Byla 2-2497-528/2011

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Jūratei Rudnickytei, dalyvaujant pareiškėjai M. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 10 28 pažymėjimas Nr.3R-30/2010 priklauso S. P., J. d., gimusiai 1908 m.; kad politinės kalinės S. P., g. 1908 m., kalinimo metu nuo 1951 m. lapkričio 19d. iki 1953 m. balandžio mėnesio jos nepilnametė dukra M. P. (M.), g. ( - ), a.k( - ) negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) (b.l.20-22).

3Pareiškėja paaiškino, kad: su tėvais ji gyveno ( - ) kaime, buvo vienintelis savo tėvų vaikas, bet turėjo brolį ir seserį iš tėvo pirmosios santuokos; 1950 m., kai jai buvo 5 metai, jos tėvas buvo nuteistas už tai, kad nuo savo žemės, kuri tada buvo laikoma kolūkio žeme, paėmė keletą pėdų rugių ir juos iškūlė; po tėvo suėmimo su mama liko dviese, gyveno skurdžiai, nes mama sirgo deformuojančiu artritu, buvo invalidė, negalėjo dirbti; dar po metų mama gavo šaukimą į ( - ) teismą; kaimynai nuvežė mamą į teismą, o ji liko kaimynų namuose, tačiau iš ( - ) mama su kaimynais negrįžo; sekančią dieną kaimynų dukra ją nuvedė į netolimą ( - ) kaimą, pas tėvo pirmos santuokos sūnų E. P. ir paliko ją ten; tuomet ji nesuprato kodėl nėra jos tėvų, girdėjo pokalbius apie teismus, kažkokią bylą, bet niekas nieko jai neaiškino; tuomet ji nesuprato kodėl brolienė, išeidama dirbti, liepdavo žiūrėti pro langą, o pamačius nepažįstamus žmones pasislėpti ir neatidaryti durų; 1952 m. ji pradėjo lankyti ( - ) kaime esančios Antanaičių pradinės mokyklos iš karto antrą klasę, nes mokėjo skaityti, o vėliau tą mokyklą ir baigė; jau vėliau mama jai kartą sakė, jog jeigu būtų ją suradę, būtų išvežę į vaikų namus; iškalėjusi vienus metus Šilutės kalėjime, mama buvo ištremta į L. A. miestą; kadangi mama buvo invalidė, visiškai negalėjo dirbti, tai ( - ) ji buvo niekam nereikalinga, jos niekur negalėjo įdarbinti ir nežinia kaip, bet mama pėsčia grįžo į Lietuvą, turėdama vienintelį dokumentą „spravką“, kuri pateikta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui; mamai grįžus 1952 m. žiemą, jos abi glaudėsi pas tą patį tėvo pirmos santuokos sūnų E. P., o 1953 m. balandį, po Stalino mirties, dviese sugrįžo į ( - ) esančius savo namus, kurie buvo konfiskuoti, nes mama buvo išbuožinta ir nuteista su viso turto konfiskavimu, stovėjo užkaltais langais ir durimis; buvo baisus skurdas, jos neturėjo ką valgyti, nes mama dirbti negalėjo, o ji rinkdavo rūgštynes, kad kaimynės duotų bent truputį duonos ir pieno, nes tėvo pirmos santuokos vaikai E. P. ir J. P. V. patys buvo neturtingi ir tik kažkiek padėjo, nes kitaip jos su mama būtų mirę badu; tai, kad ir mamai grįžus jos gyveno slapta, ji nesuprato, tik vėliau jai apie tai papasakojo; 1953 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį iš kalėjimo grįžo tėvas, pasidarė truputį lengviau gyventi; savo namuose ji negyveno nuo mamos suėmimo 1951 ( - ), o į namus grįžo su mama 1953 m. balandžio mėnesį; mama mirė 1967 m., tėvas mirė 1980 m.; apie tėvų nuteisimą ir tuos įvykius tėvai nenorėjo kalbėti, tai buvo laikoma negarbinga, jai buvo pasakyta ir ji žinojo, kad tėvas sėdėjo kalėjime už vagystę, mama už mokesčių nesumokėjimą, o ( - ) kaime jie vieninteliai buvo išbuožinti; tik iš knygos „Kaišiadoriečių kančių keliai“ ji sužinojo, jog jos tėvas yra įrašytas kaip politinis kalinys, todėl tik tada ir kreipėsi į archyvus, o Kauno apskrities archyve rado mamos ir tėvo bylas; jos mamos tėvo vardas buvo J., o tėvo tėvas Js.; kai teisė tėvą, teisingai parašė, jog jis Js., o kodėl teisiant mamą nuosprendyje buvo parašyta Js., ji nežino, galbūt per klaidą ar neapsižiūrėjimą, o po to pagal tą įrašą ėjo visi dokumentai, nors išbuožinimo dokumente buvo S. P., J., ir Vilniaus archyve rado dokumentus, kad mama yra J. dukra; ( - ) kaime buvo dar kažkoks P., bet jo žmona buvo V., o S. P. buvo tik jos mama; kadangi mamos kalinimo metu nuo 1951 ( - ) iki 1953 m. balandžio mėnesio ji buvo nepilnametė ir negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) kaime, ( - ) apskrityje, tai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tremtinio teisinio statuso suteikimo tikslu.

4Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo šaukimu (b.l.47). 2011 01 05 teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.49). Atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 09 28 pažymėjimas Nr.3R-30/2010 įrodo, kad pareiškėjos mama S. P. buvo neteisėtai represuota ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1951 ( - ) iki 1952 ( - ), o pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l.33).

5Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno teritorinis skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta teismo šaukimu (b.l.48). Atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, jog prašo priimti sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo nuožiūra (b.l.35).

6Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7Iš byloje pateikto 2010 09 29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimo Nr.3R-30/2010 matyti, kad: S. P., Juozo, gim. 1909 m., gyvenusi ( - ) r. ( - ) k., buvo neteisėtai represuota ir ( - ) rajono liaudies teismo 1952 01 05 nuosprendžiu pripažinta kalta pagal RTFSR BK 60 str. 2d., 61 str. 3d. ir, subendrinus bausmes, nuteista pagal RTFSR BK 61 str. 3d. laisvės atėmimu vieneriems metams su viso turto konfiskavimu ir nutrėmimu už Lietuvos ribų dvejiems metams; laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1951 11 19; paleista 1952 11 19 iš Šilutės kalėjimo; nuo 1952 11 19 buvo tremtyje Latvijos TSR ( - ) mieste; duomenų apie paleidimą iš tremties nėra; pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnį ji yra nekalta Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jos pilietinės teisės (b.l.10). Kauno apskrities archyvo pažymoje dėl A. ir S. P. Nr.(10.6) V10-1991 nurodyta, jog: ( - ) apskrities DŽDT VK dokumentų fonde, 1951 07 13 vykdomojo komiteto posėdžio protokole Nr.22 įrašyta, kad buvo svarstytas buožinių ūkių patvirtinimas ir nuspręsta patvirtinti buožinių ūkių sąrašą, kuriame įrašytas P. A., Js., o tame pačiame dokumentų fonde 1952 03 29 vykdomojo komiteto sprendime Nr.141 „Dėl žemės ūkio mokesčio nurašymo buožiniams ūkiams už 1950-1951 m./m., kurie yra nuteisti ir išbėgę iš rajono ribų“ įrašyta P. S., J., nuteista 1951 m.; ( - ) rajono DŽDT VK finansų skyriaus dokumentų fonde 1949-1953 metų piliečių konfiskuoto turto aprašymo ir įkainojimo byloje yra ( - ) rajono liaudies teismo 1952 01 10 vykdomasis raštas, kuriame nurodyta, kad P. S., d. Js., pripažinti kalta ir nubausti su viso turto konfiskavimu, o toje pačioje byloje yra P. S. turto aprašymo ir perdavimo P. V., A., aktas; ( - ) rajono ( - ) apylinkės LDT VK dokumentų fonde 1949-1951 metų ( - ) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas P. A., Js., ūkis, knygos skiltyje „Darbovietė ir einamos pareigos“ įrašyta „kalėjime“; 1952-1953 metų ( - ) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas „Aušros“ kolūkio narės P. S., Jono, ūkis, pastatų skiltyje įrašų nėra; 1955-1957 metų ( - ) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas P. A., Js, ūkis, skiltyje „Pastatai, esantieji ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašai perbraukti (b.l.5). 1952 01 05 Kauno srities ( - ) rajono Liaudies Teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.3 P. S., Js, gimusi 1908 m. ( - ) k., ( - ) apyl., ( - ) r., buvo pripažinta kalta pagal RTFSR BK 60 str. 2d. ir 61 str. 3d., o subendrinus bausmes nuteista pagal RTFSR BK 61 str. 3d. laisvės atėmimu vieneriems metams su viso turto konfiskavimu ir nutrėmimu už Lietuvos ribų dvejiems metams (b.l.6). 1950 08 22 ( - ) rajono Liaudies Teismo nuosprendžiu P. A., Js., gimęs 1898 m., pripažintas kaltu pagal 1949 06 04 Įsako dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybinio ir visuomeninio turto grobimą 3 str. ir nubaustas 6 metams įkalinti pataisos darbų stovykloje, kurį LTSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisminė kolegija 1950 09 29 nutartimi paliko galioti (b.l.7-9). Iš byloje pateiktų gimimo, santuokos liudijimų, Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr.(P1-8508) P2-8227 matyti, kad pareiškėjos tėvai buvo A. P., Js., gimęs 1898 m., ir S. P., J., gimusi 1908 m. (b.l.12,13,38-40). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2010 10 22 rašte pareiškėjai Nr.36R-t-121 nurodė, jog pareiškėjos mama buvo politinė kalinė, tačiau nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimui pareiškėjai reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl šeimos negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje motinos įkalinimo metu (b.l.11).

8Kaip matyti iš bylos dokumentų, teisę nustatančiame dokumente S. P., gimusios 1908 m., tėvo vardas nurodytas Js., o civilinės būklės dokumentuose – J.. Pareiškėja nurodo, jog tai galėjo būti klaida, juolab, kad jų kaime kitos S. P. nebuvo, tik jos mama, kurios tėvas buvo J.. Iš liudininkių A. S. bei I. M. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, matyti, jog ( - ) kaime P., juolab, kitos S. P., nebuvo, todėl tikėtina, kad 1952 01 05 ( - ) rajono liaudies teismo nuosprendyje buvo apsirikta dėl S. P. tėvavardžio ir jis nurodytas toks pat kaip ir prieš tai tame pačiame teisme nuteisto jos vyro - A. P. tėvavardis, tai yra J.. Taip pat pažymėtina, kad nors teisę nustatančiame dokumente S. P. tėvavardis nesutampa su pareiškėjos gimimo liudijime nurodytu jos mamos tėvavardžiu, tačiau atitinka kiti duomenys - nurodyti mamos gimimo metai, vardas, pavardė, jos turimo vaiko amžius, atitinkantis tuometinį pareiškėjos amžių, kaimo pavadinimas, kuriame prieš nuteisimą gyveno pareiškėjos tėvai (CPK 177, 178, 185 str., b.l.5-10,1238-40). Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų A. S. ir I. M. nuoseklius parodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta jos motina S. P., J., ir 2010 09 28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjime Nr.3R-30/2010 nurodyta S. P., Js. d., gimusi 1908 m., yra vienas ir tas pats asmuo, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2010 09 28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas Nr.3R-30/2010, kuriame nurodyta S. P., Js. d., gimusi 1908 m., priklauso pareiškėjos mamai S. P., J., mirusiai 1967 m. (CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 1p.).

9Tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2d. 3p.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus bei liudytojų A. S. ir I. M. parodymus, darytina išvada, jog pareiškėja M. M. (buvusi P.) jos mamos S. P., gimusios 1908 m., įkalinimo metu nuo 1951 11 19 iki 1953 m. balandžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) apskrityje, ( - ) k., ji slapstėsi, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja M. M. savo mamos S. P., g. 1908 m., įkalinimo metu nuo 1951 11 19 iki 1953 m. balandžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) apskrityje, ( - ) kaime (CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 4p.).

10Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu.

11Iš pareiškėjos M. M. valstybei priteistinos 36,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 42 str. 4d., 79 str., 88 str. 1d. 3p., 96 str., 443 str. 6d.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., 443 str., 448 str. 1d.,

Nutarė

13Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 10 28 pažymėjimas Nr.3R-30/2010, kuriame nurodyta S. P., Js. d., gimusi 1908 m., priklauso pareiškėjos M. M., a.k( - ) mamai S. P., J. d., gimusiai 1908 m.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M., a.k( - ) savo mamos S. P., g. 1908 m., įkalinimo metu nuo 1951 11 19 iki 1953 m. balandžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) apskrityje, ( - ) kaime.

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu.

17Priteisti iš pareiškėjos M. M., a.k( - ) gyv. ( - ), valstybei 36,95 Lt (trisdešimt šešių litų 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.