Byla eI-2199-739/2020
Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. V. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, ir Telšių RATC) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) 234,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Gyventojų registro išrašo suformavimą. Pareiškėja nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189, reglamentuoja vietinės rinkliavos mokėjimą. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai. Atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo objekto, esančio adresu ( - ), savininkas. Atsakovas yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjai vietinę rinkliavą. Nurodė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pareiškėjai 234,92 Eur vietinės rinkliavos.

4Atsakovas iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

5Teismas konstatuoja:

6Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), esantis adresu ( - ). Atsakovas šiuo adresu ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, atsakovas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 234,92 Eur vietinės rinkliavos.

7Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis).

8Mažeikių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės). Taryba 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau – 2013 m. Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d. Taryba 2013 m. Nuostatus pakeitė 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T1-373, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

9Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 8 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje administruoja Telšių RATC. Pagal 2013 m. Nuostatų 24, 45 ir 59 punktus, vietinės rinkliavos dydį apskaičiuoja, vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą organizuoja ir tvarko (administruoja) bei per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš rinkliavos mokėtojų vykdo Telšių RATC.

102013 m. Nuostatų 6 punktas numatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; 34 punktas nurodė, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus [....]. Pagal 2013 m. Nuostatų 1 priedą už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name Mažeikių mieste mokėtina 162 Lt vietinė rinkliava už metus. 2013 m. Nuostatų 1 priedą išdėsčius nauja redakcija Tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T1-373, už tokį pat butą mokėtina 47 Eur vietinė rinkliava už metus.

11Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad savaime nedraudžiama, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų. Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

12Atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, esantis Mažeikių mieste, todėl remiantis 2013 m. Nuostatų 6 punktu, 34 punktu, 1 priedu ir 1 priedo pakeitimu, atsakovas privalėjo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovas ginčo laikotarpiu savo pareigos gera valia nevykdė ir pareiškėjos nurodytos vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 234,92 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

13Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Gyventojų registro išrašo suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti 36,30 Eur suma yra gerokai mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytą maksimalų dydį.

14Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ 2019 m. liepos 1 d. sudaryta atstovavimo sutartis, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur. Pateikti dokumentai pagrindžia, kad pareiškėja patyrė šias išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.2 papunktį, už prašymo surašymą (kai jį surašė advokatas) rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašymas teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 27 d., t. y. 2019 m. IV ketvirtį, todėl užpraėjęs ketvirtis yra 2019 m. II ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6575088), 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 289 Eur, todėl nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali suma už prašymo surašymą yra 3222,50 Eur (1 289 x 2,5). Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra žymiai mažesnis už maksimalų pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarosiose dviejose nutartyse, taip pat 2017 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1414-261/2017 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 14 Eur. Nors pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu byloje Nr. eA-870-858/2017 suformavo teisminę praktiką, kad yra pagrindas pareiškėjai priteisti visą prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, ir plačiau nepasisakė. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose. Be to, ir po šio sprendimo priimtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi pozicijos, kad atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas įvertina minėtus kriterijus, t. y. tai, kad ši byla yra nesudėtinga; atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų ir iš esmės buvo tipinis, prašymas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėja privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas bei kad neproporcinga šių funkcijų įgyvendinimo našta nebūtų perkelta vietinės rinkliavos mokėtojams. Teismas atsižvelgia į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teismui suteikta teisė spręsti dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat ir į tai, kad valstybėje ekonominė situacija yra kintanti, todėl anksčiau analogiškose bylose nustatyta už advokato suteiktas paslaugas rengiant prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo priteistina 14 Eur suma, nėra nekintanti, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas 18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo atmetamas.

152013 m. Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad pareiškėja vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais nustatyta tvarka naudojasi valstybės įmonės Registrų centro ir Gyventojų registro turimais duomenimis, reikalingais vietinės rinkliavos mokėtojų registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Be to, pareiškėja nepateikė jokio patvirtinančio dokumento, kad ji turėjo 1,71 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Gyventojų registro išrašo suformavimą. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad šios 1,71 Eur išlaidos yra susijusios su pareiškėjos tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

17prašymą patenkinti.

18Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 171780190, iš V. V., a. k. ( - ) 234,92 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus ir 92 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

19Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 171780190, iš V. V., a. k. ( - ) 18 Eur (aštuoniolikos eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmesti.

20Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai