Byla eI3-69-505/2020
Dėl žalos apskaičiavimo akto panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjui V. N., jo atstovui advokatui M. S., atsakovių Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovei R. V., Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovei D. N., trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų būrelio „Dubysa“ atstovui A. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovams Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Jurbarko rajono savivaldybės komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, tretieji suinteresuoti asmenys Colemont draudimo brokeris, UADBB, medžiotojų būrelis „( - )“, dėl žalos apskaičiavimo akto panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo V. N. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktą Nr. MG-21.

5Pareiškėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. gruodžio 7 d. Žalos apskaičiavimo akte Nr. MG-21, kuriuo grindžiamas padarytos žalos apskaičiavimas, nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala skaičiuojama pagal Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros aktą Nr. MG-15. Mano, jog sprendimas atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pareiškėjui padarytą žalą ją apskaičiuojant pagal Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros aktą Nr. MG-15 yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jis yra paremtas aktais, kurie yra sudaryti pažeidžiant imperatyvias galiojančių norminių aktų nuostatas. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte Nr. MG-15 yra užfiksuota pasėlių apžiūra, kuri yra atlikta akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką, taip pat jame yra elementarių skaičiavimo klaidų. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti pareiškėjui padarytos žalos negalėjo apskaičiuoti remdamasi akivaizdžiai neteisėtu aktu, taip pat Jurbarko rajono savivaldybės administracija negalėjo Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. gruodžio 7 d. Žalos apskaičiavimo akto Nr. MG-21 siųsti vykdyti, nurodant medžiotojų būreliui ( - ) pareiškėjui padarytą žalą atlyginti per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos. Akcentavo, kad teismui pateikti vaizdo įrašai nuosekliai atitinka visą komisijos apžiūros laiką, kurį ji praleido pirmame lauke, taip pat iš įrašų matosi, kad komisija yra šališka ir gal/arba yra papirkta ir linkusi nevertinti realios pasėlių žalos, pagal nuostolių skaičiavimo metodiką, be to, žalos vertinimo akte dalyvauja pašalinis žmogus, medžiotojas R. M., kuris nėra įtrauktas į pasėlius apžiūrinčią komisiją ir aktyviai trukdo žalos fiksavimui. Pažymėjo, kad buvo gautas Jurbarko savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 12 d. atsakymas Nr. R4-29-1509, kuriame nebuvo atsakyta dėl komisijos veiksmų (neveikimo) nagrinėjimo pagal pateiktus vaizdo įrašus, taipogi buvo pateikta melaginga informacija dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. savivaldybės komisijos atstovo ir pareiškėjo dalyvavimo vertinant lauką po derliaus nuėmimo, taip pat atsakyme teigiama, kad komisija įsipareigojo atlikti lauko apžiūrą po derliaus nuėmimo, dėl pareiškėjo priekaišto, kad suguldytų žirnių nepavyks nukulti. Nurodė, kad komisija teigia, jog pasėliai suguldyti vėjo ir žala yra dėl meteorologinės priežasties, nors komisijai tai nepriklauso vertinti, bet kadangi jie tariamai dar kartą vertino lauką po derliaus nuėmimo, akivaizdžiai matosi, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte nebuvo užfiksuotas pasėlio išguldymas dėl laukinių žvėrių. Taip pat šiame atsakyme melagingai teigiama, kad pareiškėjas buvo kviečiamas važiuoti apžiūrėti kitą lauką, dar teigiama, kad komisija norėdama įvertinti tikslius pirmo lauko nuostolius važiavo apžiūrėti antrą lauką, nors tiesioginio ryšio tokiam vertinimui pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką nėra, nes minimi laukai yra vienas nuo kito nutolę apie 2 km. Atkreipė dėmesį, kad šie metai yra stichinės sausros metai ir žirnių ankščių juodavimas yra natūralus reiškinys, nesusijęs su per dideliu drėgmės kiekiu ir nedarantis jokios įtakos pasėliui ar derliui, todėl toks komentaras parodo, kad komisijos nariai neturi pakankamų augalininkystės žinių. Akcentavo kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. savivaldybės darbuotojus pareiškėjas atsitiktinai užtiko nebaigtame nukulti lauke renkančius šernų išmatas į dėžutę, kurie iš karto pasišalino iš lauko, nepaaiškinę savo veiksmų. Pabrėžė, kad Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte Nr. MG-15 sąmoningai nefiksavo, kad yra šernų pėdų. Komisijos pirmininko pavaduotoja pripažino šernų pėdsakus ir tai matyti iš teismui pateikto antro vaizdo įrašo, bet pildydama pasėlių apžiūros aktą Nr. MG-15 sąmoningai to nerašė, nes pasėlių apžiūros metu dar ir medžiotojų būrelio atstovai primygtinai neigė šernų buvimą apžiūrimame lauke ir jų padarytą žalą. Dar vienas faktas, dėl galimo susitarimo tarp komisijos ir medžiotojų būrelio, yra Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte Nr. MG-15 parašyta medžiotojų atstovo pastaba: „3,52 ha žirnių lauko dėl žvėrių išmatų nuostolis gali būti iki 1 aro“ ir toliau komisijos šio akto priede pateikti skaičiavimai (0,993 aro) pagal tariamus matavimus, kurie yra dirbtinai „pritempti“ pagal parašytą pastabą iki 1 aro. Pažymėjo, kad dėl Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti tinkamai neatlikto pasėlių apžiūros ir žalos vertinimo pareiškėjas kreipėsi į pasėlių žalos vertinimo ekspertę, kuri žalos vertinime nurodė, kad pirmame lauke, kurio plotas 3,52 ha, medžiojami gyvūnai padarė žalą 1,17 ha plote, o antrame lauke, kurio plotas yra 4,39 ha medžiojami gyvūnai padarė žalą 0,54 ha plote, tuo tarpu Jurbarko rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte Nr. MG-15 nurodyta, kad pirmame lauke pasėliams pakenkta 0,993 aro plote, o antrame žirnių lauke žalos nenustatyta. Prašė skundą patenkinti.

6Atsakovai Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atsiliepimu į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliotos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus yra sudaryta Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti, kuri savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatais, patvirtintais Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 01-460. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl laukinių žvėrių padarytos žalos gautas ir užregistruotas Seredžiaus seniūnijoje 2018 m. liepos 30 d. Nr. V2-23. Teigė, kad komisijos pirmininko pavaduotojas, gavęs seniūno raštišką pranešimą apie medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, sukvietė komisiją ir organizavo jos darbą, taip pat gavus pareiškėjo prašymą buvo nuvykta į padarytos žalos apžiūros vietą, atlikti reikalingi veiksmai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto surašymo ir konstatavo, kad patikrinimo dieną žirniai nenukulti; žirnių ankštys pajuodę, pasėlis retas; sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), apie 40 proc. lauko žirniai sugulę į vieną pusę; stirnų, lapių pėdsakų lauke yra, bet išraustų vietų nėra, ankštys nenuskabytos, žirniai lengvai aižėsi. Paaiškino, kad laukas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), plotas 3,5489 ha, yra ant kalno ir nuokalnėje, todėl visa lauko dalis, kurioje žirniai auga ant kalno, yra į vieną pusę išguldyta, o žolės nesugulusios, juos peraugusios. Žvėrys voliodamiesi laukuose suguldytų ir žoles. Be to, komisija priėmė nutarimą, kad žirniai suguldyti tik vėjo, nes žirnių ankštys visos likusios. Išbyrėjusios yra tose vietose, kur pravažiuota žemės ūkio technikos arba dėl to, kad žirnių laukas visiškai nunokęs ir ankštys atsivėrusios savaime. Pabrėžė, kad įvertinime kartu dalyvavo visiškai nepriklausomas medžiotojų būrelio „( - )“ apdraustų pasėlių draudimo „Colemont“ atstovas, kuris taip pat teigė, kad laukas išguldytas ne žvėrių. Komisijos išvada - žvėrys vaikšto ne dėl maisto, pasėliai išguldyti vėjo, o išmintos žvėrių brydės išmatuotos. Nurodė, kad komisija, siekdama teisingai įvertinti padarytą žalą, kad būtų galima įvertinti tikslius pirmo apžiūrėto lauko nuostolius, nusprendė vykti į kitą pareiškėjo lauką, kurio kadastrinis Nr. ( - ), norėdama pamatyti kito lauko būklę ir ją palyginti su pirmuoju lauku. Pareiškėjas taip pat buvo kviečiamas važiuoti į antrą lauką dėl apžiūros, tačiau kartu su komisija nevažiavo. Antrame lauke, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bendras sklypo plotas 4,4291 ha, žirnių pasėlis atrodė panašiai, tačiau pasėlis neišguldytas ir piktžolėtas. Apžiūrėjusi šį lauką, komisija grįžo į pirmąjį lauką, kurio kadastrinis Nr. ( - ), sukonkretinti padarytus nuostolius, perskaičiuojant konkrečias išmintas brydes, tačiau sugrįžus atgal į lauką, komisija pareiškėjo neberado. Paaiškino, kad patikrinimo metu pareiškėjas išreiškė komisijai priekaištą, kad išguldytų žirnių nebus galima nukulti, nors šių dienų technika tai leidžia padaryti, todėl norėdami įsitikinti ar tikrai žirniai liko nenukulti, buvo įsipareigota po žirnių nukūlimo nusiųsti komisijos atstovą lauko apžiūrai ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. apžiūrėjus nukultą žirnių lauką, kurio kadastrinis Nr. ( - ), buvo konstatuota, kad visas laukas nukultas, išskyrus dalyje lauko esantį žolėtą plotą. Teigė, kad prie 2018 m. rugpjūčio 6 d. akto Nr. MG-15 yra pridėtas Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto priedas, kuriame nurodyta, kad iš viso 3,52 ha apsėtam plotui pakenkta 0,993 aro. Matavimai atlikti matavimo juosta ir GPS MobileMapper imtuvu. Suskaičiavus žirnius 1 m2 išguldytame ir neišguldytame plote nustatytas panašus ankščių skaičius. Neišgulusiame plote rastos 205 ankštys, išgulusiame - 190 ankščių. Pabrėžė, jog komisija, vadovaudamasi Metodika, 2018 m. rugpjūčio 6 d. surašė medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-15, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. R4-29-1348 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo“, kuriuo pareiškėjas taip pat informuotas, kad derliaus netekimui apskaičiuoti reikalinga informacija apie einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto pasėlio vidutinį derlingumą, kurį pareiškėjas turi pateikti komisijai dėl žalos atlyginimo apskaičiavimo pinigine išraiška, pridėdamas faktą įrodančius buhalterinius dokumentus. Komisijos sprendimas dėl derliaus netekimo ir žalos apskaičiavimo pinigine išraiška buvo priimtas įvertinus gautus dokumentus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų būrelio „( - )“ atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamą komisijos administracinį aktą, kuris buvo priimtas laikantis teisinio reglamentavimo. Paaiškino, kad pareiškėjui žala dėl pasėlių išguldymo realiai nebuvo padaryta, kadangi pasėliai buvo pareiškėjo nukulti. Nors pareiškėjas akcentavo, kad lauke buvo nustatytos šerno pėdos, tačiau, kad ir praėjo per lauką šernas, realiai jis jokios žalos pasėliui nepadarė. Pažymėjo, kad šernai yra pavieniai, t. y. dėl sumažėjusios populiacijos jie neturi galimybės padaryti žalos. Nurodė, kad komisija apskaičiavo pareiškėjui padarytą žalą, tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų būrelio „( - )“ nedelsiant šią žalą apmokėjo. Pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai, pasėlių žalos vertinimo ekspertės, A. S. universiteto Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentės dr. D. J. nepriklausomas žalos įvertinimas nepatvirtina pareiškėjo patirtos žalos, nes vaizdas fiksuoja tik lauko apžiūros procesą, o ne didesnį pakenktą žirnių lauko plotą, nepriklausomas vertinimas negali būti objektyvesnis už komisijos atliktą žalos nustatymą ir apskaičiavimą, nes nėra duomenų apie docentės dr. D. J., kaip žalos vertinimo ekspertės, kompetenciją. Prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

9Skundas netenkintinas.

10Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo akto Nr. MG-21 teisėtumo ir pagrįstumo.

11Pareiškėjas nesutikimo su 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktu Nr. MG-21 argumentus iš esmės grindžia keliais pagrindiniais aspektais. Pareiškėjo teigimu, sprendimas atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ją apskaičiuojant pagal Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros aktą Nr. MG-15 yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jis yra paremtas aktais, kurie yra sudaryti pažeidžiant imperatyvias galiojančių norminių aktų nuostatas. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte Nr. MG-15 yra užfiksuota pasėlių apžiūra, kuri yra atlikta akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 6.1. punktą, be to, jame yra elementarių skaičiavimo klaidų. Pareiškėjo pateikti lauko apžiūros vaizdo įrašai nuosekliai atitinka visą komisijos apžiūros laiką, kurį ji praleido pirmame lauke. Pagal vaizdo epizodus matosi, kad komisija yra šališka ir gal/arba yra papirkta ir linkusi nevertinti realios pasėlių žalos pagal nuostolių skaičiavimo metodiką, o žalos vertinimo akte dalyvauja pašalinis žmogus, t. y. medžiotojas R. M., kuris nėra įtrauktas į pasėlius apžiūrinčią komisiją ir aktyviai trukdo žalos fiksavimui. Taip pat komisija 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasėlių apžiūros akte Nr. MG-15 nevertino šernų pėdsakų ir padarytos žalos ištrypiant žirnių pasėlį, o teigė, kad žirniai yra išgulę dėl meteorologinių sąlygų. Teigė, kad 2018 m. buvo stichinės sausros metai ir žirnių ankščių juodavimas buvo natūralus reiškinys, nesusijęs per dideliu drėgmės kiekiu ir nedarantis jokios įtakos pasėliui ar derliui, taip pat pažymėjo, kad šis anksčių pajuodavimas buvo ir kituose žirnių augintojų ūkiuose. Taip pat žirnių laukų apžiūros metu komisija netinkamai matavo pakenktus žirnių lauko plotus. Dėl Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti tinkamai neatlikto pasėlių apžiūros ir žalos vertinimo pareiškėjas kreipėsi į pasėlių žalos vertinimo ekspertę, A. S. universiteto Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentę dr. D. J. dėl nepriklausomo žalos įvertinimo. Žirnių pasėlius, kuriuos jau buvo apžiūrėjusi Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, docentė dr. D. J. apžiūrėjo ir įvertino 2018 m. rugpjūčio 8 d. Jos pateiktame žalos vertinimo akte nurodyta, kad pirmame lauke, kurio plotas 3,52 ha, medžiojami gyvūnai padarė žalą 1,17 ha plote, o antrame lauke, kurio plotas yra 4,39 ha medžiojami gyvūnai padarė žalą 0,54 ha plote. Taigi šios aplinkybės yra pagrindas žalos apskaičiavimo aktui panaikinti.

12Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – ir MĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 01 iki 2019 01 01).

13MĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (MĮ 18 str. 2 d.).

14Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 09 08 iki 2018 10 20) (toliau – ir Metodika) ir Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti nuostatais, patvirtintais Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 įsakymu Nr. 01-460 (toliau - Nuostatai). Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 įsakymu Nr. 01-460 taip pat buvo sudaryta Jurbarko rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti (toliau- ir Komisija).

15Komisija, vadovaudamasi Metodika, apskaičiuoja laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos statiniams padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams (Nuostatų 5 punktas).

16Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, pateikdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo (Nuostatų 6 punktas). Pareiškėjo V. N. prašymas dėl laukinių žvėrių padarytos žalos gautas ir užregistruotas Jurbarko rajono savivaldybės Seredžiaus seniūnijoje 2018 m. liepos 30 d. Nr. V2-23, todėl seniūnijos seniūnė, gavusi prašymą apie padarytą žalą, privalėjo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir Komisijai (Nuostatų 7 p.). Pareiškėjo V. N. prašymas buvo gautas elektroniniu paštu, kurį seniūnijos atstovė perskaitė 2018 m. liepos 31 d., todėl 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. VSD-1347 perdavė vykdymui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai.

17Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms. Šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka komisija (Nuostatų 8 punktas).

18Komisija, gavusi pareiškėjo V. N. prašymą, ir vadovaudamasi Nuostatų 9-13 punktais, nuvykusi į padarytos žalos apžiūros vietą, atliko reikalingus veiksmus dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto surašymo. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Komisija, susidedanti iš P. K., komisijos pirmininko pavaduotojo, A. B., Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės melioracijai, D. N., Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės, J. B., Centrinės administracijos buhalterijos vyriausiosios buhalterės pavaduotojos, L. G., Seredžiaus seniūnijos specialistės, dalyvaujant pareiškėjui V. N., medžioklės plotų naudotojo medžiotojų būrelio (toliau- ir MB) „( - )“ atstovui V. Š., stebėtojo teisėmis deleguotam MB „( - )“ atstovui R. M. ir Colemont draudimo atstovui M. J., apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ) esančiame ( - ), ir Nr. ( - ), esančiame ( - ), ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. posėdyje (protokolas Nr. R6-259) surašė medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-15 su priedu.

19Komisija konstatavo, kad patikrinimo dieną žirniai apžiūrimuose laukuose nenukulti. Prevencinių apsaugos priemonių (repelentų) nuo medžiojamųjų žvėrių nebuvo taikyta. Žirnių ankštys pajuodę, pradėjusios aižytis, pasėlis retas. Sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bendras sklypo plotas 3,5489 ha, žirniais apsėtas plotas yra 3,52 ha, pažeidimas nustatytas 3,52 ha plote, sunaikinta 0,28 ha procentų, kas sudaro 0,01 ha, apie 40 proc. lauko žirniai sugulę į vieną pusę. Stirnų, lapių pėdsakų lauke yra, bet išraustų vietų nėra, ankštys nenuskabytos, žirniai lengvai aižėsi. Laukas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), plotas 3,5489 ha, yra ant kalno ir nuokalnėje, todėl visa lauko dalis, kurioje žirniai auga ant kalno, yra į vieną pusę išguldyta. Žirniai buvo išguldyti į vieną pusę, o žolės nesugulusios, juos peraugusios. Žvėrys, voliodamiesi laukuose, suguldytų ir žoles. Be to, Komisija priėmė nutarimą, kad žirniai suguldyti tik vėjo, nes žirnių ankštys visos likusios. Išbyrėjusios yra tose vietose, kur pravažiuota žemės ūkio technikos (technologinių vėžių žymės) arba dėl to, kad žirnių laukas visiškai nunokęs ir ankštys atsivėrusios savaime.

20Taip pat Komisija apžiūrėjo ir žirnių lauką, kurio kadastrinis Nr. ( - ), kurio bendras sklypo plotas 4,4291 ha, žirniais apsėtas plotas yra 4,39 ha, pažeidimų plote, sunaikinimo nenustatyta. Komisija nustatė, kad žirnių pasėlis atrodė panašiai (pajuodęs, ankštys nenuskabytos), tačiau pasėlis neišguldytas ir piktžolėtas. Apžiūrėjusi šį lauką, Komisija grįžo į pirmąjį lauką, kurio kadastrinis Nr. ( - ), sukonkretinti padarytus nuostolius, perskaičiuojant konkrečias išmintas brydes.

21Komisija, vadovaudamasi MĮ 18 straipsniu, Metodika, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. Ol- 460 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos" bei atsižvelgdama į V. N. 2018 m. liepos 30 d. prašymą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-15, 2018 m. gruodžio 5 d. ūkininko V. N. elektroniniu laišku gautus buhalterinius apskaitos dokumentus ir laiško tekste nuorodą dėl žalos ploto ir teisingo žalos apskaičiavimo, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos suvestinę ataskaitą GS-1, bei atsižvelgdama į tai, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. MG-21 (toliau- ir 2018 m. gruodžio 7 d. Aktas), Nustatė

221. Apskaičiuota derliaus netekimo žala, padaryta žirnių pasėlyje (sklype), esančiame ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ) (pažeistas plotas 1 aras, kai šio ploto pažeidimo intensyvumas 100 proc.), priklausančiame ūkininkui V. N. pinigine išraiška:

231.1. V. N. ūkyje žirnių prikulta 24.8 t (iš V. N. pridedamų apskaitos dokumentų):

241.2.

25pasėtas 2018 m. žirnių plotas - 7,91 ha (iš V. N. „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos“, dokumentas nepridedamas, nes pareiškėjas nepateikė. Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos narė D. N., plotus sutikrino iš paraiškų priėmimo informacinės sistemos);

261.3.

271 ha žirnių derlingumas: 24.8 t : 7,91 ha - 3.135 t/ha (eil. 1.1. : eil. 1.2. iš apskaičiavimo);

281.4.

29pagal formą GS-1 (Metodikos 10 p.) 41 savaitės žirnių kaina 182.73 Eur/t:

30182.73 Eur/t x 3.135 t/ha (1.3. apskaičiavimo eilutė) = 572,86 Eur/ha.

311.5.

32pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-15 žala nustatyta 0,01 ha, todėl derliaus netekimo žala apskaičiuojama:

330,01 ha x 572,86 Eur/ha - 5,73 Eur.

34Iš viso apskaičiuota derliaus netekimo žala pinigine išraiška 5,73 Eur (penki eurai 73

35centai).

361.

37Nustatyta, kad žalą 1 punkte nurodytuose pasėlių laukuose padarė stirnos, lapės.

382.

39Nustatyta, kad medžioklės plotų, į kuriuos patenka 1 punkte nurodyti sklypai, naudotojas Medžiotojų būrelis “ ( - ) ", kuris turi atlyginti padarytą žalą.

40Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MĮ 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ0 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, o taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir jos apskaičiavimo teisinį pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VAĮ nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).

42Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Komisijos 2018 m. gruodžio 7 d. Akte yra apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl padarytos žalos apskaičiavimo, turi įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Komisija 2018 m. gruodžio 7 d. Akte nurodė visas būtinas aplinkybes: bendrą pasėlių plotą, pakenktą plotą, pakenkimo procentą, sunaikintą plotą, kultūrą, pasėlio būklę, derlingumą. Minėtas Komisijos 2018 m. gruodžio 7 d. Aktas yra pagrįstas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos posėdyje įvertintu Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros aktu Nr. MG-15 su priedu, kuriame pretenzijų ar pastabų pareiškėjas neįrašė, nors dalyvavo ir darė apžiūros vaizdo įrašą, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam aktui keliamus reikalavimus.

43Nagrinėjant ginčą, teisės taikymas neatsiejamai susijęs su faktinėmis aplinkybėmis. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 86 str.).

44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. pvz. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

45Pareiškėjas teigė, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusios žirnių laukų apžiūros metu ir žalos vertinimo akte dalyvauja pašalinis žmogus, t. y. medžiotojas R. M., kuris nėra įtrauktas į pasėlius apžiūrinčią komisiją ir aktyviai trukdo žalos fiksavimui, todėl žalos vertinimo procesas yra neobjektyvus.

46MĮ nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus seniūno pranešimą apie padarytą žalą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Kaip vienas iš tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl žalos apskaičiavimo, Nuostolių skaičiavimo komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų būti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y. Nuostolių skaičiavimo komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir išsamiu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010).

47Tokiu būdu medžioklės plotų naudotojo (MB „( - )“ atstovas V. Š. nurodytas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-15), stebėtojo teisėmis deleguotas MB „( - )“ atstovas R. M.) dalyvavimas nustatant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą (apskaičiuojant padarytą žalą minėti asmenys Komisijos darbe nedalyvavo) yra teisėtas ir pagrįstas.

48Pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas teismui, kontekste būtina pažymėti, kad tokio pobūdžio kaip šių, byloje tiriamų, viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir kt. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 56 straipsnio 1, 2, 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2050-415/2018). Tokiu būdu, MB „( - )“ atstovo V. Š. pastaba, jog 3,52 ha žirnių lauke dėl žvėrių padarytas nuostolis yra iki 1 a, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-15, yra teisėta. Akivaizdžių duomenų, jog medžiotojas R. M. aktyviai trukdo žalos fiksavimui, pateikė pastabas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-15, byloje nėra, ir jo veiksmų, pareiškėjo teigimu, neteisėtumas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

49Pareiškėjas kritiškai vertino žirnių lauko apžiūros metu pakenkto ploto nustatymą (matavimą), pasėlio pakenkimo intensyvumą, nes, pareiškėjo teigimu, apžiūrą atliekantys pareigūnai pakenktą plotą nustatė nevertindami medžiojamųjų gyvūnų (šernų, stirnų) pėdsakų, išmatų, kurie akivaizdūs, ir jog dėl jų veiksmų (ištrypimo, nuskabymo) (pažeistas Metodikos 6.1. punktas) atsirado žala (negalimas žirnių derliaus surinkimas, jo sunaikinimas), ir tai patvirtina pateikta lauko apžiūros vaizdo medžiaga.

50Metodikos 6.1 punktas nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.

51Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2. punktas).

52Kaip matyti iš Metodikos nuostatų, plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, tačiau kokios matavimo priemonės turėtų būti naudojamos nustatant pakenkto ploto dalį, nereglamentuota. Teisės aktais nedetalizavus, kokiomis matavimo priemonėmis pareigūnas turi naudotis nustatant pakenkto ploto dydį, darytina išvada, kad plotui nustatyti galėtų būti naudojamos pasirinktos priemonės, kuriomis būtų galimybė objektyviai išmatuoti lauko ploto dydį (arais). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tikrinimo metu specialiu prietaisu (matavimo juosta) buvo išmatuota 3,52 ha (( - )) apsėto ploto laukas, kuriame nustatyta 0,993 a pakenkto ploto dalis, ir apie tai nurodyta 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akto Nr. MG-15 priede (nurodyti konkretūs pakenktų plotų dydžiai), ir tai patvirtino bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti Komisijos nariai, MB „( - )“ atstovas V. Š..

53Apžiūroje dalyvavę asmenys turi teisę visas pastabas ir pastebėjimus, susijusius su atliekamu medžiojamųjų gyvūnų žalos nustatymu, įrašyti į apžiūros aktą. Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akto Nr. MG-15 turinio matyti, kad pareiškėjas jame pastabų ir pastebėjimų nepateikė, nes nedalyvavo jo surašyme.

54Pagal Metodikos nuostatas, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas procentais (Metodikos 7.2 punktas), vadinasi visiškai tiksliai nustatyti pakenkto pasėlio intensyvumo nereikalauja ir teisės aktai. Kaip nurodė atsakovės Komisijos atstovė bei liudytojai teismo posėdžio metu, išmatuoti pakenktą plotą tiksliai nebuvo įmanoma dėl nelygių (netaisyklingų) pakenkto ploto dalių, piktžolėtumo, žirnių sugulimo dėl meteorologinių sąlygų, todėl buvo bendrai nuspręsta, kad pakenkto ploto (kadastrinis Nr. ( - )) intensyvumas yra 100 proc. Antrame lauke, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bendras sklypo plotas 4,4291 ha, žirnių pasėlis atrodė panašiai (pajuodęs, ankštys nenuskabytos), tačiau pasėlis neišguldytas ir piktžolėtas. Suskaičiavus žirnius 1 kv. m išguldytame ir neišguldytame plote nustatytas panašus ankščių skaičius. Neišgulusiame plote rastos 205 ankštys, išgulusiame - 190 ankščių. Taigi atsakovas iš esmės pagrindė, kokiais pagrindais buvo nustatytas būtent tokio pakenkto pasėlio intensyvumo laipsnis.

55Pareiškėjas, prieštaraudamas nustatytam pakenkto pasėlio plotui ir pakenkimo intensyvumui, pateikė atsakovo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančius įrodymus, o būtent medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams (žirniams) sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), 2018 m. rugpjūčio 6 d. vietos apžiūros vaizdo įrašus, kurie, pareiškėjo įsitikinimu, nuosekliai atitinka visą Komisijos apžiūros laiką, kurį ji praleido pirmame lauke, taip pat kad Komisija yra šališka, taigi Komisija tinkamai neatliko apžiūros ir žalos vertinimo (peržiūrėti 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu), ir A. S. universiteto Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentės dr. D. J., pasėlio žalų vertinimo ekspertės, 2018 m. rugpjūčio 24 d. žirnių laukų, pažeistų laukinių gyvūnų, vertinimą (toliau- ir Vertinimas), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. atlikus žirnių laikų (deklaruoti laukų plotai 3,52 ha ir 4,39 ha) vertinimą galima teigti, kad laukai pažeisti laukinių gyvūnų, ir pirmame lauke, kurio plotas 3,52 ha, medžiojami gyvūnai padarė žalą 1,17 ha plote, o antrame lauke, kurio plotas yra 4,39 ha, medžiojami gyvūnai padarė žalą 0,54 ha plote. Taigi šie įrodymai yra pagrindas žalos apskaičiavimo aktui panaikinti.

56Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo V. N. žirnių pasėliams buvo padaryta žala medžiojamųjų gyvūnų (lapių, stirnų), ir pagal nustatytą teisinį reglamentavimą medžioklės plotų naudotojas medžiotojų būrelis „( - )“ privalo šią žalą atlyginti.

57Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

58Vertinant pareiškėjo pateiktus lauko apžiūros vaizdo įrašus bei Vertinimą, o taip pat ir pateiktas fotonuotraukas byloje surinktų įrodymų visumoje pagal nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, ar jie patvirtina pakenktą pasėlio plotą ir pakenkimo intensyvumą dėl medžiojamųjų gyvūnų (lapių, stirnų, šernų ištrypimo, nuskabymo, išknisimo), pripažintina, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta D. J., patvirtino, jog Vertinimą atliko naudodamasi pareiškėjo pateikta lauko apžiūros vaizdo medžiaga (duomenų apie jos atliktos laukų apžiūros vaizdo įrašus byloje nėra, Vertinime aprašymo apie apžiūroje (jeigu ji vyko) dalyvavusius asmenis taip pat nėra), be kita ko, Vertinime taip pat nėra nurodyta kokius prietaisus naudojant buvo apskaičiuotas pakenktų pasėlių plotas, be to, dėl praėjusio laiko jame užfiksuoti duomenys galbūt neatitinka faktinės situacijos, užfiksuotos Vertinimo akte (duomenų apie žalos nustatymo laiką jame nėra), duomenų apie docentės dr. D. J., kuri pateikė duomenis, jog yra žalų vertinimo ekspertė, kvalifikaciją (kaip ir teisinio (faktinio) pagrindo atlikti pareiškėjui V. N. žirnių laukų, pažeistų laukinių gyvūnų, vertinimą) byloje taip pat nėra, todėl spręstina, kad Vertinimas, lauko (žirnių pasėlio (sklypo), esančio ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - )) apžiūros vaizdo įrašas, kuris tik fragmentiškai fiksuoja pakenktus plotus ir intensyvumą, apžiūros procesą, neparodo Komisijos neįvertinų plotų mąsto, ir objektyviai neįrodo Vertinime nurodytų pakenktų plotų ir jų pakenkimo intensyvumo, ir nepaneigia 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-15 ir jo priede užfiksuotų duomenų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Duomenų Vertinime taip pat nėra ir apie 4,39 ha lauko, kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), žalos nustatymo duomenimis (apžiūros atkas, vaizdo įrašas), todėl išvada, jog medžiojami gyvūnai padarė žalą 0,54 ha plote, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nes pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas fiksuoja tik žirnių pasėlio (sklype), esančiame ( - ), sklypo kadastrinis Nr. ( - ), apžiūrą. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos dėl medžiojamųjų gyvūnų (lapių ištrypimo, stirnų nuskabymo, šernų išknisimo) laukų pakenkimo intensyvumo taip pat nėra objektyvios, nes nėra identifikuojančių duomenų, jog jos fiksuoja pareiškėjui priklausančių žirnių laukų faktinę situaciją 2018 m. rugpjūčio 6 d. (žirnių laukų žydėjimas, www.geoportal.lt duomenys, nepakenktų žirnių lauko vaizdas, ekskrementų liekanų fotofiksacija tvirtina šernų padarytą žalą). Taigi pareiškėjas iš esmės nepaneigė Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių dėl pasėlių pakenkimo ploto ir intensyvumo (šernų išknisimas) ir kitų įrodymų, paneigiančių 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-15 (priedas) užfiksuotus duomenis (neteisingai nustatytas pakenkto pasėlių plotas, intensyvumas), be minėto Vertinimo, kuris neturi išskirtinės įrodomosios galios, nepateikė (ABTĮ 56 str.).

59Pareiškėjas pagrindu 2018 m. gruodžio 7 d. Aktui panaikinti nurodo, jog jame yra elementarių skaičiavimo klaidų, tačiau šių klaidų nekonkretizavo nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu.

60Atsakovė atsiliepime į skundą pripažino, jog 2018 m. pagal Lietuvos statistikos departamento oficialiosios statistikos portalo duomenis, Lietuvos teritorijoje žirnių derlingumas 2,01 t/ha, Tauragės apskrities (kuriai priklauso ir Jurbarko rajonas) - 1,66 t/ha, Jurbarko rajono ūkių, iš kurių renkama duomenys statistikos portalui - 1,56 t/ha. V. N. ūkyje žirnių derlingumas - 3,139 t/ha (24,8 t: 7,90007 ha) arba dvigubai didesnis, negu rajono pasėlio vidutinis derlingumas. V. N. žirnių, iš dviejų pasėlių ploto (3,52 ha ir 4,39 ha) prikūlė 24,8 t (kiek konkrečiai iš kurio sklypo ir kuriomis dienomis užpajamavo prikultą derlių, nenurodė). 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo akte Nr. MG-21 1.3 punktu prikultas derlius dėl netinkamo matematinio apvalinimo buvo padalintas iš 7,91 ha (turėjo būti iš 7,9007) ir išvestas derlingumas 3,135 t/ha (turėjo būti 3,3139 t/ha) arba 0,004 t/ha mažesnis. Perskaičiavus žalos atlyginimo sumą, atlygintina žalos suma - 5,735 Eur. 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintoje Metodikoje Nr. 486/359, matematinio apvalinimo, esant trims skaičiams po kablelio, kur trečias skaičius >=5, apvalinama 2-jų skaitmenų tikslumu, todėl apskaičiuota žalos suma - 5,73 Eur. Išvada: žalos piniginė išraiška nesiskiria nuo Komisijos 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktu Nr. MG-21, nurodytos 5,73 Eur, sumos.

61Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, visų pirma atkreipia dėmesį į bendruosius teisės principus. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendroji teisminės valdžios paskirtis ir kompetencija yra vykdyti teisingumą, t. y. visomis priemonėmis siekti jo įgyvendinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teismas spręsdamas bylas, privalo siekti, kad jo sprendimai būtų ne tik teisėti, bet ir teisingi, t. y. turi pareigą spręsti bylas remiantis teisingumo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3709/2011). Teisingumas nesuderinamas su formaliu, mechaniniu požiūriu į teisės taikymą, o reikalauja iš teismo aktyviai, kūrybiškai aiškinti ir taikyti teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-720/2009).

62Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, ginčijamo 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo akto Nr. MG-21 priėmimo procedūrą (lauko apžiūros vaizdo įrašas) bei šio sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad jame aiškiai nurodyta, kokiame plote buvo padaryta žala pasėliams, įvardintas medžioklės ploto naudotojas, nurodyta, kokios rūšies pasėliams ir kokių gyvūnų buvo padaryta žala, nurodytas bendras ir pakenktas pasėlių plotas, pasėlio pakenkimo intensyvumas procentais, derliaus netekimas, ir teisingai apskaičiuota žalos piniginė išraiška. Sprendime pateikta informacija kokiu teisiniu pagrindu žala yra apskaičiuota, kada gauta informacija apie jos padarymą, išaiškinami sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminai, sprendime įvardinti konkretūs Metodikos punktai ir toks sprendimas vadovaujantis teisingumo principais laikytinas atitinkančiu Metodikos, Nuostatų bei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatas.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Jurbarko rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti ir apskaičiuoti 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo aktas Nr. MG-21 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio administracinio akto vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

64Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

65Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

66Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

67Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

68Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

69Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo V.... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu... 6. Atsakovai Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir Jurbarko rajono... 7. Atsiliepime į skundą nurodė ir įgaliotos atstovės teismo posėdžio metu... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų būrelio „( - )“ atstovas... 9. Skundas netenkintinas.... 10. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Jurbarko rajono... 11. Pareiškėjas nesutikimo su 2018 m. gruodžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų... 12. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo... 13. MĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų... 14. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu,... 15. Komisija, vadovaudamasi Metodika, apskaičiuoja laisvėje gyvenančių... 16. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta... 17. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7... 18. Komisija, gavusi pareiškėjo V. N. prašymą, ir vadovaudamasi Nuostatų 9-13... 19. Komisija konstatavo, kad patikrinimo dieną žirniai apžiūrimuose laukuose... 20. Taip pat Komisija apžiūrėjo ir žirnių lauką, kurio kadastrinis Nr. ( - ),... 21. Komisija, vadovaudamasi MĮ 18 straipsniu, Metodika, Jurbarko rajono... 22. 1. Apskaičiuota derliaus netekimo žala, padaryta žirnių pasėlyje (sklype),... 23. 1.1. V. N. ūkyje žirnių prikulta 24.8 t (iš V. N. pridedamų apskaitos... 24. 1.2.... 25. pasėtas 2018 m. žirnių plotas - 7,91 ha (iš V. N. „Paramos už žemės... 26. 1.3.... 27. 1 ha žirnių derlingumas: 24.8 t : 7,91 ha - 3.135 t/ha (eil. 1.1. : eil. 1.2.... 28. 1.4.... 29. pagal formą GS-1 (Metodikos 10 p.) 41 savaitės žirnių kaina 182.73 Eur/t:... 30. 182.73 Eur/t x 3.135 t/ha (1.3. apskaičiavimo eilutė) = 572,86 Eur/ha.... 31. 1.5.... 32. pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. Medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio... 33. 0,01 ha x 572,86 Eur/ha - 5,73 Eur.... 34. Iš viso apskaičiuota derliaus netekimo žala pinigine išraiška 5,73 Eur... 35. centai).... 36. 1.... 37. Nustatyta, kad žalą 1 punkte nurodytuose pasėlių laukuose padarė stirnos,... 38. 2.... 39. Nustatyta, kad medžioklės plotų, į kuriuos patenka 1 punkte nurodyti... 40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MĮ 18 straipsnyje... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad išvardyti... 42. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad... 43. Nagrinėjant ginčą, teisės taikymas neatsiejamai susijęs su faktinėmis... 44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog... 45. Pareiškėjas teigė, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusios žirnių laukų... 46. MĮ nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių... 47. Tokiu būdu medžioklės plotų naudotojo (MB „( - )“ atstovas V. Š.... 48. Pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas teismui,... 49. Pareiškėjas kritiškai vertino žirnių lauko apžiūros metu pakenkto ploto... 50. Metodikos 6.1 punktas nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala... 51. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos... 52. Kaip matyti iš Metodikos nuostatų, plotas, kuriame yra medžiojamųjų... 53. Apžiūroje dalyvavę asmenys turi teisę visas pastabas ir pastebėjimus,... 54. Pagal Metodikos nuostatas, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas... 55. Pareiškėjas, prieštaraudamas nustatytam pakenkto pasėlio plotui ir... 56. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo V. N. žirnių... 57. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-... 58. Vertinant pareiškėjo pateiktus lauko apžiūros vaizdo įrašus bei... 59. Pareiškėjas pagrindu 2018 m. gruodžio 7 d. Aktui panaikinti nurodo, jog jame... 60. Atsakovė atsiliepime į skundą pripažino, jog 2018 m. pagal Lietuvos... 61. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę... 62. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, ginčijamo 2018 m. gruodžio 7... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas... 64. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų... 65. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1... 66. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne... 67. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41... 68. Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 69. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...