Byla 2A-637/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „MBK grupė“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dalsta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3704-661/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Staura“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo UAB „Staura“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“, o to paties apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (1 b. t., 40-41, 178 l.).

4Ieškovas BUAB „Staura“ 2011 m. sausio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „MBK grupė“ ir UAB „Dalsta“ (kurio bankroto byla iškelta 2011 m. rugpjūčio 30 d.), prašydamas: 1) actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovų 2010 m. sausio 29 d. sudarytą Tarpusavio užskaitos aktą, kuriuo atsakovas UAB „MBK grupė“ 96 752,96 Lt sumažino savo įsiskolinimą ieškovui ir nurodyta suma padidino įsiskolinimą atsakovui BUAB „Dalsta“, o ieškovas 96 752,96 Lt sumažino savo įsiskolinimą atsakovui BUAB „Dalsta“, nurodyta suma sumažindamas gautinas sumas iš atsakovo UAB „MBK grupė“, be to, atsakovas BUAB „Dalsta“ 96 752,96 Lt sumažino gautinas sumas iš ieškovo bei nurodyta suma padidino gautinas sumas iš atsakovo UAB „MBK grupė“ (toliau – Tarpusavio užskaitos aktas, ginčo sandoris); 2) taikyti restituciją: priteisti iš atsakovo UAB „MBK grupė“ ieškovo naudai 96 752,96 Lt (1 b. t., 1-9, 175-176 l.).

5Ieškovo teigimu, nors atsakovas UAB „MBK grupė“ buvo skolingas ieškovui, tačiau ginčo sandoriu šalys susitarė, jog šis atsakovas sumokės 96 752,96 Lt skolą ne tiesiogiai ieškovui, bet jo kreditoriui – atsakovui BUAB „Dalsta“. Ieškovo nuomone, ginčo sandoriu buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai, suteikus pirmenybę vienam iš ieškovo kreditorių – atsakovui BUAB „Dalsta“ gauti finansinio reikalavimo patenkinimą tuo metu, kai ieškovas jau buvo nemokus, o Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo ir areštuotas ieškovo turtas. Pažymėjo, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos ginčo sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovų 2010 m. sausio 29 d. sudarytą Tarpusavio užskaitos aktą, priteisė iš atsakovo UAB „MBK grupė“ ieškovo naudai 96 752,96 Lt, o valstybei – 2 903 Lt žyminio mokesčio (1 b. t., 238-242 l.).

8Nurodė, kad 2010 m. sausio 29 d. Tarpusavio užskaitos aktas buvo sudarytas, esant sunkiai ieškovo finansinei padėčiai, ieškovui faktiškai esant nemokiam: Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria iškelta ieškovo bankroto byla, konstatuota, jog bendrovės turtas 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 879 405 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 433 178 Lt, įmonė patyrė 712 602 Lt nuostolių, o iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo kreditorių finansiniai reikalavai 2010 m. kovo 22 d. sudarė 1 166 612,89 Lt, tarp jų – pirmos eilės kreditorių 499 418,80 Lt finansiniai reikalavimai; be to, ginčo sandoris buvo sudarytas po kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo (2010 m. sausio 18 d.) ir ieškovo bankroto byloje 2010 m. sausio 26 d. teismo nutartimi buvo areštuotas nurodytos įmonės turtas.

9Pasak teismo, sudėtinga ieškovo finansinė padėtis buvo žinoma atsakovams. Juolab kad ginčo sandoris sudarytas tarp juridinių asmenų, turinčių patirties verslo srityje, kuriems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai – domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, jog sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, todėl atsakovai turėjo domėtis ieškovo finansine padėtimi, o ieškovas, sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, turėjo atsakovams pranešti apie jo atžvilgiu inicijuotą bankroto procesą. Teismas konstatavo, jog ginčo sandoris neprivalėjo būti sudarytas, o aplinkybę, kad atsakovas BUAB „Dalsta“ buvo ieškovo kreditorius, įrodo Tarpusavio užskaitos aktas.

10Teismo teigimu, Tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu esant ieškovo bankroto bylos iškėlimo sąlygoms, atleidžiant atsakovą UAB „MBK grupė“ nuo prievolės tiesiogiai pervesti lėšas į ieškovo sąskaitą, ir suteikiant teisę atsakovui UAB „MBK grupė“ įvykdyti prievolę vienam iš ieškovo kreditorių – atsakovui BUAB „Dalsta“, kuris yra susijęs su ieškovu, buvo patenkinti vieno iš ieškovo kreditorių (atsakovo BUAB „Dalsta“) interesai, pažeidžiant kitų ieškovo kreditorių interesus.

11Dėl nurodyto teismas sprendė, kad yra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „MBK grupė“ ieškovo naudai 96 752,96 Lt (CK 6.66 str., 6.145 str. 1 d.).

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MBK grupė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 1-6 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovo UAB „MBK grupė“ prievolė sumokėti ieškovui 96 752,96 Lt neegzistuoja, kadangi nurodyta prievolė yra sąlyginė pagal 2009 m. gruodžio 7 d. Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų Nr. 3001V-W0005/1, sudarytą tarp ieškovo, atsakovo UAB „MBK grupė“ ir UAB „Kaita“, kuriame nurodytos šalys susitarė, kad, UAB „Kaita“ įvykdžius šio susitarimo 6 punkto sąlygą, o UAB „Staura“ – 7 punkto sąlygą, atsakovas UAB „MBK grupė“ per 5 darbo dienas sumokės dalį UAB „Kaita“ skolos ieškovui, t. y. nurodytas atsakovas sumokės ieškovui 106 752,96 Lt už UAB „Kaita“ (toliau – Susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymų). Ieškovas neįvykdė nurodyto susitarimo 7 punkte įtvirtintos sąlygos (nepateikė banko garantinių įsipareigojimų laidavimo rašto), todėl atsakovui UAB „MBK grupė“ nekilo pareiga sumokėti ieškovui 96 752,96 Lt, ir ši pareiga nekiltų atsakovui, net ir pripažinus negaliojančiu ginčo sandorį. Tačiau teismas netyrė ir nevertino Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų sąlygų, taip pažeisdamas CPK 176-177 straipsnių nuostatas.
  2. Teismas, taikydamas sutartinę civilinę atsakomybę, nenurodė sutarties, kuria remiantis atsakovas UAB „MBK grupė“ yra atsakingas ieškovui. Paminėtas atsakovas tinkamai įvykdė Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų ir Tarpusavio užskaitos aktą, o ieškovas 96 752,96 Lt suma sumažino savo įsiskolinimą atsakovui BUAB „Dalsta“, todėl atsakovas UAB „MBK grupė“ neturi pareigos dar kartą sumokėti ieškovui 96 752,96 Lt (CK 6.123 str., 6.245 str.).
  3. Pagal Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų nebuvo sumažintas ieškovo finansinis reikalavimas UAB „Kaita“, kadangi ieškovas neįvykdė Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų 7 punkto sąlygos. Todėl ieškovas šiuo metu turi 106 752,96 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Kaita“, o ne į atsakovą. Ieškovas sudarė ginčo sandorį su atsakovu BUAB „Dalsta“, nes nurodytas atsakovas suteikė garantinių įsipareigojimų raštą atsakovui UAB „MBK grupė“.
  4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, neatsižvelgęs į tai, kad ieškovas ir atsakovai dirbo viename objekte ir buvo suinteresuoti tinkamai vykdyti statybos darbus pagal generalinio rangovo UAB „ELL Nekilnojamas turtas“ užsakymus, dėl ko sprendė tarpusavio atsiskaitymo klausimus.
  5. Teismas neturėjo pagrindo teigti, jog atsakovas UAB „MBK grupė“ turėjo žinoti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir suprasti, kad ginčo sandoriu bus pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai, kadangi ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, o ginčo sandorio sudarymo metu visų statybos įmonių finansinė padėtis buvo sunki.
  6. Ginčo sandoriu nebuvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai, kadangi šiuo sandoriu ieškovas sumažino savo įsipareigojimus vienam iš įmonės kreditorių, nors ir neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, o atsakovui UAB „MBK grupė“ nekilo prievolė sumokėti ieškovui 96 752,96 Lt; ieškovo įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 433 178 Lt, o ginčo sandoris sudarytas dėl 96 752,96 Lt, todėl jis neturi įtakos kitų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui; be to, ginčo sandoriu, kuris atitiko įprastą šalių verslo praktiką, buvo išspręstas klausimas dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo.

14Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Dalsta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškinį bei pritiesti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 9-14 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas neįrodė atsakovo BUAB „Dalsta“ nesąžiningumo, sudarant ginčo sandorį (CK 6.66 str. 2 d.; CPK 12 str., 178-179 str.). Šio sandorio sudarymo metu ieškovas buvo paskelbęs savo finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2008 metus, pagal kuriuos ieškovas veikė pelningai, todėl atsakovas BUAB „Dalsta“, patikrinęs viešai skelbiamus duomenis apie ieškovo finansinę padėtį, negalėjo žinoti, jog šios įmonės finansinė padėtis iš esmės pasikeitė 2009 metais. Be to, ginčo sandorio sudarymo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, ginčo sandoris atitiko ilgametę tarp šalių susiformavusią atsiskaitymo praktiką, o ieškovas, sutikdamas sudaryti ginčo sandorį, patvirtino, jog šis sandoris nepažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesų, be to, įstatymai nenustato kreditorių lygybės principo tol, kol nėra iškelta skolininko bankroto byla.
  2. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. Paminėtas sandoris buvo sudarytas tik tam, kad būtų nustatyti šalių debitoriniai – kreditoriniai santykiai ir būtų sutaupyta ieškovo laiko bei finansinių resursų, išvengiant dvigubo piniginių lėšų pervedimo, o, net ir nesudarius ginčo sandorio, ieškovas vis tiek būtų pervedęs ginčo sumą atsakovui BUAB „Dalsta“ tik su papildomomis sąnaudomis, taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus; be to, ginčo sandorio turinys analogiškas iki šio sandorio šalių sudarytiems susitarimams dėl tarpusavio atsiskaitymų.
  3. Nepaisant to, kad ieškovas turėjo ir kitų kreditorių, įstatymas nedraudė ieškovui iki jo bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandorius su vienu iš kreditorių ir patenkinti vieno kreditoriaus reikalavimą, jeigu tai atitiko įprastą verslo praktiką, o tokio sandorio būtinumą lėmė verslo logika. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

15Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą (2 b. t., 18-23 l.). Nurodo, kad atsakovas BUAB „Dalsta“ įvykdė Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų 7 punkte numatytą ieškovo prievolę, sudarydamas su atsakovu UAB „MGB grupė“ 2010 m. sausio 14 d. garantinio laikotarpio garantinių įsipareigojimų sutartį, o atsakovas UAB „MGB grupė“, pasirašydamas ginčo sandorį, patvirtino, jog nurodytas ieškovo įsipareigojimas yra įvykdytas tinkamai, jog atsakovas UAB „MGB grupė“ ginčo sandorio pasirašymo metu buvo skolingas ieškovui 96 752,96 Lt, todėl egzistuoja atsakovo UAB „MBK grupė“ prievolė sumokėti ieškovui 96 752,96 Lt. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju nesivadovautina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010) išaiškinimais, kadangi skiriasi nagrinėjamos bylos ir Kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės. Pažymi, jog atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, susiję su ieškovo kreditorių teisių nepažeidimu ir apeliantų sąžiningumu, sudarant ginčo sandorį.

16Atsiliepime į atsakovo BUAB „Dalsta“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „MGB grupė“ prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą (2 b. t., 26-27 l.).

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliaciniai skundai netenkintini.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

20Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai išsprendė bylą, tinkamai pritaikydamas proceso teisės taisykles ir materialinės teisės normas.

21CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, bei nurodęs, jog be šių sąlygų taip pat skiriami du paminėto instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti; sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant aukščiau nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

23Bylos duomenimis, pagal ieškovo su atsakovais 2010 m. sausio 29 d. sudarytą Tarpusavio užskaitos aktą, atsakovas UAB „MBK grupė“ 96 752,96 Lt sumažino savo įsiskolinimą ieškovui BUAB „Staura“ ir nurodyta suma padidino įsiskolinimą atsakovui BUAB „Dalsta“, o ieškovas 96 752,96 Lt sumažino savo įsiskolinimą atsakovui BUAB „Dalsta“, nurodyta suma sumažindamas gautinas sumas iš atsakovo UAB „MBK grupė“, be to, atsakovas BUAB „Dalsta“ 96 752,96 Lt sumažino gautinas sumas iš ieškovo bei nurodyta suma padidino gautinas sumas iš atsakovo UAB „MBK grupė“ (1 b. t., 10 l.). Taigi ginčo sandoriu šalys susitarė, kad ieškovo debitorius – atsakovas UAB „MBK grupė” atsiskaitys ne tiesiogiai su ieškovu, bet su ieškovo kreditoriumi – atsakovu BUAB „Dalsta“.

24Nors atsakovas UAB „MBK grupė“ apeliaciniame skunde teigia, kad neegzistuoja jo prievolė sumokėti ieškovui 96 752,96 Lt, kadangi ieškovas neįvykdė Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų (kuriuo atsakovas UAB „MBK grupė“ įsipareigojo sumokėti ieškovui 106 752,96 Lt už ieškovo kreditorių UAB „Kaita“) 7 punkto sąlygų, tačiau ginčo sandorio 2 punkte šalys numatė, kad „UAB „MBK grupė“ 96 752,96 Lt sumažina savo įsiskolinimą UAB „Staura“ (1 b. t., 10 l.). Taigi atsakovas UAB „MBK grupė“, sudarydamas ginčo sandorį, kurį, nurodyto atsakovo teigimu, jis įvykdė (sumokėjo ieškovo kreditoriui – atsakovui BUAB „Dalsta“ 96 752,96 Lt), pripažino, kad atsakovas UAB „MBK grupė“ yra skolingas ieškovui 96 752,96 Lt; be to, bylos duomenimis, Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų 7 punktą už ieškovą įvykdė atsakovas BUAB „Dalsta“, su atsakovu UAB „MBK grupė“ sudarydamas 2010 m. sausio 14 d. Garantinio laikotarpio garantinių įsipareigojimų sutartį Nr. 3001V-G0001 (1 b. t., 10, 108-112 l.; 2 b. t., 1-6 l.). Dėl to nepagrįstas atsakovo UAB „MBK grupė“ apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas neturi 106 752,96 Lt reikalavimo teisės į atsakovą UAB „MBK grupė“.

25Nepagrįsti ir atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovas bei atsakovai privalėjo sudaryti ginčo sandorį.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

27Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčo sandorį. Byloje nėra duomenų, kad dėl sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo ieškovas ir atsakovai būtų įsipareigoję ar įpareigoti nustatyti ginčo sandoriu įtvirtintą šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarką, o tokių įrodymų atsakovai nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CK 6.66 str. 1 d.; CPK 178, 185, 302, 314 str.). Nustačius, kad ginčo sandorio šalys neprivalėjo sudaryti šio sandorio, neturi teisinės reikšmės ir apeliantų argumentai, susiję su tinkamu statybos darbų atlikimu, įprastine šalių verslo praktika ar verslo logika.

28Minėta, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę vienam iš savo kreditorių (CK 6.66 str. 1 d.).

29Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų jo kreditorių interesų; jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, jog kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito; be to, kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris jiems priklausytų skolininko nemokumo situacijoje, skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

30Nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu (2010 m. sausio 29 d.) ieškovas turėjo nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria iškelta ieškovo bankroto byla, konstatuota, jog 2009 m. ieškovo turto vertė sudarė 879 405 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 433 178 Lt, bendrovė patyrė 712 602 Lt nuostolių, be to, iš ieškovo bankroto administratoriaus sudaryto „Kreditorinių reikalavimų sąrašo“ matyti, kad ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto bylos iškėlimo metu sudarė iš viso 1 166 612,89 Lt, tarp jų 499 418,80 Lt pirmos eilės ir 161 726,17 Lt antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (1 b. t., 40-41, 44-47 l.). Sudarius ginčo sandorį, buvo sumažintas ne tik ieškovo turtas, bet sumažėjo ir šio sandorio metu buvusių kitų ieškovo kreditorių galimybė gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą, nepagrįstai suteikus vienam iš ieškovo kreditorių – atsakovui BUAB „Dalsta“ pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, taip pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus (CK 6.66 str. 1 d.).

31Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ginčo sandoriu, sutrikdžius kitų ieškovo kreditorių galimybę patenkinti jų finansinius reikalavimus iš ieškovo turto, buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.

32Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliantų argumentai dėl jų sąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu.

33CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal sutarčių teisės institutą sutarčių šalys visada privalo elgtis sąžiningai, todėl teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nurodytoje Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.

34Minėta, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo nemokumo požymių. Be to, jam jau buvo inicijuota bankroto byla (ieškovo kreditorius UAB „Ramirent“ 2010 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo), kurioje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi buvo areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, nurodyta įmonė Juridinių asmenų registre buvo paskelbusi viešai UAB „Staura“ balansą, pagal kurį 2008 m. gruodžio 31 d. paminėta bendrovė turėjo 2 125 679 Lt vertės turto, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 915 713 Lt (1 b. t., 11-12, 38-41, 80 l.). Kolegijos nuomone, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sandoriu pažeidžiami kitų jo kreditorių interesai, kadangi, minėta, šio sandorio sudarymo metu jau buvo inicijuota ieškovo bankroto byla, kurioje buvo areštuotas ieškovo turtas, tarp jų – turtinės teisės ir piniginės lėšos, dėl ko ginčo sandoriu buvo pažeistos Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) nuostatos, be to, jis buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų ieškovo darbuotojams.

35Atsakovai taip pat turėjo žinoti, jog ginčo sandoriu pažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai. Ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius; sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010). Be to, pagal TAARĮ 5 straipsnio 1 dalį, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Taigi atsakovai turėjo pasidomėti, ar ginčo sandoriu nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai (tarp jų TAARĮ), o to nepadarę, laikytini nesąžiningomis ginčo sandorio šalimis. Juolab kad vienas iš ieškovo akcininkų – S. M. (turintis 20 proc. akcijų) ginčo sandorio sudarymo metu buvo atsakovo BUAB „Dalsta“ direktorius (1 b. t., 43, 52-58 l.).

36Byloje nesant ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

37Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas ir kitas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl actio Pauliana sąlygų ir turėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus, pripažindamas negaliojančiu ginčo sandorį CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu bei taikydamas restituciją – priteisdamas iš atsakovo UAB „MBK grupė“ ieškovo naudai 96 752,96 Lt (CK 6.145 str.; CPK 185 str.).

38Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo... 4. Ieškovas BUAB „Staura“ 2011 m. sausio 25 d. kreipėsi į Vilniaus... 5. Ieškovo teigimu, nors atsakovas UAB „MBK grupė“ buvo skolingas ieškovui,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu patenkino ieškovo... 8. Nurodė, kad 2010 m. sausio 29 d. Tarpusavio užskaitos aktas buvo sudarytas,... 9. Pasak teismo, sudėtinga ieškovo finansinė padėtis buvo žinoma atsakovams.... 10. Teismo teigimu, Tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu esant ieškovo bankroto... 11. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad yra pagrindo pripažinti negaliojančiu... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MBK grupė“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Dalsta“ prašo panaikinti Vilniaus... 15. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti ir... 16. Atsiliepime į atsakovo BUAB „Dalsta“ apeliacinį skundą atsakovas UAB... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs... 21. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana... 23. Bylos duomenimis, pagal ieškovo su atsakovais 2010 m. sausio 29 d. sudarytą... 24. Nors atsakovas UAB „MBK grupė“ apeliaciniame skunde teigia, kad... 25. Nepagrįsti ir atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovas bei... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies... 27. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad... 28. Minėta, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu skolininkas,... 29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto... 30. Nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu (2010 m. sausio 29 d.) ieškovas... 31. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė,... 32. Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir... 33. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių... 34. Minėta, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo nemokumo... 35. Atsakovai taip pat turėjo žinoti, jog ginčo sandoriu pažeidžiami kitų... 36. Byloje nesant ginčo dėl kitų actio Pauliana sąlygų, teisėjų kolegija... 37. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, tinkamai... 38. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą....