Byla 2-17326-773/2012
Dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. M., suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros atstovei L. B., suinteresuotam asmeniui A. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, A. V. dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą,

Nustatė

2Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 3-12) suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, A. V., kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-08-03 nutarimą Nr. (P-3797) „Atmesti pareiškėjo skundą“ ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-06-25 nutarimą Nr. P-764, P-1230 „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl restitucijos taikymo – Paveldėjimo pagal įstatymą teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalies dėl 6,97 ha miško sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ir 1944 Lt kompensacijos, skirtos už valstybės išperkamą 1,5 ha žemės ūkio paskirties plotą, paveldėjimo panaikinimo; Žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526, kuria J. M. įpėdiniai L. M., R. M. ir L. D. P. pardavė UAB „Judrės medis“ 6,97 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastro Nr. ( - )), panaikinimo, ir žemės bei pinigų grąžinimo valstybės dispozicijon.

3Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009-12-01 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-247-428/2009, buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos A. V. skundas atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo, t. y. šiuo sprendimu teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 1998 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 46-5351, 1998 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 03-3497 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ 1 priedo 1 punktą, kuriais J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančios buvusios savininkės M. P. nuosavybės teise Kauno apskrities, ( - ) valdytos 7,97 ha žemės, grąžinant natūra 6,97 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą ( - ) (kadastro Nr. ( - )); 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 46-5970 ir 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 03-7788 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemė (mišką), išmokant kompensaciją (Jonavos r.)“ 3 priedo 16 punktą, kuriais J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusių savininkų M. P. ir P. P. nuosavybės teise Kauno apskrities, ( - ) kaime valdytos 15,94 ha žemės dalį, išmokant kompensaciją pinigais už valstybės išperkamą 1,5 ha žemės ūkio paskirties plotą (vertė – 1944 Lt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-15 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1574/2010, Kauno apygardos administracinio teismo 2009-12-01 sprendimą paliko nepakeistą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, minėtų Kauno apskrities viršininko administracinių aktų pagrindu J. M. įpėdiniams L. M., R. M. ir L. D. P. 2008-04-07 buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 3069, pagal kurį jie paveldėjo Žemės sklypą ir pinigines lėšas, esančias J. M. vardu AB banke „Swedbank“ atidarytoje sąskaitoje, į kurią buvo pervesta kompensacija pinigais už žemę. L. M., R. M. ir L D. P. paveldėtą Žemės sklypą 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3526 pardavė UAB „Judrės medis“. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas, 2009-12-01 sprendimu panaikinęs nurodytus Kauno apskrities viršininko administracinius teisės aktus, neišsprendė restitucijos klausimo. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2012-04-10 raštu Nr. 51D-546 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir restitucijos taikymo, t. y. prašė inicijuoti teisminį procesą dėl Paveldėjimo pagal įstatymą teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalies ir žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526 panaikinimo, grąžinant žemę ir už žemę sumokėtą kompensaciją pinigais valstybės dispozicijon. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimu Nr. P-764, P-1230 buvo nutarta perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymą Nr. 51D-546, pateiktą papildomą medžiagą bei A. V. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai ir reikalauti, kad ji spręstų klausimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Vyriausiasis prokuroras 2012-08-03 nutarimu Nr. (P-3797) nutarė, kad prokuroro 2012-06-25 nutarimas Nr. P-764, P-1230 yra pagrįstas ir teisėtas, o Nacionalinės žemės tarnybos 2012-08-01 skunde išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Prokurorai nutarimuose nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, prireikus privalo atstovauti ir ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teismui ar kitaip atstovauti valstybės interesams. Pareiškėjas nurodė, kad jis neginčija, kad kaip viešasis juridinis asmuo turi teisę kreiptis į teismą, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir atlikdamas jos kompetencijai priskirtas funkcijas, tačiau teisės aktai nenumato, jog Nacionalinė žemės tarnyba turi prievolę ir teisę ginčyti sandorius, kurių šalis ji nėra bei kuriais perleidžiamos privačių asmenų daiktinės teisės. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip suinteresuotas asmuo – Kauno apygardos prokuratūra plečiamai aiškina Nacionalinės žemės tarnybos nuostatuose įtvirtintas jos pareigas bei teises, neatsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos konkretina Nacionalinės žemės tarnybos veiklos tikslų įgyvendinimo būdus, o ne papildomai praplečia jos pareigų turinį. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisės ir pareigos yra susijusios su valstybinės žemės perleidimu, nuoma ir panauda teisės aktuose nustatyta tvarka, tuo tarpu šiuo atveju sutartis yra sudaryta tarp privačių asmenų, t.y. J. M. įpėdinių ir UAB „Judrės medis“, o Nacionalinė žemės tarnyba nėra sutarties šalimi. Pareiškėjas nurodė, kad sutarties sudarymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, nėra reglamentuotas viešojo administravimo teisės aktų nuostatomis, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba vykdo savo funkcijas, todėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimuose padaryta išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju turi ginti viešąjį interesą, yra nepagrįsta, tuo tarpu prokurorų pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

4Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs reikšmingą ir nuoseklią praktiką, kad prokurorui suteikta teisė pačiam spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar jo nėra, todėl kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Prokuratūros įstatymo nustatyta teise kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (LR Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą egzistavimo. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas neturi teisės prokurorą įpareigoti inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, todėl mano, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas. Suinteresuotas asmuo taip pat mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra būtent ta valstybės institucija, kuri gali kreiptis į teismą dėl jos nuomone padarytų teisės aktų pažeidimų, t.y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų įgalinančių prokurorą kreiptis į teismą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog prokuratūra nevykdė savo pareigos, o ją perkėlė kitai institucijai, nes tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teigdamas, kad ta aplinkybė, jog viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog skunde nurodyti sandoriai yra neteisėti, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo, kadangi jie kliudo ne tik toliau vykdyti žemės patikėtinio teises, bet ir įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

5Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į skundą sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad šis klausimas turėtų būti kuo greičiau išspręstas su prokuratūros pagalba. Ji pati dar 2008 metais inicijavo civilinę bylą L. M., R. M. ir L. D. P. bei sklypo įgijėjui UAB „Judrės medis“ dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo – pardavimo sandorio panaikinimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-06-08 sprendimu ieškinį atmetė, pripažindamas, kad suinteresuotas asmuo nebuvo sandorio šalimi ir neturėjo teisės ginti viešąjį interesą, todėl mano, kad šiuo atveju prokuratūra turėtų apginti viešąjį interesą.

6Skundas atmestinas

7Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2012-04-10 raštu Nr. 51D-546 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu, kuriuo prašė inicijuoti naują teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. restitucijos taikymo natūra ir dalies 2008-04-07 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3069 bei dalies 2008-07-21 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526 panaikinimo, grąžinant žemę ir už žemę sumokėtą kompensaciją pinigais valstybės dispozicijon (b. l. 29-31). Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimu Nr. P-764, P-1230 buvo nutarta: 1) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymą Nr. 51D-546, pateiktą papildomą medžiagą bei A. V. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai; 2) reikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą (b. l. 26-28). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-08-01 skundą, 2012-08-03 nutarimu jį atmetė, paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimą Nr. P-764, P-1230, ir nutarė perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymą Nr. 51D-546, pateiktą papildomą medžiagą bei A. V. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai bei reikalauti pakartotinai spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą (b. l. 14-17). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-28 skundu prašo panaikinti minėtus prokurorų nutarimus ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl restitucijos taikymo – Paveldėjimo pagal įstatymą teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalies dėl 6,97 ha miško sklypo ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ir 1944 Lt kompensacijos, skirtos už valstybės išperkamą 1,5 ha žemės ūkio paskirties plotą, paveldėjimo panaikinimo; Žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526, kuria J. M. įpėdiniai L. M., R. M. ir L. D. P. pardavė UAB „Judrės medis“ 6,97 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastro Nr. ( - )), panaikinimo, ir žemės bei pinigų grąžinimo valstybės dispozicijon.

8Teismas, spręsdamas skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovams Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.

9Teismas, ištyręs skundžiamus Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. 2012-06-25 nutarimą Nr. P-764, P-1230 ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2012-08-03 nutarimą, nustatė, kad juose nurodytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, juos pagrindžiantys įrodymai ir yra teisiškai motyvuojama, kodėl viešojo intereso gynimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymą Nr. 51D-546 inicijuoti teisminį procesą turi vykdyti pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo tarpu pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su tokia prokurorų išvada nesutinka, nurodydamas, kad teisme ginčytina sutartis sudaryta tarp privačių asmenų (J. M. įpėdinių ir UAB „Judrės medis“), o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra sutarties šalimi, be to, sutarties sudarymas, kaip ir palikimo priėmimas nėra reglamentuotas viešojo administravimo teisės aktų nuostatomis, pagal kurias Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdo savo funkcijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas tiria, ar skundžiamų prokurorų nutarimų išvada dėl viešojo intereso gynimo inicijavimo subjekto yra teisiškai pagrįsta. Teismas konstatuoja, kad šios bylos aplinkybėmis tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek ir Kauno apygardos prokuratūra pripažįsta faktą, kad viešasis interesas turi būti ginamas kreipiantis į teismą su ieškiniu, tačiau ginčas kilo, kuris iš jų: prokuroras ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo.

10Dėl prokuroro ir valstybės institucijos teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą

11Teismas pažymi, kad prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti reglamentuoja CPK 49 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais atvejais: 1) Civiliniame kodekse, šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; 2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. CPK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Sisteminiu ir lingvistiniu metodu aiškinant teisės normas, numatančias prokuroro ir valstybės institucijos teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, darytina išvada, kad prokuroro teisė yra platesnė, nes prokuroras tokią teisę turi ne tik tais atvejais, kai tai specialiai numato įstatymai, bet ir visais kitais atvejais, kai įstatymai nenumato, tačiau yra pagrindas ginti viešąjį interesą, ginant asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybės institucijos gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų nustatytais atvejais.

12Teismas, aiškindamas teisės normą, numatančią, kad valstybės ir savivaldybės institucijos gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams L. M., L. M. D., N. V., R. Š., R. P., A. P., V. Č., G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2012, teisės aiškinimą dėl valstybės institucijos teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybės institucijos yra įsteigiamos tam tikriems steigimo dokumentuose ir teisės aktuose numatytiems veiklos tikslams. Tai viešieji juridiniai asmenys, kurie turi specialųjį teisnumą (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Vienas iš juridinio asmens požymių yra tas, kad jis gali būti ieškovas ar atsakovas teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Valstybės institucija kaip juridinis asmuo veikia pagal specialųjį teisnumą valstybės jai pavestoje srityje. Per šį asmenį valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. CK 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridinio asmens įstatuose, steigimo sandoryje, bendruose nuostatuose arba teisės akte, jeigu viešasis asmuo veikia pagal teisės aktą, turi būti nurodyta, be kita ko, ir juridinio asmens veiklos tikslai. CK 2.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo asmens veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Teisėjų kolegija nurodė, kad teisiškai nepagrįsta teigti, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį kaip valstybės įgaliota institucija iš jai pavestos veiklos srities, neturi teisės ginti viešojo intereso. Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. CK 2.75 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apibotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

13Teismas, spręsdamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tikslų, šios valstybinės institucijos valstybinio valdymo veiklos srities ir specialaus teisnumo, sistemiškai išanalizavo įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose tai yra reglamentuota. Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas. Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalį Nacionalinė žemės tarnyba inter alia įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams <...>; perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai; veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn <...>; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais; tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus; šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams; organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę; atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus; atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

14Teismas taip pat konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tuo tarpu pagal šio įstatymo 2 straipsnį žemės reformos tikslai užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

15Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1, 5 punktus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešasis juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse. Pagal šių nuostatų 6 punktą svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse; užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą; atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas; organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę; užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir atlikti jų priežiūrą, atlikti valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę priežiūrą ir kokybės kontrolę.

16Teismas pažymi, kad tai, jog įstatymuose tiesiogiai nenumatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisė reikšti ieškinius viešajam interesui ginti šios institucijos valstybinio valdymo srityje, nepaneigia šių teisių, kurios kyla iš specialaus šios institucijos teisnumo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentavimą, nustatantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės institucijos tikslus, uždavinius ir funkcijas, teismas daro išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant jai priskirtą viešąjį interesą inter alia žemės reformos, nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse (CPK 49 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad tik vykdydama savo teisę ir pareigą ginti viešą interesą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos galės tinkamai įgyvendinti jai priskirtą funkciją pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, o taip pat įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo ir kitose jai priskirtose aukščiau įstatymuose aptartose srityse. Tai, kad ginant viešąjį interesą būtina ginčyti sandorius, kurių šalis nėra pats jį pagal įstatymus įpareigotas ginti subjektas, šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nėra kliūtis kreiptis į teismą, nes ginant viešąjį interesą ginamos ne pačios valstybinės institucijos, kaip juridinio asmens, o kitų asmenų, valstybės ar visuomenės teisės ir teisėti interesai.

17Teismas, spręsdamas dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pažymi, kad pagal nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakciją prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Teismas pažymi, kad nustačius viešo intereso pažeidimo faktą ir pagal jo turinį bei pobūdį esant tikslinga jį ginti teismine tvarka, subjektai, kuriems suteikta tokia teisė ir pareiga, ginti viešąjį interesą privalo nedelsiant, kad viešo intereso gynimas teismine tvarka būtų efektyvus. Atsižvelgiant į tai, prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir tokį pažeidimą laikant viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijai, kurios veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiimant priemonių jam pašalinti, jis turi nedelsiant pats tai atlikti, inter alia kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

18Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniam teismui 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 46-5351, 1998 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 03-3497 1 priedo 1 punktą, 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 46-5970 ir 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 03-7788 3 priedo 16 punktą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą (b. l. 52-64) buvo panaikinti administraciniai aktai, kuriais J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. P. valdytą žemės sklypą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodyta, kad iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia savaime neatkuriama, todėl teismas nurodė, kad institucija teisės aktais įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalo iš naujo išnagrinėti visų pretendentų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

19Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymo Nr. 51D-546, tarnyba nustatė, kad minėtame administraciniame procese nebuvo pasiektas svarbiausias tikslas – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę ir už žemę sumokėtą kompensaciją pinigais grąžinti valstybės dispozicijon ir prašė Kauno apygardos prokuratūros inicijuoti naują teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. restitucijos taikymo natūra, prašant teismo panaikinti Paveldėjimo pagal įstatymą teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalį ir dalį Žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526, grąžinti žemę ir už žemę sumokėtą kompensaciją pinigais valstybės dispozicijon (b. l. 31). Teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ir padarytomis teisinėmis išvadomis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės reikšti ieškinius viešajam interesui ginti žemės reformos, nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse (CPK 49 straipsnio 2 dalis), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, manydama esant teisiniam pagrindui, turėjo pati kreiptis į teismą dėl minėto civilinio proceso pradėjimo. Atsižvelgiant į šias padarytas išvadas teismas sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimas Nr. P-764, P-1230, kuriuo buvo nutarta perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymą Nr. 51D-546, pateiktą papildomą medžiagą bei A. V. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai ir pareikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą, o taip pat Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-08-03 nutarimas, kuriuo buvo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimas Nr. P-764, P-1230, ir nutarta perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 prašymą Nr. 51D-546, pateiktą papildomą medžiagą bei A. V. prašymą Nacionalinei žemės tarnybai bei reikalauti pakartotinai spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą, yra teisėti, nes taip prokuroras realizavo savo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte – reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą.

20Teismas atkreipia Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų dėmesį į tai, kad kai valstybės ar savivaldybės institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, ir prokuroras nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, viešąjį interesą privalo ginti prokurorai, tame tarpe ir kreipiantis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas). Šios bylos aplinkybėmis matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurios veiklos srityje buvo konstatuoti galimi padaryti teisės aktų pažeidimai, nesiėmė priemonių jiems pašalinti kreipiantis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti, todėl prokuroras, siekdamas efektyviai apsaugoti viešąjį interesą ir tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio įpareigojimus, turėjo nedelsiant spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, o ne laukti šios bylos baigties.

21Teismui pripažinus, kad pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skunde nurodytais pagrindais Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimo Nr. P-764, P-1230 ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-08-03 nutarimo nėra pagrindo panaikinti, negali būti patenkintas ir skunde nurodytas reikalavimas įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, nes kaip yra išaiškinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, tačiau įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.

22Suinteresuotas asmuo A. V. 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 6,97 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastro Nr. ( - )), ir kompensaciją už 1 ha. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti šio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, kad atsakovas siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą galimo teismo sprendimo vykdymą, elgiasi nesąžiningai ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgtina į teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį, atsakovo turtinę padėtį, objektyvius šalių veiksmus ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų nutarimų teisėtumo ir įpareigojimo Kauno apygardos prokuratūrą inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prašomų areštuoti ginčo žemės sklypo sandorių ir kompensacijos teisėtumo, byloje atsakovu nėra įtrauktas žemės sklypo savininkas UAB „Judrės medis“ ir asmenys, kuriems paskirta kompensacija už valstybės išperkamą žemę, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos. Teismas pažymi, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi teisę pateikti atitinkamai tas asmuo, kuris kreipsis (jei kreipsis) į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo.

23Skundą visiškai atmetus iš pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistinos valstybės patirtos 20,39 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

Nutarė

25Skundą atmesti.

26Priteisti iš pareikėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas ( - ), valstybės naudai 20,39 Lt (dvidešimt litų trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

27Suinteresuoto asmens A. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 3. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009-12-01... 4. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į skundą su... 5. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į skundą sutiko su pareiškėjo skunde... 6. Skundas atmestinas... 7. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2012-04-10... 8. Teismas, spręsdamas skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir... 9. Teismas, ištyręs skundžiamus Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso... 10. Dėl prokuroro ir valstybės institucijos teisės pareikšti ieškinį ginant... 11. Teismas pažymi, kad prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir... 12. Teismas, aiškindamas teisės normą, numatančią, kad valstybės ir... 13. Teismas, spręsdamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 14. Teismas taip pat konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos... 15. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d.... 16. Teismas pažymi, kad tai, jog įstatymuose tiesiogiai nenumatyta Nacionalinės... 17. Teismas, spręsdamas dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą dėl viešojo... 18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniam... 19. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12... 20. Teismas atkreipia Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo... 21. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 22. Suinteresuotas asmuo A. V. 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu... 23. Skundą visiškai atmetus iš pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais,... 25. Skundą atmesti.... 26. Priteisti iš pareikėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 27. Suinteresuoto asmens A. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...