Byla 1-175-654/2012
Dėl buto remonto, mušė M. U., susimušė su sūnumi A. U

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui M. Zupkauskui, gynėjui advokatui D. Sosnovskiui, nukentėjusiosioms M. U. ir A. U., vertėjai E. Vencevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, pensininkas, gyv. ( - ), deklaravo gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3J. U. terorizavo žmones grasindamas padegti butą, padaryti žalą gyvybei ir sveikatai bei sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą, o būtent:

4J. U. laikotarpiu nuo 2007-05-07 iki 2011-08-27 bute, ( - ), Vilniuje, sistemingai terorizavo ir baugino sutuoktinę M. U. ir dukrą A. U., t.y.

52007-05-07, apie 16 val., grįžęs namo apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties konfliktavo prie dukros A. U., sudavė jai į veidą, galvą, vieną kartą sudavė kumščiu į nosį, tampė už plaukų,

62007-05-19, apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino A. U. ir M. U. fiziniu susidorojimu, stumdė, grasino nužudyti,

72007-07-08, apie 20.09 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint A. U., namuose sukėlė konfliktą, varė iš namų žmones, kurie buvo atėję tartis dėl buto remonto, mušė M. U., susimušė su sūnumi A. U.,

82008-02-10, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint A. U., sukėlė konfliktą, stumdė M. U., grasino nužudyti visą šeimą,

92008-04-05, apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, ranka sudavė M. U. per veidą, grasino nužudyti M. U. ir A. U., bei išdaužė durų stiklą,

102008-09-13, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino M. U. ją užmušti bei laužė duris,

112009-07-31, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino M. U. ją nužudyti, o jos motiną išmesti per balkoną, bei išlaužė kambario duris,

122010-08-22, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, grasino M. U. ją nužudyti,vieną kartą trenkė ranka M. U. per veidą, grasino padegti butą,

132011-03-08, apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino M. U. ją užmušti, papjauti, grasino su ja susidoroti bei išlaužė buto duris,

142011-03-12, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, grasino M. U. ją užmušti, nužudyti visą šeimą, visus papjauti bei sulaužė M. U. akinius,

152011-03-13, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint A. U., grasino M. U. ir A. U., kad jos bute negyvens, nes jis visus nužudys, mojavo kumščiais prieš M. U. motinos veidą,

162011-03-13, apie 08.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankoje žirkles vaikščiojo po butą ir pasakęs, kad jam trukdo M. U. motina, grasino pastarąją išmesti per balkoną, liepė ją išvežti, bei du kartus kumščiu sudavė M. U. į galvą, nežymiai sutrikdė M. U. sveikatą, bei sudavęs vieną kartą kumščiu per galvą A. U., griebęs pastarąją už plaukų, ją stumdamas, grasindamas išmesti per balkoną, tempė A. U. per savo kambarį link balkono, išrovęs galvos plaukų kuokštą, nežymiai sutrikdė A. U. sveikatą,

172011-07-21, dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą sudavė M. U. motinai į veidą, išmėtė pastarosios kambaryje visus daiktus, bei apie 14.30 val. atėjęs į Kalvarijų turgų, adresu Kalvarijų g., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, grasino M. U. nužudyti ją ir jos motiną, išmėtė avalynę, kuria M. U. prekiauja turguje,

182011-08-27, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, grasino M. U. nužudyti ją, jos motiną ir brolį M. S., bei kumščiu vieną kartą sudavė M. U. į galvą, sukeldamas fizinį skausmą.

19Šiais veiksmais J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

20Apklaustas teisme kaltinamasis J. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad jis nei M. U., nei A. U. niekada nemušė ir jų negąsdino, tačiau tarp jų dažnai kildavo žodiniai konfliktai. Jam nepatiko, kad M. U. į jų namus atsivežė savo sergančią motiną, kurią jie 5 metus prižiūrėjo. Ne jis, o M. U., pamačiusi, kad jis grįždavo išgėręs, provokavo jį konfliktams, nuteikinėjo prieš jį dukrą, sakydavo, kad jis šiame bute nebegyvens. M. U. ir A. U. ne kartą yra jį patį sumušę, įdūrė peiliu, kirviu praskėlė galvą, tačiau jis nenorėjo, kad būtų jų atžvilgiu keliama baudžiamoji byla. Kambario duris buvo sulaužęs tik vieną kartą, kai M. U. buvo užrakinusi savo motiną tame kambaryje, o jis negalėjo į jį patekti ir pasiimti savo dokumentų. Jis dirba vairuotoju, todėl dažnai gerti negali. Kartais išgerdavo penktadieniais, tačiau ne taip dažnai, kaip pasakoja nukentėjusiosios.

21Apklausta teisme nukentėjusioji M. U. parodė, kad kaltinamasis labai pyko ant jos, kad ji prižiūrėdavo savo sergančia motiną. Ankščiau J. U. pastoviai būdavo girtas, agresyvus, naudojo prieš ją fizinį smurtą. Konfliktų buvo labai daug, todėl kiekvieno konkrečiai prisiminti negali, tačiau yra ją mušęs koridoriuje, mušdavo per galvą, buvo sužalojęs jos ranką peiliu, dažnai suplėšydavo jos rūbus, sudaužė akinius. Vieną kartą buvo išlaužęs kambario duris, sudavė jos gulinčiai motinai. Vieną kartą peiliu sužeidė jai ranką. Ji prieš J. U. smurto niekada nenaudojo ir vaikų jo atžvilgiu nenuteikinėjo. Apie kai kuriuos sužalojimus ji pranešė policijai, tačiau policijoje esanti medžiaga neatspindi visų J. U. jai padarytų sužalojimų.

22Specialisto išvadoje Nr. G 870/11(01) nurodyta, kad M. U. padaryta poodinė kraujosruva kairėje momeninėje srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-13). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 32-33).

23Apklausta teisme nukentėjusioji A. U. parodė, kad buvo labai daug įvykių, kuomet J. U., būdamas neblaivus, elgdavosi agresyviai ir ne visuomet buvo kviečiama policija. Ankščiau jis labai dažnai būdavo neblaivus. Pamena, kad 2005 m. ar 2006 m. jis buvo sulaužęs jai nosį, taip pat kažkada buvo išrovęs plaukų, sugadino M. U. daiktus, sugadino jos ir kito kambario duris, pastoviai grasindavo sakydamas, kad jos jam trukdo gyventi, vieną kartą norėjo ją išmesti per balkoną, grasino nužudyti, papjauti. Ji niekada su peiliu nėra jo puolusi, tačiau gindamasi ji dažnai į jį mesdavo įvairius daiktus, kurie papuldavo po ranka.

24Specialisto išvadoje Nr. G 909/11 nurodyta, kad A. U. padaryta odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-03-13). A. U. apžiūros metu nustatyta galvos dešinėje pusėje, smilkininėje srityje, lokalus galvos plaukų praretėjimas, kuris galėjo atsirasti ir įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (išraunant kuokštą plaukų) ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.1. 63-64).

25Apklausta teisme liudytoja M. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kaimynė. J. U. paskutiniuoju metu labai gėrė, jų bute dažnai vykdavo konfliktai, J. U. smurtaudavo, plūsdavo M. U. ir jos motiną, su A. U. irgi dažnai pykdavosi. Labai dažnai būdavo kviečiama policija, vieną kartą kvietė ir iš jos telefono. Pamena, kad vieną kartą kaltinamasis neatsirakino durų, tuomet pasiėmė kirvį iš kaimynų, tačiau jos duktė jį iš J. U. paėmė. M. U. jai pasakodavo, kad J. U. ją muša, ji turėjusi smegenų sutrenkimą, tačiau pati ji niekada to nematė.

26Apklaustas teisme liudytojas J. O. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2011-03-13, apie 08.00 val., patruliuojant kartu su patruliu E. J., gavo pranešimą, kad bute, ( - ), Vilniuje, vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į juos kreipėsi A. U. ir jos motina M. U., kurios paaiškino, kad apie 01.00 val. grįžęs namo girtas J. U. pradėjo su visais konfliktuoti, bartis, keiktis necenzūriniais žodžiais. M. U. paaiškino, kad ir 2011-03-12 ji kvietė policijos pareigūnus, nes J. U. jai sudavė per galvą, sulaužė akinius. A. U. papildė, kad J. U. griebęs jai už plaukų, grasindamas išmesti per balkoną tempė ją į kambario balkoną, išplėšė kuokštą plaukų. J. U. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo veidas buvo sužalotas. Kadangi A. U. ir M. U. padavė pareiškimus, J. U. buvo pristatytas į Vilniaus miesto šeštąjį PK.

27Apklaustas teisme liudytojas R. V. parodė, kad kiek pamena, buvo iškvietimas dėl šeimyninio konflikto. Jiems nuvykus M. U. paaiškino, kad ją mušė vyras J. U., kuris tuo metu miegojo. M. U. buvo užsidariusi duris, kad apsisaugotų save ir savo motiną. Smurto žymių jis nepamena.

28Apklaustas teisme liudytojas S. J. parodė, kad buvo šeimyninis konfliktas Taikos gatvėje. Jiems nuvykus M. U. teigė, kad J. U. ją mušė ir plūdo. Kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau iš pradžių elgėsi normaliai, jis buvo pristatytas į 6 PK. Ar buvo kokių smurto žymių, jis nepamena.

29Apklaustas teisme liudytojas A. Š. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2011-03-12 gavo pranešimą, kad bute, ( - ) vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į vietą į juos kreipėsi M. U., kuri paaiškino, kad girtas vyras J. U. ją užpuolė, du kartus sudavė kumščiu į galvą, grasino nužudyti. J. U. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 6 PK.

30Apklaustas teisme liudytojas S. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2011-03-12, apie 16.15 val., gavo pranešimą, kad bute, ( - ) vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į vietą į juos kreipėsi M. U., kuri paaiškino, kad jos girtas vyras J. U. grasino ją nužudyti, jai sudavė. M. U. teigė, kad vyras geria dažnai ir dėl to dažnai vyksta konfliktai. J. U. tuo metu buvo savo kambaryje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. J. U. nieko neaiškino. J. U. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 6 PK.

31Apklaustas teisme liudytojas M. D. parodė, kad jis apie 6 metus yra J. U., M. U., A. U. kaimynas. Jų butai yra gretimi. Jis labai dažnai J. U. mato girtą. Vieną kartą A. U. kvietė jį padėti jai pernešti J. U., kuris girtas gulėjo koridoriuje. J. U. dažnai namuose triukšmauja, keikiasi ant kitų buto gyventojų. Kas tiksliai vyksta bute pasakyti negali, tačiau dažnai iš ten girdisi triukšmai, šauksmai, girdisi kaip vyriškas ir moteriški balsai rėkia, keikiasi necenzūriniais žodžiais. Kad A. U. ir M. U. vaikščiotų su mėlynėmis, jis nepastebėjo.

32Iš M. U. ir A. U. 2007-05-07, 2007-05-19, 2007-07-08, 2008-02-10, 2008-04-05, 2008-09-13, 2009-07-31, 2010-08-22, 2011-03-08, 2011-03-12, 2011-03-14, 2011-08-27 policijos pareigūnams rašytų pareiškimų, matyti, kad nukentėjusiosios sistemingai kreipėsi į policijos pareigūnus motyvuodamos tuo, kad J. U., būdamas neblaivus, kelia konfliktus namuose, prieš jas naudoja fizinį smurtą, grasina nužudyti, išmesti per balkoną, daužo duris ir pan. (1 t., b.l. 94, 104, 107, 117, 128, 137, 142, 151, 157, 169-170, 183-174, 2 t., 3-4, 19-20).

33Alkotesterio duomenys:

342007-05-07 J. U. nustatytas 1,51 promilių girtumas (1 t., b.l. 98);

352007-05-19 J. U. nustatytas 1,74 promilių girtumas (1 t., b.l. 112);

362007-07-08 J. U. nustatytas 2,16 promilių girtumas (1 t., b.l. 119);

372008-02-10 J. U. nustatytas 2,55 promilių girtumas (1 t., b.l. 131);

382008-04-05 J. U. nustatytas 1,99 promilių girtumas (1 t., b.l. 148);

392008-09-13 J. U. nustatytas 2,06 promilių girtumas (1 t., b.l. 164);

402009-07-31 J. U. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 t., b.l. 172);

412010-08-23 J. U. nustatytas 2,01 promilių girtumas (1 t., b.l. 186);

422011-03-08 J. U. nustatytas 1,88 promilių girtumas (2 t., b.l. 6);

432011-03-12 J. U. nustatytas 1,65 promilių girtumas (1 t., b.l. 12);

442011-03-13 J. U. nustatytas 0,78 promilių girtumas (1 t., b.l. 49);

452011-08-27 J. U. nustatytas 3,24 promilių girtumas (2 t., b.l. 23).

46A. U. policijos pareigūnams rašytame pareiškime nurodė, kad 2011-03-13 jam paskambino motina M. U., kuri pasakė, kad J. U. pradėjo gąsdinti su peiliu, kad ją užmuš, jam nuvykus į tėvų butą, pamatė, kad J. U. mušė jo seserį, traukė ją už plaukų į balkoną ir norėjo ją išmesti iš 5 aukšto, matė padėtus peilius, su kuriais J. U. grasino visus nužudyti (1 t., b.l. 42).

472011-03-10 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad buto, Taikos g. 227-18, Vilniuje, kambario durų stakta išlaužta užrakto vietoje (2 t., b.l. 11-13).

48Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad J. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. J. U. kaltinamas tuo, kad terorizavo žmones grasindamas padegti butą bei padaryti kitokią pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, ir sistemingai baugino žmones naudodamas psichinę prievartą. Apklaustas teisme J. U. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad jis fizinio ar psichinio smurto prieš savo žmoną ir dukrą nenaudojo, turto negadino ir nenaikino. Tai jis yra auka, o jo žmona M. U. ir dukra A. U. jį terorizuoja. Tačiau tokie J. U. parodymai yra paneigti byloje ištirtais įrodymais. Apklausti teismo posėdyje nukentėjusiosios ir liudytojai patvirtino, kad J. U. nuolat būna girtas, sukelia konfliktus su namuose gyvenančiomis nukentėjusiosiomis, grasina joms, naudoja fizinį smurtą. Tai vyksta nuolat ir sistemingai. Nukentėjusiosios nurodė, kad J. U. nuolat girtauja, grįžta namo girtas ir su kitais buto gyventojais elgiasi nepagarbiai, juos užgaulioja, grasino fiziniu susidorojimu, grasina nužudysiąs juos. Dažnai naudoja fizinius veiksmus, kurie verčia nukentėjusiąsias nerimauti dėl savo sveikatos, gyvybės ir turto. Apklausta teisme nukentėjusioji M. U. nurodė, kad J. U. naudojo prieš ją fizinį smurtą – kelis kartus buvo ją sumušęs, trenkęs per galvą. Apie fizinio smurto naudojimo atvejus ji yra pranešusi policijos pareigūnams rašytuose pareiškimuose. Be to, J. U. nuolat jai grasino, kad ją nužudysiąs. M. U. parodymus apie J. U. prieš ją naudotą smurtą patvirtina policijai rašyti pareiškimai: 2011-03-12 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. užpuolė ją su peiliu, du kartus jai sudavė per galvą, grasino nužudyti (t.1, b.l. 10-11). 2007-05-19 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. neleido miegoti, beldė į duris, šaukė, grasino užmušti (t.1, b.l. 104). 2007-07-08 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. ją mušė, paskui susimušė su sūnumi (t.1, b.l. 117), sulaikant J. U., policijos pareigūnai panaudojo antrankius, nes J. U. buvo agresyvus. 2008-02-10 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. mušėsi, grasino nužudyti visą šeimą (t.1, b.l. 128). 2008-04-05 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. ją įžeidinėjo, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš ją ir dukrą, veržėsi į jos mamos kambarį, išdaužė durų stiklą (t.1, b.l. 142). 2008-09-13 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. grasino ją nužudyti, neleido ilsėtis, laužė duris (t.1, b.l. 157). 2009-07-31 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. kėlė konfliktą su buto gyventojais, grasino nužudyti ją ir jos mamą, išmesti jas iš penkto aukšto, nuolat konfliktuoja su šeimos nariais, grasina jiems (t.1, b.l. 169-170). 2010-08-22 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. triukšmavo, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, mušėsi, grasino sudeginti butą (t.1, b.l. 183-184). 2011-03-08 pareiškime M. U. nurodė, kad J. U. išlaužė buto duris, grasino nužudyti, bandė panaudoti fizinį smurtą (t.2, b.l. 3-4). Apklausta teisme A. U. paaiškino, kad J. U. nuolat naudoja prieš ją fizinį smurtą, nuolat grasina jai. Tokius A. U. paaiškinimus patvirtina byloje esantis policijos pareigūnams rašytas pareiškimas: 2007-05-07 pareiškime A. U. nurodė, kad J. U. sudavė jai per galvą, smūgiavo į veidą ir į nosį, tempė už plaukų (t.1, b.l. 94). Tokius nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtino liudytojai. Apklausti teisme kaimynystėje gyvenantys M. D. ir M. J. nurodė, kad J. U. nuolat būna neblaivus, nuolat triukšmauja, konfliktuoja su buto gyventojais. Apklausti teisme policijos pareigūnai patvirtino, kad buvo atvykę į J. U. gyvenamąją vietą, kur rado jį neblaivų, o buto gyventojai skundėsi dėl J. U. elgesio nurodę, kad jis nuolat jiems grasina, naudoja fizinį smurtą. Fizinio smurto naudojimą patvirtina byloje esančios specialistų išvados, kuriomis M. U. ir A. U. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų ir bylos medžiagos šie nustatyti įvykiai yra tik maža dalis visų J. U. psichinio ir fizinio smurto veiksmų. Dėl daugumos atvejų nukentėjusiosios į policiją nesikreipė. Nuo 2007 m. iki 2011 m. dėl J. U. elgesio nukentėjusiosios 12 kartų kvietė policijos pareigūnus ir rašė pareiškimus. Visais šiais atvejais J. U. buvo girtas, dažniausiai jam nustatytas apysunkis girtumo laipsnis, o du kartus – sunkus girtumo laipsnis. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. U. grasino nužudyti M. U. ir A. U., bei sutrikdyti jų sveikatą, sugadinti jų turtą, ne vieną kartą panaudojo fizinį smurtą ir sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą bei sugadino jų turtą. J. U. grasinimų realumą įrodo jo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai. Be to, iš ištirtų įrodymų matyti, kad J. U. tikslas buvo ir baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiosioms sukėlimas. Nukentėjusiosios suprato tokį kaltinamojo siekį ir jo veiksmus vertino kaip pavojingus savo sveikatai, gyvybei ir turtui.

49BK 145 straipsnio 2 dalyje, be žmogaus terorizavimo, kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-341/2010). Ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. U. nuolat įžeidinėjo nukentėjusiąsias, nuolat sudarydavo namuose nepakeliamas psichologines sąlygas gyventi, savo veiksmais trukdė nukentėjusiųjų poilsiui, grasino neleisiąs gyventi bute, kas atitinka sistemingo bauginimo požymius. Šie veiksmai tęsėsi ilgą laiką – ketverius metus. J. U. daug kartų buvo įspėtas dėl atsakomybės už grasinimą nužudyti ir žmogaus terorizavimą, tačiau tęsė savo veiksmus neatsižvelgdamas į teisėsaugos pareigūnų įspėjimus.

50Šių įrodymų ir motyvų visuma rodo, kad J. U. nuo 2007 m. iki 2011 m., bute, Taikos g. 227-18, Vilniuje, nuolat, būdamas neblaivus, naudojo fizinį ir psichinį smurtą prieš M. U. ir A. U. – grasino jas nužudyti arba sumušti, nuolat mušdavo, sistemingai baugino naudodamas psichinį smurtą, žemino ir įžeidinėjo nukentėjusiąsias. Tokiais veiksmais J. U. sudarė namuose blogą atmosferą, buto gyventojams nebuvo įmanoma pilnavertiškai ilsėtis, normaliai tvarkyti savo buitį, savo asmeninį gyvenimą. J. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

51Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nepripažįstant kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas atsižvelgia į įstatymo aiškinimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šios aplinkybės tinkamas įvertinimas byloje svarbus dėl to, kad teismo posėdyje J. U. advokatas ir J. U. prašė pripažinti kaltinamojo J. U. atsakomybę švelninančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nutraukti bylą kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius. BK 38 str. taikymo viena iš būtinų sąlygų nutraukiant bylą kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius yra kaltinamojo visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

52Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes.

53Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-397/2010). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismai, konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, savo sprendimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-444/2010).

54Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 46-47, 51-52), tiek apklausiamas teisme J. U. nurodė neprisipažįstąs padaręs nusikalstamą veiką, o duodamas parodymus jis neigė kaltinamajame akte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Apklausiamas teisme J. U. neigė naudojęs fizinį ar psichinį smurtą prieš nukentėjusiąsias, ar įžeidinėjęs jas, neigė sugadinęs turtą. Tokius pat parodymus J. U. davė ikiteisminio tyrimo metu. Šios aplinkybės, kurias apklausiamas J. U. paneigė, yra esminės nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti, todėl jų nepripažinimą teismas vertina kaip kaltės nepripažinimą. Teismo posėdyje apklausus kaltinamąjį (jam neprisipažinus padarius nusikalstamą veiką), nukentėjusiąsias ir dalį liudytojų, J. U. pareiškė pageidavimą taikytis su nukentėjusiosiomis. Teismui paaiškinus, kad viena iš įstatyme numatytų sąlygų kaltinamajam susitaikyti su nukentėjusiosiomis yra visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Tada kaltinamasis pareiškė, kad jeigu įstatyme yra tokia sąlyga, tai jis prisipažįsta. Tokio prisipažinimo teismas nevertina kaip BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas vertina tokį kaltinamojo elgesį tik kaip jo siekį, kad byla būtų nutraukta BK 38 str. pagrindais, kaip deklaratyvų pasakymą iš tikrųjų nesigailint ir neatgailaujant už savo padarytą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis žino veikų padarymo aplinkybes ir būdamas pilnamečiu bei pakaltinamu asmeniu pats pasirenka savo elgesio variantą. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis nusprendė neprisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir nepapasakoti teismui visų objektyvių nusikalstamos veikos aplinkybių, nebūti nuoširdžiam ir nesigailėti. Kaltinamasis supranta savo veiksmų pasekmes ir jei jis duoda neteisingus parodymus, jis negali tikėtis, kad teismas palaikys jo poziciją dėl bylos nutraukimo. Teismui nenustačius J. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, teismas netaiko Lietuvos Respublikos BK 38 str. BK 38 str. taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Net visų nukentėjusiųjų formalus prašymas susitaikyti su kaltinamuoju teismo nesaisto būtinai įvykdyti šį prašymą. Vykdydamas teisingumą teismas negali taikyti BK 38 str. nuostatų ten, kur jų taikymas neatitinka teisingumo vykdymo siekio. Be to, J. U. veiksmų pavojingumas vertintinas ir platesniame socialiniame kontekste. Smurtas šeimoje yra labai opi problema, turinti didelį pavojingumą ir didelį neigiamą poveikį kaltinamojo aplinkai, jo artimiausiems žmonėms. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-05-26 priėmė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriame nurodė, kad dėl savo žalos visuomenei, smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.

55Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

56Skirdamas bausmę J. U., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Kaltinamasis nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, dirba.

57Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. sankcija už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, kad šį bausmės rūšis yra tinkama paskirti J. U..

58Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. U. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. U. skirtina laisvės atėmimo bausmė lygi sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.

59J. U. yra padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą jam skirtina mažesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pagrindinė J. U. padarytos nusikalstamos veikos priežastis buvo alkoholis. Dėl nuolatinio besaikio alkoholio vartojimo kildavo konfliktai šeimoje. Apklaustos teisme nukentėjusiosios ir liudytojai M. D. ir M. J. paaiškino, kad pastaruoju, metu apie 6 mėnesius, J. U. alkoholio nevartoja, konfliktų tarp šeimos narių nėra. J. U. dirba, išlaiko butą. Šie motyvai leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas. Atidedant bausmės vykdymą J. U. skirtinas įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiųjų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Atsižvelgiant į tai, kad J. U. dirba, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jam neskirtinos.

60Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

Nutarė

62J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant J. U. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

64Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

65Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. J. U. terorizavo žmones grasindamas padegti butą, padaryti žalą gyvybei ir... 4. J. U. laikotarpiu nuo 2007-05-07 iki 2011-08-27 bute, ( - ), Vilniuje,... 5. 2007-05-07, apie 16 val., grįžęs namo apsvaigęs nuo alkoholio, be... 6. 2007-05-19, apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino A. U.... 7. 2007-07-08, apie 20.09 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint A. U.,... 8. 2008-02-10, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint A. U.,... 9. 2008-04-05, apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė... 10. 2008-09-13, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino M. U.... 11. 2009-07-31, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino M. U.... 12. 2010-08-22, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė... 13. 2011-03-08, apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino M. U.... 14. 2011-03-12, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė... 15. 2011-03-13, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girdint A. U.,... 16. 2011-03-13, apie 08.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas... 17. 2011-07-21, dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą sudavė M.... 18. 2011-08-27, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė... 19. Šiais veiksmais J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 20. Apklaustas teisme kaltinamasis J. U. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos... 21. Apklausta teisme nukentėjusioji M. U. parodė, kad kaltinamasis labai pyko ant... 22. Specialisto išvadoje Nr. G 870/11(01) nurodyta, kad M. U. padaryta poodinė... 23. Apklausta teisme nukentėjusioji A. U. parodė, kad buvo labai daug įvykių,... 24. Specialisto išvadoje Nr. G 909/11 nurodyta, kad A. U. padaryta... 25. Apklausta teisme liudytoja M. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo ir... 26. Apklaustas teisme liudytojas J. O. patvirtino savo parodymus, duotus... 27. Apklaustas teisme liudytojas R. V. parodė, kad kiek pamena, buvo iškvietimas... 28. Apklaustas teisme liudytojas S. J. parodė, kad buvo šeimyninis konfliktas... 29. Apklaustas teisme liudytojas A. Š. patvirtino savo parodymus, duotus... 30. Apklaustas teisme liudytojas S. L. patvirtino savo parodymus, duotus... 31. Apklaustas teisme liudytojas M. D. parodė, kad jis apie 6 metus yra J. U., M.... 32. Iš M. U. ir A. U. 2007-05-07, 2007-05-19, 2007-07-08, 2008-02-10, 2008-04-05,... 33. Alkotesterio duomenys:... 34. 2007-05-07 J. U. nustatytas 1,51 promilių girtumas (1 t., b.l. 98);... 35. 2007-05-19 J. U. nustatytas 1,74 promilių girtumas (1 t., b.l. 112);... 36. 2007-07-08 J. U. nustatytas 2,16 promilių girtumas (1 t., b.l. 119);... 37. 2008-02-10 J. U. nustatytas 2,55 promilių girtumas (1 t., b.l. 131);... 38. 2008-04-05 J. U. nustatytas 1,99 promilių girtumas (1 t., b.l. 148);... 39. 2008-09-13 J. U. nustatytas 2,06 promilių girtumas (1 t., b.l. 164);... 40. 2009-07-31 J. U. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 t., b.l. 172);... 41. 2010-08-23 J. U. nustatytas 2,01 promilių girtumas (1 t., b.l. 186);... 42. 2011-03-08 J. U. nustatytas 1,88 promilių girtumas (2 t., b.l. 6);... 43. 2011-03-12 J. U. nustatytas 1,65 promilių girtumas (1 t., b.l. 12);... 44. 2011-03-13 J. U. nustatytas 0,78 promilių girtumas (1 t., b.l. 49);... 45. 2011-08-27 J. U. nustatytas 3,24 promilių girtumas (2 t., b.l. 23).... 46. A. U. policijos pareigūnams rašytame pareiškime nurodė, kad 2011-03-13 jam... 47. 2011-03-10 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad buto, Taikos g.... 48. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos... 49. BK 145 straipsnio 2 dalyje, be žmogaus terorizavimo, kriminalizuotas ir... 50. Šių įrodymų ir motyvų visuma rodo, kad J. U. nuo 2007 m. iki 2011 m.,... 51. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.... 52. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 53. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai... 54. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad tiek... 55. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.... 56. Skirdamas bausmę J. U., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.,... 57. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. sankcija už šios nusikalstamos veikos... 58. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis... 59. J. U. yra padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą jam... 60. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -... 62. J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2... 64. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti... 65. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus...