Byla I-611-739/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjui T. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Mūsų amatai“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–5) ir skundu dėl skundo trūkumų pašalinimo (b. l. 14–16) (abu šie procesiniai dokumentai laikytini vienu skundu ir toliau vadinami skundu) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 10 800 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 neturtinei žalai atlyginti.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. liepos 3 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose, kur dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesaugių darbo sąlygų buvo sutrikdyta jo sveikata – jis susirgo ( - ) (toliau – ir ( - )), pasekmes sveikatai jis jaučia iki šiol. Jam atvykus į Marijampolės PN ir peršvietus jo plaučius, buvo nustatyta, kad ( - ) sveiki. Po to, kai jis 1 metus ir 2 mėn. išdirbo jam suteiktą darbą Marijampolės PN Metalo liejimo ceche, jis susirgo ( - ), nuo kurios, kaip patvirtino medikai, jis vos nemirė. Kai jam buvo nustatyta ( - ), jį spec. etapu išvežė į ( - ) ligoninės ( - ) skyrių, kuriame jis gydėsi 3 mėnesius, po to išėjo į laisvę. Laisvėje jam teko toliau gydytis, pablogėjus imuninei sistemai po 2 metų ir 3 mėnesių gydymo jam nustatyta ( - ), taip pat išsivystė ( - ). Jis šiek tiek pasigydė, nes jam buvo atliekamas eksperimentinis medikamentinis gydymas. Teigė, kad Marijampolės PN savo veiksmais jam suteikė darbo sąlygas, neatitinkančias saugumo reikalavimų, nuo to jis neteko 40 proc. darbingumo ir gauna invalidumą. Nuo susirgimo yra tik eksperimentiniai vaistai. Be to, Marijampolės PN gyvenimo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Kameros buvo mažos, jose gyveno 24 nuteistieji, koridoriai purvini, tamsūs, šalti, drėgni, drėgmė taip pat prisidėjo prie jo susirgimo. Nurodė, kad dėl Marijampolės PN netinkamų kalinimo sąlygų ir nesaugaus darbo jis nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2015 m. spalio 9 d. gydėsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. – ( - ) ligoninės skyriuje, nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. vasario 14 d. – ( - ) ligoninėje, nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 6 d. – ( - ) ligoninėje, nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. kovo 26 d. pastarojoje ligoninėje kasdien jis gydėsi ir ambulatoriškai, be to, kasdien važinėjo į Marijampolės polikliniką vaistų. Pareiškėjas nurodė, kad jis dėl Marijampolės PN suteiktų netinkamų kalinimo sąlygų, nesaugaus darbo ir susargdinimo patyrė neturtinę ir turtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovės. Neturtinę žalą pareiškėjas apibrėžė kaip dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinį sukrėtimą. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 20 000 Eur suma. Turtine žala pareiškėjas įvardino negautas pajamas, kadangi jis dėl Marijampolės PN kaltės nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2018 m. kovo 26 d. gydėsi ir negalėjo dirbti bei gauti mėnesines pajamas. Turtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 800 Eur suma, kuri apskaičiuota 1 minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) padauginus iš sirgtų mėnesių skaičiaus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus. Be to, nurodė, kad jam darbo metu turėjo duoti atsargines priemones – skydelį ir respiratorių, tačiau jos nebuvo duodamos, nors pareiškėjas prašydavo, kad duotų, dėl to jis prisikvėpavo dulkių. Be to, metalas (apie 1300 laipsnių) būdavo per metro atstumą nuo jo veido beveik visą dieną, dėl to atsirado ( - ). Pareiškėjas teigė manantis, kad jam ( - ) bakterijos atsirado nuo netvarkingos ventiliacijos, nuo tų dulkių, kurių jis prisikvėpavo. Taip pat paaiškino, kad jam buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas ir 40 proc. darbingumas, kuris buvo nustatomas (pratęsiamas) kasmet. Šiuo metu jo nedarbingumo/darbingumo terminas yra pasibaigęs ir reikia jį pratęsti. Teigė, kad jeigu asmeniui buvo padaryta žala, susijusi su sveikatos pablogėjimu ar sužalojimu, senaties terminas dėl žalos atlyginimo netaikomas.

6Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Marijampolės pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Marijampolės pataisos namams pranešta tinkamai (b. l. 180). Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 35). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Marijampolės PN atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 33–35) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. liepos 3 d. Teigė, kad pareiškėjo teiginiai dėl per mažų ir drėgnų patalpų yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo, kokios gyvenamosios patalpos buvo per mažos, kokia apimtimi jos buvo per mažos. Atkreipė teismo dėmesį, kad Marijampolės pataisos namuose veikia atskiras juridinis asmuo – valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“, jos Marijampolės filialas. Nurodė, kad už darbo saugą, suteikiamas darbo priemones ir tinkamas darbo sąlygas yra atsakingas darbdavys, kuris šiuo atveju yra VĮ „Mūsų amatai“, todėl Marijampolės PN negali pateikti duomenų apie darbo sąlygas, grafiką, ventiliaciją. Dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo nurodė, kad taikant civilinę atsakomybę, turi būti įrodytas priežastinis ryšys. Teigė, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Be to, tarp pareiškėjo diagnozės atsiradimo priežasčių ir Marijampolės PN veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp jų), valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, ir teigė, kad šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo skundžiamo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2013 m. spalio 31 d., kai pareiškėjas pradėjo atlikti bausmę Marijampolės PN. Teigė, kad pareiškėjas praleido senaties terminą ir jokių veiksmų savo tariamai pažeistoms teisėms apginti nesiėmė daugiau nei 5 metus.

7Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir VĮ „Mūsų amatai“) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 180). Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 11/05-1208 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ (b. l. 122), kuriame nurodė, kad VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-29 pareiškėjas buvo paskirtas kokilistu mokiniu, o 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-76 jam nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo suteikta specialybės kategorija – kokilisto 2-a kategorija. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė minėtus direktoriaus įsakymus ir dokumentus, susijusius su pareiškėjo darbo sąlygomis Metalo liejimo ceche.

8Skundas atmetamas.

9Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde prašo priteisti jam 20000Eur neturtinės ir 10800 Eur turtinės žalos, padarytos Marijampolės PN neteisėtais veiksmais, atlyginimą.

10Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš jo susargdinimo ( - ) dėl nesaugių darbo sąlygų. Teismo posėdyje pareiškėjas konkretizavo, kad jis ( - ) užsikrėtė nuo netvarkingos ventiliacijos, nuo dulkių, kurių jis prisikvėpavo dirbdamas. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN kamerose netinkamomis sąlygomis – buvo mažos patalpos, purvini, tamsūs ir šalti koridoriai, tačiau šių teiginių nekonkretizavo. Taip pat pareiškėjas teigė, kad kameros buvo drėgnos, ir kad drėgmė kamerose irgi prisidėjo prie jo susargdinimo ( - ). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo susargdinimo ( - ) dėl netinkamų darbo ir jo kalinimo Marijampolės PN sąlygų. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti ir turtinę žalą, tai yra priteisti jam dėl susargdinimo ( - ) negautas pajamas.

11Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-492/2018), į tai, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose bei dirbo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale bei į tai, jog Marijampolės pataisos namai organizuoja suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje, taip pat nuteistųjų užimtumą darbu už įstaigos teritorijos ribų bei teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją vykdo viešojo administravimo funkcijas (Marijampolės pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, <http://www.kaldep.lt/lt/mpn/veikla-mpn_255_316/nuostatai_240_258_319.html>, 8.7 ir 9.3 papunkčiai),tinkamu Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje yra laikytini Marijampolės pataisos namai.

12Bylos duomenimis pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. liepos 3 d. (b. l. 34, 36).

13Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų.

14Bylos duomenimis gydytojui pateikus išvadą, kad pareiškėjas gali dirbti kokilistu (b. l. 146), pareiškėjas Valstybės įmonės(toliau – ir VĮ) prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-29 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą“ nuo 2014 m. kovo 12 d. paskirtas kokilistu mokiniu laikininku (b. l. 124). VĮ prie Marijampolės pataisos namų, VĮ prie Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių VĮ prie pataisos namų buvo reorganizuotos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-177, sujungiant jas į naują juridinį asmenį – VĮ „Mūsų amatai“, kuri perėmė reorganizuojamų valstybės įmonių teises ir pareigas (b. l. 122). Įvertinus pareiškėjo žinias (b. l. 126), pareiškėjui VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-76 „Dėl kvalifikacijos kategorijų suteikimo“ nuo 2014 m. liepos 1 d. suteikta specialybės kategorija – 2-a kokilisto vienetininko kategorija (b. l. 125).

15Pareiškėjas 2015 m. liepos 3 d. paguldytas į ( - ) ligoninę ištyrimui dėl ( - ). Šioje ligoninėje jam 2015 m. liepos 3 d. nustatyta diagnozė – ( - ) (b. l. 40). Pareiškėjas iki 2015 m. liepos 17 d. buvo gydomas šioje ligoninėje Vilniuje, o nuo 2015 m. liepos 17 d. buvo perkeltas gydyti į šios ligoninės padalinį Pravieniškėse (b. l. 39, 40, 47), kuriame buvo gydomas iki 2015 m. spalio 9 d. (b. l. 39). 2015 m. spalio 9 d. išleistas į laisvę (b. l. 81, 83).

16Pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. paguldytas į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ( - ) ligoninės ( - ) skyrių, klinikinė diagnozė – ( - ), 2015 m. gruodžio 11 d. iš jos išrašytas (b. l. 24–25, 93).

17Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. paguldytas į ( - ) ligoninę, pagrindinė diagnozė – ( - ), 2016 m. vasario 15 d. iš jos išrašytas (b. l. 172).

18Pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. paguldytas į ( - ) ligoninę, pagrindinė diagnozė – ( - ), 2017 m. sausio 5 d. iš jos išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui (b. l. 38).

19Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas ir 40 proc. darbingumas, kuris buvo nustatomas (pratęsiamas) kasmet, šiuo metu nedarbingumo/darbingumo terminas yra pasibaigęs, reikia jį pratęsti. Bylos duomenys (b. l. 38) patvirtina, kad pareiškėjui 2016 m. lapkričio mėn. buvo nustatytas 40 proc. darbingumas.

20Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

21Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti CK 125 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų ieškinio senaties terminą (b. l. 34).

22Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

23CK 1.127 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (straipsnio 5 dalis).

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala kildinta iš to, kad pareiškėjui laiku neatlikus tyrimo pavėluotai buvo konstatuota tuberkuliozė (2018 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2349-662/2018), pareiškėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje netinkamomis sąlygomis ir, jo teigimu, susirgo tuberkulioze (2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2224-624/2017), pareiškėjui buvo sužalotas kūnas (2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012), pareiškėjui buvo sužalotas veidas (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Dėl to atmestinas pareiškėjo argumentas, kad žalos sveikatai padarymo atveju (sveikatos sutrikdymu, susargdinimu ar sužalojimu) ieškinio senaties terminas nėra taikomas.

25Pareiškėjas nurodė, kad ( - ) sukeltas neigiamas pasekmes sveikatai jis jaučia iki šiol. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad ir tuo atveju, kai yra atsiradę reiškiniai dėl persirgimo ( - ), nėra pagrindo manyti, kad apie juos pareiškėjas nebūtų žinojęs iki ieškinio senaties termino pasibaigimo. Todėl ši aplinkybė nenulemia ieškinio senaties termino netaikymo(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2224-624/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011); pareiškėjui 3 metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jam buvo diagnozuotas susirgimas tuberkulioze, kurios pasekmės sukėlė pareiškėjui žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2349-662/2018).

26Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 1785/97 ( - ) ligoninėje užfiksuota, kad klinikinė diagnozė – ( - ) pareiškėjui buvo nustatyta 2015 m. liepos 3 d. (b. l. 40). Teismas sprendžia, kad tą dieną pareiškėjas sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti apie susirgimą ( - ). Duomenų, kad pranešti pareiškėjui apie jo susirgimą buvo delsiama, byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo (2018 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2349-662/2018), ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl susargdinimo ( - ), pareiškėjui skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos 3 d. Trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. liepos 3 d.

27Bylos duomenimis, pareiškėjas su skundu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 1 d. (spaudas ant voko, b. l. 6). Teismas konstatuoja, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą pateikti skundui dėl žalos, patirtos dėl susargdinimo ( - ), atlyginimo pareiškėjas praleido.

28Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepime į skundą pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį (b. l. 34). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015).

29Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad žalos sveikatai padarymo atveju ieškinio senaties terminas nėra taikomas. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas neprašė atnaujinti senaties termino skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).

30Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl jis ieškinio senaties termino eigos metu negalėjo kreiptis į teismą.

31Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė – ( - ) (b. l. 40, 43). Pažymėtina, kad teismų praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios, arba ši liga ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad asmuo negalėjo skundo surašyti ir pateikti arba išsiųsti paštu bei pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-718/2009, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).

32Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino eigos metu, 2016 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo netinkamomis sąlygomis ligoninės palatose, atlyginimą iš atsakovės ( - ) ligoninės (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-10303-484/2016, proceso Nr. 3-61-3-04809-2016-3). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas žinojo, jog gali pasinaudoti teismine savo galimai pažeistų teisių gynyba, reikalauti atlyginti žalą ir šia teise naudojosi.

33Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016 metais Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti jam kardomąsias priemones, kurios buvo pritaikytos ikiteisminio tyrimo metu (Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-346-416/2016). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviai gynė savo teises nagrinėjamoje byloje aktualiu senaties termino eigos metu.

34Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad senaties termino eigos metu, tai yra 2017 metais, po to, kai buvo išrašytas iš ligoninės stacionaro ambulatoriniam gydymui (b. l. 38), veikdamas bendrai su kitu asmeniu įvykdė vagystę įsibrovęs į patalpą, ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam bendrą 757 Eur žalą (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-159-610/2018). Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir atmetęs nuteistųjų apeliacinius skundus, pažymėjo, kad sveikatos būklė (t. y. nuteistojo nurodoma sunki liga – ( - )) T. A. nesutrukdė aktyviai dalyvauti nusikalstamų veiksmų daryme (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-369-485/2018).

35Bylos duomenimis, pareiškėjas 2015 m. spalio 9 d. buvo išleistas į laisvę (b. l. 81, 83), taigi pareiškėjas didžiąją ieškinio senaties termino dalį buvo laisvėje, todėl turėjo realią galimybę ne tik pats kreiptis į teismą dėl galimai jam padarytos žalos atlyginimo, bet ir kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl senaties termino atnaujinimo ar neatnaujinimo, yra pripažinęs senaties termino taikymo pagrįstumą tuo atveju, kai byloje nėra duomenų apie suinteresuoto asmens kreipimąsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, siekiant, kad būtų suteikta teisinė pagalba savalaikiai kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018).

36Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jam sunku vaikščioti, jis nieko negali dirbti, o skunde teigė, kad jis nuo ( - ) vos nemirė (b. l. 2), tačiau byloje patvirtinta, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu įvykdė vagystę įsibrovęs į patalpą, be to, ( - ) ligoninės (kurioje pareiškėjas buvo laikomas ieškinio senaties termino eigos metu) išraše iš ligos istorijos yra nurodyta, kad pareiškėjas už pakartotiną girtuokliavimą skyriuje, režimo ir tvarkos nesilaikymą išrašytas iš stacionaro ambulatoriniam gydymui (b. l. 172). Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sveikatos būklė pareiškėjui nesutrukdė užsiimti tam tikra kita veikla.

37Aptarti duomenys paneigia, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovą). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinio senaties termino praleidimą lėmė itin sunki pareiškėjo sveikatos būklė. Byloje nėra jokių duomenų apie svarbias priežastis, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti. Todėl teismas neatnaujina praleisto senaties termino skundui dėl žalos atlyginimo paduoti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

38Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis patytė turtinę žalą, nes dėl susargdinimo ( - ) jis gydėsi ir, kaip nurodė skunde(b.l.16) nuo 2015m. spalio 16d. iki 2018m. kovo 26d. negalėjo dirbti bei negavo darbinių pajamų. Todėl pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti nurodytu laikotarpiu negautas pajamas – 10800Eur.

39Jau minėta, kad pareiškėjas savo susargdinimą sieja su netinkamomis darbo sąlygomis, taip pat ir netinkamomis jo laikymo Marijampolės PN sąlygomis. Pareiškėjas aiškiai konkrečiai nedetalizavo ir neįvardijo Marijampolės PN pažeidimų dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, sukėlusių pareiškėjui ( - ). Be to, byloje nustatyta, kad nuo 2015m. liepos 3d. jis jau nebebuvo laikomas Marijampolės PN, o į teismą kreipėsi tik 2018m. spalio 1d., tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos, kuri susijusi su jo laikymu Marijampolės PN, atlyginimo, kuris dėl jau aptartų aplinkybių neatnaujinamas.

40Tačiau pareiškėjui teigiant, kad jis patyrė turtinę žalą, negaudamas darbinių pajamų laikotarpiu 2015m. spalio 16d. – 2018m. kovo 26d., tikslinga įvertinti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.

41Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VĮ prie Marijampolės pataisos namų nuo 2014 m. kovo 12 d. paskirtas kokilistu mokiniu laikininku, o nuo 2014 m. liepos 1 d. jam buvo suteikta VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale specialybės kategorija – 2-a kokilisto vienetininko kategorija“. Pareiškėjas 2015 m. liepos 3 d. paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui dėl ( - ), kur jam 2015 m. liepos 3 d. nustatyta diagnozė – ( - ).

42Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 (toliau – 2003 m. DK), galiojusio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., t. y. galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu, 260 straipsnis nustatė, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) (straipsnio 1 dalis). Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (straipsnio 2 dalis). 2003 m. DK 261 straipsnio 1 dalis nustatė, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. 2003 m. DK 264 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustatė, kad darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais, įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 39 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.

43Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 4 dalis nustato, kad profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtino Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. spalio 20 d., t. y. galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 punkte nustatyta, kad rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę, o 5 punkte išvardinta, kada įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas turi būti atnaujinamas arba atliekamas iš naujo: nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus (ir kiti atvejai). Nuostatų 20 ir 21 punktai nustato, kad atlikus objekto rizikos vertinimą, užpildoma įmonės pasirinktos formos rizikos įvertinimo dokumentas arba rizikos įvertinimo kortelė (2 priedas), o patikslinus rizikos įvertinimą ar iš naujo įvertinus riziką, atnaujinamas arba užpildomas naujas rizikos įvertinimo dokumentas ar rizikos įvertinimo kortelė.

44Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad VĮ prie Marijampolės pataisos namų Liejimo ceche dirbančių kokilistų profesinė rizika buvo įvertinta 2013 m. lapkričio 4 d. (t. y. iki pareiškėjo darbo pradžios) ir ją įvertinus, užpildyta profesinės rizikos nustatymo kortelė (toliau – Kortelė) (b. l. 144–145). Byloje nėra duomenų, jog kokilistų profesinė rizika ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas turėjo būti atnaujintas arba atliktas iš naujo, atsiradus kuriai nors iš Nuostatų 5 punkte išvardintų aplinkybių. Todėl teismas sprendžia, kad ši į bylą pateikta Kortelė yra tinkama, joje esantys duomenys yra tinkami, ir teismas jais vadovaujasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes (dydžius) nustato sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Iš Kortelės duomenų matyti, kad profesinės rizikos (cheminio) veiksnio – dulkių (įskaitant suodžius) (įkvepiamoji frakcija) leistinas dydis, t. y. ilgalaikio poveikio ribinis dydis, yra 3,0 mg/m3, jis buvo nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 23:2011), jos 1 priedu (b. l. 144). Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) yra cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio, išmatuoto arba apskaičiuoto per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis (Higienos normos HN 23:2011 redakcijos, galiojusios nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu, 7 punktas). Kortelėje nurodytas dulkių (įkvepiamoji frakcija) (įskaitant suodžius) leistinas dydis (3,0 mg/m3) neviršija Higienos normos HN 23:2011 1 priede nurodyto ilgalaikio poveikio ribinio dydžio. Kortelėje įrašyta, kad rizikos tyrimo metu nustatytas dulkių (įkvepiamoji frakcija) (įskaitant suodžius) dydis – 0,45 mg/m3 (b. l. 144), taigi, tyrimo metu buvo nustatytas mažesnis šio rizikos veiksnio dydis, nei didžiausias leistinas. Kortelėje yra nurodyta, kad aptariamo profesinės rizikos profesinės rizikos veiksnio – dulkių (įskaitant suodžius) (įkvepiamoji frakcija) – rizika yra priimtina, rizikos šalinimo ir/arba mažinimo priemonės nenumatytos (b. l. 144).

45Kokilisto ir kokilių derintojo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos VĮ prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu (toliau – Instrukcija) (b. l. 137–143), 16 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas dirbti, kokilistas turi apsivilkti tvarkingus darbo drabužius; švarkas turi būti užleistas ant kelnių, kelnės ant batų, pasiruošti asmenines apsaugos priemones – akinius, pirštines, respiratorių ir t. t. (b. l. 139). Instrukcijos 13 punkte yra išvardinti kokilisto ir kokilių derintojo pagrindiniai pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai, tarp kurių yra ir grafito dulkės (13.4 papunktis), nepakankama darbo vietų ventiliacija (13.7 papunktis) (b. l. 138). Instrukcijos 14 punkte nurodyta, kad siekiant išvengti minėtų pavojingų ir kenksmingų rizikos veiksnių poveikio ar jį sumažinti, reikalingos atitinkamos techninės, organizacinės bei kitos saugos priemonės, ir 14.1–14.5 papunkčiuose išvardinta, kokių priemonių turi būti imamasi. 14.3 papunktyje nurodyta, kad jei dulkės viršija leistiną koncentraciją, turi būti papildomi ventiliacijos įrengimai arba naudoti respiratorius (b. l. 139). Iš nurodytų Instrukcijos nuostatų matyti, kad kokilistas dirbdamas turi naudoti respiratorių arba turi būti papildomi ventiliacijos įrengimai tuo atveju, jeigu dulkės (kurios įvardintos kaip pavojingas ir kenksmingas rizikos veiksnys) viršija leistiną koncentraciją. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui (kokilistui) VĮ „Mūsų amatai“ buvo išduotas medvilninis kostiumas ir auliniai batai (Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelės, b. l. 133), t. y. nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo išduotas respiratorius. Kaip jau rašyta, kokilistų profesinės rizikos nustatymo metu buvo nustatytas mažesnis aptariamo profesinės rizikos veiksnio – dulkių (įskaitant suodžius) (įkvepiamoji frakcija) – leistinas dydis, nei didžiausias leistinas. Be to, Nuostatų 17.1 papunktyje nurodoma, kad esant nepriimtinai rizikai, nedelsiant imamasi priemonių rizikai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar gamybos procesai sustabdomi, iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės (o šiuo atveju, buvo nustatyta priimtina rizika). Iš Kortelės duomenų matyti, kad visų kitų profesinės rizikos veiksnių rizika taip pat nustatyta priimtina (tik darbo pozos – toleruotina), ir visų profesinės rizikos veiksnių rizikos šalinimo ir/arba mažinimo priemonės nenumatytos (b. l. 144–145). Atsižvelgiant į aptartą, teismas sprendžia, kad respiratoriaus neišdavimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti darbų saugos reikalavimai ir dėl to pareiškėjas susirgo ( - ).

46Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui dirbant kokilistu ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos saugios darbo sąlygos, kurios nesudarė pagrindo žalos atsiradimui pareiškėjo sveikatai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimą), nesudarius pareiškėjui saugių darbo sąlygų.

47Be to, nors pareiškėjas susirgimo ( - ) priežastimi nurodo nesaugias darbo sąlygas, tai yra dulkes, kurių jis prisikvėpavo darbo vietoje, o taip pat ir drėgmę kamerose Marijampolės PN, tačiau pareiškėjo stacionarinėje ( - ) ligos istorijoje ( - ) ligoninėje (gydžiusi gydytoja – O. A.) yra įrašyta, kad manomas, galimas ( - ) infekcijos šaltinis – tai ( - ) sirgęs pareiškėjo pamotės brolis (b. l. 96), t. y. nurodytas kitoks ( - ) šaltinis, negu, kad tvirtina pareiškėjas.

48Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtose „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinių rekomendacijose“ yra aprašyta, kad ( - ) plinta oro lašeliniu būdu, t. y. ( - ) mikobakterijos patenka į orą, kai ( - ) sergantis žmogus kalba, kosti, čiaudo, spjaudo skreplius. Žmogus užsikrečia įkvėpęs užkrėsto TM oro. Užtenka vos kelių TM. Būnant blogai vėdinamose patalpose, susibūrimų vietose tikimybė užsikrėsti didėja (žr., „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos“, 2014, p. 2, <http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/ziv_tub_proj.pdf>). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamais duomenimis(http://www.ulac.lt/lt/faktai-apie-tuberkulioze), yra pažymėjęs, kad ( - ) plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais bei, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę ( - ) bakterijomis, bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2224-624/2017).

49Taigi, aukščiau nurodytais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ( - ) plinta oro lašeliniu būdu, t. y. ( - ) mikobakterijos patenka į orą, kai ( - ) sergantis žmogus kalba, kosti, čiaudo, spjaudo skreplius.

50Bylos duomenimis, pareiškėjas, 2015 m. liepos 3 d. atvykęs į ( - ) ligoninę, nurodė, kad jis rūko 5–15 metų, mažiau kaip 10 cigarečių per dieną (b. l. 42), o 2015 m. spalio 13 d. atvykęs ( - ) ligoninės ( - ) skyrių, nurodė, kad jis rūko 5–10 metų, daugiau kaip 10 cigarečių per dieną (b. l. 96). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras tuos asmenis, kurie daug ir seniai rūko, priskiria prie tų asmenų kategorijos, kuriems gresia didelis pavojus susirgti ( - ) (žr. <http://www.ulac.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-tuberkulioze>).

51Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jis susirgo nepagydoma ( - ), tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ( - ) yra išgydoma liga (žr. tas pačias „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijas“, p. 12). Tokiais duomenimis (http://www.ulac.lt/lt/faktai-apie-tuberkulioze)remiasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2224-624/2017). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nurodo, kad vaistų vartojimo režimo laikymasis labiausiai lemia gydymo nuo tuberkuliozės sėkmę (ten pat, p. 19), ir kad sergantis ( - ) žmogus turi griežtai laikytis gydymo reikalavimų (nustatytu laiku apsilankyti pas gydytoją, gerti vaistus), priešingu atveju ligonio išgydyti gali nepavykti (ten pat, p. 11). Tuo tarpu pareiškėjas, kaip matyti iš medicininių dokumentų, 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. ieškinio senaties termino eigos metu, atsisakė gerti jam paskirtus vaistus nuo ( - ) (b. l. 78), tuo metu, kai buvo laikomas ( - ) ligoninėje, t. y. ieškinio senaties termino eigos metu, nesilaikė režimo ir tvarkos, pakartotinai girtuokliavo, ir už tai buvo išrašytas iš šios ligoninės stacionaro (b. l. 172). Epikrizėje, kurią sudarė ( - ) ligoninė, yra nurodyta, kad pareiškėjas 2 metus serga ( - ), gydėsi netvarkingai (b. l. 30). Šie duomenys patvirtina, kad pats pareiškėjas savo elgesiu darė neigiamą įtaką savo sveikatai ir išgijimui.

52Remiantis byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir gydymo įstaigų, kuriose pareiškėjas buvo gydomas nuo ( - ), pateiktais medicininiais dokumentais – ( - ) ligoninės (b. l. 39–88), ( - ) ligoninės (b. l. 37–38), nenustatyta, kad pareiškėjo susirgimo ( - ) priežastis buvo būtent netinkamos kalinimo ar darbo sąlygos Marijampolės PN.

53Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2018 m. kovo 26 d. gydėsi ir negalėjo dirbti bei gauti mėnesines pajamas, dėl to patyrė 10 800 Eur turtinę žalą (apskaičiuotą padauginus 1 MMA iš sirgtų mėnesių skaičiaus). Tuo tarpu aptartais bylos duomenimis, pareiškėjas ligoninėse buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2017 m. sausio 5 d. (su pertraukomis) (b. l. 24–25, 38–40, 47, 93, 172). 2017 m. sausio 5 d. pareiškėjas buvo išrašytas iš ( - ) ligoninės tolimesniam ambulatoriniam gydymui (b. l. 38), t. y. po 2017 m. sausio 5 d. pareiškėjas jau nebebuvo laikomas ligoninėje. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis negalėjo dirbti iki pat 2018 m. kovo 26 d., nes iš ligoninės pareiškėjas buvo išrašytas anksčiau – 2017 m. sausio 5 d. Iš pareiškėjo ligos istorijos išrašo duomenų matyti, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo išrašomas iš ( - ) ligoninės, pareiškėjui buvo išnykęs ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ir kad ši ligoninė už pragulėtą laiką išdavė pažymą Darbo biržai (b. l. 38). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl jis, išrašytas iš ligoninės ir būdamas nurodytos sveikatos būklės, negalėjo dirbti.

54Kaip jau rašyta, pareiškėjas 2017 m. vasario 18 d., t. y. netrukus po to, kai buvo išleistas iš ( - ) ligoninės, įvykdė vagystę įsilaužęs į patalpą (įsiteisėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-159-610/2018). Taigi, nors pareiškėjas teigė, kad jis dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti ir dėl to negalėjo gauti pajamų bei patyrė turtinę žalą, sveikatos būklė jam nesutrukdė įvykdyti vagystę.

55Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jis turėjo realių darbo pasiūlymų, t. y. kad jis realiai būtų galėjęs įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį, tačiau tam sutrukdė liga. Pareiškėją 2017 m. sausio 5 d. išrašant iš ligoninės, ligoninei buvo išduota pažyma Darbo biržai (b. l. 38), tačiau minėtame Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendyje užfiksuota, kad pareiškėjas nedirbantis.

56Teismas sprendžia, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu Marijampolės PN padarė pareiškėjui skunde nurodytą 10 800 Eur turtinę žalą ir kaip pareiškėjo nurodyta turtinė žala yra susijusi su Marijampolės PN veiksmais ar neveikimu.

57Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas susirgo ( - ) dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar nesaugių darbo sąlygų, kaip teigė pareiškėjas. Be to, byloje nėra surinkti duomenys, sudarantys pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovės atstovo veiksmų bei pareiškėjo nurodomos jam padarytos žalos. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

58Remiantis aptartu, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

59Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

60Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

61Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–5) ir... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m.... 6. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Marijampolės pataisos namų... 7. Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau... 8. Skundas atmetamas.... 9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde prašo priteisti jam 20000Eur... 10. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš jo susargdinimo ( - ) dėl... 11. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018... 12. Bylos duomenimis pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės... 13. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsnio 1... 14. Bylos duomenimis gydytojui pateikus išvadą, kad pareiškėjas gali dirbti... 15. Pareiškėjas 2015 m. liepos 3 d. paguldytas į ( - ) ligoninę ištyrimui dėl... 16. Pareiškėjas 2015 m. spalio 13 d. paguldytas į viešosios įstaigos (toliau... 17. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. paguldytas į ( - ) ligoninę,... 18. Pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. paguldytas į ( - ) ligoninę, pagrindinė... 19. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo nustatytas 60... 20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1... 21. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Marijampolės pataisos namai... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus... 23. CK 1.127 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytas 3 metų... 25. Pareiškėjas nurodė, kad ( - ) sukeltas neigiamas pasekmes sveikatai jis... 26. Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 1785/97 ( - ) ligoninėje... 27. Bylos duomenimis, pareiškėjas su skundu dėl žalos atlyginimo į teismą... 28. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 29. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad žalos sveikatai padarymo atveju... 30. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl jis... 31. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė – ( - )... 32. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas... 33. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas... 34. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad... 35. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2015 m. spalio 9 d. buvo išleistas į laisvę... 36. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jam sunku vaikščioti,... 37. Aptarti duomenys paneigia, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės apskritai... 38. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis patytė turtinę žalą, nes... 39. Jau minėta, kad pareiškėjas savo susargdinimą sieja su netinkamomis darbo... 40. Tačiau pareiškėjui teigiant, kad jis patyrė turtinę žalą, negaudamas... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VĮ prie Marijampolės pataisos... 42. Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d.... 43. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 4 dalis nustato, kad... 44. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad VĮ prie Marijampolės... 45. Kokilisto ir kokilių derintojo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos... 46. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, teismas daro... 47. Be to, nors pareiškėjas susirgimo ( - ) priežastimi nurodo nesaugias darbo... 48. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtose „Tuberkuliozės ir žmogaus... 49. Taigi, aukščiau nurodytais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis,... 50. Bylos duomenimis, pareiškėjas, 2015 m. liepos 3 d. atvykęs į ( - )... 51. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jis susirgo nepagydoma ( - ),... 52. Remiantis byloje surinktais duomenimis, tarp jų ir gydymo įstaigų, kuriose... 53. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2018 m. kovo 26 d.... 54. Kaip jau rašyta, pareiškėjas 2017 m. vasario 18 d., t. y. netrukus po to,... 55. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jis turėjo realių darbo pasiūlymų, t.... 56. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kokiais neteisėtais... 57. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas susirgo ( - ) dėl netinkamų... 58. Remiantis aptartu, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.... 59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 60. Skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 61. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...