Byla e2-17-443/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L. p.“

1Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui R. C., ieškovo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L. p.“ atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L. p.“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas R. C. 2019 m. liepos 8 d. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „L. p.“, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti ieškovui: turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d.; 9 400 Eur neturtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas patikslintame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieškovas nuo 2014 m. kovo 19 d. dirbo atsakovės UAB „L. p.“ gamybos darbininko pareigose, darbo sutarties Nr. 835. Su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei priedas prie darbo sutarties, kuriame išdėstytos darbuotojo teisės ir pareigos bei dar kartą aptariama darbuotojo materialinė atsakomybė. 2015 m. sausio 5 d. buvo atlikti darbo sutarties pakeitimai, pagal vieną jų buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, darbdavys turi teisę papildomai apdrausti darbuotoją draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir mokėti draudimo įmokas. Kitu pakeitimu numatyta, jog darbuotojas, apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų nurodo, kad darbdavys yra skiriamas naudos gavėju. 2015 m. rugsėjo 4 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė traumą. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuo metu, kai ieškovas dirbo šaldytuvo patalpoje. Ieškovas stūmė produkcijos prikrautas dėžes ir paslydęs ant drėgnos plytelių dangos grindų pargriuvo. Pargriuvęs ieškovas pats atsikelti nebegalėjo. Kartu dirbę darbuotojai jį išnešė iš šaldytuvo patalpos ir nuvežė į ligoninę. Kaip vėliau paaiškėjo, ieškovui lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas.

6Siekiant ištirti nelaimingą atsitikimą, buvo sudaryta dvišalė komisija, susidedanti iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Atlikusi tyrimą komisija 2015 m. rugsėjo 17 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – nelaimingo atsitikimo darbe aktas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. ( - ) nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

7Ieškovas 2016 m. gegužės 23 d. dėl papildomos informacijos pateikimo ir žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, kuris atsakydamas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nustatyta atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo, jokių saugos ir sveikatos normų teisės aktų pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pareiškė, kad nėra pagrindo ieškovui atlyginti neturtinę žalą ar mokėti kokias nors kitas išmokas. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovui įteiktas nebuvo, nors pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatas ieškovui jis turėjo būti įteiktas, be to, ieškovas turėjo ant jo pasirašyti. Po atsakovo minėto atsisakymo atlyginti žalą ar mokėti kokias nors kitas išmokas, ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto kopijos pateikimo. Gavęs nelaimingo atsitikimo darbe akto kopiją ieškovas pastebėjo, kad jam pateikta tik dalis akto bei, kad šio akto pabaigoje prie jo vardo ir pavardės yra parašas, nors minėto akto ieškovas iki tol nebuvo matęs ir tikrai jo nepasirašinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo pateikta nepilna akto kopija, jis kreipėmės į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių dėl visos akto kopijos pateikimo. Gavus visą akto kopiją ieškovas pastebėjo, kad akto pabaigoje taip pat prie jo vardo ir pavardės yra parašas, nors jis jo nepasirašinėjo.

8Dėl ieškovo parašo klastojimo buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK. Netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48088-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino atsakovo darbuotojas V. M., dirbantis statinių statybos techniniu prižiūrėtoju ir darbų saugos ir sveikatos specialistu. Šis darbuotojas buvo vienas iš dvišalės komisijos narių, tyrusių ieškovo nelaimingą atsitikimą darbe. 2017 m. gegužės 23 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo neginčijamai įrodyta, jog ant nelaimingo atsitikimo darbe akto buvo suklastotas ieškovo parašas, kyla pagrįstos abejonės dėl kitos akte pateikiamos informacijos bei atlikto tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, taip pat dėl paties atsakovo sąžiningumo.

10Po to, kai buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovui nebuvo įteiktas bei, kad ant visų šio akto egzempliorių yra suklastotas ieškovo parašas, atsakovas akto ieškovui susipažinti ir pasirašyti taip ir nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisako atlyginti ieškovo patirtą žalą, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.

11Ieškovas žalą reikalauja atlyginti periodinėmis išmokomis. Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuotinos nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Nukentėjusio asmens, kuris dirbo pagal darbo sutartį, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, įsigaliojusį nuo 2017 m. liepos 1 d. Remiantis šio nutarimo 3.1 p., kai, skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintu Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, į skaičiuojamąjį laikotarpį įtraukiami mėnesiai iki šio nutarimo įsigaliojimo, šiais mėnesiais gautas darbo užmokestis į vidutinį darbo užmokestį įskaitomas vadovaujantis iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Pažymėtina, kad iki 2017 m. birželio 21 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas.

12Kadangi ieškovas dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas ieškovui buvo apsunkintas dėl būtinų specialių buhalterinių žinių. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl papildomų duomenų iš atsakovo išreikalavimo. Vykdydamas teismo įpareigojimą atsakovas pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą ieškovo darbo užmokestį iki nelaimingo atsitikimo darbe. Atsakovas pateikė duomenis, kad vidutinis valandinis išmokėtas (atskaičius mokesčius) ieškovo darbo užmokestis buvo 2,47 Eur. Atsakovas taip pat pateikė ieškovo mėnesinius darbo laiko apskaitos žiniaraščius, iš kurių matyti, kad ieškovas tris paskutinius mėnesius iki nelaimingo atsitikimo darbe dirbo arba turėjo dirbti iš viso 510 valandų (167 val. + 176 val. + 167 val.) (mėnesinių darbo laiko apskaitos žiniaraščių grafos „nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį“). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta ir vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 350 patvirtintų Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1. p., ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokesti iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo 419,90 Eur (510 val. × 2,47 Eur / 3 mėn.). Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. rugsėjo 4 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. ieškovas buvo visiškai nedarbingas, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 100 procentų pajamų, t. y. 419,90 Eur per mėn. Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 3779,10 Eur (419,90 Eur × 9 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 45 procentų pajamų, t. y. 188,96 Eur per mėn. (419,90 Eur × 45 procentai). Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 1 133,76 Eur (188,96 Eur × 6 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 35 procentų pajamų, t. y. 146,97 Eur per mėn. (419,90 Eur × 35 procentai). Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 1 763,64 Eur (146,97 Eur × 12 mėn.) pajamų. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai ieškovas yra netekęs 20 procentų darbingumo, todėl šiuo laikotarpiu neteko ir neteks ateityje galimybės gauti 20 procentų pajamų, t. y. 83,98 Eur per mėn. (419,90 Eur × 20 procentų). Ieškovui šiuo metu 49 metai, o tai reiškia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metai) yra likę apie 16 metų. Senatvės pensijos amžiaus sukakties diena 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 194 mėn. Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negaus 16 292,12 Eur (83,98 Eur × 194 mėn.) pajamų. Iš SODROS ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma yra 7 563,28 Eur. Ieškovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) 3779,10 Eur + 1 133,76 Eur + 1 763,64 Eur + 16 292,12 Eur = 22968,62 Eur. Ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma nepadengia visos ieškovo patirtos turtinės žalos, todėl ieškovas prašo priteisti neatlygintą turtinę žalą (negautas pajamas), kuri yra 15 405,34 Eur (22968,62 Eur – 7563,28 Eur).

13Ieškovas pasirinko žalos atlyginimo mokėjimo būdą – periodinėmis išmokomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 6.288 straipsnio 3 dalis)). Šiuo atveju žala privalo būti atlyginta nuo jos padarymo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis), t. y. nuo nelaimingo atsitikimo darbe – 2015 m. rugsėjo 4 d., iki ieškovui sueis pensinis amžiaus, t. y. iki 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 222 mėnesiai, todėl atsakovo ieškovui mokėtinas žalos atlyginimas per šį laikotarpį yra 69,39 Eur per mėnesį (15 405,34 Eur /222 mėn.).

14Ieškovui nelaimingo atsitikimo darbe metu lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas. Dėl minėto sužalojimo ieškovas ilgą laiką visiškai negalėjo vaikščioti, ilgą laiko tarpą galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, o vėliau tik su ramentais. Po patirtos traumos iki tol buvęs žvalus, sveikas ir darbingas vyras, prarado galimybę dirbti, bendrauti su kolegomis, gyventi prasmingą ir visavertį gyvenimą. Ieškovo gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, sukėlęs ieškovui daug dvasinių kančių ir nepatogumų. Nors šiuo metu ieškovas juda ir vaikšto savarankiškai, t. y. be neįgaliojo vežimėlio, ramentų ar kitų žmonių pagalbos, tačiau visiškai sveikas nėra ir nebus. Ieškovas nebegali judėti taip tvirtai ir užtikrintai kaip ankščiau. Minėtas aplinkybes neginčijamai patvirtina tai, jog ieškovas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra netekęs 20 procentų darbingumo.

15Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, sveikatos sužalojimo atveju nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) paprastai yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė), kurie yra daugiau reikšmingi vertinant, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino.

16Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į kasacinio teismo praktiką bei remdamasis CK 6.250 straipsniu, savo patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma.

17Atsakovas ieškovui 2017 m. gegužės 2 d pervedė 600 Eur ir nurodė, kad tai draudimo išmoka, tačiau nei žodžiu, nei raštu nedetalizavo kokio tai draudimo išmoka ir už ką tiksliai ji mokama ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas šios sumos nepriskyrė žalos atlyginimui ir pateiktame pirminiame ieškinyje jos nenurodė. Pateiktame atsiliepime atsakovas paaiškino ieškovui pervestų 600 Eur tikslą, todėl ieškovas šia suma mažina prašomą priteisti neturtinę žalą iki 9 400 Eur (10 000 Eur – 600 Eur).

18Ieškovas minėtą sumą laiko pakankama atlyginant jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, neturtinių vertybių pažeidimus ir kt.

19Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad nėra jokios atsakovės kaltės dėl ieškovo patirto nelaimingo atsitikimo darbe, nes atsakovė kaip darbdavys ėmėsi visų darbo saugumą užtikrinančių priemonių, nepažeidė jokių saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, todėl turi būti pripažinta, kad dėl patirtos traumos yra paties ieškovo kaltė. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovė nevykdė savo pareigos užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. Ieškovas iki nelaimingo atsitikimo 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo supažindintas su visais rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Atsakovė periodiškai kartą metuose visiems darbuotojams veda darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimus. 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovas savo parašu Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale patvirtino, kad išklausė ir susipažino su Gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9, patvirtinta atsakovės direktoriaus 2005 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 2. V. G. darbininkų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 6-uoju punktu, ieškovas buvo instruktuotas atliekant darbą neskubėti, būti atidus ir atsargus; 7-as, 15-tas punktas įpareigojo naudoti specialius jam išduotus rūbus ir avalynę, sekti, kad dėvima apranga būtų tvarkinga ir švari. Ieškovas taip pat turėjo pareigą darbo vietą bei darbo zoną laikyti švarią, neužkrauti praėjimų pašaliniais daiktais bei kitomis medžiagomis; gaminius, tarą ir instrumentus išdėstyti taip, kad netrukdytų darbo ir gamybos proceso (23 punktas); būti atidus vaikštant drėgnomis grindimis, nuolat šalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje (26 punktas). Manytina, kad būtent dėl šių instrukcijų nuostatų nesilaikymo ir didelio paties ieškovo neatsargumo ar nerūpestingumo įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio kaltę turi prisiimti tik pats ieškovas. Ieškovui 2014 m. kovo 20 d. buvo išduoti specialūs rūbai ir avalynė, taigi atsakovas suteikė ieškovui reikalingas asmenines apsaugos priemones, kad ieškovas galėtų saugiai dirbti darbo vietoje. Be to, į bylą atsakovė pateikė UAB „L. p.“ 2006 m. birželio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. 65 patvirtintą profesinės rizikos vertinimo duomenų-ataskaitos Fizinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. 06-238 darbo vietai duomenis dėl galimų rizikų Gamybos darbininkui Varškės ceche, taip pat naujai atliktą 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB „L. p.“ profesinės rizikos vertinimo duomenis-ataskaitą. Šie dokumentai patvirtina, kad nėra jokios atsakovės kaltės dėl ieškovo patirto nelaimingo atsitikimo darbe, nes atsakovė kaip darbdavė ėmėsi visų darbo saugumą užtikrinančių priemonių, nepažeidė jokių saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, patalpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra palaikoma minusinė patalpa. Darbo patalpa buvo tvarkinga, nereikalingų daiktų ar įrangos nebuvo, grindys lygios, tiriant nelaimingą atsitikimą nebuvo nustatyta, kad ant jų buvo papilta kažko slidaus. Savo paaiškinime nei pats ieškovas, nei meistras A. G. taip pat nenurodė, kad produkcijos atvėsinimo šaldytuve ant grindų buvo kažko papilta ar kad grindys buvo drėgnos.

20Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad grindys buvo slidžios ar kad jos nėra pritaikytos nuolatos šaldomai aplinkai, kadangi patalpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, apskritai nėra palaikoma minusinė patalpa. Jeigu ieškovas matė, kad grindys drėgnos ir nesaugios, jis privalėjo veikti kaip buvo instruktuotas, t. y. neskubėti, būti atidus ir atsargus, pašalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje. Ieškovas, pastebėjęs, kad grindys drėgnos ir tapo slidžios, privalėjo nedelsiant imtis priemonių siekiant pašalinti grindų slidumą, arba bent jau apie tai informuoti darbdavį, tačiau ieškovas nei vieno, nei kito neatliko.

21Be to, teismo turi būti įvertinta, kad apskritai neaišku kaip įvyko įvykis, nes ieškinyje nurodoma, kad ieškovas stūmė produkcijos prikrautas dėžes, o apklausiamas teismo posėdžio metu jis jau nurodė, kad dėžes traukė. Ši ir kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, kaip kad neva įvykio patalpoje palaikoma minusinė temperatūra, nors taip visiškai nėra ir tai pagrindžia į bylą pateikti įrodymai, leidžia pagrįstai abejoti Ieškovo sąžiningumu. Akivaizdu, kad šiuo ieškiniu ieškovas tiesiog siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

22Ieškovo patirta trauma galėjo būti iki įvykio ieškovo turėtų kaulų lūžių ir buvusios sveikatos būklės ir ligų priežastis ir pasekmė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, nėra atsakovės prievolės atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

23Nenustačius atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atsirasti darbdavio atsakomybei ir ieškovas neturi teisės į prašomos priteisti žalos atlyginimą. Iš VSDFV pažymos apie ieškovui išmokėtas išmokas matyti, kad kelių mėnesių laikotarpyje iki nelaimingo atsitikimo ieškovas kas mėnesį nuo kelių dienų iki kelių savaičių būdavo nedarbingas ir gaudavo ligos išmoką. Toks ieškovo dažnas nedarbingumas nuo pat 2015 metų kovo mėn. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. leidžia pagrįstai manyti, kad nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėl savo sveikatos būklės apskritai negalėjo dirbti, tačiau darbdavio apie savo sveikatos būklę neinformavo.

24Byloje pateiktos ieškovo sveikatos istorijos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad paties ieškovo sveikatos būklė nulėmė nelaimingą atsitikimą. Ieškovo sveikatos kortelėje 2015 m. balandžio 21 d. užfiksuota, kad ieškovas prieš 7 metus yra turėjęs traumą, t.y. atvirą abiejų blauzdos kaulų lūžį, operuotas metalo plokšte, ir prieš 1 metus pradėjo jausti operuotoje srityje skausmą, krypsta pėda. Ieškovo sveikatos kortelės užfiksuoti sveikatos duomenys patvirtina, kad dar tais pačiais 2015 metais pavasarį jis operuotas ir dėl operacijos iki įvykio 2015 m. rugsėjo 4 d. jis dažnai turėjo nedarbingumą.

25Ieškovo patirta trauma ir sužalojimo sunkumas yra jo paties sveikatos būklės, buvusios iki nelaimingo atsitikimo, priežastis ir rezultatas. Ieškovas neįrodo, jog atsakovė neįvykdė pareigos rūpintis savo darbuotojais ir darbo aplinka taip, kad jame nebūtų jokių techninių trūkumų, kurie buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo (paslydimo) priežastimi – darbuotojai aprūpinti visomis darbų saugos priemonėmis.

26Ginčo atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės neveikimo (veikimo), nes nėra įrodymų, kad ieškovo patirta trauma yra neva netinkamos grindų dangos rezultatas. Tuo labiau, kad grindų danga atsakovės įmonėje jau yra ypač ilgą laiką ir kitų darbuotojų traumų nėra buvę, taip pat neužfiksuota jokių nei ieškovo, nei kitų atsakovės darbuotojų nusiskundimų, kad grindų danga nesaugi. Tokių aplinkybių nenurodė ir byloje apklausti liudytojai. Taigi galimai neabejotinai teigti, kad grindų danga yra visiškai saugi, jeigu imamasi darbdavio nurodytų atsargumo priemonių, todėl atsakovei netaikytina civilinė atsakomybė. Net jeigu būtų nustatyta, kad yra atsakovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo, ar kad yra abiejų šalių kaltė, ieškovas neturi teisės į prašomos priteisti žalos atlyginimą, kadangi tiek turtinės žalos, tiek neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas, ir turėtų būti nepriteistas arba mažintinas.

27Ieškovas siekia gauti turtinės žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, tačiau tinkamai nepagrindžia patirtos turtinės žalos dydžio. Ieškovas žalą reikalauja atlyginti periodinėmis išmokomis. Ieškovo nurodomas turtinės žalos dydžio apskaičiavimas yra netikslus. Ieškovas nurodo, kad jo vidutinis darbo užmokestis iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo 419,90 Eur (510 val. x 2,47 Eur / 3 mėn.), atskaičius mokesčius, t.y. ieškovas nurodo, koks galėjo būti jo darbo užmokestis, jeigu jis būtų dirbęs maksimalų galimą dirbti darbo laiką.

28Su ieškovo skaičiavimu atsakovė nesutinka, kadangi ieškovas niekada nuo pat įdarbinimo pradžios nedirbo maksimalaus leistino darbo laiko – ieškovas 2015 metais iki įvykio turėjo galimybę maksimaliai dirbti 2010 val., tačiau iš jų dirbo tik 665 val., t.y. faktiškai dirbo tik 33,08 procentus maksimalaus leistino dirbti darbo laiko.

29Atsakovė pateikė teismui pažymas apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas per visą įdarbinimo laikotarpį, t.y. nuo 2014 m. kovo mėn., ir nuo 2015 m. sausio mėn. iki įvykio. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo laikotarpį buvo 299,16 Eur, o kadangi 2015 metais sveikata jau neleido dirbti viso darbo laiko, ieškovo vidutinis darbo užmokestis dėl dažno nedarbingumo sumažėjo iki 252,79 Eur (2022,31 Eur / 8 mėn., atskaičius mokesčius).

30Atsakovės nuomone, jeigu teismas visgi nuspręstų, kad ieškovui žala priteistina pagal trijų paskutinių mėnesių ieškovo darbo užmokestį iki įvykio, ieškovas 2015 m. birželio mėnesio apskritai nedirbo, o 2015 m. liepos mėn. – jo vidutinis darbo užmokestis buvo 327,42 Eur (274,62 Eur + 52,80 Eur), rugpjūčio mėnesį jo vidutinis darbo užmokestis buvo 432,61 Eur (380,97 Eur + 51,64 Eur / 2 mėn.). Taigi šių trijų mėnesių ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 253,34 Eur (760,03 Eur / 3 mėn.).

31Taigi skaičiuojant, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 252,79 Eur, skaičiuojant nuo įvykio 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. (ieškovo pateiktas terminas detalizacijoje) – ieškovas būtų gavęs iš viso 7078,12 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius (252,79 Eur x 28 mėn.). SODRA ieškovui per nurodytą terminą išmokėjo 7563,28 Eur ligos išmoką ir netekto darbingumo kompensaciją. Be to, pagal deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovas dar turi teisę susigrąžinti 708 Eur dėl neapmokestinto pajamų dydžio (NPD).

32Įvertinus pateiktą detalizaciją ir byloje esančius duomenis dėl ieškovo gautų išmokų, turi būti pripažinta, kad ieškovui sodra visiškai padengė jo vidutinį darbo užmokestį, todėl jis negali reikalauti žalos iš atsakovės dėl neva negautų pajamų už laikotarpį nuo įvykio iki 2017 m. gruodžio 28 d.

33Ieškovas nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra netekęs 20 procentų darbingumo, todėl skaičiuoja, kad šiuo laikotarpiu ir ateityje neteks galimybės gauti 20 procentų pajamų, t.y. 83,98 Eur per mėn (419,90 Eur x 20 procentų). Kaip minėta, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 419,90 Eur, todėl, atsakovės nuomone, jeigu teismas manytų, kad turtinė žala ieškovui priteistina, žala periodinėmis išmokomis galėtų būti skaičiuojama nebent nuo 252,79 Eur ieškovo vidutinis darbo užmokestis ir sudarytų ne daugiau kaip 50,56 Eur per mėnesį (252,79 Eur x 20 procentų).

34Be to, atsakovei pareikalavus, paaiškėjo, kad ieškovas gavo netekto darbingumo kompensacijas (periodines ir vienkartines) iš SODROS ir 2018 metais, ir tikėtina, gaus jas ateityje pagal nustatytą nedarbingumo lygį, kaip nustato teisės aktai.

35Nenustačius atsakovės kaltės nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą. Turi būti pripažinta, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir tai yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

36Nesant atsakovės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, prašomas ieškovo, 2017 m. gegužės 5 d. atsakovė ieškovui geranoriškai pervedė draudimo išmoką – 600 Eur. Visgi ieškovas savo patikslintame ieškinyje visiškai nepagrįstai šią sumą priskyrė kaip neturtinės žalos atlyginimą, nors atsakovas niekada nepripažino savo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo.

37Atsakovės nuomone, jeigu visgi būtų nustatyta atsakovės kaltė, nurodyta draudimo išmoka pirmiausia turi būti laikoma kaip padengianti ieškovo turtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi tik nustačius atsakovės kaltę galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

38Ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas arba mažintinas, jeigu būtų nustatyta atsakovės kaltė. Ieškovas neįrodo jokių patiriamų nepatogumų dėl patirtos traumos. Priešingai, atsakovės žiniomis, ieškovas dirba fizinės jėgos reikalaujantį darbą pas ūkininkus, taigi negalima sutikti, kad jo sveikatos būklė itin pablogėjo.

39Ieškovas R. C. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dirbo Lukšių pieninė darbininku. Jis dirbo nuo 2014 m. kovo 19 d. iki nelaimingo atsitikimo. Jis presuodavo sūrius, juos veždavo į šaldytuvą. Jis dar kepdavo sūrius, darydavo viską ką reikėjo. 2015 m. rugsėjo 4 d. atėjo po pietų, svėrė sūrius, tempė dėžes, slydo, griuvo ir skilo palei klubą. Jis negalėjo atsistoti. Kai atsitiko bėda, traukė dėžes, slydo koja ir virto. Atėjo meistras A. G. ir J., jie jį iš šaldytuvo išnešė, vežė P. J. savo mašinos. Tą pačią dieną darė operaciją. Grindys buvo drėgnos. Grindų danga buvo plytelės. Ten visą laiką būdavo slidu. Vadovai nebuvo į tai atkreipę dėmesio. Šaldytuve nežino kokia temperatūra. Sūriai turi atšalti, ventiliatoriai būdavo pajungti. Ledo nebūdavo. Kokia temperatūra būdavo tiksliai nežino. Iš šaldytuvo pateko prie meistrų kambario. Atvežė jį į ligoninę J. P. Jį meistrai nuvedė, jis ant tos kojos neatsistojo. Atvežė į greitają. Po valandos darė operaciją. Nedarbingume buvo 9 mėnesius, paskui atleido iš darbo, kad jis negali dirbti. Jam darbo vietos nesuteikė. Kai baigėsi nedarbingumas, nuėjo į darbą. Jam J. P. pasakė, kad dirbti daugiau negalės, sakė parašyti pareiškimą. Jis parašė pareiškimą ir išėjo. Jam atrodė, kad gali dirbti tą darbą. Kai jį paleido iš ligoninės, atvažiavo J. P., kad jis parašytų pasiaiškinimą dėl to įvykio. Siekiant ištirti nelaimingą atsitikimą buvo sudaryta komisija. Nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Ji į atsakovę kreipėsi dėl dokumentų. Jis nelaimingo atsitikimo aktą gavo tik iš O. K. jis kreipėsi dėl žalos, jam atsakovė paskė, kad jam nepriklauso. Jis prašė neturtinės žalos 10 000 Eur. Dabar mažina žalos dydį. Jis liko nedarbingas, skauda, tokio dydžio neturtinės žalos prašo, nes į ateitį galvoja, paskaičiavo, kad 10 000 Eur. Išėjo iš nedarbingumo, jam pasakė, kad reikia nelaimingo nedarbingumo akto, jį gavo tik iš SODROS. Iš pradžių jis neturėjo kopijos, jam davė vieną. Jis pradžių jis pasakė daktarams, kad namuose įvykis buvo. J. P. jam sakė, kad sakyk, kad namuose. Jis ant rytojaus pasakė, nelaimingas atsitikimas nutiko darbe. Po to atsiuntė jam tą aktą. Jis nuvežė į Marijampolę. Pirmame gautame nelaimingo atsitikimo akte buvo ne jo parašai ir buvo mažiau lapų. Parašas buvo padirbtas. Jis kreipėsi į policijos komisariatą. Buvo nustatyta, kad ne jo parašai. Nustatytas kaltu darbuotojas buvo komisijoje. Gal nenorėjo jam duot pasirašyt to akto. Mano, kad buvo padarytas atsakovės pažeidimas, jis buvo gautas vėliau ir nepilnas ir su suklastotu parašu. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas jis tuo metu buvo vienas. Jie dirbo dviese, bet tas darbuotojas buvo tuo metu išėjęs. L. L. irgi yra darbuotojas, tą dieną jis nedirbo. Grindys būdavo slidžios dėl vandens, išrūgų, nusidėvėjimo. Tame šaldytuve yra dar vienas presas, tai būna, kad prabėga ir nubėga išrūgos. Yra vienos grotelės išrūgoms ir gale pastatytas kibiras. Drėgmė yra visą laiką. Batai yra guminė avalynė, jie slidinėja ant dangos. Dėl to, kad slidu, paslysdavo nesikreipdavo į gamybos vadovą. Grindis valydavo moteris, kuri būdavo atsakinga už preso plovimą praliedavo su vandeniu ir grindis, su šepečiu nevalydavo. Kai vakare baigdavo darbą, tai išplaudavo. Su vandeniu praliedavo per dieną 3–4 kartus. Atsakovė išmokėjo 600 Eur sumą. Jis pinigus gavo po to kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už parašo suklastojimą. Už ką buvo sumokėti pinigai jam niekas nieko nekalbėjo. Atėjo žinutė į telefoną, kad pervesta kaip draudimo pašalpa. Jo darbingumo lygis yra 60 procentų darbingumas neterminuotai. Jis nedirba. Po atsitikimo darbe buvo pradėjęs dirbti, bet negali dirbti stovimo darbo. Jis turi vidurinį išsilavinimą, yra mašinistas-traktorininkas pagal specialybę. Po šio įvykio 2 mėnesius negalėjo vaikščios, važinėjo neįgaliojo vežimėliu, vėliau su ramentais bandė vaikščioti, po reabilitacijos vaikščiojo alkūnius ramentus. Be pagalbos pradėjo vaikščioti 2016 m. geužės mėnesį. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, pinigines lėšas gavo pirmus pusę metų gavo SODROS ligos iškoką, antrą kartą nuvežė dokumentus irgi mokėjo ligos išmokas kas mėnesį. Pernai gavo 2 800 Eur išmoką. Šiai dienai jis pajamų neturi. Dabar laukia atsakymo dėl nedarbingumo. Jokių pajamų negauna nuo naujų metų. Iki naujų metų dirbo truputį, negaudavo kitokių lėšų. Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravęs. Pernai dirbo Zapyškyje prie palečių, bet po mėnesio išėjo, nes negalėjo dirbti. Žmona dabar nedirba. Buvo lūžusi ta pati koja anksčiau. Dėl taikos su atsakove buvo deramasi. Jis nesutiko, nes darbdavys nieko nesiūlė. Nuo 2015 m. kovo mėnesio iki įvykio jis būdavo nedarbingas kiekvieną mėnesį, nes jis išsiėmė metalą, išoperavo koją, kur buvo lūžusi Ispanijoje. Jam metalą išėmė gegužės mėnesį, jis mėnesį buvo nedarbingas. Kai sugijo ta koja, jis išėjo į darbą. Kai išėmė tą metalą, galėjo vaikščioti kaip sveikas žmogus. Tam pačiam šaldytuve yra matęs 4-5 kartus, kad būtų pargriuvęs žmogus. Jis buvo tik paslydęs ne vieną kartą, kiek kartų, negali pasakyti. Jis grindų nepasivalydavo, nes nespėdavo. Neprisimena ką parašė paaiškinime, neįrašė, kad buvo šlapios grindys. 600 Eur iš darbdavio gavo, kai gavo laišką, kad nutrauktas ikteisminis tyrimas dėl V. M. Jokių prašymų, siūlymų nebuvo. Jis turėjo gauti minimumą. Ispanijoje jis paslydo ir lūžo koja. Ligoninėje jį išlaikė 2 mėnesius. Metalines plokšteles turėjo išimt. J. P. pasakė, kad turi problemų ir reikės išimti plokšteles. Meistrai duodavo nurodymus, meistrai keisdavosi. Meistrams apie savo problemas nieko nesakė. Akte buvo parašyta, kad lūžęs šlaunikaulis, o jam kitur buvo lūžęs (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 8 sek. – 1 val. 20 min. 50 sek.).

40Atsakovės atstovė advokato padėjėja Odeta Gecevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepimo argumentus. Mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, darbdavys buvo draudęs. Mano, kad gaunamos socialinio draudimo išmokos padengia ieškovo patirtus nepatogumus pagal tai, koks jam buvo nustatytas nedarbingumas. Laiko, kad nėra darbdavio jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas buvo instruktuotas ir supažindintas kaip reikėtų dirbti. Jie mano, kad būtent dėl to ir nėra jokios kaltės. Mano, kad tai yra darbuotojo nerūpestingumas, neatsargumas. Turėjo pavalyti jei buvo slidu. Susipažinus su ieškovo ligos istorija kyla klausimas ar apskritai jis galėjo tokį darbą dirbti ar neturėjo informuoti darbdavį apie savo sveikatos būklė. Darbdavio neinformavo, pats rizikavo sveikatos būkle, pats turėtų ir prisiimti atsakomybę. Ieškovas neįrodo ir priežastinio ryšio tarp darbdavio kaltės ir neteisėtų veiksmų, tai negali kilti ir darbdavio atsakomybė. Taigi ieškovo trauma yra tik ieškovo būklės pasekmė. Byloje reikalinga yra atlikti ekspertizę nustatyti ar ankstesnės traumos neturėjo įtakos nelaimingui atsitikimui. Ieškovas turi daugiau ligų ir nedarbingumo lygis yra padidėjęs.Vien dėl to, kad jis buvo apdraustas nelaimingu atsitikimų draudimu ir draudimas jam moka ir tikėtina, kad ir toliau tas išmokas gaus. Neišgirdo tvirtų argumentų kodėl yra prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Mano, kad kai buvo atlikamas įvertinimas patalpų, nebuvo sustabdomi darbai. Rengiant ieškinį buvo kalbėta su vadovu. Buvo didelis spaudimas vadovui iš ieškovo pusės ir iš jo sutuotinės ar sugyventinės, buvo dėl šventos ramybės išmokėta tokia įmoka, kokia buvo gauta iš draudimo (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 0 sek. – 1 val. 33 min. 48 sek.).

41Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jam paskambino, pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, apžiūrėjo vietą. Jie parašė paaiškinimą, jis surašė nelaimingų atsitikimų aktą. Patikrinus neatitiko kodas lūžio, tą kodą pakeitė. Prieš tai buvo jie buvo susitikę ligoninėje, jis tą aktą surašė. Jis nieko blogo nenorėdamas, kadangi pirminį aktą buvo pasirašęs, pats pasirašė ant to akto. Jis pas atsakovę dirba nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Jis yra statinių statybos techninis prižiūrėtojas ir darbų saugos specialistas. Apie tai, kad yra ieškovas patyrė traumą, jis sužinojo tą pačią dieną ar kitą dieną, tiksliai nepamena. Reikia surašyti aktą per 10 d. Pirminis aktas buvo įteiktas pasirašytinai, pasirašė ant trijų egzempliorių. Pirminis aktas buvo pateiktas institucijoms, fiziškai įteikė. Jam paskambino iš darbo inspekcijos ir pasakė, kad kodavimas ne toks. Jis įvykio vietą dieną apžiūrėjo kitą dieną po įvykio. Ten lygi vieta, ten praeina daug žmonių. Grindų danga buvo keramikinės plytelės. Grindys buvo drėgnos, jie patys turi išsivalyti, jokių valytojų nėra, darbo vieta turi būti tvarkyti. Grindis turi valyti, tas kas dirba , savo vietoj. Niekam nėra priskirta, kas ir kada turi valyti. Buvo vienas laiptais slydęs. Tame ceche įvykių nebuvo. Visose pieninėse yra tas pats. Yra šlangos, šepečiai. Ieškovas turėjo su šepečiu, vandeniu valyti. Spec. rūbai, batai, visos priemonės yra. Ten buvo lygi vieta. Yra instrukcijos, tvarkos. Yra apie tai aprašyta. Yra darbo vietos tvarko aprašymas. Ten tenperatūra negali būti minusinė. Apledėjimas negali būti. Jo žmona buvo aikštingo charakterio, dėl jos būdo atsisakė dirbti visa brigada, tada ji buvo perkelta į kitą pamainą. Buvo streikas, viskas vyko iki muštynių. Ji pati išėjo iš darbo (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 48 sek. – 1 val. 59 min. 58 sek.).

42Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pačio įvykio nematė, bet dirbo tuo metu. Atėjo darbuotojas pakvietė. Rado ieškovą ant žemės, pakėlė su kolegomis, pasodino į automobilį. Neatsimena, kas vežė į ligoninę. Ieškovas turėjo išiminėti sūrius, sudėlioti į dėžes, vežti į šaldytuvą su vežimėliu, pasverti sūriu. Šaldytuve grindys yra plytelės. Jei tvarkingiau dirba, tai grindys būna sausesnės. Ta vieta yra sausesnė. Už darbo vietos būklę atsakingas pats darbuotojas. Sauguui ir švarai užtikrinti yra šluotos, šepečiai, vanduo. Visiems priklauso tai daryti. Vakare išplauna tas, kas budi, dieną kiekvienas pats savo vietą susitvarko. Jis į dvišalę komisiją neįėjo. Jis dirba beveik 10 metų, neatsimena, kad būtų buvę nugriuvimų ar traumų (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 2 min. 4 sek. – 2 val. 8 min. 55 sek.).

43Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo nepažįsta. Jis nedalyvavo tiriant nelaimingą atsitikimą – pasirašė aktą, jis įeina į dvišalės komisijos sudėtį. Aktą jam padavė V. M.. Toje vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, grindų danga yra plytelės. Nežino, ar ten grindys būna sausios ar drėgnos (2019 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 11 min. 8 sek. – 2 val. 15 min. 42 sek.).

Teismas

konstatuoja:

44Ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

45Byloje kyla ginčas dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui turtinę ir neturtinę žalą jo sveikatos sužalojimo atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

46Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 19 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 835, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti į UAB „L. p.“, gamybos darbininku.

472015 m. rugsėjo 4 d. ieškovui dirbant produkcijos atvėsinimo patalpoje, įvyko nelaimingas atsitikimas – ieškovas paslydo ir patyrė traumą, t.y. kairio šlaunikaulio pergumburinį lūžį.

482015 m. rugsėjo 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei nurodyta, kad ieškovui perkraunant dėžes su produktais kryptelėjo –slystelėjo koja, jis prarado pusiausvyrą ir krito, kliudydamas kitą dėžę, ko pasekoje patyrė traumą. Tyrimo eigoje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo visiškai aprūpintas spec. darbo rūbais, avalyne ir kitomis apsauginėmis darbo priemonėmis, išklausęs DSS instruktažą darbo vietoje. Grindys lygios, kad būtų ant jų papilta kažko slidaus – nenustatyta. Atvėsinimo patalpa tvarkinga, nereikalingų daiktų ar įrangos joje nebuvo.

49Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. ( - ) nuspręsta R. C. 2015 m. rugsėjo 4 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu.

50Ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės (negautų pajamų) ir neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi priteisimo iš atsakovės.

51Dėl kaltės nustatymo.

52Nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2015 m. balandžio 16 d. redakcija) 261 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai reglamentuojami DK 248 straipsnyje, o materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246 straipsnyje. DK 246 straipsnyje numatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.

53Pagal DK 248 straipsnio nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai: darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu; žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai; darbuotojui padaroma neturtinė žala.

54Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 19 d., t. y. iki nelaimingo atsitikimo 2015 rugsėjo 4 d., buvo supažindintas su rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių privaloma imtis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas patvirtina, kad ieškovas išklausė ir susipažino su Gamybos darbininkų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 9 (toliau – intrukcija). Pagal šios instrukcijos 6 punktą, ieškovas buvo instruktuotas atliekant darbą neskubėti, būti atidžiu ir atsargiu, pagal 23 punktą – darbo vietą bei darbo zoną laikyti švarią, neužkrauti praėjimų pašaliniais daiktais bei kitomis medžiagomis; gaminius, tarą ir instrumentus išdėstyti taip, kad netrukdytų darbo ir gamybos proceso. Taip pat ieškovas buvo instruktuotas būti atidžiu vaikštant drėgnomis grindimis, nuolat šalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje (instrukcijos 26 punktas). Ieškovui 2014 m. kovo 20 d. buvo išduoti specialūs rūbai ir avalynė. 2015 rugsėjo 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad perkraunant dėžes su produktais ieškovui kryptelėjo–slystelėjo koja, jis prarado pusiausvyrą ir krito, kliudydamas kitą dėžę, todėl gavo trauma, tačiau iš ieškovo paaiškinimo raštu matyti, kad jis stūmė dėžes ir paslydo. Ieškovas 2019 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis traukė dėžes, slydo koja ir virto. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas patyrė traumą, atlikdamas darbines funkcijas. Nelaimingi atsitikimai darbe yra tiriami ir apskaitomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte yra konstatuojamos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurias teismas įvertina, spręsdamas darbuotojo ir darbdavio veiksmus bei kiekvieno jų kaltės laipsnį dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tačiau šiuo atveju 2015 m. rugsėjo 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo įteiktas nukentėjusiam darbuotojui – ieškovui R. C., o parašas ant šio dokumento buvo suklastojas atsakovės atstovo – darbuotojo, atsakingo už darbų saugą. Dėl šio įvykio 2016 m. spalio 11 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48088-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir atsakovės darbuotojas V. M., – statinių statybos techninis prižiūrėtojas darbų saugos ir sveikatos specialistas, pripažintas kaltu dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. suklastojo Nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl 2015 m. rugsėjo 4 d., 14 val. 20 min. įvykusio nelaimingo atsitikimo, kai darbo metu buvo sužalotas UAB „L. p.“ gamybos darbininkas R. C. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasčių ir aplinkybių, kurio metu ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas patyrė sužalojimus, nevertina.

55Atsakovės prašymu teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, kurios tikslas buvo išsiaiškinti ar ieškovo 2015 m. rugsėjo 4 d. patirta trauma (lūžęs kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas) galėjo būti priežastis ir pasekmė iki šio įvykio prieš septynis metus ieškovo turėtos traumos ir gydytojų rekomendacijų nesilaikymo išimti metalo plokštekę po 1-erių metų laiko po operacijos, taip pat dėl ieškovo sveikatos būklės ir kitų ligų. Atliktos teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0135/19 išvadoje nurodyta, kad R. C. 2015 m. rugsėjo 4 d. patirta trauma neturi priežastinio ryšio ir pasekmių su iki šio įvykio prieš 7 metus ieškovo turėta trauma, taip pat R. C. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie kitas ligas ar patologijas, galėjusias įtakoti ieškovo 2019 m. rugsėjo 4 d. patirtą traumą. Atsakovės atstovė atsakovei nepalankias ekspertizės akto išvadas prašė teismo vertinti kritiškai, kadangi ekspertizės metu nebuvo įvertinti asmens sveikatos kortelėje esantys ieškovo nusiskundimai, tik anatomiškai buvo įvertintas lūžis. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės atstovės argumentais, kadangi atsakovė, manydama, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, neprašė teismo paskirti atitinkamai nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės. Vien tai, kad ieškovas ankstesniais mėnesiais prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui darbe, kreipėsi į gydymo įstaigą, nepatvirtina, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe dieną jautėsi prastai, jautė kokius nors skausmus, nesilaikė gydytojų paskirto režimo ir pan., t. y. elgėsi neatsakingai ir toks to elgesys sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Byloje esantys duomenys teismui nesuteikia pagrindo abejoti teismo medicinos eksperto atliktos ekspertizės akte Nr. 0135/19 padarytomis išvadomis.

56Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškovo 2019 m. liepos 8 d. patikslintą ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, t. y. su tuo, kad nėra jokios atsakovės kaltės dėl ieškovo patirto nelaimingo atsitikimo darbe, nes atsakovė kaip darbdavė ėmėsi visų darbo saugumą užtikrinančių priemonių, nepažeidė jokių saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, todėl dėl patirtos nelaimingo atsitikimo darbe kaltas yra ieškovas. Nors civilinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė ieškovą buvo supažindinusi pasirašytinai su instrukcijomis, t. y. ieškovas buvo instruktuotas su rizikos veiksniais ir priemonėmis, kurių turi imtis siekiant išvengti neigiamų pasekmių, tačiau atsakovė nepateikė ieškovo atstovo 2018 m. spalio 19 d. pateiktu raštu prašomos informacijos apie grindų dangą. Atsakovė pateikė į bylą Fizinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. 18-391 darbo vietai duomenis, iš kurių matyti, kad gamybos ceche kritimo ant lygaus paviršiaus pavojus – slidus pagrindas dėl išsiliejusių produktų (vanduo) rizika yra labai maža, tačiau vertinant kritimo pavojų buvo vertinama grindų būklė, jos nusidėvėjimas ir pan. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kad informacija apie grindų dangą nebuvo pateikta, nes grindų danga įrengta seniai, archyve nėra išlikę duomenų, tokio specialisto, kuris galėtų įvertinti grindų dangą, atsakovei rasti nepavykę. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patalpose, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas esanti grindų danga yra saugi vaikščioti ir dirbti darbus, kokius ir dirbo ieškovas – traukti ar stumti sūrių prikrautas dėžes. Kritiškai vertintini ir atsakovės argumentai, kad įmonėje daugiau nėra buvę nelaimingų atsitikimų darbe, todėl grindų danga laikytina tinkama naudoti ir saugia.

57Atsakovės atstovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas turėjo pareigą darbo vietą bei darbo zoną laikyti švarią, būti atidus vaikštant drėgnomis grindimis, nuolat šalinti grindų slidumą savo darbo vietoje bei zonoje. Nors ieškovas ir buvo supažindintas kaip turi elgtis darbo vietoje, t. y. nuolat šalinti grindų slidumą darbo vietoje bei zonoje ir būti atidžiu, vaikštant drėgnomis grindimis, tačiau iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad patalpoje, kurioje jis dirbo, grindys būdavo slidžios dėl vandens, išrūgų, nes toje patalpoje buvo presas, iš kurio nubėgdavo išrūgų skystis. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpos grindys buvo drėgnos, darbuotojai patys turi išsivalyti, ieškovas turėjo su šepečiu, vandeniu jas valyti. Iš bylos medžiagos, ieškovo ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad nebuvo nustatyta, jog ant patalpos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, grindų, buvo ko nors pripilta ir dėl šios priežasties ieškovas galėjo paslysti, tačiau matyti, kad tose patalpose, kur dirbo ieškovas, grindys būdavo nuolat drėgnos dėl atliekamo darbo pobūdžio, o ant jų esantys nešvarumai pagal nustatyta tvarką būdavo nuplaunami su šepečiu ir vandeniu. Taigi, darytina išvada, kad dėl tos patalpos, kurioje dirbo ieškovas, vykusių gamybinių procesų ir nešvarumų valymo būdo, grindų danga būna nuolat drėgna, todėl atliekant darbines funkcijas darbuotojui yra didesnė rizika paslysti. Esant tokioms aplinkybėms, darbdavys turėjo imtis visų priemonių, kurios padėtų maksimaliai sumažinti galimybę darbuotojui patirti traumą. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, darytina išvada, kad atsakovė, nors ir instruktavo ieškovą kaip jis turi elgtis, vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas, tačiau nepadarė visko nuo jos priklausančio, kad ieškovui būtų realiai užtikrintos saugios darbo sąlygos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nerado pakankamų teisinių prielaidų manyti ieškovą buvus tiek neatidžiu, nerūpestingu, neapdairiu ir neatsargiu, kad kaltė ar jos dalis dėl įvykio tektų ir jam.

58Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė siekė išvengti atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, nes ieškovui nebuvo įteiktas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, atsakovės atsakingas darbuotojas suklastojo ieškovo parašą ant Nelaimingo atsitikimo darbe akto, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis darbdavio atsakingo darbuotojo buvo prašomas gydymo įstaigoje sakyti, kad trauma įvyko namie. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė ir neigė atsakovės kaltę, tačiau iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė po nelaimingo atsitikimo darbe sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą. Ir nors atsakovė, pervesdamą šią pinigų sumą neįvardino, kad tai yra žalos atlyginimas, tačiau toks atsakovės elgesys taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, sumokėdama 600 Eur, iš esmės pripažino savo kaltę ar jos dalį.

59Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, lėmusius nelaimingą atsitikimą darbe, darytina išvada, kad yra pagrindas atsirasti darbdavio atsakomybei, esant kaip žalą padariusio asmens, kaltei.

60Dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo.

61Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d, priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nuatatyta tvarka. Ieškovas, apskaičiuodamas negautas pajamas, rėmėsi atsakovės pateiktomis pažymomis apie ieškovo darbo užmokestį iki nelaimingo atsitikimo darbe už paskutinius tris mėnesius.

62Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.

63Teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Siekiant nustatyti nukentėjusio asmens pajamas po sveikatos sužalojimo, vertinamos jo gaunamos pajamos, o esant reikalui – ir pajamos, kurias jis galėtų gauti, būdamas iš dalies nedarbingas. Tuo tikslu turi būti įvertintas ieškovo po sužalojimo gaunamas darbo užmokestis, taip pat asmens gaunamos socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, skirtos nukentėjusio asmens negautoms pajamoms atlyginti. Siekiant nustatyti, kokias pajamas ieškovas galėtų gauti po to, kai buvo sužalota jo sveikata, gali būti vertinamos aplinkybės, susijusios su ieškovo galimybe įsidarbinti, atsižvelgiant į netektą darbingumą, taip pat darbo rinkos galimybėmis toje vietoje, kur asmuo gyvena, ir kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymą, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensaciją. Darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003). Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį.

65Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui CPK 178 straipsnis).

66Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. birželio 28 d. buvo nedarbingas ir gavo ligos pašalpą, nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovui buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo nustatytas 35 procentų netektas darbingumas, o nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotam laikotarpiui nustatytas 20 procentų netektas darbingumas.

67Ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal atsakovės į bylą pateiktus dokumentus. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintą „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) III skyriaus nuostatas (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Šio Aprašo 4 punkte yra nurodyti mokėjimai, kurie įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, 6 punkte – kurie neįskaitomi ir kaip jis yra apskaičiuojamas (7 punktas). Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (7.2 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (7.1 punktas).

68Iš teismui pateiktų įrodymų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vadovaujantis aprašo nuostatomis, matyti, kad apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, vertinamąjį laikotarpį sudaro 2015 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Ieškovas remiasi atsakovės pateiktais įrodymais – pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių žiniaraščiais. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės periodinėmis išmokomis po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. Iš ieškovo patikslintame ieškinyje pateikto prašomų priteisti ieškovo negautų pajamų paskaičiavimo matyti, kad ieškovas paskaičiavo, kad ieškovas tris paskutinius mėnesius iki nelaimingo atsitikimo darbe dirbo arba turėjo dirbti iš viso 510 valandų. Ieškovas nurodė, kad 510 valandas gavo suskaičiavęs nustatytą maksimalų valandų skaičių per paskutinius tris mėnesius. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. birželio 17 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, priskaitymų–išskaitymų žiniaraščių, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas UAB „Lukšių pieninė“ 2015 m. birželio mėnesį nedirbo, nes buvo nedarbingas, liepos mėnesį nedirbo, nes atostogavo, taigi šiais mėnesiais ieškovas faktiškai nedirbo. Teismas nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodytu ieškovo išdirbtų valandų skaičiumi, kadangi pagal apašo 7.5 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas).

69Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais paskaičiavimais, kad ieškovo trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis yra 253,34 Eur, t. y. 2015 m. liepos mėnesį ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 327,42 Eur, 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 432,61 Eur, nes ieškovas 2015 m. liepos mėnesį atostogavo, o pagal aprašo 6.1 punktą į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas darbo užmokestis už kasmetines atostogas.

70Nors pagal aprašo 7.1 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra skaičiuojamas laikotarpis – 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš paskutinių 3 mėnesių (2015 m. birželio, liepos ir rugpjūčio) faktiškai dirbo tik 2015 m. rugpjūtį, į tai, kad pagal aprašo 7.5 punktą, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos valandos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo įmonėje, todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotinas tik pagal 2015 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai dirbtų valandų skaičių, t. y. 152 valandas. Ieškovas, paskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, rėmėsi atsakovės pateiktais duomenimis, kad vidutinis valandinis (atskaičius mokesčius) ieškovo darbo užmokestis buvo 2,47 Eur. Ginčo dėl ieškovui paskaičiuoto vidutinio valandinio užmokesčio dydžio byloje nėra, todėl laikytina, kad dėl ieškovo vidutinis valandinio darbo užmokestis buvo 2,47 Eur, atitinkamai ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 375,44 Eur (152 val. x 2,47 Eur).

71Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (9 mėnesius) buvo visiškai nedarbingas, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 100 procentų pajamų, t. y. 375,44 Eur per mėnesį, o minėtu laikotarpiu negavo 3378,96 Eur (375,44 Eur × 9 mėnesiai) pajamų.

72Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. (6 mėnesius) ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 45 procentų pajamų, t. y. 168,95 Eur per mėnesį (375,44 Eur × 45 procentų), o minėtu laikotarpiu negavo 1 013,69 Eur (168,95 Eur × 6 mėn.) pajamų.

73Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (12 mėnesių) ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 35 procentų pajamų, t. y. 131,40 Eur per mėn. (375,44 Eur × 35 procentų), taigi šiuo laikotarpiu negavo 1 576,85 Eur (131,40 Eur × 12 mėnesį) pajamų.

74Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai ieškovas yra netekęs 20 procentų darbingumo, todėl šiuo laikotarpiu neteko ir neteks ateityje galimybės gauti 20 procentų pajamų, t. y. 75,09 Eur per mėn. (375,44 Eur × 20 procentų). Ieškovo senatvės pensijos amžiaus sukakties diena yra 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 194 mėn. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas minėtu laikotarpiu negaus 14 567,07 Eur (75,09 Eur × 194 mėnesį) pajamų.

75Iš SODROS ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma yra 7 563,28 Eur. Ieškovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) 3 378,96 Eur + 1013,69 Eur + 1 576,85 Eur + 14 567,07 Eur = 20 534,57 Eur. Ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma nepadengia visos ieškovo patirtos turtinės žalos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas turtinės žalos (negautų pajamų) dydis yra 12 973,29 Eur (20 536,57 Eur – 7 563,28 Eur).

76Ieškovui pasirinkus žalos atlyginimo mokėjimo būdą – periodinėmis išmokomis (CK 6.288 straipsnio 3 dalis), žala turi būti būti atlyginta nuo jos padarymo dienos (CK 6.288 str. 1 dalis), t. y. nuo nelaimingo atsitikimo darbe – 2015 m. rugsėjo 4 d., iki ieškovui sueis pensinis amžiaus, t. y. iki 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 222 mėnesiai.

77Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje dėl suluošinimo ar sveikatos sužalojimo, turi būti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis išmokomis prieš žalos atlyginimą visos žalos dydžio vienkartine išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, į paskaičiuotą ieškovo vidutinį darbo užmokestį, į tai, kad ieškovui yra nustatytas 20 procentų nedarbingumas neterminuotai, į ieškovo turimą išsilavinimą, amžių ir galimybes persikvalifikuoti, ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. turtinę žalą (negautas pajamas) ieškovui, tenkintinas iš dalies ir priteistina turtinė žala periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 58,44 Eur per mėnesį (12 973,29 Eur / 222 mėn.). Priteistos išmokos indeksuotinos teisės aktų nustatyta tvarka.

78Dėl neturtinės žalos priteisimo.

79Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma. Atsakovė 2017 m. gegužės 2 d. ieškovui pervedė 600 Eur, todėl ieškovas mažina prašomą priteisti neturtinę žalą iki 9 400 Eur.

80CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

81Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

82Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

83Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

84Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21 721,50 Eur (75 000 Lt) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos).

85Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas darbe patyrė trauma, kurios metu lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas, dėl to jis nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. buvo visiškai nedarbingas, nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo, nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra netekęs 20 procentų darbingumo.

86Ieškovas po patirtos traumos negalėjo vaikščioti, vėliau galėjo judėti tik su pagalbinėmis priemonėmis, 2016 m. balandžio 21 d. įrašas asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad ieškovo leista vaikščioti be ramentų tik nuo 2016 m. balandžio 21 d., t. y. po traumos patyrimo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams (sveikatos istorijos 78 lapas), gijimo procesas buvo ilgas – tą patvirtina ieškovo asmens sveikatos istorijoje gydytojų užfiksuoti ieškovo nusiskundimai (sveikatos istorijos 80, 85, 87, 91 puslapiai) darbingumas visisiškai neatsistatė, nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra netekęs 20 procentų nedarbingumo.

87Teismas vertina, kad ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas darbe pagal šio nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pasekmes nėra tapatus teismų praktikoje aptartiems atvejams, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad jis dėl traumos jis patiria sunkumų ieškant darbo ir jį dirbant; į tai, kad jo darbingumas visiškai neatsistatė, į tai, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, ilgą gydymą, taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją ir pan., į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 5 000 Eur neturtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

88Dėl bylinėjimosi išlaidų.

89Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies – 72 procentai (prašoma 15 405,34 Eur neturtinės ir 9 400 Eur turtinės žalos, atitinkamai priteisiama 12 973,29 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

90Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

91Ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. rugpjūčio pažyma Nr. 2.15) NTP-7-4772 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 515,71 Eur advokato užmokestis.

92Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 6 115,45 Eur bylinėjimosi išlaidų su pridėtinės vertės mokesčiu atsakovės naudai.

93Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) yra nurodyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). Iš atsakovės į bylą pateiktų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prie jų pridėtų pridėtinės vertės sąskaitų faktūrų (toliau – PVM sąskaita faktūra) matyti, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą atitinkamus koeficientus pagal Rekomendacijų 8 punktą, atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimų į ieškinius rengimą neviršija rekomenduojamų priteistino užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patikslintas iš esmės tik tikslinant prašomos turtinės žalos dydį, mokėjimo būdą, laikytina, kad prašoma priteisti 770,77 Eur suma už atsiliepimų į patikslintą ieškinį rengimą (252 Eur be PVM pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 005012 ir 385 Eur be PVM pagal 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 005676) yra neprotingai didelė. Atsakovė prašo priteisti išlaidas už eksperto paiešką, paklausimą ekpertui (2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūrą APB Nr. 005012 ir už atstovavimą santykiuose su ekspertu, 2019 m. kovo 1 d. prašymą dėl ekspertzės paskyrimo parengimą, už ieškovo atsiliepimą į prašymą dėl ekspertizės analizę ir konsultacijas, už 2019 m. kovo 7 d. teismo nutarties dėl ekspertzės skyrimo analizę, ekspertzės akto analizę (2019 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita faktūrą APB Nr. 005441). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo ekspertizė buvo paskirta atsakovės iniciatyva, atsakovei siekiant įrodyti, kad būtent ieškovas kaltas dėl neįvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, nors po to atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ir prašė teismo nesiremti tos ekspertizės išvada, vertina, jog aukščiau paminėtose PVM sąskaitose faktūrose atsakovės prašomos priteisti sumos susijusios su teismo ekspertize, yra nepriteistinos.

94Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į pateiktą atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydį, į ginčo pobūdį, taip pat tai, jog byloje nagrinėjami klausimai nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, taip pat į teismo šalių elgesį proceso metu, konstatuoja, jog atsakovės prašoma priteisti 6 115,45 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 5 000 Eur.

95Ieškinio suma yra 24 805,34 Eur (15 405,34 Eur turtinė ir 9 400 Eur neturtinė žala), todėl laikytina, kad patenkintų ieškovės reikalavimų dalis (t. y. 17 973,29 Eur – 12 973,29 Eur turtinė ir 5 000 Eur neturtinė žala) sudaro 72 proc., o atmestų – 28 proc.

96Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 290,88 Eur (17 973,29 x 3 procentai x 75 procentai x 72 procentai) žyminio mokesčio valstybės naudai ir 371,31 Eur (515,71 Eur x 72 procentai) išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą.

97Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 000 Eur × 28 proc.).

98Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, paskirsčius teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793) Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp proceso dalyvių neskirstytinos.

99Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

100Patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

101Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas ( - ), iš atsakovės UAB „L. p.“, juridinio asmens kodas ( - ), turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 58,44 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt keturis centus) nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d., priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

102Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „L. p.“, juridinio asmens kodas ( - ), 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. liepos 24 d., ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103Priteisti atsakovei UAB „L. p.“, juridinio asmens kodas ( - ) iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

104Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „L. p.“, juridinio asmens kodas ( - ), 290,88 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų aštuoniasdešimt aštuonis centus) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5660).

105Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „L. p.“, juridinio asmens kodas ( - ), 371,31 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą trisdešimt vieną centą) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

106Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas R. C. 2019 m. liepos 8 d. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei... 5. Ieškovas patikslintame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos... 6. Siekiant ištirti nelaimingą atsitikimą, buvo sudaryta dvišalė komisija,... 7. Ieškovas 2016 m. gegužės 23 d. dėl papildomos informacijos pateikimo ir... 8. Dėl ieškovo parašo klastojimo buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities VPK... 9. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo neginčijamai... 10. Po to, kai buvo nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovui... 11. Ieškovas žalą reikalauja atlyginti periodinėmis išmokomis. Nukentėjusio... 12. Kadangi ieškovas dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą, vidutinio darbo... 13. Ieškovas pasirinko žalos atlyginimo mokėjimo būdą – periodinėmis... 14. Ieškovui nelaimingo atsitikimo darbe metu lūžo kairio šlaunikaulio... 15. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai... 16. Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į kasacinio... 17. Atsakovas ieškovui 2017 m. gegužės 2 d pervedė 600 Eur ir nurodė, kad tai... 18. Ieškovas minėtą sumą laiko pakankama atlyginant jo patirtus neturtinio... 19. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė su... 20. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad grindys buvo slidžios ar kad jos... 21. Be to, teismo turi būti įvertinta, kad apskritai neaišku kaip įvyko... 22. Ieškovo patirta trauma galėjo būti iki įvykio ieškovo turėtų kaulų... 23. Nenustačius atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo... 24. Byloje pateiktos ieškovo sveikatos istorijos duomenys leidžia pagrįstai... 25. Ieškovo patirta trauma ir sužalojimo sunkumas yra jo paties sveikatos... 26. Ginčo atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės neveikimo... 27. Ieškovas siekia gauti turtinės žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas... 28. Su ieškovo skaičiavimu atsakovė nesutinka, kadangi ieškovas niekada nuo pat... 29. Atsakovė pateikė teismui pažymas apie ieškovui priskaičiuotą ir... 30. Atsakovės nuomone, jeigu teismas visgi nuspręstų, kad ieškovui žala... 31. Taigi skaičiuojant, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 252,79 Eur,... 32. Įvertinus pateiktą detalizaciją ir byloje esančius duomenis dėl ieškovo... 33. Ieškovas nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai yra netekęs 20... 34. Be to, atsakovei pareikalavus, paaiškėjo, kad ieškovas gavo netekto... 35. Nenustačius atsakovės kaltės nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinę... 36. Nesant atsakovės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, prašomas ieškovo, 2017... 37. Atsakovės nuomone, jeigu visgi būtų nustatyta atsakovės kaltė, nurodyta... 38. Ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas ir... 39. Ieškovas R. C. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad... 40. Atsakovės atstovė advokato padėjėja Odeta Gecevičienė teismo posėdžio... 41. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai įvyko nelaimingas... 42. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pačio įvykio nematė,... 43. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovo nepažįsta.... 44. Ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš... 45. Byloje kyla ginčas dėl darbdavio pareigos atlyginti darbuotojui turtinę ir... 46. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 19 d. ieškovas su atsakove... 47. 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovui dirbant produkcijos atvėsinimo patalpoje,... 48. 2015 m. rugsėjo 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 konstatuotos... 49. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015 m.... 50. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl turtinės (negautų pajamų) ir neturtinės... 51. Dėl kaltės nustatymo.... 52. Nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 53. Pagal DK 248 straipsnio nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė... 54. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 19 d.,... 55. Atsakovės prašymu teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi paskyrė teismo... 56. Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškovo 2019 m. liepos 8 d.... 57. Atsakovės atstovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad... 58. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė siekė išvengti atsakomybės dėl... 59. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius, lėmusius... 60. Dėl turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo.... 61. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės turtinę žalą (negautas... 62. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar... 63. Teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, draudžiant... 65. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo... 66. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.... 67. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal atsakovės į bylą... 68. Iš teismui pateiktų įrodymų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą... 69. Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį... 70. Nors pagal aprašo 7.1 punktą apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra... 71. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d.... 72. Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. (6 mėnesius) ieškovas... 73. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (12 mėnesių)... 74. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai ieškovas yra netekęs 20 procentų... 75. Iš SODROS ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių... 76. Ieškovui pasirinkus žalos atlyginimo mokėjimo būdą – periodinėmis... 77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant žalos atlyginimo... 78. Dėl neturtinės žalos priteisimo.... 79. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur... 80. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 81. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 82. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos... 83. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos... 84. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą... 85. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas darbe patyrė trauma, kurios metu... 86. Ieškovas po patirtos traumos negalėjo vaikščioti, vėliau galėjo judėti... 87. Teismas vertina, kad ieškovo patirtas sveikatos sužalojimas darbe pagal šio... 88. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 89. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93... 90. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali... 91. Ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. 2019 m. rugpjūčio pažyma... 92. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 6 115,45 Eur bylinėjimosi išlaidų su... 93. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 94. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į pateiktą... 95. Ieškinio suma yra 24 805,34 Eur (15 405,34 Eur turtinė ir 9 400 Eur... 96. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir... 97. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistina 1... 98. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, paskirsčius teismo patirtų... 99. Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263–270... 100. Patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti... 101. Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas ( - ), iš atsakovės UAB „L. p.“,... 102. Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „L. p.“,... 103. Priteisti atsakovei UAB „L. p.“, juridinio asmens kodas ( - ) iš ieškovo... 104. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „L. p.“, juridinio asmens... 105. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „L. p.“, juridinio asmens... 106. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...