Byla 2-12170-726/2009
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Audronė Bugelevičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland (AB) ieškinį atsakovams R. S. ir A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 5241,61 EUR (ekvivalentas litais 18098,23 Lt) skolos, 16 procentų dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito bei nuo nesumokėtų palūkanų sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Byla perduotina pagal teismingumą.

4Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nors atsakovų gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, ieškinys šiam teismui pateikiamas vadovaujantis su atsakovu R. S. 2007-12-12 sudarytos Vartojimo kredito sutarties (toliau – Sutartis) 17 punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Byloje iškilo būtinumas įvertinti Sutarties nuostatos dėl sutartinio teismingumo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad nurodyta analizė yra susijusi tik su ginčo teismingumo klausimu ir jokiu būdu nereiškia ginčo sprendimo iš esmės.

5Byloje pateikta Sutartimi, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovo), ieškovas atlygintinai įsipareigojo suteikti atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą sumą grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Sutarties dalyką, šalių ypatumus sudaryta sutartis - vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), o atsakovas – vartotojas (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Kaip matyti iš Sutarties vizualinės išraiškos, sutartis yra spausdinta, joje yra numatyta galimybė pasirinkti alternatyvias sąlygas (kredito gavėjo dokumentą, palūkanų normą). Sutarties sąlygos, apibūdinančios kredito gavėją, sutarties objektą yra atspausdintos, tačiau tai padaryta lapuose, kuriuose jau buvo išdėstytos bendrosios Sutarties nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su suteikiamo kredito dydžiu, gražinimo terminu bei kitomis sutarties sąlygomis, apibūdinančiomis sutarties objektą, kredito gavėjo duomenimis, yra ieškovo iš anksto, nederinant su atsakovu, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

7Teismo nuomone, vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

8Teismo nuomone, iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atvejais verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Be to, vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo ieškovo – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Situacija, kai iš vartojimo sutarčių kilęs ginčas, remiantis tokių sutarčių standartinėmis sąlygomis, būtų nagrinėjamas verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams.

9Dėl šių priežasčių, teismas daro išvadą, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

10Tokia yra šioje byloje pateiktos Sutarties 17 punkte įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga, leidžianti ieškovui – verslininkui ieškinį pareikšti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Ieškovas šia nuostata pasinaudojo, nors atsakovų – vartotojų gyvenamoji vieta ir yra Klaipėdoje. Aptarta nuostata dėl aukščiau išdėstytų argumentų laikytina ne tik pažeidžiančia konstitucinius vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principus, bet ir apskritai nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme, todėl sprendžiant ginčo teismingumo klausimą negali būti taikoma.

11Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byla perduotina pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 4 dalis).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsniu, 290-292 straipsniais,

Nutarė

13Ieškovo Nordea Bank Finland (AB) ieškinį atsakovams R. S. ir A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo perduoti pagal teismingumą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

14Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai