Byla 2-40-985/2020
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovams E. A. ir R. A. dėl nuostolių atlyginimo

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Rimai Leonavičiūtei, Dainorai Vaitiekūnaitei, dalyvaujant ieškovui E. A., jos atstovams advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei, advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovei G. P., jos atstovui advokatui M. Ž.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. A. ir R. A. ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovams E. A. ir R. A. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1) 12 896 Eur skolos; 2) 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovų priteisti: 1) solidariai 28 443 Eur nuostolių atlyginimo; 2) solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

83.

9Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. su G. P. sudarė sandorį, kad ji parduos, o ieškovai pirks jai priklausančius du sklypus ( - ) už 210 000 Lt. Šio sandorio egzistavimą patvirtina 2007 m. liepos 26 d. G. P. su R. A. pasirašytas dokumentas, kuris patvirtinta, kad atsakovė iš ieškovės gavo 10 000 Lt kaip rankpinigius nuo 210 000 Lt už du sklypus ( - ) 2007-08-21 ir 2007-09-24 ieškovas E. A. atliko du mokėjimus atsakovei po 5 000 Eur ir patvirtino šalių parašais. 2009-07-13 G. P. ir E. A., dalyvaujant liudytojams, pasirašė aiškinamąjį raštą, kuriuo bendru šalių sutikimu nutraukė sandorį dėl dviejų sklypų, esančių ( - ) pirkimo-pardavimo. Šiame rašte nurodyta, kad ieškovui E. A. buvo duoti vieno iš namų raktai ir juos grąžinant G. P. dėl turto ir inventoriaus jokių pretenzijų ieškovams neturi, atsakovė visus įmokėtus pinigus ieškovams grąžins, kai realizuos šiuos du sklypus ( - ) Prieš kelis mėnesius, tikslios datos neprisimena, ieškovai visai atsitiktinai iš pašalinių žmonių sužinojo, kad sklypai parduoti, todėl ieškovai reikalauja iš atsakovės vykdyti savo įsipareigojimus ir grąžinti ieškovams atsakovei sumokėtus 12 896 Eur. Ieškovai ne kartą bandė susisiekti su atsakove telefonu, tačiau ji į skambučius neatsako. Susisiekti telefonu ieškovams su atsakove nepavyksta, į elektroninius laiškus ji taip pat ignoruoja. Ieškovė gyvena ( - ). Sužinoję, kad sklypai jau realizuoti, ieškovai atsakovei 2018-09-17 išsiuntė pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo adresu ( - ), tačiau šią pretenziją atsakovė ignoravo. Ieškovai 2018-11-02 išsiuntė atsakovei tą pačią pretenziją elektroniniu paštu ( - ) ir tuo pačiu gyvenamuoju adresu. 2018-11-16 gautas atsakovės sutuoktinio F. B. atsakymas, kuriame jis atstovaudamas sutuoktinę, su pretenzija nesutinka, atsisakymą grąžinti 12 896 Eur grindžia, neva tai patirtu psichologiniu spaudimu. Apie tai, kad turtas jau yra parduotas, ieškovai sužinojo visiškai atsitiktinai iš pašalinių asmenų 2018 metų rudenį, ieškovai dėl objektyvių priežasčių ir šiandien nežino tikslios datos kada buvo realizuotas turtas, po kurio realizavimo atsakovė privalėjo grąžinti ieškovų jai sumokėtus pinigus, todėl prašo ieškinio senatį taikyti nuo tos dienos, kai ieškovams tapo žinoma apie šio turto realizavimą tretiesiems asmenims.

104.

11Atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad 2007 metais su sutuoktiniais R. A. ir E. A. susitarė dėl jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų su pastatais pardavimo. Buvo susitarta dėl sandorio sudarymo ateityje, o tai reiškia, kad sudarė preliminarų susitarimą. Iš pardavėjos pusės nebuvo jokių kliūčių sandorį sudaryti nedelsiant. Taigi notarinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo atidėtas pirkėjų naudai. 2007 m. liepos 26 d. susitarimas įformintas raštu. Susitarimu pirkėjas R. A. sumokėjo pardavėjai G. P. 10 000 Lt „kaip rankpinigius nuo 210 000 Lt sumos už du žemės sklypus ( - )“ Sandoris raštiškai patvirtintas ir su pirkėju E. A.. Jam viešint pardavėjos G. P.-B. namuose ( - ), buvo raštiškai patvirtintos susitarimo sąlygos (objektas, kaina, pirkėjų jau įmokėta suma). Pirkėjas E. A. 2007 m. rugpjūčio 21 d. įmokėjo papildomą 5 000 Eur dydžio avansinę įmoką už žemės sklypus ir tai patvirtino raštišku pakvitavimu. Sutarties vykdymas buvo tęsiamas pirkėjui E. A. sumokant dar vieną 5 000 Eur dydžio avansinę įmoką už planuojamus įsigyti žemės sklypus. Šis faktas taip pat raštiškai patvirtintas 2007 m. rugsėjo 24 d. įrašu darytu ( - ). Sumokėjus avansą pirkėjams buvo perduoti perkamo gyvenamojo namo raktai. Tai patvirtina paties E. A. 2009 m. liepos 13 d. paruoštas Aiškinamasis raštas, kuriame jis nurodė: „<...> E. A. avansu įmokėjus 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) buvo duoti vieno iš namų raktai <...>. Iš to seka, kad nuo 2007 m. liepos 26 d. pirkėjai pradėjo valdyti ir naudotis planuojamais pirkti žemės sklypais ir statiniais kaip savo. Tai reiškia, kad pirkėjai savo įsipareigojimus pardavėjui pristatė kaip labai rimtus ir neabejotinai įvykdytinus. Tai taip pat patvirtina, kad pirkėjai sugebu pristatyti save tokiu būdu, kad tarpusavio santykiuose jie jau laikomi naujaisiais daikto šeimininkais. Kitų avansinių mokėjimų pirkėjai nevykdė, bendravimas buvo vykdomas daugiausia su E. A.. Pasiteiravus dėl sutarties vykdymo ir notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būdavo gaunamas patikinimas, kad yra renkamos lėšos galutiniam atsiskaitymui, reikia papildomo laiko. Tokia situacija užsitęsė iki 2009 metų. Pardavėja suprato, kad pirkėjai piktnaudžiauja esama padėtimi ir nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų, buvo pareikalauta nedelsiant apleisti gyvenamąjį namą ir grąžinti namo raktus. 2009 metų liepos mėnesį pardavėja su sutuoktiniu atvyko į Lietuvą ir informavo pirkėjus, kad kreipsis į policiją dėl svetimo turto užgrobimo. Tokiu būdu buvo sutarta dėl susitikimo ( - ) kaime (prie planuotų pirkti žemės sklypų ir pastatų). Susitikimo išvakarėse pirkėja R. A. telefonu tikino, kad sutuoktinis turi reikiamas lėšas ir jie sumokės pinigus už perkamus žemės sklypus. Tačiau pažadai pasirodė tušti ir susitikimo metu priverstinai buvo pasirašytas E. A. parengtas 2009 m. liepos 13 d. aiškinamasis raštas. Nurodo, kad pirkėjai buvo nesąžiningi sudarydami 2007 m. liepos 26 d. preliminariąją sutartį, nes neturėdami realių galimybių įvykdyti sandorį, suklaidino pardavėją ir sukėlė jai nuostolius. Pirkėjai buvo nesąžiningi, nes negalėdami įvykdyti sandorio, jie nesiėmė aktyvių veiksmų ir apie tai neinformavo pardavėjos. Šalis, kalta dėl sutarties nesudarymo yra nustatyta 2009 m. liepos 13 d. Aiškinamajame rašte. E. A. savo ranka išdėstė, kad sandoris yra nutraukiamas dėl „ekonominės krizės ir turto nuvertėjimo“, dėl to pagal CK 6.165 str. 4 d. nuostatas ieškovams kyla pareiga atlyginti kitai šaliai dėl tokio atsisakymo kilusius nuostolius. Šalys susitarė dėl pardavėjai priklausančių žemės sklypų pardavimo už 210 000 Lt. Terminas buvo atidėtas pirkėjų naudai, tačiau per įstatymo nustatytą terminą pirkėjai nesurinko reikiamos pinigų sumos ir neturėjo galimybių sudaryti pagrindinės sutarties. 2009 m. liepos 13 d. Aiškinamuoju raštu pirkėjai galutinai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsisakymas sudaryti sutartį buvo nesąžiningas, nes sandorio buvo atsisakyta dėl turto nuvertėjimo, t. y. pirkėjams sandoris tapo nenaudingu. Pardavėja toliau nuosekliai dėjo pastangas, kad būtų parduoti žemės sklypai. Nors gyveno kitoje valstybėje, ji suteikė įgaliojimus tretiesiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims, kurie turėjo vesti derybas su potencialiais pirkėjais, aprodyti jiems parduodamus objektus ir sudaryti pagrindinę sutartį. Pasikeitus ekonominiam ciklui, pardavėjos turimas turtas ne tik nuvertėjo, bet ir apskritai tapo sunkiai parduodamas. Vienas iš objektų buvo parduotas 2012 m. birželio 7 d. už 60 000 Lt, o kitas tik 2017 m. birželio 7 d. už 15 000 Eur. Bendra už parduotus objektus gauta suma eurais sudaro 32 377,20 Eur (60 000Lt/3,4528 = 17 377,20 EUR + 15 000 EUR). Su ieškovais 2007 m. liepos 26 d. preliminariąja sutartimi buvo susitarta objektus parduoti už 210 000 Lt t. y. 60 820,20 Eur (210 000Lt/3,4528). Tokiu būdu apskaičiuojama, kad dėl ieškovų neteisėtų veiksmų nepagrįstai atsisakant pirkti žemės sklypus, atsakovė patyrė 28 443 Eur dydžio nuostolius (60 820,20 Eur - 32 377,20 Eur). Atsakovė priešieškinyje dėl pradinio ieškinio senaties termino nurodo, kad preliminarus susitarimas tarp šalių sudarytas 2007 m. liepos 26 d. CK 6.165 str. 3 d. nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šalys, sudarydamos preliminarų susitarimą, susitarė dėl objekto ir dėl kainos, tačiau nenustatė termino, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Tokiu atveju taikytina aukščiau paminėta norma, kuri nustato, kad pagrindinė sutartis tarp pirkėjų ir pardavėjos turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo t. y. ne vėliau kaip 2008 m. liepos 26 d. Nesudarius pagrindinės sutarties šiuo terminu, pardavėjai įgijo teisę reikalauti grąžinti įmokėtą avansą. Nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas, todėl senaties termino pabaiga yra 2018 m. liepos 26 d. Ieškovai su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 metų kovo mėnesį, t. y. praėjus beveik metams po 10 metų ieškinio senaties termino pabaigos, todėl pradinis ieškinys atmestinas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2009 m. liepos 13 d. t. y. Aiškinamojo rasto | sudarymo dienos. Atsakovė su tuo nesutinka, nes ieškinio senatis prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, tai yra 2008 m. liepos 26 d. Ieškovai taip pat ginasi, kad aiškinamajame rašte atsakovė tariamai pripažįsta savo prievolę ir tai nutraukia senaties termino skaičiavimą. Nesutinka su tokiu vertinimu, nes ieškinio senaties termino skaičiavimą gali nutraukti tik besąlyginis ir konkretus prievolės pripažinimas. 2009 m. liepos 13 d. Aiškinamajame rašte parašyta, kad „<...> Dėl šių pinigų grąžinimo E. A. G. P. konsultuosis pas juristus ir grąžins tik tai kai realizuos du sklypus ( - )“. Iš tokios formuluotės akivaizdu, kad aiškinamasis raštas buvo surašytas E. A. ir verčiamas pasirašyti manipuliuojant gyvenamojo namo raktų negrąžinimu. Tai suponuoja, kad atsakovė apskritai nenorėjo sudaryti jokių susitarimų su E. A. ir nenorėjo prisiimti jokių įsipareigojimų. Susitarimas yra nekonkretus bei sąlyginis - „dėl šių pinigų grąžinimo G. P. konsultuosis pas juristus“. Teiginys, kad dėl vieno ar kito klausimo išsprendimo bus konsultuojamasi pas juristus gali būti perfrazuojamas ir suprantamas vieninteliu būdu - nesu šio klausimo specialistas ir nežinau ar aš turiu atitinkamas pareigas, todėl kreipsiuosi specialistus, kad jie man padėtų suprasti ir nuspręsti“. Tokia sąlyga jokiu būdu negali būti vertinama kaip prievolės pripažinimas. Antra, susitarimas yra su atidedamąja sąlyga- „<...> ir grąžins tik tada, kai realizuos du sklypus, esančius ( - )“. Tariamas lėšų grąžinimo sprendimo priklauso jau nuo dviejų sąlygų - juristų nuomonės ir sėkmingos sklypų realizacijos. Ši realizacija yra sąlyga, kuri priklauso išimtinai nuo atsakovės valios - parduoti, neparduoti, kiek parduoti ir t.t. Kartu ji kelia pagrįstą ir esminį klausimą, kokiomis sąlygomis realizavus sklypus būtų sprendžiama dėl lėšų grąžinimo. Vargu ar galima būtų sutikti su aiškinimu, kad atsakovė išreiškė valią dėl avanso grąžinimo realizavus žemės sklypus bet kokiomis ir jai nepalankiomis sąlygomis. Akivaizdu, kad bet kokiam vidutiniam protingam asmeniui sąlyga būtų nepriimtina. Bet kokiu atveju, CK 1.68 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris niekinis. Iš to seka, kad aiškinamajame rašte įtvirtinta sąlyga dėl lėšų grąžinimo yra niekinė ir teisine prasme reiškia, kad jos apskritai nebuvo. Atitinkamai tai sąlygoja, kad niekinė sąlyga negali nutraukti ieškinio senaties termino skaičiavimo. Trečia, aiškinamojo rašto negalima aiškinti kaip nutraukiančio senaties termino eigą, nes tokiu būdu būtų suformuota situacija, kada senaties terminas apskritai sustotų neapibrėžtam laikui. Žemės sklypų pardavimas ir sąlygos priklausė išimtinai nuo pardavėjos, todėl ieškovų pozicijos patvirtinimas reikštų, kad senaties terminas gali apskritai niekada neprasidėti. Tai suponuoja vienintelę išvadą - aiškinamuoju raštu nebuvo pripažinta prievolė, o šalys nesudarė jokio apibrėžto ir konkretaus susitarimo dėl avanso grąžinimo. Ketvirta, aiškinamuoju raštu negalima pakeisti įstatymo nuostatų, kurios nustato, jog pagrindinė sutartis privalėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

125.

13Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad kaip ir teisingai nurodo atsakovė, 2007 metais tarp šalių buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl galimybės ateityje įsigyti atsakovei priklausantį nekilnojam turtą, esantį ( - ). Susitarimas dėl pačių nekilnojamųjų daiktų pirkimo tarp šalių buvo žodinis ir tik pinigų sumokėjimas buvo patvirtintas rašytine forma. Šalys rašytine forma pasirašė tik avansines sutartis, patvirtinančios avansinių įmokų sumokėjimą. Atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, ieškovai pastebėjo visiškai atsitiktinai grybaudami, matė kad pastatai yra seni ir apleisti, t.y. kad juose nėra gyvenama bei kad pastatais nėra naudojamasi. Tuomet pradėjo ieškoti, kad gal juos pardavinėja ir svarstyti apie galimybę juos įsigyti. Per aplinkinius gyventojus susižinoję kontaktus, susiekė su atsakove ir užklausė ar ji neketinanti sodybos parduoti. Buvo atsakyta, kad sodybos konkrečiai neparduoda, bet jeigu domina, kad apie tai būtų galima pasikalbėti, kai atsakovė bus Lietuvoje. Jokio konkretaus susitikimo laiko nebuvo sutarta, tik sutariant tai, kad kai atsakovė bus Lietuvoje, paskambins ieškovams ir bus susitarta dėl susitikimo. 2007 m. liepos mėn. tikslios datos ieškovai nepamena buvo susitikta su atsakove jai priklausančioje sodyboje, adresu ( - ) bei kalbėta dėl sodybos pardavimo galimybės. Atsakovei priklausė du atskiri gyvenamieji namai su žemės sklypais ir juose esančiais priklausiniais. Ieškovai pageidavo pirkti tik vieną iš žemės sklypų su jame esančiu gyvenamuoju namu, tačiau atsakovė pareiškė, kad ji atskirai nelinkusi pardavinėti ir, kad jeigu jau parduoti, tai būtų linkusi kalbėti apie viso turto pardavimą. Atsakovė nurodė, kad vienos iš sodybos kaina yra 110 00 Lt, o kitos 100 000 Lt, viso turto bendra kaina būtų 210 000 Lt. Ieškovams tiek kiekvieno turto atskirai, tiek ir bendra kaina pasirodė gana didelė, taip pat kadangi atsakovė nesutiko atskirai parduoti venos iš sodybų, ieškovai svarstė apie tai ar jiems yra reikalinga tiek pastatų. Ieškovams pradėjus galvoti dėl pirkimo (abejoti dėl pardavimo kainos ir abiejų sodybų reikalingumo), pati atsakovė pasiūlė ieškovams neskubėti, kalbėjo apie tai, kad gali kurį laiką pasinaudoti vienu iš sodybos pastatų (laikinai pagyventi) ir per tą laiką galutinai apsispręsti dėl pirkimo. Atsakovei patikinus, kad pirkti niekas neverčia, ir kad pradžioje gali pagyventi ir pasižiūrėti ar tikrai viskas tinka, buvo sutarta, kad preliminariai sutarė dėl atsakovei priklausančių sodybų pirkimo, tačiau besąlyginio įsipareigojimo nei ieškovai kaip pirkėjai pirkti, nei atsakovė, kaip pardavėja, parduoti neprisiėmė ir sutarė, kad atsakovė ir toliau gali sodybas pardavinėti kitiems subjektams ir jeigu ras pirkėjus, apie tai visų pirma informuos juos kaip potencialius pirkėjus, kad yra kiti subjektai norintys sodybas pirkti ir kad tokiu atveju galės nuspręsti arba pirkti patiems arba sutikti, kad sodybos būtų parduodamos kitiems atsakovės rastiems pirkėjams bei kad tokiu atveju sumokėti avansu pinigai bus grąžinti. Buvo sutarta, kad ieškovai naudodamiesi sodyba prižiūrės jos aplinką. Kadangi atsakovė gyveno ( - ) ji buvo suinteresuota, kad būtų asmenys kurie tiesiog prižiūrėtų sodybą jai nesant. Todėl toks aukščiau nurodytas susitarimas tenkino abi šalis, atsakovę, kad ieškovai naudojantis sodyba ją prižiūrės, o ieškovams, kad naudojantis įsitikins, dėl to ar ji atitinka lūkesčius. Buvo sutarta, kad sandoris turės būti sudarytas per 2 metus, ne bent atsakovė ankščiau kitus potencialius pirkėjus. 2009 metais atėjus visuotiniai krizei tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, bei ieškovui netekus dėl to pajamų, ieškovai apie tai informavo atsakovę, pareikšdami, kad dėl susidariusiu objektyvių aplinkybių jie negalės įsigyti abiejų sodybų, bei bandė spręsti klausimą dėl to, kad gal bus pratęstas sandorio sudarymo terminas, tikintis, kad gal situacija, išnykus ekonominei krizei pagerės, taip pat kalbėjo apie tai, kad gal būt būtų galima spręsti klausimą dėl kainos sumažinimo vienos iš sodybų pirkimo atskirai. Tačiau atsakovė į jokias kalbas nesileido ir pareiškė, kad jei neperka, dėl to jokių problemų nėra, ji nei pratęsti termino, nei sumažinti kainos, nei atskirai parduoti vienos iš sodybos nesutiko, bei pareiškė, kad jos nuomone ji sodybas parduos netgi brangiau, nei kad ieškovams siūlė. Kadangi šalys nesusitarė dėl pagrindinio sandorio nukėlimo termino, taip pat nesusitarė kitų pardavimo sąlygų, buvo nuspręsta preliminarų susitarimą dėl sodybų pirkimo-pardavimo nutraukti bei 2009 m. liepos 13 d. buvo surašytas raštas dėl tolimesnių ikisutartinių santykių nutraukimo ir jo pasekmių, sutariant, kad atsakovė pardavusi sodybas grąžins ieškovams jų avansu sumokėtas sumas. Iš Atsakovės pusės niekada nebuvo jokių prašymų, kad būtų mokamas koks nors konkretaus dydžio avansas, bei iš atsakovės pusės niekada nebuvo jokio raginimo sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė sodybas turėjo teisę pardavinėti, tačiau akivaizdu, kad kitų pirkėjų ir nerado, dėl ko jokio raginimo iš jos pusės ir nebuvo. Atsakovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės aktyvumą, ar ieškovų kaltės buvimą dėl ikisutartinių santykių nevykdymo. Atsakovė nebuvo kreipusis į notarų biurą sudaryti pagrindinį sandorį, nebuvo parengusi dokumentų pagrindinio sandorio sudarymui ir t.t. Nesutinka dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovai elgėsi sąžiningai ir apie iškilusias, nuo ieškovų nepriklausančias objektyvias aplinkybes informavo atsakovę bei siekė kad atsiradus ekonominiai krizei būtų arba pratęstas pagrindinio sandorio sudarymo terminas, arba kad būtų sprendžiama dėl kainos sumažinimo, arba, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl vienos iš sodybų pardavimo, tačiau priešingai atsakovė su niekuo nesutiko bei buvo įsitikinusi, kad ji vis tiek parduos sodybas ir netgi brangiau nei kad buvo siūloma ieškovams, tolimesnis sandorio vykdymas ir buvo šalių bendru susitarimu nutrauktas, t. y. abi šalys priėmė tokį sprendimą. Taigi pasirašius minėtą susitarimą, abiejų šalių pareigos dėl pagrindinės sutarties sudarymo pasibaigė, dėl to nei vienai iš šalių ir nekyla bei negali kilti jokia atsakomybė dėl pagrindinio sandorio nesudarymo, kadangi tolimesni santykiai nutraukti abiejų šalių bendru sutarimu, aptariant tokio nutraukimo pasekmes (ieškovų sumokėtų avansu pinigų gražinimą). Be to jeigu atsakovė laikė kad ji turi teisę reikalauti nuostolio atlyginimo, tai tokią teisę turėjo realizuoti per įstatymo nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, tačiau to nepadarė, dėl ko taikytina ieškinio senatis, ko ir prašo ieškovai, kas yra savarankiškas pagrindas Atsakovo reikalavimams atmesti. Be to atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovai reikalavimus pareiškė pasibaigus 10 metų senaties terminui. Kaip jau minėta visų pirma tarp šalių buvo susitarimas dėl to, kad pagrindinis sandoris turi būti sudaromas per 2 metus nuo pirmos avansinės įmokos dienos, kas reiškia iki 2009 m. liepos 26 d. Ikisutartiniai santykiai buvo nutraukti 2009 m. liepos 13 d. juos nutraukus abiejų šalių bendru sutarimu. Atsakovė išreiškė, kad lėšų nedelsiant grąžinti ieškovų avansu sumokėtas įmokas, sumokėtas sumas grąžins, kai bus realizuotos abi sodybos. Atsakovė vieną pardavė 2012-06-07, o kitą pardavė 2017-06-07, tačiau ieškovams jų sumokėto avanso negrąžino. Ieškovų manymu, jų pareikštiems reikalavimas senaties termino eiga prasidėjo 2017-06-07, pardavus antrą objektą. Netgi jeigu skaičiuoti senaties terminą nuo ikisutartinių santykių nutraukimo momento 2009-07-13, tai netgi ir skaičiuojant tokiu būdu, ieškinio senaties terminas taip pat nebūtų praleistas, nes ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019-02-05.

146.

15Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes. Ieškovas papildomai nurodė, kad grybaudami ( - ) pas žmones paklausė kas parduoda sodybą, žmonės nurodė, kad atsakovė parduoda sodybą, davė jos telefoną. Jis paskambino, buvo sutarta, kad atsakovė atvyks į Lietuvą ir susitiks. Susitiko, kai atsakovė atvyko į Lietuvą, pradinė kaina buvo 220 000 Lt, buvo parduodami du namai ir du žemės sklypai, vienas buvo namas, prie kito namo priklausė taip pat ir rūsys, kluonas, pirtis. Suderėjo už 21 000 Lt, vienas namas 100 000 Lt, kitas, geresnis 110 000 Lt, nes atsakovė norėjo parduoti viską, nes gyvena ne Lietuvoje. Jis pinigų neturėjo iškarto, žodžiu buvo sutarta, kad sumokės pinigus per laiką, atsakovė neprieštaravo, sakė, kad pirkėjų neturi, pinigų palauks. Pinigų būtų turėję tik vienai sodybai, būtų pardavę žmonos mamos namą ( - ), kurį žmona paveldėjo, planavo imti banke dar paskolą, turėjo reguliarias pajamas iš įmonės ( - ). Sumokėjus 10 000 Lt, buvo duoti jiems vieno namo raktai, susitarė, kad jie prižiūrės sodybą, atvažiuodavo savaitgaliais, prižiūrėjo aplinką, pjovė žolę. Tačiau prasidėjus krizei, verslas strigo, jis vertėsi automobilių prekyba, važinėdavo į ( - ) pirkti automobilių, tokiu būdu ir lankėsi pas atsakovę ( - ), kada sumokėjo du kartus po 5000 Eur, pinigus perdavė kolonėlėje, atsakovės vyras surašė tai patvirtinantį raštą. Įmonė ( - ) prasidėjus krizei bankrutavo 2008 m., finansinė padėtis blogėjo, bankas paskolos nedavė, jis telefonu pranešė atsakovei, sakė, kad reikia susitikti, aptarti sąlygas, nes neįperka abiejų sodybų, susitarė, kad ji atvyks į Lietuvą. 2009 m. liepos mėnesį atsakovė paskambino iš vakaro, susitarė, kad rytoj turi susitikti sodyboje, tada jis pasiėmė 2 liudytojus, nes žinojo, kad sumokėta dalis pinigų. Sodyboje G. buvo su vyru, jis sakė, kad gali pirkti tik vieną sodybą, nes jau dalis pinigų sumokėta, siūlė susitarti dėl vienos iš sodybos pirkimo, nes dalis jau pinigų sumokėta, be to parduotas žmonos mamos namas už 56 000 Lt, bet atsakovės vyras nesutiko parduoti vienos sodybos, su atsakove buvęs jų draugas, sakė, kad sodybą galima parduoti kitiems, tada jis pasiūlė išspręsti sumokėtų pinigų klausimą, jam buvo pasakyta, kad tau reikia, tai ir rašyk. Jis kokius 3 kartus rašė susitarimą, atsakovė skaitė vyrui, vertė, kol tekstas tiko abiem šalims. Liudytojus jis du atsivežė, viena liudytoja buvo kaimynė, abu liudytojai teisme, trečiasis yra miręs. Nurodė, kad buvo susitarę, kad pinigus jis dalimis sumokės per 2 metus, toks susitarimas buvo žodinis, raštu buvo patvirtintos tik sumokėtos sumos. Atsakovė neragino pinigų sumokėti, jo iniciatyva buvo bendradarbiavimas dėl pirkimo vienos sodybos. Neigia atsakovės aplinkybes, kad ji jam skambino, ragino mokėti, sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį, aplinkybes dėl policijos

167.

17. Susitarime nurodyta sąlyga pasitars su juristu, buvo nurodyta, kad nebūtų galima pinigų prašyti grąžinti kelis kartus, kad būtų legalu, ar pinigus grąžins per banką. Ginčo dėl avanso grąžinimo nebuvo, atsakovė nekalbėjo apie patirtus nuostolius. Susitarimą rašė pasitardami, nors jis surašytas ir jo ranka. Apėjo namą apžiūrėjo, pretenzijų atsakovė nereiškė. Tikėjosi, kad viskam aprimus, atsakovė pasiūlys pirkti vieną sodybą. Apie tai, kad atsakovė pardavė vieną sodybą, nepranešė, jis sužinojo iš kaimyno, nuvyko į ( - ), buvo kalbėta, tada sakė, kad kai parduos antrą sodybą, tada informuos, antrą kai pardavė, taip pat neinformavo, jis skambino G.. G. nurodė, kad patyrė nuostolius, nes pigiai pardavė, jis siūlė dėl taikaus susitarimo, bet susitarti nepavyko.

188.

19Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai, nurodė, kad palaiko priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Buvo ( - ), kai pirkėjai praeidami pro šalį paklausė dėl sodybų pirkimo. Buvo sumokėtas avansas 10 000 Lt, žodžiu sutarta, kad reguliariai mokės po 5000 Eur, kas mėnesį, kas du mėnesius ir greitu metu bus įvykdyta, maždaug per 2 metus. Nurodė, kad ( - ) įprasta praktika žodžiu susitarti. Kai ieškovas antrą kartą susitiko su jos vyru ( - ), paprašė rakto, šeima įsikraustė į namą, 2 metus namu naudojosi. Ji pora kartų skambino, buvo jai patvirtinta, kad mokės, turi ekonominių sunkumų, situacija pasikeis, sumokės. Žmona iš vakaro telefonu sakė, kad sumokės. Greitai, be ypatingų, taisymų pasirašytas 2009 m. susitarimas, nes norėjo kuo greičiau atgauti sodybą ir raktus, jautėsi įbauginti liudytojų.

20Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas

219.

22Byloje nėra ginčo, kad 2 žemės sklypai su pastatais ( - ), priklausė atsakovei, tai patvirtina ir 2012 m. birželio 7 d., ir 2017 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartys (b. l. 122-139). 2007 m. liepos 26 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė kvitą, kuriuo atsakovė patvirtino, kad gavo, o ieškovė, kad perdavė 10 000 Lt rankpinigius nuo 210 000 Lt sumos už 2 sklypus ( - ) (b. l. 7). 2007 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas atsakovei sumokėjo 5000 Eur už žemės sklypo ( - ) pirkimą, 2007 m. rugsėjo 24 d. - 5000 Eur už žemės sklypo ( - ) pirkimą, nurodyta pirkimo suma 210 000 Lt, papildomai sumokėta 10 000 Lt (b. l. 8-11). 2009 m. ieškovas ir atsakovė pasirašė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad dėl ekonominės krizės ir viso turto nuvertėjimo nutraukiamas sandoris tarp ieškovo ir atsakovės dėl dviejų sklypų ir namų pirkimo ( - ) kaime. Kadangi E. A. avansu įmokėjo 10 000 Lt, buvo duoti vieni iš namų raktai, grąžinat raktus peržiūrėjus namuose esantį inventorių ir daiktus viskas taip kaip ir buvo priimta. Be avanso 10 000 Lt buvo padarytas mokėjimas 10 000 Eur. Dėl šių pinigų gražinimo E. A., G. P. konsultuosis pas juristus ir grąžins tik tada, kai realizuos du sklypus, esančius ( - ). Dėl perdavimo namo pretenzijų neturi (b. l. 12). Ieškovas atsakovei išsiuntė 2018 m. rugsėjo 16 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. pretezijas dėl 12 896 Eur grąžinimo (b. l. 12-17). 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovui išsiųstas atsakovės vyro atsakymas, kad atsisakoma grąžinti ieškovo nurodytus pinigus (b. l. 18-22). 2012 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ( - ) kaime už 60 000 Lt (b. l. 122-126). 2017 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė pardavė gyvenamąjį namą su pastatais ir žemės sklypus ( - ) kaime už 15 000 Eur (b. l. 127-139). Dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo

2310.

24Ieškovas ir jų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių buvo tik žodinis susitarimas dėl žemės sklypų su pastatais ( - ), pirkimo pardavimo, rašytiniai susitarimai patvirtina tik avansinius mokėjimus, todėl jų pozicija byloje ta, kad šalis sieja avansinio mokėjimo susitarimas, dėl ko nesutinka, kad 2007 m. liepos 26 d. rašytinis susitarimas yra preliminarioji sutartis. Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad 2007 m. liepos 26 d. rašytinis susitarimas yra preliminarioji sutartis, kuriame aptartas pirkimo pardavimo objektas ir kaina, tik nenurodytas terminas per kurį šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį, ir tokiu atveju prašo taikyti CK 6.165 str. 3 d. normą, kai šalims nenurodžius termino, preliminarioji sutartis turi būti sudaroma per metus laiko.

2511.

26Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Asmenų sudaryta konkreti sutartis gali turėti sąlygų, kurios yra būdingos ne vienai, o keletui įstatymuose nurodytų sutarčių, arba turėti sąlygų, kurios nėra nustatytos įstatymais, bet jiems neprieštarauja. Svarbu, kad sutartys ar jų sąlygos, nors įstatymais nenustatytos, nebūtų niekinės, t. y. nepažeistų įstatymuose nustatytų draudimų ar imperatyvų, su kuriais siejamas sandorių negaliojimas. Kelių sutarčių nuostatas atitinkanti konkreti sutartis apibūdinama kaip mišri. Prievolės atsiranda iš sandorių (CK 6.2 str.), todėl sprendžiant dėl teisių ir pareigų pagal sutartį, dėl atsiradusių prievolių ar atsakomybės, dėl pažeistų teisių gynimo būdų ir kitų klausimų teisiškai yra svarbios ir turi būti įvertinamos visos sutarties sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-698/2018).

2712.

28Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

2913.

30Sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys, kiekviena jų turi savo dalyką, t. y. kitokias šalių teises ir pareigas. Iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu. Preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį. Ta aplinkybė, kad avanso sutartis raštu išdėstoma viename dokumente (viename tekste) su preliminariąja sutartimi, nekeičia šių sutarčių autonomiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

3114.

32Teismas įvertinęs 2007 m. liepos 26 d. šalių susitarimo turinį, pripažįsta, kad šalių pasirašyta sutartis (šalių nurodyta kvitas) nors ir neturi visų elementų, būdingų preliminariai sutarčiai, tačiau yra nurodytos esminės sąlygos: objektas ir kaina, t. y. šalys išreiškę savo valią dėl būsimo turto pirkimo pardavimo – du sklypai ( - ); būsimos turto įgijimo kainos – 210 000 Lt; taip pat susitarė dėl pradinio įnašo dydžio (10 000 Lt, kuris buvo perduotas šio sutarimo pasirašymo dieną, šalių įvardintas kaip rankpinigiai), tačiau šiuo atveju nėra išreikšta šalių valia ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, nurodant pagrindinei sutarčiai sudaryti šalių sulygtą terminą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šalių ikisutartiniai teisiniai santykiai nepasibaigė vien 2007 m. liepos 26 d. sutarties (šalių nurodytos kvitas) pasirašymu, nes 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir 2007 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikti mokėjimai bei 2009 m. liepos 13 d. ieškovo ir atsakovės pasirašytas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad dėl ekonominės krizės ir viso turto nuvertėjimo nutraukiamas sandoris tarp ieškovo ir atsakovės dėl dviejų sklypų ir namų pirkimo ( - ) kaime. Kadangi E. A. avansu įmokėjo 10 000 Lt, buvo duoti vieni iš namų raktai, grąžinat raktus peržiūrėjus namuose esantį inventorių ir daiktus viskas taip kaip ir buvo priimta. Be avanso 10 000 Lt buvo padarytas mokėjimas 10 000 Eur. Dėl šių pinigų gražinimo E. A., G. P. konsultuosis pas juristus ir grąžins tik tada, kai realizuos du sklypus, esančius ( - ). Dėl perdavimo namo pretenzijų neturi (b. l. 12). Be to ieškovas atsakovei išsiuntė 2018 m. rugsėjo 16 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. pretenzijas dėl 12896 Eur grąžinimo (b. l. 12-17), o 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovui išsiųstas atsakovės vyro atsakymas, kad atsisakoma grąžinti ieškovo nurodytus pinigus (b. l. 18-22). Nurodytas šalių elgesys, šalių paaiškinimai, kad viena jų ketino įsigyti, o kita parduoti žemės sklypus su statiniais, 2007 m. liepos 26 d. susitarimas, 2007 m. rugpjūčio 21 d. ir 2007 m. rugsėjo 24 d. atliktų mokėjimų šalių vertinimas nurodant, kad „Mokėjimai už žemės sklypo ( - ) (Lietuva) pirkimą, pirkimo suma 210 000 Lt. Papildomai sumokėta 10 000 Lt. Tolesni mokėjimai 5000 Eur 2007-08-21. Tolesni mokėjimai 2007-09-24“ (b. l. 8-11); be to ieškovui buvo perduotas vieno namo raktas, jis prižiūrėjo sodybą, pjovė žolę, joje kaip nurodė ieškovas lankydavosi savaitgaliais pailsėti; be to šalims pripažįstant 2007 m. liepos 26 d. sumokėtą sumą kaip avansą, bet ne rankpinigius, šios aplinkybės aiškiai rodo šalių susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę sutartį dėl ko konstatuotinas 2007 m. liepos 26 d. preliminariosios sutarties sudarymo faktas, turintis tiek sutarties dėl avanso, tiek ir preliminarios sutarties požymių. Tai, kad šalys nėra aiškiai įvardijusios savo susitarimų kaip preliminarios ir avanso sutarties, nekeičia jų valios, nes teismų praktikoje pasisakyta, kad jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad preliminariąją sutartį sudarė fiziniai asmenys ir nenustatyta, kad kuris nors iš jų būtų turėjęs didesnę sutarčių sudarymo patirtį ar kokių nors kitų pranašumų ir būtų jais naudojęsis prieš kitą sutarties šalį.

33Dėl ieškinio reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą

3415.

35Nors kaip minėta ginčo dėl sumokėtų avansinių įmokų ir jų negražinimo nėra, tačiau bylos šalys nesutaria dėl to, kokia priežastis lėmė tai, kad nebuvo sudaryta žemės sklypų su pastatais pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovė tvirtina patyrusi nuostolius, dėl ko ir negrąžino ieškovams avanso. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad pirkimo pardavimo sutartis iš dalies nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo kaltės, kadangi šis, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, bankrutavus jo įmonei ir bankui nesuteikus paskolos, neturėjo finansinių galimybių pirkti abi sodybas ir siūlė atsakovei parduoti vieną sodybą už 100 000 Lt, šiuos pinigus jis turėjo, tačiau atsakovė atsisakė. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad ieškovas suklaidino ją žadėdamas, kad finansiniai nesklandumai yra laikini, kad pinigai bus sumokėti, ji 2 metus laukė, o ieškovas naudojosi jai priklausančiu turtu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas ir neneigė, kad prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė pakoregavo jo planus pirkti abi sodybas, kita vertus, tvirtino, kad siekė papildomo susitarimo su atsakove dėl vienos iš sodybų už 100 000 Lt pirkimo, atsakovė atsisakė, tai patvirtino teismo posėdyje ir pati atsakovė, nors kita vertus šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant avanso grąžinimo klausimą. Šalys nesutarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, pasirašė 2009 m. liepos 13 d. susitarimą (šalių nurodytą aiškinamasis raštas), kuriame nurodyta, kad dėl ekonominės krizės ir viso turto nuvertėjimo nutraukiamas sandoris tarp ieškovo ir atsakovės dėl dviejų sklypų ir namų pirkimo ( - ). Kadangi E. A. avansu įmokėjo 10 000 Lt, buvo duoti vieni iš namų raktai, grąžinat raktus peržiūrėjus namuose esantį inventorių ir daiktus viskas taip kaip ir buvo priimta. Be avanso 10 000 Lt buvo padarytas mokėjimas 10 000 Eur. Dėl šių pinigų gražinimo E. A., G. P. konsultuosis pas juristus ir grąžins tik tada, kai realizuos du sklypus, esančius ( - ). Dėl perdavimo namo pretenzijų neturi (b. l. 12). Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nurodė, kad susitarimą pasirašė įbauginta ieškovo ir jo liudytojų, susitarimas pasirašytas buvo greitai, tačiau byloje apklausti liudytojai R. U. ir ginčo sodybos kaimynystėje gyvenanti R. Č., patvirtino, kad susitarimas buvo rašomas kelias valandas, taisomas, atsakovė vertė tekstą į vokiečių kalbą savo vyrui, netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo; atsakovė neįrodė, kad 2009 m. liepos 13 d. susitarimas neatitinka jos valios, sudarytas esant psichologiniam spaudimui, nes kaip nurodė atsakovė, kartu buvo jos vyras, juos atvežęs į sodybą draugas; atsakovė šio susitarimo neginčijo dešimt metų ir tik ieškovams pateikus ieškinį, o pačiai priešieškinį nurodė aplinkybes dėl įbauginimo, tačiau atsakovei šių aplinkybių neįrodžius (CPK 178 str.), teismas tai vertina kaip gynybinę poziciją.

3616.

37Kaip jau minėta, šalys nebuvo nustatę termino, iki kada bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, pagrindinę sutartį šalys turėjo pasirašyti iki 2008 m. liepos 26 d., tačiau nepasirašė, nors ir toliau tęsė sutartinius santykius, nes kaip nurodė abi šalys preliminariai žodžiu buvo sutarę pinigus sumokėti per 2 metus. Ieškovai prašo grąžinti sumokėtą avansą, nurodydami, kad atsakovė įsipareigojo tai padaryti pagal 2009 m. liepos 13 d. aiškinamąjį raštą, abu sklypai yra parduoti. Atsakovės atstovas nurodė, kad susitarime nurodytos sąlygos konsultuosis pas juristus ir grąžins pinigus pardavus ginčo objektą priklauso išimtinai nuo atsakovės valios, todėl yra niekinės, aiškinamuoju raštu atsakovės nebuvo pripažinta prievolė, o šalys nesudarė jokio apibrėžto ir konkretaus susitarimo dėl avanso grąžinimo.

3817.

39Pažymėtina, kad teismui konstatavus, kad šalių susitarimas turi tiek preliminariosios, tiek sutarties dėl avanso požymių, šalių sumokėtas 12 896 Eur avansas yra mokėjimas, kuris buvo atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį, todėl atsakovei kyla pareiga grąžinti avansą ne pagal atsakovės ginčijamą 2009 m. liepos 13 d. šalių susitarimą, o pagal įstatymą, dėl ko atsakovo atstovo argumentai, kad šalys nesudarė jokio apibrėžto ir konkretaus susitarimo dėl avanso grąžinimo, tokios sąlygos yra niekinės ir dėl to atsakovei nekyla pareiga jo grąžinti, teisiškai nepagrįsti. Be to pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kiekvienu atveju dar reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Šiuo atveju pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tokia sutartis jau ir negalėtų būti sudaryta, nes sklypai ir pastatai, už kurį sumokėtas avansas, parduoti kitiems asmenims. Be to nagrinėjamu atveju avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Taigi atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo naudotis iš ieškovų gautu 12 896 Eur avansu. Todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir solidariai ieškovams kaip sutuoktiniams iš atsakovės priteistina 12896 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 6.237 straipsnio 2 dalis, 6.309 straipsnio 2 dalis). Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. A. T., Nr. 3K-3-868/2002, kt.). Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sutarusios dėl avanso kaip netesybų formos, tokio reikalavimo atsakovė nepalaikė ir bylos nagrinėjimo metu.

4018.

41Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, kurios yra procesinės. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, solidariai ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl ieškinio senaties

4219.

43Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, ir šiuo pagrindu taip pat atmesti ieškinį. Nurodo, kad 2007 m. liepos 26 d. preliminariame šalių susitarime nenurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, todėl taikytina CK 6.165 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad jei terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo, tai yra šiuo atveju iki 2008 m. liepos 26 d., ieškinys teisme gautas 2019 m. vasario 5 d., tai yra pasibaigus bendram 10 metų ieškinio senaties terminui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį ieškovai grindė 2009 m. liepos 13 d. aiškinamuoju raštu, kuriame atsakovė nurodė grąžinsianti avansą, kai bus parduoti sklypai ir pastatai, ieškovai nurodė, kad apie ginčo turto pardavimą sužinojo 2018 m., atsakovė paskutinį ginčo objektą pardavė 2017 m., sutiktina su ieškovų motyvais, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo ieškovų sužinojimo apie atsakovės parduotą turtą, tai yra nuo 2018 m., todėl 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimui, grindžiamu 2009 m. liepos 13 d. susitarimu, nėra pasibaigęs (CK 1.127 str. 2 d.). Be to tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, kad 2009 m. liepos 13 d. ieškovas prašė parduoti vieną sklypą su pastatais, buvo bandoma spręsti dėl ginčo turto kainos, taigi vyko šalių bendravimas dėl žemės sklypų pardavimo, o to nepasiekus pasirašytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo; be to ieškovas nurodė, kad apie tai, kad finansinė padėtis pablogėjo ir jis ketina pirkti vieną sodybą, atsakovę informavo telefonu dar iki 2009 m. liepos 13 d. pasirašyto šalių aiškinamo rašto. Taigi ir po 2008 m. liepos 26 d. ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių manyti, kad pagrindinė sutartis galiausiai bus sudaryta, nors įstatyme nustatytas vienerių metų terminas, per kurį ji turėjusi būti sudaryta, jau buvo pasibaigęs, dėl ko vertintina, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs ir nuo šalių pasirašyto 2009 m. liepos 13 d. susitarimo, nes ieškinys teisme gautas 2019 m. vasario 5 d.

44Dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo atlyginti nuostolius

4520.

46Taigi byloje nustatyta, kad per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą, pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, nagrinėjamos bylos šalims nesudarius iki 2008 m. liepos 26 d. pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2007 m. liepos 26 d. sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

4721.

48Atsakovė prašo atlyginti nuostolius prarastos galimybės piniginė verte, kuri galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.

4922.

50Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

5123.

52Atsakovė priešieškinyje ir atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad, ieškovai yra kalti dėl atsakovės patirtų nuostolių, nes būtent: iš pardavėjos pusės nebuvo jokių kliūčių sandorį sudaryti nedelsiant; notarinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo atidėtas pirkėjų naudai; nuo 2007 m. liepos 26 d. pirkėjai pradėjo valdyti ir naudotis planuojamais pirkti žemės sklypais ir statiniais kaip savo, dėl ko pirkėjai savo įsipareigojimus pardavėjui pristatė kaip labai rimtus ir neabejotinai įvykdytinus bei tai, kad pirkėjai sugebėjo pristatyti save tokiu būdu, kad tarpusavio santykiuose jie jau laikomi naujaisiais daikto šeimininkais; kitų avansinių mokėjimų pirkėjai nevykdė, bendravimas buvo vykdomas daugiausia su E. A., o pasiteiravus dėl sutarties vykdymo ir notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būdavo gaunamas patikinimas, kad yra renkamos lėšos galutiniam atsiskaitymui, reikia papildomo laiko; 2009 m. pardavėja suprato, kad pirkėjai piktnaudžiauja esama padėtimi ir nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų, buvo pareikalauta nedelsiant apleisti gyvenamąjį namą ir grąžinti namo raktus; 2009 metų liepos mėnesį pardavėja su sutuoktiniu atvyko į ( - ) ir informavo pirkėjus, kad kreipsis į policiją dėl svetimo turto užgrobimo, buvo pasirašytas 2009 m. liepos 13 d. aiškinamasis raštas, kuriame ieškovas nurodytas kaip kalta dėl sutarties nesudarymo šalis, nes ieškovas E. A. savo ranka išdėstė, kad sandoris yra nutraukiamas dėl „ekonominės krizės ir turto nuvertėjimo“; šalys susitarė dėl pardavėjai priklausančių žemės sklypų pardavimo už 210 000 Lt, tačiau susitarimas dėl ieškovo kaltės sudarytas nebuvo; pardavėja toliau nuosekliai dėjo pastangas, kad būtų parduoti žemės sklypai, nors gyveno kitoje valstybėje, ji suteikė įgaliojimus tretiesiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims, kurie turėjo vesti derybas su potencialiais pirkėjais, aprodyti jiems parduodamus objektus ir sudaryti pagrindinę sutartį; pasikeitus ekonominiam ciklui, pardavėjos turimas turtas ne tik nuvertėjo, bet ir apskritai tapo sunkiai parduodamas. Atsakovė nurodo, kad vienas iš objektų buvo parduotas 2012 m. birželio 7 d. už 60 000 Lt, o kitas tik 2017 m. birželio 7 d. už 15 000 Eur; bendra už parduotus objektus gauta suma eurais sudaro 32 377,20 Eur (60 000Lt/3,4528 = 17 377,20 EUR + 15 000 EUR); su ieškovais 2007 m. liepos 26 d. preliminariąja sutartimi buvo susitarta objektus parduoti už 210 000 Lt t. y. 60 820,20 Eur (210 000Lt/3,4528); tokiu būdu apskaičiuota, kad dėl ieškovų neteisėtų veiksmų nepagrįstai atsisakant pirkti žemės sklypus, atsakovė patyrė 28 443 Eur dydžio nuostolius (60 820,20 Eur - 32 377,20 Eur).

5324.

54Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus negali sutikti su atsakovės nurodyta pozicija, kad ieškovas išimtinai vienas yra kaltas dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, o jo veiksmai vertinti kaip nesąžiningi, sukėlę atsakovės nurodyto dydžio nuostolius. Ieškovas teismui nurodė, kad jau derybų pradžioje atsakovei atskleidė aplinkybę, kad visų pinigų neturi, ir tai patvirtina tiek ieškovo mokamos dalinės įmokos, tiek atsakovės teismui nurodytos aplinkybės, kad ji sutiko dėl ieškovo įsipareigojimo mokėti dalines įmokas po 5000 Eur, kas mėnesį, kas du mėnesius, kaip nurodė atsakovė maždaug išmokant per du metus, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė šalių sudaryto preliminaraus sandorio metu neturėjo potencialaus pirkėjo, galėjusio iš karto sudaryti sandorį vertą 210 000 Lt. Šalių preliminarus susitarimas sudarytas 2007 m. liepos mėn. 26 d., sumokėtas avansas 10 000 Lt, ieškovo teigimu perduoti vieno namo raktai, kad ieškovas galėtų įvertinti ar sodyba tinkama, tai patvirtina ir 2009 m. liepos 13 d. aiškinamasis raštas, nors atsakovė nurodė, kad raktai buvo perduoti ( - ) po antros 5000 Eur įmokos, nes atsakovas planavo įsikelti į namą gyventi. Po 2007-09-24 sumokėtos antros ieškovo įmokos, mokėjimai nutrūko, kaip nurodė ieškovas dėl ekonominės krizės, apie tai jis informavo atsakovę telefonu; kaip matyti atsakovė po paskutiniųjų ieškovo įmokų, jokių veiksmų neatliko dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar teismui nurodytų nuostolių sumažinimo, kaip nurodė atsakovė nuo preliminaraus susitarimo iki jo nutraukimo yra pora kartų skambinusi ieškovui. Apie tai, kad ketino kreiptis į policiją dėl ieškovo savavališko apsigyvenimo sodyboje, raktų negrąžinimo, šių aplinkybių teismui neįrodė (CPK 178 str.). Tai, kad ieškovas atsakovę informavo apie finansinius sunkumus dar iki 2009 m. liepos 13 d. šalių susitarimo, iš dalies patvirtina ir atsakovės paaiškinimai, kad ieškovas atsakovei pasiteiravus dėl mokėjimų, nurodydavo, kad turi finansinių sunkumų. 2009 m. liepos 13 d. rašte nurodytas teiginys, kad dėl ekonominės krizės ir kainų nuvertėjimo nutraukiamas sandoris, savaime nelemia ieškovo kaltės, dėl sandorio neįvykdymo. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad kilusi 2008 m. pasaulio ekonominė krizė palietė ir Lietuvos ūkį, 2008 m. pabaigoje nekilnojamo turto krizė visame pasaulyje, bankų paskolų sugriežtinimas ir nekilnojamo turto lengvatų panaikinimas paskatino iki tol susiformavusio Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos burbulo mažėjimą. Taigi šiuo atveju tiek ieškovo atsisakymą sudaryti sandorį iki krizės aptartomis nekilnojamojo turto kainomis, kai kainos sumažėjo, ieškovo siūlymas susitarti dėl naujų sąlygų, pirkti vieną sodybą už 10 000 Lt ir atsakovės atsisakymas bei atsakovės teismui nurodytus nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykę ekonominiai procesai (sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita nekilnojamojo turto rinkoje). Kaip nurodė ieškovas jis ketino pirkti vieną sodybą, turėjo 100 000 Lt, bet atsakovė atsisakė, nurodė, kad žmona buvo pardavusi paveldėtą sodybą už 56 000 Lt, kuri taip pat nuvertėjo, nes iki krizės planavo gauti apie 200 000 Lt už šią sodybą; bankrutavo ieškovo verslas. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo, nei dėl parduoto nekilnojamo turto, nei ieškovui priklausiusio verslo bankroto, nors viešai prieinami duomenys patvirtina, kad ieškovė 2008-08-29 pardavė paveldėtą žemės sklypą ( - ) iškeltas bankrotas 2009-11-02, įmonė likviduota. Taigi ieškovas įrodė, kad šalims pasirašant 2009 m. liepos 13 d. susitarimą, jis galėjo sumokėti 10 000 Lt už vieną sodybą, atsakovė atsisakė, bet kaip matyti iš vėlesnių atsakovės sandorių, kai už pirmą sodybą gavo 60 000 Lt, o už kitą 15 000 Eur, kas sudėjus tik nežymiai viršijo 2009 m. ieškovo pasiūlytą kainą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, kad ieškovai yra išimtinai nesąžiningi ir kalti dėl atsakovės patirtų nuostolių. Atsakovė, nurodžiusi kad ieškovas neketino pirkti sodybos ir žemės sklypų, nes neturėjo pinigų, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovė ginče su ieškovais buvo sąžininga, siekė bendradarbiavimo ir ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo.

5525.

56Atsakovė teismui pateikė 2012 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį pagal kurią ji pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ( - ) už 60 000 Lt (b. l. 122-126), 2017 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo su pastatais ir žemės sklypais ( - ) pardavimo už 15 000 Eur (b. l. 127-139), dėl nurodytų verčių ginčo nėra, tačiau teismo vertinimu atsakovės nurodyti nuostoliai nėra iškirtinai tik ieškovo, atsisakiusio sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmų rezultatas. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į notarą dėl sandorio su ieškovais sudarymo, juk notarinėje sutartyje taip pat galima situacija, kad ieškovams neturint pinigų, gali būti sutartas mokėjimų grafikas, aptartos nevykdymo pasekmės; ar kitokių veiksmų, iš kurių teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, kad atsakovė vykdė iš preliminaraus susitarimo, jei kaip pardavėjai kylančias pareigas, dėl ko teismo vertinimu ir atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir galėjo numatyti pasekmes, kuomet po 2007 m. rugsėjo 24 d. paskutinės sumokėtos įmokos, tik 2009 m. liepos 13 d. įvyko šalių derybos dėl sandorio tęstinumo, ko pasekoje pasirašytas 2009 m. liepos 13 d. aiškinamasis raštas, kuriame atsakovė nurodė, kad pretenzijų ieškovui neturi, priešingai įsipareigojo ieškovams grąžinti sumokėtą avansą. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovai naudojosi 2 metus jos turtu, tačiau atsakovė nepaneigė ir ieškovų gautos naudos, prižiūrint sodybą, tvarkant aplinką, kas teismui leidžia daryti išvadą dėl šalių abipusės naudos ginčo prievoliniuose santykiuose. Į bylą atsakovės pusės reiškiamoje pretenzijoje (b. l. 18-22) nurodyta, kad 2007-2018 m. patyrė reikšmingos žalos dėl būtinų papildomų pastangų parduoti sklypą, nes per tuos metus iš viso turėjo 11 kartų vykti į ( - ), kad galėtų derėtis su interesantais ir vykdyti sklypo apžiūras vietoje; kelionė ( - ) sudaro 2000 km, važiuojant automobiliu kainuodavo 1000 Eur, o dviejų dienų nakvynė dviem asmenims kaskart atsieidavo 200 Eur, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

5726.

58Be to teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminariosios sutarties ypatumų, jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų. Šiuo atveju atsakovė nurodė, kad norėjo parduoti abi sodybas, nurodė, kad sodybos yra saugojamoje teritorijoje, be to jau buvo 2 savininkai, kas norės būti trečias, dėl ko teismas taip pat vertina, kad atsakovės ketinimas parduoti tik abi sodybas su žemės sklypais apsunkino pardavimą, nes sodybos buvo parduotos atskirai, dėl ko atsakovė ir pati prisiėmė riziką dėl kilusių nuostolių.

5927.

60Nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausomai nuo šalių valios – valstybėje ginčo laikotarpiu vykusių ekonominių procesų – sparčios ekonominės krizės ir neprognozuojamų kainų nuvertėjimo nekilnojamojo turto rinkoje bei nepakankamo abiejų šalių bendradarbiavimo vykdant preliminarų susitarimą, dėl ko ieškovai taip pat atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų, atleistini nuo atsakomybės remiantis CK 6.259 straipsniu, todėl priešieškinys atmestinas, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas priešieškinį atmetus, nepagrįstas. Dėl priešieškinio senaties

6128.

62Ieškovai atsiliepime į priešieškinį prašo taikyti 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris šiuo atveju yra pasibaigęs, ir tuo pagrindu taip pat priešieškinį atmesti. Teismas nesutinka, kad šiuo atveju yra pasibaigusi ieškinio senatis, nes paskutinis atsakovės sandoris, kuriuo ji grindžia nuostolius, sudarytas 2017 m., priešieškinys pareikštas 2019 m. spalio 9 d., todėl prašymas taikyti senatį nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

6329.

64Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai sumokėjo 387 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 986,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 1373,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, nurodyta jų detalizacija (b. l. 169-172) priteistinos iš atsakovės lygiomis dalimis ieškovams (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Byloje susidarė 18,55 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 93 str. 1 d.). Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

6530.

66Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

67Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

Nutarė

69ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

70Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas ( - ) solidariai ieškovams E. A., asmens kodas ( - ) ir R. A., asmens kodas ( - ) 12896 Eur sumokėto avanso, solidariai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2019 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1373,50 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis.

71Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas ( - ) 18,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

72Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1) 12 896 Eur skolos; 2) 5... 6. 2.... 7. Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovų priteisti: 1) solidariai 28 443... 8. 3.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. su G. P. sudarė sandorį, kad ji parduos, o... 10. 4.... 11. Atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad... 12. 5.... 13. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti.... 14. 6.... 15. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai,... 16. 7.... 17. . Susitarime nurodyta sąlyga pasitars su juristu, buvo nurodyta, kad nebūtų... 18. 8.... 19. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti,... 20. Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas... 21. 9.... 22. Byloje nėra ginčo, kad 2 žemės sklypai su pastatais ( - ), priklausė... 23. 10.... 24. Ieškovas ir jų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių buvo tik... 25. 11.... 26. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų... 27. 12.... 28. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 29. 13.... 30. Sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys,... 31. 14.... 32. Teismas įvertinęs 2007 m. liepos 26 d. šalių susitarimo turinį,... 33. Dėl ieškinio reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą... 34. 15.... 35. Nors kaip minėta ginčo dėl sumokėtų avansinių įmokų ir jų negražinimo... 36. 16.... 37. Kaip jau minėta, šalys nebuvo nustatę termino, iki kada bus sudaryta... 38. 17.... 39. Pažymėtina, kad teismui konstatavus, kad šalių susitarimas turi tiek... 40. 18.... 41. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines... 42. 19.... 43. Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, ir šiuo pagrindu taip... 44. Dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo atlyginti nuostolius... 45. 20.... 46. Taigi byloje nustatyta, kad per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą,... 47. 21.... 48. Atsakovė prašo atlyginti nuostolius prarastos galimybės piniginė verte,... 49. 22.... 50. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą,... 51. 23.... 52. Atsakovė priešieškinyje ir atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad,... 53. 24.... 54. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus negali sutikti su atsakovės... 55. 25.... 56. Atsakovė teismui pateikė 2012 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį... 57. 26.... 58. Be to teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir... 59. 27.... 60. Nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, teismas daro... 61. 28.... 62. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį prašo taikyti 3 metų sutrumpintą... 63. 29.... 64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 65. 30.... 66. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo... 67. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį... 68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 69. ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.... 70. Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas ( - ) solidariai ieškovams E. A.,... 71. Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas ( - ) 18,55 Eur išlaidų,... 72. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno...