Byla 2-6600-599/2012

Dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Gediminas Pelenis

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Erika Vilimienė

2sekretoriaujant Giedrei Vasiliauskaitei

3dalyvaujant ieškovo atstovei Vilchelminai Pipinienei

4atsakovo atstovei Dovilei Bogomolskytei

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo Gediminas Pelenis,

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2009-02-18 dieną, apie 11:36 val., ties Gegužių gatvės 5 namu Šiauliuose, tretysis asmuo, vairuodamas automobilį BMW 318, Valst. Nr. BZK211, pažeidė KET 9 ir 133 p. reikalavimus, nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir nesuvaldęs automobilio nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies, kliudydamas pėsčiųjų taku ėjusį Nikolajų Korsaką, kuris žuvo įvykio vietoje, be to, 2009-11-24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu tretysis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šio autoįvykio, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, susitaikius su nukentėjusiaisiais. Ieškovas nurodė, jog automobilis BMW 318, Valst. Nr. BZK211, buvo draustas pas atsakovą, be to, žuvus apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu N. Korsakui pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą 2009-03-13 d. ieškovas sprendimais Nr. PK1-6456 ir PK1-6454 likusiems našlaičiais žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, Gabijai Korsakaitei ir Edgarui Korsakui, paskyrė našlaičių pensijas, be to, atsakovas, kaip atsakingas draudikas, atlygino regreso tvarka išmokėtas išmokas už našlaičių pensijas iki 2010-04-01 dienos, tačiau 2010-10-14 dienos raštu Nr. SO4-65974 atsakovas atsisakė patenkinti ieškovo pretenziją dėl šios išmokos sugrąžinimo Fondo biudžetui, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32/2009, pagal kurią buvo kreiptasi į LR Konstitucinį Teismą dėl draudimo išmokas išmokėjusių valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimų apimties ribų nustatymo ir buvo sustabdyta byla iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010-04-01 d. iki 2012-03-31 d. (imtinai) išmokėjo 13571,04 Lt našlaičių pensiją, kurią atgręžtinio reikalavimo teise šiuo atveju turi atlyginti atsakovas, t. y. sutinkamai su LR CK 6.280 str. 1 d. bei 6.290 str. 3 d. nuostatomis, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis bei LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, atsakovas privalo atlyginti ieškovui išmokėtas našlaičių pensijas. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2012-04-18 d. LR Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pasisakė dėl pareikštų prašymų, tačiau nutraukė bylos dalį dėl LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų, tiek, kiek pagal pareiškėjus, jose nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, ir tiek, kiek pasak pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo, joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, sąvokos, atitikties LR Konstitucijai, o taip pat ir dėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privaolomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatų tiek, kiek joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, taip pat laidojimo pašalpos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį bei atlygintinos žalos rūšį ribų apimties bei kt. pateiktų prašymų, kadangi pateikti prašymai yra nežynibingi LR Konstituciniam Teismui, be to LR Konstitucinis Teismas konstatavo, jog sutinkamai su LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatas, į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos ne visos socialinio draudimo išmokos, o tik išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Ieškovas nurodė, kad LR CK normos turi aukštesnę juridinę galią ir kiti įstatymai negali kitaip reguliuoti ar prieštarauti konkrečiai pagrindiniame įstatyme įtvirtintai nuostatai dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų regreso teisės. Ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 16398,34 Lt sumą už išmokėtas našlaičių pensijas nuo 2010-04-01 d. iki 2012-09-01 d. (imtinai) (b.l. 1-2, 40-42, 62). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 84-85).

8Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniais reikalavimais ir nurodė, kad pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą, t. y. LR CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tačiau toks reglamentavimas prieštarauja LR Konstitucijai, be to, LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarime konstatavo, jog sutinkamai su LR CK 6.290 str. 3 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, todėl darytina išvada, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, o reikalavimai dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų grąžinimo gali būti tenkinami tik nustačius, jog pastarosios yra lygios nuketėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtai žalai arba mažesnės už ją. Atsakovas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje, nustatant atsakovo pareigą grąžinti ieškovui išmokėtas socialinio draudimo išmokas, turi būti konstatuota, kad ieškovo žuvusiojo vaikams išmokėtos našlaičių pensijos iš dalies ar pilnai grąžina juos į tą turtinę padėtį, kurioje jie buvo prieš kelių eismo įvykį, bet nesudaro sąlygų nepagrįstam jų praturtėjimui, be to, įstatymas nenumato sąlygos, jog apdraustojo mirties atveju ši draudimo išmoka mokama tik tada, kai nustatomas jo išlaikytinių gaunamų pajamų praradimo faktas ir jo dydis, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog periodinė našlaičių pensija negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Atsakovas nurodė, kad atsakovo turimais duomenimis, įvykio dieną žuvusysis jokių darbo santykių neturėjo ir taip pat nevykdė jokios individualios veiklos, todėl konstatuotina, kad jo vaikams mokamų našlaičių pensijos viršija jų patirtą žalą, be to, teismui patenkinus šį ieškinį, bus paneigtas civilinės atsakomybės kompensacinis tikslas, o ieškovui bus suteikta daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (t. y. žuvusiojo nepilnamečiai vaikai), tuo iš esmės pažeidžiant LR CK 6.311 str. nuostatas, jog trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, tokiu būdu atsakovui būtų perkelta konstitucinė LR Valstybės pareiga teikti socialinę paramą, o tai pažeistų LR Konstitucijos 52 str. nuostatas bei proporcingumo principą, kadangi žalą padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą (b.l. 24-26, 47-49, 80). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą (b.l. 84-85).

9Tretysis asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniais reikalavimais sutiko tik iš dalies ir nurodė, kad klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio priteisimo turi būti spręstinas teismo nuožiūra (b.l. 30-31, 82-83). Į teismo posėdį tretysis asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (82-85).

10Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

11Iš civilinėje byloje esančių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2009-02-18 dieną, apie 11:36 val., ties Gegužių gatvės 5 namu Šiauliuose, tretysis asmuo, vairuodamas automobilį BMW 318, Valst. Nr. BZK211, pažeidė LR KET 9 bei 133 p. nuostatas, nesilaikydamas visų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir nesuvaldęs automobilio nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies, kliudydamas pėsčiųjų taku ėjusį Nikolajų Korsaką, kuris žuvo įvykio vietoje ir 2009-11-24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu tretysis asmuo buvo pripažintas kaltu dėl šio autoįvykio, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, susitaikius su nukentėjusiaisiais (b.l. 12-16). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog automobilis BMW 318, Valst. Nr. BZK 211, buvo draustas pas atsakovą (b.l. 11). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad žuvus apdraustajam valstybiniu socialiniu draudimu N. Korsakui pagal LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą 2009-03-13 d. ieškovas Sprendimais Nr. PK1-6456 ir PK1-6454 likusiems našlaičiais žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, t. y. Gabijai Korsakaitei ir Edgarui Korsakui, paskyrė našlaičių pensijas ir nuo 2010-04-01 d. iki 2012-09-01 d. (imtinai) išmokėjo 16398,34 Lt sumai našlaičių pensiją (b.l. 3-10, 63-68).

12Pažymėtina tai, kad LR CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. nuostatose yra numatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o sutinkamai su LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatomis, teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų.

13Pažymėtina ir tai, jog LR Konstitucinis Teismas 2012-04-18 d. nutarimu išaiškino tai, kad LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatose nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa bei našlaičių pensija, be to, šiame minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, kad LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškintinas kitų LR CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste. Sutinkamai su LR CK 6.290 str. 3 d. nuostatose nustatytu teisiniu reguliavimu, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, o sutinkamai su LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių veiksmais buvo padaryta turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, jog sutinkamai su LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

14Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovas iš esmės vadovaujasi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1091-207/2011 m., kuriame buvo konstatuota, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog mirusysis mokėjo išlaikymą vaikams, o šie jį gavo, be to, įvykio metu šeimoje dirbo tik vaikų motina, o žuvusysis darbo pajamų neturėjo ir byloje nėra kitų duomenų apie šeimos gautas pajamas ir šaltinius, tačiau teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra būtina atsižvelgti ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes minėtame sprendime, jog mirusysis anksčiau yra dirbęs UAB „Verslo gamyba“ ir P. Butavičiaus individualioje įmonėje, be to, ėmė paskolą būstui įsigyti ir su savo sutuoktine vaikus augino būdamas santuokoje, todėl darytina išvada, kad tinkamai rūpinosi vaikais ir juos prižiūrėjo. Be to, pripažintina ir ta aplinkybė, jog žūties momentu egzistavęs faktinis nepilnamečių tėvo darbinių pajamų negavimas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti tai, kad nepilnamečiai vaikai visiškai nebuvo ir nebūtų buvę išlaikomi ir jokia žala jiems šiuo atveju yra nepadaryta. Pažymėtina tai, kad ieškovo mokama mirusiojo nepilnamečiams vaikams našlaičių pensija yra lygi po 282,73 Lt sumai kiekvienam nepilnamečiui per mėnesį, t. y. šiuo atveju beveik per pusę mažesnė suma už faktiškai teismų praktikoje pripažįstamą vieno iš tėvų teiktiną išlaikymą vaikui, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovo ieškiniai reikalavimai atsakovui yra visiškai pagrįsti ir įrodyti, o atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

15Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 16398,34 Lt suma už išmokėtas našlaičių pensijas laikotarpyje nuo 2010-04-01 d. iki 2012-09-01 d. (imtinai).

16Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai išieškotinas 492,00 Lt žyminis mokestis bei 13,51 Lt pašto išlaidos.

17Vadovaudamasis LR CPK 259 – 270 str. str., teismas

Nutarė

18ieškinį tenkinti pilnutinai.

19Išieškoti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, j/k 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus, j/k 288677580, buveinė Ežero g. 17, Šiauliuose, naudai 16398,34 Lt sumą už išmokėtas našlaičių pensijas.

20Išieškoti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, j/k 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, valstybės naudai 492,00 Lt žyminį mokestį bei 13,51 Lt pašto išlaidas.

21Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.