Byla 2-2445-615/2011
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovui J. S., atsakovui D. S., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui S. V., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas Kauno miesto apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1247,40 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2007 m. vasario 9 d. UADB „ERGO LIETUVA“ sudarė su UAB „Vilniaus vista“ transporto priemonių draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis Mazda 6, valstybinis numeris ( - ) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2008 m. vasario 8 d. Kauno miesto VPK Santakos policijos komisariatas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Kauno m., UAB „Vilniaus Vista“ priklausantis automobilis Mazda 6, valstybinis numeris ( - ), stovėjęs Kuršių gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje Kaunas, buvo apgadintas automobilio Dodge Caravan, v/n ( - ), kuris priklauso atsakovui D. S.. Kadangi automobilis Mazda 6, valstybinis numeris ( - ), įvykio dieną buvo apdraustas UADB „ERGO LIETUVA“ Transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus bei remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio Mazda 6, valstybinis numeris ( - ), padaryti nuostoliai sudarė 1247,40 Lt., todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės savininkui - draudėjui 1247,40 Lt. draudimo išmoką. Kadangi Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato darbuotojai nenustatė asmens, kuris 2007 m. gruodžio 14 d. eismo įvykio metu vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę, atsakomybė už šio eismo įvykio metu sukeltas pasekmes tenka šios transporto priemonės valdytojui- savininkui. Kadangi tyrimas pagal draudėjo atstovo S. V. 2007 m. gruodžio 14 d. pranešimą buvo pradėtas pagal LR BK 187 str. 1 d., dėl svetimo turto sugadinimo, ir tyrimą atliko Kauno m. VPK Santakos policijos komisariatas, o ne Kelių policijos valdyba, darytina išvada, kad žala atsirado ne eismo įvykio pasekoje. 2007 m. gruodžio 14 d. įvykio metu, kuomet buvo apgadintas ieškovo apdraustas automobilis Mazda 6, v/n ( - ), atsakovui priklausančios transporto priemonės Dodge Caravan, a/v ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Pažymėtina, kad privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje įvykio metu reglamentavo lex specialis- LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (Valstybės žinios, 2004 Nr. 46-1499, priimtas 2004 m. kovo 05 d.). Taigi civilinės draudiko atsakomybės ribos ir pagrindai yra nustatyti šiame specialiame šiuos klausimus reglamentuojančiame teisės akte, kurio 2 straipsnyje, apibrėžiančiame šiame įstatyme naudojamas pagrindines sąvokas nurodoma, jog draudiminis įvykis - eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį Įstatymą turi būti išmokama išmoka (7 dalis), o žala -per eismo įvykį padaryta žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė (23 dalis). Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043) apibrėžiama, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kadangi iš Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato atlikto tyrimo pobūdžio galima spręsti, kad UADB „ERGO LIETUVA“ apdrausta transporto priemonė Mazda 6, v/n ( - ), kaip ir kita, Dodge Caravan, v/n ( - ), kurios valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudęs draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įvykio metu nedalyvavo kelių eisme (nejudėjo), ir šio įvykio metu atsiradusi žala nėra eismo įvykio pasekmė, draudimo apsauga pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tokiems įvykiams nėra suteikiama. Todėl remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad nėra pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti automobilio Dodge Caravan, v/n ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, o atsakovas žalą privalo atlyginti bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, tačiau ne pagal LR CK 6.270 str. įtvirtintą atsakomybę, kadangi stovinti transporto priemonė, remiantis kasacinio teismo praktika, nėra padidinto pavojaus šaltinis. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui D. S., remiasi Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei draudėjo S. V. 2007 m. gruodžio 27 d. prašyme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad automobilį Mazda 6, v/n ( - ) galėjo apgadinti automobilio Dodge Caravan, v/n ( - ) savininkas D. S.. Kadangi pagal LR BPK 407 str. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos atitinkančios LR BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nėra atliekamas, nukentėjusysis turi teisę pats pradėti privataus kaltinimo procesą arba žalą išsiieškoti LR CPK numatyta tvarka. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, LR CK 6.1015 str. numatytu subrogacijos pagrindu įgijo nukentėjusio asmens teises bei galimybę žalos atlyginimą prisiteisti kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, kad šis tam nustatytų reikalingus faktus.

3Atsakovas S. S. atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad neva atsakovas 2007m. gruodžio 14 d. Kuršių g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje savo transporto priemone Dodge Caravan, valstybinis numeris ( - ) apgadino transporto priemonę MAZDA 6, valstybinis numeris ( - ), padarydamas 1247,40 Lt. turtinę žalą. Ieškovas ieškinį motyvuoja tuo, kad nustatyta atsakovo kaltė, nors neva Kauno apskrities VPK Santakos PK, kur buvo atliekamas tyrimas, nenustatė asmens, kuris apgadino UAB „Vilniaus Vista“ transporto priemonę. Iš pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų matyti, kad policija tyrimo apskritai neatliko (pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), asmens, kuris galėjo apgadinti ir/ar apgadino UAB „Vilniaus Vista“ transporto priemonę net neieškojo, o tik apsiribojo transporto priemonės vairuotojo S. V. paaiškinimu, kuriame teigiama, kad tikėtina, jog atsakovas apgadino transporto priemonę. Dėl šio įvykio atsakovas niekada nebuvo apklaustas policijoje ir iš atsakovo buvo atimta teisė teikti įrodymus, ginčyti nutarimus, skųsti veiksmus. Be to, visus eismo įvykius tiria Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba, tačiau jo atžvilgiu dėl minimo ieškinyje eismo įvykio niekada nebuvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, nebuvo taikyta administracinė nuobauda, kas galėtų būti vertinama kaip kaltės prezumpcija. Vertinant prie ieškinio ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovui apie eismo įvykį, kaltę nebuvo žinoma. Iš ieškovo buvo gavęs vieną pretenziją, ko pasekoje kreipėsi į policijos komisariatą, į draudimo bendrovę ir paaiškino šias aplinkybes (tiek dėl eismo įvykio, tiek dėl kaltės). Atsakovui policijoje nurodė, kad tyrimas neatliekamas, o draudimo bendrovėje paaiškino, kad jo išsakytas pretenzijas mėgins išsiaiškinti. Kadangi per visą šį laiką daugiau jokių pretenzijų atsakovas negavo, suprato, kad visi neaiškumai išsisprendė ir dėl šios priežasties daugiau niekur nesikreipė. Kuomet jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, suprato, kad ieškovas klaidina teismą, pateikia įrodymus, kurie visiškai neįrodo atsakovo kaltės, nes jokios transporto priemonės nurodytu laiku atsakovas neapgadino ir niekam savo veiksmais žalos nepadarė, pretenziją yra gavęs tik vieną ir dėl jos atliko aktyvius veiksmus, todėl remiantis išdėstytu ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo argumentus, kad ieškovas remiasi Kauno apskrities VPK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog atsakovas galimai apgadino transporto priemonę MAZDA 6, valstybinis numeris ( - ) ieškinyje ir dublike nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taip pat dublike minima, kad nukentėjusysis turi teisę LR BPK 407 str. tvarka ginti savo pažeistas teises privataus kaltinimo tvarka dėl turto sužalojimo. Nesutinka su ieškovo išsakyta pozicija, nes mano, kad tiek teisme, tiek kitose institucijose galima ginti ne bet kokias teises, o nuo pažeidimo. Pirmiausia turi būti nustatytas pažeidimą padaręs subjektas, jo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir kilusių pasekmių. Duotuoju atveju nėra nustatytas veikos subjektas, o atsakovo kaltė grindžiama abejonėmis ir prielaidomis, bet ne faktais. Tik paaiškėjus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, atsakovas nedelsiant kreipėsi į įvairias institucijas, tikslu įrodyti atsiliepime nurodytiems argumentams bei gynė savo teises, o būtent atsakovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Santakos PK, prašydamas pateikti jam kopiją medžiagos, kurioje buvo atliktas tyrimas ir ko pasekoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš gautos medžiagos akivaizdu, jog tyrimas apskritai nebuvo atliekamas. Pareikalavus iš Kauno apskrities VPK Santakos PK surinktą medžiagą, nustatyta, kad nors S. V. prašė atsakovą apklausti, tokia apklausa apskritai nebuvo daryta. Dėl neteisėtai nurodytų aplinkybių nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovui kilo turtinė (deliktinė) atsakomybė, už kurią jis nėra atsakingas. Pareigūnų veiksmais jam daroma reali žala. 2011 m. sausio 24 d. skundu atsakovas apskundė Kauno miesto apylinkės prokuratūrai tokį nutarimą, prašydamas pašalinti aplinkybę, jog nustatyta atsakovo kaltė padarius veiką, numatytą LR BK 187 str. l d. 2011 02 01 buvo atsisakyta tirti jo skundą, motyvuojant, kad jis nėra subjektas, galintis ginčyti nutarimą. Kauno miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka dėl minėtos veikos atsakovui byla nebuvo iškelta, skundu niekas dėl jo veiksmų nesikreipė, joks procesinis sprendimas šiuo klausimu atsakovo atžvilgiu nėra priimtas. Atsakovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą, prašydamas informacijos apie minėtą įvykį ir gautas atsakymas paneigia atsakovo kaltę. Yra nurodyta, kad tik 2009 04 03 atsakovas yra vieno iš eismo įvykių dalyvis, kurio metu buvo apgadinta atsakovo transporto priemonė. Kaltininku atsakovas taip pat nebuvo pripažintas. Esant šiai situacijai, mano, kad ieškinys atsakovui reiškiamas nepagrįstai, ieškovas ir toliau nepaiso LR CPK reglamentuotų teisės normų, kurios numato, kad ieškovo pareiga įrodyti ieškinio reikalavimus ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiama atsakovo kaltė. Tokių įrodymų ieškovas net neteikia, o nurodo kad „... kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, kad šis tam nustatytų reikalingus faktus...“. Įstatymai nenumato, kad tokio pobūdžio bylose teismo pareiga būti aktyviam ir rinkti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nes tokią pareigą turi ieškovas.

4Tretysis asmuo S. V. rašytiniu atsiliepimu nurodo, jog automobilių aikštelė Kuršių gatvėje, Kaune, kurioje buvo apgadintas automobilis yra mokama, o vietos joje išperkamos abonemento pagrindu. Taip sutapo, kad iš po kelionės grįžęs, prieš pastatydamas automobilį, tretysis asmuo jį nusiplovė taip pat Kuršių gatvėje esančioje automobilių plovykloje ir šio proceso metu turėjo galimybę apžiūrėti ir įvertinti automobilio būklę. Įbrėžimų nebuvo. Be to, automobilis stovėjo aikštelėje nemažiau nei savaitę, per kurią atsirado du viename aukštyje (vertikaliai) ir skirtingose vietose (horizontaliai) įbrėžimai iš kurių vienas buvo su įmušimu. Be to, šie įbrėžimai ir įmušimas buvo toje automobilio pusėje, kur savo automobilį „Dodge Caravan“, valstybinis nr. ( - ) statė savininkas D. S.. Be to, kadangi „Dodge Caravan“ durelių apsauginės juostos aukštis sutapo su rastų įbrėžimų aukščiu bei kitos aplinkybės buvo logiškai susijusios, todėl tretysis asmuo ir kreipėsi iš pradžių į Kauno m. VPK Santakos policijos komisariatą, o vėliau į draudimo bendrovę ir jiems apibūdino įvykio aplinkybes.

5Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Dėl atsakovo kaltės ieškovas remiasi trečiojo asmens pranešimu (b.l. 41), trečiojo asmens paaiškinimu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaltės fakto įrodinėti ieškovui nereikia, atsakovas privalo įrodyti, kad yra nekaltas, vadovaujantis CK 6.248 str. skolininko kaltė preziumuojama. Įrodinėjimo pareiga civiliniame procese vykdoma pateikiant teisiškai reikšmingus faktus, juos pagrindžiant įrodymais. Teisę pateikti įrodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui D. S., remiasi Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2007 m. gruodžio 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovo apdraustą automobilį Mazda 6, v/n ( - ) apgadinti automobilio Dodge Caravan, v/n ( - ) savininkas D. S.. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, faktai, nustatyti administracinių institucijų, vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Be to, remiantis LR Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d., šie įrodymai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę irodomąją galią, o juose nustatytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitas byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais. Taip pat 2011 m. birželio 21 d. įvykusiame teismo posėdyje apklaustas tretysis asmuo S. V. parodė, kad faktą, jog jam priklausantį automobilį Mazda 6, v/n ( - ) apgadino būtent atsakovas, papildomai įrodo šios aplinkybės. Trečiajam asmeniui ir atsakovui priklausančių automobilių statymo vietos saugomoje automobilių aikštelėje yra greta. Jos buvo iš UAB „Autosargas“, kuriai priklauso ši automobilių saugojimo aikštelė, išsinuomotos abonemento pagrindu, todėl jose buvo statomi tik jų nuomininkų t.y. trečiojo asmens ir atsakovo automobiliai. Be to, automobilis prieš trečiajam asmeniui pastebint apgadinimus, buvo pastatytas nuplautas ir statymo vietoje stovėjo apie savaitę. Taip pat, pastebėti apgadinimai buvo toje pusėje, kur savo automobilį Dodge Caravan stato atsakovas, be to, juos išmatavus, jų aukštis sutapo su atsakovui priklausančio automobilio apsauginės juostos aukščiu. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad minėti apgadinimai nėra pirmieji, per automobilio statymo greta atsakovo automobilio laikotarpį, tokio pobūdžio apgadinamai, atsiradę ant jo automobilio, todėl norėdamas įsitikinti, kad jam priklausantį automobilį nuolatos gadina būtent atsakovas, jis ir nusprendė savo tvarkingą- neapgadintą automobilį statyti šalia atsakovo nuplautą, kad būtų galima aiškiai įsitikinti, kad tai nutinka būtent saugojimo aikštelėje. LR CPK 177 str. reglamentuojama, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad šios aplinkybės pagrindžia šalių reikalavimus ar atsikirtimus, kurie yra reikšmingi norint išspręsti bylą (1 dalis). Taip pat nurodoma, kad tokie duomenys yra nustatomi ir šalių ar trečiųjų asmenų paaiškinimais, taip pat rašytiniai ir kitos rūšies įrodymais. Kadangi ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, LR CK 6.1015 str. numatytu subrogacijos pagrindu įgijo nukentėjusio asmens teises, šiuo atveju, nustatant atsakovo civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, yra vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (LR CK 6.245 str.). Atsakovas neigia savo kaltę dėl padarytos žalos, bei nurodo, kad byloje esantis Kauno m. VPK Santakos PK KP NTS 2007-12-15 nutarimas neįrodo, jį atlikus neteisėtus veiksmus. Tačiau šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas prejudicinės reikšmės nagrinėjant civilinę bylą paprastai neturi, kadangi civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos. Pagal savo turinį civilinėje atsakomybėje nėra reikšmingas skolininko psichinis santykis su pasekmėmis (objektyvioji kaltė). Remiantis LR Civilinio kodekso 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Be to, taikant administracinę ar baudžiamąją ir civilinę atsakomybę skiriasi įrodinėjimo pareiga: pirmuoju atveju galioja nekaltumo prezumpcija, šiuo gi- skolininko kaltė yra preziumuojama. Ieškovas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens, kurio automobilis buvo apgadintas, nuosekliais, tiek dėl šio fakto kreipiantis į policiją, tiek juos duodant teisme, parodymais, kad visa aplinkybių seka leidžia daryti logišką išvadą, kad būtent atsakovo veiksmai, t.y. veikiant neatsargiai ir nerūpestingai, atidarant automobilio dureles ir buvo apgadintas ieškovo apdrausto asmens turtas ir tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai (LR CK 6.248 str.), kurie civilinėje teisėje suprantami labai plačiai, tai ir bendros pareigos elgtis atidžiai, neatlikimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nėra kaltas dėl padarytos žalos. Byloje esanti Kauno m. VPK Santakos PK KP NTS medžiaga: trečiojo asmens kreipimasis dėl įvykio, nutarimas, kuriuose užfiksuotos apgadinimų pobūdis ir vieta bei laikas, ieškovo nuomone, nustato t.y. įrodo priežastį ryšį (LR CK 6.247 str.) tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.249 str.), kuri byloje įrodoma rašytinais įrodymais dėl transporto priemonės atstatymo iki būklės, buvusios iki nagrinėjamo incidento, ir dėl kurių pagrįstumo (dydžio) ginčo byloje iš esmės nekilo. LR CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi pagal LR CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas, o jo turinys ne kartą atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Ieškovas mano, kad jo byloje pateiktų įrodymų visuma t.y. VPK Santakos PK KP NTS medžiaga, trečiojo asmens atsiliepimas ir paaiškinimai teismo posėdyje, žalos dydį patvirtinantys įrodymai labiau leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimą, be to, pažymėtina, kad atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktuosius, todėl vadovaujantis civiliniame procese numatytais rungimosi bei dispozityvumo principais bei išdėstytu prašo ieškinį patenkinti.

6Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad „apsauginės juostos aukštis sutapo su įbrėžimu“, tačiau privataus kaltinimo tvarka į teismą tretysis asmuo nesikreipė. Todėl atsakovas neturėjo galimybės gintis, jis netgi nebuvo apklaustas policijoje. Atsakovas remiasi kelių policijos pažyma, kad jis turėjo tik vieną eismo įvykį ir tas įvyko ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas tretįjį asmenį žino tik iš to, kad sutiko jį aikštelėje ir šis paprašė atsakovo nedaužyti jo mašinos. Atsakovas trečiojo asmens mašinos nedaužė, po to ir pats tretysis asmuo suabejojo pokalbio metu, kad kaltas atsakovas. Atsakovas iš bylos dabar žino, kad mašinos buvo gretimai pastatytos. Tretysis asmuo buvo aikštelės kaimynas, atsakovas automobilį aikštelėje laikė ne nuolat, automobilis buvo tvarkingas, pirktas prieš metus darbo tikslais. Kada minėtas pokalbis tarp atsakovo ir trečiojo asmens įvyko nepamena. Atsakovas automobilio daužyti negalėjo dar ir dėl to, kad atsakovo automobilio vairuotojo durelės buvo ne į trečiojo asmens automobilio pusę. Atsakovas automobilį aikštelėje laikė ne nuolat, tik tuomet, kai nebūdavo vietos pastatyti automobilį prie namų. Į policiją ar draudimo bendrovę atsakovo niekas nekvietė. Atsakovas yra gavęs iš draudimo bendrovės vieną pretenziją. Iki 2009 m. automobilis apgadintas nebuvo.

7Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti, nurodo, kad ieškinys neįrodytas. Trečiojo asmens parodymai abejotini. Įrodymų, kad tretysis asmuo dėl eismo įvykio kvietė policiją byloje nėra. Pats ieškovas buvo neaktyvus. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas savo automobilį aikštelėje laikė nuolat.

8Tretysis asmuo 2011-06-21 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, remiantis CK 6.270 str., yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Automobilių stovėjimo aikštelėje šalia jo automobilio automobilį statė tik atsakovas. Tai trečiajam asmeniui paaiškino aikštelės valdytojas. Po įvykio tretysis asmuo kreipėsi į policiją ir draudimo bendrovę. Tretysis asmuo betarpiškai žalos padarymo nematė. Atsakovas yra trečiojo asmens automobilio statymo kaimynas pagal abonento sutartį. Trečiojo asmens automobilio pažeidimų buvo ir anksčiau, bet kas juos padarė tretysis asmuo nebuvo tikras. Po įvykių tretysis asmuo su atsakovu bendravo. Atsakovas jam atsakė, kad daugiau nebegadina automobilio. Tretysis asmuo turi įtarimą, kad atsakovas padarydavo žalą atidarydamas savo automobilio dureles. Tretysis asmuo matavo aukštį kietu daiktu. Trečiojo asmens automobilis buvo įgytas 2007 m. balandžio mėnesį, daugiau eismo įvykių su juo nebuvo. Tretysis asmuo matydavo atsakovo transporto priemonę. Atsakovo automobilis kartais stovėdavo, kartais- ne. Įbrėžimai pradėjo matytis ant automobilio „Mazda“. Iš pradžių tretysis asmuo niekur nesikreipė, nes nebuvo įsitikinęs dėl atsakovo. Įvykio dieną trečiojo asmens automobilis stovėjo aikštelėje po nuplovimo, o šalia stovėjo atsakovo automobilis. Tretysis asmuo prašė policijos, kad atvežtų ekspertą, tačiau jie nevežė. Tretysis asmuo kitų transporto priemonių, be atsakovo nematė.

9Ieškinys atmestinas.

10Ieškovas pagrįstai nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su transporto priemonių naudojimu, privalo atlyginti transporto priemonės padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau ieškovas, aukščiau nurodytu atveju reikšdamas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu, byloje privalo įrodyti: 1. Kad žala atsirado būtent dėl veiklos susijusios su transporto priemonių naudojimu. 2. Kad žala atsirado būtent dėl tos transporto priemonės naudojimo, kurios valdytoju yra atsakovas. Nei vienos iš šių aplinkybių ieškovas civilinėje byloje neįrodė.

11Ieškovas nurodo, kad automobilis Mazda 6, valstybinis numeris ( - ) priklausantis trečiajam asmeniui S. V., apdraustas pas ieškovą, stovėjęs Kuršių gatvėje Kaune esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, 2007-12-14 buvo apgadintas (darant dureles) automobilio Dodge Caravan, v/n ( - ), kuris priklauso atsakovui D. S.. Atsakovas šią aplinkybę kategoriškai neigia. Paaiškino, kad jo automobilio vairuotojo durelės būdavo iš visai kitos pusės, negu stovėdavo trečiojo asmens S. V. automobilis. Taip pat paaiškino, kad automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje ginčo laikotarpiu laikė ne nuolatos, o tiktai kartais. Tada, kai grįžęs iš darbo prie savo gyvenamojo namo nerasdavo laisvos vietos pastatyti automobiliui. Trečiasis asmuo S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pats jis nematė, kad atsakovo automobilis būtų apgadinęs jo automobilį. Jokie kiti asmenys apie tai jam taip pat nėra pasakoję. Atsakovas to taip pat niekada nebuvo pripažinęs. Tokią išvadą trečiasis asmuo padarė iš esmės remdamasis savo paties prielaidomis ir spėlionėmis. Ieškovo prašymu iš UAB „Autosargas“ išreikalauti duomenys (92-93 b.l.) aplinkybės, kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, nepatvirtino. Šios aplinkybės nepatvirtino ir iš Kauno apskrities Santakos PK išreikalauta tyrimo, pagal trečiojo asmens S. V. pareiškimą, medžiaga (39-43 b.l.). Iš išreikalautos medžiagos yra matyti, kad joks tyrimas pagal S. V. pareiškimą iš esmės atliktas nebuvo (tyrimo medžiagą sudaro tiktai S. V. pranešimas ir kreipimasis dėl įvykio bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Į teismą privataus kaltinimo tvarka S. V. nesikreipė. Jokių liudytojų, galinčių patvirtinti aukščiau nurodytą aplinkybę, kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškovas nenurodė ir teismo posėdžio metu apklausti neprašė. Todėl laikytina, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, kad žala atsirado būtent dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės naudojimo (CPK 178 straipsnis).

12Be to, ieškovas byloje neįrodė ir aplinkybės, kad žala atsirado būtent dėl veiklos susijusios su transporto priemonių naudojimu, o ne dėl kokių nors kitokių byloje nedalyvaujančių asmenų teisei priešingų veiksmų. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, nei vienas asmuo byloje nepatvirtino matęs, kad žala automobiliui Mazda 6, valstybinis numeris ( - ) buvo padaryta sąveikos su kitu automobiliu pasekoje. Paskirti byloje ekspertizę, ieškovas neprašė. Apklausti byloje ekspertą, ieškovas neprašė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

13Ieškinį atmetus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

Nutarė

16Ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui D. S. atmesti.

17Priteisti iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“, į.k. ( - ), buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ), AB Swedbank, 1000,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atsakovo D. S., a.k. ( - ) gyvenamosios vietos adresas ( - ), naudai.

18Priteisti iš ieškovo UADB „Ergo Lietuva“, į.k. ( - ), buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ), AB Swedbank, 28,59 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu– valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai