Byla eI2-529-394/2020
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. Š

1(S)

2Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. patikslintus skundus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. Š..

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą (raštą) Nr. (8.20) DV_S25326, 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (8.20)DV_S-30268, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.8) I-6087 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių panaikinti R. Ž. vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą.

6Pareiškėjo patikslintuose skunduose nurodoma, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Nurodė, kad 2019-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) buvo pateiktas prašymas dėl sprendimų, susijusių su R. Ž. priskaičiuotu įsiskolinimu. 2019-07-01 prašyme buvo suformuluotas konkretus prašymas - panaikinti visus sprendimus dėl 1692,97 Eur skolos išieškojimo valstybės biudžetui iš R. Ž. ir dėl skolos išieškojimo kreiptis į V. Š., kurios pareiškimu buvo mokamos išmokos nepilnamečiui M. Š.. Dėl pateikto prašymo, kaip numato Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 p., 14 p., turėjo būti priimtas konkretus administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Konkretaus sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti skolą, išskyrus bendro pobūdžio raštus, pažymas, pareiškėjas negavo. 2019-07-18 VSDFV Mažeikių skyrius parengė informacinio pobūdžio raštą Nr. (8.20)DV_S-25326, kuriame išdėstė argumentus, dėl kurių atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą bei nurodė, kad per 10 kalendorinių dienų pareiškėjas privalo sumokėti skolą, už kurią nėra ir negali būti atsakingas. VSDFV Mažeikių skyriaus raštas buvo pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio sprendimo turinio ir formos reikalavimų, o rašte nurodyti argumentai, kuriais iš esmės atsisakyta atlikti veiksmus – panaikinti priimtus sprendimus dėl skolos išieškojimo yra visiškai teisiškai nepagrįsti. VSDFV Mažeikių skyrius netinkamai vertino su prašymu pateiktus dokumentus – 2018-10-05 Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018, visiškai neatsižvelgė į prašyme nurodytus argumentus. 2014-12-09 Plungės rajono apylinkės teisme, pareiškėjui nedalyvaujant, buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės V. Š. ieškinys ir nustatyta, kad pareiškėjas yra M. Š., gim. 1999-07-16, tėvas, priteisdamas iš pareiškėjo išlaikymą M. Š. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nuo 2013-10-02 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šio teismo sprendimo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius M. Š. gimimo įraše atliko pakeitimus, įrašydamas pareiškėją M. Š. tėvu (2015-03-20 įrašo Nr. 344). 2016 m. liepos mėnesį pareiškėjo prašymu procesas Plungės rajono apylinkės teisme 2014-12-09 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014 buvo atnaujintas. 2018-10-05 Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo tenkintas, V. Š. ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo buvo atmestas visa apimtimi. 2018-10-05 Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, 2014-12-09 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, kuriuo nustatyta, kad R. Ž. yra M. Š., gim. 1999-07-16 tėvas, ir iš R. Ž. priteistas išlaikymas sūnui M. Š. bei bylinėjimosi išlaidos, netenka teisinės galios. 2014-12-09 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, pagal kurį buvo priteistas išlaikymas ir kuriuo remiantis išmokas mokėjo VSDFV Mažeikių skyrius, buvo pripažintas netekusiu teisinės galios nuo pat jo priėmimo dienos. 2019-07-18 VSDFV Mažeikių skyriaus rašte Nr. (8.20)DV_S-25326 nurodyta, kad „R. Ž. nėra M. Š. tėvas, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus nuomone, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes pagal teisinį reglamentavimą skolininku laikomas ne biologinis tėvas (motina), o asmuo, kuris teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą, bet jo nevykdo“. Ši VSDFV Mažeikių skyriaus nuomonė yra teisiškai nepagrįsta, kadangi sprendimas, kurio pagrindu turėjo būti mokamas išlaikymas, yra pripažintas netekusiu teisinės galios. VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimai dėl skolos išieškojimo buvo priimti po 2014-12-09 Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014 pripažinimo netekusiu teisinės galios, priėmus naują teismo sprendimą, kuriuo V. Š. ieškinys buvo atmestas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 str. 1 d. 3 p. numato, kad po proceso atnaujinimo bylą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti naują sprendimą (nutartį), kas būtent buvo ir padaryta civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014. Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 373 str. numato, kad jei sprendimas buvo įvykdytas ar pradėtas vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. VSDFV Mažeikių skyrius išmokėjęs išmokas V. Š., jų iš pareiškėjo galiojant 2014-12-09 teismo sprendimui neišieškojo, pareiškėjui apie priimtus sprendimus išieškoti skolą iš jo iki 2014-12-09 Plungės apylinkės teismo sprendimo panaikinimo nebuvo žinoma. Todėl pareiškėjas ir negali būti atsakingas už skolą, kuri paskaičiuota pagal nebegaliojantį teismo sprendimą. Už susidariusią skolą yra atsakinga V. Š., kuri jau 2016 m. žinojo, kad vyksta teisminis procesas dėl 2014-12-09 Plungės apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, kuris turės įtakos išmokų mokėjimui. V. Š. privalėjo informuoti išmoką mokančią instituciją, kad ji nutrauktų ar sustabdytų išmokų mokėjimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl yra atsakinga už susidariusią skolą ir jos sumokėjimą. VSDFV Mažeikių skyrius dėl pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyto sprendimo nepriėmė, todėl pareiškėjas kreipėsi privaloma ikiteismine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), kad ji panaikintų VSDFV Mažeikių skyriaus 2019-07-18 raštą Nr. (8.20)DV_S25326 ir įpareigotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių panaikinti visus sprendimus, susijusius su pareiškėjui priskaičiuotu įsiskolinimu. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019-08-28 sprendimu Nr. (9.8)I-6087 jo netenkino, nurodydama, kad “VSDFV Mažeikių skyrius pagrįstai nustatė, kad dėl Plungės rajono apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 nėra pagrindo panaikinti Jūsų skolos Vaikų išlaikymo fondui“. Fondo valdyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, papildomai įpareigojo VSDFV Mažeikių skyrių patikslinti 2019-02-20 sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, kuris pareiškėjui nebuvo įteiktas. Fondo valdyba 2019-08-28 priimtame sprendime neteisingai aiškina ir taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 373 straipsnio normas bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri nėra aktuali šios bylos kontekste. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 str. 3 dalis, kuria remiasi VSDFV Mažeikių skyrius ir Fondo valdyba, skolininku nurodo asmenį, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Pareiškėjas negali būti laikomas skolininku pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo (iki 2017-12-31) ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 str. 3 dalį, kadangi teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. Š., buvo pripažintu netekusiu galios ir turi būti laikomas negaliojančiu nuo pat priėmimo dienos. Todėl VSDFV Mažeikių skyrius ir Fondo valdyba Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 str. 3 dalį pareiškėjo atžvilgiu taiko nepagrįstai. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014 ir Plungės apylinkės teismui priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti – skolininke turi būti laikoma V. Š., kuri kreipėsi dėl išmokų mokėjimo vaikui. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad jei pareiškėjas išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis. Panaikinus 2014-12-09 Plungės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014 ir 2018-10-05 Plungės apylinkės teismo sprendimu priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, pareiga gražinti sumokėtas išmokas kyla V. Š.. Priešingu atveju būtų pažeistas teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principas, būtų paneigiama įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (2014-10-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

7Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintais skundais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650, 2 straipsnio 1 punktu (toliau - Įstatymas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 p., nuo 2018 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas buvo pavesta vykdyti Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2015 m. gegužės 22 d. V. Š. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo administracija) pateikė prašymą gauti iš fondo vaikų išlaikymo išmokas vaikui M. Š.. R. Ž. vengimas išlaikyti savo vaiką buvo grindžiamas 2015 m. gegužės 14 d. antstolės L. N. pažyma Nr. 0065/15/00285-1285 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ (toliau - Pažyma). Pažymoje nurodyta, kad išieškotojai V. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. antstolis pinigų neišmokėjo/neišieškojo. R. Ž. nebuvo apskundęs Plungės rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla. 2015 m. gegužės 27 d. V. Š. Fondo administracija raštu Nr. (VI-1205/2015) D2-12205 išsiuntė 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. V2-5654 kopiją bei informavo, kad pareiškėja per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti privalo informuoti Fondo administraciją apie šias aplinkybes: skolininkas pradėjo mokėti teismo priteistą arba vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą ar jo dalį, skolininkas mirė, nepilnametis emancipuojamas, vaikas įvaikinamas, vaikas mirė, vaikui nustatyta globa. 2017 m. rugpjūčio 4 d. Fondo administracija priėmė sprendimą Nr. V2-7832 „Dėl išmokų iš vaiką išlaikymo fondo nutraukimo“ nuo 2017-07-16 vaikui M. Š. sulaukus pilnametystės. Fondo valdybos Mažeikių skyriui pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš R. Ž., 2019-03-22 buvo gautas R. Ž. prašymas Nr. DV_G-10919 „Dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo“, į kurį 2019-04-11 buvo pateiktas atsakymas Nr. (8.20) DV_S-13947 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“. 2019-07-02 buvo gautas R. Ž. atstovės advokatės L. T. prašymas „Dėl sprendimų, susijusių su R. Ž. priskaičiuotu įsiskolinimu“, į kurį 2019-07-18 buvo pateiktas atsakymas Nr. (8.20) DV_S-25326 „Dėl informacijos suteikimo“. 2019 m. liepos 30 d. R. Ž. atstovė advokatė L. T. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019-07-18 rašto Nr. (8.20) DV_S-25326 . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2019-08-28 pateikė atsakymą Nr. (9.8) 1-6087 „Dėl fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“.

8Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 str. 1 d.). Pagrindines nuostatas ir sąlygas, dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams, numatė iki 2017-12-31 galiojęs Vaikų išlaikymo fondo įstatymas (2006-12-19 Nr. X-987, toliau - Įstatymas) bei nuo 2018-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-650 (toliau - Pakeitimo įstatymas), kuriuose įstatymų leidėjas įtvirtinto valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Nurodytų įstatymų tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą (vėliau - Pakeitimo įstatymą) buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str.). Įstatymo 11 straipsnyje (galiojusio iki 2017-12-31) buvo reglamentuojama, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Delspinigiai skaičiuojami nuo 2018-01-01, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nes įsigaliojus šiam įstatymui nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos. Delspinigių dydis nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro už kiekvieną įsiskolinimo dieną (0,03 % už 1 dieną), skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos.

9Atsakovas nurodo, kad teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Taigi, kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo. Nuginčijus tėvystę, asmuo, kuris buvo įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nebelaikomas vaiko tėvu taip pat nuo vaiko gimimo momento ir nuo šio momento išnyksta jo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Tačiau įstatyme nustatyta tvarka įforminus asmens tėvystę kyla atitinkamos teisinės pasekmės, viena iš jų - prievolė teikti vaikui materialinį išlaikymą. Šiuo atveju tokia prievolė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, priteisus išlaikymą vaikui. R. Ž., kaip asmeniui, įrašytam vaiko tėvu, nevykdant savo pareigų, šią prievolę įvykdė Vaikų išlaikymo fondo administracija. Todėl nuginčijus tėvystę, teisiniai padariniai lieka galioti (jie automatiškai nepasinaikina). Vaikų išlaikymo išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir vaikas negauna nustatyto išlaikymo ar gauna tik jo dalį. Skolininku pagal šio įstatymo nuostatas laikomas asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (LAT 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-421/2018). Įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-05 sprendimui civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 neteko teisinės galios 2014-12-09 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, tačiau tai nereiškia, kad Fondo administracija M. Š. vaikų išlaikymo išmoką mokėjo nepagrįstai. Fondo administracija pagrįstai paskyrė ir mokėjo vaikų išlaikymo išmoką M. Š., nes išmokos mokėjimo laikotarpiu galiojo 2014-12-09 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, kuriuo R. Ž. buvo nustatyta prievolė mokėti išlaikymą M. Š., tačiau R. Ž. nustatytos prievolės nevykdė. Taigi remiantis minėta įstatymo nuostata skolininku yra laikomas ne biologinis tėvas (motina), o asmuo, kuris teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą, bet jo nevykdo. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-05 sprendime civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 nėra nustatyta, kad turėtų būti grąžintas remiantis 2014-12-09 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu priteistas mokėtas išlaikymas. Taigi, atsakovo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019-07-18 sprendimas Nr. (8.20) DV_S-25326 ir Fondo valdybos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2019-08-28 sprendimas Nr. (9.8) 1-6087, laikytini teisėtais ir pagrįstais, nes atitinka CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str. nuostatas bei įstatymų leidėjo tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė priimdamas Pakeitimo įstatymą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunduose nurodytų reikalavimų. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 9 sprendimas Nr. VRE_SP2-1882 buvo pasirašytas su rašymo klaida, sprendimo data vietoj 2019 m. balandžio 9 d. turėtų būti 2019 m. rugsėjo 9 d. Pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. lydraštį Nr. (8.20)DV_S-30268 nurodytas sprendimas R. Ž. buvo išsiųstas adresu J. J. g. 17-7, Gargždai, Klaipėdos r., registruotu laišku su įteikimo pranešimu, laiškas grįžo neįteiktas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjo patikslintais skundais nesutiko.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimo į pareiškėjo patikslintus skundus nepateikė.

12Pareiškėjo R. Ž. patikslinti skundai tenkintini iš dalies.

13Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-6465, 2019 m. liepos 18 d. sprendimo (rašto) Nr. (8.20) DV_S25326, 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-1882 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (9.8) I-6087 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių panaikinti R. Ž. vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą.

14Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (8.20)DV_S-30268, tačiau įvertinus byloje esantį atsakovo sprendimą (jame padarytą rašymo apsirikimo klaidą dėl jo priėmimo datos) bei atsakovo rašytinius paaiškinimus (dėl skundžiamo sprendimo priėmimo datos ir numerio), laikytina, jog pareiškėjas prašo teismo panaikinti 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-1882.

15Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. vasario 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, kuriuo nusprendė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš R. Ž. turto skolą, kuri 2019-02-20 yra 1611,7 Eur, iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų 1504,96 Eur, palūkanų 106,74 Eur. Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (8.20) DV_S25326 netenkino pareiškėjo 2019 m. liepos 1 d. prašymo panaikinti R. Ž. vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą, nurodydamas, jog skola Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui susidarė dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų vaikui M. Š. laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2017-07-31. Trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2019 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinimo, 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (9.8) I-6087 konstatavo, jog nėra pagrindo V. Š. nustatyti vaiko išlaikymo permokos ir dėl to panaikinti pareiškėjui R. Ž. apskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokos, delspinigių ir palūkanų sumos bei nusprendė įpareigoti atsakovą patikslinti 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, papildomai nurodant teisės normas dėl išieškomų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo, išieškomų išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-1882, tikslindamas 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos biudžetą iš R. Ž. turto skolą, kuri 2019 m. rugsėjo 6 d. sudaro 1692,97 Eur, iš jų 2015-05-19 – 2017-07-31 laikotarpiu vaikui M. Š. išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų 1504,96 Eur, 2015-06-18 – 2017-12-31 laikotarpiu priskaičiuota palūkanų suma 106,74 Eur, 2018-01-01 – 2018-06-30 laikotarpiu priskaičiuota delspinigių suma 81,27 Eur.

16Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, teigia, kad jis negali būti laikomas skolininku pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo (iki 2017-12-31) ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kadangi teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. Š., pripažintas netekusiu galios ir turi būti laikomas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos.

17Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 38 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kita vertus, Lietuvos valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 str. 1 d.). Valstybės teikiamo išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (CK 3.204 str. 2 d.).

18Pagrindines nuostatas ir sąlygas dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo nepilnamečiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas (šiuo metu nebegaliojantis, redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), kurie įtvirtina ir reguliuoja valstybės skiriamų nustatyto dydžio lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo pagrindus. Nurodytų įstatymų tikslas ir paskirtis - užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiuose įstatymuose nustatytoms sąlygoms, vykdymui ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti (toliau – išmokos), administravimo pagrindams. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą matyti, kad vaiko materialinio išlaikymo nepertraukiamumui užtikrinti Lietuvos valstybė prisiėmė subsidiariąją pareigą teikti išlaikymą vaikams, kurie negauna išlaikymo iš savo tėvų ar kitų asmenų, kurie pagal įstatymus juos turi išlaikyti. Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (CK 3.204 str. 3 d., Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 str. 1 d.).

19Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (taip pat ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį) skolininkas - tai asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (3 str. 1 d.). Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išduoda išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo (3 str. 3 d.). Fondo išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (3 str. 4 d.). Atitinkamai Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje (6 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu pripažino pareiškėją sūnaus M. Š., gim. 1999 m. liepos 16 d., tėvu bei priteisė iš pareiškėjo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 2 d. iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šio teismo sprendimo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius M. Š. gimimo įraše atliko pakeitimus, įrašydamas pareiškėją M. Š. tėvu (2015 m. kovo 20 d. įrašo Nr. 344). V. Š. 2015 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu mokėti sūnui M. Š. išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, pinigus pervedant V. Š., skolininku nurodė R. Ž.. V. Š. pateikė antstolio išduotą pažymą, kurioje nurodoma, jog pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-42-225/2014 iš R. Ž. sūnui M. Š. išlaikyti nustatyta mokėti po 115,86 Eur išieškotojai V. Š., pažymima, kad 2015 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesiais išlaikymas nemokėtas. Fondo administracija 2015 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą mokėti M. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. 23,90 Eur dydžio išmoką, nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. – 57,00 Eur dydžio išmoką, nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 15 d. – 56,06 Eur dydžio išmoką, iki kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. V2-7832 nuspręsta M. Š. nuo 2017 m. liepos 16 d. (sulaukus pilnametystės) nutraukti išmokų mokėjimą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai, Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 10.3 ir 13 punktais.

21Atsakovas skundžiamame 2019 m. liepos 18 d. rašte Nr. (8.20) DV_S25326 bei pateiktuose atsiliepimuose, grįsdamas savo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, susijusį su R. Ž. priskaičiuotu įsiskolinimu, nurodė, kad R. Ž. tėvystė nuginčyta tik Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu, šis sprendimas įsiteisėjo po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas turėjo pareigą teikti išlaikymą.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 turinį, sprendžia, kad atsakovas pareiškėjo pateiktus duomenis vertino netinkamai.

23Pastebėtina, kad aukščiau aptartą teisinį reguliavimą vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste matyti, jog kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma). Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymo prasme. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytomis, nors ir neaktualiomis nagrinėjamu atveju, aplinkybėmis, jog tapimą skolininku Vaikų išlaikymo fondo įstatymas sieja ne su biologine vaiko, kuriam yra skiriamos išmokos iš Fondo, tėvyste, o su konkrečiam asmeniui teismo nustatyta prievole teikti išlaikymą tam vaikui. Kaip minėta, tam, kad išmoka iš Fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas.

24Kaip minėta, Plungės rajono apylinkės teismas, tenkindamas R. Ž. prašymą, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014 pagal ieškovės V. Š. pareiškimą atsakovui R. Ž. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o 2018 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 ieškovės V. Š. ieškinį atmetė ir konstatavo, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs Plungės rajono apylinkės teismas) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, kuriuo nustatyta, kad R. Ž. yra M. Š., gim. 1999 m. liepos 16 d., tėvas, ir iš R. Ž. priteistas išlaikymas sūnui M. Š. bei bylinėjimosi išlaidos, netenka teisinės galios; šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d. Taigi nėra galiojančio teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų buvęs pripažintas M. Š. tėvu ir iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Atsakovo teiginys, kad R. Ž. tėvystė buvo nuginčyta tik 2018 m. spalio 5 d. sprendimu yra nepagrįstas, nes šiuo sprendimu V. Š. ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmestas, o 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas pripažintas netekusius galios.

25Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administratorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

26Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, neatsižvelgiant į tai, kad CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr.2-146/2010; 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2014 ir kt.). Tokiu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo. Tačiau teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Net ir panaikinus teismo sprendimą, kurio įvykdymui yra išduotas vykdomasis raštas, vykdomųjų raštų panaikinimui netaikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, kadangi jie savaime netenka galios. Tokiu atveju antstolis privalo nutraukti vykdomąją bylą ir taikyti CPK 629 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes – panaikinti visas vykdymo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1347/2009; 2010-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-146/2010).

27Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, nustačiusi įsiskolinimą, susidariusį 2015 m. gegužės – 2017 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu mokant M. Š. išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, skundžiamu 2019 m. vasario 20 d. sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėją pripažino skolininku, kadangi aptartu laikotarpiu pareiškėjui Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs Plungės rajono apylinkės teismas) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatyta pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų buvo panaikinta, 2018 m. lapkričio 6 d. įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimui (civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018) atmesti ieškovės V. Š. ieškinį dėl vaiko M. Š. tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo. Tai, jog pareiškėjas nebuvo M. Š. biologinis tėvas nagrinėjamu atveju turi esminę teisinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl skolos iš jo išieškojimo Vaikų išlaikymo fondui, kadangi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą (taip pat ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą) skolininku laikomas asmuo, kuris teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą, tačiau jo nevykdo. Kaip minėta, Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas, nebūdamas vaiko tėvu, neturi ir pareigos teikti vaikui išlaikymą, o, priėmus naują sprendimą, ankstesnis (2014 m. gruodžio 9 d. ) teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas M. Š. tėvu, netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.), taigi buvo panaikintas pagrindas išmokų administratoriui išieškoti išmokėtas išmokas.

28Atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, jog teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis), suformuotą teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, tai, kad, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014, Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 ieškovės V. Š. ieškinys dėl vaiko M. Š. tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo buvo atmestas, darytina išvada, jog sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-225/2014 pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai neteko teisinės galios nuo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-11-514/2018 įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d. Vertinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė, gavusi informaciją apie Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą, privalėjo panaikinti visas vykdymo priemones, tačiau netinkamai vertino gautus duomenis, todėl nepagrįstai laikė pareiškėją skolininku bei neteisėtai sprendė pareiškėjo prašymus panaikinti jam priskaičiuotą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmai ir priimti individualūs teisės aktai yra neteisėti, neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytų individualaus akto turiniui keliamų reikalavimų, todėl 2019 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-6465 bei jį lydintys 2019 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (8.20) DV_S25326, 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-1882 naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti.

29Atsižvelgiant į tai, kad revizuodamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (8.20) DV_S25326 trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. skundą, padarė nepagrįstas išvadas, trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.8) I-6087 taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

30Šioje byloje teismas išnagrinėjo dviejų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimų (2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-6465 ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-1882), dėl kurių pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą, nepasinaudojęs išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, teisėtumo klausimą, nors ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis įpareigoja asmenį prieš kreipiantis į administracinį teismą tokia tvarka pasinaudoti. Tačiau ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-438/2017 bei 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-437-261/2019), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo patikslintų skundų reikalavimai panaikinti visus skundžiamus atsakovo sprendimus tarpusavyje glaudžiai susiję, be to, pareiškėjas su atsakovo 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimais susipažino tik iškėlus bylą teisme, nusprendė visus pareiškėjo reikalavimus nagrinėti šioje administracinėje byloje.

31Pareiškėjas patikslintais skundais taip pat prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių panaikinti R. Ž. vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkinamas pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą panaikinti R. Ž. vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą. Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka iš pareiškėjo R. Ž. į Lietuvos Respublikos biudžetą klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).

32Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Pareiškėjo R. Ž. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.

35Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-6465, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (8.20) DV_S25326, 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-1882 bei trečiojo suinteresuoto asmens Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.8) I-6087.

36Kitą patikslintų skundų dalį atmesti kaip nepagrįstą.

37Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. (S)... 2. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 4. Teisėjų kolegija... 5. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 6. Pareiškėjo patikslintuose skunduose nurodoma, kad skundžiami sprendimai... 7. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius... 8. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau -... 9. Atsakovas nurodo, kad teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką... 12. Pareiškėjo R. Ž. patikslinti skundai tenkintini iš dalies.... 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo... 14. Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo... 15. Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių... 16. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, teigia, kad jis negali... 17. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau... 18. Pagrindines nuostatas ir sąlygas dėl Lietuvos valstybės mokamo išlaikymo... 19. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (taip pat ir... 20. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės... 21. Atsakovas skundžiamame 2019 m. liepos 18 d. rašte Nr. (8.20) DV_S25326 bei... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d.... 23. Pastebėtina, kad aukščiau aptartą teisinį reguliavimą vertinant byloje... 24. Kaip minėta, Plungės rajono apylinkės teismas, tenkindamas R. Ž. prašymą,... 25. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį valstybės... 26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, neatsižvelgiant į tai, kad CPK... 27. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatą, jog teismui pakeitus ar priėmus naują... 29. Atsižvelgiant į tai, kad revizuodamas Valstybinio socialinio draudimo fondo... 30. Šioje byloje teismas išnagrinėjo dviejų Valstybinio socialinio draudimo... 31. Pareiškėjas patikslintais skundais taip pat prašo įpareigoti atsakovą... 32. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84... 34. Pareiškėjo R. Ž. patikslintus skundus tenkinti iš dalies.... 35. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus... 36. Kitą patikslintų skundų dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 37. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos...