Byla 2-17126-534/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

2Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinės A. Ž. mirties 1997 m. lapkričio mėn. 21 d. priėmė jos palikimą, nes gyvena tame pačiame bute, moka mokesčius už butą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, nes siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

5Suinteresuoti asmenys notarė A. A. ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose prašo teismą priimti sprendimą savo nuožiūra.

6Pareiškimas tenkintinas.

7Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinės mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti. Iš pareiškėjo A. Ž. procesinio dokumento ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. yra A. Ž., mirusios 1997 m. lapkričio 20 d. (b.l.6), sutuoktinis (b.l.5). Notaro A. A. išduotas liudijimas (b.l.19) rodo, kad po A. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą priėmė vienu iš įstatymo leidėjo numatytu palikimo priėmimo būdu – pradėjusi valdyti palikimą, rūpintis juo kaip savu turtu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas C. T. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

8Iš rašytinių įrodymų (b.l.5,6) nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. yra mirusiosios sutuoktinis, tai yra pagal 1964 m. CK 573 str, 1 d. 1 p. pirmos eilės įpėdinis. Iš rašytinių įrodymų (b.l.19) matyti, kad pagal 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. kiti pirmos eilės įpėdiniai vaikai ir tėvai palikimo nepriėmė. Įstatymo leidėjas pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatė, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjas A. Ž. nurodo, kad siekia paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą – buto Žirmūnų g. 88-14, Vilniuje dalį (b.l.7). Teismas pagal komunalinių mokesčių mokėjimo knygelės sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2002-01-22 iki 2012-08-29 (b.l.9-12), sudarytas sutartis dėl dujų, vandens, šilumos tiekimo butui (b.l.8,13-18), nustatė, kad pareiškėjas A. Ž. palikimą priėmė, nes moka už butą mokesčius, rūpinasi paslaugų teikimu. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas A. Ž. priėmė palikimą, butą valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu, moka mokesčius.

9Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., 1964 m. CK 573 str, 1 d. 1 p., 587 str. 2 d., 2000 m. LR CK 5.5 str., 5. 13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjui A. Ž. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str.,

Nutarė

11Pareiškimą tenkinti.

12Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Ž., asmens kodas ( - ) mirties 1997 m. lapkričio mėn.21 d., faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą ją pergyvenęs sutuoktinis A. Ž., asmens kodas ( - )

13Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai