Byla 2-193-807/2012
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

1Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant ieškovei T. B. ir ieškovės atstovui advokatui V. S., atsakovui M. B. ir atsakovo atstovei advokatei I. A., vertėjai V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) tarp šalių 1986-06-28 įregistruotą santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiais gėrimais, smurtaudavo prieš ieškovę ir sutuoktinių dukras, vogdavo iš jų daiktus, niokojo, gadino bendrą sutuoktinių turtą ir pan.; 2) priteisti iš atsakovo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) pripažinti gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, esančius ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, esančius ( - ), - po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėje nuosavybėje paliekant 713/1000 nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalių, o atsakovo nuosavybėje – 286/1000 nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalis; 5) transporto priemones MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. ( - ) ir MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. ( - ), po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmeninėje nuosavybėje.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkąs. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jo nuosavybėn po santuokos nutraukimo priteisti automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. ( - ). Taip pat nurodė nesutinkąs su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ir sutuoktinė jį žemindavo, įžeidinėdavo, nebūdavo jam lojali ir pagarbi. Gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai, esantys adresu ( - ), santuokos metu iš sutuoktinės lėšų nebuvo iš esmės pertvarkyti, kapitaliai suremontuoti, todėl pagrindo pripažinti juos bendrąja jungtine nuosavybe nėra.

5Vilniaus apygardos teismo 2011-09-19 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimas, kuriuo šalių ginčas išspręstas iš esmės, buvo pakeistas, o byla dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6Teismo posėdyje ieškovė T. B. atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl lengvojo automobilio M. B. 200, valstybinis Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo palikimo atsakovo asmeniniu turtu, išnykus daiktui. Papildomai paaiškino, kad nuo 1986 iki 2004 metų tarp šalių santykiai buvo normalūs, o nuo 2004 metų šalys pradėjo gyventi atskiruose kambariuose ir visiškai nutrūko jų bendras ūkis. Ieškovė prisimena, kad kai šalys nusipirko namą, esantį ( - ), nebuvo galima į jį įsikelti, nes trūko šildymo, buvo sugriuvusi krosnis, kiauri langai, reikėjo remontuoti duris ir langus, vanduo ir tualetas buvo lauke. Ieškovė teigia, kad 1986-1987 metų žiemą buvo sutvarkyti langai, padaryta kanalizacija, vonia, šildymas, namie atsirado šiltas vanduo. Be to, buvo pakeistos vienos lauko durys ir dvejos kambarių vidinės durys. Taip pat ieškovė paaiškina, kad šalia namo yra 3 ūkiniai pastatais, su kuriais nieko nebuvo daryta, bet namo kiemas buvo tvarkomas, perdarytas šulinys, pasistatyta metalinio tinklo tvorą. Ieškovė teigia, kad žemės sklypo privatizavimui buvo panaudoti jos, jos mamos ir atsakovo čekiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki 1990 metų dirbo oro uoste, o iki 2000 metų atsakovas dirbo epizodiškai. Ieškovė teigia, kad ne kartą buvo kviečiama policija, buvo rašomi pareiškimai dėl atsakovo smurtinio elgesio. Be to, ieškovė tvirtina, kad atsakovo brolis ne kartą atvažiuodavo pas ją dėl atsakovo neatsakingo elgesio ir ją su vaikais išveždavo į tėvų namus.

7Ieškovės atstovas advokatas V. S. palaikė ieškovės nuomonę ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad 2011-09-19 Vilniaus apygardos teismas nutartyje yra nustatęs, kad iki santuokos sudarymo likus mėnesiui laiko, turtas buvo ne įsigytas, bet buvo dovanotas šeimai. Taip pat buvo iš esmės renovuotas, pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovės atstovas nurodo, kad žemės sklypas buvo įsigytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, t. y. paties atsakovo investicinių čekių, ieškovės motinos ir pačios ieškovės investicinių čekių. Sprendžiant neturtinės žalos klausimą, ieškovės atstovas prašo atsižvelgti į tai, kad piktnaudžiavimas alkoholiu negali būti priežastimi atleisti atsakovą nuo atsakomybės už tai, ką jis padaręs. Ieškovės atstovas atkreipia dėmesį, kad namas buvo padovanotas atsakovų tėvų 1986 metų gegužės mėnesį, o santuoka buvo sudaryta tų pačių metų birželio mėnesį. Kai buvo padovanotas namas, pareiškimai santuokos sudarymui jau buvo paduoti ir kaip matyti iš vaiko gimimo liudijimo, tuo metu T. B. jau laukėsi. Ieškovės atstovas paaiškina, kad po dovanojimo, į namą ieškovė ir atsakovas neįsikėlė, jie gyveno pas gimines Liepkalnio gatvėje ir tik po to bendromis lėšomis jie tą namą rekonstravo ir renovavo, sutvarkė taip, kad namas būtų tinkamas gyventi bei rudenį į jį įsikėlė. Ieškovės atstovas teigia, kad pinigai, skirti namo atstatymui, buvo asmeniniai, kurių didžioji dalis buvo ieškovės uždirbtų gamykloje, o taip pat, artimųjų, draugų, giminių, tiek M., tiek T., dovanotos lėšos bei darbo jėga ir fizinė pagalba. Ieškovės atstovas paaiškina, kad namo pagerinimai vyko nuolat ir tik T. B. lėšomis, nes M. B. pradėjo smarkiai piktnaudžiauti alkoholiu ir nebedirbo. Ieškovės atstovas tvirtina, kad minėtų pagerinimų neįmanoma atskirti nuo daikto ir kadangi turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, tai toks turtas vėliau yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

8Teisme atsakovas M. B. palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jam namą įsigyti padėjo tėvai. Atsakovas apie šeimos kūrimą su ieškove galvojo, nes ji buvo nėščia. Atsakovas tvirtina, kad nupirktas namas gyventi buvo tinkamas iš karto ir jokių remontų jame nedarė, o prieš įsikeliant, šalys dar 1-2 savaites pagyveno pas jo tėvus. Atsakovas taip pat tvirtina, kad jam namą remontuoti padėjo tėvai. Atsakovas teigia, kad name langų, grindų nekeitė, tik pastatė naują kuro katilą ir nupirko vandens siurblį. Atsakovas paaiškina, kad kai vyko žemės privatizacija, tėvai pasiūlė išpirkti 20 arų žemės investiciniais čekiais, kurie buvo jo ir T. B.. Atsakovas prisipažino, kad mėgsta vartoti alkoholį, oficialiai niekur nedirba jau 5-6 metus. Taip pat atsakovas pripažįsta, kad nešdavo daiktus iš namų.

9Atsakovo atstovė advokatė I. A. palaikė atsakovo priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą nuomonę ir papildomai paaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti teismo įvertintas santuokos iširimo momentas, kas yra įvykę prieš 8 metus. Atsakovo atstovė mano, kad 2011-09-19 Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje, teisingai nurodė, kad šių argumentų pagrindu yra galimybė teismui konstatuoti, jog pakankama statisfakcija kitam sutuoktiniui dėl santuokos iširimo yra konstatavimas kito sutuoktinio kaltės, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos reikalavimas turi būti atmestinas. Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad šio nagrinėjimo atveju nėra galimybės nustatyti CK 3 knygos 90 str. reikalavimų, ir įrodymų byloje tokių nėra, kada sutuoktinio asmeninė nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendra jungtinė nuosavybė. Atsakovo atstovė teigia, kad nagrinėjimo atveju yra ne asmeninės nuosavybės pripažinimas bendra jungtine, o į asmeninę nuosavybę investuotų lėšų gyvenimo šeimos metu piniginės kompensacijos priteismo klausimas, ką reglamentuoja kitas CK straipsnis, t.y. kad sutuoktinis išlaikęs asmeninę kito nuosavybę, turi teisę į piniginę kompensaciją. Todėl atsakovo atstovė mano, kad tokį reikalavimą ir turėjo reikšti ieškovė, t. y. reikalauti lėšų kompensavimo piniginės kompensacijos forma. Atsakovo atstovė nurodo, kad atsakovo asmeninė nuosavybė šioje byloje nenuginčyta ir nepaneigta, bendrų lėšų įdėjimas nepakankamas pagrindas, kad asmeninė nuosavybė pasikeičia ir pereina į bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsakovo atstovė atkreipia dėmesį, kad sienų dažymas, langų pakeitimas, katilo pakeitimas – tai tokie darbai nepatenka į būsto pagerinimo sąvokas, ir jis negali būti pripažintas kaip esminiu ar kapitaliu remontu, kas nurodyta ir teismų praktikoje. Be to, ūkinių pastatų ieškovė apskirtai niekaip nepagerino, o valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Taip atsakovo atstovė atkreipia dėmesį, kad iš esmės įstatymas neleidžia dalinti turto proporcijomis, net ir tokiomis proporcijomis, kuriomis prašo ieškovė, kadangi nėra tokių teisinių pagrindų.

10Teisme liudytoja J. B. paaiškino, kad M. B. yra jos pusbrolis. Nurodė, kad namą nupirko mano atsakovo M. B. tėvai gegužės mėnesį, o birželio mėnesį šalys susituokė. Liudytoja tvirtina, kad oficialiai visai giminei buvo pasakyta, kad namas nupirktas visai šeimai, t. y. ieškovei ir atsakovui bei namas turėjo likti anūkams. Nupirktas namas buvo netinkamas naudotis ir gyventi, buvo apleistas, todėl M. tėvai, brolis ir brolienė, T. giminaičiai, ir liudytoja važiavo padėti remontuoti namą. Name reikėjo tvarkyti stogą, langus, grindis, griauti pečių, tvarkyti namo šildymą, pravesti vandenį ir t. t. Liudytoja tvirtina, kad atsakovo elgesys šeimoje buvo netinkamas, jis pradėjo išgėrinėti, todėl prarado gerus darbus, o tuo tarpu ieškovė visus savo paskolintus ir uždirbtus pinigus dėjo į namo renovaciją.

11Teisme liudytoja O. B. paaiškino, kad T. B. vyras M. B. ir jos vyras S. B. yra broliai. Nurodė, kad kai šalys ruošėsi vestuvėms ir ieškojo būsto, ieškovė jau laukėsi. Pasitaikė toks patogus ir priimtinas variantas ir mėnuo prieš santuokos registravimą jie įgijo namą. Tą namą pirko atsakovo tėvai, tačiau namas buvo įgytas šeimai. Liudytoja prisimena, kad nupirktas namas buvo negyvenamas, apleistas, buvo iššaldyti vamzdžiai, langai buvo be stiklų ir pan. Kai šalys susituokė, tai kurį laiką gyveno pas tėvus Liepkalnio gatvėje. Liudytoja tvirtina, kad namą kapitališkai suremontuoti padėjo kaimynai, giminės ir draugai, tarp jų ir liudytojos vyras. Liudytoja teigia, kad namo remontui buvo naudojami per vestuves dovanoti pinigai, tačiau tų pinigų neužteko, tai visi, kas galėjo, prisidėjo pinigais, tarp jų ir T. du broliai. Liudytoja tvirtina, kad atsakovas vartojo alkoholį, todėl dažnai prarasdavo darbus. Be to, atsakovas dažnai ieškovę su mažais vaikais vydavo iš namų, pravardžiavo visokiais necenzūriniais žodžiais, pastoviai vogė iš namų daiktus.

12Teismo posėdyje liudytoja G. B., atsakovo sesuo, paaiškino, kadangi šalys ruošėsi kurti šeimą ir ieškovė jau laukėsi vaikelio, todėl namą jiems padovanojo atsakovo tėvai. Liudytoja tvirtina, kad nupirktame name iš karto gyventi buvo neįmanoma, todėl jie darė viso namo remontą. Liudytoja taip pat teigia, kad atsakovas suinteresuotas, kad jam liktų kuo daugiau turto, kad paskui galėtų tą turtą išleisti alkoholiui. Liudytoja taip pat teigia, kad atsakovas nieko prie namo išlaikymo neprisidėjo, o tik nešė iš namų daiktus ir gautus pinigus išleisdavo alkoholiui.

13Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

14Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių pavardžių

15Vilniaus apygardos teismas 2011-09-19 nutartimis Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą dalyje dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės ir santuokinių pavardžių palikimo šalims paliko nepakeistu, todėl šie reikalavimai iš naujo nenagrinėjami.

16Dėl neturtinės žalos

17Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovei atsiranda teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto asmens dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir pan. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad šalys faktiškai kaip sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2004 m., nes atsakovas ėmė pastoviai piktnaudžiauti alkoholiu, žeminti sutuoktinę necenzūriniais žodžiais, vyti ją iš namų kartu su mažamečiais vaikais, vogti daiktus iš namų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pats neįrodė, kad šeimoje buvo negerbiamas arba, kad ieškovė nebuvo jam lojali ir rūpestinga. Be to, neįgalios dukters visas socialinis ir moralinis rūpinimasis griuvo būtent ant T. B. pečių, kai tuo tarpu atsakovas neįgalios dukters gerove visiškai nesirūpino ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu. Atsižvelgiant į visai tai galima teigti, kad ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatiniu ieškovės psichologiniu diskomfortu, nesaugumo jausmu, dvasiniais išgyvenimais ir pažeminimais, kas lėmė šalių bendravimo sumažėjimą ir komunikavimo diskomfortą.

18Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Civiliniame kodekse nėra nustatyta neturtinės žalos ribų, įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo diskrecijai. Todėl vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, sunkią turtinę padėtį ir šalių tarpusavio santykius, ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis sumažintinas iki 2000 Lt.

19Dėl turtinių reikalavimų

20Teismo posėdyje ieškovė T. B. atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl lengvojo automobilio M. B. 200, valstybinis Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo palikimo atsakovo asmeniniu turtu, todėl civilinė byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (LR CPK 293 str. 4p.). Tačiau ieškovė prašo lengvąjį automobilį M. B. 300, valst. Nr. ( - ), pripažinti atsakovo asmeniniu turtu. Atsakovas savo priešieškinyje taip pat prašo automobilį M. B. 300, valst. Nr. ( - ), kuris yra 500 Lt vertės, jau nevažiuojantis, priteisti jam natūra atsakovei kompensuojant 250 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių dėl šio automobilio ginčo nėra, automobilis M. B., valst. Nr. ( - ) priteistinas atsakovui M. B., ieškovei išmokant 250 Lt kompensaciją.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto Registro duomenimis atsakovo M. B. vardu yra įregistruotas turtas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), priklausinys). Ieškovė, savo reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatus - ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )) ir 0,1947 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), grindžia tuo, kad atsakovo tėvai mėnesį iki šalių santuokos (1986-05-28) jį nupirko ieškovės ir atsakovo bendrai šeimai. Be to, kadangi namas buvo negyvenamas ir reiškėjo jį iš esmės renovuoti, todėl bendromis šalių lėšomis, jų giminių, pažįstamų ir draugų pagalbą namas buvo remontuojamas. Taip pat ieškovė tvirtina, kad ir toliau pati prižiūrėjo pastatus, juos remontavo ir išlaikė, suformavo namų valdą ir bendromis šalių lėšomis išpirko žemės sklypą.

22Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 str. 1 d., kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-126/2006). Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-584/2008).

23Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad namas, esantis ( - ), ir kiti pagalbiniai pastatai buvo pirkti ieškovės ir atsakovo bendrai šeimai iki santuokos sudarymo. Taip pat ieškovė ir liudytojai patvirtino, kad nupirktas namas nebuvo iš karto tinkamas gyventi, todėl iš esmės teko jį renovuoti, t. y. keisti namo langus, grindis, stogą, įvesti namo šildymą, karštą vandenį, tvarkyti namo sienas ir atlikti kitus kapitalinio remonto darbus, kad namas būtų tinkamas gyventi. Taip pat pats atsakovas nors ir teigė, kad namas buvo tinkamas gyventi iš karto, tačiau patvirtino, kad namą teko remontuoti. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į šalių ir liudytojų paaiškinimus galima teigti, kad iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytas namas buvo skirtas šalių bendrai šeimai ir po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Taip pat išklausius šalių bei liudytojų paaiškinimų yra akivaizdu, kad atsakovas dėl savo piktnaudžiavimo alkoholiu, didesnę dalį santuokoje nugyvento laiko, negalėjo ir neturėjo lėšų gerinti nuosavybės, nes neturėjo pastovaus darbo ir pajamų jau daugiau kaip 8 metus. Todėl darytina išvada, kad viena ieškovė toliau prižiūrėjo ir išlaikė namą savo asmeninėmis lėšomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) ieškovės reikalavimas pripažinti gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, esančius ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pagrįstas.

24Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto Registro duomenimis atsakovo M. B. vardu yra įregistruotas turtas - 0,1947 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (b.l. 11-12), tačiau minėtas žemės sklypas yra įgytas 1997-01-07, t. y. šalių santuokos metu iš M. B., T. B. ir T. B. mamos investicinių čekių ir grynųjų pinigų. Atsižvelgiant į tai, minėtas žemės sklypas yra laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d. ir 3 d., galiojusio iki 2001-07-01).

25CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalinant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-49/2008). Šiuo atveju ieškovė neprašo priteisti piniginės kompensacijos, o prašo padalinti bendrą turtą natūra.

26Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-177/2007). Nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybes, būtina nurodyti, kurios yra svariausios konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-251/2006), taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalinant sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-226/2005).

27Nors CK 3.123 straipsnyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti tokias kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto dalis, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo šios kategorijos bylose, pagal kurią, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams priteisiama atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-220/2007). Todėl remiantis nurodytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turtą valdė sąžiningai, panaudojo savo asmenines lėšas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir toliau ją išlaikant, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nekilnojamas turtas, išskyrus žemės sklypą, pirktas iš atsakovų tėvų lėšų, ieškovei ir atsakovui atitinkamai nustatytinos 1/3 ir 2/3 dalis priteistino nekilnojamojo turto (CPK 3,123 straipsnio 1 dalis).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų pobūdį (turtiniai ir neturtiniai), kiekį, prašomų priteisti sumų dydžius, laikytina, jog iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti apie 30 proc., todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, šaliai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, proporcinga patenkintų reikalavimų dydžiui.

30Ieškovė sumokėjo 200,00 Lt žyminio mokesčio ir 460,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 198 Lt (660 Lt x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

31Atsakovas sumokėjo 178,00 Lt žyminio mokesčio ir 3255 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 2403,10 Lt (3433 Lt x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

32Priėmus teismo sprendimą, ieškovė įpareigotina sumokėti atidėto žyminio mokesčio dalį – 523,00 Lt.

33Byloje priskaičiuota 98,12 Lt pašto išlaidų, todėl:

  • iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 29,50 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  • iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 68,62 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53, 3.60, 3.63, 3.66-3.69, 3.82, 3.84, 3.87-3.89, 3.92, 3.100, 3.116-3.117, 3.169-3.170 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu,

Nutarė

35ieškinį ir priešieškinį tenkintini iš dalies.

36Laikyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatus - ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )) ir 0,1947 ha ploto žemės sklypą, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kuri nutraukus santuoką šalims padalinti tokiomis dalimis: 1/3 dalį nurodyto turto priteisti T. B., a. k. ( - ) o 2/3 nurodyto turto priteisti M. B., a. k. ( - )

37Iš atsakovo M. B., a. k. ( - ) ieškovės T. B., a. k. ( - ) naudai priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos.

38Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

39Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe automobilį M. B. valst. Nr. ( - ) nutraukti, ieškovei atsisakius šio ieškinio reikalavimo.

40Pripažinti atsakovo M. B., a. k. ( - ) asmeninę nuosavybe transporto priemonę – automobilį M. B. 300, valst. Nr. ( - ), atsakovui išmokant 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją ieškovei T. B., a. k. ( - )

41Iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 198 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

42Iš ieškovės į valstybės pajamas priteisti 2403,10 Lt (du tūkstančius keturis šimtus tris litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Iš ieškovės į valstybės pajamas priteisti atidėto žyminio mokesčio dalį – 523,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt tris litus) ir 68,62 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 62 ct) teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus įmokėti į AB“Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Apmokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

44Iš atsakovo į valstybės pajamas priteisti 29,50 Lt (dvidešimt devynis litus 50 ct) teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus įmokėti į AB ,,Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Apmokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

45Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) tarp šalių 1986-06-28... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkąs. Pateikė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2011-09-19 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės... 6. Teismo posėdyje ieškovė T. B. atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo... 7. Ieškovės atstovas advokatas V. S. palaikė ieškovės nuomonę ir prašė... 8. Teisme atsakovas M. B. palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį... 9. Atsakovo atstovė advokatė I. A. palaikė atsakovo priešieškinyje ir... 10. Teisme liudytoja J. B. paaiškino, kad M. B. yra jos pusbrolis. Nurodė, kad... 11. Teisme liudytoja O. B. paaiškino, kad T. B. vyras M. B. ir jos vyras S. B. yra... 12. Teismo posėdyje liudytoja G. B., atsakovo sesuo, paaiškino, kadangi šalys... 13. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 14. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir sutuoktinių pavardžių ... 15. Vilniaus apygardos teismas 2011-09-19 nutartimis Vilniaus miesto 4 apylinkės... 16. Dėl neturtinės žalos ... 17. Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovei atsiranda teisė... 18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių... 19. Dėl turtinių reikalavimų... 20. Teismo posėdyje ieškovė T. B. atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto Registro duomenimis... 22. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog turtas, kuris... 23. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad namas, esantis ( - ), ir kiti... 24. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto Registro duomenimis atsakovo M.... 25. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių... 26. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117... 27. Nors CK 3.123 straipsnyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atsižvelgus į pareikštų... 30. Ieškovė sumokėjo 200,00 Lt žyminio mokesčio ir 460,00 Lt bylinėjimosi... 31. Atsakovas sumokėjo 178,00 Lt žyminio mokesčio ir 3255 Lt bylinėjimosi... 32. Priėmus teismo sprendimą, ieškovė įpareigotina sumokėti atidėto žyminio... 33. Byloje priskaičiuota 98,12 Lt pašto išlaidų, todėl: