Byla 2-1982-584/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Gretai Jankauskaitei, Vaivai Milkeraitienei ,dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, dalyvaujant atsakovei J. D., jos advokatui Giedriui Ulinskui, atsakovės atstovei S. N.-Ž.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms J. D., Seesam Insurance AS dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3Ieškovas patikslintu ieškiniu (bl.l.41,48, 1t.)prašė priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS 13106 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3452 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės J. D. 41548 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovų po 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2008 12 05 apie 07.57 val. važiavo dviračiu į darbą Plento g. kryptimi nuo Vaidoto g., dešine kelio puse. J. D. vairuojamas automobilis, privažiavęs Plento g., pristabdė, praleido jam iš dešinės Plento g. važiavusį automobilį, tada išsuko ir kliudė ieškovą priekine dalimi. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į KMUK, paguldytas stacionariam gydymui, nustatyti eismo įvykio metu patirti sužalojimai: muštinė žaizda dešinio smilkinio - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio linijinis, dešinės pusės III-V šonkaulių lūžiai, dešiniojo raktikaulio – žastikaulio išnirimas, išmušti trys priekiniai dantys, dar du buvo pažeisti, dėl ko vėliau taip pat pašalinti. Eismo įvykio metu patyrė didelį išgąstį, todėl tapo nervingas, įgijo baimę gatvėmis važinėti su dviračiu, kuris buvo įprastinė transporto priemonė.

5Eismo įvykio metu patirtus kūno sužalojimus gydėsi iki 2009 m. balandžio 3 d. Iki šiol pasireiškia stiprūs galvos skausmai, nuolatinis jos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, be to, poliklinikoje papildomai buvo diagnozuotas smegenų skysčio slėgio pakitimas. Pastarąjį pakitimą sukėlė galvos trauma ir po jos pakilęs kraujospūdis, kurio normalizavimui priverstas nuolat vartoti vaistus. Peties išnirimo pasekmes jaučia iki šiol, kai tik sužalotajai rankai tenka didesnis krūvis. 2009 m. sausio mėn. gydytojai diagnozavo, kad dėl avarijos metu patirtos dešinio peties traumos išnarintas raktikaulis. Operacijos metu raktikaulis prisuktas sraigtu, kuris vėliau buvo pašalintas kitos operacijos metu. Dėl šių sužalojimų išsivystė peties sąnario artroziniai pakitimai, buvo atliktas sąnario valymas. Atsižvelgiant į tai, kad yra dešiniarankis, šios rankos trauma bei liekamieji reiškiniai -negalėjimas kelti didesnio nei 20 kg svorio, sutrikusi rankos koordinacija, negalėjimas gulėti ant dešinės kūno pusės sukelia dideles problemas buityje bei daro neigiamą įtaką psichologinei ir emocinei savijautai. Šonkaulių gijimo laikotarpiu, t. y. apie du mėnesius, judėjimo galimybės buvo labai apribotos, sutrikdytas poilsio režimas. Dėl eismo įvykio metu patirto stipraus smūgio neteko penkių priekinių dantų - tai sukėlė didelį fizinį skausmą bei emocinį sukrėtimą, kadangi toks sužalojimas yra akivaizdžiai matomas bei neestetiškas. Dėl aprašyto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų bei liekamųjų reiškinių patirtą neturtinę žalą vertina 45000 Lt.

6Dėl atsakovės sukelto eismo įvykio patyrė 6000 Lt su dantų protezavimu susijusių išlaidų bei 6300 Lt nuostolių negautų pajamų forma. Dėl įvykio metu patirtų traumų ieškovo pajamos laikotarpiu nuo 2008 12 iki 2009 09 sumažėjo 6300 Lt. Avarijos metu taip pat buvo padaryta žala ieškovui priklausančiam turtui: sulaužytas dviratis (500 Lt), suplėšytos kelnės (100 Lt), suplyšo batas (117 Lt) bei sugadinti marškiniai (89 Lt), viso žalos turtui - 806 Lt. Bendrai sveikatai ir turtui padarytą turtinę žalą vertina 13106 Lt. Atsakovė eismo įvykio metu buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB "Seesam Lietuva" (šiuo metu - Seesam Insurance AS), todėl atsakovas Seesam Insurance AS turi atlyginti draudimo sumos ribų neviršijančią mano sveikatai ir turtui padarytą 13106 Lt turtinę žalą bei 3452 Lt (1000 eurų) neturtinę žalą. Likusią neturtinės žalos dalį - 41 548 Lt - turi atlyginti atsakovė J. D.. Atsakovai neturtinę ir turtinę žalą nėra atlyginę.

7Atsakovė J. D. pateikė atsiliepimą(bl.l.66-68) ,kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė ,kad Kauno miesto apylinkės teismas, o vėliau ir Kauno apygardos teismas tinkamai neįvertino jos pateiktų argumentų dėl neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo. Po Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio pilnai įvykdė paskirtą bausmę , apmokėjo 1560 dydžio baudą. Mano , kad ieškovo reikalavimas dėl 41548 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Ieškovo teikiamuose teismui įrodymuose nėra užfiksuota, jog ieškovas 2008-12-05 įvykio metu neteko penkių priekinių dantų. Ieškovas siekia neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės. Teismas turėtų iš ieškovo pareikalauti išsamiau pagrįsti reikalaujamą 41548 Lt neturtinę žalą, turi būti išsamiai nustatytas jos atsakomybės dydis bei pobūdis, kuris atsiranda tik esant bendroms sąlygoms . Neturtinė žala yra atlyginama 2,5 tūkstančio eurų ribose, kurią šiuo atveju privalėtų atlyginti atsakovės draudikas . Nurodo, kad iš karto po įvykio aktyviai domėjosi ieškovo sveikatos būkle kuomet jis buvo patalpintas į Kauno medicinos universiteto klinikas, vėliau ieškovui išėjus iš gydymo įstaigos bei ikiteisminio tyrimo metu, siūlė tartis suderinant protingą kompensacijos dydį, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakinėjo. Kadangi pagal specialybę psichologė, jau tuomet suprato, kad ieškovas turi tikslą ir gali bandyti ateityje neteisėtai pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Kelia abejonių ir gydimosi tikslingumas VšĮ Jonavos ligoninėje.

8Atsakovė Seesam Insurance AS pateikė atsiliepimą(bl.l.71-75) ,kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė ,kad 2009-07-21 draudikas gavo ieškovo pranešimą apie įvykį, 2009-08-04 ,2010-04-02 atsakovė išsiuntė ieškovui raštus, kuriuose nurodė, kad draudimo išmokos apskaičiavimui yra reikalingi dokumentai, patvirtinantys žalos dydį (gydymo, slaugymo, transportavimo, protezavimo ir kitas išlaidas patvirtinantys dokumentai). Tačiau nurodyti dokumentai draudikui iki šiol pateikti nebuvo.

9Atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio draudimo išmoką. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu būtų sužaloti dantys. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo patirtos išlaidos už suteiktas stomatologo paslaugas yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu.

10Ieškinyje ieškovas nurodo, kad patyrė 6300 Lt nuostolių negautų pajamų forma. Nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jei jo sveikata nebūtų sužalota, nustatomos atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusiojo trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka .Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis .Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestis, dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus .Ieškovas buvo nedarbingas nuo 2008-12-05 iki 2009-04-03. Ieškovo dėl eismo įvykio negautos pajamos sudarytų 2 137,67 Lt .

11T.p. ieškinyje ieškovas nurodo, kad negautas pajamas sudaro jo pajamų sumažėjimas 4728 Lt laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų buvęs nedarbingas minėtu laikotarpiu. Todėl, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinyje nurodomas pajamų sumažėjimas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu.

12Ieškovas, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio patytė 806 Lt nuostolius dėl dviračio sugadinimo, kelnių, bato bei marškinių suplėšymo nepateikė į bylą šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (minėtų daiktų įsigijimą, jų kainą, nepataisomą sugadinimą patvirtinančių įrodymų),todėl jie neturi būti atlyginti, kaip nepagrįsti.

13Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendyje nurodyta, kad A. K. nustatyti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

14Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 dalies 2 p. numato, kad maksimali draudimo išmoka pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlyginant neturtinę žalą, nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų, jei eismo įvykis yra įvykęs iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra lygi 1000 Eur (3452 Lt). Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra mokamas gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.3 punktas). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patvirtintos Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodikos 137 p. nurodoma, kad „esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui mokama iki 50 % numatytos draudimo sumos", todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 1 726 Lt. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų , kad po eismo įvykio tapo sunkiau susikaupti, sutriko miegas, negali atlikti kai kurių fizinių darbų, pakilo kraujospūdis, bei , kad nurodyti sutrikimai ir jų mastas yra nulemti eismo įvykio.

15Atsakovas sutinka atlyginti ieškovui 2 137,67 Lt turtinės žalos (kaip negautas pajamas), taip pat 1726 Lt neturtinės žalos, o likusioje dalyje ieškovo ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

16Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad atsakovė Seesam Insurance AS atlygino ieškovui 2 043,67 Lt negautų pajamų sumą, susidariusių už laikotarpį nuo 2008 12 05 iki 2009 04 03. Atsakovė nesutinka kompensuoti likusios negautų pajamų dalies -4162,33 Lt. Ši suma - tai ieškovo negautos pajamos laikotarpiu nuo 2009 04 iki 2009 09 gaunamos padauginus iš 5,7 mėnesių ieškovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumažėjimą 730 Lt (ši suma gaunama iš ieškovo vidutinio mėnesinio 2008 m. atlyginimo dydžio - 2026 Lt - atėmus vidutinį mėnesinį 2009 m. atlyginimo dydį - 1296 Lt). Nei LR CK normos, nei LAT praktika nenustato negautų pajamų atlyginimo būtinosios sąlygos, kaip nedarbingumas ar darbingumo lyginio sumažėjimas.

17Ieškovas yra pateikęs į bylą (b.l. 88) savo darbovietės 2012 02 14 pažymą, kurioje nurodyta, jog 2007 m. ir 2008 m. ieškovui už papildomai atliktus elektros instaliacijos darbus buvo mokami nuo 30 iki 70 procentų priedai prie atlyginimo priklausomai nuo darbų apimties. 2009-2011 m. priedai prie atlyginimo nebuvo mokami, kadangi po 2008 12 05 patirtų traumų dėl sveikatos stovio ieškovas papildomų darbų atlikti negalėjo. Minėta pažyma yra įrodymas pagrįsto tikėtinumo, jog jeigu ieškovo sveikata nebūtų sutrikdyta 2008 12 05, 2009 m. ieškovo pajamos nebūtų sumažėję, t.y. ieškovas ir toliau būtų atlikęs papildomus darbus ir gavęs 30-70 proc. priedus prie atlyginimo. Atsakovė Seesam Insurance AS atsiliepimu sutinka atlyginti pusę maksimalios LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatytos sumos, t.y. 1726 Lt. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nėra įtvirtinta, kad maksimali įstatyme nustatyta draudimo išmokos suma (3 452 Lt) mokama tik gyvybės atėmimo atveju, tiesiog gyvybės atėmimo atveju vien tik šio fakto užtenka, kad būtų mokama visa išmokos suma, nėra reikalaujama įvertinti daugiau papildomų kriterijų. Taisyklių 12.4 p. nurodyta, jog draudikas atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato ir išmoka, neviršydamas įstatyme nustatytos sumos, įvertinęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, dėl sužalojimų patiriamus nepatogumus, fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kt), žalą padariusio asmens kaltę, padarytos žalos asmeniui dydį. Teisės aktų duomenų bazėse Metodikos rasti nepavyko, todėl šiam ginčui netaikytina.

18Pažymėjo, kad pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Vadinasi, atsakovė šio ginčo atveju neturi pagrindo kelti klausimo dėl civilinės atsakomybės taikymo jai sąlygų, nes šis klausimas jau išspręstas baudžiamojoje byloje.

19Posėdžio metu atsakovė J. D. su ieškiniu sutiko iš dalies ,sutiko ,kad neturtinei žalai atlyginti teismas iš gali priteisti 3000Lt. Likusioje dalyje ieškinys turi būti atmestas . Atsakovė ir šiuo metu jaučiasi dėl eismo įvykio nekalta ,jai kelia abejones įvykio aplinkybės, ji skambinusi po įvykio į ligoninę ,buvusi patikinta ,jog ieškovas jaučiasi gerai. Bandė su ieškovu tartis , bet šis jai nurodė nepagrįstas sumas, todėl iki šiol nėra ieškovui nieko sumokėjusi. Ieškovas siekia neteisėtai pasipelnyti .

20Posėdžio metu atsakovės Seesam Insurance AS atstovė prašė ieškovo ieškinį atmesti nurodydama ,jog ieškovui priklausančias sumas 2 043,67 Lt atsakovė jau sumokėjo, t.y. 1726 Lt neturtinės žalos ir 317,57 turtinės žalos kaip negautų pajamų už laikotarpį kai buvo nedarbingas nuo 2008-12-05 iki 2009-04-03.Atsiliepime buvo nurodę ,kad sutinka sumokėti 2137,67 Lt turtinės žalos , kaip negautų pajamų , tačiau patikslinus paskaičiavimus nustatyta ,kad ieškovui paskaičiuojant šią sumą įvyko skaičiavimo apsirikimas ,todėl patikslinus nustatyta ,kad suma yra 317,57Lt .Jei teismas priteistų neginčytų 403 Lt ,priteistų už dviračio , drabužių ,apavo sugadinimą.

21Nustatyta , kad 2008-12-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu J. D. vairuojamas automobilis MITSUBISHI SPACE WAGON, v/n ( - ) nedavė kelio dviračiu važiuojančiam A. K. ir su juo susidūrė , dėl šio įvykio pastarasis patyrė turtinės ir neturtinės žalos. 2009 11 03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., o A. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą(bl.l.8,9). 2010 01 25 Kauno apygardos teismo nutartimi J. D. apeliacinis skundas buvo atmestas , nuosprendis įsiteisėjo(bl.l.10-12). UADB „Seesam Lietuva" ir J. D. sudaryta draudimo sutartimi Nr. 300 0074041 (liudijimo Nr. AKA 0033677) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta transporto priemonė MITSUBISHI SPACE VVAGON, v/n ( - )(bl.l.38-40). Eismo įvykio metu ieškovas patyrė sužalojimus: muštinė žaizda dešinio smilkinio - pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio linijinis, dešinės pusės III-V šonkaulių lūžiai, dešiniojo raktikaulio – žastikaulio sąnario išnirimas(prijungtos baudžiamosios bylos l. 23,24,29,30,35,36). Ieškovas buvo nedarbingas nuo 2008 12 05 iki 2009 m. balandžio 3 d. Šias aplinkybes pagrindžia 2008 12 12 KMUK Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų , 2009 01 05 nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5143468 , 2009 01 28 VšĮ Jonavos ligoninės Ortopedijos - traumatologijos skyriaus išrašas iš medicininių dokumentų ,2009 02 27 nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5144912 , 2009 03 27 nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5145585(bl.l.13,14,25-28) . 2002 07 15 darbo sutartis Nr.04/2002 patvirtina ,kad ieškovas dirba energetiku Lietuvos Kariuomenėje(bl.l.19-22).

22Ieškinys tenkintinas dalinai . Byla dalyje dėl 317,57 Lt turtinės ir 1726,10 Lt neturtinės žalos ieškovui priteisimo iš atsakovo Seesam Insurance AS nutrauktina .

23Kadangi ieškovui turtinę ir neturtinę žalą Draudimo bendrovė bylos nagrinėjimo metu atlygino tik iš dalies , atsakovė J. D. neturtinės žalos visiškai neatlygino , šioje byloje yra sprendžiamas ir nagrinėjamas Draudimo bendrovės ir žalą padariusio asmens atsakomybės klausimas.

24Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant tokių sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tai ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį(Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje 2009 06 26 priimta nutartis Nr. 3K-3-303/2009,publikuota "Teismų praktika" Nr. 32, 2010 m. ).

25Atsakovams sudarant 2008 02 28 d. įprastinę transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį , galiojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ( 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija (nuo 2007 m. birželio 11 d., Žin., 2007, Nr. 61-2340, Nr. 63-0)) (toliau -TPVCAPDĮ). TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. To paties įstatymo 13 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Įvykio metu UADB „Seesam Lietuva" buvo atsakovės J. D. kaip transporto priemonės valdytojos civilinės atsakomybės draudikas ir jam kilo pareiga mokėti draudimo išmoką dėl draudimo laikotarpiu įvykusių draudiminių įvykių, tačiau draudimo išmokos dalį -2043,67Lt išmokėjo tik 2012-04-11(bl.l.113).

26Tokiu atveju ieškovas pateikė 2043,67Lt ieškinio dalies draudimo bendrovei atsisakymą(b.l.118) . Ieškovo ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas ir tvirtintinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294 str.).

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą sveikatos sužalojimu. Bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus nukentėjusio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

29Sprendžiant ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų klausimą yra svarbu nustatyti, apskritai, ieškovui eismo įvykio patirtos neturtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgia į ieškovo sužalojimų mastą, taip pat į tai, kad atsakingas už žalą asmuo bei draudikas su ieškovu nebendradarbiavo, nesiūlė pagalbos, nesiekė sušvelninti eismo įvykio padarinių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet atsižvelgti ir į analogiškose bylose teismų priteistus žalos dydžius. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, palyginus su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Pažymėtina, kad neturtinės žalos, kuri atsirado kaip nusikalstamos veikos padarinys, atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne žalą savo veiksmais ar neveikimu sukėlusio asmens (kaltininko) nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį yra vertinamas ir nukentėjusiojo asmens elgesys įvykio metu, jo neatsargumas, kitos svarbios aplinkybės. Nustatytina ,kad ieškovas važiuodamas dviračiu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 64 p. nedėvėjo liemenės (paties ieškovo, atsakovės paaiškinimai ) , tačiau tai neįrodo didelio ieškovo neatsargumo, kaip atsakovės J. D. civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės. Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje 2011 04 12 priimta nutartis Nr. 3K-3-171/2011)

30LR VšĮ Kauno Šančių poliklinikos 2012-02-17 raštu nr. 6-1-136 nurodyta ,kad ieškovui po autoįvykio paskauda ,svaigsta galva ,jam diagnozuota potrauminė smegenų liga, dėl galvos ir dešinės rankos skausmų paskirti vartoti nuolat atitinkami vaistai . Nurodytas aplinkybes t.p. patvirtina išrašai iš ieškovo ligos istorijos(bl.l.98,100) ir ieškovo paaiškinimai teikti posėdžio metu. Atsakovai argumentavo ,kad dešiniojo raktikaulio – žastikaulio sąnario išnirimas galimai nėra patirtas eismo įvykio metu ,t.p. nėra įrodymų ,kad sėkmingam jo gydymui buvo reikalinga atlikti operaciją . Paminėti atsakovų argumentai yra paneigti baudž. byloje esančiomis specialisto išvadomis, 2009 01 28 VšĮ Jonavos ligoninės Ortopedijos - traumatologijos skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų nurodyta ligos anamneze, kad ieškovas 2008-12-05 nukentėjo įvykio metu, dėl ko atsirado raktikaulio išnirimas(bl.l.13) . Tos aplinkybės ,kad sąnario išnirimas buvo diagnozuotas vėliau ,komplikavo ieškovo gijimo procesą ,jis tapo ilgesnis ir vertintinos sudarančiomis pagrindą didinti neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai ,kad ieškovui 2009-01-28 atliekant raktikaulio operacija, jis buvo fiksuotas sraigtu . Teismas atsižvelgdamas į ieškovo eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ,jų pavojingumą sveikatai- galvos trauma (kaukolėje temporalinio kaulo linijinis lūžimas dešinėje, dėl ko išsiliejo kraujas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sukrėtimas ), šonkaulių lūžiai , dešiniojo raktikaulio – žastikaulio sąnario išnirimas ,pavėluotas sužalojimų diagnozavimas ,atliktas operacijas ir gydimosi trukmę (nuo 2008 12 05 iki 2009 m. balandžio 3 d. ) , juntamas dėl autoįvykio pasekmes, po įvykio sukeltus nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, t.p. į paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį, mano ,kad neturtinės žalos dydis, kuris t.b. atlygintas ieškovui yra 12000Lt .Pabrėžtina ,kad tokio dydžio neturtinė žala yra nustatytina atsižvelgiant ir į tai ,kad atsakovai nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, nedėjo maksimalių pastangų, laiku sumokant draudimo išmoką ,patirtą neturtinę žalą , prisidėti tuo, kad kuo greičiau ieškovui būtų sumažintos autoįvykio sukeltos pasekmės, žalos dydis laikytinas atitinkančiu suformuotai Teismų praktikai analogiškose bylose (Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje 2012 03 29 priimta nutartis Nr. 3K-3-127/2012).

31Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš Draudimo bendrovės 3452 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

32Byloje kyla t.t prieštaravimų tarp sumokėtos draudiko piniginių lėšų (bl.l.113) paskirties įvardinimo ,ir atsakovės atsiliepime bei atstovės paaiškinimuose nurodymo, kokios konkrečiai rūšies žalą atsakovė atlygino bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas vadovaujasi atsiliepime ir teismo posėdžio metu teikiamais paaiškinimais ir laiko ,kad atsakovė sumokėjo ieškovui 1 726,10 Lt neturtinės ir 317,57Lt turtinės žalos. Atsakovė sumokėtos neturtinės žalos dydį ieškovui įrodinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.3 punktu, kad gyvybės atėmimo atveju - mokama maksimali galima mokėti pagal įstatymą išmokos suma dėl neturtinės žalos bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patvirtintos Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodikos 137 p. nurodoma, kad „esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui mokama iki 50 % numatytos draudimo sumos", todėl iš draudiko priteistinos neturtinės žalos dydis yra 500 eurų arba 1 726 Lt ,tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai ,kad paminėtos draudikų biuro taisyklės nėra viešai skelbiamos ,atsakovė nėra jų byloje pateikusi, draudikų biuras nėra šios bylos dalyvis ,todėl vadovautis minėta metodika nėra jokio pagrindo.

33Vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, eismo įvykio metu maksimali draudiko atlygintinos neturtinės žalos suma sudarė 1000 EUR. Papildomi neturtinės žalos atlyginimo, draudimo išmokos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių 12 punkte. Teismo nuomone, ieškovui draudimo išmokos dydis dėl patirtos neturtinės žalos gali būti nustatomas ir išmokamas taikant kitą principą, o būtent nurodytą 12.1p. , kuris nurodo ,kad laikino nedarbingumo atveju - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPDĮ maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Ieškovas buvo nedarbingas nuo 2008 12 05 iki 2009 m. balandžio 3 d., tai sudaro 121 dieną, padauginus minėtą dienų skaičių iš 20 Lt yra gaunama 2420Lt suma. T.p. minėtų taisyklių 12.4 punkte nustatyti papildomi kriterijai, kuriais remiantis nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį yra vertinamos visos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, todėl atsižvelgiant į ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį, ilgą gijimo trukmę , jų pavojingumą sveikatai- galvos trauma, šonkaulių lūžiai , dešiniojo raktikaulio – žastikaulio sąnario išnirimas bei jo operacija, teismas laiko pagrįstu nustatyti ,kad neturtinės žalos dydis ,kurią privalo ieškovui atlyginti draudikas yra 3452 Lt . Draudiko argumentai dėl mokėtinos išmokos ribojimo atmestini, nes nepagrįstai susieti su atskira, bendrame kontekste neįvertinta konkretaus teisės akto nuostata (Kauno apygardos teismo Civilinė byla Nr. 2A-663-658/2012).

34Atsižvelgiant į tai ,kad atsakovė Seesam Insurance AS 1 726,10 Lt neturtinę žalą ieškovui sumokėjo bylos nagrinėjimo metu , iš atsakovės yra priteistina 1725,90Lt .

35Aptarus paminėtą ieškinio dalyko dalį nuspręstina ,kad atsakovė J. D. privalo atlyginti likusią draudimo bendrovės neatlygintą neturtinę žalą 8548Lt. Likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš J. D. yra atmetama ,kaip nepagrįsta(CPK 178 str.) .

36Dėl atlygintinos turtinės žalos

37Ieškovas ieškinyje nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė 13 106 Lt dydžio turtinę žalą, o būtent: 6 000 Lt dydžio dantų protezavimo išlaidas, 6 300 Lt nuostolių negautų pajamų forma, 500 Lt dėl sulaužyto dviračio, 100 Lt dėl suplėšytų kelnių, 117 Lt dėl suplyšusio bato, 89 Lt dėl sugadintų marškinių.

38LR CK 6.283 str. 2 d. apibrėžta, kad nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti už žalą nukentėjusio asmens sveikatai atsakingas asmuo, pripažįstamos nukentėjusio asmens negautos pajamos - pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

39LR CK 6. 263 str. 2 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. LR CK 6.270 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlytinti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

40Ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusio trečiojo asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jei jo sveikata nebūtų sužalota, nustatomos atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusiojo trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (žr. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą). Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas pagal minėtą Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių 9 punktą. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (žr. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktą). Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestis, dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (žr. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintos tvarkos 6.2 punktą). Negautos pajamos suprantamos kaip negautas grynasis pelnas, t. y. išskaičiavus iš galimų gauti pajamų sąnaudas ir visas privalomas įmokas, įskaitant mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-364/2008). Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu yra pateikęs nedarbingumo pažymėjimus Nr. 5144912, Nr. 5145585, Nr. 5143468, Nr. 4895851 patvirtinančius, kad A. K. buvo nedarbingas nuo 2008-12-05 iki 2009-04-03, tai sudaro 80 darbo dienų, VSDFV išmokėjo per nedarbingumo laikotarpį 7861,63Lt . Ieškovas, jei nebūtų sužalotas, būtų dirbęs ir gavęs darbo užmokestį 8179,20Lt .Taigi atėmus iš darbo užmokesčio (8179,20Lt), kurį ieškovas būtų gavęs jei nebūtų sužalotas, VSDFV išmokėtą sumą- 7861,63Lt yra gaunama 317,57Lt. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis apskaičiuotos A. K. dėl eismo įvykio negautos pajamos (nuo 2008-12-05 iki 2009-04-03), sudaro 317,57Lt ,kuriuos atsakovė Seesam Insurance AS ieškovui jau yra sumokėjusi.

41Ieškinyje ieškovas nurodo, kad t.p. negautų pajamų dalį sudaro jo pajamų sumažėjimas 4728 Lt laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Teismas laiko įrodyta aplinkybe tai ,kad ieškovas iki sužalojimo dirbo papildomus darbus , kurių dirbti dėl patirto eismo įvykio sukeltų pasekmių, prašomu priteisti pajamas laikotarpiu, nebegalėjo .Šias aplinkybes įrodo ieškovo paaiškinimai ir ieškovo darbovietės pažyma (bl.l.88). Atlikus paskaičiavimus nustatytina ,kad A. K. ,jei jis nebūtų sužalotas eismo įvykyje už papildomus darbus nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31d. mėnesio būtų išmokėta 10428,48Lt (102,24Lt vienos dienos darbo užmokestis(kurį paskaičiavo atsakovė Seesam Insurance AS(bl.l.73)) padaugintas iš šiuo laikotarpiu buvusių 102 d.d),ieškovui išmokėtas šiuo laikotarpiu darbo užmokestis 6507,93Lt, taigi ieškovo negautos pajamos ,kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas eismo įvykio metu yra 3920,55Lt .Tai yra turtinė žala ,kurią privalo atlyginti draudimo bendrovė ir ši suma yra priteistina iš atsakovės Seesam Insurance AS. Likusi ieškinio dalis yra atmestina ,kaip nepagrįsta(CPK 178str.) .

42Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ieškovas, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio patytė 806 Lt nuostolius dėl dviračio sugadinimo, kelnių, bato bei marškinių suplėšymo nepateikė į bylą šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (minėtų daiktų įsigijimą, jų kainą, nepataisomą sugadinimą patvirtinančių įrodymų). Tačiau vertinant draudimo bendrovės ir ieškovo bendradarbiavimą ,nustatytina ,kad draudimo bendrovė ieškovui pranešus apie eismo įvykį, šių įrodymų iš ieškovo nereikalavo (bl.l.55,80,81). Akivaizdu, kad asmeniui, automobiliu parblokštam ant asfalto, paprastai apgadinami drabužiai ar kiti asmeniniai daiktai. Bylos medžiaga ,ieškovo paaiškinimai patvirtina ,kad eismo įvykio metu, buvo sugadintas dviratis, rūbai , apavas ,todėl ieškovo nurodytas minėtų sugadintų daiktų vertes ,teismas laiko pagrįstomis , atsižvelgiant į tai, iš draudimo bendrovės ieškovui priteistina 806 Lt turtinė žala turėta ieškovo dėl daiktų sugadinimo.

43Ieškovo teikiamuose teismui įrodymuose nėra užfiksuota, jog ieškovas 2008-12-05 įvykio metu neteko penkių priekinių dantų. 2008-12-12 medicininio išrašo 7p. ir 8p. (ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai), 2009-05-14 akto 4.3p. (sužalojimo diagnozė) išvardinami dėl įvykio atsiradę sveikatos sutrikimai, tarp kurių nenurodomas dantų netekimas. Atsižvelgiant į paminėtą, ši ieškinio dalis priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS 6000Lt yra atmestina ,kaip neįrodyta(CPK 178 str. ).

44LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai ,kad atsakovė Seesam Insurance AS ieškovui sumokėjo 2043,67Lt žalos 2012-04-11,tai 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš atsakovės priteistinos taip : 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 2043,67Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki 2012-04-11, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 6452,45Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo . Iš atsakovės J. D. priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 8548Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .

45Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovų proporcingai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo turėtos išlaidos valstybės naudai (LR CPK 92 str.). Kadangi nuo mokėtino žyminio mokesčio ieškovas buvo atleistas, iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra priteistinas žyminis mokestis. Sprendžiant žyminio mokesčio dydį priteistiną iš atsakovės Seesam Insurance AS įvertintina tai ,kad ji po bylos iškėlimo ieškovui sumokėjo 2043,67Lt ,dėl šios dalies bylą nutraukus priteistina 25 proc. mokesčio-15,33Lt ,t.p. likęs mokestis nuo 6452,45Lt-193,57Lt (LR CPK 96 str. 1 d.).

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.

Nutarė

47Ieškinį tenkinti dalinai.

48Priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS į.k. 10055752 ieškovo A. K. a.k ( - ) naudai 6452,45Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus ,45 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo .

49Priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS į.k. 10055752 ieškovo A. K. a.k ( - ) naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 2043,67Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki 2012-04-11.

50Priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS į.k. 10055752 ieškovo A. K. a.k ( - ) naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 6452,45Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .

51Priteisti iš atsakovės J. D. a.k. ( - ) ieškovo A. K. a.k ( - ) naudai 8548 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ) neturtinės žalos atlyginimo .

52Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS į.k. 10055752 209,00 Lt (du šimtus devynis litus ,00 ct) žyminio mokesčio ir 11,00 Lt ( vienuolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio kvitai pristatyti į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

53Priteisti iš atsakovo J. D. a.k. ( - ) 256,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis litus ,00 ct ) žyminio mokesčio ir 11,00 Lt ( vienuolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio kvitai pristatyti į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

54Bylą dalyje dėl 317,57 Lt turtinės ir 1726,10 Lt neturtinės žalos ieškovui A. K. a.k ( - ) priteisimo iš atsakovo Seesam Insurance AS į.k. 10055752 nutraukti .

55Likusią ieškinio dalį atmesti.

56Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K.... 3. Ieškovas patikslintu ieškiniu (bl.l.41,48, 1t.)prašė priteisti iš... 4. Ieškovas nurodė, kad 2008 12 05 apie 07.57 val. važiavo dviračiu į darbą... 5. Eismo įvykio metu patirtus kūno sužalojimus gydėsi iki 2009 m. balandžio 3... 6. Dėl atsakovės sukelto eismo įvykio patyrė 6000 Lt su dantų protezavimu... 7. Atsakovė J. D. pateikė atsiliepimą(bl.l.66-68) ,kuriuo su ieškiniu... 8. Atsakovė Seesam Insurance AS pateikė atsiliepimą(bl.l.71-75) ,kuriuo su... 9. Atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiam asmeniui... 10. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad patyrė 6300 Lt nuostolių negautų pajamų... 11. T.p. ieškinyje ieškovas nurodo, kad negautas pajamas sudaro jo pajamų... 12. Ieškovas, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio patytė 806 Lt nuostolius dėl... 13. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendyje nurodyta, kad A. K.... 14. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 15. Atsakovas sutinka atlyginti ieškovui 2 137,67 Lt turtinės žalos (kaip... 16. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko patikslintame... 17. Ieškovas yra pateikęs į bylą (b.l. 88) savo darbovietės 2012 02 14... 18. Pažymėjo, kad pripažinimas teisės į ieškinio patenkinimą baudžiamajame... 19. Posėdžio metu atsakovė J. D. su ieškiniu sutiko iš dalies ,sutiko ,kad... 20. Posėdžio metu atsakovės Seesam Insurance AS atstovė prašė ieškovo... 21. Nustatyta , kad 2008-12-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu J. D. vairuojamas... 22. Ieškinys tenkintinas dalinai . Byla dalyje dėl 317,57 Lt turtinės ir ... 23. Kadangi ieškovui turtinę ir neturtinę žalą Draudimo bendrovė bylos... 24. Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks... 25. Atsakovams sudarant 2008 02 28 d. įprastinę transporto priemonių savininkų... 26. Tokiu atveju ieškovas pateikė 2043,67Lt ieškinio dalies draudimo bendrovei... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė... 29. Sprendžiant ieškinio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų... 30. LR VšĮ Kauno Šančių poliklinikos 2012-02-17 raštu nr. 6-1-136 nurodyta... 31. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš Draudimo bendrovės 3452 Lt dydžio... 32. Byloje kyla t.t prieštaravimų tarp sumokėtos draudiko piniginių lėšų... 33. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, eismo įvykio metu... 34. Atsižvelgiant į tai ,kad atsakovė Seesam Insurance AS 1 726,10 Lt neturtinę... 35. Aptarus paminėtą ieškinio dalyko dalį nuspręstina ,kad atsakovė J. D.... 36. Dėl atlygintinos turtinės žalos ... 37. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė 13 106 Lt dydžio... 38. LR CK 6.283 str. 2 d. apibrėžta, kad nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti... 39. LR CK 6. 263 str. 2 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo... 40. Ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1... 41. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad t.p. negautų pajamų dalį sudaro jo pajamų... 42. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 43. Ieškovo teikiamuose teismui įrodymuose nėra užfiksuota, jog ieškovas... 44. LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 45. Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovų proporcingai priteistinos... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.... 47. Ieškinį tenkinti dalinai.... 48. Priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS į.k. 10055752 ieškovo A. K. a.k... 49. Priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS į.k. 10055752 ieškovo A. K. a.k... 50. Priteisti iš atsakovės Seesam Insurance AS į.k. 10055752 ieškovo A. K. a.k... 51. Priteisti iš atsakovės J. D. a.k. ( - ) ieškovo A. K. a.k ( - ) naudai 8548... 52. Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS į.k. 10055752 209,00 Lt (du šimtus... 53. Priteisti iš atsakovo J. D. a.k. ( - ) 256,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt... 54. Bylą dalyje dėl 317,57 Lt turtinės ir 1726,10 Lt neturtinės žalos... 55. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 56. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...