Byla e2-141-374/2017
Dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą. Teismas

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius atstovui J. J., atsakovo R. L. V. atstovui advokato padėjėjui K. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Reginai L. V. dėl žalos už neteisėtą elektros vartojimą. Teismas

Nustatė

2Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismo prašo: iš atsakovės R. L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - )., ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, naudai priteisti 9186,83 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 83 ct) nuostolių (žalos) atlyginimo, 5% dydžio metines procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo; 207 EUR žyminio mokesčio ir kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovė R. L. V. su ieškiniu nesutinka.

4Ieškinys tenkintinas dalinai.

5Nustatyta, kad ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai 2016-06-09 tikrindami gyvenamąjį namą, esantį ( - ), nustatė, kad apskaitos prietaisas nefiksuoja suvartotos elektros energijos per „C“ fazę (skaitiklis apskaitė ne visą sunaudotą elektros energiją). Elektros apskaitų duomenų ir sąnaudų valdymo skyriaus kontrolės inžinieriai E. V. ir A. M. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11002825 (toliau - Aktas). Apžiūros metu nustatytos aplinkybės buvo aprašytos ir užfiksuotos Akte bei jo prieduose.

6Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (patvirtintų 2010-02-11 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, redakcija 2016-04-01) toliau - Taisyklės) 122 p., Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovo sudarytai komisijai (toliau- Komisija). Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Aktą, 2016-06-29 nutarimu Nr. L-2016-192 (toliau - Nutarimas) sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai.

7Vadovaujantis Taisyklių 132.11 p. „kai įrodymais nustatoma, kad <...> pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesni kaip 1 (vieneri) metai. <...> Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, Vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).“ Komisija atsižvelgus į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekius perskaičiuoti už metus, t. y. nuo 2015-06-10 iki 2016-06-09.

8Ieškovo aiškinimu, Komisija Nutarime taip pat nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad R. L. V. nesuteikė galimybės operatoriaus darbuotojams patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiuoti pagal maksimaliai galima naudoti 9,2 kW galia už metus laiko.

9Ieškovas pažymėjo, kad žalą ieškovas apskaičiavo ne savo nuožiūra, bet griežtai vadovaudamasis teisės aktu, t. y. Taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja LR Civilinio kodekso normoms. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra aiškiai pasisakęs dėl Taisyklių nuostatų taikymo pagrįstumo skaičiuojant padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Lietuvos A. T. praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai „elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, (...), suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas“ (2008-11-12 Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009-09-29 Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012 paaiškinta, kad: “Taisyklėse nustatytas vienerių metų laikotarpis, kaip ir kiti dydžiai <...>skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės akte (Taisyklėse) nustatytu būdu. Kai, nesant galimybės nustatyti tikrąjį nuostolių dydį, jis apskaičiuojamas teisės aktuose nustatytais būdais ir tokiu atveju taikomas teisės aktas, galiojantis neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nustatymo metu.“

10Ieškovas pabrėžė, kad Lietuvos A. T. be kita ko yra konstatavęs, kad tokie Taisyklėse įtvirtinti nuostolių paskaičiavimo būdai neprieštarauja Civilinio kodekso 6.249 straipsniui (2010-03-15 Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

11Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės, ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos A. T. praktiką, galima daryti išvadą, kad elektros energijos vartotojų kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taikoma civilinė atsakomybė.

12Ieškovo teigimu, įmonės specialistų nustatyta, kad pažeidus apskaitos prietaisus, Objektuose suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma. Atsižvelgiant į elektros energijos, kaip prekės specifiką, elektros energijos tiekimas galimas tik per tiekėjo įrengus apskaitos prietaisus, o neapskaitinio elektros energijos vartojimo (t. y. neteisėto vartojimo) atveju tiekėjas visuomet patiria nuostolius.

13Ieškovas nurodo, kad iš CK ir Taisyklių nuostatų bei Komisijos ištirtų faktinių duomenų akivaizdu, kad yra pagrindas teigti, kad elektros energijos vartotojas (atsakovė) netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu neveikimu - neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą ir tvarkingumą, o sugedus apskaitos prietaisui nedelsiant pranešti.

14Ieškovas taip pat nurodo, kad jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 56.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 56.13. punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

15Iš to, kas išdėstyta aukščiau, ieškovas daro išvadą, kad atsakovė, būdama elektros energijos vartotoja, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodama elektros energiją, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo standarto bei Komisijai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

16Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovė yra įsitikinusi, kad Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį ji vykdė tinkamai. Atsakovės elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001). Byloje, atsakovės įsitikinimu, nėra duomenų apie atsakovės netinkamą sutarties vykdymą.

17Atsakovė nurodo, jog įvadinis apskaitos skydas, kuriame yra atsakovės gyvenamojo namo elektros skaitiklis, nėra uždaroje patalpoje, o stovi lauke prie stulpo, už atsakovės sklypo, prie pagrindinio kelio. Prie šio apskaitos skydo, kuris nėra rakinamas, gali prieiti bet kas, ir atsakovė neturi galimybės užtikrinti jo apsaugą.

18Atsakovė nesutinka, kad dėl jos neteisėtų veiksmų sugedo skaitiklis, nes skaitiklis yra metalinėje dėžėje - skyde, kuris yra plombuojamas. Plombos yra dedamos ant elektros skaitiklio gaubto, ant įtampos ir srovės transformatorių korpusų, ant įtampos transformatorių bei plombuojamos elektros spintos durys ir vyriai arba jeigu įrengtas vidinis apsauginis dangtis, tai plombuojamas dangtis. Atsakovė tiesiogiai prie skaitiklio prieiti negali. Nėra nustatyta, kad buvo suklastotos plombos. Teismo ekspertizės akte pripažinta, kad vizualiai skaitiklis nėra pažeistas. Ieškovas, atsakovės nuomone, atsakovės neteisėtų veiksmų bylos eigoje neįrodinėjo. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus tapatino su „neteisėtu elektros energijos vartojimu“ apskritai, vadovaudamasi Taisyklių 132.11 p., neįrodinėjo ir „neteisėto“ elektros energijos vartojimo - jį tapatindama apskritai su vartojimu per „C“ sugedusią fazę.

19Atsakovė teigia, kad reguliariai atsiskaito už suvartotą elektros energiją. Jos teigimu, niekada nebuvo jokių priekaištų atsakovei iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dėl netinkamo elektros naudojimo, nenustatyta jokių nelegalaus prisijungimo prie elektros tinklų, plombų pažeidimo ar kitų veiksmų, turinčių įtakos elektros skaitiklio rodmenų teisingumui, fakto. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė vartojo neapskaitytą elektros energiją.

20Taisyklių 116 dalyje numatyta, kad „nustatant operatoriaus patirtos žalos dydį, atsižvelgiama į apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, persiuntimo paslaugos vertę, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su kitomis paslaugomis (už sugadintus elektros apskaitos prietaisus, apskaitos schemos elementus, jų remontą, keitimą metrologinę patikrą plombavimą ar pan.). Nustatant žalos dydį, taip pat yra įvertinamas ir vartotojo mokėjimas už elektros energiją per skaičiuojamąjį laikotarpį“. O šių Taisyklių 122. Dalyje numatytą kad „Jeigu buitinis vartotojas per paskutinius 24 mėnesius kas mėnesį atsiskaitė už faktiškai suvartotą elektros energiją ir mėnesiniai mokėjimai nesvyravo daugiau kaip 30 procentą ši aplinkybė vertinant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą ir nustatant neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytą žalą vertinama vartotojo naudai“.

21Atsakovė nurodo, kad už sunaudotą elektros energiją mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį ir suvartotos elektros energijos kiekis skirdavosi nežymiai, tai, atsakovės nuomone, priklausydavo tik nuo sezono laiko (ar vasaros, ar žiemos mėnesiais). Todėl paskaičiuotas žalos dydis yra neprotingai didelis ir jis neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taisyklių 126.7. punkte numatyta, kad „elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pan.), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už patiektą elektros energiją suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis“.

22Minėtų Taisyklių 132.11 punktas nustato, kad „kai įrodymais nustatoma, kad buitiniam vartotojui įrengtas elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementas sugadintas taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas, sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos, nutrauktos ar suklastotos plombos nuo elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 72-74 punktuose; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti) arba pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisu ar elektros apskaitos schemos elementu patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai.“

23Atsakovė pažymi, kad Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta su gyvenamojo namo savininke R. L. V., kuri nebuvo tinkamai informuota nei apie elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymą, nei į ją buvo kreiptasi dėl galimybės sudarymo operatoriaus darbuotojams patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią, nors namo savininkė gyvena tame pačiame name.

24Atsakovė yra įsitikinusi, kad jokių kaltų veiksmų neatliko ir paneigė savo kaltės prezumpciją. Vadovavosi sudaryta tarp jos ir ieškovo sutartimi ir ją nuosekliai vykdė. Priešingai - atsakovė mano, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu buvo aplaidus, neapdairus ir nerūpestingas, todėl nėra teisinio pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų - o būtent atsakovės kaltų veiksmų bei kaltės. Taip pat ieškovas visiškai neįrodinėjo nuostolių dydžio, o apie priežastinį ryšį nebuvo net užsiminta. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovė sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl turėtų būti atmetamas.

25Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2013).

26Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

27Vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą yra įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 62 punkte. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos A. T. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

28Nagrinėjamuoju atveju, atsakovė teigia esanti nevaikščiojanti ligonė, pati nei prieiti prie skaitiklio, nei juo labiau panaudojus kokius tai prietaisus jį gadinti neturi jokios galimybės. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad name šeimininkauja su ja gyvenantis sūnus, jis dalyvavo ieškovo specialistams surašant aktą. Liudytojas D. V. patvirtino, kad atsakovė jo motina, su kuria jis kartu gyvena, neneigė aplinkybės, kad jis elektra naudojasi, tačiau neigė daręs kokį nors poveikį elektros apskaitos prietaisui.

29Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Atsakovė teigia, kad už elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą - neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).

30Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso gadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto” v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

31Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos A. T. praktiką, ieškovas daro išvadą, kad elektros energijos vartotojų kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, taikoma civilinė atsakomybė.

32Ieškovo nuomone, jo įmonės specialistų nustatyta, kad pažeidus apskaitos prietaisus, Objektuose suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma. Atsižvelgiant į elektros energijos, kaip prekės specifiką, elektros energijos tiekimas galimas tik per tiekėjo įrengus apskaitos prietaisus, o neapskaitinio elektros energijos vartojimo (t. y. neteisėto vartojimo) atveju tiekėjas visuomet patiria nuostolius.

33Liudytojai M. K., E. V., dirbantys ieškovo įmonėje, paaiškino, kad tikrinant atsakovės adresu esantį elektros skaitiklį, elektros skaitiklio „C“ fazė nereaguoja į apkrovą, įtariama, kad paaukštinta įtampa paveiktas elektros energijos skaitiklis, ko pasekoje nudeginta „C“ fazės įtampinė ritė. Liudytojų teigimu, toks poveikis neatsiranda dėl oro sąlygų (pvz., žaibo), pažeidimas padarytas žmogaus.

34Teismo 2017-02-02 nutartimi skirta elektros energijos apskaitos skaitiklio ekspertizė. Ekspertai 2017-03-15 ekspertizės akte konstatavo: “Skaitiklio L3 fazės įtampos ritė termiškai pažeista (nutartyje ir civilinėje byloje šį fazė vadinama „C fazė“). Tolygiai aplink ritę susiformavo vario vijų izoliacinio lako sustingusių putų žiedas. Ant ritės vijų matomi šio lako likučiai su daugybe dujų burbuliukų. Paskutinės ritės vijos varinis laidas nutrūkęs, viename iš galiukų matomas apsilydęs metalo burbuliukas. Šioje vietoje vijos varis buvo įkaitęs iki vario lydymosi temperatūros - 1083°C.Kitos skaitiklio srovės ir įtampos ritės nepažeistos. <...> Ritės vielutės atidalinimas ir susidaręs ant vieno vielutės galo ištirpusio metalo burbuliukas rodo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios L3 fazės įtampos ritė įkaito ir išsilydė yra didelė srovė, dėl ženkliai padidėjusios įtampos tarp L3 fazės ir nulinio laido, t.y. dėl viršįtampio, kurio įtampa ir trukmė ženkliai viršijo ritei numatytas standartines eksploatacijos sąlygas.

35Viršįtampį dėl žaibo poveikio tiriamo skaitiklio atveju galima atmesti, kadangi žaibo sukeltas viršįtampis yra labai trumpalaikis, jo trukmė - nuo keliasdešimties mikrosekundžių iki kelių milisekundžių. Tokio viršįtampio metu ritės vijų izoliacinis lakas būtų pramuštas galingos kibirkšties silpniausioje vietoje kartu išlydant vielutę ir suformuojant išsilydžiusio ir apanglėjusio izoliacinio lako židinį vienoje ritės vietoje. Ilgalaikis ir tolygus L3 fazės įtampos ritės kaitimas iki ritės vielutės perdegimo rodo, kad ši ritė buvo paveikta viršįtampiu, trukusiu daug kartų ilgiau negu trunka žaibo sukeltas viršįtampis. Visos aukščiau išvardintos priežastys ir tyrimo metu nustatyti požymiai leidžia teigti, kad viršįtampį sugadinusį tirti pateikto skaitiklio DV616UTR Nr. 11.561.321 L3 fazės įtampos ritę, sukėlė ne žaibo iškrova.

36Sugedus L3 fazės įtampos ritei, L3 fazės srovės ritė nenukentėjo, todėl vartotojas ir toliau galėjo naudotis elektros energija, nors skaitiklis šios fazės apkrovos suvartojamos elektros energijos neapskaitė.“

37Posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas J. M. patikslino ekspertizės akto 5-6 puslapyje nurodytą aplinkybę – „Skatiklis buvo sugadintas tyčiniais veiksmais“, paaiškindamas, kad tyčinių veiksmų ekspertas nenustatinėja ir tokios išvados nedaro. Tačiau ekspertas patvirtino, kad skaitiklio sugadinimas padarytas žmogaus veiksmais.

38Teismas sutinka su ieškovo nuomone. Iš CK ir Taisyklių nuostatų bei Komisijos ištirtų faktinių duomenų akivaizdu, kad yra pagrindas teigti, kad elektros energijos vartotojas - atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas vartotojo pareigas, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu neveikimu - neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisų saugumą ir tvarkingumą, o sugedus apskaitos prietaisui nedelsiant pranešti. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 56.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 56.13. punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (CK 6.245 str.).

39Prievolę atlyginti žalą – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais sukuria žalos padarymo faktas. Žala yra būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas, nes nesant žalos arba nuostolių, civilinės atsakomybės teisinis santykis neįmanomas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1009-601/2015).

40Atsakovė ginčija žalos dydį. Atsakovė nurodo, kad už sunaudotą elektros energiją mokėjo įmokas kiekvieną mėnesį, suvartotos elektros energijos kiekis skirdavosi nežymiai, ir tai priklausydavo, atsakovės nuomone, tik nuo sezono laiko (ar vasaros, ar žiemos mėnesiais). Todėl paskaičiuotas žalos dydis yra neprotingai didelis ir jis neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Atsakovė teigia, kad Taisyklių 126.7. punkte numatyta, kad „elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui sugedus ne dėl buitinio vartotojo kaltės (ne dėl buitinio vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsileido laidininko prijungimo gnybtas ir nutrūko schema ar pan.), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už patiektą elektros energiją suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas per tą laikotarpį, kai elektros apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio suvartojimą iki gedimo (dingimo) arba pašalinus gedimą (naujojo įrengimo), arba pagal dokumentais pagrįstus kitus operatoriaus turimus duomenis“.

41Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 122 p., Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai (toliau- Komisija). Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Aktą, 2016-06-29 nutarimu Nr. L-2016-192 (toliau - Nutarimas) sprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai.

42Ieškovo teigimu, vadovaujantis Taisyklių 132.11 p. „kai įrodymais nustatoma, kad <...> pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema, arba nustatyta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesni kaip 1 (vieneri) metai. <...> Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, Vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).“ Komisija atsižvelgus į tai, kad nuo operatoriaus dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos yra praėję daugiau kaip 1 metai patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekius perskaičiuoti už metus, t. y. nuo 2015-06-10 iki 2016-06-09.

43Ieškovas pažymėjo, kad Komisija Nutarime taip pat nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 132.11 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. L. V. nesuteikė galimybės operatoriaus darbuotojams patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti akto surašymo metu buvusių elektros imtuvų galią, patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekį perskaičiuoti pagal maksimaliai galima naudoti 9,2 kW galia už metus laiko.

44Ieškovas taip pat pažymėjo, kad žalą ieškovas apskaičiavo ne savo nuožiūra, bet griežtai vadovaudamasis teisės aktu, t. y. Taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja LR Civilinio kodekso normoms. Ieškovas nurodo, jog Lietuvos A. T. savo praktikoje yra aiškiai pasisakęs dėl Taisyklių nuostatų taikymo pagrįstumo skaičiuojant padarytos ir atlygintinos žalos dydį. Lietuvos A. T. praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai „elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, (...), suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas“ (2008-11-12 Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009-09-29 Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012 paaiškinta, kad: “Taisyklėse nustatytas vienerių metų laikotarpis, kaip ir kiti dydžiai <...>skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės akte (Taisyklėse) nustatytu būdu. Kai, nesant galimybės nustatyti tikrąjį nuostolių dydį, jis apskaičiuojamas teisės aktuose nustatytais būdais ir tokiu atveju taikomas teisės aktas, galiojantis neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nustatymo metu.“

45Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Kaip minėta, atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais žalos dydį pagrindžiais dokumentais, todėl spręstina, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas.

46Sutinkamai su LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltės ir žalos.

47Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, „Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.“

48Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra garbaus amžiaus – 78 metų, neįgali, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b.l. 44-45, 81). Atsakovės mėnesinės pajamos – 356,68 Eur (b.l. 154-158); kitų pajamų šaltinių neturi. Patenkinus ieškinį visa apimtimi ir įvertinus bylos aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ši aplinkybė sukeltų atsakovei sunkių padarinių: itin pasunkėtų atsakovės finansinė padėtis. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovo prašoma priteisti žalos suma mažintina 50 procentų, t.y. priteistina 4593,42 Eur žalos (CK 6.251 str. 2 d.).

49LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme tai yra 2016-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

51Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos: 137,80 Eur ieškovo naudai žyminis mokestis (3 proc. nuo priteistos sumos) bei išlaidos už ekspertizės atlikimą - 971,84 Eur (b.l. 112, 119), byloje apklausto eksperto naudai – 16,52 Eur kelionės išlaidos (b.l. 130-131, 137-138), valstybės naudai – 4,64 Eur teismo pašto išlaidos (CPK 90, 91, 93, 96 str.).

52Vadovaudamasis CPK42, 178, 270 str., teismas

Nutarė

53Ieškinį tenkinti dalinai.

54Priteisti iš atsakovės Reginos L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - )., ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas ( - ), naudai 4593,42 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 42 ct) nuostolių (žalos) atlyginimo, 5% dydžio metines procesinės palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos – 2016-09-06 iki teismo sprendimo visiško vykdymo; 971,84 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 84 ct) ekspertizės atlikimo išlaidų, 137,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 80 ct) žyminio mokesčio.

55Priteisti iš atsakovės Reginos L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - ) eksperto J. M. naudai 16,52 Eur kelionės išlaidų, priteistą sumą pervedant į AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ).

56Priteisti iš atsakovės Reginos L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - )., 4,64 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

57Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta... 2. Ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismo prašo: iš... 3. Atsakovė R. L. V. su ieškiniu nesutinka.... 4. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 5. Nustatyta, kad ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai... 6. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo... 7. Vadovaujantis Taisyklių 132.11 p. „kai įrodymais nustatoma, kad <...>... 8. Ieškovo aiškinimu, Komisija Nutarime taip pat nurodo, jog vadovaujantis... 9. Ieškovas pažymėjo, kad žalą ieškovas apskaičiavo ne savo nuožiūra, bet... 10. Ieškovas pabrėžė, kad Lietuvos A. T. be kita ko yra konstatavęs, kad tokie... 11. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės, ieškovas nurodė, kad... 12. Ieškovo teigimu, įmonės specialistų nustatyta, kad pažeidus apskaitos... 13. Ieškovas nurodo, kad iš CK ir Taisyklių nuostatų bei Komisijos ištirtų... 14. Ieškovas taip pat nurodo, kad jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą... 15. Iš to, kas išdėstyta aukščiau, ieškovas daro išvadą, kad atsakovė,... 16. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovė yra įsitikinusi, kad Elektros... 17. Atsakovė nurodo, jog įvadinis apskaitos skydas, kuriame yra atsakovės... 18. Atsakovė nesutinka, kad dėl jos neteisėtų veiksmų sugedo skaitiklis, nes... 19. Atsakovė teigia, kad reguliariai atsiskaito už suvartotą elektros energiją.... 20. Taisyklių 116 dalyje numatyta, kad „nustatant operatoriaus patirtos žalos... 21. Atsakovė nurodo, kad už sunaudotą elektros energiją mokėjo įmokas... 22. Minėtų Taisyklių 132.11 punktas nustato, kad „kai įrodymais nustatoma,... 23. Atsakovė pažymi, kad Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta... 24. Atsakovė yra įsitikinusi, kad jokių kaltų veiksmų neatliko ir paneigė... 25. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 26. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo... 27. Vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų... 28. Nagrinėjamuoju atveju, atsakovė teigia esanti nevaikščiojanti ligonė, pati... 29. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei atsirasti... 30. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar... 31. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos A. T. praktiką, ieškovas daro išvadą,... 32. Ieškovo nuomone, jo įmonės specialistų nustatyta, kad pažeidus apskaitos... 33. Liudytojai M. K., E. V., dirbantys ieškovo įmonėje, paaiškino, kad... 34. Teismo 2017-02-02 nutartimi skirta elektros energijos apskaitos skaitiklio... 35. Viršįtampį dėl žaibo poveikio tiriamo skaitiklio atveju galima atmesti,... 36. Sugedus L3 fazės įtampos ritei, L3 fazės srovės ritė nenukentėjo, todėl... 37. Posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas J. M. patikslino... 38. Teismas sutinka su ieškovo nuomone. Iš CK ir Taisyklių nuostatų bei... 39. Prievolę atlyginti žalą – padengti natūra ar sumokėti nuostolius... 40. Atsakovė ginčija žalos dydį. Atsakovė nurodo, kad už sunaudotą elektros... 41. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo... 42. Ieškovo teigimu, vadovaujantis Taisyklių 132.11 p. „kai įrodymais... 43. Ieškovas pažymėjo, kad Komisija Nutarime taip pat nurodo, jog vadovaujantis... 44. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad žalą ieškovas apskaičiavo ne savo... 45. Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų,... 46. Sutinkamai su LR CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 47. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartyje... 48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra garbaus amžiaus – 78 metų,... 49. LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už... 50. Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys... 51. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos kitos bylinėjimosi... 52. Vadovaudamasis CPK42, 178, 270 str., teismas... 53. Ieškinį tenkinti dalinai.... 54. Priteisti iš atsakovės Reginos L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - ).,... 55. Priteisti iš atsakovės Reginos L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - )... 56. Priteisti iš atsakovės Reginos L. V., asmens kodas ( - ) adresas: ( - ).,... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...