Byla 2-2603-790/2012
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, sprendimo iš dalies ir dovanojimo sutarties panaikinimo

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovei I. M., ieškovės atstovui adv. Andrej Tiščenko, atsakovei V. V., atsakovės atstovei adv. Renatai Janušytei, atsakovams A. V., A. V., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Salomėjos D. Ž. (S.) ieškinį atsakovams V. V., A. V., A. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, sprendimo iš dalies ir dovanojimo sutarties panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo pripažinti nuosavybės teisę į buvusios savininkės A. S. ½ dalį 0,4 ha žemės sklypo, esančio ( - ), reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), iš dalies panaikinti 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo N. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ dalį, kuriuo V. V. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,4 ha žemės sklypą, esantį ( - ), panaikinti 2007-02-29 dovanojimo sutartį Nr. 2-852, pagal kurią V. V. padovanojo savo vaikams po 1066/4000 dalis minėto žemės sklypo ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės senelė A. S., mirusi 1942 m., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,095 ha žemės sklypą, esantį Vilniuje, buvusiame ( - ) kaime. Senelė turėjo 3 vaikus – A. S., F. S. ir ieškovės tėvą A. S.. A. S. turėjo 2 vaikus – ieškovę ir ieškovės seserį R. M., kuri mirė 2006 m. 2000-07-27 ieškovės sesuo R. M. perleido teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusią 0,4 ha žemės sklypo dalį V. V.. Pažymi, kad 2000-08-16 sprendimu Nr. 01-784 Vilniaus apskrities viršininko administracija V. V. atkūrė ieškovės senelės A. S. nekilnojamojo turto dalį – 0,4 ha žemės, esančios ( - ). Ieškovė nurodo, kad nepretenduoja į kitų A. S. paveldėtojų žemę, tačiau reikalauja padalinti mirusios sesers R. M. perleistą atsakovei žemę. Teigia, kad ne tik ieškovės sesuo R. M. galėjo pretenduoti į nuosavybės atkūrimą, bet ir ieškovė, tačiau ji negalėjo kreiptis laiku dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios – nurodo, kad turi pirmą neįgalumo grupę, skundžiasi užmaršumu, sutrikusiu mąstymu, orientacija, neatpažįsta artimųjų. Teigia, kad negalėjo suvokti situacijos ir valdyti savo veiksmų dar 1990 metais bei vėliau (žemės atkūrimo laikotarpiu). 2005 m. ieškovė buvo pripažinta neveiksnia. Ieškovę globoja dukra I. M.. Nurodo, kad atsakovė, žinodama apie ieškovės negalią, savanaudiškai šia situacija pasinaudojo.

4Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktą bylą nutraukti, nepatenkinus šio prašymo – ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad 1991-12-13 R. M. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį A. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą buvusiame ( - ) kaime. Nurodo, kad 2000-07-27 sutartimi R. M. perleido atsakovei V. V. teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusią A. S. iki nacionalizacijos valdytą 4,095 ploto žemę buvusiame ( - ) kaime. Pažymi, kad 2000-08-16 sprendimu Nr 01-784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į pilietei V. V. tenkančią 0,4 ha ploto žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,4 ha 60 150 Lt vertės žemės sklypą namų valdai ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-03 įsakymu Nr. 2.3-6798-01 „Dėl Vilniaus apskrities 2000-08-16 sprendimo Nr. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“ dalinio pakeitimo“ likęs žemės plotas, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, buvo pakeistas iš 3,6950 ha į 0,9656 ha. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-5106 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į pilietei V. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 0,0506 ha žemės, esančią žemės sklypuose Nr. 1, 2, 3, 4, buvusio ( - ) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje. Pabrėžia, kad namų valdos žemės sklypas formuojamas ir perduodamas neatlygintinai, atkuriant nuosavybės teises, gali būti tik nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui, atitinkamai turinčiam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar pastatus, esančius formuojamame kitos paskirties valstybinės žemės sklype. Ieškovė nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises, todėl negali būti laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusią iki nacionalizacijos A. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Net tuo atveju, jeigu ji būtų laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisių į žemės sklypą ji negali įgyti, kadangi teisę gauti neatlygintinai naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, ( - ), turėjo tik šiuo žemės sklypu besinaudojantys asmenys, t.y., žemės sklype gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkas, šiuo atveju – atsakovė V. V..

5Atsakovė V. V. atsiliepime į ieškinį prašo pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą bylą nutraukti, nepatenkinus šio prašymo – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovės sesuo R. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusį senelės A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Tuo pagrindu ieškovės sesuo R. M. 2000-07-27 sutartimi atsakovei perleido jai priklausančią teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusią jos senelės A. S. valdytą žemės sklypą, tuo pačiu pagrindu parduodama atsakovei turtą, esantį ( - ). Tai patvirtina, kad R. M., turėdama visas nuosavybei atkurti teises, jomis disponavo kaip teisėta privačios nuosavybės teisės savininkė. Pažymi, kad piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams, sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. R. M. pateikus reikiamus dokumentus, nurodytus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje, buvo nustatyta, kad R. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusią jos senelės A. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusiame ( - ) kaime, Vilniuje. Vadovaudamasi minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, R. M. notariškai patvirtinta sutartimi perleido savo teisę atsakovei atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2000-08-01 prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai jos naudojamą namų valdos sklypą, esantį ( - ). Vilniaus apskrities 2000-08-16 sprendimu Nr. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“ dalinio pakeitimo“ atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į atsakovei tenkančią 0,4 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Tuo tarpu ieškovė nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises, todėl negali būti laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą iki nacionalizacijos. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą ji negalėtų įgyti, nes teisę gauti neatlygintinai naudojamą kito paskirties žemės sklypą turėjo tik minėtu žemės sklypu besinaudojantys asmenys.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, kad 1991-12-13 R. M. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį A. S. žemės sklypą buvusiame ( - ) kaime (šiuo metu esantį Vilniaus miesto teritorijoje) (b. l. 141). Atitinkamus prašymus atkurti nuosavybės teisę į išlikusį A. S. žemės sklypą buvusiame ( - ) kaime pateikė ir kiti pretendentai į A. S. žemę – 1991-12-13 prašymą pateikė G. S. (b. l. 140), o 2000-11-13 prašymą pateikė J. S. (b. l. 138). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-10-08 pažymėjime Nr. T-3868-S nurodyta, kad Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde, Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše įrašyta A. S., ( - ) kaime turėjusi 3,75 dešimtines žemės (b. l. 137). Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje parengta 2000-07-26 pažyma Nr. 121 „Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad R. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusį A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 4,095 ha ploto žemės sklypą (b. l. 108). Nustatyta, kad R. M. 2000-07-27 sutartimi perleido atsakovei V. V. teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusią A. S. iki nacionalizacijos valdytą 4,095 ploto žemę buvusiame ( - ) kaime, o atsakovė šią teisę priėmė (b. l. 107). 2000-08-01 atsakovė V. V. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį A. S. žemės sklypą buvusiame ( - ) kaime (b. l. 139). Vilniaus apskrities 2000-08-16 sprendimu Nr. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į pilietei V. V. tenkančią 0,4 ha ploto žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,4 ha 60 150 Lt vertės žemės sklypą namų valdai ( - ) (b. l. 104). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2007-06-21 pavedimu Nr. V7-108 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000-07-26 pažymos Nr. 121 parengtos V. V. vardu „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ dalinio pakeitimo“, atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus 1991-12-13 G. S. ir 2000-11-13 J. S. prašymus, žemės plotas, į kurį R. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, buvo pakeistas iš 4,095 į 1,3656 (b. l. 103). Vilniaus apskrities viršininko 2007-07-03 įsakymu Nr. 2.3-6798-01 „Dėl Vilniaus apskrities 2000-08-16 sprendimo Nr. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“ dalinio pakeitimo“ likęs žemės plotas, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau buvo pakeistas iš 3,6950 ha į 0,9656 ha (b. l. 102).

8Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V. metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad R. M. kaip A. S. vaikaitė turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusią A. S. nuosavybės teisėmis valdytą 1,3656 ha ploto žemę buvusiame Varžuvka Gurna k., Vilniuje. Paminėtina, kad ieškovė Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje parengtos 2000-07-26 pažymos Nr. 121 „Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad R. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusį A. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 4,095 ha ploto žemės sklypą, teisėtumo neginčija. Priešingai, ieškovė netgi nurodo, kad jos sesuo R. M. galėjo pretenduoti į nuosavybės atkūrimą (b. l. 203). R. M. pasinaudojo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir notariškai patvirtinta sutartimi perleido savo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsakovei V. V.. Taigi šiuo atveju R. M. perleido savo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos pilietei. Pažymėtina, kad ieškovė 2000-07-27 sutarties, kuria R. M. atsakovei perleido jai priklausančią teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusią jos senelės A. S. valdytą žemės sklypą, teisėtumo taip pat neginčija, nors tokią jos teisę teismas išaiškino (b. l. 194). Tačiau ieškovė ginčija 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą N. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“, t.y., prašo panaikinti jo dalį, kuriuo V. V. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,4 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Teismas nustatė, kad R. M. kaip A. S. vaikaitė turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusią A. S. nuosavybės teisėmis valdytą 1,3656 ha ploto žemę buvusiame Varžuvka Gurna k., Vilniuje, taip pat ji turėjo teisę perleisti savo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsakovei V. V.. Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai pagrindai, kuriais remiantis priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, nėra nuginčyti, nėra pagrindo teigti, kad 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo N. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ dalis, kuria V. V. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,4 ha žemės sklypą, esantį ( - ), yra neteisėta, ir ją panaikinti. Todėl ieškovės reikalavimas iš dalies panaikinti 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo N. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ dalį, kuriuo V. V. atkuriamos nuosavybės teisės į 0,4 ha žemės sklypą, esantį ( - ), atmestinas.

9Ieškovės prašymas pripažinti nuosavybės teisę į buvusios savininkės A. S. ½ dalį 0,4 ha žemės sklypo, esančio ( - ), reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) nepagrįstas. Pirma, ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad ji būtų kreipusis su prašymu atkurti nuosavybės teises, todėl ji negali būti laikoma pretendente atkurti nuosavybės teises į A. S. valdytą žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikusi 2000-08-01 prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Antra, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste atsakovei metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtino, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemė sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.). Taigi ieškovė nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą negalėtų įgyti, nes teisę gauti neatlygintinai naudojamą kitos paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), turėjo tik šiuo žemės sklypu besinaudojantys asmenys, t.y., tame žemės sklype esančių gyvenamojo namo ir kitų statinių savininkas. Nagrinėjamu atveju žemės sklype, esančiame ( - ), esančio gyvenamojo namo ir kitų statinių savininke buvo atsakovė V. V.. Ieškovė žemės sklype, esančiame ( - ), gyvenamųjų namų ar kitų pastatų nuosavybės teise neturėjo. Taigi darytina išvada, kad namų valdos žemės sklypas formuojamas ir perduodamas neatlygintinai, atkuriant nuosavybės teises, gali būti tik nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui, atitinkamai turinčiam nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar kitus pastatus, esančius formuojamame kitos paskirties valstybinės žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas pripažinti nuosavybės teisę į buvusios savininkės A. S. ½ dalį 0,4 ha žemės sklypo, esančio ( - ), reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), atmestinas.

10Ieškovės prašymas panaikinti 2007-02-29 dovanojimo sutartį Nr. 2-852, pagal kurią V. V. padovanojo savo vaikams po 1066/4000 dalis minėto žemės sklypo, taip pat nepagrįstas. Kadangi teismas nenustatė, jog 2000-08-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas N. 01-784 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ yra neteisėtas, nėra pagrindo nuginčyti ir dovanojimo sutarties. Atsakovė, būdama 0,4 ha žemės sklypo, esančio ( - ), reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkė, turėjo teisę juo disponuoti (parduoti, dovanoti ir kt.) savo nuožiūra. Remiantis tuo, ieškovės prašymas panaikinti 2007-02-29 dovanojimo sutartį Nr. 2-852, pagal kurią V. V. padovanojo savo vaikams po 1066/4000 dalis minėto žemės sklypo, atmestinas.

11Remiantis CPK 92, 96, 99 straipsniais, valstybės naudai iš ieškovės priteistinos 55,97 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir 400 Lt išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275, 307 straipsniais,

Nutarė

13ieškovės Salomėjos D. Ž. (S.) ieškinį atmesti.

14Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Salomėjos D. Ž. (S.), a.k. ( - ) gyv. ( - ), 400 Lt (keturis šimtus Lt) išlaidas už teisinę pagalbą, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, ir 55,97 Lt (penkiasdešimt penkis Lt devyniasdešimt septynis ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai