Byla 2-14745-887/2011
Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovui advokatui V. A., suinteresuotam asmeniui D. V., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui R. G., nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“, D. V. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

Nustatė

2Pareiškėjas S. V. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą ir jo praleistą terminą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1999 m. gruodžio 7 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl 1057 kv.m. žemės sklypo Nr. 1901/0224, esančio ( - ).

3Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1057 kv.m. žemės sklypą, kurį nuo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo valdo nuosavybės teise ir juo naudojasi. Dėl informacijos stokos ir nepatirties, sutartis liko neįregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre, dabar VĮ „Registrų centras“. Jis galvojo, kad išsipirkus žemės sklypą daugiau nieko nereikia daryti. Tik vėliau paaiškėjo, kad sutartis neįregistruota. Pinigai už žemę buvo sumokėti, tai patvirtina pateikti dokumentai, taip pat surašytas įkainavimo aktas ir yra sumokėta 9326 talonai, nurodyta sąskaita, į kurią buvo sumokėta. Vėliau buvo išpirkta 0,6 arai. Už visą žemės sklypą iš viso buvo sumokėta 175 Lt. Visa pinigų suma pagal žemės sklypo įkainavimą yra sumokėta. Paskutinė įmoka už žemę sumokėta 1999 m. gruodžio 7 d. Išsipirkus žemės sklypą, žemėtvarkos skyriuje pareiškėjui paaiškino, kad viskas sutvarkyta, todėl jis ir manė, kad dokumentai tvarkingi. Jis nežinojo, kad sutartį dar turėjo pats įregistruoti. Anksčiau nekilnojamojo turto nebuvo pirkęs, todėl tokių reikalavimų nežinojo. Žemę jis eksploatavo, kasė, sodino, prižiūrėjo, augino obelis, daržus, reguliariai mokėjo žemės mokesčius. Pareiškėjas norėjo dujofikuoti ūkinį pastatą, dėl ko reikėjo pateikti dokumentus, kad žemė jam priklauso nuosavybės teise ir tuomet paaiškėjo, kad nuosavybės dokumentų nėra. Tai, kad nėra žemės nuosavybės dokumentų jis sužinojo tik 2010 metais. Į teismą anksčiau nesikreipė dėl sunkios finansinės padėties, prašo jo pareiškimą tenkinti (68-69 b.l.).

4Pareiškėjo atstovas advokatas Valteris Alekna teismo posėdžio prašė atnaujinti terminą 1999-12-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. P19/99-1339, pagal kurią S. V. įsigijo 1057 m² žemės sklypą, esantį ( - ), įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Paaiškino, kad pareiškimas pilnai pagrįstas ir įrodytas, todėl prašo jį tenkinti. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad žmonės žemės sklypą išsipirkinėjo dalimis. Byloje yra pateikti įkainavimo aktai ir mokestiniai pranešimai už 6 arų, 3,06 arų ir 60 arų žemės sklypą. Galutinis pirkimas įvyko, kai buvo pasirašyta minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, 1999-12-07 sumokėta 175,68 Lt už sutartyje nurodytą žemės sklypą. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas žemės sklypą išsipirko. Tačiau kaip tuo metu reglamentavo CK ir Vyriausybės nutarimai, pareiškėjas žemės sklypą per 3 mėn. turėjo registruoti VĮ „Registrų centras“. Pareiškėju nėra pagrindo netikėti, nes tuo metu žmonės kreipdavosi į žemėtvarkininkus, kurie neaišku dėl kokių priežasčių, pasiūlydavo paslaugas įregistruoti ir sutvarkyti visus dokumentus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad buvo kažkokia moteris, valstybės tarnautoja, kuri tuo metu dirbo žemėtvarkos skyriuje, ji pasakė, kad šį sklypą įregistruos. Be to, pareiškėjas skambino ir ji patvirtino aplinkybę, kad žemės sklypas yra registruotas. Netikėti nebuvo pagrindo, nes moteris buvo valstybės tarnautoja, o pareiškėjui nebuvo pagrindo eiti tikrinti, nes nebuvo aplinkybių, dėl kurių vertėjo tai padaryti. Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo paminėjo, aplinkybę, kad jie nebuvo susidūrę su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir jo įregistravimu. Teismas turėtų atkreipti dėmesį į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kad žmogus iš tikrųjų sumokėjo, jo valia buvo įsigyti žemės sklypą, juo naudotis, tačiau disponavimo teisė žemės sklypu jam yra apribota. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja. Pareiškėjo šeimos materialinė padėtis buvo sunki. 2010 m. rugsėjo mėn. VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti žemės sklypą, nebuvo pagrindo pareiškėjui skųsti šio sprendimo, kadangi VĮ „Registrų centras“ 2010-09-14 sprendime nurodyta, kad pareiškėjas praleido 3 mėn. terminą ir turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Be to, pareiškėjo šeima turėjo ir finansinių problemų, artėjo žiemos sezonas, vaikai buvo studentai, namuose serganti motina, savaime suprantama, kad pareiškėjas turėjo daug nervinės įtampos ir finansinių išlaidų. Šias priežastis prašo pripažinti svarbiomis ir tenkinti pareiškimą, t.y. atnaujinti terminą žemės sklypui įregistruoti (72 b.l.).

5Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus bei prašo pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmesti. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas trijų mėnesių terminas, per kurį pirkėjas VĮ „Registrų centras“ privalėjo įregistruoti šią pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260, kurio 25 punkte yra nustatytas terminas, per kurį turi būti įregistruojama pirkimo-pardavimo sutartis, šis terminas taip pat yra trijų mėnesių. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų dėl kokių priežasčių taip ilgai, t.y. 10 m. delsė, taip pat nėra objektyvių priežasčių, kuriomis būtų galima remtis, kad po sužinojimo apie praleistą terminą, beveik metus buvo nesikreipiama į teismą dėl termino atnaujinimo. Tokios priežastys, kaip nurodė pareiškėjas, mano, kad nėra pagrįstos ir motyvuotos, nėra rašytinių įrodymų, todėl prašo pareiškimą atmesti. Žemės sklypo įregistravimas yra teisės aktų nustatytas formalus reikalavimas. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad pareiškėjo pareiškimas tokioje apimtyje, kaip yra dabar nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjo atžvilgiu, kadangi pareiškėjas prašo atnaujinti terminą, t.y. įregistruoti žemės sklypą pagal minėtą sutartį, tačiau VĮ „Registrų centras“ savo sprendimais jau atsisakė įregistruoti ir pareiškėjas neskundžia šių sprendimų (69-70 b.l.).

6Suinteresuotas asmuo D. V. pareiškimą palaiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas žemės įregistravimo srityje neturėjo jokios patirties. Jam žemėtvarkos skyriuje pasakė, kad viskas bus sutvarkyta. Į žemėtvarkos skyrių pareiškėjas ėjo ne kartą po to kai atliko visus mokėjimus, ponia Virginija, pavardės nežino, pareiškėjui pasakė, kad tikrai viską sutvarkys. Ji pati pokalbiuose nedalyvavo, bet pareiškėjas jai viską papasakodavo. Jie manė, kad visi dokumentai sutvarkyti, kad žemė yra jų. Žeme jie naudojasi 10 metų, moka mokesčius. Žemės sklype yra nuosavas pastatas, tvoros, medeliai, daržas. Pas juos didelė šeima, kartu gyvena trys vaikai, serganti pareiškėjo mama. Kai norėjo prie ūkio pastato pastatyti priestatą paaiškėjo, kad žemės dokumentai nesutvarkyti. Tada kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, jiems pasakė, kad sutvarkys, tačiau vėliau davė atsakymą, kad to padaryti negalima, nes reikia kreiptis į teismą, kadangi praleistas terminas. Kadangi mama ligonis, sunkiai serga, jų situacija labai sunki, vaikai mokosi, jiems išgyventi labai sudėtinga. Galvojo, kad kai baigsis šildymo sezonas, bus lengviau, tada kreipsis į teismą. Pareiškėjas dirba UAB „Kauno vandenys“, jo atlyginimas apie 2500 Lt, tačiau šeimoje trys vaikai, du pilnamečiai studentai, tikrai buvo sunku pragyventi. Prašo pareiškimą tenkinti (70 b.l.).

7VĮ ‚Registrų centras“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku (b.l. 53). Byloje yra gautas VĮ „Registrų centras“ atsiliepimas, kuriame prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (25-26, 47 b.l.).

8Liudytoja D. M. su pareiškimu sutiko, teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo kaimynė. Kaimynai į šį sklypą atsikraustė prieš 10 metų, kaip sklypas buvo įgytas, nežino. Matė, kad žmonės tvarkingai gyvena, viską tvarkingai daro. 2010 m. rudenį kalbėjo su D. V. apie tai, ar sutvarkyta žemė. Jai kaimynė sakė, kad gavo kažkokį pranešimą dėl žemės, bet jiems laikas buvo netinkamas viską sutvarkyti, nes uošvienė labai serga, vaikai studentai, žiemos sezonas. Pareiškėjo šeimą pažįsta daug metų, šeima tvarkinga, tikrai sunkiai gyvena (b.l. 70-71).

9Pareiškimas tenkintinas

101964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis).

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki įsigaliojant CK, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

12Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“, UAB ,,Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,,( - )“ v. ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-174/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., D. D. v. P. V. Š., E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003, ir kt.). Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

13Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į 1057 kv.m. žemės sklypą Nr. 1901/0224, esantį ( - ), atsirado pagal 1999 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise sandorį, sudarytą tarp pareiškėjo S. V. ir Kauno apskrities viršininko Kazimiero Starkevičiaus, atstovaujamo Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S.. Pagal tuo metu galiojusio CK 255 straipsnio nuostatas pareiškėjas turėjo sandorį įregistruoti, tačiau įstatyme nustatytą terminą praleido. Tiek CK 255 straipsnyje, tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Teismas pažymi, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas, jo sudarymas visiškai atitiko šalių valią, t.y. Kauno apskrities viršininko parduoti, o pareiškėjo – pirkti žemės sklypą. Pardavėjas gavo iš pareiškėjo pageidautą žemės kainą ir jam pretenzijų dėl nuosavybės teisių neturėjo, pareiškėjas po sandorio sudarymo visą laiką žeme naudojosi kaip savininkas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojos paaiškinimai. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad žemės sklypo įregistravimas yra teisės aktų nustatytas formalus reikalavimas ir pareiškėjui įregistravus žemės sklypą niekas nuostolių nepatirtų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovo bei suinteresuoto asmens D. V. duotus paaiškinimus, suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, terminas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaujantis CPK 576 - 578 straipsniais šis terminas pareiškėjui yra atnaujintinas. Teismas mano, kad atnaujinus terminą sutarčiai įregistruoti, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos teisės, teisėti interesai ar teisėti lūkesčiai nebus pažeisti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o bus apginta pareiškėjo teisė į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).

14Valstybės patirtos 17 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92, 576-578 straipsniais,

Nutarė

16Pareiškimą tenkinti.

17Atnaujinti pareiškėjui S. V., a.k. ( - ) terminą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1999 m. gruodžio 7 d. S. V. ir Kauno apskrities viršininko Kazimiero Starkevičiaus, atstovaujamo Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise sutartį Nr. P19/99-1339 dėl 1057 kv.m. žemės sklypo Nr. 1901/0224, esančio ( - ).

18Priteisti valstybei iš pareiškėjo S. V., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 17 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta įmokant į VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, AB ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

19Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai