Byla 2-13651-775/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Liuks“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nekilnojamo turto kadastro ir registro byloje Nr. 20/62305 aprašytas statinys esantis J. Gruodžio g. 19, Kaune, pavadinimu „Atraminė sienutė“, buvo pripažintas tinkamu naudoti 1996 12 10 individualaus statinio priėmimo tinkamu naudoti aktu.

3Pareiškimas atsisakytinas priimti.

4Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

5Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu teisiškai įregistruoti atraminę sienutę, t.y. kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teisę įregistruoti minėtą statinį nekilnojamojo turto registre. 2010 11 12 VĮ Registrų centro Kauno filialo ir 2011 01 06 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimais pareiškėjo prašymas įregistruoti atraminę sienelę ir daiktines teises į ją netenkintas ( b.l. 21 ), nes individualaus priėmimo naudoti akte nenurodytas statinio plotas, indeksas ir kiti identifikuojantys duomenys.

6Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai to paties straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto objektų formavimas ir jų registracijos tvarka nekilnojamojo turto registre yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Ta aplinkybė, kad atitinkamos institucijos atsisako atlikti statybos užbaigimo procedūrą ar registruoti statinį ir daiktines teises į jį, nėra teisinis pagrindas juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Jei pareiškėjas mano, jog nekilnojamojo turto centrinis registratorius nepagrįstai atsisako įregistruoti atraminę sienelę arba yra netinkamai surašytas individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, šių viešojo administravimo subjektų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikytina, jog pareiškėjas atraminės sienelės priėmimo naudoti ir įregistravimo klausimą turėtų spręsti kreipdamasis į administracinį teismą įstatymo nustatyta tvarka, o aplinkybė, kad tai yra ta pati atraminė sienutė turėtų būti įrodinėjimo dalykas minėtoje administracinėje byloje.

7Teismas pažymi, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje administracinėje ar civilinėje byloje. Tokie faktai gali būti vertinami kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant tam tikrą bylą, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; „Teismų praktika“23, 2005).

8Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo nustatyti ne juridiškai reikšmingą, o įrodomąjį faktą, laikytina, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9Vadovaudamasi LR CPK 290-291 str.,137 str. 2d. 1p.,

Nutarė

10Atsisakyti priimti UAB „Liuks“ pareiškimą (2011 06 22 Nr. 10944) ir, nutarčiai įsitesėjus, grąžinti jį pareiškėjui.

11Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai