Byla 2-1319-905/2012

Dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

2teismo posėdžio sekretorė Aurelija Pečiulytė,

3dalyvaujant ieškovui E. S.,

4ieškovo atstovei advokato padėjėjai V. V.,

5atsakovei notarei S. K.,

6atsakovės notarės ir trečiojo asmens atstovei advokatei L. G.,

7žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. (Siniavskij) ieškinį atsakovėms N. V., Vilnius miesto 37-ojo notarų biuro notarei S. K., trečiasis asmuo Danijos draudimo bendrovė „A. G. C. & Speciality“ N. R. (AGCS), dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo.

8Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

9Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, 2005 m. balandžio 19 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį; 2) priteisti solidariai iš atsakovių 32 500 Lt nuostolių; 3) priteisti iš atsakovių penkių procentų procesines palūkanas.

10Ginčijamos preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovas ir sutartį pasirašiusi A. S. buvo sutuoktiniai; jų santuoka nutraukta teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu ir pagal santuokos nutraukimo sutartį iš preliminariosios sutarties kylanti reikalavimo teisė atiteko ieškovui. Pagal 2005 m. balandžio 19 d. preliminariąją sutartį A. S. atsakovei N. V., kaip ketinamo parduoti buto savininkei, sumokėjo 25 000 Lt, kurie turėjo būti įskaičiuoti į buto kainą. Anot ieškovo, jis 2005 m. rugsėjį sužinojo, kad butas nuosavybės teisėmis nepriklauso atsakovei N. V. ir preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo jos nuosavybė. Ieškovo vertinimu, taip atsakovė N. V. kaltais veiksmais ir apgaulės būdu išviliojo 25 000 Lt, todėl privalo šią sumą grąžinti. Ieškovo teigimu, jis ir sutuoktinė A. S., nežinodami visų teisinių buto pirkimo-pardavimo aspektų, nusprendė preliminariąją sutartį įforminti pas notarą, kuris privalėjo prieš tvirtindamas sandorį įsitikinti, kam priklauso ketinamas perleisti butas (Notariato įstatymo 46 straipsnis). Anot ieškovo, dėl abiejų atsakovių veiksmų jis patyrė 25 000 Lt nuostolių; apgaulė kyla iš N. V., kuri savo veiksmais parodė, kad yra savininkė, o suklaidinimas – iš abiejų atsakovių. Be to, atsakovė N. V. šešis metus naudojosi gautais 25 000 Lt, todėl privalo atlyginti penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuostolius (7500 Lt).

11Atsakovė N. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad preliminarioji sutartis sudaryta tuo metu, kai buvo pradėtas buto privatizacijos procesas. Anot atsakovės, ginčijamos sutarties pasirašymo metu A. S. buvo informuota ir žinojo bei sutiko, kad butas būtų privatizuotas. Netrukus po preliminariosios sutarties pasirašymo nors ir nepavyko buto privatizuoti (anot atsakovės, privatizuoti nepavyko ne dėl jos kaltės), tačiau atsakovė sąžiningai atlaisvino butą ir perdavė raktus A. S.. Atsižvelgiant į tai, atsakovės manymu, konstatuotina, kad ji perleido savo teises sudaryti buto nuomos sutartį su savivaldybe ir teisę jį privatizuoti, o sumokėti pinigai vertintini kaip iš anksto sumokėtas atlygis už perleistas teises. Dėl to ieškovas nepatyrė nuostolių, o už 25 000 Lt įgijo teisę butą privatizuoti ir sudaryti nuomos sutartį su savivaldybe.

12Atsakovė Vilnius miesto 37-ojo notarų biuro notarė S. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; pašalinti notarę iš atsakovų. Notarės teigimu, ji nėra preliminariosios sutarties šalis ar kitaip pagal šią sutartį įsipareigojęs asmuo, todėl negali būti atsakovu. Notarės nuomone, ieškovo buvusi sutuoktinė privalėjo domėtis ne tik buto technine būkle, bet ir dokumentacija, t. y. reikalauti atsakovės N. V. pateikti įrodymus, jog ši yra ar bus buto savininkė. Notarė pažymėjo, kad tvirtindama preliminariąją sutartį ji patvirtino sutarties šalių valią ir ketinimus; įstatymai nedraudžia susitarti dėl daikto, kuris bus sukurtas ateityje, pardavimo. Ginčijama sutartis nepatenka į Notariato įstatymo 46 straipsnio reguliavimo sritį. Kadangi ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip penkiems metams nuo ieškovo sužinojimo apie pažeistas teises, tai notarė prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

13Trečiasis asmuo Danijos draudimo bendrovė „A. G. C. & Speciality“ N. R. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė iš esmės analogiškus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kaip ir atsakovė notarė S. K. (bylos nagrinėjimo metu šiems abiems byloje dalyvaujantiems asmenims atstovavo advokatė L. G. (b. l. 98, 113)).

14Teismo nustatytos bylos aplinkybės

15Iš atsakovės N. V. atsiliepimo į ieškinį, atsakovės notarės S. K. paaiškinimų ir liudytojos A. S. parodymų nustatyta, kad A. S. dar iki preliminariosios sutarties sudarymo buvo žinoma, jog ketinamas parduoti butas nėra N. V. nuosavybė (notarė paaiškino, kad sutarties šalys kalbėjosi, jog butas dar neprivatizuotas, jog dar tvarkomi (ar turi būti tvarkomi) privatizavimo dokumentai; liudytoja A. S. nurodė, kad ji ginčijamos sutarties sudarymo metu manė, jog butas privatizuojamas, ir tik po kelių mėnesių nuo sutarties sudarymo sužinojo, kad privatizavimas net nebuvo pradėtas). Ieškovo ir atsakovės notarės paaiškinimais, taip pat liudytojos parodymais nustatyta, kad, patvirtindama preliminariąją sutartį, notarė nepatikrino, kam tuo metu priklausė nuosavybės teisės į butą. Ginčo sutartyje N. J. (dabartinė pavardė – Volkova) įvardijama kaip ketinamo parduoti daikto savininkas (b. l. 10).

16Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad A. S., kaip būsimasis pirkėjas, sumokėjo N. V. 25 000 Lt, kurie turėjo būti įskaičiuoti į buto pirkimo-pardavimo kainą. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2005 m. gegužės 5 d. (preliminariosios sutarties 2.1 punktas). Preliminariosios sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ketinamo parduoti daikto savininkas patvirtina, jog tretieji asmenys į butą neturi jokių teisių ar pretenzijų, taip pat kad teisė disponuoti butu neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos būsimojo pirkėjo nuosavybės teisei į butą. Preliminariosios sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad jeigu iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būsimajam pirkėjui tampa žinoma, jog šioje sutartyje nurodyti ketinamo parduoti daikto savininko pareiškimai ir patvirtinimai neatitinka tikrovės, tai būsimasis pirkėjas turi teisę šią sutartį nutraukti ir atsiimti sumokėtus 25 000 Lt, o ketinamo parduoti daikto savininkas privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtus 25 000 Lt, sumokėti 25 000 Lt baudą ir atlyginti visus dėl prievolės nevykdymo atsiradusius nuostolius.

17Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu patvirtino A. S. ir E. S. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties 8 punkte nurodyta, kad reikalavimo teisė įvykdyti prievolę arba sumokėti netesybas pagal 2005 m. balandžio 19 d. preliminariąją sutartį priteisiama E. S. (b. l. 14).

18Aplinkybių teisinis įvertinimas

19Nagrinėjamu atveju atsakovių civilinės atsakomybės taikymui reikalinga nustatyti atsakovių neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl neteisėtų veiksmų ieškovui kilusią žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis) bei kaltę (CK 6.248 straipsnis). Pirmąsias tris aplinkybes privalo įrodyti ieškovas, o skolininkių (atsakovių) kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

20Dėl notarės atsakomybės sąlygų

21Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

22Formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo imtis įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas yra pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pavyzdžiui, apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Vilniaus 9-ojo notarų biuro notarė O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2008). Notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. Markevičienė, bylos Nr. 3K-3-470/2008).

23Teismo vertinimu, Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir pirmiau nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika lemia notaro pareigą užtikrinti, kad nebūtų neteisėtas bet kuris notaro atliekamas notarinis veiksmas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, notaro tvirtinamus sandorius (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina (ir byloje dėl to nėra ginčo), kad preliminariojoje sutartyje N. J. (t. y. atsakovės N. V.) įvardijimas „ketinamo parduoti daikto savininku“ neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu notarė neneigė, kad ji netikrino Nekilnojamojo turto registre, kas tuo metu buvo tikrasis ketinamo parduoti buto savininkas. Maža to, notarė teismo posėdyje nurodė, kad tvirtinant ginčo sutartį buvo kalbama apie paduotus privatizacijos dokumentus, t. y. notarei buvo (ar turėjo būti) žinoma, kad butas tuo metu (dar) nebuvo N. J. (Volkovos) nuosavybė. Teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus ir nepagrįstus notarės paaiškinimus, kad preliminarioji sutartis nepriskirtina Notariato įstatymo 46 straipsnyje nurodytiems sandoriams ir kad teisės aktai esą neįtvirtina notarės pareigos tvirtinant preliminariąją sutartį tikrinti asmenų nuosavybės teisės į ketinamą parduoti turtą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad specialiųjų normų, detaliai reglamentuojančių notaro veiksmus tvirtinant preliminariąsias sutartis, nebuvimas negali būti vertinamas kaip atleidimas notaro nuo bendro pobūdžio pareigos-funkcijos, įtvirtintos Notariato 2 straipsnio 1 dalyje, vykdymo. Taigi, tvirtindama ginčo preliminariąją sutartį, notarė nebuvo atleista nuo pareigos užtikrinti, kad ši sutartis nebūtų neteisėta (kad visas sutarties turinys ar atskiros nuostatos atitiktų tikrovę). Ta aplinkybė, kad N. J. (N. V.) įvardijimas ginčo sutartyje „ketinamo parduoti daikto savininku“ neatitinka tikrovės, teikia pagrindą preliminariąją sutartį vertinti kaip neteisėtą. Darytina išvada, kad, patvirtindama neteisėtą sutartį, notarė atliko neteisėtą notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 punktas) ir pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį.

24Kita vertus, atsakovės N. V. atsiliepime į ieškinį, notarės paaiškinimuose ir liudytojos parodymuose nurodoma, kad preliminariosios sutarties šalims iš esmės buvo žinoma, jog šios sutarties sudarymo metu N. J. (Volkova) iš tikrųjų nebuvo ketinamo parduoti buto savininkė. Dėl to, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad notarė ginčo sutarties sudarymo metu neįsitikino dėl ketinamo parduoti buto savininko, negali būti vertinama kaip lėmusi neteisėtos sutarties sudarymą ir juolab kaip lėmusi žalos (nuostolių) atsiradimą ketinamo parduoti buto pirkėjams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, netgi nustačius tikrąjį ketinamo parduoti buto savininką, t. y. notarei gavus Registrų centro pažymą, patvirtinančią, jog butas priklauso savivaldybei, taip nebūtų paneigtas-pakeistas buto pirkėjų (klaidingas) suvokimas, jog butas yra privatizuojamas ar ketinamas privatizuoti. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju, jeigu prie ginčo sutarties ir būtų pridėta notarės išreikalauta Registrų centro pažyma apie savivaldybės nuosavybės teises į butą, tai ginčo sutartis, manytina, būtų (tik) patikslinta įrašant, jog N. J. (Volkova) yra ne ketinamo parduoti buto savininkė, o asmuo, privatizuojantis ar ketinantis privatizuoti butą.

25Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ketinamo parduoti buto tikrojo savininko (savivaldybės) formalus nenurodymas preliminariojoje sutartyje neturėjo įtakos ginčo sutarties sudarymui ar nesudarymui. Dėl to pirmiau konstatuoti notarės neteisėti veiksmai (neveikimas) nevertintini kaip susiję priežastiniu ryšiu su A. S., kaip būsimos pirkėjos, apsisprendimu sudaryti tokią sutartį. Kadangi konstatuoti notarės neteisėti veiksmai (neveikimas) neturėjo įtakos būsimos buto pirkėjos apsisprendimui sudaryti sutartį, tai tokie veiksmai neturi priežastinio ryšio ir su žala (nuostoliais), kuri, ieškovo teigimu, atsirado iš ginčo sutarties neįvykdymo padarinių.

26Nenustatęs priežastinio ryšio, kaip būtinosios sąlygos notarės civilinei atsakomybei, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis), nepasisako dėl kitų atsakomybės sąlygų – žalos ir kaltės. Kadangi šioje byloje sprendžiama dėl notarės civilinės (o ne drausminės) atsakomybės, tai, nenustačius visų būtinų notarės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys šiai atsakovei atmestinas.

27Be to, notarei pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, kurį notarė prašo taikyti. Nuostoliai yra žalos piniginė išraiška, todėl byloje taikytinam ieškinio senaties terminui neturi teisinės reikšmės ieškovo atribojamos „žalos“ ir „nuostolių“ sąvokos. Taigi notarei pareikštiems ieškinio reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai, kad notarės patvirtintoje preliminariojoje sutartyje N. J. (Volkova) neteisėtai įvardyta kaip ketinamo parduoti daikto savininkė, A. S. buvo ar turėjo būti žinoma jau sutarties pasirašymo metu, t. y. 2005 m. balandžio 19 d. (nes A. S., jos teigimu, dar iki sutarties pasirašymo buvo žinoma, kad butas dar tik „privatizuojamas“ ar „ketinamas privatizuoti“). Ieškovas teisę pareikšti reikalavimus pagal preliminariąją sutartį perėmė iš A. S., tačiau nagrinėjamu atveju tai nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis).

28Prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovas remiasi ilgai užsitęsusiu ginču su savivaldybe dėl preliminariojoje sutartyje nurodyto buto, taip pat teisminiu ginču dėl ieškovo šeimos iškeldinimo iš šio buto, ieškovo ir jo šeimos susirūpinimu dėl gyvenamosios vietos ir pašlijusiu šeimos gyvenimu. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, tiek kiekviena atskirai, tiek visos vertinamos kompleksiškai nepateisina ieškinio senaties termino praleidimo beveik keturis metus (terminas baigėsi 2008 m. balandžio 19 d.). Šio termino nenutraukė A. S. 2007 m. vasario 12 d. pareikštas ieškinys Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-3748-392/2007), nes šis ieškinys laikomas nepaduotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007).

29Dėl atsakovei N. V. pareikštų ieškinio reikalavimų

30Šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais prašoma priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir reikalavimą (ieškinio dalyką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; kt.).

31Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Šyvokas v. A. Neniškienė ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010; kt.).

32Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po preliminariojoje sutartyje nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino (2005 m. gegužės 5 d.) sutarties šalims nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties, šalių pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo ar A. S. (kaip pirkėjų) kaltės. Priešingai, teismo posėdyje ieškovas pateikė susipažinti pinigų dovanojimo sutartį, patvirtinančią, kad tuo laikotarpiu jis turėjo pakankamai pinigų sumokėti visą buto kainą; be to, A. S. su šeima po preliminariosios sutarties sudarymo apsigyveno bute ir jame gyvena iki šiol, t. y. A. S. ir ieškovas nebuvo atsisakę ketinimų sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pirkėjos A. S. ir (arba) ieškovo kaltės. Tai reiškia, kad šiuo atveju A. S. ir (arba) ieškovui (kaip pirkėjams) negali būti taikoma atsakomybė už preliminariosios sutarties nevykdymą. Dėl to pagal preliminariąją sutartį kaip avansas sumokėti 25 000 Lt gali būti ir pagrįstai ieškovo yra reikalaujami grąžinti iš šiuos pinigus gavusios N. V. (CK 6.315 straipsnio 3 dalis). Šios sumos priteisimas nevertinamas kaip žalos atlyginimas, todėl jam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovė N. V. ir neprašė taikyti senaties termino. Sprendimui priteisti iš atsakovės 25 000 Lt neturi teisinės reikšmės atsakovės N. V. nurodomi argumentai, kad už šią sumą atsakovė neva perleido pirkėjams teisę privatizuoti butą, sudaryti nuomos sutartį ar pan. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pirmiau nurodytos teisės (butą privatizuoti ar sudaryti nuomos sutartį) atsakovei nepriklausė, todėl ji ir negalėjo šių teisių perleisti. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės N. V. 25 000 Lt, gautus kaip avansą, yra pagrįstas, teisėtas ir todėl tenkintinas.

33Teisė į 25 000 Lt grąžinimą atsirado preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. po 2005 m. gegužės 5 d. Taigi nuo 2005 m. gegužės 6 d. atsakovė N. V. pripažintina praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę (grąžinti 25 000 Lt). Atsakovei N. V. neprašant taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto penkerių metų ieškinio senaties termino ir vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.315 straipsnio 4 dalimi, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 7500 Lt, kaip penkių procentų dydžio metines palūkanas už šešis metus nesugrąžintą 25 000 Lt sumą. Kadangi šių pinigų (25 000 Lt) atsakovė negrąžino ir po ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje, tai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės N. V. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 25 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos nepriteisiamos nuo priskaičiuotų 7500 Lt palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).

34Dėl preliminariosios sutarties

35Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, teigdamas, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo ar apgaulės, ieškovas privalėjo šias aplinkybes įrodyti.

362012 m. balandžio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje žodine nutartimi atsakovės N. V. dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu (b. l. 144), tačiau atsakovė nedalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės. CPK 188 straipsnyje įtvirtinta šalies teisė atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Tiek šioje, tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-257-534/2007 pateiktuose atsakovės N. V. atsiliepimuose į ieškinį nurodyta, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu egzistavusiu atsakovės įsitikinimu butas iš tikrųjų buvo (turėjo būti) privatizuojamas. Atsižvelgdamas į tokius atsakovės N. V. teiginius ir jos pasirinkimą nedalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime iš esmės, taip pat atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad A. S. iki sudarant preliminariąją sutartį ar jos sudarymo metu faktiškai buvo žinoma tai, kad N. V. nebuvo ketinamo parduoti buto savininkė, teismas atmeta kaip neįrodytus ieškinio argumentus, kad A. S., sudarydama preliminariąją sutartį, buvo iš esmės suklaidinta (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) ar apgauta (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), juolab argumentus, kad apgauta vien tik atsakovės N. V. kaltais veiksmais. Taigi ieškovo argumentai ir bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas ar A. S. buvo suklaidinti ar apgauti būtent atsakovių notarės S. K. ir (arba) N. V.. Kita vertus, pabrėžtina, kad net ir nustačius faktinę aplinkybę, jog atsakovė N. V. dėl buto privatizavimo pati buvo suklaidinta ar apgauta kitų žmonių, tokia aplinkybė nepaneigtų atsakovės N. V. pareigos grąžinti buto pirkėjams 25 000 Lt, įskaitant ir nurodytas palūkanas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip neįrodytus ieškinio reikalavimus dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia.

37Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovei notarei pareikšti ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti ir kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą; o atsakovei N. V. pareikšti reikalavimai tenkinami, ieškovui iš šios atsakovės priteisiant 25 000 Lt kaip gautą avansą, 7500 Lt kaip penkių procentų metines palūkanas už šešis metus nesugrąžintą 25 000 Lt sumą, taip pat penkių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.315 straipsnio 3, 4 dalys).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Bylos nagrinėjimo metu nustatęs atsakovės notarės neteisėtus veiksmus, teismas nevertina šiai atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimų kaip pareikštų nesąžiningai (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovei notarei pareikšti ieškinio reikalavimai šiuo sprendimu atmetami visiškai, todėl tiek ši atsakovė, tiek ir jos pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šias išlaidas nurodytiems asmenims, teismo vertinimu, turėtų atlyginti ieškovas (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys), nepaisant to, kad baigiamųjų kalbų metu atsakovei notarei ir trečiajam asmeniui atstovavusi advokatė nurodė, jog ieškinio patenkinimo iš dalies atveju šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašoma iš atsakovės N. V..

40Trečiasis asmuo Danijos draudimo bendrovė „A. G. C. & Speciality“ N. R. šioje byloje sumokėjo ir prašė atlyginti ne tik už jam, bet ir už apdraustajai atsakovei notarei suteiktą advokato teisinę pagalbą iš viso 4275 Lt (b. l. 162).

41Teismo vertinimu, dalis trečiojo asmens patirtų išlaidų neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šia prasme pažymėtina, kad Rekomendacijose neįtvirtinta galimybių atlyginti „susipažinimo su bylos medžiaga ir teisinės išvados dėl bylos eigos“ 570 Lt (b. l. 159), „susipažinimo su archyvinėmis bylomis“ 285 Lt, „atsakovės gynybinės pozicijos parengimas ir suderinimas su kliento teisine pozicija prieš parengiamąjį posėdį“ 213,75 Lt, „susipažinimo su atsiliepimu į ieškinį“ 142,50 Lt, „pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės“ 285 Lt (b. l. 160). Pirmiau nurodyti advokato veiksmai vertintini kaip parengiamieji kitiems atstovavimo veiksmams atlikti, todėl šios išlaidos neatlygintinos.

42Dalis kitų trečiojo asmens patirtų išlaidų viršija Rekomendacijose įtvirtintus atitinkamus maksimalius dydžius. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla teisiniu požiūriu nevertintina kaip sudėtinga, teismas trečiojo asmens patirtas atitinkamas išlaidas mažina iki Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Dėl to už atstovavimą 2012 m. balandžio 4 d. ir balandžio 25 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (atitinkamai 25 ir 30 min. trukmės) bei gegužės 24 d. teismo posėdyje (2 val. 20 min. trukmės) patirtos iš viso 1140 Lt išlaidos mažintinos iki 720 Lt (Rekomendacijų 8.18, 9 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. balandžio 25 d. parengiamajame ir gegužės 24 d. teismo posėdžiuose advokatė atstovavo ne tik trečiajam asmeniui, bet ir atsakovei notarei, todėl atlygintinų išlaidų suma už atstovavimą iš karto dviem asmenims šiuose posėdžiuose yra dvigubinama.

43Apibendrinant išdėstytus motyvus, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina iš viso 2358,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44Ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia teismas vertina kaip pagalbinio pobūdžio reikalavimą (prašomų priteisti sumų teisiniam pagrindimui) atsakovei N. V.. Pagrindinis ieškinio reikalavimas N. V. yra susijęs su pinigų priteisimu ir šis reikalavimas tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmetimas neteikia pagrindo bylos procesinės baigties vertinti kaip atsakovei N. V. pareikšto ieškinio patenkinimo (tik) iš dalies, o ne visiškai. Kadangi ieškinys atsakovės N. V. atžvilgiu tenkinamas visiškai, tai iš šios atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (b. l. 8), nuo likusios 836 Lt mokesčio dalies atleistas teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi. Be to, ieškovas patyrė 1300 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 153-156). Valstybei iš atsakovės N. V. priteistina 836 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas.

46Patirtos 74,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį (kai atsakovei notarei pareikštas ieškinys atmetamas, o atsakovei N. V.– tenkinamas), priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės N. V., t. y. po 37,30 Lt iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

47Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 1, 5 dalimis, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.315 straipsnio 3, 4 dalimis,

Nutarė

48Ieškinį tenkinti iš dalies.

49Priteisti ieškovui E. S. (a. k. ( - ) iš atsakovės N. V. (a. k. ( - ) 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt avansinio mokėjimo, 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) Lt palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 000 (dvidešimt penkių tūkstančių) Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 139 (šimtą trisdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio ir 1300 (tūkstantį tris šimtus) Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

50Kitą ieškinio dalį atmesti.

51Priteisti trečiajam asmeniui Danijos draudimo bendrovei „A. G. C. & Speciality“ N. R. (AGCS) (CVR Nr. ( - )) iš ieškovo E. S. (a. k. ( - ) 2358,75 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

52Priteisti valstybei iš atsakovės N. V. (a. k. ( - ) 836 (aštuonis šimtus trisdešimt šešis) Lt žyminio mokesčio ir 37,30 Lt (trisdešimt septynis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

53Priteisti valstybei iš ieškovo E. S. (a. k. ( - ) 37,30 Lt (trisdešimt septynis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

54Valstybei mokėtinos žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

55Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.