Byla e2-16-570/2018
Dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginimo

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo teisėja Rūta Neveckienė,

2sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,

3dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovei advokato padėjėjai V. K.

4ieškovui P. V. ir jo atstovei advokatei D. I. Vinklerytei

5trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės “Pietų terminalas” atstovei R. V.

6atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei S. G., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui P. G.

7atsakovės atstovui Policijos departamentui prie VRM bei trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“ nedalyvaujant

8žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir P. V. ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės “Pietų terminalas” reikalavimą atsakovei valstybei atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie VRM, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“ dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginimo.

9Teismas

Nustatė

10ieškovė R. V. prašo priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų jai padarytą turtinę žalą - 10 000 eurų už laikotarpį kai daiktai, kaip daiktiniai įrodymai valstybės pareigūnų 2010-10-20 palikti jai saugoti jų radimo vietoje iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo Kauno apygardos teismo 2013-08-16 nutartimi; priteisti iš valstybės 2013-05-13 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.72-1-00358-10 už 3 punkte pavesto turto saugojimo išlaidas, kas mėnesį, skaičiuojant po vieną MMA nuo 2013-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš valstybės nepagrįstai atlikto ikiteisminio tyrimo nuo 2010-09-28 iki 2016-08-16 turėtas išlaidas turtinę žalą 470 eurų už neveikiantį nešiojamą kompiuterį „ASUS“ Z52HF po pareigūnų atlikto tyrimo nuo 2012-12-07 iki 2014-11-05; priteisti iš valstybės dėl neteisėtų antstolio Artūro Auglio veiksmų neteisėtai vykdant išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-22 neįsiteisėjusią nutartį - 2625, 51 eurų turtinę žalą; priteisti iš valstybės neturtinei žalai atlyginti 10 000 eurų. Ieškinyje nurodė ir žodžiu teismo posėdyje patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.72-1-00358-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje padarymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BUAB “RVN“ bankroto administratoriaus G. A. pareiškimą, kuriuo jis prašė išsiaiškinti UAB “Pietų terminalas“ patalpose esančio turto priklausomybę, nes ieškovė neva neatiduoda didelės vertės BUAB “RVN“ priklausančio turto, teigia kad jo nuomotose patalpose nėra. Ji buvo UAB „Pietų terminalas“ vadovė, sutuoktinis P. V. – darbuotojas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad UAB „Pietų terminalas“ buvo išnuomojusi UAB „RVN“ gamybines patalpas, bet 2010 metais patalpų nuomos sutartis jau buvo nutraukta, UAB „RVN“ buvo išsikraustę ir perdavimo priėmimo aktu patalpas perdavę nuomotojui. Tačiau BUAB „RVN“ bankroto administratorius nusprendė, kad buvusio nuomotojo patalpose yra likęs jų įmonės turtas - staklės ir įrengimai, kurie faktiškai priklauso P. V., nors ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepateikė jokių neva pagrobto didelės vertės svetimo turto įsigijimo dokumentų (PVM sąskaitų, apmokėjimo, pirkimo-pardavimo sutarčių, perdavimo-priėmimo aktų). Ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijos veiksmus atliko pareigūnas R. K. (2010-09-09 rezoliucija ant 2010-09-08 G. A. pranešimo). Atkreipė dėmesį, kad UAB “Pietų terminalas“ patalpose esančio turto priklausomybę išsiaiškinti buvo galima ir be ikiteisminio tyrimo, nes to padaryti niekas netrukdė. Buvęs UAB “RVN“ direktorius ir bankroto administratorius į gamybines patalpas galėjo patekti bet kuriuo paros metu be patalpų savininkų žinios, kadangi UAB „RVN“ nebuvo grąžinę patalpų raktų, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas netikrino šios informacijos, priešingai ikiteisminio tyrimo tolimesni veiksmai atlikti būtent patalpose nedalyvaujant patalpų savininkams leidžia teigti, kad patekimą į patalpas UAB „RVN“ direktorius ir turto administratorius visuomet turėjo. Nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokį turtą UAB“RVN“ galėjo turėti iki bankroto bylos iškėlimo. Paaiškėjus, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nesėkmingai dėl to, kad prokuroras laiku ikiteisminio tyrimo pareigūnams nedavė reikiamų nurodymų, tyrimo tinkamai neprižiūrėjo, atsakomybė tenka ir prokurorams. Tai suprasdama Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nuraukimo nurodė kad dėl žalos, patirtos ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“, nes paimti daiktai neva nusikalstamai veikai tirti, nutraukus ikiteisminį tyrimą negrąžinti. Mano kad buvo nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės: pareikšti įtarimai 2011-06-13; 2011-11-02; 2013-04-16 dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai vilkintas. Visiškai nepagrįstai ir tik siekiant įbauginti ieškovę, jos sutuoktinį ir neįgalų sūnų buvo atlikta krata jų šeimos sodyboje. Kratos metu buvo ieškoma naminės degtinės ir pan., kai kratos tikslai buvo rasti dingusius BUAV „RVN“ daiktus, kurie dėl savo gabaritų net ir negalėtų būti laikomi ieškovės namuose. Tad ikiteisminio tyrimo metu atlikti neteisėti veiksmai, neteisėtai taikytos valstybės prievartos priemonės. Už prokurorės A. B. nutarime 2013-05-13 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00358-10 nurodytų daiktų: krautuvo „Toyota“, frezų galandinimo staklių, keturpusio obliavimo staklių „Weinig“, medienos pjovimo(skersavimo) staklių, išilginio pjovimo staklių „Foma RGZ-1-450“, peilių suleidimo įrenginio „Weinig“, dulkių nusodintuvo, 40 vnt. šviestuvų ir pakeliamų vartų saugojimą jai prašo atlyginti turtinę žalą - 10 000 eurų už laikotarpį kai daiktai, kaip daiktiniai įrodymai valstybės pareigūnų 2010-10-20 palikti saugoti jų radimo vietoje iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo Kauno apygardos teismo 2013-08-16 nutartimi.

11Ieškovės paskaičiavimu, saugojimo kaštai sudaro ieškovės mėnesinį atlyginimą, kuris yra viena minimali mėnesinė alga. Laikotarpiu nuo 2013-08-16 iki 2017-08-30 saugojimo išlaido sudaro 15 985 Eur (t. 5 b.l. 143), kuriuos ir prašo iš valstybės priteisti

12Be to ieškovė prašo priteisti dėl ikiteisminio tyrimo susidariusių 153 Eur kelionės išlaidų. Šias išlaidas sudaro atvykimai į Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK pagal pareigūnų kvietimus apklausoms, akistatoms, kratoms ir poėmiui: 2010-10-20, 2010-11-10, 2011-05-03, 2011-06-13, 2011-06-22, 2011-06-29, 10-27, 2011-11-02, 2012-05-02; 2012-05-22; 11-20; 2012-12-07, 2013-04-16. Kelionės atstumas: Šilutės g. 28, Marijampolė - Lazdijų rajono PK Lazdijos g. 5, Lazdijai - Šilutės g. 28, Marijampolė yra 90 km tai sudaro 1170 km. Automobilis 100 km vidutiniškai sunaudoja 10 litrų kuro, kurio 1 litro vidutinė kaina 1euras, žala – 117 eurai.

13Trys kelionės į Kauno apygardos teismą, kai buvo nagrinėjami skundai dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo: 2012-08-03; 2013-03-20; 2013-08-16 A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas - Šilutės g. 28, Marijampolė - A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas - kelionės atstumas 120 km tai sudaro 360 km. Automobilis 100 km vidutiniškai sunaudoja 10 litrų kuro, kurio 1 litro vidutinė kaina 1euras, žala – 36 eurai. Be to, dėl ikiteisminio tyrimo buvo padaryta 470 eurų žala už nešiojamą kompiuterį „ASUS“ Z52HF kuris po pareigūnų atlikto tyrimo nuo 2012-12-07 iki 2014-11-05 buvo grąžintas neveikiantis be jame buvusios informacijos.

14Ieškiniu prašė priteisti dėl antstolio A.Auglio veiksmų padarytą 2625, 51 Eur žalą, tačiau posėdžio metu šio reikalavimo žodžiu nereiškė, jo neįrodinėjo. Teismai ir teisėjai ieškovei padarė žalą tvirtindami policijos ir prokurorų sprendimus, priimdami neteisėtus sprendimus. Kauno apygardos teisėjas A. S. netgi viešai laikraščiui „Laisvas laikraštis“ pasakė, kad prokurorai jį įtikino dėl minėto ikiteisminio tyrimo ir kt. veiksmų teisėtumo. Taigi, galimai jis buvo paveiktas prokurorų ar jam padarytas spaudimas.

15Taip ilgai atliekamas ikiteisminis tyrimas jai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, verslo sužlugdymą ir faktiškai įmonės veiklos pabaigą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą (pakilęs kraujospūdis, depresija ir kt.), ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės. Dėl to patyrė 10 000 eurų neturtinę žalą.

16Būtina įvertinti ir tai, kad ji buvo kaltinama dėl kelių nusikaltimų, tarp jų ir sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl kurio sankcija numato tik realią laisvės atėmimo bausmę, o tai neabejotinai patvirtina, kad ji patyrė neigiamus padarinius, netikrumą, nestabilumą. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu ginčo staklės ir įrenginiai yra saugojami jų gamybinėse patalpose, tačiau bankroto administratorius šiuos daiktus nurašė ir dabar reikalauja pinigų už jų vertę. Iš tiesų šie daiktai yra P. V. nuosavybė, tačiau dėl skirtingų teismo sprendimų jie pripažinti UAB „RVN“ nuosavybe.

17Ieškovas P. V. prašo priteisti iš valstybės 7072,26 Eur turtinei ir 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-09-28 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00358-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d. Be to, jam buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d dėl to, kad jis neva pagrobė iš UAB „Pietų terminalas“ valdomų patalpų nuomininko bankrutuojančios UAB „RVN“ didelės vertės turtą, savavaldžiavo bei klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas užtruko beveik 3 metus ir 2013-05-13 buvo nutrauktas. Dėl pernelyg ilgo ir nepagrįsto ikiteisminio tyrimo ir kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, procesinės prievartos priemonių (kratos, poėmio ir kt.) jam padaryta žymi turtinė ir neturtinė žala. 2010-10-20 krata dėl vagystės buvo atliekama be teismo nutarties. Pareigūnai nekreipė dėmesio į tai, kad nebuvo įsibrauta į patalpą, sugadintos, sulaužytos durys ar užraktas; patalpų nuomos sutartys tarp įmonių UAB “Pietų terminalas“ ir UAB “RVN“ nutrauktos, pažymint jog šalys viena kitai pretenzijų neturi. UAB “RVN“ direktorius iki bankroto bylos iškėlimo teisme 2010-08-23 nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl įmonės turto vagystės, užgrobimo ar savavaldžiavimo. Pareigūnai kratos metu elgdamiesi neatidžiai ir nerūpestingai, nefiksavo UAB “RVN“ buvusių įrengimų, kurie buvo parduoti UAB “ASAJA“, stovėjimo vietų. Kratoje dalyvavo buvęs UAB “RVN“ direktorius nurodinėjo pareigūnams ką ir kaip fiksuoti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai R. S. ir T. S. 2011-06-22 be teismo nutarties dėl kratos atvyko į sūnaus sodybą pasirašė nutarimą ir pareikalavo atiduoti dokumentus. 2011-06-22 nutarime dėl kratos neįvardijo kokių dokumentų bus ieškoma. Pareigūnai buvo perspėti, kad namuose yra neįgalus sūnus, jį reikia perspėti ir išvesti į saugią vietą, kad nepatirtų streso. Tai padaryti nebuvo leista. Pareigūnas R. S. grubiai elgėsi su neįgaliu sūnumi, liepė jam keltis ir pan. Virtuvėje tikrino pirkto parduotuvėje geriamo vandens 5 litrų talpas, jas atidarydamas uostydamas ir laižydamas, tą patį darė ir su ąsotėlyje esančiu vandeniu, atidarė butelį su svarainių sirupu. Paklausus: „Ko ieškoma?“ buvo atsakyta:“Samagono“, nors nutarime pareigūnai patys pasirašė ieškoti dokumentų. Tikslas kratos įbauginti, gąsdinti - tai psichologinio susidorojimo strategija. Be to, ikiteisminio tyrimo tyrėjai apklausose naudodavo psichologinį spaudimą, gąsdino ir vertė pripažinti nebūtus faktus.

18Ikiteisminis tyrimas buvo apskųstas 2012-07-10, tačiau Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo esant pernelyg ilgai tyrimo trukmei atmetė, o apeliacinėje instancijoje 2012-08-03 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. S. į nutartį (Nr.1S-1388-114/2012) įrašė byloje nedalyvavusią prokurorę A. B.. Šiuo atveju prokuroras net viešojo intereso negynė, nepasisakė ar surinkti per 22 tyrimo mėnesius visi duomenys dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos t.y. akivaizdus tyrimo vilkinimas. Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė A. B. ikiteisminį tyrimą nutraukė, byla nepasiekė teismo ir nebuvo jokios galimybės apsiginti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo klastojami dokumentai, liudytojai verčiami keisti parodymus. Teismo sprendimu buvo nusavinti ieškovui priklausantys daiktai, kurie dabar yra UAB „Pietų terminalas“ patalpose, jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl Kauno apygardos teisėjų sprendimu per 15 min. buvo pakeistas Marijampolės teismo sprendimas ir visi daiktai - staklės, mediena ir kt., kurie yra jo nuosavybė, priteisti BUAB „RVN“. Tačiau iki šiol sprendimas neįvykdomas. Šis ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas, nes tai yra civilinis ginčas tarp dviejų verslininkų dėl turto priklausomybės. O po ikiteisminio tyrimo nutraukimo liko nusavintas jo turtas – pakrovėjas (krautuvas) „Toyota“ 1158,80 Eur vertės, išilginio pjovimo staklės – 1158, 50 Eur vertės, keturpusio obliavimo staklės „Weinig“ Nr. 833 3099, 2896 eur vertės, medžio pjovimo(skersavimo) staklės 250 Eur vertės. Be to, jis patyrė 930, 26 Eur žalos dėl antstolės S.Žukaitienės priimto patvarkymo vykdomoje byloje, 479 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Be to, patyrė 200 Eur kelionės išlaidų vykstant į apklausas, akistatas, teismą, kurias taip pat prašo priteisti iš valstybės. Savo patirtus išgyvenimus, sunkumus dėl paskirtos kardomosios priemonės, bendravimo galimybių sumažėjimą, jo reputacijos ir verslo visišką sužlugdymą, jis vertina 10000 Eur neturtine žala.

19Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ savarankiškais reikalavimais prašo priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio tyrimo patirtą žalą - verslo reputacijai - 10 000 eurų; dėl negautų pajamų už patalpų nuomą nuo 2013-08-17 iki 2017-03-17 - 43 mėnesiai po 1303,30 eurų žalą iš viso 56 41,90 Eur ir 2165,76 Eur plius 5 procentai metinių palūkanų nuo 2013-10-09 už patalpų pagerinimus, kurie trečiajam asmeniui neatiteko; už medieną ir stakles 21296,44 eurų; atstovavimo išlaidos 1740,04 eurų. Atstovė R. V. nurodė, kad UAB „Pietų terminalas“ nuo 2010-09-08 buvo policijos neteisėtai sekamas ir šnipinėjamas: buvo vykdomas stebėjimas privačios teritorijos ir pastatų, dokumentų tikrinimas privačioje teritorijoje, trečiojo asmens ir jo verslo partnerių sekimas bei neteisėtas policijos įsikišimas į verslą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad buvusio verslo partnerio UAB „RVN“ bankroto administratorius užsigeidė turto, kurį 2010-09-08 matė per langus, bet nežinojo kam jis priklauso. Antstoliams areštavus banko sąskaitą trečiojo asmens veikla tapo negalima, todėl sustabdyta nuo 2015-01-01 iki šiol. Pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą ir įpareigodami R. V. saugoti daiktus (ginčo stakles, įrengimus), faktiškai apribojo UAB „Pietų terminalas“ nuosavybės teises į patalpas, taip pat nesprendė saugojimo išlaidų atlyginimo klausimo. Visi daiktai (medžio apdirbimo įranga, mediena) palikti trečiojo asmens patalpose nuo 2010-10-20 iki šiol. Dėl šių daiktų gremėzdiškumo UAB “Pietų terminalas“ patalpų jokiems tikslams naudoti negali. Įmonė už patalpų nuomą būtų gavusi įprastas pajamas, t. y. po 4500 Lt (t.y. 1303,30 euro) per mėnesį. Šių pajamų įmonė negalėjo gauti nuo 2013-08-17. Preliminari žala, dėl negautų pajamų už patalpų nuomą nuo 2013-08-17 iki 2017-03-17 - 43 mėnesiai po 1303,30 eurų sudaro 56 041,90 eurų. Kitą turtinės žalos dalį sudaro trečiojo asmens nuostoliai sustabdžius įmonės veiklą nuo 2015-01-01 dėl neįvykdomo Kauno apygardos teismo sprendimo 2014-09-18, kadangi priteistų daiktų (staklių) savininkas ne trečiasis asmuo, apie medieną nėra nurodyta pakankamai duomenų, patalpų pagerinimai trečiajam asmeniui neatiteko, nes nekilnojamojo turto neturi: 21296,44 eurų už medieną ir stakles; 2165,76 eurų + 5 procentai metinių palūkanų nuo 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už patalpų pagerinimus; 1740,04 eurų atstovavimo išlaidos.

20Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniais nesutinka visiškai, prašo jį atmesti. Atstovė S. G. nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00358-10 ieškovų atžvilgiu buvo pradėtas gavus UAB „RVN“ bankroto administratoriaus pranešimą, kad UAB“ Pietų terminalas patalpose“ yra bankrutuojančiai įmonei priklausantis didelės vertės turtas, kuris negrąžinamas savininkui, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. padarymo. 2011-05-23 įtarimai pareikšti ieškovei ir pagal požymius veikos, numatytos BK 300 str. 1 d.

21BPK 166 str.1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti UAB „Pietų terminalas“ darbuotojams - R. V. ir P. V.. Mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, nes ir šiai dienai tarp ieškovų ir bankrutavusios UAB „RVN“ kyla ginčas dėl staklių ir kitų įrenginių priklausomybės ir jų buvimo vietos, teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas. Todėl mano, kad ir tuomet buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad galimai padarytas nusikaltimas. Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-11-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, 2011-12-28 aukštesniojo prokuroro nutarimu, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. 2012-02-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi 2011-11-23 dienos prokuroro ir 2011-12-28 aukštesniojo prokuroro nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo palikti galioti, tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs įgalioto asmens G. A. skundą, 2012-03-19 nutartimi, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nutartį, 2011-11-28 ir 2011-11-23 priimtus prokurorų nutarimus panaikino ir bylą perdavė ikiteisminiam tyrimui tęsti. Ikiteisminis tyrimas atnaujintas buvo 2012-03-30. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013-05-13 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Šis nutarimas buvo paliktas galioti tiek Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-07-22, tiek Kauno apygardos teismo 2013-08-16 nutartimis.

22Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo, teismai nekonstatavo jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo, nebuvo nustatyta, kad atlikti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo. Teismai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi galimi procesiniai veiksmai, išnaudotos visos galimybės nustatant tyrimui reikšmingas aplinkybes, ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Ikiteisminio turimo metu nebuvo sprendžiamas ginčas, kuris kilo tarp ieškovų ir trečiojo asmens BUAB „RVN“ dėl turto priklausomybės, o nustatinėtas ir vertintas tik inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimas ieškovų galimai padarytose veikose. Ikiteisminio tyrimo metu abi šalys teikė dokumentus dėl galimos turto priklausomybės kiekvienai iš jų. Todėl ieškovų motyvai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo ir atliekamas netinkamai yra nepagrįsti. Sutinka kad ikiteisminis tyrimas truko pakankamai ilgai, tačiau jis nebuvo vilkinamas.

23Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-11-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2011-12-28 aukštesniojo prokuroro nutarimu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. 2012-02-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi 2011-11-23 dienos prokuroro ir 2011-12-28 aukštesniojo prokuroro nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo palikti galioti, tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs įgalioto asmens G. A. skundą, 2012-03-19 nutartimi, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nutartį, 2011-11-28 ir 2011-11-23 priimtus prokurorų nutarimus panaikino ir bylą perdavė ikiteisminiam tyrimui tęsti. Ikiteisminis tyrimas atnaujintas buvo 2012- 03-30. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013-05-13.

242012-11-26 Ieškovas P. V. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu dėl ikiteisminio turimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. 2013-02-22 nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ieškovo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad pagal nusikalstamų veikų pobūdį, tyrimo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei surinktos medžiagos kiekį ikiteisminis tyrimas vertintinas kaip sudėtingas ir didelės apimties, jog tokią ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, o tyrimą atliekantys pareigūnai dirba pakankamai intensyviai, tyrimo veiksmus atlieka sistemingai, ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę iš dalies lėmė ir pačių įtariamųjų veiksmai - neatvykimas į apklausas, reikalaujamų dokumentų ir daiktų nepateikimas. Su šiomis ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis sutiko ir Kauno apygardos teismas, kuris, išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-02-22 nutarties, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu sistemingai atliekami tyrimo veiksmai, po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo papildomai apklausti įtariamieji, atlikta visa eilė užklausimų įvairioms įstaigoms, apklausti liudytojai, atlikta įvykio vietos apžiūra, poėmiai, paskirtas kompiuterio atminties tyrimas ir gauta šio tyrimo specialisto išvada. Aukštesnysis teismas taip pat vertino ikiteisminį tyrimą kaip sudėtingą ir didelės apimties. Teismas minėta nutartimi konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas įtariamųjų atžvilgiu yra vilkinamas, todėl netenkino prašymo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Tačiau, teismas atsižvelgęs į tai, kad iš esmės jau yra atlikti visi esminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, bei į tai, kad tyrimas tęsiamas jau gana ilgą laiką, nustatė dviejų mėnesių terminą ikiteisminio tyrimo veiksmams užbaigti. Ikiteismini tyrimas buvo užbaigtas 2013-05-13 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

25Taigi, dėl ikiteisminio tyrimo trukmės jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl ieškovai nepagrįstai savo reikalavimus grindžia šia aplinkybe.

26Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio turimo metu ieškovai neatvykdavo į apklausas, neatidarydavo durų, nepriimdavo šaukimų, neteikdavo ar prašomus dokumentus teikdavo nesavalaikiai ir pan., tokiais savo veiksmais apsunkindami ir vilkindami ikiteisminio tyrimo atlikimą bei tiesiogiai įtakodami jo trukmę. Ieškovės nurodyta krata - 2010-10-20 UAB „Pietų terminalas“ valdomose patalpose ir 2011-06-22 ieškovo sūnaus M. V. sodyboje buvo atlikta teisėtai. Kratų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad kratos buvo atliktos be teismo nutarties. Tačiau BPK 160-1 straipsnis numato, kad neatidėliotinais atvejais krata gali būti atliekama ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą.

27Šiuo atveju, krata 2010-10-20 UAB „Pietų terminalas“ patalpose buvo atliekama pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, kadangi ieškovui atsisakius įleisti policijos pareigūnus į UAB „Pietų terminalas“ patalpas jų apžiūrai, ikiteisminio tyrimo pareigūnė priėmė nutarimą atlikti kratą. 2010-10-22 kratos teisėtumą patvirtino Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas, t.y. teismas konstatavo, kad krata atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

282011-06-22 kratos teisėtumą M. V. priklausančioje sodyboje, taip pat patvirtino Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-08-12 nutartimi atmesdamas M. V. skundą. Teismas konstatavo, kad krata atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, LR konstitucijos ir kt. įstatymų nuostatų.

29Todėl ieškovės argumentai, jog kratos buvo atliktos neteisėtai yra nepagrįsti.

30Be to, dėl 2011-06-22 kratos M. V. sodyboje taikymo sukeltų padarinių ieškovė neturi subjektinės reikalavimo teisės, kadangi žala, jei tokia buvo, padaryta galėjo būti ne ieškovams, bet sodybos savininkui M. V.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nepavyko nustatyti kratos metu paimtų daiktų priklausomybės, todėl kilus ginčui dėl nuosavybės teisų į šiuos daiktus, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-05-13 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00358-10, vadovaujantis LR BPK 93 str. 1 d., nuspręsta išaiškinti suinteresuotiems asmenims teisę ginčą dėl nuosavybės teisės į daiktus spręsti civilinio proceso tvarka, o kratos metu paimtus daiktus saugoti nustatytoje iki sprendimo dėl daiktų civilinio proceso tvarka, įsiteisėjimo.

31Šiuo atveju pareigūnų veiksmai yra numatyti baudžiamojo proceso įstatyme, jie atlikti vadovaujantis įstatymo nuostatomis ir pagrindais, todėl yra teisėti. Taigi ieškovė neįrodė vienos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos - neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl žalą atsiradusią dėl daiktų saugojimo atlyginti nėra pagrindo.

32Ieškovė žalą dėl daiktų saugojimo sieja su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtent tokią žalą patyrė. Ieškovai nepateikia įrodymų, kad jiems buvo padaryta 470 eurų už ikiteisminio tyrimo metu paimtą ir grąžintą neveikiančiu nešiojamąjį kompiuterį, nepateikia jokių duomenų, jog nurodytas kompiuteris grąžintas neveikiantis, ir kad jis neveikia dėl pareigūnų kaltės.

33Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu yra nustatyta, jog UAB „Pietų terminalas‘ patalpose esantys daiktai vis tik yra BUAB „RVN“ nuosavybė, todėl mano, kad ikiteisminis tyrimas dar ir dėl šios priežasties buvo pradėtas teisėtai, nes ieškovai neigė, kad jų patalpose yra UAB „RVN“ daiktų ir neįsileido pareigūnų bei teisėtų savininkų į patalpas. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju tik pačių ieškovų neteisėti, tyčiniai veiksmai lėmė, kad jos atžvilgiu būtų pradėtas ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Su UAB „Pietų terminalas“ savarankiškais reikalavimais nesutinka visiškai, prašo juos atmesti. Šio juridinio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl įmonei net ir negali kilti jokios pasekmės dėl ikiteisminio tyrimo. O žala nurodyta nepagrįsta bei neįrodyta.

34Atsakovės atstovė Policijos departamentas prie VRM ir trečiasis asmuo Alytaus apskrities VPK su ieškiniais nesutinka visiškai, prašo jį atmesti. Atsiliepime ir atstovas 2017-11-28 teismo posėdyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas R. V. ir P. V. atžvilgiu pradėtas ir atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. BPK 166 str. 1 d. nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o atsisakoma jį pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (BPK 168 str. 1 d.). Ikiteisminis tyrimas nepradedamas tik išimtinais atvejais, t.y. tik pateikus akivaizdžiai neteisingus duomenis ar esant BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, darančioms baudžiamąjį procesą negalimu. 2010 m. rugsėjo 29 d. Alytaus aps. VPK Lazdijų rajono policijos komisariate pagal BUAB „RVN“ bankroto administratoriaus UAB „Kauno restruktūrizavimo centras“ įgalioto asmens pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00358-10 pagal LR BK 178 straipsnio 3 d. dėl BUAB „RVN“ priklausiusio didelės vertės turto vagystės (vėliau ši veika perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės vertės sukčiavimą), o 2011 m. gegužės 23 - ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų suklastojimo. Pažymėtina, kad prieš pradedant ikiteisminį tyrimą 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo atliktas BUAB „RVN“ bankroto administratoriaus UAB „Kauno restruktūrizavimo centras“ įgalioto asmens pranešimo patikslinimas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kadangi, atsižvelgiant į minėto pranešimo ir jo patikslinimo turinį, akivaizdu, jog nebuvo jokių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, darančių baudžiamąjį procesą negalimu, ir nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad juose pateikiami duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, tačiau buvo pakankamai duomenų įtarti ieškovę R. V. su sutuoktiniu P. V. galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 d. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi pasisakyta, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo duomenų, leidžiančių manyti, kad P. V. ir R. V. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sprendžiamas ginčas, kuris kilo tarp ieškovų ir trečiojo asmens BUAB „RVN“ dėl turto priklausomybės, o nustatinėtas ir vertintas tik inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimas ieškovų galimai padarytose veikose. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu abi šalys baudžiamojoje byloje teigė, kad turtas priklauso kiekvienai iš jų, ir savo ruožtu teikė sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus dėt galimos turto priklausomybės kiekvienai iš jų. 2010 m. spalio 10 d. atliktos turto, buvusio UAB „Pietų terminalo“ patalpose, apžiūros protokole esantis parašas patvirtina, kad jos metu ieškovė R. V. dalyvavo, tad tiek ieškovams, tiek ir trečiajam asmeniui apie jų atžvilgiu atliekamus procesinius veiksmus turėjo būti ir buvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama UAB „Pietų terminalas“ atstovaujanti ieškovė R. V. buvo klaidingai nurodžiusi, kad jokio turto UAB „Pietų terminalas“ patalpose nėra, nepaisant to, kad vėliau šiose patalpose turtas buvo rastas ir apžiūrėtas. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovai - tiek R. V., tiek P. V. neatvykdavo į apklausas, neatidarydavo durų, nepriimdavo šaukimų, neteikdavo prašomų dokumentų ir pan., tokiais savo veiksmais apsunkindami ir vilkindami ikiteisminio tyrimo atlikimą bei tiesiogiai įtakodami jo trukmę. Be to, tiek ieškovai, tiek ikiteisminį tyrimą iniciavęs BUAB „RVN“ skundė beveik visus procesinius veiksmus, todėl jų teisėtumas patvirtintas teismo arba prokuroro.

35Nei Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje, nei Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nebuvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo trukmė būtų buvusi pernelyg ilga, o ikiteisminis tyrimas būtų buvęs vilkinamas. 2011 m. liepos 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartyje nebuvo nustatyta jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų kratos metu.

36Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė ieškinius atmesti. Atstovas P. G. nurodė, kad ieškovai nenurodė, kokie konkrečiai teisėjų ar teismų veiksmai galimai buvo neteisėti ar kokias esmines klaidas padarė teismas. Tai kad Kauno apygardos teismo teisėjas A. S. savo nutartyje nurodė, jog teismo posėdyje dalyvavo prokurorė, kuri faktiškai posėdyje nedalyvavo, yra rašymo klaida. Duomenų, kad jam buvo daromas spaudimas ar pan. byloje nėra. Kitų teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Jo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus dviejų verslininkų ginčui. Tačiau Teisingumo ministerija atstovauja valstybei tik dėl teismo ar teisėjų padarytos žalos atlyginimo, tačiau ieškovai jokių jų kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovai patikslintame ieškinyje skundžiasi ir galimai neteisėtais antstolių procesiniais veiksmais (pvz., kad antstolis Artūras Auglys galimai neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus ir kt.).Tačiau antstolių procesinių veiksmų teisėtumas nėra šios bylos dalykas CPK 512 str.)

37Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų BUAB „RVN“ atsiliepimo nepateikė, būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, todėl dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).

38Ieškinys atmestinas.

39Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro teismo ar teisėjo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą

40Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo bei teisėjų veiksmų, atlyginimo.

41Ieškovai ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Pietų terminalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ir teisėjų neteisėtų veiksmų, nurodydami, kad jų atžvilgiu neteisėtai buvo pradėtas bei vykdytas ikiteisminis tyrimas, kuris truko nepagrįstai ilgai bei buvo padaryta daug įvairių pažeidimų atliekant kratą, nepataisomai sugadinant poėmiu paimtą kompiuterį ir kt., be to nepagrįstai R. V. buvo pavesta saugoti stakles, kitus daiktus, kuriuos ji neatlygintinai saugoja iki šiol UAB „Pietų terminalas“ gamybinėse patalpose. Ieškovai savo reikalavimą grindė tuo, kad 2013-05-13 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.

42CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo konkretūs veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent:

43neteisėtas nuteisimas,

44neteisėtas suėmimas, kardomosios priemonės taikymo tvarka,

45neteisėtas sulaikymas,

46neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas

47neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas.

48Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti.

49Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.

50CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovai, reikalaudami atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jie neatleidžiami nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jiems tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

51Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu, o ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003, LAT CBS 2006 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012 kt.).

52Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (e. g. Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013).

53Taigi gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (ibid). Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).

54Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus VPK Lazdijų PK 2010-09-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00358-10 pagal UAB „RVN“ bankroto administratoriaus UAB “Kauno įmonių restruktūrizavimo centro“ įgalioto asmens G. A. 2010-09-28 pareiškimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga 1 t. b.l. 1,2.). Pareiškime bankroto administratorius nurodė, jog bankrutuojanti įmonė neatgauna savo turto – medienos apdirbimo įrangos, medienos gaminių, pakrovėjo už 102 089 Lt, nes pakeistos patalpų, kuriose galimai yra BUAB „RVN‘ daiktai spynos, todėl į patalpas pateikti neįmanoma, o daiktai galimai pavogti, nes pro langą jų nesimato, paskambinus patalpų savininkams R. V., P. V. nurodytais telefonais buvo paaiškinta, kad jokio BUAB “RVN“ turto patalpose nėra. Bankroto administratorius prašė užtikrinti galimybę patekti į patalpas ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiamo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t.1, b.l. 3). 2010-09-28 buvo surašytas įvykio vietos (teritorijos ir gamybinio pastato) apžiūros aktas, 2010-09-29 yra tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad jis nuvyko į Teizų k. į nurodytą vietą ieškoti autopakrovėjo Toyota, tačiau patekti į patalpas nepavyko (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 1 b.l. 64,) Kaip matyti iš 2010-10-04 nutarimo dėl daikto grąžinimo, auto pakrovėjas Toyota vėliau buvo surastas Lazdijų r. Teizų k. ir paimtas bei grąžintas savininkui UAB „RVN“ (t. 1 b.l. 12). Kaip matyti iš 2010-10-20 tarnybinio pranešimo, R. V. 2010-10-20 buvo apklausiama kaip liudytoja ir jai pasiūlyta įleisti į ginčo patalpas išsiaiškinti, ar nėra kitam asmeniui priklausančio turto, tačiau ji kliudė pareigūnams nedelsiant apžiūrėti patalpas, kaip ir P. V., kuris vėliau atrakino patalpas. Vėliau gamybinėse patalpose, priklausančiose UAB „Pietų terminalas“, kurio vadovai ir darbuotojai buvo ieškovai, buvo surasti didelių gabaritų daiktai, dėl kurių priklausomybės kilo ginčas ir jie buvo palikti R. V. žinioje, UAB „Pietų terminalas“ patalpose (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 1 b.l. 78,79). Minėtose patalpose atlikta krata buvo atlikta be teismo leidimo, tačiau buvo patvirtinta 2010-10-22 Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. rezoliucija. 2010-10-20 pakvitavimu R. V. pasižadėjo saugoti UAB „Pietų terminalas“ patalpose rastus nurodytus daiktus iki bus priimtas procesinis sprendimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 1 b.l. 131) 2011-04-04 buvo atliekamas įvykio vietos ir daiktų papildoma apžiūra, daromos rastų daiktų fotonuotraukos ir kt. Duomenų apie ieškovų dalyvavimą byloje nėra. 2011-04-12 buvo pateikta užduotis atlikti kai kurių dokumentų ekspertizę (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 1 b.l. 170), kuri buvo atlikta 2011-05-04 ir pateikta specialisto išvada, kad 2008-12-12 UAB „RVN“ rašto dėl patalpų nuomos sumažinimo originalas pagamintas montažo būdu, jame yra klastojimo požymių (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 1 b.l. 173) Po šios specialisto išvados 2011-05-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. dėl dokumento suklastojimo (t. 1 b.l. 176). R. V. ir P. V. pareikšti įtarimai ir dėl veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. (dokumentų klastojimas). Ieškovai pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams turimus dokumentus dėl staklių, įrenginių ir kt. įsigijimo, tačiau kai kurių dokumentų nesant originalų, buvo nutarta atlikti kratą P. V. gyvenamojoje vietoje ir darbo patalpose (t. 2 b.l .44,45). Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-11-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. 2011-12-28 aukštesniojo prokuroro nutarimu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. 2012-02-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-11-23 nutartimi prokuroro ir 2011-12-28 aukštesniojo prokuroro nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo palikti galioti, tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „RVN“ bankroto administratoriaus G. A. skundą, 2012-03-19 nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-02-03 nutartį, 2011-11-28 ir 2011-11-23 priimtus prokurorų nutarimus panaikino ir bylą perdavė ikiteisminiam tyrimui tęsti. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2012- 03-30 (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 6 b.l. 1-2). 2012-04-17 buvo gautas UAB „Pietų terminalas“ pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo UAB „RVN“ buvusiai vadovei R. M. ir V. M. už dokumentų suklastojimą, melagingų parodymų davimą ir kt., tačiau duomenų apie jo pradėjimą byloje nėra (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 6 b.l.6-9). 2013-04-16 pranešimai apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. padarymą buvo įteikti R. V. ir P. V. (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 6 b.l. 114-115, 128-129). 2012-11-28 Lazdijų apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta leisti daryti UAB „Pietų terminalas“ kompiuterinių sistemų blokų poėmį (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 7 b.l. 31, 35) 2012-12-07 poėmio protokolu ištyrimui buvo paimtas ieškovės nešiojamas kompiuteris ASUS Z52HJ (t. 7 b.l. 42), kuris grąžintas 2013-05-13 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 7 b.l. 58-71) Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013-05-13 Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 7 b.l .58-71) konstatavus, jog nesurinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių ieškovų kaltę dėl veiksmų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 300str. 1 d. Tuo pačiu nutarimu teisėtiems jų savininkams grąžintas ne tik kompiuteris ASUS Z52HF bet ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šakinis krautuvas „Toyota“, frezų galandinimo staklės, keturpusio obliavimo staklės „Weinig“, medienos pjovimo (skersavimo) staklės, išilginio pjovimo staklės „Foma RGZ-1-450“, peilių suleidimo įrenginys „Weinig“, dulkių nusodintuvas, 40 vnt. šviestuvų. Kadangi dėl daiktų priklausomybės kilęs ginčas, pasiūlyta ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Šis nutarimas bankroto administratoriaus buvo apskųstas, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi paliktas galioti. Taigi ikiteisminis tyrimas truko 2 metus 7 mėnesius ir 14 dienų.

55Negalima nepaminėti, jog ginčas dėl nurodytų daiktų priklausomybės buvo nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka pagal ieškovo BUAB „RVN“ vindikacinį ieškinį atsakovei UAB ,,Pietų terminalas“ trečiajam asmeniui ,,Swedbank“, AB dėl turto išreikalavimo iš svetimo turto neteisėto valdymo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2014-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 ieškinį tenkino ir nusprendė išreikalauti iš atsakovės UAB ,,Pietų terminalas“ ieškovei priklausančias frezų galandinimo stakles, keturpuses obliavimo stakles „Weining", medienos pjovimo (skersavimo) stakles, išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450", apdirbtą medieną, iš viso išreikalautino turto vertė - 73 533,42 Lt, o nesant galimybės gražinti nurodyto turto dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo - priteisti negrąžinto turto vertę. Teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas.

56Ieškovai teigia, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, nes ginčas dėl daiktų priklausomybės turėjo būti nagrinėjamas civiline tvarka, kas vėliau ir buvo padaryta.

57Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, ar ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

58Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 166 str. 1 d. nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 str. 1 d. nuostatą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

59Lietuvos Aukščiausias teismas akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių.

60Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „RVN“ iškėlus bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių, jam atsirado pareiga surasti ir inventorizuoti visą likusį įmonės turtą. Kadangi su UAB „ Pietų terminalas“ anksčiau buvo sudaryta gamybinių patalpų nuomos sutartis ir šiose patalpose vykdoma veikla, bankroto administratorius nerasdamas tam tikro turto, pagrįstai galėjo tikėtis, jog turtas likęs minėtose patalpose. Juolab, kad patys ieškovai nesiekė kuo greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis išsiaiškinti dėl ginčo daiktų (kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, neatrakino patalpų, į telefoninius skambučius neatsakė ir pan.). Atmestinas ieškovų teiginys, kad bankroto administratorius galėjo turėti raktus ir pats su buvusiu savininku V. M. atsirakinti patalpas. Tokių veiksmų jie, kad ir turėdami raktus, negalėjo daryti, nes neturėjo jokių teisių į patalpas. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavę tokio turinio pareiškimą, privalėjo nedelsiant imtis veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar nėra nusikaltimo požymių (daiktai nepavogti ar pan.).

61Tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovė R. V., bankroto administratorius savo pareiškime pareigūnams teigdamas, kad pasisavintas turtas yra didelės vertės, nepateikė visų daiktų įsigijimo ir jų vertė patvirtinančių dokumentų, tačiau ir P. V., teigdamas, kad šie daiktai yra jo, negalėjo nei policijos pareigūnams, nei teismui pateikti pirminių įsigijimo dokumentų, teisme šių daiktų nuosavybė buvo įrodinėjama visomis leistinomis priemonėmis (tame tarpe ir liudytojų parodymais). Ir netgi įsiteisėjus teismui sprendimui, vykdymo procese kilo ginčas dėl daiktų priklausomybės. Todėl policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje buvo sunku nustatyti daiktų vertę ir jų priklausomybę.

62Kaip matyti iš tolesnių veiksmų ir anksčiau paminėto teismo sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir teismas negali jo kvestionuoti ar kitaip aiškinti, bankroto administratoriaus nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką nebuvo akivaizdžiai neteisingi, t.y. pasitvirtino teiginiai, kad įmonės turtas yra UAB „Pietų terminalas“ gamybinėse patalpose, o ieškovai nuosekliai gynė savo teises į šiuos daiktus ir tikėtina, jog kilo ginčas dėl jų perdavimo savininkui. Šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Tai, kad vėliau procese buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje.

63Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu buvo nustatytos galimai padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal BK 182 str. 2 d. 300 str. 1 d. (pateiktos staklių ir kitų įrengimų įsigijimo dokumentų kopijos, kai kurios staklės buvo išvežtos pas trečiuosius asmenis, kai kurie dokumentai turėjo jų padirbimo (klastojimo) požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, įvertinę specialisto išvadą dėl dokumento suklastojimo, kitą įvykio tyrimo metu surinktą medžiagą, turėjo pagrindą įtarti, kad ieškovai padarė veikas, turinčias nusikaltimo požymių.

64Be to, baudžiamojo persekiojimo teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka ir konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdytas pagrįstai bei teisėtai, todėl šias aplinkybes aiškinti kitaip teismas neturi diskrecijos.

65Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams P. V. ir R. V. žalos atsiradimą lėmė ir tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas nepateisinamai ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK nuostatose įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

66Konvencijos, ratifikuotos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Pagal EŽTT praktiką proceso trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė Konvencijos nuostatų požiūriu, yra tokie: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (žr., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60, Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000, Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003, Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009), taip pat turi būti atsižvelgiama į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui (žr., pvz., Jablonski v. Poland, no. 33492/96, judgement of 21 December 2000, § 102).

67Asmens teisė į kiek įmanoma trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir operatyviai. Nacionalinėje teisėje pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

68Proceso delsimu gali būti pripažintas toks proceso laikotarpis, per kurį neatlikta jokių procesinių veiksmų arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė konkrečiu atveju laikytina per ilga (žr., pvz., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

69Ginčo atveju, teismas pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė pakankamai ilgai (bendra ikiteisminio tyrimo trukmė buvo 2 metai ir 7 mėn.) ir pareikalavo daug laiko ir kt. sąnaudų.

70Tačiau ikiteisminio tyrimo eiga, įvertinus jos sudėtingumą dėl didelės tyrimo apimties - būtinybės gauti įvairius dokumentus, atliktas ekspertizes, kratas, poėmius bei kitus bylos tyrimui reikalingus dokumentus, gautų dokumentų analizė ir įvertinimas, negali būti pripažinta nepagrįstai uždelsta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo atlikta eilė procesinių veiksmų – po kelis kartus apklausti liudytojai, išreikalauta medžiaga, daromos ekspertizės, kratos, kompiuterio poėmis ir jo ekspertizė, iš praktiškai dauguma veiksmų tiek įtariamųjų, tiek BUAB „RVN“ buvo skundžiami, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 176 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo terminai buvo pratęsiami. Kelis kartus jis buvo nutrauktas ir dėl kitos šalies skundo vėl atnaujintas. Nors ieškovai nurodo, kad jie tyrimo metu netrukdė jo atlikimui, o savo aktyviais veiksmais siekė, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau užbaigtas, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai keletą kartų kviečiami į apklausą neatvyko, nepriėmė dokumentų ir pan. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai ir patys prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo eigos trukmės, aktyviai naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, teikdami prašymus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, skųsdami priimtus procesinius sprendimus, ginčydami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.

71Iš baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyta, kad ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos būtų delsę vykdyti procesą ir tuo būtų pažeidinėję principinį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisės į operatyvų procesą reikalavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyta, kad procese šio reikalavimo pažeidimą būtų konstatavę ikiteisminio tyrimo priežiūrą vykdę prokurorai ar atitinkamai ikiteisminio tyrimo teisėjai, proceso eigoje būtų buvę laikotarpių, kada iš viso nebūtų atliekami procesiniai veiksmai, ar procesas būtų buvęs prastai koordinuojamas jame dalyvavusių teisėsaugos institucijų.

72Pažymėtina, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai ilgas, jog užsitęsė dėl pareigūnų neteisėtų kaltų veiksmų. Priešinai, teigė, kad jis buvo nepagrįstai pradėtas ir kai kurie veiksmai (krata) buvo atlikti neteisėtai. Tačiau kaip matyti iš tolimesnio šalių ginčo sprendimo, 2014 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ginčo staklės ir kitas turtas yra BUAB „RVN“ nuosavybė ir išreikalautina iš P. V. ir R. V. neteisėto valdymo. Vadinasi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, kilus verslininkų ginčui dėl pasisavinto didelės vertės turto.

73Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007), tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012).

74Aplinkybė, kad 2013 m. ieškovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesudaro pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai ieškovų atžvilgiu buvo savaime neteisėti, teismui nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

75Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Pietų terminalas“ atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, įtarimai nebuvo reiškiami, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis asmuo turi subjektinę reikalavimo teisę pripažinti pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu neteisėtais.

76Dėl kardomosios priemonės teisėtumo

77Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, ieškovui P. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Visus savo ieškininius reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą dėl žalos, padarytos kardomosios priemonės pritaikymu, atlyginimo, ieškovas iš esmės grindžia ikiteisminio tyrimo nutraukimu, kuris anot ieškovo reiškia, jog nebuvo pagrindo taikyti ieškovo atžvilgiu ir jokių baudžiamojo proceso įstatymuose numatytų prievartos priemonių. Šis ieškovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neatitinkantis LR CK 6.272 str. aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomąją priemonę būtų buvę įvykdyti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo minimų procesinių prievartos priemonių neteisėtumo. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirtas pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras, siekiant užtikrinti P. V. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo duomenų, kad P. V. kviečiamas atvykti tam tikru laiku pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną, ne visada atvykdavo, neatsakydavo į telefoninius skambučius, nepranešdavo apie neatvykimo priežastis ir tai yra viena iš priežasčių dėl ko užsitęsė ikiteisminis tyrimas bei atsižvelgiant į tai ir buvo paskirta ši kardomoji priemonė, nepaskyrus šios švelniausios kardomosios priemonės ateityje nebūtų galimybės užtikrinti netrukdomą procesą.

78Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų taikant kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas.

79Dėl daiktų saugojimo

80BPK 92 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

81Kaip matyti iš 2013-05-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00358-10, UAB „Pietų terminalas“ gamybinėse patalpose esantys daiktai - krautuvas „Toyota“, frezų galandinimo staklės, keturpusio obliavimo staklės „Weinig“, medienos pjovimo (skersavimo) staklės, išilginio pjovimo staklės „Foma RGZ-1-450“, peilių suleidimo įrenginys „Weinig“, dulkių nusodintuvas, 40 vnt. šviestuvų ir pakeliami vartai grąžinti jų teisėtiems savininkams, o kadangi dėl daiktų priklausomybės kilęs ginčas, pasiūlyta ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Ieškovė prašo priteisti 10 000 eurų už laikotarpį kai daiktai, kaip daiktiniai įrodymai valstybės pareigūnų 2010-10-20 palikti saugoti jų radimo vietoje iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo Kauno apygardos teismo 2013-08-16 nutartimi. Ieškovės paskaičiavimu, saugojimo kaštai sudaro ieškovės mėnesinį atlyginimą, kuris yra viena minimali mėnesinė alga. Laikotarpiu nuo2013-08-16 iki 2017-08-30 saugojimo išlaidos sudaro 15 985 Eur (t. 5 b.l. 143), kuriuos ir prašo iš valstybės priteisti.

82Kaip konstatuojama įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-564-236/2017, ikiteisminio tyrimo objektu buvę daiktai ieškovės patalpose buvo laikomi ne pareigūnų valia. Šioje byloje nustatyta, kad, ieškovės teigimu, daiktai nuosavybės teise priklausė ieškovei arba P. V. ir ji nesutiko tų daiktų atiduoti bankrutuojančiai UAB „RVN“. Be to, antstolis G. Salickas 2015-09-18 negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nes skolininkas pateikė informaciją, kad visos užfiksuotos staklės priklauso fiziniam asmeniui, o mediena priklauso UAB „Pietų terminalas“, todėl antstoliui nepakako duomenų identifikuoti perduotinus daiktus. Dėl to ieškovės argumentai, kad ieškovė buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų priversta neatlygintinai saugoti daiktus patalpose, neatitiko tikrovės. Minėto teismo nuomone, BPK 92 straipsnio 4 dalis, pasirašytas pakvitavimas saugoti stakles iki tyrimo pabaigos, nereiškė, kad stakles reikėjo saugoti būtent tose patalpose, kur jos buvo surastos, stakles buvo galima pergabenti į kitas patalpas arba sudėti kompaktiškai toje patalpoje, kurią buvo ketinama nuomoti. Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje ir dar kartą įrodinėti nereikia.

83Ieškovė už daiktų saugojimą prašo priteisti jai kas mėnesį minimalią mėnesinę algą, nes jos nuomone, yra tokios saugojimo kainos, tai buvo darbas, kurį ji atliko. Tačiau kaip matyti iš VSDFV Marijampolės skyriaus duomenų, laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2012-07-31 R. V. buvo UAB „Pietų terminalas“ darbuotoja ir gavo darbo užmokestį apie 400 Lt kas mėnesį, vėliau po 250 Lt o vėliau 237 Lt, 218,18 Lt, 2011-06-01-iki 2011-06-30, 2012 m. o 400 Lt, o nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. – dirbdama UAB „Pietų saulė“ gavo po 41,25 Eur, 71,62 Eur per mėnesį. Nuo 2016 m. gauna išmokas iš Sodros po 116,30 Eur per mėnesį.

84Tuo tarpu minimali mėnesinė alga 2010 m. buvo 800 Lt, 1000 Lt, pastaruoju metu 380 Eur, nuo 2018-01-01 – 400 Eur. Taigi akivaizdu, kad visu minimu laikotarpiu ieškovė dirbo už žymiai mažesnę, nei minimalią algą, todėl reikalavimas priteisti iš valstybės minimalią algą už daiktų saugojimą yra nepagrįstas jokiai įrodymais. Be to, prašoma priteisti žala neįrodyta, su R. V. darbo sutartis dėl daiktų saugojimo sudaryta nebuvo, tad valstybė mokėti kas mėnesį minimalią mėnesinę algą neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog pastaruoju metu BUAB „ RVN“ nesant galimybės įvykdyti sprendimą, priteistus daiktus nurašė ir reikalauja jų vertės pinigais. Taigi daiktai liko UAB „Pietų terminalas“ ar P. V. nuosavybe (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 1, b.l. 2, t.2, b.l. 121-123, t.5, b.l. 18-20, civilinė byla Nr. 2A-1343-555/2014, nagrinėta Marijampolės rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, civilinė byla Nr. eA2-1063-570/2016 dėl proceso atnaujinimo, nagrinėta Marijampolės rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme).

85Net ir priėmus teismo sprendimą dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, antstoliai negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, nes „skolininkas pateikė informaciją, kad visos užfiksuotos staklės priklauso fiziniam asmeniui, o mediena priklauso UAB „Pietų terminalas“. Todėl antstoliui nepakako duomenų identifikuoti perduotinus daiktus.

86Taigi pati R. V. ir R. V. nesiėmė aktyvių veiksmų bei neieškojo būdų kaip spręsti situaciją perduoti daiktus, teismo sprendimu nustačius kad daiktai turi būti perduoti jų savininkui. Todėl reikalavimas dėl išlaidų už daiktų saugojimą atmestinas.

87Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

88Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nors, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nėra būtinybės pasisakyti, teismas pažymi, kad ieškovų nurodyta turtinė ir neturtinė žala yra nepagrįsta.

89Ieškovas prašo priteisti iš valstybės turtinę žalą už nusavintą jo turtą - pakrovėją (krautuvą) „Toyota“ 1158,80 Eur vertės, išilginio pjovimo stakles – 1158, 50 Eur vertės, keturpusio obliavimo stakles „Weinig“ Nr. 833 3099, 2896 eur vertės, medžio pjovimo(skersavimo) stakles 250 Eur vertės. Be to, jis patyrė 930, 26 Eur žalos dėl antstolės S.Žukaitienės priimto patvarkymo vykdomoje byloje, 479 Eur civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo. Be to, patyrė 200 Eur kelionės išlaidų vykstant į apklausas, akistatas, teismą.

90Tačiau kaip jau nustatyta anksčiau nurodytu teismo sprendimu, šie daiktai yra pripažinti BUAB „RVN“ nuosavybe civilinio proceso tvarka, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimais, būtent viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai buvo reikalaujama iš P. V. jų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, tačiau jų nesant, klausimą paliko atvirą, jį perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat atmestinas reikalavimas priteisti 930, 26 Eur žalą dėl antstolės patvarkymo, civilinėje byloje sumokėtą žyminį mokestį ir kelionės išlaidas vykstant į apklausas, akistatą, teismą, kadangi nėra jokių duomenų, kad antstolės veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, o žyminis mokestis ar kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu priteisiamos toje byloje, kurioje jos ir susidarė.

91Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, išlaidos, susijusios su vykimu į apklausas, teismą ar pan. negali būti priteisiamos iš valstybės, tai yra pačių šalių turėtos išlaidos, kurių valstybė neturi pareigos atlyginti.

92R. V. prašo priteisti 470 Eur už ikiteisminio tyrimo pareigūnų po ekspertizės sugrąžintą sugadintą kompiuterį ASUS Z52HJ (ikiteisminio tyrimo byla t. 7 b.l. 42), kuris grąžintas 2013-05-13 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 7 b.l. 58-71), kurio vertę nurodo be nusidėvėjimo, t.y. reikalauja priteisti iš valstybės jo kainą, už kokią teigia jį įsigiję, tačiau nepateikia įrodymų, už kokią kainą jis įsigytas (nepateikia pirkimo pardavimo sutarties, ar sąskaitos, kt. įsigijimą patvirtinančių įrodymų) neaišku, kiek metų jis buvo naudotas, be to nepateikta jokių įrodymų, kad kompiuteris po ekspertizės sugrąžintas neveikiantis ir informacija ištrinta. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. atsiimant kompiuterį, R. V. jokių pretenzijų dėl jo nereiškė. Todėl kaip neįrodytas ieškinys šioje dalyje atmestinas.

93Spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad turi būti nustatyti ne bet kokie ieškovų moraliniai išgyvenimai, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o tik tokie negatyvūs moralinio pobūdžio reiškiniai, kuriuos sukelia neteisėti pareigūnų veiksmai. Ieškovų argumentai, kad baudžiamojo proceso, kuris, kaip nustatyta, pradėtas pagrįstai, veiksmai turėjo esminę reikšmę jų darbui, sveikatai, verslo sužlugdymui, iš esmės daugiau atspindi jų galimus turtinius praradimus, bet ne sunkius dvasinius išgyvenimus. Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, ieškovai, atlikę veiksmus, dėl kurių ikiteisminio tyrimo stadijoje jie buvo pagrįstai įtariami padarę nusikalstamą veiką, prisiima riziką dėl jiems galinčių kilti neigiamų išgyvenimų pradėjus ikiteisminį tyrimą.

94Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų ieškovams įteikimas galėjo sukelti ieškovams dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir įtampą. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingais specialistais, kurie sugebėtų įvertinti, koks stiprus yra emocinis stresas ir kaip jis paveikė ieškovų dvasinę būseną, sveikatą. Tokių medicininių išvadų byloje nėra. Nėra aišku, nuo kada ieškovė susirgo hipertenzija, depresija, nes teismui pasiūlius tokių įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovų pateiktas emocinės būklės apibudinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmė pripažinti.

95UAB „Pietų terminalas“ prašo priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio tyrimo patirtą žalą - verslo reputacijai - 10 000 eurų; dėl negautų pajamų už patalpų nuomą nuo 2013-08-17 iki 2017-03-17 - 43 mėnesiai po 1 303, 30 eurų žalą iš viso 5 641, 90 Eur ir 2 165,76 Eur plius 5 procentai metinių palūkanų nuo 2013-10-09 už patalpų pagerinimus, kurie trečiajam asmeniui neatiteko; už medieną ir stakles 21296,44 eurų; atstovavimo išlaidos 1740,04 eurų. Kadangi minėtos uždarosios akcinės bendrovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, todėl ikiteisminio pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmais padarytos žalos ir negalėjo atsirasti, todėl jos atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pasisako dėl negautų pajamų už patalpose paliktus saugoti daiktus, patalpų pagerinimus ir atstovavimo išlaidų priteisimą.

96Kaip nustatyta įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2448-638/2016, kuris paliktas nepakeistas 2017 m. spalio 17 d., Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-564-236/2017, UAB „Pietų terminalas“ minėtoje civilinėje byloje prašė priteisti iš valstybės žalą už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2013-08-16, t. y. už 34 mėnesius, skaičiuojant po 4 500 Lt per mėnesį nuo tada, kai pareigūnai paliko jai saugoti ginčo daiktus, kas jai padarė 153 000 Lt (44 311, 86 Eur) nuostolių. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo priteisti nuostolius už patalpų nuomą kitu laikotarpiu, t.y. nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2013-08-17 iki 2017-03-17 - 43 mėnesiai po 1 303, 30 eurų žalą iš viso 56 041,90 eurų ir 2 165,76 Eur plius 5 procentai metinių palūkanų nuo 2013-10-09 už patalpų pagerinimus, kurie trečiajam asmeniui neatiteko. Tačiau ir šioje byloje trečiasis asmuo neįrodė jokių aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu būtų turėjusi realių klientų, kurie ginčo laikotarpiu būtų sutikę nuomotis patalpas ir mokėti nustatytą (ar mažesnę) kainą. Be to, nutraukus ikiteisminį tyrimą, jame aiškiai pasakyta, kad daiktai grąžintini jų teisėtiems savininkams, o kilus ginčui dėl jų priklausomybės pasiūlyta ginčą spręsti civiline tvarka. Taigi UAB „Pietų terminalas“ neturėjo pareigos šių daiktų saugoti, laikant juos užėmus visas gamybines patalpas. O jei vadovė R. V. su ieškovu P. V. daiktų net ir priėmus teismo sprendimą neatidavė savininkui BUAB „RVN“, teigdami, kad jie minėtam juridiniam asmeniui nepriklauso, turi teisę nuostolių (ar nuomos mokesčio) atlyginimo reikalauti būtent iš daiktų savininko BUAB „RVN“, o ne valstybės. Todėl minėti reikalavimai kaip neįrodyti atmestini. Trečiasis asmuo reikalavo priteisti 1740,04 eurų atstovavimo išlaidos.

97Išlaidos už advokato teisines paslaugas baudžiamajame procese gali būti priteisiamos civilinio proceso tvarka, kaip patirti nuostoliai, tačiau tarp šių nuostolių ir neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys, t. y. kad būtent neteisėtų veiksmų pasekoje atsirado šie nuostoliai (2016 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-972-601/2016)

98Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad šios išlaidos yra patirtos baudžiamajame procese, kaip patvirtino pats trečiasis asmuo tai yra civilinėje byloje patirtos atstovavimo išlaidos, be to, UAB „Pietų terminalas“ atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas, todėl jos priteistos iš minėto asmens. Šios išlaidos nėra priežastiniame ryšyje su ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teisėtų neteisėtais veiksmais, todėl iš valstybės negali būti išieškomos. Be to, valstybės neturi pareigos atlyginti ne tik šių išlaidų, bet ir išlaidų už medieną, stakles, nes jie egzistuoja natūroje, jų priklausomybės klausimai yra išspręsti, todėl teismo sprendimai privalo būti vykdomi.

99Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų neteisėtumas neįrodytas, todėl valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovų nurodomos turtinės ir neturtinės žalos (2017 m. vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017)

100Dėl bylinėjimosi išlaidų

101Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo neteisėto administracinės nuobaudos - arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Be to, ieškovams buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinį, iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

102Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas.

103Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu - 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

104ieškovų R. V. ir P. V. ieškinius bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Pietų terminalas“ reikalavimus atmesti.

105Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo teisėja Rūta... 2. sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovei advokato padėjėjai V. K.... 4. ieškovui P. V. ir jo atstovei advokatei D. I. Vinklerytei... 5. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės... 6. atsakovės Lietuvos Respublikos atstovams Lietuvos Respublikos generalinės... 7. atsakovės atstovui Policijos departamentui prie VRM bei trečiajam asmeniui be... 8. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 9. Teismas... 10. ieškovė R. V. prašo priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio tyrimo... 11. Ieškovės paskaičiavimu, saugojimo kaštai sudaro ieškovės mėnesinį... 12. Be to ieškovė prašo priteisti dėl ikiteisminio tyrimo susidariusių 153 Eur... 13. Trys kelionės į Kauno apygardos teismą, kai buvo nagrinėjami skundai dėl... 14. Ieškiniu prašė priteisti dėl antstolio A.Auglio veiksmų padarytą 2625, 51... 15. Taip ilgai atliekamas ikiteisminis tyrimas jai sukėlė didelius dvasinius... 16. Būtina įvertinti ir tai, kad ji buvo kaltinama dėl kelių nusikaltimų, tarp... 17. Ieškovas P. V. prašo priteisti iš valstybės 7072,26 Eur turtinei ir 10 000... 18. Ikiteisminis tyrimas buvo apskųstas 2012-07-10, tačiau Lazdijų rajono... 19. Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ savarankiškais reikalavimais... 20. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su... 21. BPK 166 str.1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą,... 22. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo, teismai... 23. Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-11-23 nutarimu... 24. 2012-11-26 Ieškovas P. V. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu... 25. Taigi, dėl ikiteisminio tyrimo trukmės jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio turimo metu ieškovai neatvykdavo į... 27. Šiuo atveju, krata 2010-10-20 UAB „Pietų terminalas“ patalpose buvo... 28. 2011-06-22 kratos teisėtumą M. V. priklausančioje sodyboje, taip pat... 29. Todėl ieškovės argumentai, jog kratos buvo atliktos neteisėtai yra... 30. Be to, dėl 2011-06-22 kratos M. V. sodyboje taikymo sukeltų padarinių... 31. Šiuo atveju pareigūnų veiksmai yra numatyti baudžiamojo proceso įstatyme,... 32. Ieškovė žalą dėl daiktų saugojimo sieja su minimaliu mėnesiniu... 33. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu yra nustatyta, jog UAB... 34. Atsakovės atstovė Policijos departamentas prie VRM ir trečiasis asmuo... 35. Nei Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartyje, nei Kauno... 36. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime... 37. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų BUAB „RVN“ atsiliepimo... 38. Ieškinys atmestinas.... 39. Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro... 40. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl... 41. Ieškovai ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Pietų... 42. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti ikiteisminio tyrimo, prokuratūros... 43. neteisėtas nuteisimas, ... 44. neteisėtas suėmimas, kardomosios priemonės taikymo tvarka, ... 45. neteisėtas sulaikymas, ... 46. neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas... 47. neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. ... 48. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas... 49. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo... 50. CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 51. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civilinės atsakomybės... 52. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos... 53. Taigi gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo... 54. Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad... 55. Negalima nepaminėti, jog ginčas dėl nurodytų daiktų priklausomybės buvo... 56. Ieškovai teigia, kad ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo pradėtas... 57. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad... 58. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 59. Lietuvos Aukščiausias teismas akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas turi būti... 60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „RVN“ iškėlus bankroto bylą ir... 61. Tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovė R. V., bankroto administratorius... 62. Kaip matyti iš tolesnių veiksmų ir anksčiau paminėto teismo sprendimo,... 63. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu buvo nustatytos galimai... 64. Be to, baudžiamojo persekiojimo teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo... 65. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams P. V. ir R. V. žalos atsiradimą lėmė ir... 66. Konvencijos, ratifikuotos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, 6... 67. Asmens teisė į kiek įmanoma trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų... 68. Proceso delsimu gali būti pripažintas toks proceso laikotarpis, per kurį... 69. Ginčo atveju, teismas pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė... 70. Tačiau ikiteisminio tyrimo eiga, įvertinus jos sudėtingumą dėl didelės... 71. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nenustatyta, kad ikiteisminį tyrimą... 72. Pažymėtina, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad... 73. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl... 74. Aplinkybė, kad 2013 m. ieškovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas,... 75. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Pietų terminalas“... 76. Dėl kardomosios priemonės teisėtumo... 77. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, ieškovui P. V.... 78. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo... 79. Dėl daiktų saugojimo ... 80. BPK 92 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo... 81. Kaip matyti iš 2013-05-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.... 82. Kaip konstatuojama įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio... 83. Ieškovė už daiktų saugojimą prašo priteisti jai kas mėnesį minimalią... 84. Tuo tarpu minimali mėnesinė alga 2010 m. buvo 800 Lt, 1000 Lt, pastaruoju... 85. Net ir priėmus teismo sprendimą dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo... 86. Taigi pati R. V. ir R. V. nesiėmė aktyvių veiksmų bei neieškojo būdų... 87. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 88. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai asmens patirtos dėl... 89. Ieškovas prašo priteisti iš valstybės turtinę žalą už nusavintą jo... 90. Tačiau kaip jau nustatyta anksčiau nurodytu teismo sprendimu, šie daiktai... 91. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nėra pripažinti... 92. R. V. prašo priteisti 470 Eur už ikiteisminio tyrimo pareigūnų po... 93. Spręsdama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad turi būti... 94. Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų... 95. UAB „Pietų terminalas“ prašo priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio... 96. Kaip nustatyta įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo... 97. Išlaidos už advokato teisines paslaugas baudžiamajame procese gali būti... 98. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad šios išlaidos yra patirtos... 99. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada,... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 101. Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šalys... 102. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas... 103. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu - 270 straipsniu,... 104. ieškovų R. V. ir P. V. ieškinius bei trečiojo asmens su savarankiškais... 105. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...