Byla 2-62-375/2012
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

1Kauno m. apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei L. J., atsakovui A. V., nedalyvaujant trečiajam asmeniui O. J. V., dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovei Eugenijai Brastovickienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui O. J. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir

Nustatė

2ieškovė prašo nustatyti jos bendravimo su mama O. J. V. tvarką: ieškovė susitiks ir bendraus kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį. Ieškovė atvyks į atsakovo gyvenamąją vietą`(nepriklausomai nuo to, kur ji bebūtų) minėtą dieną 11 val. ryto. Susitikimo trukmė -1 val. Įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą tuo atveju, jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeistų. Nustatyti, kad prašoma bendravimo tvarka galiotų visuomet, išskyrus laikotarpį, kurį atsakovas su mama praleis ieškovei bendrosios nuosavybės teise priklausančioje sodyboje Lynežerio kaime Varėnos rajone. Reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas yra paskirtas jų mamos O. J. V. rūpintoju. Po 2008 -2009 m. patirtų insultų mama tapo neįgali. Ji nekalba, negali judėti, jai nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Nuo 2009 m. birželio mėnesio mama gyvena su atsakovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kaune, Kalantos g. 98-113, o birželio – rugpjūčio mėnesį praleidžia sodyboje Varėnos rajone Lynežerio kaime. Ieškovė ir atsakovas yra šios sodybos bendraturčiais. Vasaros metu ieškovė turėjo galimybę aplankyti mamą sodyboje, nors atsakovas ne kartą imdavo jos atžvilgiu smurtauti. Pastaruoju metu susitikimai su mama atsakovo gyvenamojoje vietoje tapo neįmanomi, nes atsakovas į butą neįsileisdavo. Jos ir atsakovo nesutarimai yra išimtinai turtinio pobūdžio, jie nebendrauja. Iš atsakovo teko ne kartą išgirsti reikalavimą parduoti jai ir mamai priklausantį butą, garažą, perleisti jam dalį savo asmeninio turto, pasirašyti jo prašomus pseudodokumentus, tada neliktų kliūčių bendravimui su mama. Atsakovas, siekdamas asmeninės materialinės naudos, piktnaudžiauja rūpintojo statusu. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsikirtimą grindžia tuo, jog nuo 2008 m. Kalėdų, kai mamai įvyko pirmas insultas, jis su ieškove pasikeisdami prižiūrėjo tėvą jų namuose Varėnoje. Mama būdavo ligoninėje, sanatorijoje, nes jau negalėjo pasirūpinti nei savimi, nei neįgaliu tėvu. 2009 05 22 mamą ištiko insultas, ji buvo paralyžuota. Kai kaimynai paskambino jis su žmona atvyko į Varėną, o ieškovė atvyko tik vidurdienį, todėl dėl mamos visiško neįgalumo kalta tik ieškovė. Ji prievartavo tėvus, kad jie apmokėtų už jos studijas siekiant įsigyti antrąjį aukštąjį išsilavinimą. Po tėvo mirties jis su ieškove paveldėjo sodybą. Sodyba priklausė jų tėvui, tačiau buvo sutarta, jog sodyba atiteks ir tėvo sesers vaikams. Ieškovė įkalbėjo tėvą pakeisti testamentą. Kai mama po trečio insulto gulėjo Alytaus ligoninėje ieškovė suorganizavo tėvo išvežimą į Merkinės senelių namus. Ji labai uoliai ieškojo ir rado bei susitarė dėl mamos patalpinimo į palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigą, nors yra ne kartą girdėjusi tėvo ir mamos valią, kad jie nenori savo senatvės praleisti senelių namuose ir būti prižiūrimi svetimų žmonių. Konfliktai kildavo dėl to, kad ieškovė nenori viską išsiaiškinti, pasikalbėti, rasti kompromisą. 2009 m. ieškovė pasisavino tėvų buto ir sodybos nuosavybės dokumentus. Ji neatsiskaitė už miško tvarkymo darbus. Tėvai buto bendrasavininke buvo įrašę ieškovę, bet buvo sutarta, kad jam bus atiduota pusė buto. Tėvams tapus neįgaliems jis ne kartą siūlė butą parduoti, tačiau ji nesutinka, todėl jau 30 mėn. butas stovi tuščias. Ieškovė nesutinka atsidalinti nekilnojamojo turto Lynežerio kaime Varėnos rajone. Nuo 2009 m. birželio tėvą ir motiną prižiūri jis su žmona. Nuo to laiko nebeturi išeiginių, švenčių, yra labai suvaržyti. Negali išvykti iš namų ilgiau 3-4 val. Ieškovė mama nesirūpino nei vienos dienos. Atvažiuodama aplankyti į sodybą niekada neatveždavo mamai jokių lauktuvių. Atvažiuodavo kada norėdavo ir būdavo kiek norėdavo. Jos ir mamos bendravimas trunka daugiausia 10 minučių. Ieškovė pasisveikina, paglosto mamai galvą, palaiko už rankos, pasako kelias frazes ir tuo jos rūpestis mama pasibaigia. Jai išėjus mama verkia. Praktiškai visada po ieškovės apsilankymo mama sekančią dieną jaučiasi blogiau, verkia, pakyla spaudimas. Ieškovei mama visai nerūpi, jai rūpi tik materialūs daiktai. Sūnus P. V. bei dukra G. V. daug mokosi, ypač sekmadienį, todėl sekmadieniais svečių nepriima. Neprivalu informuoti nei fizinių, juridinių asmenų apie savo gyvenamąją vietą, planus , galimus pokyčius. Neįsileidžia vagių į savo namus. Prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė pasiimtų savo motiną kiekvienų metų žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį trečią mėnesio šeštadienį ir ja rūpinsis bei prižiūrės 2 savaites. Mėnuo gali būti nustatytas jo ir ieškovės geranorišku susitarimu. Ieškovė mamą išsiveš ir atveš savo transportu. Ieškovė raštiškai jam pasižadės tinkamai rūpintis mama, neatiduoti jos į jokią globos įstaigą, negrąžins su žymiai pablogėjusia sveikata, su pragulomis, apleistos ir pan.; vaistus, drabužius jis pateiks ieškovei 2 savaičių laikotarpiui. Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra trečiojo asmens O. J. V. vaikai ( b.l.14,15). 2009 09 03 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovas buvo paskirtas savo mamos O. J. V. rūpintoju ( b.l.7-10). Šalių mama yra neįgali, dėl dešinės pusės paralyžiaus ji negali judėti, nekalba, jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ( b.l.32-38). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovas, pas kurį O. J. V. gyvena, neleidžia ieškovei bendrauti su mama ( b.l.11-13). Tarp šalių susiklosčiusi teisinė situacija nėra sureglamentuota atitinkamomis teisės normomis, kadangi įstatymų leidėjas yra aptaręs tik skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Teisės normos, reglamentuojančios rūpybos teisinius santykius, tokios situacijos, kokia susidarė tarp šalių, taip pat neapima. Tačiau tarp šalių yra kilęs akivaizdus konfliktas, todėl ieškovė, manydama kad jos teisė bendrauti su savo mama yra pažeidžiama, turi teisę kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka (LR Konstitucijos 30 str., CPK 5 str., CK 1.138 str.). Sutiktina su ieškovės pozicija, jog teismas negali atsisakyti spręsti ginčo vien tuo pagrindu, jog įstatymų leidėjas šio ginčo sprendimui nepriėmė reikalingų teisės normų. Juk įstatymų leidėjas objektyviai negali sukurti taisyklės ar sprendimo varianto kiekvienai faktinei situacijai. CK 1.8 str. numato, jog civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). CK 3.2 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, jog tuo atveju, kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, taip pat tais atvejais, kai klausimo sprendimas paliktas teismo nuožiūrai , šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais. Tokiu būdu teismui yra suteikta tam tikra manevro laisvė ir diskrecijos teisė, kad teismas galėtų valstybės vardu įgyvendinti jam priskirtą funkciją – įgyvendinti teisingumą ir užpildyti teisinio reglamentavimo spragas šitaip sumažinant neigiamus pozityviosios teisės sukeliamus padarinius, kurių įstatymo leidėjas, priimdamas vieną ar kitą teisės normą, numatyti negalėjo ( LR Konstitucijos 109 str., CK 1.5 str.). Išklausius šalių paaiškinimus bei įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas neleidžia ieškovei matytis su jų abiejų mama O. J. V. yra nesutarimai dėl tėvų turto. To neneigia ir pati ieškovė, tokią išvadą suponuoja ir atsakovo atsiliepimo argumentai ( b.l.23-27). Didžiąją šio procesinio dokumento dalį užima atsakovo dėstomos nuoskaudos dėl tėvų buto Varėnoje Dzūkų g. 19-34 privatizavimo, sodybos paveldėjimo bei medienos pardavimo ir pinigų pasiskirstymo. Tačiau šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl turto, o dėl ieškovės teisės bendrauti su mama. Atsakovas, būdamas mamos rūpintoju, privalo padėti rūpintinei įgyvendinti jos teises ir pareigas, saugoti ją nuo neigiamų išgyvenimų, kurie gali įtakoti sveikatos pablogėjimą. Rūpintinės interesų vardan nesutikdamas su ieškinio reikalavimais atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovės apsilankymas ir bendravimas su jų abiejų mama O. J. sukeltų jai neigiamus padarinius, darytų žalą jos sveikatai , tačiau tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esančioje Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių pasaugų skyriaus išvadoje (b.l.58) taip pat nebuvo pakankamai duomenų ir informacijos, leidžiančios priimti teisingą ir objektyvų sprendimą. Trečiojo asmens O. J. V. sveikatos stovis neleidžia jai dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl siekiant išsiaiškinti pačios šalių mamos poziciją ir priimti teisingą sprendimą 2012 05 24 ji buvo išklausyta nuvykus į jos gyvenamąją vietą adresu R. K. g. 98-113 Kaune (CPK 186 str. 3 d.). O. J. V. į klausimą ar ji nori matyti savo dukrą papurtė galvą ir sunkiai, tačiau girdimai ištarė: „nenoriu“. Nežiūrint į tai, jog ji neigiamai atsakė į užduotą klausimą teismas, betarpiškai matęs O. J. V. reakciją ieškovei įėjus į kambarį, stebėjęs jų susitikimą daro išvadą, jog atsakymas neatspindi J. O. V. tikrosios valios ir jausmų. Tik įėjus į kambarį mama iš karto apsikabino dukrą, laikė ir glostė jos rankas. Matėsi, kad O.J. V. susijaudino, verkė. Tačiau nei teismui apklausiant trečiąjį asmenį, nei vėliau jos sveikata nepablogėjo. Atsakovas posėdyje patvirtino, jog po apklausos, tuo pačiu ir po pasimatymo su dukra mamos sveikata nebuvo sutrikdyta: pasak atsakovo, ji nusiramino, skaitė žurnaliukus. Manytina, jog O.J. V. neigiamai atsakė į užduotą klausimą dėl bendravimo su ieškove tik todėl, kad dėl savo labai sunkios fizinės (bet ne psichinės) sveikatos būklės būdama visiškai priklausoma nuo kitų asmenų (jai nustatytas savarankiškumas Bartel indeksu 5 balai – visiškai priklausoma) nenorėjo įskaudinti ja besirūpinančio sūnaus, kuris buvo tame pačiame kambaryje. Tačiau teismo betarpiškai stebėtas šiltas mamos ir dukters susitikimas, jų abiejų elgesys rodo, kad toks bendravimas ne tik kad nekenkia O. J. V. sveikatai, bet yra jai reikalingas. Darytina išvada, jog atsakovas, dėl tarp jo ir ieškovės egzistuojančių turtinių nesutarimų ieškovės bendravimą su mama naudodamas kaip psichologinę priemonę ginče dėl turto pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir savo mamos, byloje trečiojo asmens O. J. V. teises, elgiasi nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos ne tik teisės, bet ir geros moralės normų reikalavimai. CK 1.137 str. 1 d. bei 2 d. numato, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovui neįrodžius, jog ieškovės apsilankymai kenkia O. J. V. sveikatai ar kitaip pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus reikalavimas nustatyti prašomą bendravimo tvarką tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str.). Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, įvertinus J. O. V. sveikatos stovį , vertintina kaip optimali. Aplankydama antrą ir ketvirtą savaitgalį ir susitikdama su mama 1 val. ieškovė jos nenuvargins ir savo vizitu nepakenks jos sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turi teisę bendrauti su mama be kitų pašalinių asmenų. 2012 03 26 posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo žmona A. V. patvirtino, kad savo namuose ji nepalieka O. J. V. vienos net susitikimų su dukra metu ( b.l.82). Tiek ieškovė, tiek jos mama J. O. V. turi teisę į privatumą ir šią teisę privalo gerbti tiek atsakovas, tiek jo šeimos nariai. Atmestinas atsakovo siūlomas ieškovės bendravimo su savo mama tvarka variantas. Šio pasiūlymo esmę sudaro tai, kad ieškovė žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezono metu galėtų bendrauti su mama po 2 savaites atsiveždama ją į savo gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovas teismo nutartimi yra paskirtas J. O. V.rūpintoju, todėl šią savo pareigą jis privalo vykdyti nuolat ir negali jos perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgtina ir tai, jog ieškovė gyvena Vilniuje, o VĮ Kauno Dainavos poliklinika teismą informavo, jog vežti J. O. V automobiliu apie 100 km. nerekomenduoja ( b.l. 85, 89, 90). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovė susitinka ir bendrauja su mama J. O. V kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį ieškovei atvykstant į atsakovo gyvenamąją vietą ( nepriklausomai nuo to kur ji bebūtų) minėtą dieną 11 val. ryto. Susitikimų trukmė – 1 val. Ieškovė patvirtino, jog atsakovui vasaros sezono metu atvykus su mama į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią sodybą Lynežerio kaime Varėnos rajone jai netrukdoma bendrauti su mama, todėl nustatytina, kad šiuo laikotarpiu teismo patvirtinta bendravimo tvarka negalioja. Nustačius rūpybą ir atsakovą paskyrus rūpintoju O.J. V. gyvenamoji vieta yra ten, kur gyvena atsakovas. Ieškovė, būdama J. O. V dukra, turi teisę žinoti jos gyvenamąją vietą, todėl tenkintinas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie jo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93, 96 str.). Vadovaudamasi LR CPK 259,260, 263-270 str. n u s p r e n dž i a: ieškinį tenkinti visiškai. Nustatyti ieškovės L. J. a.k( - ) tokią bendravimo tvarką su mama O.J. V. a.k( - ) ieškovė susitinka ir bendrauja su mama O. J. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį. Ieškovė atvyksta į atsakovo A. V. a.k( - ) gyvenamąją vietą (nepriklausomai nuo to, kur ji bebūtų) minėtą dieną 11 val. ryto. Susitikimo trukmė – 1 val.; Nustatyti, kad bendravimo tvarka galioja visuomet, išskyrus laikotarpį, kai atsakovas su mama praleidžia ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje Lynežerio kaime Varėnos rajone. Įpareigoti atsakovą A. V. informuoti ieškovę L. J. apie nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą tuo atveju, jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeistų. Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovės L. J. naudai 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio bei 27 Lt (dvidešimt septynis litus) pašto išlaidų valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Teisėja Irena Poderienė

Proceso dalyviai