Byla eI-2645-739/2018
Dėl restitucijos taikymo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Editai Rutkauskaitei, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei V. V., atsakovų V. Z. L., J. S., G. P. atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. Z. L., J. S. ir G. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei, Palangos miesto savivaldybės administracijai, S. U. ir O. K., dėl restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, ir prokuroras), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2016 m. kovo 30 d. patikslintu prašymu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ dalį, kuria V. Z. L. (toliau – ir atsakovė, ir V.Z.L.) atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta nuosavybėn natūra 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - ); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. ( - ) patikslinimo“, kuriuo buvo patikslinta 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ( - ) nustatyta žemės sklypo vertė (989 980,00 Lt), nurodant jog ji yra 322 988,00 Lt, dalį, kuri yra susijusi su 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško vertės nustatymu (36 463 Lt); 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. Z. L.“ dalį, kuria V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - ); 4) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 26 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. ( - ), patvirtintos Palangos miesto 1-jo notaro biuro notarės Alfredos Bluškienės, dalį, kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. perleido rentos mokėtojams J. S. (toliau – ir atsakovė, ir J. S.) ir G. P. (toliau – ir atsakovas, ir G. P.) bendrojon dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po 1/2 dalį, V. Z. L. L. priklausantį 1,5209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 5) taikyti restituciją – natūra grąžinti valstybės nuosavybėn atsakovams J. S. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį 0,1719 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (adresas nesuteiktas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 573 Eur atsakovams J. S. ir G. P..

5Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-428-386/2016 pareiškėjo pareiškimą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteista atsakovams J. S. ir G. P. 10 573 Eur, ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jiems nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną.

6Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi ši bylos dalis perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

7Pareiškėjas pateikė teismui 2018 m. kovo 20 d. patikslintą prašymą (toliau – pareiškimas), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovams J. S. ir G. P. 11 800 Eur dydžio piniginę sumą (kompensaciją) už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėją atstovaujanti prokurorė pareiškime ir teismo posėdžio metu rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 suformuluotais išaiškinimais ir nurodė, kad remiantis pareiškėjo gautais duomenimis – valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 15 d. pareiškėjui pateikta informacija, nustatyta, jog 0,1719 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota 2018 m. sausio 1 dienai ir šiuo metu yra 11 800 Eur; tokia pati ginčo daikto vertė 2018 m. sausio 1 dienai nurodyta, atlikus šio daikto vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį VĮ Registrų centro interneto svetainėje. Todėl valstybė įpareigotina paskutiniesiems ginčo turto įgijėjams – atsakovams J. S. ir G. P., iš kurių (jiems priklausęs po 1/2 dalį) turtas – 0,1719 ha ploto žemės sklypas – natūra grąžintas valstybei, atlyginti šio turto rinkos vertės dydžius, nustatytu šio turto praradimo dienai, t. y. būtent 11 800 Eur.

8Atsakovų V. Z. L., J. S. ir G. P. atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 suformuluotus išaiškinimus ir teisminę praktiką bei ilgą bylinėjimosi procesą atsakovai sutinka, jog iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovams J. S. ir G. P. būtų priteista 11 800 Eur dydžio piniginė suma (kompensacija) už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą Palangos mieste, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

9Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), taip pat atstovaujanti atsakovę Lietuvos Respubliką, atsiliepime į pareiškimą ir jos atstovė V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018, Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismą įvertinti pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. pareiškime išdėstytus reikalavimus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei aktualia teismų praktika. Taip pat atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba , Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos sutinka su pareiškėjo pateiktais įrodymais dėl valstybei grąžinamo nekilnojamojo turto rinkos vertės turto grąžinimo momentu dydžio ir nepageidauja teikti kitų įrodymų.

10Trečiųjų suinteresuotų asmenų: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai, tretieji suinteresuoti asmenys: Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė, S. U., O. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta tretiesiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

11Pareiškimas tenkinamas.

12Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2016 m. kovo 30 d. patikslintą prašymą, 2016 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-428-386/2016 konstatavo, kad administracinių aktų dalys, kuriomis V. Z. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 1,5209 ha žemės sklype, adresu ( - ) ir patikslinta žemės sklypo vertė, yra neteisėtos iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsniui, ir panaikino šiuos administracinius aktus ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto (dabar – ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pagrindu. Konstatavęs, kad siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir šių administracinių aktų pagrindu sukurtos materialinės teisinės pasekmės, t. y. vėliau įvykdytas sandoris, panaikino Išlaikymo iki gyvos galvos 2005 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. ( - ), patvirtintos Palangos miesto 1-jo notaro biuro notarės Alfredos Bluškienės, dalį, kurios pagrindu rentos gavėja V. Z. L. perleido rentos mokėtojams J. S. ir G. P. bendrojon dalinėn nuosavybėn, kiekvienam iš jų po 1/2 dalį, V. Z. L. priklausantį 1,5209 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), toje dalyje, kuria rentos mokėtojams buvo perleistas 0,1717 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Nurodė, kad panaikinus administracinį aktą dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Taikė restituciją – grąžino valstybės nuosavybėn atsakovams J. S. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį 0,1719 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) (adresas nesuteiktas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 10 573 Eur atsakovams J. S. ir G. P.. Pasisakydamas dėl priteistinos 10 573 Eur sumos atsakovams, teismas nurodė, kad valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu perleidžiamo turto rinkos kainos; pagal 2005 m. rugpjūčio 26 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties II dalies 3 punktą matyti, kad perleidžiamo daikto – viso 1,5209 ha ploto sklypo – vertė yra 322 988 Lt, t. y. 93544 Eur; proporcingai, natūra grąžintino valstybei ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,1719 ha, vertė yra 10 573 Eur.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai priteisė kompensaciją, kuri lygi sutarties sudarymo metu buvusiai ginčo žemės sklypo vertei. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju situaciją, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į turtą, kuris priskirtinas išimtinei valstybės nuosavybei, lėmė valstybės institucijų veiksmai. Dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, atkūrus nuosavybės teises, o vėliau panaikinus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šio asmens teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugos; valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius. Įvertinęs, kad atsakovų V. Z. L., J. S. ir G. P. sąžiningumas nėra paneigtas, kad ginčo žemės sklypu kaip rinkos vertę turinčiu objektu buvo disponuojama ilgą laiką, atsakovai J. S. ir G. P. įgijo teisėtus ekonominio pobūdžio lūkesčius, kurie betarpiškai susiję su disponavimu ginčo žemės sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais, teismas konstatavo, kad paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jiems nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Toks restitucijos taikymas, nulemtas valstybės institucijų padarytų klaidų, neturi būti suprantamas kaip valstybės padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pabloginimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 2 dalies prasme.

14Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kompensacijos atsakovams už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) dydžio nustatymo.

15Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 1 dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalis nustato, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

17Nagrinėjamu atveju taikant restituciją žemės sklypas grąžinamas valstybei, panaikinus administracinius aktus dėl jų neteisėtumo, t. y. dėl valstybės padarytos klaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme (žr.2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Sprendžiant dėl piniginės sumos taikant restituciją, atsižvelgtina į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr. 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06, 65–66 punktus). Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, 70 punktas). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, 40 punktas; 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, 67 punktas). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, 69 punktą), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/9, 53 punktą). Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 25747/07, 46–47 punktai). Šia Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017, 2018 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018.

18Bylos duomenimis, administraciniai aktai priimti ir Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta 2005 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., o prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl šių administracinių aktų ir sandorio dalių panaikinimo kreipėsi į teismą su pradiniu prašymu 2015 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus beveik 10 metų. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl teismų praktikoje suformuotų restitucijos taikymo taisyklių taikymo, nustatant kompensacijos dydį paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžinamas valstybei.

19Nagrinėjamai bylai taip pat reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07, kuriame Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos. Teisinga pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu (sprendimo 65–67 punktai). Tokia Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi, kad atsakovų V. Z. L., J. S. ir G. P. sąžiningumas nėra paneigtas, kad ginčo žemės sklypu kaip rinkos vertę turinčiu objektu buvo disponuojama ilgą laiką, atsakovai J. S. ir G. P. įgijo teisėtus ekonominio pobūdžio lūkesčius, kurie betarpiškai susiję su disponavimu ginčo žemės sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais, konstatavo, kad paėmus atsakovų turtą natūra ir grąžinus valstybei, jiems nustatytino atlyginimo dydis turi būti tokio turto, esančio rinkoje, vertės ekvivalentas, skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Toks restitucijos taikymas, nulemtas valstybės institucijų padarytų klaidų, neturi būti suprantamas kaip valstybės padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pabloginimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme (2018 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2018).

21VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktais duomenimis (pareiškėjo pareiškimo priedas Nr. 1) žemės sklypo, esančio Palangos mieste, registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (kuris grąžinamas valstybei taikant restituciją), vidutinė rinkos vertė apskaičiuota 2018 m. sausio 1 dienai ir šiuo metu yra 11 800 Eur. Tokia pati šio žemės sklypo vertė, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., randama VĮ Registrų centro interneto tinklalapyje atlikus vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį (pareiškėjo pareiškimo priedas Nr. 2). Tokio pat dydžio piniginę sumą (kompensaciją) už valstybei grąžinamą žemės sklypą pasiūlė pareiškėjas. Pareiškėjo siūloma priteisti iš Lietuvos Respublikos piniginė suma (kompensacija) atitinka vidutinę ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę, esančią šio nekilnojamojo turto praradimo, t. y. grąžinimo valstybės nuosavybėn, metu. Atsakovai J. S., G. P. su tokio dydžio kompensacija sutinka. Trečiasis asmuo Aplinkos ministerija su tokio dydžio kompensacija sutinka. Kiti proceso dalyviai tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio atsižvelgtina ir į tai, kad 2018m. vasario 28d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutartimi pasiūlius proceso dalyviams teismui pateikti įrodymus, reikšmingus taikant restituciją atsakovams J. S., G. P. priteistinos piniginės sumos(kompensacijos) dydžiui nustatyti, nei vienas proceso dalyvis nenurodė kitokios žemės sklypo vertės ir nepateikė įrodymų dėl kitokios jo vertės. Proceso dalyviai taip pat nepageidavo teikti įrodymų dėl kitokios, negu nurodė pareiškėjas, valstybei grąžinamo nekilnojamojo turto vertės bei teismui nepareiškė jokių prašymų, susijusių su tokių įrodymų rinkimu.

22Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, ir priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovams J. S. ir G. P. 11 800 Eur dydžio kompensaciją už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,1719 ha ploto žemės sklypą Palangos mieste, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Iš 2018 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso atsakovams J. S. ir G. P. lygiomis dalimis – kiekvienam po 1/2 dalį. Todėl kiekvienam atsakovui priteistina po 1/2 dalį kompensacijos, t. y. po 5 900 Eur.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

24Pareiškimą tenkinti.

25Priteisti J. S., asmens kodas ( - ), ir G. P., asmens kodas ( - ), kiekvienam po 5 900 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio kompensaciją iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,1719 ha ploto žemės sklypą Palangos mieste, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ).

26Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas... 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu... 6. Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo, laikinai einančio teismo... 7. Pareiškėjas pateikė teismui 2018 m. kovo 20 d. patikslintą prašymą... 8. Atsakovų V. Z. L., J. S. ir G. P. atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė... 9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 10. Trečiųjų suinteresuotų asmenų: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,... 11. Pareiškimas tenkinamas.... 12. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tenkindamas... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartyje... 14. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kompensacijos atsakovams už... 15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 1... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad... 17. Nagrinėjamu atveju taikant restituciją žemės sklypas grąžinamas... 18. Bylos duomenimis, administraciniai aktai priimti ir Išlaikymo iki gyvos galvos... 19. Nagrinėjamai bylai taip pat reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje... 21. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktais duomenimis (pareiškėjo... 22. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. Pareiškimą tenkinti.... 25. Priteisti J. S., asmens kodas ( - ), ir G. P., asmens kodas ( - ), kiekvienam... 26. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...