalėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vėliau, to paties teismo posėdžio metu, R. Š. jau paaiškino neprisimenantis jo prašymo priimti į darbą rašymo aplinkybių. Patvirtino, jog visas prašymo tekstas yra surašytas jo ranka, tačiau kam J. V. jis buvo reikalingas nesidomėjo. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir kalbėdamas apie jo surašytą prašymą dėl atleidimo iš darbo. R. Š. taip pat patvirtino, jog darbų saugos instruktavimo darbo vietoje žurnale pasirašė jis (T17, b. l. 120-125). Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad visi R. Š. asmens byloje esantys jo vardu surašyti ir pasirašyti dokumentai yra surašyti jo paties. Liudytojas taip pat patvirtino ne tik pasirašęs prašymus priimti ir atleisti jį iš darbo, bet ir surašęs jų tekstus, net nepasidomėjęs kam tokio turinio dokumentai buvo reikalingi J. V.. Nors įprastai tokio pobūdžio dokumentų rašymo tikslas yra aiškus – įsidarbinti arba nutraukti darbo teisinius santykius. Taigi, rašydamas prašymą dėl jo priėmimo į darbą, R. Š. negalėjo nesuvokti inicijuojantis savo įdarbinimo procedūrą gimnazijoje. Atitinkamai, priešingai nei nurodo liudytojas, jam turėjo būti žinomas ir jo įdarbinimo gimnazijoje faktas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog sužinojęs apie savo neteisėtą įdarbinimą, R. Š. niekur nesiskundė ir net nebandė sužinoti kur dingo jam turėję būti sumokėti pinigai. Tuo tarpu J. V. teisme paaiškino, jog R. Š. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo gimnazijoje, gavo darbo užmokestį. Liudytoja L. M. patvirtino žinojusi, kad 1997 metais toks žmogus dirbo gimnazijoje (tuo metu mokykloje) (T21, b. l. 14-15). Nuteistoji V. D. paaiškino, kad įrašus socialinio draudimo pažymėjime darė ji. R. Š. pagal jo prašymą taip pat atleido ji (T17, b. l. 122). Pažymėtina ir tai, jog kaltinimas dėl R. Š. fiktyvaus įdarbinimo J. V. buvo pareikštas tik po 2013-05-10 įvykusio teismo posėdžio, kurio metu R. Š. davė su tuo susijusius parodymus (T17, b. l. 26-39). Taigi ikiteisminio tyrimo metu įrodymai dėl šio nuteistajam pareikšto kaltinimo nebuvo renkami. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėto R. Š. atleidimo iš darbo tarp jo ir J. V. yra susiklostę akivaizdžiai konfliktiški santykiai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. Š. 1997 m. iš tikrųjų nedirbo gimnazijoje ir negavo jam priklaususio darbo užmokesčio, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių J. V. kaltę dėl R. Š. fiktyvaus įdarbinimo piktnaudžiaujant tarnyba, jo darbo užmokesčiui skirtų asignavimų iššvaistymo, dokumentų klastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo.

219Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina J. V. kaltės dėl fiktyvaus R. D. ir R. Š. įdarbinimo, šios aplinkybės šalinamos iš jam pareikšto kaltinimo.

220Apeliaciniame skunde J. V. taip pat nesutinka su teismo išvada dėl jo pripažinimo kaltu jam pasirašius V. J. vardu įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. J. V. teisingai nurodo, jog V. J. teigimu, jis pats pasirašė minėtame dokumente (T16, b. l. 93), tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia byloje esanti 2011-05-13 specialisto išvada Nr. 11Š-95(11). Pastarojoje nurodyta, jog : 1) tikėtina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.; 2) tikėtina, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V.; 3) tikėtina, kad įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė J. V. (T9, b. l. 91). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia specialisto išvada spręsdamas J. V. kaltės klausimą. Ją teikusi specialistė R. P. teisme paaiškino, jog tikėtina išvada duodama tada, kai susidaro žmogaus atžvilgiu bendrųjų ir specialiųjų požymių visuma, kuri leidžia teigti, kad būtent tas asmuo pasirašė. Pasak specialistės, yra išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir negalima nustatyti. Tačiau kategoriška išvada duodama tik tada, kai parašai visiškai sutampa su lyginamaisiais parašais, kai parašas atitinka individualius asmens požymius. Tuo tarpu jeigu parašas yra neinformatyvus, duodama tikėtina išvada, bet tai nereiškia, kad pasirašė ne išvadoje nurodytas asmuo. Atvirkščiai, tikėtina išvada leidžia teigti, kad pasirašyta yra būtent šio asmens. Tuo pačiu specialistė pažymėjo, jog jos išvada, kur yra nurodoma, kad dokumentuose pasirašė ne V. J., yra kategoriška (T16, b. l. 38-40). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu J. V. pagrįstai pripažintas kaltu pasirašęs V. J. vardu įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale. Jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.

221Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad J. V., būdamas valstybės tarnautoju, R.L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką ( - ) savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausančius R.L. gimnazijos techninių darbuotojų G. B., V. J., A. Z., E. V. darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d., suklastojęs dokumentus, pagaminęs netikrus dokumentus ir disponavęs jais, iššvaistė svetimą, ( - ) savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – 70 437,20 Eur (243205,55 Lt), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos. Šie nuteistojo veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimų sudėtis, todėl Šiaulių apygardos teismo buvo kvalifikuoti teisingai.

222Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta klaidinga J. V. iššvaistyto turto vertė – 249117,83 Lt (72 149,51 Eur). Tikėtina šis netikslumas įsivėlė dėl to, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi pirminiame kaltinime pateiktais paskaičiavimais. Tuo tarpu keičiant kaltinimą bylos nagrinėjimo teisme metu (T17, b. l. 26-40), prokuroras buvo nurodęs kitokią sumą - 252010,25 Lt (72987,21 Eur). Taip pat prokuroro buvo akcentuota, jog pirminiame kaltinime buvo neteisingai nurodytas E. V. ir J. V. bendrais veiksmais padarytos žalos dydis – 75678,90 Lt (21918,12 Eur), tuo tarpu kai byloje nustatyta, jog jų veiksmais padarytos žalos dydis sudaro 76878,34 Lt (22265,51 Eur). Prokuroras buvo nurodęs ir tai, jog V. J. ir J. V. bendrais veiksmais padarytos žalos dydis sudaro 75678,90 Lt (21918,12 Eur).

223Teisėjų kolegijai nustačius, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina J. V. kaltės dėl fiktyvaus R. A. ir R. Š. įdarbinimo, konstatuotina, kad savo neteisėtais veiksmais jis iššvaistė svetimą jam patikėtą 70 437,20 Eur (252010,25 Lt +5912,28 Lt + 2892,42 Lt =243205,55 Lt) vertės turtą.

224Dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK184 straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio išmokėjimas M. V.), BK 300 straipsnio 1 dalyje (M. V. prašymo, įsakymo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimas)

225Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu J. V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, R.L. gimnazijos direktoriumi, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka arešto bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7d. R.L. gimnazijos direktoriui adresuojamą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir šio dokumento pagrindu, J. V. būdamas R.L. gimnazijos direktoriumi, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. A-8, išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. parašu bei antspaudu patvirtindamas 2009 metų rugsėjo mėnesio, R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y., kad M. V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. parašu ir antspaudu patvirtindamas 2009 metų spalio mėnesio R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y., jog M. V. L. gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, bei jais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai išmokėta 353,86 Lt (102,48 Eur) kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką.

226Šiais savo veiksmais J. V. buvo kaltinamas pagaminęs netikrus dokumentus, suklastojęs tikrus dokumentus, juos panaudojęs bei iššvaistęs jam patikėtą svetimą, t. y. ( - ) savivaldybei priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. 353,86 Lt (102,48 Eur), ir piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetą.

227Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius už rugsėjo – spalio mėnesius, tiesiog nepastebėjo, jog juose buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009-10-18 (tuo metu, kai M. V. buvo suteiktos nemokamos atostogos) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo atžymėta, jog jis dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Apelianto teigimu, ši klaida buvo ištaisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grąžinta į gimnazijos sąskaitą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. V. gimnazijoje ėjo ne tik darbo saugos specialisto, bet ir sargo pareigas. Tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose eilutėje ties sargo pareigomis buvo aiškiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009-10-18 M. V. nedirbo, o buvo nemokamose atostogose. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis neklastojo M. V. prašymo dėl nemokamų atostogų jam suteikimo, jo veiksmuose nėra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje bei 184 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, kadangi jis neveikė tyčia, jo veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei.

228Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodomu argumentu, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai itin didelis dėmesys buvo skiriamas M. V. prašymo dėl nemokamų atostogų jam suteikimo surašymo aplinkybių nustatymui. Pažymėtina, kad kaltinime nurodyta aplinkybė – J. V. sūnaus prašymo dėl nemokamų atostogų jam suteikimo surašymo faktas, pats savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas prašymas buvo pasirašytas J. V.. Kita vertus, byloje yra nustatyta, jog šio prašymo turinys atitiko tuo metu susiklosčiusią situaciją, t. y. M. V. negalėjimą eiti savo pareigų gimnazijoje. Duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu M. V. nurodė, jog šį prašymą pasirašė jis pats, buvo dėkingas tėčiui už tai, kad šis pasirūpino juo (T15, b. l. 118-120, T8, b. l. 111-113). Reikėtų sutikti, kad specialisto išvada Nr. 11Š-99(11) yra nustatyta, jog 2009-10-07 prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo pasirašė ne M. V., tačiau tame pačiame dokumente yra nurodoma, kad tą padarė ir ne J. V. (T9, b. l. 133).

229Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog dėl aukščiau nurodyto prašymo suteikti nemokamas atostogas patenkinimo, o vėliau – ir atitinkamo įsakymo priėmimo, jokių žalingų padarinių neatsirado. Šiais veiksmais tiesiog buvo įteisinta susidariusi situacija, kai darbuotojas (byloje neginčytinai nustatyta, kad M. V. dirbo gimnazijoje) dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos atlikimo tam tikru laikotarpiu negalėjo eiti jam pavestų pareigų, tad priešingu atveju jam būtų rašomos pravaikštos, dėl ko vėliau jis galėtų būti atleistas. Šiuo aspektu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nepaisant to, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju dėl aukščiau nurodytų J. V. veiksmų jokių žalingų padarinių neatsirado ir negalėjo atsirasti, todėl darytina pagrįsta išvada, jog 2009 m. spalio 7 d. R.L. gimnazijos direktoriui adresuoto prašymo M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16 surašymas, ir šio dokumento pagrindu 2009-10-07 įsakymo Nr. A-8, išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16 priėmimas, nesudaro BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties, todėl šios aplinkybės šalinamos iš J. V. pareikšto kaltinimo.

230Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalis J. V. skundo argumentų neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip nuteistasis nepagrįstai nurodo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įsivėlusi techninė klaida, nurodant kad laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009-10-18 M. V. dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Priešingai, byloje esančiuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesius yra aiškiai nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009-10-09 iki 2009-10-16, t. y. M. V. prašyme dėl nemokamų atostogų suteikimo nurodytu laikotarpiu, pastarasis nėjo nei sargo, nei darbo saugos specialisto pareigų. Ties abiem etatais šiuo laikotarpiu minėtuose dokumentuose yra nurodyta „NA“ – neapmokamos atostogos (T8, b. l. 78-79, 84-85). Tačiau byloje nustatyta, jog jam paskirtą arešto nuobaudą M. V. pradėjo atlikinėti žymiai anksčiau nei 2009-10-09. Byloje esantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) policijos komisariato raštas patvirtina, kad M. V. buvo areštinėje laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-18 (T8, b. l. 90). Taigi savo pareigų gimnazijoje M. V. negalėjo eiti jau nuo 2009-09-28, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpis nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 (tiek ties sargo, tiek ties darbo saugos specialisto pareigomis) yra atžymėtas kaip jo darbo laikas. Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog šiuo laikotarpiu M. V. nebuvo darbe, neneigia ir pats nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. nurodė, jog apie savo sulaikymą jis pranešė K. M., kuris ir turėjo pasirūpinti jo pavadavimu. Tačiau pastarasis teisme paaiškino apie M. V. sulaikymą sužinojęs tik tuomet, kai gavo iš J. V. įsakymą dėl nemokamų atostogų jam suteikimo (T14, b. l. 29). Kitų duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu M. V. pavadavo kiti gimnazijoje dirbę sargai, byloje nėra. Tuo tarpu, pasak paties M. V., apie savo darbą darbo saugos specialistu jis tuomet net nepagalvojo (T8, b. l. 111-113). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent šis laikotarpis yra nurodytas J. V. pareikštame kaltinime, kadangi suskaičiavus darbo laiko žiniaraščiuose atžymėtas M. V. 2009 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dirbtas dienas, susidaro kaltinime pateikti skaičiai - per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu.

231Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina įrodytu, jog laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 ir 2009-10-18 M. V. gimnazijoje nedirbo, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jam buvo žymimos darbo valandos. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog M. V. sulaikymo faktas bei jo buvimo areštinėje laikotarpis buvo puikiai žinomi jo tėvui, gimnazijos vadovui J. V.. Taip pat pastarajam neabejotinai buvo žinomas ir M. V. prašyme nurodytas jo prašomų suteikti nemokamų atostogų laikotarpis. Taigi J. V. suprato, kad sūnaus nebuvimo darbe laikotarpis yra ilgesnis negu kad nurodytas jo prašyme suteikti neapmokamas atostogas, tačiau jokių priemonių dėl to nesiėmė. Priešingai, savo parašu bei gimnazijos antspaudu patvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. rugsėjo bei spalio mėnesius nurodytus duomenis, jog M. V. dirbo laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 bei 2009-10-18 (sargu) ir per 2009 metų rugsėjo mėnesį iš viso išdirbo 20 dienų 1 etatu sargu ir 22 dienas 0,5 etato darbo saugos specialistu, o per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu, dėl ko jam buvo nepagrįstai išmokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) darbo užmokestis. Konstatuotina, kad šiais savo veiksmais J. V. įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

232Skundžiamu nuosprendžiu J. V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl M. V. darbo užmokesčiui skirtų lėšų - 353,86 Lt (102,48 Eur), iššvaistymo. Pagal BK 184 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010-12-02) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, J. V. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto iššvaistymas. 2014-12-18 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01, BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014-12-18 įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąją teisine prasme, tai yra nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko. Taigi ši nuostata laikytina švelninančia J. V. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo J. V. iššvaistyto turto vertė yra 353, 86 Lt (102,48 Eur), tai yra nesiekia 3 MGL. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai pritaikius sprendimo priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo jis yra naikintinas, nes J. V. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančią nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakciją būtų laikoma nusikalstama. Nesant J. V. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl J. V. pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). J. V. veika gali būti vertinama tik kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytas pažeidimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog veika buvo padaryta 2009 metais, t. y. daugiau nei prieš trejus metus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. V. nepradėtina (ATPK 35 straipsnio 4 dalis).

233Apeliaciniu skundu J. V. taip pat nurodo nesutinkantis su teismo išvada, jog savo veiksmais, dėl kurių M. V. buvo nepagrįstai išmokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) darbo užmokestis, jis visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetą, t. y. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir teismų praktikoje nustatomas atsižvelgiant į keletą kriterijų. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui bei kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Be to, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-245/2013, 2K-316/2013, 2K-21-2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. V. savo parašu ir gimnazijos antspaudu suklastojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyti klaidingi duomenys apie M. V. darbe išbūtą laiką 2009 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, dėl ko pastarajam buvo nepagrįstai išmokėtas 353,86 Lt (102,48 Eur) atlyginimas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais nuteistasis padarė didelę žalą valstybei, kadangi visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R.L. gimnazijos autoritetą. Su tokia apygardos teismo išvada negalima sutikti.

234Spręsdama J. V. kaltės klausimą dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad savo veiksmais J. V. iš tikrųjų sumenkino gimnazijos autoritetą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad šie nuteistojo veiksmai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Atvirkščiai, apie šį įvykį teisme neužsiminė nei vienas techninis gimnazijos darbuotojas ar mokytojas, kas leidžia daryti išvadą, jog kitiems visuomenės nariams apie tokio pobūdžio neteisėtus J. V. veiksmus taip pat nebuvo žinoma. Žinojęs apie M. V. nebuvimą darbe laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 bei 2009-10-18 parodė tik K. M., kadangi būtent jis turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nuteistoji V. D. parodė, kad ji rengė įsakymo dėl nemokamų atostogų M. V. suteikimo projektą. Daugiau šiuo klausimu nuteistoji nieko nurodyti negalėjo (T15, b. l. 195). Byloje taip pat nustatyta, kad J. V. veiksmai truko trumpą laiko tarpą, iš esmės pasireiškė vienu veiksmu – darbo laiko žiniaraščiuose nurodytų neteisingų duomenų patvirtinimu.

235Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog pagal galiojančius baudžiamuosius įstatymus, J. V. veiksmai dėl jam patikėto svetimo turto iššvaistymo įstatymo leidėjo nėra vertinami kaip labai pavojingi ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog J. V. veika nesukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų padarinių – didelės turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino J. V. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

236Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija laiko byloje įrodytu, kad J. V. savo parašu bei R.L. gimnazijos antspaudu patvirtino R.L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už 2009 m. rugsėjo bei spalio mėnesius nurodytus duomenis, jog M. V. dirbo laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-10-08 bei 2009-10-18 (sargu) ir per 2009 metų rugsėjo mėnesį iš viso išdirbo 20 dienų 1 etatu sargu ir 22 dienas 0,5 etato darbo saugos specialistu, o per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato darbo saugos specialistu. Šiais savo veiksmais J. V. suklastojo tikrą dokumentą ir vėliau panaudojo jį, t. y. įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

237Dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo

238Apeliaciniuose skunduose nuteistieji G. B., J. V. ir V. D. nurodo, kad jiems inkriminuojamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, jie nepadarė. Pasak G. B., darbo sutartyse pasirašė jis pats, tuo tarpu duomenų, kad šie dokumentai buvo suklastoti byloje nėra. Apeliantai nurodo nesutinkantys su byloje esančiomis specialisto išvadomis. Jų teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai jas vertino, visiškai neatsižvelgdamas į tikėtiną jų pobūdį. Be to, pasak J. V., tos pačios spalvos rašalo bei panašių rašiklių naudojimas pats savaime nepatvirtina darbo sutarčių suklastojimo fakto. Apeliantų teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo paneigta jų nurodyta aplinkybė, jog G. B. darbo sutarčių pataisymai buvo padaryti darbo inspekcijos patikrinimo metu, kai jos pareigūnai, nustatę, jog darbo sutartyse nėra atžymėti darbo sąlygų pasikeitimai, leido šiuos pažeidimus ištaisyti neįtraukiant jų į patikrinimo aktą. Nuteistoji V. D. taip pat nurodo, kad jos darbas buvo tik techninio pobūdžio, jokių teisinių pasekmių nesukeliantis, kadangi be direktoriaus parašo ir antspaudo, atlikus vien rankraštinius įrašus darbo sutartyse, dokumentai negalioja. Apeliantės teigimu, konstatuodamas jos bendrininkavimą su J. V. bei G. B., pirmos instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl jos ir kitų nuteistųjų susitarimo buvimo, t. y. dėl to, jog veikdama kaltinime nurodytu būdu ji suvokė, kad savo veiksmais ji kartu su J. V., G. B. kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius.

239BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-16/2010,2K-19/2014).

240.Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog darbo sutartys - 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, sudarytos tarp G. B. ir R.L. gimnazijos, yra netikri dokumentai, kurie buvo pagaminti kaltinime nurodytu laiku. Priešingai nei nurodo apeliantai, šios išvados pagrįstumą patvirtintina byloje esančios specialisto išvados Nr. 11Š-91(11) (T9, b. l. 142-145), Nr. 11Š-94(11) (T9, b. l. 147-150), 2011-03-18 prokuroro S. K. tarnybinis pranešimas (T9, b. l. 134).

241Specialisto išvadoje Nr. 11Š-91(11) nurodyta, kad tikėtina, jog 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, eilutėse „Darbo sutarties šalių parašai“, „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-08-12...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2003-09-02...“, „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ prie įrašų „Darbuotojas“ esantys parašai yra parašyti tuo pačiu šratinuku. Toje pačioje specialisto išvadoje taip pat pažymima, jog tikėtina, kad 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, eilutėse „Darbo sutartis pakeista G. B. laikyti dirbančiu...“, „Darbo sutartis pakeista nuo 2005-04-06 iki...“ prie įrašų „Darbdavys“ esantys parašai, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182, eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31, eilutėje „Darbo sutartis pakeista nuo 1999 06 01...“ prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku. Tuo tarpu specialisto išvada Nr. 11Š-94 (11) nustatyta, kad tikėtina, jog 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, eilutėje „Darbo sutarties šalių parašai“ prie įrašo „Darbdavys“ esantis parašas, eilutėse „Darbo sutartis pakeista 2003-01-01...“ , „Darbo sutartis pakeista Nuo 2005-04-06 iki...“, „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01 G. B....“, „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“ rankraštiniai įrašai, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta Nuo 2006-01-01...“ prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2006-10-01“ prie įrašo „Darbdavys“ parašas, eilutėje „Darbo sutartis nutraukta 2007-12-17...“, prie įrašo „Darbuotojas“ parašas, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2001-01-02...“ rankraštiniai įrašai bei prie įrašų „Darbdavys“, „Darbuotojas“ esantys parašai ir 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31, eilutėje „Darbo sutartis pakeista Nuo 2000. 06. 01 G. B....“ prie įrašo „Darbuotojas“ esantis parašas yra parašyti tuo pačiu šratinuku. Taigi pastarosios išvados leidžia pagrįstai teigti, kad dalis įrašų 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182 bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31 buvo padaryta naudojant tuos pačius šratinukus. J. V. pagrįstai nurodo, jog minėtose specialisto išvadose taip pat yra konstatuota, jog kaltinime nurodytų darbo sutarčių surašymo metu buvo naudojami keli skirtingi šratinukai, tačiau šis apelianto argumentas nepaneigia aukščiau nurodytos teismo išvados. Apelianto dėmesys yra atkreipiamas į tai, jog specialisto išvadomis yra nustatyta, kad tie patys keli skirtingi šratinukai buvo naudojami ne surašant atskiras darbo sutartis, bet visų šių sutarčių surašymo metu. Šio teiginio pagrįstumą patvirtina specialisto išvadose nustatytos aplinkybės, kuriose nurodoma, jog skirtingi darbo sutarčių pakeitimo įrašai, kurie pagal jose nurodytas datas, turėjo būti padaromi skirtingu laiku, 2002-05-02 darbo sutartyje Nr. 254, 2000-08-29 darbo sutartyje Nr. 182 bei 1997-12-17 darbo sutartyje Nr. 31 buvo atlikti tais pačiais šratinukais. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog apygardos teismas negalėjo vadovautis šiomis specialisto išvadomis dėl jų tikėtino pobūdžio. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė V. M. parodė, kad tikėtina išvada duodama tuomet, kai ekspertas yra įsitikinęs jo nurodomų aplinkybių tikrumu, tačiau iki kategoriškos išvados pateikimo jam dar trūksta kažkokio įrodymo. Tuo tarpu, kai ekspertas abejoja, jis duoda išvadą „nustatyti negalima“. Specialistė taip pat pažymėjo, jog šratinukas turi labai daug išskirtinių požymių, kurie yra lyginami tyrimo atlikimo metu (T15, b. l. 191-192). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje yra nurodoma, jog nustatant, ar tirti pateikti įrašai buvo atlikti tuo pačiu šratinuku, buvo tiriamos ir lyginamos tarpusavyje įrašų, parašų, štrichų savybės – spalva ir atspalvis, atspaudai ant Pvch plėvelės, savybės infraraudonuose spinduliuose, mikrostukrūra bei specialieji, dėl šratinuko šerdelės rašymo mazgo ir pastos tam tikrų savybių, tokių kaip klampumas, ištekėjimo greitis, atsirandantys ir rašymo priemonę individualizuojantys, požymiai (T9, b. l. 148). Tik įvertintus visus pastaruosius požymius bei palyginus juos tarpusavyje buvo pateiktos byloje esančios specialisto išvados. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog abejoti pateiktomis specialisto išvadomis nėra jokio pagrindo, todėl byloje laikytina įrodytu, kad aukščiau minėti darbo sutartyse, sudarytose tarp G. B. ir R.L. gimnazijos, padaryti įrašai buvo atlikti tais pačiais šratinukais.

242Pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra pagrįstai pažymima, jog pastarųjų įrašų datos yra išsidėsčiusios net 10 metų laikotarpiu – nuo 1997-12-17 iki 2007-12-17 (darbo sutarčių pakeitimo datos). Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog minėti dokumentai buvo surašyti vienu metu. Savo apeliaciniame skunde J. V. nurodo, jog gimnazijoje vienu metu buvo užperkamas didelis kiekis šratinukų, kurie galėjo būti naudojami ilgą laiko tarpą, tačiau abejotina, jog kažkoks šratinukas galėjo būti naudojamas net 10 metų (jeigu jis ir nesibaigtų, tai išdžiūtų), tad šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo pačiu aukščiau nurodyta aplinkybė paneigia nuteistųjų versiją, jog darbo sutartys buvo perrašytos 2005 metais darbo inspekcijos patikrinimo metu, nes specialisto išvada patvirtina, kad tuo pačiu šratinuku yra atlikti ir 2007 metų įrašai, kurių 2005 metais paprasčiausiai negalėjo būti. Šį nuteistųjų argumentą paneigia ir LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus pateikta R.L. gimnazijoje atliktų patikrinimų medžiaga, kuria nustatyta, kad gimnazijoje buvo atlikti patikrinimai: pagal 2008-01-29 M. B. skundą dėl jos atleidimo pagrindo; pagal 2010-09-01 R. Š. skundą dėl jo darbo sutarties nutraukimo 2010-08-25 ( T1, b. l. 81-128). Apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad valstybinėje darbo inspekcijoje galėjo paprasčiausiai nelikti duomenų apie kitus jų atliktus patikrinimus, yra nepagrįsti jokia bylos medžiaga. Priešingai, ( - ) apylinkės prokuratūros reikalavimas dėl dokumentų pateikimo patvirtina, jog LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus buvo prašyta pateikti visus tyrimui svarbius duomenis apie tai, ar laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2010 metų jų pareigūnai atliko patikrinimus gimnazijoje (T1, b. l. 80). Atsakydami į šį reikalavimą, darbo inspekcijos pareigūnai pateikė jų turimą medžiagą. Jokių pastabų apie atliktus patikrinimus, kurių medžiaga dėl dokumentų saugojimo tvarkos ypatumų neišliko iki prokuratūros reikalavimo pateikimo, LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius nenurodė.

2432011-03-18 prokuroro S. K. tarnybinis pranešimas (T9, b. l. 134) taip pat laikytinas nuteistųjų G. B. ir J. V. kaltės įrodymu. Vertinant jame užfiksuotas aplinkybes kitų įrodymų kontekste, byloje nustatyta, jog 2002-05-02 G. B. darbo sutartyje, tvirtinant jos pakeitimo sąlygas, antspaudai iš esmės yra uždėti vienu rašalu, tuo tarpu kai tą pačią dieną keičiant kitų asmenų darbo sutartis, uždedant antspaudą, buvo naudojamas kitos spalvos rašalas. Pažymėtina, kad specialistė V. M. teisme parodė, jog keliuose dokumentuose tą pačią dieną naudojamo antspaudo dažomoji medžiaga – antspaudo spalva ir atspalvis – turi būti tapati. Jos teigimu, panaudojus kitus dažus arba papildžius besibaigiančius dažus kitais dažais, atspaudų štrichai gali būti dviejų spalvų, t. y. antspaude matysies ankstesniųjų dažų ir naujų dažų spalvos (T15, b. l. 191-192). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog 2002-05-02 darbo sutartys buvo sudarytos ne tik su G. B., bet ir su V. J., E. V. bei A. Z. (T2, b. l.81-84,139-140, 157-158, 179-181), tačiau tik su G. B. tą dieną sudarytos sutartys buvo surašytos ranka. V. D. nuodyta aplinkybė, jog pastarosios darbo sutartys skiriasi nuo sudarytų su kitais asmenimis, kadangi tuo metu ji turėjo skirtingus darbo sutarčių blankus (T15, b. l. 194), kelia abejonių, kadangi neaišku kodėl kitokio pavyzdžio darbo sutarties blankai tą dieną buvo naudojami tik sudarant darbo sutartis su G. B.. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, apeliantė buvo pažymėjusi ir tai, kad visos gimnazijoje sudarytos darbo sutartys buvo fiksuojamos Darbo sutarčių registracijos žurnale, tačiau teismui pareiškus gimnazijai reikalavimą pateikti pastarąjį žurnalą, buvo gautas atsakymas, jog Darbo sutarčių registracijos žurnalo už laikotarpį nuo 1993 m. iki 2004 m. gimnazijoje nėra (T16, b. l. 72). ( - ) savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius savo rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ taip pat nurodė, jog jie neturi R.L. gimnazijos laikotarpiu nuo 1993 m. iki 2004 m. vestų Darbo sutarčių registracijos žurnalų (T16, b. l. 70).

244Teisėjų kolegija sutinka su J. V. apeliacinio skundo teiginiu, jog vien tik tas faktas, jog ant G. B. kaltinime nurodytų darbo sutarčių uždėti antspaudai buvo kitokios spalvos nei ant kitų tądien sudarytų darbo sutarčių, pats savaime nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tačiau vertinant šią aplinkybę kitų aukščiau išnagrinėtų įrodymų kontekste, susidaro nuosekli ir logiška grandinė, kuri pagrindžia apygardos teismo išvadą dėl J. V. ir G. B. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

245Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad formuluojant šį kaltinimą G. B. bei J. V., prokuroras buvo nurodęs, kad savo veiksmais nuteistieji ne tik pagamino netikrus dokumentus, bet ir suklastojo tikrus dokumentus. Šio netikslumo neištaisė ir apygardos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų, tačiau formuluojant kaltinimą, turi būti tiksliai nurodoma kokį iš minėtų objektyviųjų veikos požymių atitinka kaltininko veiksmai. Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas yra suprantamas kaip veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Tuo tarpu netikru dokumentas laikomas tuomet, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (veritatis immutatio) ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nuteistieji G. B. bei J. V., veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus – darbo sutartis, todėl iš jiems pareikšto kaltinimo šalinamos aplinkybės, kur yra nurodoma, jog savo veiksmais jie suklastojo tikrus dokumentus.

246Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji G. B. bei J. V., veikdami bendrininkų grupe, 2011 metais, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, pagamino netikrus dokumentus –1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 darbo sutartis, sudarytas tarp G. B. ir R.L. gimnazijos. Šiais savo veiksmais nuteistieji įvykdė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia apeliantai, pripažindamas juos kaltais Šiaulių apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus bei įvertino byloje surinktus įrodymus.

247Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu už šios veikos padarymą kalta buvo pripažinta ir V. D., tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jos veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog V. D. tik surašė kaltinime nurodytų darbo sutarčių, sudarytų tarp G. B. ir gimnazijos, tekstą. Šios aplinkybės yra nurodomos ir jai pareikštame kaltinime. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog formaliai užpildydama darbo sutartis, dirbdama raštinės vedėja ir būdama pavaldi direktoriui, ji atliko savo darbą bei įvykdė direktoriaus J. V. nurodymą (T15, b. l. 197-200). Apeliantė taip pat pagrįstai nurodo, jog be direktoriaus parašo ir herbinio gimnazijos antspaudo šios darbo sutartys neturi juridinės galios, todėl negali būti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties dalyku.

248Kasacinėse nutartyse yra išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-200/2008, 2K-114/2009, 2K-7-175-303/2015). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-426/2006, 2K-290/2008). Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K355/2009, 2K-426/2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, jog darbo sutartis neabejotinai atitinka dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau, kaip teisingai nurodo V. D., nepasirašyta ji neturi juridinės galios. Taigi atitinkamai negali sukelti asmeniui reikšmingų padarinių.

249Nagrinėjamos bylos kontekste reikėtų pažymėti ir tai, jog V. D. nėra kaltinama suklastojusi įsakymus, kurių pagrindu buvo surašytos 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 darbo sutartys, sudarytos tarp G. B. ir R.L. gimnazijos. Taigi pildydama direktoriaus nurodymu minėtus dokumentus, ji negalėjo suvokti pavojingą savo veiksmų pobūdį. Byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tarpusavio susitarimo tarp jos ir J. V. bei G. B. buvimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog V. D. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl jos pripažinimo kalta pagal šį straipsnį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

250Dėl V. J. dokumentų suklastojimo

251Skundžiamu nuosprendžiu V. D. taip pat pripažinta kalta pagaminusi netikrus dokumentus - tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytas darbo sutartis ir V. J. prašymus dėl darbo - bei suklastojusi tikrą dokumentą – saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbe registracijos žurnalą.

252Nesutikdama su apygardos teismo išvadomis, V. D. nurodė, jog ji už V. J. nepasirašinėjo. Apeliantės teigimu, pripažindamas ją kalta teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada Nr. 11Š-95(11) (T9, b. l. 73-92). Nuteistoji pažymėjo, kad specialistė pateikė tik tikėtiną išvadą, jog tai būtent V. D. pasirašė vietoj V. J., tačiau jos nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Šis apeliacinio skundo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

253Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. 11Š-95(11) yra kategoriškai konstatuota, kad rankraštinius įrašus prašymuose dėl darbo V. J. vardu padarė V. D.. Taip pat yra pateiktos tikėtinos išvados, kad 2002-05-02 darbo sutarties Nr. 258 eilutėse „Šalių parašai“ 6-8 skiltyse „Darbuotojas“ pasirašė V. D.; 2006-01-02 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; 2006-01-02 darbo sutarties Nr. 69 eilutėje „Šalių parašai“ 1-6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006-10-23 ...“ šalia žodžių „V. J.“ pasirašė V. D.; 2007-10-01 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; 2008-01-18 darbo sutarties Nr. 38 dėl darbo darbininku 1,3 eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė V. D.; 2008-01-18 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; 2008-01-18 darbo sutarties Nr. 38 dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 1,2,3 eilutėse „Darbuotojas“ pasirašė V. D.; 2009-06-12 prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė V. D.; saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr. 92) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“ V. J. vardu pasirašė V. D..

254Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakant į J. V. apeliacinio skundo argumentus, kur jis neigė suklastojęs V. J. parašus įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale, jau buvo išsamiai pasisakyta dėl tikėtino specialisto išvados Nr. 11Š-95(11) pobūdžio. Išanalizavusi pastarąjį rašytinį įrodymą ir vadovaudamasi specialistės paaiškinimais, teisėjų kolegija konstatavo, jog abejoti atlikto tyrimo išvadomis nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad tuo pačiu specialistė pateikė kategoriškas išvadas, jog rankraštinius įrašus V. J. prašymuose dėl darbo gimnazijoje padarė V. D.. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendis dalyje dėl V. D. pripažinimo kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. dokumentų suklastojimo) yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų reikalavimų.

255Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad pripažinęs V. D. kalta, apygardos teismas nustatė, jog savo veiksmais ji ne tik suklastojo saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą, bet ir pagamino netikrus dokumentus – V. J. vardu surašytas darbo sutartis ir prašymus. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad aptariama veika gali būti įvykdyta keliais alternatyviais būdais, tačiau pareikštame kaltinime turi būti tiksliai nurodoma kokį iš minėtų objektyviųjų veikos požymių atitinka kaltininko veiksmai.

256BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-406/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pasirašydama vietoj V. J. bei rašydama jo vardu prašymus, V. D. iš tikrųjų suvokė, kad V. J. nedirbo gimnazijoje. Taigi atlikdama šiuos veiksmus ji atitinkamai negalėjo suvokti gaminusi netikrus dokumentus, tačiau neabejotinai suvokė, jog pasirašydama kito asmens vardu bei rašydama jo vardu įvairaus turinio prašymus, klastoja pastaruosius dokumentus ir šio žmogaus parašą.

257Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra nustatyta, jog savo neteisėtais veiksmais V. D. suklastojo tarp V. J. ir R.L. gimnazijos sudarytas darbo sutartis, V. J. prašymus dėl darbo bei saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbe registracijos žurnalą. Iš kaltinimo pašalinamos aplinkybės, susijusios su V. D. netikrų dokumentų pagaminimu.

258Dėl poveikio liudytojams

259Pripažinęs J. V. kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas konstatavo, kad nuteistasis siekė paveikti liudytojus V. Š., A. I., valytojomis gimnazijoje dirbusias liudytojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., V. M. liudytojus K. M. ir V. J..

260Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, J. V. nurodė, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, V. Š. savo parodymus keitė ne dėl jo, o dėl R. D. ir prokuroro poveikio. Tuo tarpu liudytojas A. I., pasak apelianto, yra neįgalus, savimi negalintis pasirūpinti ir visų bijantis žmogus, todėl jis galėjo pasakyti prokurorui tą, ką šis norėjo iš jo išgirsti. J. V. taip pat pažymi, jog liudytojos L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis joms jokio poveikio nedarė. Liudytojos paaiškino, kad jų pirminių parodymų neteisingumą sąlygojo prokuroro darytas spaudimas. Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo liudytojų K. M. bei V. J. parodymų vertinimu, nurodydamas, jog jie nepatvirtino, kad J. V. darė jiems poveikį.

261Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi juos tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties J. V. veiksmuose buvimo. Pripažindamas J. V. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, Šiaulių apygardos teismas atliko detalią liudytojų parodymų analizę, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su kita byloje surinkta medžiaga bei padarė pagrįstą išvadą dėl J. V. daryto poveikio kaltinime nurodytiems liudytojams. Tokiam įrodymu vertinimui ir padarytoms išvadoms pritaria ir teisėjų kolegija.

262Analizuodamas liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus bei lygindamas juos su paties V. J. nurodytomis aplinkybėmis, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent vėlesni liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kur jis teigė, jog V. J. gimnazijoje nedirbo ir kompiuterių netvarkė bei kur nurodė, kad J. V. prašė jo patvirtinti V. J. darbo gimnazijoje faktą (T7, b. l. 111-113) yra atitinkantys tikrovę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje yra teisingai akcentuojama, kad pirminės savo apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė, kad V. J. tvarkė kompiuterius, išvardijo ir konkrečias V. J. atliekamas funkcijas, t. y. kad jis tvarkydavo kompiuterius programiškai, keisdavo spausdintuvų kasetes ir pan. Tačiau apklausiamas pats V. J. paaiškino, jog gimnazijoje jis atliko remonto darbus. Kompiuteristu iš esmės nedirbo (T16, b. l. 93-96). Be to, V. Š. nurodė, kad V. J. paprastai būdavo raštinėje arba direktoriaus kabinete, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius V. Š. parodymus. Nei vienas iš V. J. gimnazijoje mačiusių liudytojų nenurodė, kad V. J. darbo vieta buvo raštinėje. To nenurodė pats V. J., J. V. ar V. D.. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. J. gimnazijoje realiai nedirbo, o V. Š. duodamas parodymus apie jo darbą mokykloje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl J. V. kaltės darant poveikį V. Š., skundžiamame nuosprendyje taip pat yra pagrįstai atsižvelgta į tai, jog jo apklausos, vykusios 2011-04-20, metu V. Š. detaliai nupasakojo jo ir J. V. pokalbio turinį, paaiškindamas, jog dieną prieš 2010-12-31 vykusią apklausą, pastarasis prašė liudytojo patvirtinti, jog V. J. dirbo gimnazijoje, nors iš tikrųjų liudytojas V. J. dirbusio gimnazijoje nematė (T7, b. l. 111-113). Tuo tarpu apie R. D. neva jam darytą poveikį V. Š. prokurorui net neužsiminė.

263Kalbant apie poveikio darymą liudytojui A. I., svarbia aplinkybe laikytina tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas patvirtino, jog J. V. buvo atvažiavęs pas jį į namus kartu su V. K., prašė pasakyti, jog garažuose nebuvo vandens. Be to, buvo pasikvietęs A. I. pas save į kabinetą, rodė nuotraukas ir prašė pasakyti teisme, jog V. J. dirbo gimnazijoje (T6, b. l. 16-18, T14, b. l. 108). Abejoti šiais liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. J. V. apeliacinio skundo argumento, jog A. I. yra neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi žmogus, kurį prokuroras privertė nurodyti kaltinimui palankias aplinkybes, nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Atvirkščiai, ta aplinkybė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu A. I. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokio spaudimo ikiteisminio tyrimo metu jis nepatyrė. Liudytojo parodymus patvirtina ir R. Š. bei R. D. paaiškinimai, kur jie nurodė, kad A. I. pergyveno dėl J. V. jam daryto spaudimo (T15, b. l. 52-53, T14, b. l. 98-100). Tuo tarpu liudytojas V. K. patvirtino, kad A. I. nurodytu laiku važiavo kartu su J. V. pas liudytoją į namus (T14, b. l. 103).

264Teigdamas, jog nedarė jokio poveikio gimnazijoje dirbusioms valytojoms, J. V. akcentuoja, jog teisme jos nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių. Vertindama liudytojų L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., Z. G., V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kur jos nurodė, jog susirinkime J. V. kalbėjo apie rinkimus ir rodė joms šeimos nuotraukas, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojos nurodė visiškai skirtingas aplinkybes. Tuomet liudytojos patvirtino, kad vykusio susirinkimo metu direktorius joms rodė V. J. nuotrauką ir minėjo, kad šis žmogus dirbo gimnazijoje (T7, b. l. 2-3, 15, 18, 24-25, 36-37,57). Atsakydamos į teismo klausimą, kodėl keičia parodymus, visos liudytojos analogiškai atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakinėjo tik į prokuroro joms užduotus klausimus, todėl kai kurių detalių galėjo nenurodyti. Be to, buvo pasimetusios ir išgyveno stresą. Pažymėtina, kad tokius liudytojų paaiškinimus paneigė teisme apklaustas ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje kontroliavęs prokuroras S. K. (T16, b. l. 81-86), nurodęs, jog jis jokio poveikio liudytojoms nedarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius prokuroro parodymus patvirtina ir ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu M. Š., A. M. ir Z. G. atpažino V. J. kaip asmenį, kurį joms susirinkimo metu rodė J. V. (T7, b. l. 15, 28, 39). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu visos liudytojos teigė, jog per susirinkimą J. V. rodė joms šeimos nuotraukas. Tačiau liudytojas E. S., paaiškinęs teismui, jog J. V. jam taip pat rodė nuotraukas iš šeimos šventės, nurodė, jog tose nuotraukose buvo ir V. J. (T15, b. l. 54). Manytina, kad šios aplinkybės atitinka tikrovę, kadangi byloje yra nustatyta, jog J. V. ir V. J. siejo artimos draugystės ryšiai. Nuteistasis taip pat draugavo su G. B.. Tuo tarpu E. V. ir A. Z. yra J. V. giminaičiai. Tai jog šie asmenys, tame tarpe ir V. J., dalyvavo J. V. šventėje (jubiliejuje) savo parodymuose nurodė ir R. D., I. B. (T15, b. l. 51-52, 52-53). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje yra įrodyta, jog rodydamas V. J. nuotrauką gimnazijoje dirbusioms valytojoms susirinkimo metu, J. V. siekė paveikti jas duoti jam palankius parodymus, t. y. patvirtinti, kad V. J. dirbo gimnazijoje.

265Tas pats pasakytina ir dėl poveikio K. M. bei V. J.. Apygardos teismas pagrįstai akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad iš esmės buvo priverstas M. V. važiuoti į mišką susitikti su J. V.. Jų susitikimo metu pastarasis prašė prisiimti jo kaltę. Sakė, kad bet kada ištrauks K. M.. Prašė sakyti, kad jis ir V. J. viskam vadovavo, o jis – J. V. – nieko nekontroliavo (T5, b. l. 118–121). Pažymėtina, kad tokius savo parodymus K. M. patvirtino ir teisme, tačiau jau nurodė, kad važiavo susitikti su J. V. ne į mišką, bet į parką. Be to, paaiškino, kad pokalbis apie kaltės prisiėmimą vyko juokais (T14, b. l. 28-31). Tokie liudytojo paaiškinimai kelia abejonių. Juo labiau, kad liudytoja nagrinėjamoje byloje apklausta I. P. – M. patvirtino, kad 2011 m. kovo ar balandžio mėnesį jai paskambino vyras, kuris pranešė, jog palieka telefoną mokykloje ir išvažiuoja į mišką ne vienas. Iš jo balso liudytoja suprato, jog jis buvo susijaudinęs. Taip pat liudytojos teigimu, ji suprato, kad tai buvo susiję su byla (T14, b.l. 21-22). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apie tai, jog perkels visą atsakomybę savo pavaduotojams ūkio reikalams, J. V. buvo sakęs ir prieš K. M. šias pareigas gimnazijoje ėjusiam V. J. (T14, b. l. 24-27). Pastarąsias aplinkybes V. J. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu, papildomai paaiškindamas, jog J. V. prašė jo pasakyti, kad tai jis - V. J., kontroliavo V. J., A. Z. ir E. V. darbą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu V. J. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog J. V. jam jokio poveikio nedarė (T25, b. l. 77-79). Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog byloje yra nustatyta, kad analogiškas pareigas gimnazijoje ėjusiems darbuotojams J. V. darė analogišką poveikį – prašė jų prisiimti jo kaltę bei nurodyti, kad tai jie kontroliavo A. Z., G. B., V. J. ir E. V. darbą, spręsdama J. V. kaltės klausimą, teisėjų kolegija vadovaujasi ankstesniais V. J. duotais parodymais.

266Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

267Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Taigi BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne būdai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet šio poveikio tikslas – kad šis asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų ir taip apsunkintų tiesos nustatymą.

268Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisėjų kolegijos byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog būtent šiuo tikslu veikė ir J. V., įtikinėdamas liudytojus duoti jam palankius parodymus. Taigi J. V. veiksmai atitinka BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs šį nusikaltimą.

269Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

270Siekdamas apginti viešąjį interesą, ( - ) apylinkės prokuratūros prokuroras pareiškė byloje 249 471,69 Lt (72 252 Eur) dydžio civilinį ieškinį (T12, b. l. 91–99) (BPK 117 straipsnis). Pagrįsdamas pastarojo dydį, prokuroras nurodė, jog civiliniame ieškinyje nurodytą sumą sudaro nuteistųjų J. V., V. J., E. V. ir G. B. neteisėtais veiksmais ( - ) savivaldybei padaryta žala. Nesutikdami su pirmos instancijos teismo sprendimu visiškai patenkinti šį civilinį ieškinį, nuteistieji V. J. ir E. V. nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ( - ) savivaldybė nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, todėl jis nėra įrodytas. Šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, prokuroro pareikšto civilinio ieškinio dydis yra visiškai įrodytas byloje esančia ( - ) savivaldybės pateikta medžiaga, kuria nustatyta, jog: laikotarpiu nuo 1993-09-30 iki 2007-12-21 G. B. buvo nepagrįstai išmokėtas 74 744.53 (Lt) (21647.51 Eur) darbo užmokestis; laikotarpiu nuo 1999-04-01 iki 2009-06-12 V. J. nepagrįstai buvo išmokėtas 75 678.90 Lt (21 918,12 Eur) darbo užmokestis; laikotarpiu nuo 1996-01-11 iki 2010-03-31 E. V. buvo nepagrįstai išmokėtas 76 878.34 Lt (22 265.51 Eur) darbo užmokestis; laikotarpiu nuo 1999-08-25 iki 2005-08-19 A. Z. buvo nepagrįstai išmokėtas 15 903,78 Lt (4 606.05 Eur) darbo užmokestis (T3, b. l. 8, 13-22, 23-51).

271Šiaulių apygardos teismui konstatavus, jog žala buvo padaryta bendrais J. V. ir kitų nuteistųjų veiksmais, aukščiau nurodytos sumos yra pagrįstai solidariai priteistos iš J. V. ir atitinkamai G. B., V. J. ir E. V.. A. Z. neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio suma yra priteista iš J. V., kadangi A. Z. atžvilgiu baudžiamasis procesas yra nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

272Be aukščiau nurodytų sumų, skundžiamu nuosprendžiu iš J. V. taip pat buvo priteistas R. D. (A.) išmokėtas atlyginimas – 5912.28 Lt (1712.31 Eur). Teisėjų kolegijai nustačius, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltę dėl fiktyvaus R. D. įdarbinimo, ši Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalis naikinama.

273Teisėjų kolegijos taip pat buvo akcentuota, jog skundžiamame nuosprendyje yra netiksliai nurodytas bendrais V. J. ir J. V. veiksmais padarytos žalos dydis – vietoj 75 678.90 Lt (21 918.12 Eur) iš nuteistųjų priteista 76 878.34 Lt (22 265.51 Eur). Ši klaida taisytina, nurodant, kad iš J. V. ir V. J. solidariai priteisiama 21 918.12 Eur (75 678.90 Lt) suma.

274Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

275Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji yra nubausti: 1) V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. dokumentų suklastojimo) yra nubausta 10 MGL (376.60 Eur) bauda; 2) G. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį yra nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams; 3) V. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams; 4) E. V. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; 5) J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nubaustas 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo) – 30 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

276Apeliaciniais skundais nuteistieji J. V., G. B., V. J., E. V. prašo teismo taikyti jiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmę nei BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Nuteistieji nurodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės jiems paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcingas jų įvykdytos veikos pavojingumui. Nuteistieji taip pat akcentuoja, jog jie anksčiau nebuvo teisti, charakterizuojami išskirtinai teigiamai.

277BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011).

278Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.).

279Įvertinusi nuteistųjų asmenybes bei jų įvykdytos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savo ilgą laiko tarpą trukusiais neteisėtais veiksmais nuteistieji padarė didelę žalą valstybei, diskreditavo valstybės tarnautojo – R.L. gimnazijos direktoriaus vardą bei sumenkino šios švietimo įstaigos autoritetą. Nuteistieji yra pripažinti kaltais įvykdę apysunkį, sunkų ir nesunkius (J. V., G. B.) nusikaltimus, už kuriuos pirmos instancijos teismo jiems yra paskirtos bausmės savo dydžiu artimos minimalioms BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytoms bausmėms. Šios bausmės yra teisingos ir proporcingos nuteistųjų įvykdytoms veikoms, dar labiau švelninti jas nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai. Tačiau, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu G. B., V. J., E. V. ir J. V. nuteisti už sunkų nusikaltimą laisvės atėmimu atitinkamai vieneriems metams šešiems mėnesiams, vieneriems metams bei dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, tad pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį bei paskirtos bausmės dydį atitinka šioje BK normoje nustatytas sąlygas.

280BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl esant ir kitoms įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, gali būti taikomas nuteistiesiems G. B., V. J., E. V. ir J. V..

281BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

282Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V., G. B. ir E. V. anksčiau neteisti (T10, b. l. 22, 63, T11, b. l. 21), nebausti administracine tvarka (T10, b. l. 23-24, 64, T11, b. l. 22-23), nėra registruoti PSC psichikos ir priklausomybės ligų registre (T10, b. l. 29-30, 67–68, T11, b. l. 28-29), gyvenamosios vietos seniūnijos, Šiaulių apskrities VPK ( - ) PK, darboviečių charakterizuojami išskirtinai teigiamai (T10 t., b. l. 27, 65, 70, T11, b. l.30-33, 37, 38). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po kaltinimų nagrinėjamoje byloje jiems pareiškimo nuteistieji būtų pažeidę įstatymų reikalavimus, todėl darytina pagrįsta išvada, jog jų įvykdyti nusikaltimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sąlygoti nuteistiesiems būdingų antivisuomeninių nuostatų ar jų polinkio daryti nusikalstamas veikas.

283Byloje taip pat nustatyta, kad V. J. anksčiau buvo vieną kartą teistas, tačiau jo teistumas šiuo metu yra išnykęs ( T 10, b. l. 150–151), nuteistasis nebaustas administracine tvarka (T10, b. l. 148–149), nėra registruotas PSC psichikos ir priklausomybės ligų registre (T10, b. l. 171–172), Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ojo PK charakterizuojamas teigiamai (T10, b. l. 154). Teismas neturi duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis po kaltinimų nagrinėjamoje byloje jam pareiškimo būtų traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

284Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti atidedant jų vykdymą ir paskiriant J. V., V. J., G. B. ir E. V. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinkamai keičiamas.

285Apeliacinės instancijos teismui išteisinus J. V. pagal jam pareikštus kaltinimus dėl BK 184 straipsnio 3 dalyje bei BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo užmokesčio M. V. išmokėjimo) numatytų nusikaltimų padarymo, iš naujo sprendžiamas jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

286Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu švelnesne bausme apimant griežtesnę ir paskiriant J. V. subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

287Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pastaroji paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrintina su J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

288Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog skirdamas bausmę nuteistajai V. D., Šiaulių apygardos teismas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nuteistajai paskirta bausmė yra proporcinga jos įvykdytos veikos (BK 300 straipsnio 1 dalis) pavojingumui, todėl dar labiau švelninti ją nėra pagrindo.

289Dėl baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo

290Apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat akcentavo ydingą pirmos instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, kuris, jų teigimu, buvo identiškas prokuroro baigiamosios kalbos metu pateiktam byloje surinktų duomenų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą ir šiame procesiniame sprendime iš esmės iš naujo atlikus visų byloje surinktų įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija dėl šio apeliacinių skundų argumento plačiau nepasisako.

291Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

292V. D., J. V., G. B., V. J., E. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

293Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria V. D. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo).

294Išteisinti V. D., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo), požymių.

295Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo užmokesčio išmokėjimo M. V.).

296Išteisinti J. V. nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl darbo užmokesčio išmokėjimo M. V.), požymių.

297Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria J. V. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje (dėl darbo užmokesčio išmokėjimo M. V.).

298Išteisinti J. V., nustačius, kad nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 184 straipsnio 3 dalyje, požymių.

299Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) ir 184 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu švelnesne bausme apimant griežtesnę ir paskirti J. V. subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

300Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su J. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo) ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir paskirti jam galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

301Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį dėl 5912.28 Lt (1712.31 Eur) (R. D. išmokėto darbo užmokesčio) priteisimo iš J. V. ( - ) savivaldybės naudai.

302Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendį.

303Priteisti solidariai iš J. V. ir V. J. ( - ) savivaldybės naudai 21 918.12 Eur (75 678.90 Lt).

304Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti J. V. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, įpareigojant J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

305Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti E. V. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1(vieneriems) metams, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

306Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti G. B. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1(vieneriems) metams, įpareigojant G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

307Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), atidėti V. J. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1(vieneriems) metams, įpareigojant V. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

308Likusią Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. V. D. pripažinta kalta ir nuteista:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 5. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo)... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Nuteistoji V. D. paskirtą baudą įpareigota sumokėti per šešis mėnesius... 8. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 9. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo... 10. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 11. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo) – 15 MGL... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 13. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 14. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo... 15. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 17. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 18. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo... 19. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 21. J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 22. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m.... 23. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams... 24. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m.... 25. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo suklastojimo) – 30... 26. - pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo)... 27. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi... 28. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011... 29. - pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.... 30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais,... 31. Nuteistasis J. V. paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius... 32. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino... 33. A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios... 34. Iš nuteistųjų J. V. ir E. V. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76... 35. Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 74... 36. Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista ( - ) savivaldybei 76... 37. Iš nuteistojo J. V. priteista ( - ) savivaldybei 22 169,92 Lt (6420,85 Eur)... 38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 39. V. D. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t.... 40. Taip pat, V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu... 41. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės... 42. Taip pat, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo... 43. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės... 44. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės... 45. J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės... 46. - priėmė R. D. (A.) į darbą R.L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo... 47. - priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m.... 48. - priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m.... 49. - pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B.... 50. laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R.L. mokykloje... 51. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, parašu... 52. - pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119,... 53. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R.L.... 54. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, parašu... 55. - pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr.... 56. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R.L.... 57. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio,... 58. - pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į... 59. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. R.L. mokykloje... 60. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, parašu bei... 61. Be to, J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu... 62. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė... 63. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė... 64. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė... 65. Tokiu būdu, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos... 66. Taip pat, J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas... 67. Tokiu būdu, J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus,... 68. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo... 69. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekė paveikti... 70. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d.,... 71. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėnesio... 72. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d. apie... 73. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėnesį,... 74. Tokiu būdu, J. V. siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio... 75. Nuteistoji V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 76. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas... 77. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją... 78. Nuteistoji V. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia... 79. Apeliantė pažymi, kad 2005 m. darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu... 80. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos darbas buvo tik techninio... 81. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 82. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. D. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje... 83. Apeliantės teigimu, ji taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už... 84. Anot V. D., kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 85. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 86. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 87. Nuteistojo nuomone, jo kaltė pagal byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus... 88. Analizuodamas BK 228 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėtį, apeliantas... 89. Taip pat nuteistojo V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 90. Pasak apelianto, BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo,... 91. V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai keitėsi tik dėl darbo... 92. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad 2011 m. kovo 7 d.... 93. Apeliantas skunde vadovaujasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant... 94. Pasak apelianto, negalima sprendžiant civilinius ginčus taikyti... 95. Apeliaciniame skunde vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 96. V. J. taip pat pažymi, kad jis nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2... 97. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl BK... 98. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ( - ) savivaldybė civilinio ieškinio... 99. Teismui visgi pripažinus jį kaltu, V. J. prašo paskirti jam kuo švelnesnę... 100. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu priteistą... 101. Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 102. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis... 103. Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas... 104. Apeliantas tvirtina, kad nepadėjo J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir... 105. Skunde prašo atsižvelgti į jo (apelianto) parodymus duotus tiek ikiteisminio... 106. Pasak nuteistojo, jo parodymus patvirtina ir nuteistojo J. V. parodymai duoti... 107. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti... 108. G. B. skunde tvirtina, kad jam pavestus darbus galėjo atlikti neprivalėdamas... 109. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 110. Skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 111. Apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių... 112. Vadovaudamasis teismų praktika, apeliantas nurodo, kad jei dokumente įrašyti... 113. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis... 114. G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 115. Apeliantas skunde cituoja skundžiamajame nuosprendyje pateiktas išvadas dėl... 116. Be to, apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame... 117. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 118. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. B. taip pat nurodo, kad pirmosios... 119. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 120. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis... 121. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų... 122. Apeliaciniame skunde E. V. cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir... 123. E. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma,... 124. Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 125. Pasak apelianto, jis teisėtai gaudavo minimalų darbo užmokestį, darbo... 126. Nuteistojo E. V. nuomone, tai, kad dalis liudytojų nematė jo dirbančio... 127. Apeliantas pažymi, jog tai, kad jis dirbo įvairius darbus gimnazijoje bei... 128. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama apygardos teismo nešališkumu,... 129. Be to, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė... 130. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 131. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 132. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas... 133. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir... 134. Pasak nuteistojo, tai, kad R. D. (A.) realiai dirbo gimnazijoje, patvirtina ir... 135. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį... 136. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir... 137. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. davė... 138. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. V. svetimo turto... 139. J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazija buvo pavaldi ( - ) savivaldybei,... 140. Pasak apelianto, spręsdamas jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos... 141. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 142. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė kokiu tikslu... 143. Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas nevertino specialistės D. P.... 144. Skunde nuteistasis J. V. prašo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos... 145. Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų,... 146. Vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, apeliantas nurodo,... 147. Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, t. y. paruoštų... 148. J. V. pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu... 149. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame... 150. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apygardos teismas ir... 151. Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 152. J. V. pažymi, kad siekiant tiksliai nustatyti, ar G. B. darbo sutartyse... 153. Nuteistojo J. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo... 154. Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti duomenys tik apie... 155. Taip pat apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas... 156. J. V. nurodo, kad nėra įdarbinęs nei vieno fiktyvaus darbuotojo. Be to,... 157. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį... 158. Nuteistasis apeliaciniame skunde išsamiai išdėsto įvykio aplinkybes ir... 159. J. V. pažymi, kad sužinojęs, jog dėl M. V. paskirtos nuobaudos –... 160. Analizuodamas BK 228 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties turinį,... 161. BK 184 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios... 162. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ( - )... 163. Vadovaudamasis teismų praktika J. V. nurodo, kad poveikiu liudytojams... 164. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 165. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde cituoja liudytojo A. I. ikiteisminio... 166. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojos Z. G., A. M., M.... 167. Apeliantas tvirtina, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio,... 168. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame... 169. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį ir į tai, kad... 170. Analizuodamas BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies, 62... 171. J. V. skunde prašo įvertinti jo asmenybę (išsimokslinęs, praeityje... 172. Apeliantas atkreipia dėmesį į ilgą baudžiamojo proceso trukmę bei į tai,... 173. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti,... 174. V. D., J. V., G. B., V. J., E. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 175. Dėl G. B., V. J. ir E. V. kaltės padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 228... 176. Prašydami išteisinti juos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1... 177. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.... 178. Nagrinėjamų skundų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų... 179. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos... 180. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas įrodymus, teismas turi... 181. Neigdamas savo kaltę, pirmos instancijos teisme nuteistasis G. B. parodė, kad... 182. Pažymėtina, kad nuteistojo darbą turėjęs kontroliuoti V. J., dirbęs iki... 183. Po V. J. dirbti gimnazijoje pradėjęs K. M. teisme parodė, kad G. B. dirbo... 184. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta (to neneigia ir pats... 185. 2013 m. liepos 10 d. Europol raštu byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu... 186. Išnagrinėjusi nuteistųjų pateiktus apeliacinius skundus, teisėjų kolegija... 187. Vertinant V. J. parodymus, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad... 188. Kalbėdami apie A. Z., liudytojai R. P. (T14, b. l. 24), V. R. (T14, b. l.... 189. Dalis liudytojų nurodė, kad A. Z. ir V. J. vykdė statybos darbus gimnazijoje... 190. Aukščiau aptartų įrodymų kontekste, reikėtų sutikti su nuteistųjų... 191. Vertindama A. Z. parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje... 192. J. V. ir kitų nuteistųjų nurodoma aplinkybė apie tai, kad dėl gimnazijoje... 193. Kalbant apie E. V. darbą gimnazijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, didelę... 194. Akcentuotina, kad ne tik E. V., bet ir kiti nuteistieji savo apeliacinius... 195. Nuteistieji taip pat nurodo, kad visi gimnazijos darbuotojai negalėjo ir... 196. Teisėjų kolegijos vertinimu, tą faktą, jog A. Z., E. V., V. J. ir A. Z.... 197. Apeliantų teigimu, spręsdamas jų kaltės klausimą, pirmos instancijos... 198. Nesutikdami su pirmos instancijos teismo išvadomis, apeliantai akcentuoja... 199. Liudytojų G. V. (T15, b. l. 56), A. Š. (T15, b. l. 56-57), R. Š. (T15, b. l.... 200. Kalbant apie gimnazijoje atliktus statybos (remonto) darbus, svarbu paminėti... 201. Esant šioms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms,... 202. Byloje nustatyta, kad statybos darbai gimnazijoje buvo atliekami ir kitų... 203. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad byloje šiuo metu nėra... 204. Taip pat reikėtų pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje didelę reikšmę turi... 205. Įvertinusi aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų... 206. Aukščiau teisėjų kolegijos padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia J. V.... 207. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog nuteistasis V. J. kaltinime nurodytu... 208. Apeliaciniame skunde V. J. taip pat nurodo, jog tiek pagal BK 228 straipsnį,... 209. Bylos nagrinėjimo metu padarius išvadą, jog V. J., E. V. ir G. B. nedirbo... 210. Dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1... 211. Skundžiamu nuosprendžiu J. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai,... 212. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su Šiaulių apygardos teismo... 213. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog A. Z., G. B., V. J. ir E. V. kaltinime... 214. Teisėjų kolegijai aukščiau išsamiai pasisakius dėl V. J., G. B., A. Z. ir... 215. Nagrinėjamoje byloje J. V. taip pat buvo kaltinamas ir nuteistas už... 216. Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta... 217. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu J. V.... 218. Analogiškai vertinami J. V. pareikšti kaltinimai dėl R. Š. fiktyvaus... 219. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog byloje surinkti įrodymai... 220. Apeliaciniame skunde J. V. taip pat nesutinka su teismo išvada dėl jo... 221. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje... 222. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra... 223. Teisėjų kolegijai nustačius, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina J.... 224. Dėl J. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1... 225. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu J. V. taip pat buvo... 226. Šiais savo veiksmais J. V. buvo kaltinamas pagaminęs netikrus dokumentus,... 227. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog tvirtindamas darbo laiko apskaitos... 228. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodomu argumentu, jog teisminio bylos... 229. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog dėl... 230. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija taip pat... 231. Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina įrodytu, jog laikotarpiu nuo... 232. Skundžiamu nuosprendžiu J. V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas... 233. Apeliaciniu skundu J. V. taip pat nurodo nesutinkantis su teismo išvada, jog... 234. Spręsdama J. V. kaltės klausimą dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto... 235. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai,... 236. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija laiko byloje... 237. Dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo... 238. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji G. B., J. V. ir V. D. nurodo, kad jiems... 239. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 240. .Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas... 241. Specialisto išvadoje Nr. 11Š-91(11) nurodyta, kad tikėtina, jog 2002-05-02... 242. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra pagrįstai pažymima, jog... 243. 2011-03-18 prokuroro S. K. tarnybinis pranešimas (T9, b. l. 134) taip pat... 244. Teisėjų kolegija sutinka su J. V. apeliacinio skundo teiginiu, jog vien tik... 245. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad formuluojant šį kaltinimą G. B.... 246. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad... 247. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžiu už šios veikos padarymą... 248. Kasacinėse nutartyse yra išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti... 249. Nagrinėjamos bylos kontekste reikėtų pažymėti ir tai, jog V. D. nėra... 250. Dėl V. J. dokumentų suklastojimo... 251. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. taip pat pripažinta kalta pagaminusi netikrus... 252. Nesutikdama su apygardos teismo išvadomis, V. D. nurodė, jog ji už V. J.... 253. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. 11Š-95(11) yra kategoriškai... 254. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakant į J. V. apeliacinio... 255. Tuo pačiu reikėtų pažymėti, kad pripažinęs V. D. kalta, apygardos... 256. BK 300 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis... 257. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra nustatyta,... 258. Dėl poveikio liudytojams... 259. Pripažinęs J. V. kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas... 260. Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, J. V. nurodė, kad jis... 261. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi juos tiek kiekvieną... 262. Analizuodamas liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos... 263. Kalbant apie poveikio darymą liudytojui A. I., svarbia aplinkybe laikytina... 264. Teigdamas, jog nedarė jokio poveikio gimnazijoje dirbusioms valytojoms, J. V.... 265. Tas pats pasakytina ir dėl poveikio K. M. bei V. J.. Apygardos teismas... 266. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti... 267. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas... 268. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisėjų kolegijos byloje nustatytas... 269. Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio... 270. Siekdamas apginti viešąjį interesą, ( - ) apylinkės prokuratūros... 271. Šiaulių apygardos teismui konstatavus, jog žala buvo padaryta bendrais J. V.... 272. Be aukščiau nurodytų sumų, skundžiamu nuosprendžiu iš J. V. taip pat... 273. Teisėjų kolegijos taip pat buvo akcentuota, jog skundžiamame nuosprendyje... 274. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 275. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji yra nubausti: 1) V. D. pagal BK 300... 276. Apeliaciniais skundais nuteistieji J. V., G. B., V. J., E. V. prašo teismo... 277. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 278. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio... 279. Įvertinusi nuteistųjų asmenybes bei jų įvykdytos veikos pavojingumą,... 280. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis,... 281. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas,... 282. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V., G. B. ir E. V. anksčiau... 283. Byloje taip pat nustatyta, kad V. J. anksčiau buvo vieną kartą teistas,... 284. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą,... 285. Apeliacinės instancijos teismui išteisinus J. V. pagal jam pareikštus... 286. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. pagal BK 228 straipsnio... 287. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pastaroji paskirta... 288. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog skirdamas bausmę nuteistajai V.... 289. Dėl baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo... 290. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat akcentavo ydingą pirmos... 291. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326... 292. V. D., J. V., G. B., V. J., E. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 293. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria V.... 294. Išteisinti V. D., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo,... 295. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria J.... 296. Išteisinti J. V. nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo,... 297. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį, kuria J.... 298. Išteisinti J. V., nustačius, kad nepadaryta veika turinti baudžiamojo... 299. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. V. pagal BK 228 straipsnio... 300. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą... 301. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį dėl... 302. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendį.... 303. Priteisti solidariai iš J. V. ir V. J. ( - ) savivaldybės naudai 21 918.12... 304. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 305. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 306. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 307. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 308. Likusią Šiaulių apygardos teismo 2014-03-31 nuosprendžio dalį palikti...