Byla 1-50-404/2019

1Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, sekretoriaujant Vilijai Budrikienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Gabartienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. D., jo atstovei advokatei Jovytai Piekienei, ekspertui R. P. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs ( - ), Plungėje, a/k ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Norvegijoje, gyvenęs ( - ), nuo 2017 metų gyvenamąją vietą deklaravo ( - ), teistas 2018-11-19 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, bausme bauda 55 MGL (2750,00 Eur), nuosprendis neįsiteisėjęs (byla neišnagrinėta apeliacinėje instancijoje), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

3Teismas

Nustatė

42018 m. liepos 23 d., apie 21.06 valandą, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo kieme, esančio ( - ), kilusio žodinio konflikto metu, kaltinamasis A. S. iš asmeninių paskatų tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. D. į galvos dešinės pusės smilkinį, taip nukentėjusiajam V. D. sukėlė fizinį skausmą.

5Kaltinamasis A. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad tai seniai su nukentėjusiuoju besitęsiančių konfliktų dėl žemės pasekmė. Tada jis buvo grįžęs iš Norvegijos, parvažiavęs į namus kieme pamatė aplinkos apsaugos mašiną, buvo du pareigūnai, mama, tėvas su sūnumi D. Inspektoriai jam pasakė, kad atvažiavo dėl šiukšlių, besikalbant V. D. pradėjo aiškinti, kad toje kiemo dalyje yra jo nuosavybė kur jis neva neteisėtai išpylė šiukšles, įžeidinėti jo mamą, todėl jis liepė V. D. ramintis ir eiti šalin, norėjo pastumti jį, susimosavo abu rankomis ir jam sudavė labiau dėl kantrybės netekimo, iš asmeniškumo, kad terorizuoja mamą, viskas susidėjo iš tų senų įvykių, norėjo, kad daugiau nešnekėtų nesąmonių. Sudavė su delnu, kliuvo į žandikaulį prie nosies, kaire ranka, nors yra dešiniarankis. Po smūgio V. D. atsitraukė nuo visų į šalį, telefonu iškvietė policiją, kuri atvažiavo gal po 15 minučių. Jis liko stovėti vietoje, žinojo, kad atvyks pareigūnai. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes abejoja ar kokią nors žala galėjo padaryti, nebent kažkiek skaudėjo.

6Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. teisme parodė, kad S. remontuojasi butą, meta atliekas į jo sklypo dalį, todėl iškvietė aplinkos apsaugos inspektorius, su kuriais besikalbant parvažiavo kaltinamasis, kuris nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į smilkinį, kas jam sukėlė fizinį skausmą, apsvaigino, po to liepė dingti iš jo kiemo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Policininkai išsivežė kaltinamąjį ir liudytojus, o jis parėjo į kambarį, ir, kai pablogėjo sveikata, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį vežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Pripažįsta, kad su kaltinamuoju ir jo mama konfliktai vyksta apie 10 metų dėl žemės sklypų, neleidžia prieiti prie pastatų, kurie yra jų pusėje. Kadangi jam tyčia sudavė smūgį į smilkinį, nuo kurio dar ir dabar skauda galvą, tebėra „užkritusi“ ausis, dėl to reikėjo kreiptis į psichiatrą, todėl prašo jo ieškinį patenkinti pilnai ir iš kaltinamojo jam priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentus metinių palūkanų. Teisme pagarsinus nukentėjusiojo V. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 25-26, 37, 39), iš kurių matyti, kad parvažiavęs A. S. iki smūgio sudavimo jo klausė ko jis vaikščioja po svetimą kiemą, nukentėjusysis teigė, kad taip sakė tik po smūgio sudavimo.

7Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal policininko E. T. tarnybinį pranešimą (T. 1, b. l. 10, 11).

8Specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. D. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Neurologinių simptomų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimo diagnozę, apžiūros metu nenustatyta, neurologo konsultacijos duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo nustatyti V. D. sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 straipsnį), jeigu bylos medžiagoje yra duomenų patvirtinančių buvusį mušimo faktą (T. 1, b. l. 20).

9Teismo medicinos ekspertas R. P. P. teisme patvirtino savo duotą išvadą ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-08-09 specialisto išvada duota remiantis tyrėjos pateiktais medicininiais dokumentais, nustatyti kūno sužalojimo masto nebuvo galima, nes nebuvo jokios neurologinės, židininės simptomatikos. Kad po įvykio nebūnant neurologinių simptomų jie išsivystytų po savaitės, nėra žinoma, nes tokie simptomai turėtų išnykti, o ne atsirasti. Trūksta duomenų nustatyti, ar į veidą (smilkinį) buvo suduota kumščiu ar plaštaka, tam reikalingas sužalojimo pobūdis. Kumštis yra daiktas su bendrinėmis žalojančiomis savybėmis, sužalojimas nustatomas pagal kraujosruvas ar nubrozdinimo figūrą, jų išdėstymą. Skausmas yra subjektyvus vertinimas, bet koks sužalojimas sukelia kažkokį skausmą, to išmatuoti negalima. Įtikinamai dėl skausmo būtų jei būtų buvusi hematoma, šiuo atveju žymių nebuvo, smūgio sudavimą matė žmonės.

10Liudytoja R. S. teisme parodė, kad gavus pranešimą iš Plungės dėl galimo aplinkos teršimo, su kolega J. nuvyko į daugiabučio namo kiemą nurodytu adresu. Sutiko S., kuri vykdė remonto darbus, dalis atliekų buvo išversta kieme, dalis automobilio priekabėlėje. Formino dokumentus, surašė patikrinimo aktą, buvo S., D., po kiek laiko prisijungė ir jo sūnus, dar vėliau atvažiavo S. sūnus, ir, jiems pildant patikrinimo aktą, S. sūnus sudavė smūgį D. Smūgis buvo suduotas vėliau nuo S. atvykimo, ar jis su kuo nors bendravo, nepamena, pildė dokumentus susikaupusi. Kai buvo pakėlusi galvą matė smūgį, abu stovėjo vienas prieš kitą, visa tai vyko šalia jos už pusantro metro, sudavė smūgį kumščiu. D. paėmė telefoną ir skambino policijai, neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir ji su kolega važiavo duoti parodymus. Skundas dėl atliekų buvo pagrįstas.

11Liudytojas A. J. teisme parodė, kad ten nieko tokio ypatingo nebuvo, jautėsi, kad kaimynai nesutaria, konfliktuoja ne pirmą kartą. Išėjo kaimynė ir su kaimynu kalbėjosi, vienas kitam perkeltine prasme įkąsdami. Paskui, jam atrodo, S. iškvietė sūnų, tada jos sūnus pradėjo konfliktuoti su D., jie kalbėjosi, ginčijosi, jų pagrindinis pokalbis buvo dėl to, kad nepasidalina turtu, kiemais ar dar kažkuo. Buvo tarp jų žodinis konfliktas, tas momentas, kai sudavė, buvo sekundžių reikalas, S. kumščiu trenkė D., jie stovėjo vienas priešais kitą, kur tiksliai pataikė, nežino. Po smūgio sudavimo D. ramiai pasitraukė ir iškvietė policiją, S. atsitraukė ir laukė policijos.

12Liudytojas A. D. teisme parodė, kad tą vakarą buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Išgirdęs kieme S. mamos balsą, priėjęs prie lango išgirdo kaip įžeidinėjamas jo tėvas, pamatė aplinkos apsaugos automobilį, todėl išėjo į kiemą. S. mama įrodinėjo, kad čia jos kiemas, rodė kažkokius dokumentus, jis priėjo prie pareigūnų ir pateikė savo versiją, kad čia yra bendro naudojimo žemė, kuri dar nepadalinta, tada S. be jokio apsižodžiavimo ir trenkė jo tėvui į smilkinį, po to pasiteiravo ką jis veikia jo kieme. Tėvas pasimetė, jam buvo šokas, jis liepė kviesti policiją. Po smūgio sudavimo tėvas palipo į antrą aukštą, nuėjus pasiteirauti sakė, kad svaigsta galva, todėl patarė kviesti greitąją. Teisme pagarsinus liudytojo A. D. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 59-60, 61), iš kurių matyti, kad liudytojas nenurodė ką sakė S. jo tėvui, paaiškino, kad to niekas jo per tyrimą neklausė.

13Liudytoja G. S. teisme parodė, kad tą vakarą, apie 21.00 valandą, grįžo pamelžusi karves, pamatė kieme stovintį V. D., buvo atvykę aplinkos apsaugos darbuotojai, kurių pasiteiravo dėl ko čia atvyko. Aplinkos apsaugos darbuotojai papasakojo, kad buvo iškviesti dėl pilamų atliekų. Remontuodami butą atliekas buvo supylę į mašinos priekabą, o V. D. pareiškė, kad jam atliekos iš priekabos kelia dulkes. D. yra užsitvėrę vielinę tvorą per vidurį kiemo, žemė nėra teisiškai padalinta. Bekalbant atėjo V. D. sūnus ir tyčiojosi, ji buvo viena, V. D. prašė gražiuoju eiti iš ten. Kai grįžo jos sūnus, neiškentęs pastūmė V. D., kažkaip jis „susimakalavo“ rankomis ir „tarkštelėjo“ į žandikaulį tiesiogiai kumščiu. Po smūgio V. D. paėmė telefoną ir skambino policijai, o jo sūnus patenkintas šypsojosi ir liepė tėvui „slabnėti“. Aplinkos apsaugos darbuotojai nesikišo, jie kultūringi žmonės. Ji su sūnumi jokių santykių su D. nepalaiko, nes konfliktuoja su jais seniai. Jos sūnus smūgį sudavė dėl to, kad gynė ją.

14Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

15Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareikštas įtarimas, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018-07-23, apie 21.06 valandą, viešoje vietoje - ( - ), daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, žodinio konflikto metu kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. D. į galvos dešinės pusės smilkinį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu.

16Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

17Teisme tiriant įrodymus šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis A. S. smurtą prieš nukentėjusįjį V. D. vartojo dėl asmeninio pobūdžio motyvų – besitęsiančių nesutarimų dėl sklypo ribų (T. 1, b. l. 49-56, 107-111), statybinių atliekų išpylimo ir aplinkos apsaugos darbuotojų iškvietimo, ginant mamą kilusio konflikto metu, ko pasėkoje panaudojo neadekvatų gynybos veiksmą – sudavė smūgį kumščiu V. D., taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

18Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).

19Nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), visiškai įrodo kaltinamojo A. S. kaltę, kad jis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. D. sukėlė fizinį skausmą dėl asmeninių paskatų, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl veika perkvalifikuotina iš BK 284 straipsnio, netaikant BPK 256 straipsnio 1-3 dalių nuostatų.

20Dėl BK 37 straipsnio taikymo

21Kaltinamojo gynėjas parašo teismo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, ir A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kadangi kaltinamasis neturėjo jokių išankstinių tikslų, nusikaltimo padarymo priežastys yra savo turtinių ir neturtinių interesų gynimas, siekis apginti mamą, nėra išsamių duomenų apie smūgio sudavimo intensyvumą, stiprumą, skausmą.

22Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

23Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodiniai konfliktai tęsiasi jau daug metų, kurių metu jau imta vartoti smurtą, todėl teismas sprendžia, kad ši A. S. veika neturėtų būti pripažinta mažareikšme, kuria buvo padaryta fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai.

25Bausmės skyrimas

26Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant sunkinančių aplinkybių (BPK 61 straipsnis).

27A. S. teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistas, turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui (BK 41 straipsnis), gali būti skirtina adekvati bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas žemesnis negu vidurkis.

28Civilinis ieškinys

29Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

30Ieškovo V. D. ieškinys tenkintinas iš dalies.

31Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

32Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

33Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3000,00 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos.

34Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. S. V. D. fizinį skausmą sukėlė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, nukentėjusysis patyrė skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, nepatyrė jokių nepatogumų, nėra liekamųjų reiškinių, kad ieškiniu prašoma priteisti suma apima ir anksčiau ne kartą atliktus atsakovo neteisėtus veiksmus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skausmą, tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina iki 500,00 Eur.

36Ieškovo reikalavimas dėl priteisimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki jos visiško sumokėjimo netenkintinas, kadangi teismas, nagrinėdamas atitinkamus klausimus, kurių nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikyti civilinio proceso normas gali tik tuo atveju, kai jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

37Teismas sprendžia, kad procesinių palūkanų, numatytų CK 37 straipsnio 2 dalyje, priteisimas yra nesuderinimas su baudžiamojo įstatymo nuostatomis. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios Civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys.

38A. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad iš asmeninių paskatų sukėlė fizinį skausmą V. D. Ieškiniu neturtinės žalos atlyginimui prašoma priteisti 3000,00 Eur. Procesinės palūkanos šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos pasekmė.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

Nutarė

40A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti bausmę baudą 50 MGL (2500,00 Eur).

41Į paskirtos bausmės baudos laiką įskaityti A. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-07-23, 21.40 valandos iki 2018-07-24, 13.10 valandos (vieną parą), BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčio pagrindu, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę baudą 48 MGL (2400,00 Eur).

42Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801 ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

43Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

44Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

45Priteisti iš A. S. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti V. D., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

46Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Plungės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. Teismas... 4. 2018 m. liepos 23 d., apie 21.06 valandą, daugiabučio gyvenamojo namo bendro... 5. Kaltinamasis A. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad tai seniai su... 6. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. teisme parodė, kad S.... 7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal policininko E. T. tarnybinį pranešimą... 8. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose... 9. Teismo medicinos ekspertas R. P. P. teisme patvirtino savo duotą išvadą... 10. Liudytoja R. S. teisme parodė, kad gavus pranešimą iš Plungės dėl galimo... 11. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad ten nieko tokio ypatingo nebuvo, jautėsi,... 12. Liudytojas A. D. teisme parodė, kad tą vakarą buvo namuose, žiūrėjo... 13. Liudytoja G. S. teisme parodė, kad tą vakarą, apie 21.00 valandą, grįžo... 14. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas... 15. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pareikštas įtarimas, kad jis pažeidė... 16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad Lietuvos Respublikos... 17. Teisme tiriant įrodymus šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, kad... 18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai... 19. Nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20... 20. Dėl BK 37 straipsnio taikymo... 21. Kaltinamojo gynėjas parašo teismo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, ir A.... 22. Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo... 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, sprendžiant... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo... 25. Bausmės skyrimas... 26. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo... 27. A. S. teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto... 28. Civilinis ieškinys... 29. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas... 30. Ieškovo V. D. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 31. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio... 32. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos... 33. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3000,00 Eur. Pareiga įvertinti... 34. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį,... 35. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. S. V. D. fizinį skausmą... 36. Ieškovo reikalavimas dėl priteisimo 5 procentų dydžio metinių palūkanų... 37. Teismas sprendžia, kad procesinių palūkanų, numatytų CK 37 straipsnio 2... 38. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad iš... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307... 40. A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį,... 41. Į paskirtos bausmės baudos laiką įskaityti A. S. laikinojo sulaikymo laiką... 42. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 5... 43. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 44. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti... 45. Priteisti iš A. S. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai... 46. Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...