Byla eI-5883-342/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjo M. R. atstovams advokatui Andžejui Stankevičiui (Andžej Stankevič), A. U., D. Z., S. R., atsakovės Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atstovui Žilvinui Čėsnai,

22019 m. rugsėjo 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovėms Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

51)

6panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019-04-23 atsisakymą (atmetimą) pritarti specialiųjų reikalavimų išdavimui;

72)

8panaikinti Administracijos 2019-04-30 sistemoje „Infostatyba” paskelbtą sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus;

93)

10panaikinti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2019-04-29 atsisakymą (atmetimą) pritarti specialiųjų reikalavimų išdavimui ir 2019-05-05 (rašte – 15 d.) raštą Nr. V3-34(7.3), kuriuo atsisakyta leisti atstatyti buvusią sodybą;

114)

12panaikinti Administracijos 2019-05-24 raštą, kuriuo atsisakyta pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;

135)

14įpareigoti atsakoves iš naujo svarstyti 2018-04-18 prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus;

156)

16įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2019-01-31 prašymą pakeisti žemės klypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tikslui atstatyti buvusią sodybą;

177)

18atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

19Pareiškėjas nurodo, kad 2019-01-31 pateikė Administracijai prašymą pakeisti žemės sklypo Nr. ( - ) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį tikslui atstatyti buvusią sodybą. Administracija prašymo netenkino. Pažymi, jog apskundė Administracijos sprendimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri skundą tenkino iš dalies. Taip pat nurodo, kad 2019-03-13 Direkcijai pateikė prašymą leisti atstatyti buvusią sodybą žemės sklype, esančiame ( - ) (toliau – ir Buvusi sodyba). Teigia, kad sužinojęs Administracijos poziciją dėl 2019-01-31 prašymo ir laiku nesulaukęs Direkcijos atsakymo į 2019-03-13 prašymą, 2019-04-18 pateikė (įregistravo) prašymą dėl Buvusios sodybos atstatymo projektavimo išduoti specialiuosius reikalavimus. Pažymi, kad Administracija 2019-04-23 pastabose, o Direkcija 2019-04-29 pastabose atmetė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad Administracija, savo ir Direkcijos pastabų pagrindu, 2019-04-30 netenkino 2019-04-18 prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus.

20Mano, kad Direkcijos 2019-04-29 pastabos neturi prasmės. Argumentuoja, jog neprašė leisti jam statyti ūkininko sodybos, bet prašė leisti atstatyti buvusią sodybą. Teigia, kad šie du atvejai - ūkininko sodybos statyba ir buvusios sodybos atstatymas - skiriasi, jiems nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, taikomos skirtingos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sąlygos. Cituoja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą bei Aplinkos ministro 2014-02-25 įsakymu Nr. D1 -180 patvirtinto Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano 27 punktą ir daro išvadą, jog buvusios sodybos atstatymas yra specialus atvejis statybos vietos prasme.

21Mano, kad Direkcijos 2019-05-05 atsisakymas leisti atstatyti sodybą yra aiškus, tačiau nepagrįstas ir neteisėtas. Argumentuoja, kad Direkcija pripažįsta Buvusios sodybos faktą, nes nustatė šį faktą pagal archyvuose saugomą 1958 m. topografinį žemėlapį (M 1:25000). Teigia, kad Direkcijos nuomonė, jog kol nėra tokios Vyriausybės patvirtintos tvarkos, Buvusi sodyba negali būti atstatyta, yra nepagrįsta ir neteisėta.

22Nesutinka su direkcijos vertinimu, jog Buvusių sodybų atstatymo tvarka teisės aktuose nenustatyta - nėra net implicitiškai nustatyto reguliavimo. Teigia, kad nors statistikos dėl buvusių sodybų atstatymo neturi, tačiau visuotinai žinoma, kad Lietuvos savivaldybių ir saugomų teritorijų administracijos nuolat sprendžia buvusių sodybų atstatymo klausimus ir daug buvusių sodybų saugomose teritorijose yra atstatytos. Mano, kad Direkcija turi pakankamai teisinių priemonių ir kompetencijos priimti sprendimą dėl leidimo atstatyti buvusią sodybą net ir tuomet, kai Vyriausybė nėra nustačiusi eksplicitiškai buvusių sodybų atstatymo tvarkos specializuotame teisės akte. Argumentuoja, kad įstatymai nenumato statybos dokumentų išdavimo tvarkos (procedūros) išimčių atstatant buvusias sodybas. Atstatant sodybą privalo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas ir jo išdavimo procesas yra detaliai sureguliuotas įstatymais ir įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais.

23Mano, kad Administracija nusprendė laikytis išvestinės pozicijos - Administracijos sprendimas priklauso nuo Direkcijos sprendimo. Akcentuoja, jog viena vertus tai reiškia, kad esant Direkcijos sutikimui leisti atstatyti sodybą, Administracija, atrodytų, nedarytų kliūčių dėl sodybos atstatymo; kita vertus - Administracijos pozicija yra nenuosekli, nepagrįsta ir neteisėta. Argumentuoja, kad Administracija nepagrįstai prašo teismo sprendimo buvusios sodybos juridinio fakto nustatymo. Mano, jog Administracijos 2019-04-23 pastabose nurodyta pozicija, kad, gavęs Direkcijos sprendimą atstatyti Buvusią sodybą, pareiškėjas turėtų pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, yra procesine prasme nesąžininga.

24Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu palaiko skundą ir jo patikslinimą bei prašo juos tenkinti iš esmės juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

25Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

26Administracija nurodo, kad pareiškėjas 2019-01-31 prašymu prašė pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), pagrindinę paskirtį ir žemės naudojimo būdą iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, su tikslu atstatyti buvusią sodybą. Pažymi, kad 2019-02-28 priėmė sprendimą netenkinti minėto prašymo, kadangi minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. Tl-1586 patvirtintu Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-25 įsakymu Nr. Dl-180 patvirtintu Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planu, patenka į valstybės saugomą teritoriją. Atkreipia dėmesį, jog pažymėjo, kad tokio pobūdžio teritorijose pagrindinė naudojimo paskirtis negali būti keičiama į kitos paskirties žemę. Pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui 2019-04-18 sprendimu Nr. 21R2-47(AG2-27/16-2019) panaikino 2019-02-28 raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-01-31 prašymą. Nurodo, kad vykdydama Komisijos sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir tais pačiais pagrindais netenkino prašymo dėl žemės sklypo pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo, papildomai nurodydama, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matosi, jog žemės sklype nėra išlikusių statinių, jie nėra įregistruoti viešajame registre, juridinis faktas dėl buvusios sodybos ar statinių teismo sprendimu nėra nustatytas.

27Argumentuoja, kad pareiškėjas su skundu pateikė VĮ Valstybės žemės fondo dokumentus, kuriuose nurodoma, kad iš topografinio žemėlapio ir sutartinių topografinio žemėlapio ženklų galima nustatyti taktą, kad ginčo žemės sklype buvo dvi sodybos. Atkreipia dėmesį, jog siekdamas išsiaiškinti, ar ginčo žemės sklype yra galimas sodybvietės atstatymas, pareiškėjas taip pat kreipėsi į Direkciją ir gavo atsakymą, patvirtinantį, kad patikrinus istorinius kartografinius dokumentus matyti, jog žemės sklype yra buvusi sodyba. Pažymi, kad Direkcija atmetė specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimą, dėl to Administracija netenkino pareiškėjo prašymo dėl specialiųjų reikalavimų rinkinio (specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų) išdavimo. Akcentuoja, kad gavusi prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo jį išnagrinėjo ir netenkino. Pažymi, kad Specialiųjų reikalavimų sąvokoje išduodant reikalavimus neminima apie galimybę nustatyti buvusios sodybos atstatymą.

28Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nutyli faktą, jog buvo pradėjęs rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą, kuriame buvo numatoma gyvenamųjų namų teritorija, užstatymo zona, tankumas bei kiti sklypo tvarkymo reglamentai. Pažymi, kad Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-01-14 Kompleksinio derinimo protokolu Nr. DP-005 šio detaliojo plano sprendiniams pritarė, tačiau nėra jokios informacijos, dėl paskesnių detaliojo plano rengimo procedūrų, neaišku, dėl kokių priežasčių detaliojo plano rengimo procedūros nebuvo užbaigtos ir dėl kokių priežasčių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio detaliojo plano nepatvirtino. Akcentuoja, atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano rengimas reikalauja daug laiko sąnaudų ir kitų resursų, nesuprantama, kodėl, likus paskutinei detaliojo plano rengimo procedūrai, pareiškėjo inicijuotas ir pradėtas rengti detalusis planas dėl ginčo žemės sklypo visgi nebuvo patvirtintas.

29Nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jam taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t.y. žemės sklypas patenka į Nemuno deltos regioninį parką. Mano, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog „savivaldybių administracijos nuolat sprendžia buvusių sodybų atstatymo klausimus”. Cituoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos parašo patvirtinimo”. Pažymi, kad Nemuno deltos regioninis parkas, kuriame yra ginčo žemės sklypas, yra valstybės įsteigta saugoma teritorija, o ne Šilutės rajono savivaldybės tarybos įsteigta saugoma teritorija. Atsižvelgia į tai, kad Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas nėra patvirtintas Vyriausybės, ir laikosi pozicijos, jog siekdamas nustatyti buvusios sodybos atkūrimą pareiškėjas turėtų pateikti teismo sprendimu patvirtintą juridinį faktą dėl sodybos buvimo arba Nemuno deltos regioninio parko direkcijos sprendimą dėl buvusios sodybos atstatymo. Pažymi, jog pateikus vieną anksčiau minėtų dokumentų, vadovaudamasi Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planu, galėtų pakeisti esamą pagrindinę ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Akcentuoja, kad pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį, neliktų kliūčių specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimui.

30Laikosi pozicijos, kad norint nustatyti buvusios sodybos atkūrimą pareiškėjas turėtų pateikti juridinį faktą (teismo sprendimą) arba Nemuno Deltos regioninio parko sprendimą dėl buvusios sodybos atstatymo. Teigia, kad pateikus vieną anksčiau minėtų dokumentų, vadovaudamasi Nemuno Deltos regioninio parko tvarkymo planu, galėtų pakeisti esamą pagrindine ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.

31Atsakovė Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32Direkcija nurodo, kad 2019-04-18 gavo pareiškėjo prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinio ūkio paskirties pastatų ( - ), statybos projektui žemės sklype, esančiame ( - ). Akcentuoja, kad ginčo žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Nemuno deltos regioninio parko Ventės kraštovaizdžio draustinyje. Atkreipia dėmesį, kad nurodytoje teritorijoje veiklą pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomos teritorijos (šiuo atveju - Nemuno deltos regioninio parko) planavimo dokumentai. Kraštovaizdžio draustiniai (nagrinėjamu atveju - Ventės kraštovaizdžio draustinis) priskiriami kompleksiniams draustiniams, kurie įsteigti vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Teigia, kad Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-25 įsakymu Nr. Dl-180, pareiškėjo žemės sklypas patenka į žemės ūkio paskirties apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo zonų grupę, kurioje nėra numatyta naujų sodybų statyba.

33Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ginčo žemės sklype yra sodyba (įregistruota Nekilnojamojo turto registre) ar teismo sprendimo, kad ginčo žemės sklype yra buvusi sodyba. Apibendrina, kad neturėjo teisinio pagrindo išduoti specialiuosius saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybai minėtame ginčo žemės sklype.

34Akcentuoja, kad pareiškėjas 2019-03-13 pateikė prašymą dėl buvusios sodybos atstatymo ginčo žemės sklype. Nurodo, kad 2019-05-05 (rašte - 15 d.) raštu pateikė neigiamą atsakymą. Pažymi, kad patikrinus istorinius kartografinius dokumentus nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra buvusi sodyba (1958 m. topografiniame žemėlapyje M 1:25 000). Atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau išdėstytų nuostatos yra taikomos ir teismų praktikoje. Mano, kad pareiškėjo skundas neturi juridinio pagrindo.

35Mano, jog Administracija netenkino pareiškėjo prašymo keisti žemės sklypo, patenkančio į Ventės kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kuriame Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planu nenumatytos statybos, paskirtį bei naudojimo būdą, pagrįstai.

36Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir prašo juos atmesti iš esmės juose išdėstytų motyvų bei argumentų pagrindu.

37Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina pareiškėjui bei atsakovės Administracijos atstovui nedalyvaujant.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovių Šilutės rajono savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir Administracija) bei Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (minėta, toliau – ir Direkcija) sprendimų, kuriais atsisakyta pritarti specialiųjų reikalavimų išdavimui, Direkcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti atstatyti buvusią sodybą, bei Administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, teisėtumo ir pagrįstumo.

40Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio (toliau – ir ginčo žemės sklypas). Su skundu pateikta Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistės išduota istorinė pažyma patvirtina, jog ginčo žemės sklypas apima 2 istorinės sodybvietes, kurių sodybos sunykusios: pietinėje dalyje XX a. I p. buvo nemaža 4 pastatų sodyba, šiaurinėje - 2 pastatų sodyba. Minėtą faktą patvirtina sklype buvusių 2 sodybų požymiai (seni vaismedžiai, vaiskrūmiai, alyvų krūmai) ir sunykusio apstatymo liekanos (pamatų fragmentai, pamatų duobės). Nustatyta, jog G. M. paslaugų įmonė 2012 metais parengė kartografinio tyrimo bylą, kurioje nustatytas faktas, kad tiek 1936 metų, tiek 1958 metų žemėlapiuose aiškiai matyti, jog į nužymėto žemės sklypo ribas galimai patenka dvi sodybos (ar kelių sodybų pastatai). Iš VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2018 m. tyrimo „Buvusios (-ų) sodybos (-ų) fakto ir vietos nustatymas pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ), tekstinė ir grafinė dalys” matyti, jog: 1) iš istorinio 1911 metų situaciją vaizduojančio topografinio žemėlapio (istorinio kartografinio dokumento, saugomo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo fonduose bei kituose ES šalių valstybiniuose archyvuose) ir sutartinių topografinio žemėlapio ženklų galima nustatyti faktą, kad žemės sklype buvo dvi sodybos, kurių visi sodyboms priklausę statiniai patenka į minėto žemės sklypo ribas; 2) iš istorinio 1946 metais situaciją vaizduojančio topografinio žemėlapio (kartografinio dokumento, saugomo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos archyvo kartografijos fonde) ir sutartinių topografinio žemėlapio ženklų, galima nustatyti faktą, kad žemės sklypo ribose buvo vienas asmeninis ūkis ar gyvenamasis namas, taip pat šiaurės rytinėje Žemės sklypo dalyje dar vienai sodybai priklausę statiniai yra sunykę ir vaizduojami kaip griuvėsiai.

41Nustatyta, kad pareiškėjas Administracijos direktoriui pateikė 2019-01-31 prašymą dėl ginčo žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo į kitos paskirties žemę, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, su tikslu atstatyti buvusią sodybą. Administracija 2019-02-28 raštu Nr. R3-(4.1.12.)-1049 „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo” atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas minėtą Administracijos 2019-02-28 sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019-04-18 sprendimu skundą tenkino iš dalies – panaikino Administracijos 2019-02-28 sprendimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-01-31 prašymą. Administracija minėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo neskundė ir priėmė ginčijamą 2019-05-24 sprendimą „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo”, kuriuo pareiškėjo 2019-01-31 prašymo netenkino.

42Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2019-04-18 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba” (toliau – ir IS „Infostatyba”) pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Administracija 2019-04-23 pastabose, o Direkcija 2019-04-29 pastabose atmetė pareiškėjo 2019-04-18 prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Administracija, anksčiau minėtų 2019-04-23 ir 2019-04-29 pastabų pagrindu, 2019-04-30 sprendimu netenkino pareiškėjo 2019-04-18 prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus.

43Pareiškėjas Direkcijai pateikė 2019-03-13 prašymą dėl buvusios sodybos atstatymo, kuriuo prašė ginčo žemės leisti atstatyti buvusią sodybą. Nustatyta, kad Direkcija 2019-05-05 sprendimu Nr. V3-34(7.3) „Dėl prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo” (pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendime padarytas rašytinis apsirikimas – sprendimo priėmimo data nurodyta 15 d.) netenkino pareiškėjo 2019-03-13 prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo ginčo žemės sklype.

44Apibendrinus nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės siekia atstatyti buvusią sodybą, todėl svarbu įvertinti, ar atsakovės teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus leisti atstatyti buvusią sodybą, išduoti specialiuosius reikalavimus ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

45Dėl buvusios sodybos atstatymo

46Vienas iš nagrinėjamos bylos dalykų yra Direkcijos 2019-05-05 sprendimo „Dėl prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo” teisėtumas ir pagrįstumas.

47Aptariamu sprendimu netenkintas pareiškėjo 2019-03-13 prašymas dėl buvusios sodybos atstatymo ginčo žemės sklype. Iš 2019-05-05 sprendimo turinio matyti, kad Direkcija patvirtino, jog patikrinus istorinius kartografinius dokumentus matyti, jog ginčo žemės sklype yra buvusi sodyba. Šiame sprendime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad buvusi sodyba yra pažymėta archyvuose saugomuose kartografiniuose dokumentuose, turėtų būti vadovautasi Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarka, kuri iki šiol nėra patvirtinta, tebevyksta derinimai ministerijose. Atkreiptas dėmesys, kad patvirtinus minėtą tvarką, būtų galima ginčo žemės sklype atkurti sodybą.

48Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalimi, buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

49Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas. Pagal aptariamos dalies 5 punktą leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Aptariamos dalies 8 punkte numatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba; sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

50Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas. Pagal šios dalies 4 punktą leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Aptariamos dalies 8 punkte įtvirtinta, kad sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai; o 9 punkte - buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba; sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė.

51Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vyriausybėje nėra patvirtinta buvusių sodybų atstatymo tvarka. Tačiau seimas.lrs.lt portale(https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/44845ee0a47711e9aab6d8dd69c6da66?positionInSearchResults=14&searchModelUUID=cc4535b4-323e-442f-be67-5778b1db63ac) 2019-07-12 užregistruotas nutarimo „Dėl sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo” projektas. Pagal prie nutarimo projekto pridėto Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo 8 punktą Saugomos teritorijos direkcija ar savivaldybės administracija priima sprendimą, kad pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, leidžiama atstatyti buvusią sodybą, jeigu valstybės archyvuose saugomų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba jos atskiri pastatai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais, kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje). Pažymėtina, kad iš esmės identiškas projektas seimas.lrs.lt portale buvo registruotas ir 2017-07-31 (žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0aac72c275df11e7aefae747e4b63286?jfwid=-19syzx7wk9).

52Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004-12-13 nutarime byloje konstatavo, jog valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

53Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas, teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-25 nutarimus). Teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-01-26, 2009-09-02 nutarimus). Be to, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, <...> teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia (tarp kitko, be kita ko) būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-12-03 nutarimas).

54Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose; veikimas viršijant kompetencijos ribas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

55Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros aiškumo ir efektyvumo principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, įpareigojančius teisėkūroje dalyvaujančius subjektus siekti sukurti vientisą, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.

56Saugomų teritorijų įstatyme yra nustatyta asmeniui teisė atstatyti buvusias sodybas. Pagal šį įstatymą sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo metu seimas.lrs.lt portale yra užregistruotas tik nutarimo dėl Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo projektas, kurio derinimo data: 2017-07-31 - 2017-10-25.

57Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 230 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsipareigojusi formuoti aiškią ir skaidrią teisinę bazę, grindžiamą gero valdymo principais; skatinti nuolatines praktikų, akademikų bei pilietinės visuomenės diskusijas dėl konkrečias sritis reglamentuojančios teisės tobulinimo, perteklinių, neaiškių, skirtingoms interpretacijoms galimybę sudarančių teisės aktų nuostatų įvardijimo ir efektyviausių jų taisymo būdų. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-01-26 nutarimai).

58Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendime išaiškinta teisinės spragos (legislatyvinė omisija) samprata ir šalinimo būdai: „Teisės spraga, inter alia (be kita ko) legislatyvinė omisija, kaip viena iš eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymo atmainų, iš esmės skiriasi nuo tokio eksplicitinio teisinio reguliavimo nenustatymo, kuris reiškia, kad teisės akte (jo dalyje) yra implicitiškai nustatytas eksplicitinį teisinį reguliavimą papildantis ir pratęsiantis teisinis reguliavimas (inter alia (be kita ko) teisinis reguliavimas, įtvirtinantis elgesį, priešingą eksplicitiškai nustatytajam), kaip minėta, galintis prieštarauti tam tikram aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko) Konstitucijai. Tais atvejais, kai tam tikras teisės akte (jo dalyje) implicitiškai įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato tam tikrą elgesį ir šitaip papildo bei pratęsia eksplicitinį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, esą tas teisės aktas (jo dalis) atitinkamų visuomeninių santykių apskritai nereguliuoja, nes tie visuomeniniai santykiai iš tikrųjų yra teisiškai sureguliuoti, tačiau tas teisinis reguliavimas atitinkamuose teisės aktuose (jų dalyse) yra įtvirtintas ne eksplicitiškai, expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta), o implicitiškai ir aiškinant teisę yra išvedamas iš eksplicitinių teisės nuostatų. Tuo tarpu teisės spraga, inter alia (be kita ko) legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia (be kita ko) pati Konstitucija. <...> Teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia (be kita ko) naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia (be kita ko) teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu pabrėžtina, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc (šiam (laikinam) tikslui ar specifinei situacijai), t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc (šiam (laikinam) tikslui ar specifinei situacijai)) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas - teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc (šiam (laikinam) tikslui ar specifinei situacijai), bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu” (be kita ko, žr. taip pat, Konstitucinio Teismo 2008-11-05 sprendimą, 2009-06-22, 2010-09-29 nutarimus).

59Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neduoda vienareikšmiško atsakymo dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarkos. Toks teisinis reguliavimas yra ydingas, nes leidžia institucijoms skirtingai interpretuoti teisės aktų nuostatas bei kilti ginčams. Teisinio reglamentavimo neaiškumai nesuderinami nei su teisėkūros aiškumo, efektyvumo, sistemiškumo, nei su teisėtumo bei atsakingo valdymo principais.

60Anksčiau minėtoje Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nustatyta, kad buvusios sodybos faktas ir vieta nustatoma pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, ir tik jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

61Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direkcija tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu, tiek ginčijamame 2019-05-05 sprendime pripažįsta, jog patikrinus istorinius kartografinius dokumentus nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra buvusi sodyba (1958 m. topografiniame žemėlapyje M 1:25 000). Be kita ko, Direkcija sutinka, kad patvirtinus anksčiau aptartą tvarką, būtų galima ginčo žemės sklype atkurti sodybą. Kita vertus, 2019-05-05 sprendime nėra nurodyta, kokius veiksmus, nesant patvirtintai tvarkai, turi atlikti pareiškėjas tam, kad įgyvendintų įstatyme jam suteiktą teisę atstatyti buvusią sodybą, o tik deklaratyviai pažymėta, kad tokia tvarka yra rengiama ir ją parengus būtų galima atstatyti buvusią sodybą. Dėl nurodytų priežasčių Direkcijos 2019-05-05 sprendimas „Dėl prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo” negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas.

62Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti argumentai, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys aplinkybę, jog ginčo žemės sklype yra sodyba (įregistruota Nekilnojamojo turto registre) ar teismo sprendimo, kad ginčo žemės sklype yra buvusi sodyba, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami ginčijamo 2019-05-05 administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovė privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, atlikusi pareiškėjo prašymo pagrįstumo vertinimą. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-756/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad klausimas, kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys turėtų būti įvardijami viešojo administravimo subjektams priimant administracinio pobūdžio aktus, yra priskirtas spręsti pačiam viešojo administravimo subjektui. Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą, bet jeigu teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.). Priešingu atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės tampa neįmanomu, o išnagrinėjus bylą gali būti priimtas neteisėtas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

63Dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo

64Pareiškėjas taip pat ginčija Administracijos 2019-04-23 pastabas bei 2019-04-30 sprendimą ir Direkcijos 2019-04-29 pastabas.

65Nustatyta, kad pareiškėjas per IS „Infostatyba” pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Prašyme, be kita ko, nurodyti šie žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenys: statinio projekto pavadinimas: „Vieno buto gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinio ūkio paskirties pastatų ( - ), statybos projektas (buvusios sodybos atstatykmas)”; statinio (pastato) bendrasis plotas, kv. m: „160,0”; statybos rūšis: „Naujo statinio statyba”; atnaujinamas (modernizuojamas): „Ne”; paskirtis: „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)”; būsima paskirtis: „Nėra”; kategorija: „Neypatingas”; būsima kategorija: „Nėra”; žemės sklypo (-ų) kad. Nr. „( - )”; statinio (-ių) statybos metai: „0”; statinio (pastato) bendrasis plotas, kv. m.: „100,0”; statybos rūšis: „Naujo statinio statyba”; atnaujinamas (modernizuojamas): „Ne”; paskirtis: „Pagalbinio ūkio paskirties ”; būsima paskirtis: „Nėra”; kategorija: „neypatingas”; būsima kategorija: „nėra”; žemės sklypo (-ų) kad. Nr.: „( - )”; adresas (-ai) (jei suteiktas): „( - )”; statinio (-ių) statybos metai: „0”; statinio (pastato) bendrasis plotas, kv. m.: „100,0”; statybos rūšis: „Naujo statinio statyba”; atnaujinamas (modernizuojamas): „Ne”; paskirtis: „Pagalbinio ūkio paskirties ”; būsima paskirtis: „Nėra”; kategorija: „neypatingas”; būsima kategorija: „nėra”; žemės sklypo (-ų) kad. Nr.: „( - )”; adresas (-ai) (jei suteiktas): „( - )”; statinio (-ių) statybos metai: „0”; ir kt.

66Administracija 2019-04-23 pastabose atmetė pareiškėjo 2019-04-18 prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Administracija nurodė, jog vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, žemės ūkio paskirties, kitos žemės ūkio paskirties naudojimo būdo žemės sklypuose nenumatyta gyvenamųjų namų statyba. Nurodyta, kad jeigu planuojama atstatyti buvusią sodybą, reikia pateikti apie buvusią sodybą juridinį faktą, nustatytą teismo sprendimu arba Nemuno deltos regioninio parko sprendimą, bei vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, pritaikytą vieno buto gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

67Direkcija 2019-04-29 pastabose atmetė pareiškėjo 2019-04-18 prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Direkcija nurodė, jog prašymas prieštarauja Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento 11 punktui, kuriame nurodyta, jog nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Regioninio parko tvarkymo plane ir bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose. Pažymėta, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte ir 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog buvusios sodybos atstatymo teisė šiose dalyse nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba; sprendimą dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė.

68Administracijos 2019-04-30 sprendimu netenkintas pareiškėjo 2019-04-18 prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus. Šio sprendimo pastabose nurodyta, kad: 1) Direkcija neišdavė specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo apsaugos reikalavimų; 2) Administracijos architektė neišdavė specialiųjų architektūros reikalavimų.

69Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kokius dokumentus kartu su prašymu specialiesiems reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Vadovaujantis aptariamo straipsnio 8 dalimi, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius architektūros reikalavimus nagrinėja, derina, jeigu reikia, šiuos reikalavimus nustačiusioms institucijoms siūlo pakeisti savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

70Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą ir išdavimo reikalavimus reglamentuoja Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-22 (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 2 punktu, Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir Aprašu, specialiuosius reikalavimus (specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų rinkinį) išduoda statytojui (užsakovui) pageidaujant. Pagal Aprašo 6 punktą prašymą ir kitus dokumentus teikiant nuotoliniu būdu pasinaudojant IS „Infostatyba” www.planuojustatyti.lt, užpildomi atitinkami laukai, įkeliami privalomi dokumentai, nurodomi kiti IS „Infostatyba” išvardinti duomenys. Aprašo 91 punkte nustatyti atvejai, kada specialieji reikalavimai neišduodami: statyba žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, yra negalima; statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima; projektiniams pasiūlymams (kai juos privaloma rengti) nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” nustatyta tvarka.

71Anksčiau aptartose Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje bei 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose reglamentavimas. Šiuose punktuose išdėstytas baigtinis sąrašas atvejų, kada leidžiama statyti (atkurti) naujus ir kitus statinius minėtose teritorijose. Vienas iš tokių yra: leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus.

72Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje įtvirtinta, kad buvusios sodybos faktas ir vieta nustatoma pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

73Pažymėtina aplinkybė, jog pareiškėjas į Direkciją dėl buvusios sodybos atstatymo kreipėsi 2019-03-13 prašymu, o sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo priimtas 2019-05-05, t. y. po Administracijos 2019-04-23 pastabų bei 2019-04-30 sprendimo ir Direkcijos 2019-04-29 pastabų priėmimo. Pareiškėjo prašymo išduoti specialiuosius reikalavus buvusios sodybos atstatymui metu, nebuvo priimtas sprendimas dėl buvusios sodybos atstatymo ginčo žemės sklype arba nustatytas juridinis faktas, todėl darytina išvada, kad atsakovės pagrįstai atmetė ir netenkino pareiškėjo 2019-04-18 prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus buvusios sodybos atstatymui. Dėl nurodytų priežasčių naikinti ginčijamus Administracijos 2019-04-23 pastabas bei 2019-04-30 sprendimą ir Direkcijos 2019-04-29 pastabas nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo

75Pareiškėjas, be kita ko, ginčija Administracijos 2019-05-24 sprendimą „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo”.

76Anksčiau minėta, kad pareiškėjas Administracijos direktoriui pateikė 2019-01-31 prašymą, kuriame vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 20 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašė ginčo žemės sklypui pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą į kitos paskirties žemę, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, su tikslu atstatyti buvusią sodybą. Administracija 2019-02-28 raštu Nr. R3-(4.1.12.)-1049 „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo” atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Administracija minėtame rašte nurodė, kad pagal Šilutės rajono savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. Tl-1586, ir Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-25 įsakymu Nr. Dl-180 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo”, ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties apsauginių teritorijų kraštovaizdžio ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo tvarkymo zonų grupėje, žymimoje indeksu ŽAs, kurioje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Pareiškėjas minėtą Administracijos 2019-02-28 sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019-04-18 sprendimu skundą tenkino iš dalies – panaikino Administracijos 2019-02-28 sprendimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-01-31 prašymą. Administracija minėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu neskundė ir priėmė ginčijamą 2019-05-24 sprendimą dėl pareiškėjo 2019-01-31 prašymo.

77Administracija 2019-05-24 sprendimu „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo”, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019-01-31 prašymą pakeisti ginčo žemės sklypo (pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir esamą kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdą - į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdą, šio prašymo netenkino. Aptariamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punktu. Nurodyta, jog Nemuno deltos regioninis parkas Lietuvos Respublikos bendrajame plane pažymėtas, kaip ypač svarbus paveldo vertybių apsaugos arealas, kuriame dominuoja kultūros raiškos paveldas; parko teritorijoje sutinkami visų tipų draustiniai - tai gamtiniai, kompleksiniai ir kultūriniai draustiniai. Atkreiptas dėmesys, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. Tl-1586 patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-25 įsakymu Nr. D1 -180 patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į žemės ūkio paskirties apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo tvarkymo zoną, žymima indeksu ŽAs - specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona išskiriama agrarinėse teritorijose, kuriose numatyti papildomi specialieji apsaugos reikalavimai, kai tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį, technologiškai neprieštaraujantį vandenų ir dirvožemio apsaugos arba atitinkamų draustinių apsaugos ir naudojimo režimui. Joje: skatinama netręšti natūralių pievų ir ganyklų; rekomenduojama ir skatinama ekologinė žemdirbystė. Padaryta išvada, kad prašymas negali būti tenkintas, kadangi iš pateiktų dokumentų matosi, kad ginčo žemės sklype nėra išlikę statinių (jie - neregistruoti nekilnojamojo turto registre), juridinę reikšmę turintis faktas - nenustatytas, Tvarkymo plane buvusios sodybos vieta – nepažymėta.

78Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, -pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

79Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073, 10 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

80Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti teritorijų planavimo lygmenys: valstybės, savivaldybės ir vietovės. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą statinių statyba galima statant ar atstatant sodybas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo numatytais atvejais.

81Ne kartą minėtame Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punkte pateikiama buvusios sodybos sąvoka, o Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, jog leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatytas draudimas draustiniuose, valstybiniuose parkuose keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Be kita ko, aptariamos dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos išimtys iš minėto draudimo, kai: 1) tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams; 2) formuojamos šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar bendruosiuose planuose numatytos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijos.

82Ginčijamame Administracijos 2019-05-24 sprendime nurodyta, kad ŽAs indeksu žymimose teritorijose pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę nenumatytas, išskyrus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-02-25 įsakymu Nr. Dl-180 patvirtintus Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 27 punkte numatytą atvejį, kuriame nurodyta, kad „...nauji gyvenamieji namai taip pat gali būti statomi buvusių sodybų vietose (kai yra išlikę buvusių statinių arba nustatant juridinį faktą) ir Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose”.

83Iš ginčijamo Administracijos 2019-05-24 sprendimo matyti, kad pareiškėjo 2019-01-31 prašymas pakeisti ginčo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir esamą kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo būdą - į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdą, netenkintas iš esmės dėl to, kad pagal Šilutės rajono savivaldybės bendrąjį planą ir Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties apsauginių teritorijų kraštovaizdžio ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo tvarkymo zonų grupėje, žymimoje indeksu ŽAs, kurioje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama.

84Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypas patenka į žemės ūkio paskirties apsauginių teritorijų kraštovaizdžio ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo tvarkymo zonų grupę. Kita vertus, pažymėtina, jog atsakovė neteikia duomenų, o teisėjų kolegija nenustatė, kad aptariamame tvarkymo plane yra aiškiai nustatytas draudimas šiose zonose keisti žemės sklypų pagrindinę paskirtį. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu patvirtintame Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamente nėra nustatyta draudimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį žemės ūkio paskirties apsauginių teritorijų kraštovaizdžio ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo tvarkymo zonų grupėje, žymimoje indeksu ŽAs.

85Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracija, vykdydama Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, ginčijamame sprendime privalėjo konkrečiai nurodyti, kokie teisės aktai, jų straipsniai ar šių straipsnių dalys draudžia pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Įvertinus ginčijamo Administracijos 2019-05-24 sprendimo turinį, konstatuotina, kad šiame individualiame administraciniame akte nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu būtų draudžiam tenkinti pareiškėjo prašymą ginčo žemės sklypui pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą į kitos paskirties žemę, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, su tikslu atstatyti buvusią sodybą; bei iš esmės nenurodyta, kaip šios teisės aktų nuostatos būtų pažeistos pakeitus ginčo žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą į kitos paskirties žemę, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, su tikslu atstatyti buvusią sodybą.

86Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

87LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

88Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013-08-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

89Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 išaiškino, jog tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

90Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ginčijamas Administracijos 2019-05-24 sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Ginčijamas sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta pakeisti ginčo žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nenurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo atmetimo pagrindas. Tai, be kita ko, reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, taip apribojant pareiškėjos teisę į teisminę gynybą; antra, apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

91Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakydama dėl jame iškeltus reikalavimus, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

92Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

93Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės Nemuno deltos regioninio parko direkcijos 2019-05-05 (rašte – 15 d.) sprendimą „Dėl prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo” ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2019-05-24 sprendimą „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo” laikytini neteisėtais ir todėl naikintini. Panaikinus minėtus atsakovių sprendimus, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, atsakovės turi pareigą iš naujo išnagrinėti atitinkamai pareiškėjo 2019-03-13 prašymą dėl buvusios sodybos atstatymo ginčo žemės sklype ir 2019-01-31 prašymą pakeisti žemės klypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tikslui atstatyti buvusią sodybą.

94Kitoje dalyje reikalavimas įpareigoti atsakoves iš naujo svarstyti 2018-04-18 prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus netenkinamas, kadangi 2019-04-23, 2019-04-30 ir 2019-04-29 individualių aktų naikinti nėra teisinio pagrindo.

95Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

96Dėl atstovavimo išlaidų

97Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

98CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

99Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

100Iš 2019-06-30 PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog pareiškėjas prašo atlyginti dviejų skundų ir 4 paklausimų išlaidas parengimo išlaidas, iš viso 1 199,84 Eur.

101Pagal bylos duomenis skundą surašė ir teismui 2019-05-21 pateikė pareiškėjo atstovas advokatas Andžejus Stankevičius. Skundo papildymą surašė ir teismui 2019-06-25 pateikė taip pat pareiškėjo atstovas advokatas Andžejus Stankevičius. Iš pateiktų įrodymų (sąskaitos už teisinę pagalbą, bankinio mokėjimo pavedimo) spręstina, jog už nurodytus veiksmus pareiškėjas sumokėjo prašyme nurodytus 1 199,84 Eur.

102Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

103Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. II ketvirtyje, pagrindu imami 2018 m. IV ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 970,3 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 2425,75 Eur (970,3 * 2,5).

104Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesiniai dokumentai – skundas ir jo papildymas – patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Prašomas priteisti 1 199,84 Eur dydis už procesinio dokumento surašymą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

105Pažymėtina tai, kad 2019-06-30 PVM sąskaitoj – faktūroje nurodyta, jog 1 199,84 Eur prašoma priteisti už dviejų skundų ir keturių paklausimų surašymą.

106ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

107Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovės priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje. Be kita ko, minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis).

108Pareiškėjas prašyme aiškiai nedetalizuoja ir nepaaiškina už kokius paklausimus prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei kokio dydžio. Nesant kitų duomenų byloje, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad buvo patirtos išlaidos už paklausimus, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Spręsdama dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas, nurodytas 2019-06-30 PVM sąskaitoje – faktūroje, dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad skundas ir jo patikslinimas teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus, į tai, jog prašyme prašoma priteisti suma nėra detalizuota, prašymas priteisti 1 199,84 Eur išlaidas už dviejų skundų ir keturių paklausimų surašymą mažintinas ir pareiškėjui galėtų būti priteista 1 000 Eur suma už skundo ir jo papildymo surašymą.

109Iš 2019-09-03 PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog pareiškėjas prašo atlyginti pasirengimo teismo posėdžiui bei dalyvavimo posėdyje išlaidas, iš viso 539,93 Eur.

110Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

111Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019-09-05 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatas Andžejus Stankevičius, posėdžio pradžia – 09:48 val., pabaiga – 10:50 val., trukmė – 62 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2019 III ketvirtį, tai imamas 2019 I ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1262,7 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 126,27 Eur (1262,7 * 0,1 * 1).

112Prašoma priteisti 539,93 Eur suma viršija maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, todėl pareiškėjui priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje mažintina iki 126,27 Eur.

113Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovo nurodyti veiksmai – pasirengimas teismo posėdžiui - iš esmės yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl atskirai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.

114Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog patyrė 1126,27 Eur išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 000,00 Eur už skundo ir jo papildymo paregimą ir surašymą, 126,27 Eur už atstovavimą teismo posėdyje).

115Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

116Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos pareiškėjo turėtos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimtyje. Teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje tenkina iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovių priteisia 632,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 316,00 Eur iš kiekvienos, nes panaikinti tiek Administracijos, tiek Direkcijos sprendimai). Kitoje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

117Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

118Pareiškėjo M. R. skundą atsakovėms Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.

119Panaikinti atsakovės Nemuno deltos regioninio parko direkcijos 2019-05-05 (sprendime – 2019-05-15) sprendimą „Dėl prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo” ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2019-05-24 sprendimą „Dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo”.

120Įpareigoti atsakovę Nemuno deltos regioninio parko direkciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. R. 2019-03-13 prašymą dėl buvusios sodybos atstatymo ginčo žemės sklype ir atsakovę Šilutės rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. R. 2019-01-31 prašymą pakeisti žemės klypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tikslui atstatyti buvusią sodybą.

121Kitoje dalyje pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

122Pareiškėjui M. R. iš atsakovių Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos priteisti po 316,00 Eur (trys šimtai šešiolika eurų) iš kiekvienos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

123Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija,... 2. 2019 m. rugsėjo 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:... 5. 1)... 6. panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir... 7. 2)... 8. panaikinti Administracijos 2019-04-30 sistemoje „Infostatyba” paskelbtą... 9. 3)... 10. panaikinti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija)... 11. 4)... 12. panaikinti Administracijos 2019-05-24 raštą, kuriuo atsisakyta pakeisti... 13. 5)... 14. įpareigoti atsakoves iš naujo svarstyti 2018-04-18 prašymą išduoti... 15. 6)... 16. įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2019-01-31 prašymą... 17. 7)... 18. atlyginti bylinėjimosi išlaidas.... 19. Pareiškėjas nurodo, kad 2019-01-31 pateikė Administracijai prašymą... 20. Mano, kad Direkcijos 2019-04-29 pastabos neturi prasmės. Argumentuoja, jog... 21. Mano, kad Direkcijos 2019-05-05 atsisakymas leisti atstatyti sodybą yra... 22. Nesutinka su direkcijos vertinimu, jog Buvusių sodybų atstatymo tvarka... 23. Mano, kad Administracija nusprendė laikytis išvestinės pozicijos -... 24. Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu palaiko skundą ir jo... 25. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su... 26. Administracija nurodo, kad pareiškėjas 2019-01-31 prašymu prašė pakeisti... 27. Argumentuoja, kad pareiškėjas su skundu pateikė VĮ Valstybės žemės fondo... 28. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nutyli faktą, jog buvo pradėjęs rengti... 29. Nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo... 30. Laikosi pozicijos, kad norint nustatyti buvusios sodybos atkūrimą... 31. Atsakovė Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepimu su pareiškėjo... 32. Direkcija nurodo, kad 2019-04-18 gavo pareiškėjo prašymą išduoti... 33. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių,... 34. Akcentuoja, kad pareiškėjas 2019-03-13 pateikė prašymą dėl buvusios... 35. Mano, jog Administracija netenkino pareiškėjo prašymo keisti žemės sklypo,... 36. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu ir jo patikslinimu... 37. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3... 38. Teisėjų kolegija... 39. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovių... 40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso... 41. Nustatyta, kad pareiškėjas Administracijos direktoriui pateikė 2019-01-31... 42. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2019-04-18 Lietuvos Respublikos statybos... 43. Pareiškėjas Direkcijai pateikė 2019-03-13 prašymą dėl buvusios sodybos... 44. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės... 45. Dėl buvusios sodybos atstatymo... 46. Vienas iš nagrinėjamos bylos dalykų yra Direkcijos 2019-05-05 sprendimo... 47. Aptariamu sprendimu netenkintas pareiškėjo 2019-03-13 prašymas dėl buvusios... 48. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalimi, buvusi... 49. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas statybų... 50. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas statybų... 51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 53. Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris yra... 54. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo... 55. Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros aiškumo ir... 56. Saugomų teritorijų įstatyme yra nustatyta asmeniui teisė atstatyti buvusias... 57. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 230 punkte... 58. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendime išaiškinta... 59. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad galiojantis teisinis... 60. Anksčiau minėtoje Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje... 61. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direkcija tiek atsiliepime, tiek posėdžio... 62. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės atsiliepime į pareiškėjo... 63. Dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo... 64. Pareiškėjas taip pat ginčija Administracijos 2019-04-23 pastabas bei... 65. Nustatyta, kad pareiškėjas per IS „Infostatyba” pateikė prašymą... 66. Administracija 2019-04-23 pastabose atmetė pareiškėjo 2019-04-18 prašymą... 67. Direkcija 2019-04-29 pastabose atmetė pareiškėjo 2019-04-18 prašymą... 68. Administracijos 2019-04-30 sprendimu netenkintas pareiškėjo 2019-04-18... 69. Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje... 70. Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų,... 71. Anksčiau aptartose Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje bei 13... 72. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje įtvirtinta, kad buvusios... 73. Pažymėtina aplinkybė, jog pareiškėjas į Direkciją dėl buvusios sodybos... 74. Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo... 75. Pareiškėjas, be kita ko, ginčija Administracijos 2019-05-24 sprendimą... 76. Anksčiau minėta, kad pareiškėjas Administracijos direktoriui pateikė... 77. Administracija 2019-05-24 sprendimu „Dėl žemės sklypo pagrindinės... 78. Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės... 79. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos... 80. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje... 81. Ne kartą minėtame Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 punkte... 82. Ginčijamame Administracijos 2019-05-24 sprendime nurodyta, kad ŽAs indeksu... 83. Iš ginčijamo Administracijos 2019-05-24 sprendimo matyti, kad pareiškėjo... 84. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypas patenka... 85. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracija, vykdydama Viešojo... 86. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 8... 87. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi... 88. Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo... 89. Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime... 90. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančią medžiagą,... 91. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog... 92. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus... 93. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija... 94. Kitoje dalyje reikalavimas įpareigoti atsakoves iš naujo svarstyti 2018-04-18... 95. Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje... 96. Dėl atstovavimo išlaidų... 97. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota... 98. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai... 99. Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl... 100. Iš 2019-06-30 PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog pareiškėjas prašo... 101. Pagal bylos duomenis skundą surašė ir teismui 2019-05-21 pateikė... 102. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus... 103. Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) buvo atliekami 2019 m. II... 104. Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesiniai dokumentai –... 105. Pažymėtina tai, kad 2019-06-30 PVM sąskaitoj – faktūroje nurodyta, jog 1... 106. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo... 107. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti... 108. Pareiškėjas prašyme aiškiai nedetalizuoja ir nepaaiškina už kokius... 109. Iš 2019-09-03 PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog pareiškėjas prašo... 110. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų,... 111. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2019-09-05 teismo posėdžio... 112. Prašoma priteisti 539,93 Eur suma viršija maksimalų Rekomendacijose... 113. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo atstovo nurodyti veiksmai –... 114. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas... 115. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos... 116. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, iš... 117. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86... 118. Pareiškėjo M. R. skundą atsakovėms Šilutės rajono savivaldybės... 119. Panaikinti atsakovės Nemuno deltos regioninio parko direkcijos 2019-05-05... 120. Įpareigoti atsakovę Nemuno deltos regioninio parko direkciją iš naujo... 121. Kitoje dalyje pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 122. Pareiškėjui M. R. iš atsakovių Šilutės rajono savivaldybės... 123. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti...