Byla 2-2613-615/2011
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygų pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo

1Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovės E. Š. atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei, atsakovui T. S., nedalyvaujant ieškovei E. Š., trečiajam asmeniui Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui T. S., trečiajam asmeniui Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygų pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo,

Nustatė

2Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo:

  1. pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir atsakovo T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329;
  2. pakeisti 2008-04-04 paskolos sutarties 1 punkto sąlygas: vietoje jame nustatytų 0,3 proc. kasdieninių delspinigių netesyboms užtikrinti skaičiuoti 0,03 proc.;
  3. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė bylos eigoje rašytiniu prašymu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t.y. atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, paliekant reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt. (I t. 143 b.l.).

4Ieškinyje, dublike ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2008-04-04 sudarė paskolos sutartį reg. Nr. 2780, pagal kurios 1-ąjį punktą, ieškovė pasiskolino iš atsakovo T. S. 50.000,- Lt be palūkanų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008-08-04. Tame pačiame punkte buvo numatyta 0,3 proc. delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą, nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Minėtą paskolos sutartį patvirtino Kauno 6-ojo notarų biuro notarė J. R.. 2008-04-07 hipotekos lakštu, paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą- 2,0100 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Sudarydamos šią sutartį šalys žodžiu sutarė dėl esminės sutarties sąlygos, kuri dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nebuvo įrašyta sutartyje, t.y. dėl paskolos gavėjos įsipareigojimo mokėti atsakovui po 2,5 proc. mėnesinių palūkanų nuo paskolintos sumos. Šias neoficialias palūkanas mokėjo atsakovui iki 2009 m. sausio 1 dienos, t.y. aštuonis mėnesius po 1.250,- Lt kas mėnesį. Viso atsakovui ieškovė sumokėjo 10.000 Lt palūkanų. Ieškovė sutartyje numatytu laiku, iki 2008-08-04, neturėjo galimybės grąžinti paskolos, tačiau kadangi mokėjo atsakovui palūkanas, jis nereikalavo skolos grąžinti. Nuo 2009 metų ieškovei nebemokant žodžiu sutartų palūkanų už 01, 02, 03 mėnesius, atsakovas sutiko palaukti skolos grąžinimo, bet pareikalavo surašyti papildomą susitarimą, kuriuo skolos suma litais būtų pakeista į skolos sumą eurais. Ieškovė tam neprieštaravo, todėl jiems nuvykus pas notarą susitarimo sudarymui, atsakovas pateikė ieškovei pasirašymui susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad į paskolos sumą, perskaičiuotą eurais, įskaičiuota ir trijų mėnesių ieškovės nesumokėtų palūkanų dydžio suma -3.600 Lt, tokiu būdu padidindamas paskolos sumą nuo 50.000 Lt iki 53.600 Lt. Todėl 2009-03-09 sudarytame susitarime, reg. Nr. 4VJ-2329, buvo pakeistas 2008-04-04 paskolos sutarties reg Nr. 2780, 1-asis punktas, jį išdėstant taip: „E. Š. pasiskolino iš T. S. 15.524,-EUR (penkiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt keturis eurus), didžiausias ekvivalentas litais -53.600 Lt (penkiasdešimt trys tūkstančiai šeši šimtai litų) be palūkanų. Paskolintą sumą skolininkė įsipareigoja grąžinti iki 2009-04-09. Už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolos dieną, kreditoriui pareikalavus, skolininkė privalės sumokėti 0,30 proc. delspinigių. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo skolos grąžinimo“. Susitarimą patvirtino Kauno 4-ojo notarų biuro notarė V. J.. Atsakovas pagal aukščiau minėtą susitarimą padidino ieškovės paskolą 3.600 Lt, nors realiai jai šie pinigai perduoti nebuvo. Negana to, atsakovas nuo padidintos paskolos sumos skaičiuoja ir delspinigius, nors tai yra nesąžininga ir neteisėta, kadangi tokiu būdu atsakovas ieškovės sąskaita siekia nepagrįstai pasipelnyti ne tik reikalaudamas didesnės nei realiai paskolino paskolos priteisimo, tačiau ir nuo nepagrįstai padidintos paskolos sumos reikalaudamas mokėti delspinigius. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kadangi pagal 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ- 2329, pinigų t.y. 3.600 Lt iš atsakovo ieškovė negavo, todėl šis sandoris turėtų būti pripažinti negaliojančiu. Ieškovei laiku neįvykdžius prievolės, atsakovas kreipėsi į hipotekos teisėją su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šiai dienai atsakovas pagal 2010-07-27 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, reikalauja priverstinai iš ieškovės išieškoti 23.906,96 Eur skolos, iš jų: 15.524 Eur negrąžintos paskolos, kas sudaro 53.600Lt, 8.382,96 Eur nesumokėtų delspinigių, kas sudaro 28.921,21 Lt. Bendra reikalavimo suma- 82.521,21 Lt. Paskolos sutartyje numatyti 0,3 proc. paskolintos sumos delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudaro 108 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos, nustatytos CK 6.71 ir 6.258 straipsniuose. Nustatant sutarties sąlygas atsakovas pasinaudojo savo pranašesne padėtimi, ieškovo silpnumu ir nesąžiningai pasiekė susitarimo, nustatydamas gerokai palankesnes sau sutarties sąlygas. Ieškovė nesutiko su tokio dydžio netesybomis, tačiau atsakovas ją patikino, kad jų nereikalaus, kad su visais skolininkais sudaro tokias sutartis ir ieškovė neturėdama kito pasirinkimo sutiko su šia sąlyga. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis c/b Nr. 3K-3-316/2005). Pagal suformuotą teismų praktiką sąžiningomis netesybomis pripažįstami 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis c/b Nr. 3K-3-1070/2003). Gavusi hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nutartį, ieškovė kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu pakeisti reikalavimą dėl delspinigių dydžio, juos sumažinti iki 0,03 proc. nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną, tačiau šalims nepavyko bendru kompromisu išspręsti šio klausimo, todėl ieškovė teismo prašo pakeisti 2008-04-04 paskolos sutarties 1 punkto sąlygas: vietoje juose nustatytų 0,3 proc. kasdieninių delspinigių netesyboms užtikrinti skaičiuoti protingas netesybas - 0,03 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovas melagingai nurodo, kad ieškovė labai prašė paskolinti 50 tūkst. litų, aiškindama, kad turi bėdų.

5Nurodė, kad skolindamasi pinigus ieškovė atsakovui sakė, kad juos investuos į statybas, o jis į tai atsakė, kad jam visai nerūpi, kur ieškovė dės pasiskolintus pinigus, svarbu, kad mokėtų kas mėnesį sutartas neoficialias palūkanas. Be to, atsakovas teigia, kad ieškovė įkeisdama hipotekos lakštu 2,0100 ha ploto žemes sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), akivaizdžiai apgavo jį, įvertindamas sklypą 51.000 litų, kadangi žemės ūkio paskirties žeme 1 ha daugiausiai kainuota penkis tūkstančius litų. Su šiuo atsakovo kaltinimu ieškovė visiškai nesutinka, kadangi 2008-04-07, kai buvo įkeistas sklypas, jo rinkos verte siekė 150.000 Lt. Ieškovė sutinka, kad šiai dienai sklypo vertė yra ženkliai nukritusi, tačiau tai atsitiko ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad suėjus skolos grąžinimo terminui, ieškovė negrąžino skolos, vis prašė palaukti, sugalvodama įvairias priežastis. Ieškovė nori paneigti tai, kadangi nuo skolos grąžinimo sąmoningai neišsisukinėjo ir jokių priežasčių neprisigalvojo, sutarė su atsakovu, kad jei toliau mokės jų sutartas neoficialias palūkanas, skolos grąžinimo terminas bus atidėtas. Kas ir buvo, iki 2009 m. sausio mėnesio mokėjo palūkanas ir atsakovas tuo laikotarpiu neprašė ieškovės grąžinti skolos.

6Nurodė, kad ieškovė nuo atsakovo nesislapstė, atsakovui su ieškove susisiekti nepavykdavo ,kadangi 2009 m. vasarą ieškovė pastojo ir nėštumas buvo komplikuotas, ne vieną kartą grėsė persileidimas, visą nėštumo laikotarpį turėjo tausoti savo sveikatą, negalima buvo nervintis. 2010-01-04 gimė dukra. Kadangi augino mažą vaiką, jos telefono garsas dažnai būdavo išjungtas, todėl ne visada galėdavo iš karto atsiliepti, kai skambindavo atsakovas. Atsakovas teigia, kad buvo suradęs ieškovei kreditorių performinti tomis pačiomis sąlygomis paskolą, bet ieškovė neatsiliepė į jo prašymą. Ieškovės telefono garsas dažnai būdavo išjungtas, todėl atsakovui skambinant dėl pasiūlymo, ji iš karto neatsiliepė. Kai ieškovei pavyko su atsakovu susisiekti, jis pasakė, kad naujo kreditoriaus pasiūlymas performinti paskolos sutartį galiojo tris dienas, o kadangi ieškovė paskambino vėliau, pasiūlymas jau negalioja. Ieškovė pritarė idėjai performinti paskolos sutartį ir priešingai nei teigia atsakovas, ieškojo kreditorių per nekilnojamojo turto agentus, taip pat per juos ieškojo ir pirkėjų įkeistam žemės sklypui parduoti, tačiau nepavyko jų rasti, kadangi krizės laikotarpiu žemės ūkio paskirties sklypo niekas nenorėjo pirkti.

7Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad nekilnojamąjį turtą- butą, esantį adresu ( - ), ieškovė sąmoningai perleido artimiesiems. Šis butas, 1992-03-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, buvo įsigytas pagal LR 1991-05-28 Įstatymą, privatizacijos būdu. Butui privatizuoti buvo panaudoti ieškovės močiutės V. Š., ieškovės mamos A. Š. ir ieškovės investiciniai čekiai. Ieškovei tuo metu jau buvo devyniolika metų ir kadangi turėjo II grupės invalidumą, o I ir II grupės invalidams buvo taikoma nuolaida išsiperkant butus (buto įkainavimo akto 4 punktas), todėl ieškovės tėvai

Nutarė

8butą išsipirkti ieškovės vardu. Prieš tai, 1991-02-22 buto nuomos sutartis buvo perrašyta ieškovės vardu. Ieškovės šeima šiame bute gyveno nuo 1975 metų, taigi faktiškai šis butas visą laiką priklausė ieškovės šeimai. Taigi, butas ( - ) yra įgytas ne vien ieškovės lėšomis, o ir ieškovės artimųjų investiciniais čekiais, todėl pripažindama močiutės ir motinos indėlį į šio turto įsigijimą, 2009-12-19 dovanojimo sutartimi ieškovė perleido butą motinai (močiutė jau mirusi).

9Nurodė, kad atsakovas siekdamas įrodyti patirtus nuostolius, pateikė 2008-09-10 paskolos sutartis, kurios ieškovės nuomone yra niekinės, surašytos tik dėl akių, siekiant įrodyti neva atsakovo patirtus nuostolius. Tai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl ieškovės negrąžintos skolos turėjo skolintis iš kitų asmenų ir dėl to patyrė nuostolių, yra melagingos patvirtina ir tai, kad 2009-01-05 atsakovas sudarė paskolos sutartį su I. L., kuriai paskolino 20.000 Lt. Šis faktas tik patvirtina, kad atsakovas turėjo pinigų ir jam nebuvo būtinybes pasirašinėti nuostolingas ir jam pačiam nenaudingas paskolos sutartis su kreditoriais. Pateiktos pažymos apie įmokas Londono universitetui už dukros mokslus, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovas mokėjo už dukters mokslą. Atsakovo duktė dirba ir mokosi Anglijoje, ir kiek ieškovei žinoma ji pati save išsilaiko. Ieškovė pagrįstai mano, kad atsakovas nepatyrė tokių nuostolių, apie kokius pasisako atsiliepime. Taip pat dar nori pažymėti, kad 2008 m. pabaigoje Lietuvą užklupusi ekonominė krizė neaplenkė ir ieškovės. 2006-2008 metais ieškovė dirbo samdomą gerai apmokamą darbą, gavo nemažas pajamas, todėl siekė pagerinti savo gyvenimo sąlygas imdama iš banko kreditą, kad įsigyti gyvenamą būstą, taip pat tuo tikslu pasiskolino pinigų ir iš fizinių asmenų, būtent iš atsakovo T. S. ir kitos kreditorės B. F., kad juos investuoti į gyvenamojo namo statybas, iš jų 135.000 Lt kaip avansą sumokėjo D. V., kuris tuo metu buvo UAB „Vanesos statybos“ generalinis direktorius. Ši bendrovė, kaip subrangovas statė „Veršvos slėnio miestelį“ Kaune. Šio miestelio statybos projekto vadovas buvo UAB „Vendis“, kuriame D. V. turėjo 30 proc. akcijų. D. V. pasirašydamas vekselius savo vardu, imdavo iš žmonių pinigus, kuriuos investavo į minėto miestelio statybą. Ieškovė turėjo planų ten įsigyti kotedžą ir persikelti gyventi kartu su mama, o jos butą parduoti ir gražinti skolas kreditoriams. UAB „Vanesos statybos“ buvo iškelta bankroto byla, statybos sustojo, o D. V. paskolintų pinigų atgauti negali. Šiuo metu yra išduotas vykdomasis raštas pagal vekselį dėl 135.000 Lt išieškojimo iš D. V.. Ieškovė yra priversta pardavinėti ir nekilnojamąjį turtą- butą, esantį adresu ( - ), kurį nusipirko už banko suteiktą kreditą ir šiai dienai moka mėnesines įmokas, kurios siekia 2.045 Lt. Dėl buto pardavimo sudarė 2010-04-03 sutartį su nekilnojamojo turto agentu.

10Atsakovas T. S. patikslintame atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nekeisti paskolos sutarties sąlygų, nes visai neaišku, kada bus sugrąžinta skola ir kokie dar bus nuostoliai, užstatas vertas tik 10 tūkstančių litų; leisti tęsti skolos išieškojimą- kad grąžintų skolą su palūkanom kreditoriams, yra priverstas parduoti namą su sklypu.

11Nurodė, kad E. Š. labai prašė paskolinti 50 tūkstančių litų trims mėnesiams laiko. Ieškovė E. Š. savo noru, niekieno neverčiama su tarp ieškovės ir atsakovo sudarytų sutarties ir susitarimo sąlygomis sutiko, jose įrašytas pinigų sumas gavo, pasirašė, ką patvirtino notarai. 2008 m. balandžio 7 d. hipotekos lakštu, paskolos gavimo užtikrinimui ieškovė E. Š. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą- 2,0100 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), jį įvertindama penkiasdešimt vienu tūkstančiu litų, tuo akivaizdžiai apgavo, kadangi žemės ūkio paskirties žemė 1 ha daugiausiai kainuoja penkis tūkstančius litų. Pasiskolintus iš atsakovo pinigus perskolino kitai firmai pasipelnymo tikslu ir laiku negrąžino skolos, nes turėjo pelną, ką pati ieškovė rašo 2010 m. birželio 17 d. pasiūlyme pakeisti sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio. 2008 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė turėjo grąžinti skolą, bet vis prašė palaukti sugalvodama įvairias priežastis. Visą tą laikotarpį sąmoningai vengė grąžinti pinigus, nei karto neparodė noro susitikti pasikalbėti, slapstėsi, į telefono skambučius neatsakinėjo. Tuo metu dar turėjo nekilnojamąjį turtą- butą, bet sąmoningai perleido artimiesiems, užstato parduoti nesistengė. Tik per bendrus pažįstamus pavykdavo su ieškove E. Š. susisiekti. Buvo siūloma susirasti kreditorių, bet to nedarė. Atsakovas pats gaišo laiką, vaikščiojo po firmas, buvo du kartus suradęs kreditorių performinti tomis pačiomis sąlygomis paskolą, bet ieškovė E. Š. neatsiliepė į atsakovo prašymą.

12Nurodė, kad jis (atsakovas) patyrė didesnių nuostolių, negu numatyta delspinigių suma, kadangi buvo reikalingi pinigai sumokėti už dukros studijas Londone, buvo priverstas iš kreditoriaus tapti skolininku ir sudarė dvi paskolos sutartis. Ieškovei E. Š. buvo paaiškinta, kad atsakovui reikalingi pinigai ir perspėta, kad jis yra priverstas skolintis pinigus, mokant 3 proc. mėnesines palūkanas, kurias ji žadėjo grąžinti. 2010 m. birželio 3 d. buvo priverstas kreiptis į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Buvo paskaičiuoti delspinigiai pagal abipusį susitarimą ir sutikimą, patvirtintą ieškovės E. Š. ir notarų parašais, paskaičiuota maksimali suma, nes neaišku, kada bus grąžinta skola ir kiek dar išaugs nuostoliai. 2010 m. birželio 17 d. iš ieškovės E. Š. gavo pasiūlymą pakeisti sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio. 2010 m. birželio 22 d. parašė atsakymą- paaiškinimą, sumažindamas delspinigių dydį. Palūkanų atsakovas negavo jokių. Ieškovė meluoja, elgiasi nesąžiningai. Pasiūlyme pakeisti sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio ieškovė E. Š. sutiko areštuoti minimą turtą ir iš jo išieškoti 15524 eurus, o ieškinyje- nesutinka.

13Nurodė, kad yra ir daugiau ieškovės apgautų kreditorių, iš kurių pasiskolino pinigus pasipelnymo tikslu, žadėdama mokėti palūkanas, bet nieko nemokėjo ir skolos negrąžino. Akivaizdu, kad šis ieškinys yra pareikštas skolos grąžinimo vilkinimo tikslu. Remiantis išdėstytais faktais, atsakovas patyrė moralinę žalą ir materialinius nuostolius (turėjo pasiskolinti 50 tūkstančių litų su trijų procentų mėnesinėm palūkanom). E. Š. melagingai nurodo, kad atsakovui paaiškino, kur investuos paskolintus pinigus. Be to, E. Š. rašo, kad bylinėjasi su UAB „Vendis“ projekto vadovu D. V. dėl 135 tūkst. Litų išieškojimo. Kiek atsakovui žinoma, kad jis įrodinėja pinigų iš E. Š. negavęs. E. Š., kad tik atsakovas sutiktų paskolinti pinigus, sutiko su 0,3 proc. palūkanom už kiekvieną pavėluotą dieną ir dar žadėjo mokėti kas mėnesį palūkanas, kurių nemokėjo. Atsakovas kartu su notare paaiškino E. Š., jeigu bus laiku grąžinta paskola, delspinigių mokėti nereikės. Kada atsakovas pradėjo prašyti sugrąžinti skolintus pinigus, t.y. 2008 m. rugpjūčio 04 d., nekilnojamojo turto ir žemės vertė nebuvo kritusi. E. Š. nėštumo laikotarpiu dirbo pilnu krūviu ir dar bylinėjosi su UAB „Vendis“ projekto vadovu D. V., bet su atsakovu ir kreditore B. F. susitikti nenorėjo, ir į telefono skambučius neatsakinėjo. E. Š. aiškina, kad atsakovas neprašė sugrąžinti paskolos ir pati sau prieštarauja aiškindama, kad atseit ieškojo kito kreditoriaus. O kad stengėsi parduoti įkeistą sklypą netiesa, nes nėra skelbtų skelbimų kopijų nei internete, nei spaudoje. Apie nekilnojamąjį turtą butą, kurį padovanojo artimiesiems, E. Š. įkeisdama žemės sklypą (kurio verte atsakovas abejojo tuo metu) pasigyrė, kad turi du butus ir jeigu reikės grąžinti skolą, žadėjo parduoti ir sugrąžinti skolą. Bet, kada atsakovas pasakė, kad yra priverstas kreiptis į hipotekos skyrių, skolos išieškojimo, tuoj pat padovanojo, o dabar pradėjo įrodinėti, kad ne jos butas. Kiek atsakovui žinoma, E. Š. ir daugiau turėjo nekilnojamojo turto, žemės sklypą prie IX forto ir kotedžą Panemunėje, Kauno m. Sutartys, kurias atsakovas pasirašė su minėtais kreditoriais, nėra niekinės. Su I. L. buvo pasirašyta paskolos sutartis 20 tūkst. Litų (atsakovo ir jo žmonos vardu), bet pinigai buvo ne jų, o atsakovo mamos, kadangi ji yra 84 metų ir sunkiai vaikšto. Atsakovo dukra ir dabar dar studijuoja Londone, pilnai savęs išlaikyti negali, yra paėmusi mokslui paskolą. Atsakovas parduoda namą su 20 arų žemės sklypu Kauno mieste, ir nori sugrąžinti skolas, žada pirkti kotedžą arba butą už likusius. Įrodymų, kad skolininkė stengiasi sugrąžinti skolą, nėra. Kad E. Š. parduoda įkeistą žemės sklypą ar garažą, ar kitą nekilnojamąjį turtą, skelbimų nei spaudoje, nei internete nėra. O minėta buto pardavimo sutartis tik 2010 m. balandžio 03 d. su nekilnojamojo turto agentu R. J. nieko neįrodo. Be to, butas yra įkeistas bankui ir yra banko nuosavybė. E. Š. pati prašė paskolinti pinigų, su sutarties sąlygom sutiko. Paskolos sutartis sudaryta, teisiškai patvirtinta notaro ir E. Š. bei atsakovo parašais. Skolininkė E. Š. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolių pagal 2008 m. balandžio 04 d. paskolos sutartį. Į prašymus grąžinti skolą nereagavo, sąmoningai vengė grąžinti pinigus. Dėl visų nurodytų motyvų su E. Š. ieškiniu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir todėl yra atmestinas.

14Trečiasis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Rašytiniu pareiškimu (II t., b.l. 12) prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

15Liudytojas R. J. parodė, kad yra nekilnojamojo turto agentas. Verslo klausimais pažįsta ieškovę. Ieškovės prašymu ieškojo kreditoriaus ir įkeičiant nekilnojamąjį turtą- žemės sklypą. Ar tuo metu buvo įkeistas žemės sklypas neatsimena, sutartis nebuvo sudaryta, ieškojo pirkėjo arba kreditoriaus, tačiau surasti nepavyko. Buvo besidominčių, bet reikalavo už paskolą 5-6 mėnesinių procentų. 2010-04-03 sudarė tarpininkavimo sutartį dėl ieškovės buto pirkėjo paieškos, nekilnojamojo turto portaluose skelbė skelbimus. Įkeistą butą pardavinėti galima, niuansai derinami su konkrečiu pirkėju.

16Liudytojas S. R. G. parodė, kad jis su ieškove kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Iš pradžių mokėjo atsakovui po 2,5 proc. per mėnesį, vieną kartą perdavė per R. F.. Iš viso mokėjo apie šešis mėnesius. Ieškovė paskolą ėmė investavusi pinigus Šėtos miestelyje į kotedžų statybą, gavo palūkanas. Paskolos tikslas- verslo. Ieškojo kreditorių skolai perimti, skelbėsi laikraščiuose „Noriu“, „Remax“, tačiau surasti kreditoriai netiko dėl procentų dydžio.

17Liudytojas G. K. parodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo jo klientai. Liudytojas užsiima tarpininkavimu suteikiant paskolas. 2008-2009 metais atsakovas kreipėsi dėl kreditoriaus perimsiančio kreditą suradimo. Liudytojas buvo suradęs ne vieną kreditorių, ieškovė neatvyko, todėl sandoris neįvyko. Įkeitimui būtų, kiek pamena, žemės sklypas už Babtų, prie Nevėžio upės. Sklypą liudytojas matė. Sąlygos būtų, kiek pamena, panašios kaip atsakovo. Su ieškove derino dėl atvykimo, kokiu būdu nepamena, gal ir per atsakovą. Kredito suma panaši kaip ir atsakovo. Laikas buvo 2008 m. pabaiga- 2009 m. pradžia. Žemę vertino apie 50 proc. nuo rinkos vertės.

18Liudytojas S. V. parodė, kad atsakovą pažįsta seniai, su atsakovu yra sudaręs paskolos sutartį. Skolino atsakovui 25 000,00 Lt. Sutartyje numatytos 3 proc. mėnesinės palūkanos. Palūkanų atsakovas dar nemokėjo, grąžins kartu su skola. Atsakovas šiai dienai yra skolingas liudytojui kartu su palūkanom 47 500,00 Lt, iš kurių 25 000,00 Lt skola, likusi suma- palūkanos. Liudytojas skolininkų turi ir daugiau, tačiau tai nėra verslas. Su kitais skolininkas sutartis sudaro įvairiai, t.y. ir notariškai patvirtintas, ir ne. Sutarties formą pasiūlė skolininkas, sąlygas sutarė abu, reikalavimas grąžinti skolą dar nepareikštas. Liudytojas pajamas deklaruoja, skolinimosi palūkanas deklaruos kai gaus.

19Liudytojas V. K. parodė, kad atsakovas buvo liudytojo klientas. Ieškovės liudytojas nėra matęs. Liudytojas yra nekilnojamojo turto agentūros direktorius, tuo pačiu ir agentas. Atsakovas buvo pas jį užėjęs gal apie 2008 metų rudenį, po to 2009 metais, norėjo perkredituoti paskolą. Kažkokius dokumentus atsinešė, galimus kreditorius surado, bet toliau dokumentų neatnešė. Kreditoriai buvo surasti, jie sutiko sudaryt sutartis praktiškai tom pačiom sąlygom. Turtas buvo įkeičiamas žemės sklypas, liudytojas sklypo nematė. Ar žemės planas buvo nepamena, lyg ir turėjo būti. Žemės sklypas buvo prie Nevėžio, paskirties nepamena, mano, kad turėtų būti žemės ūkio paskirties. Paskolos perdavimas neįvyko dėl ieškovės neatvykimo, taip liudytojui sakė atsakovas.

20Liudytoja L. M. F. parodė, kad ieškovė dirbo liudytojos brolio įmonėje buhaltere. Ieškovė turi daugiau kreditorių, liudytojos mama irgi kreditorė. Ieškovė ne tik palūkanų, bet ir skolos negrąžino, visaip vengė grąžinti, liudytojos mama prašė, kad mokėtų nors dalimis, ieškovė buvo sutikusi, bet vėliau pas notarę net neatvyko, išjungdavo telefonus. Skolininkės sugyventinis liudytoją išplūdo telefonu, grasino, kad jei bandys išieškoti skolą ar atgauti įkeistą turtą, jie visur skųs ir visaip vilkins, o liudytoja su mama nieko neatgaus. Liudytoja pasidarė šio pokalbio garso įrašą. Liudytoja surado ieškovės garažo pirkėjus, visi atvyko, bet ieškovė pasislėpė, išjungė telefoną. Ieškovė palūkanų liudytojai nemokėjo. Tik dalį pervedė po turto realizavimo akto. Dalis skolos palūkanų būtų padengę infliaciją, palūkanas už dalį žadėjo mokėti.

21Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu rašytiniu prašymu (I t., 143 b.l.) atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t.y. atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, paliekant reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt. Kadangi ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių nepažeidžia, todėl priimtinas. Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

22Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

23Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2008-04-04 sudarė paskolos sutartį (I t. 8 b.l.). 2009-03-09 ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo (I t. 9 b.l.). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

24Civilinėje byloje pateiktame dublike ieškovė nurodė ir savo prašu teismui patvirtino, kad paskolos tikslas buvo ne būsto kuriame ketinama gyventi statybos, o investicijos į statybas (I t. 85 b.l.). Iš ieškovės 2010-06-17 pasiūlymo atsakovui yra matyti, kad ieškovė atsakovui raštu patvirtino, kad „pasiskolintus pinigus aš perskolinau“ (I t. 69 b.l.). Ieškovės atstovės prašymu apklaustas liudytojas S. R. G., kuris su ieškove kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, prieš tai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingus parodymus, teismo posėdžio metu nuosekliai patvirtino, kad paskolą ieškovė iš atsakovo paėmė verslo tikslu ir pinigus investavo į „Šetos“ miestelį (I t. 156 b.l. 2 pusė). Iš aukščiau nurodytų įrodymų darytina išvada, kad paskolą ieškovė iš atsakovo ėmė ne asmeninio namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu (CPK 185 straipsnis).

25Dėl reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2009-03-09 susitarimą. Ieškovė ir atsakovas 2008-04-04 sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka (I t. 8 b.l.). Sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė iš atsakovo pasiskolina 50 000 Lt. Sutarties sudarymo metu atsakovė iš ieškovo buvo gavusi 50 000 Lt. Šią aplinkybę pripažįsta abi bylos šalys. 2009-03-09 ieškovė ir atsakovas sudarė susitarimą dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo (I t. 9 b.l.). Iš susitarimo teksto (susitarimo 1 punktas) yra matyti, kad tai nebuvo nei nauja paskolos sutartis, nei 2008-04-04 paskolos sutarties papildymas. 2009-03-09 susitarimu šalys pakeitė 2008-04-04 sutarties tekstą. Pagal pakeistą 2008-04-04 sutarties tekstą, ieškovė iš atsakovo datai 2008-04-04 (ne datai 2009-03-09) buvo pasiskolinusi iš atsakovo 53 600 Lt. Pats atsakovas pripažįsta, kad tai neatitinka faktinių aplinkybių- 2008-04-04 ieškovė iš atsakovo buvo pasiskolinusi tiktai 50 000 Lt. Paskolos sutartys yra realinės (Civilinio kodekso 8.670 straipsnio 2 dalis). Kadangi sudarant 2008-04-04 paskolos sutartį atsakovas ieškovei paskolino 50 000 Lt, kas ir buvo nurodyta 2008-04-04 sutartyje, daugiau pinigų atsakovas ieškovei 2008-04-04 perdavęs nebuvo, 2009-03-09 susitarimas, dalyje dėl aukščiau nurodytos 2008-04-04 sutarties sąlygos pakeitimo, pripažintinas negaliojančiu. Tuo atveju, jeigu po 2008-04-04 sutarties pasirašymo, atsakovas ieškovei papildomai paskolino 3600 Lt, kaip atsakovas teigia, turėjo būti sudarytas ne susitarimas dėl 2008-04-04 sutarties pakeitimo, o nauja paskolos sutartis, arba susitarimas dėl 2008-04-04 sutarties papildymo, bet ne atgaline data keičiamas 2008-04-04 sutarties tekstas taip, kad pakeistas sutarties tekstas neatitiktų 2008-04-04 buvusių faktinių aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.875 straipsnio 3 dalis).

26Atsakovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta jam kelio bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį, dėl jo teigimu paskolintų 3600 Lt priteisimo.

27Dėl reikalavimo sumažinti delspinigius netesyboms užtikrinti. Ieškinio reikalavimai šioje dalyje laikytini nepagrįstais ir atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pabrėžė, kad netesybos (bauda, delspinigiai)- tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „S. C. Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

28Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

29Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. C. Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;6.587,93 ft. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

31Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

32Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „B. R.“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pažymėjo, kad kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „S. C. Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

34Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad paskolą ieškovė iš atsakovo ėmė ne asmeninio namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslu. Atsakovas civilinėje byloje pateikė rašytinius įrodymus (I t. 72, 73 b.l.), patvirtinančius, kad ieškovei laiku negražinant skolos, pats atsakovas buvo priverstas skolintis iš kitų asmenų. Atsakovas civilinėje byloje taip pat pateikė ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų atsakovui prireikė dukters studijoms Londone (I t. 76- 79 b.l.). Pagal pateiktas paskolos sutartis, atsakovas paskolas iš kreditorių gavo su 3 procentų mėnesinių palūkanų sąlyga (be sutartyse numatytų delspinigių sutarties neįvykdymo laiku atveju), skirtingai negu pagal ieškovės ir atsakovo 2008-04-04 sutartį, kurioje numatyti tiktai delspinigiai sutarties neįvykdymo laiku atveju.

35Ieškovė nurodo, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų sutartys (I t. 72, 73 b.l.) jos nuomone yra negaliojančios. Šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo pateiktos paskolos sutartys atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus tiek savo forma, tiek turiniu, todėl negali būti laikomos negaliojančiomis savaime. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas negali išeiti už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų. Jokie reikalavimai dėl nurodytų atsakovo ir kitų asmenų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepareikšti. Ieškovė byloje taip pat nesirėmė ir aplinkybėmis, kad tokius reikalavimus ji būtų pareiškusi kitose bylose. Aplinkybę, kad pagal atsakovo pateiktą paskolos sutartį pinigus atsakovui tikrai perdavė, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. V., kuris yra atsakovo kreditorius. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nuosekliais šio liudytojo parodymais, kiuriuos jis davė prieš tai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingus parodymus (I t. 157 b.l.). Be to, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, atsakovas civilinėje byloje taip pat pateikė ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, kad pinigų atsakovui prireikė dukters studijoms Londone (I t. 76- 79 b.l.). Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus laikytina, kad atsakovas civilinėje byloje pateikė įrodymus, kad dėl ieškovės laiku negražintos paskolos, jis pats buvo priverstas tapti skolininku, ir atsakovo netesybų įsipareigojimai yra didesni negu ieškovės netesybų įsipareigojimai atsakovui, o ieškovė civilinėje byloje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių atsakovo įrodymus (CPK 178 straipsnis). Teismas negali laikyti negaliojančiomis įstatymo reikalavimus atitinkančias sutartis remdamasis vien ieškovės samprotavimais, juo labiau byloje net nesant reikalavimo šias sutartis pripažinti negaliojančiomis. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimų šioje dalyje tenkinamas pažeistų tiek šalių interesų pusiausvyros principą, tiek Civiliniame kodekse įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

36Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos- ½ dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei,- po ½ dalį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

38Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, 271 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi,

39n u s p r e n d ž i a:

40Priimti ieškovės ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329 (paliekant reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt) atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-2613-615/2011 šioje dalyje nutraukti.

41Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

42Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą 2009-03-09 susitarimą reg. Nr. 4VJ-2329, dalyje dėl 3600 Lt.

43Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

44Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 66,00Lt žyminio mokesčio ieškovės E. Š., a.k. ( - ) gyv. ( - ), naudai.

45Priteisti iš ieškovės E. Š., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir atsakovo T. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- po 17,29 Lt iš kiekvieno, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

46Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai... 2. Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo... 3. Ieškovė bylos eigoje rašytiniu prašymu atsisakė dalies ieškinio... 4. Ieškinyje, dublike ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad... 5. Nurodė, kad skolindamasi pinigus ieškovė atsakovui sakė, kad juos investuos... 6. Nurodė, kad ieškovė nuo atsakovo nesislapstė, atsakovui su ieškove... 7. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad nekilnojamąjį turtą- butą,... 8. butą išsipirkti ieškovės vardu. Prieš tai, 1991-02-22 buto nuomos sutartis... 9. Nurodė, kad atsakovas siekdamas įrodyti patirtus nuostolius, pateikė... 10. Atsakovas T. S. patikslintame atsiliepime į ieškinį, triplike ir teismo... 11. Nurodė, kad E. Š. labai prašė paskolinti 50 tūkstančių litų trims... 12. Nurodė, kad jis (atsakovas) patyrė didesnių nuostolių, negu numatyta... 13. Nurodė, kad yra ir daugiau ieškovės apgautų kreditorių, iš kurių... 14. Trečiasis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J. į teismo posėdį... 15. Liudytojas R. J. parodė, kad yra nekilnojamojo turto agentas. Verslo... 16. Liudytojas S. R. G. parodė, kad jis su ieškove kartu gyvena ir veda bendrą... 17. Liudytojas G. K. parodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo jo klientai.... 18. Liudytojas S. V. parodė, kad atsakovą pažįsta seniai, su atsakovu yra... 19. Liudytojas V. K. parodė, kad atsakovas buvo liudytojo klientas. Ieškovės... 20. Liudytoja L. M. F. parodė, kad ieškovė dirbo liudytojos brolio įmonėje... 21. Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu rašytiniu prašymu (I t., 143... 22. Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.... 23. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2008-04-04... 24. Civilinėje byloje pateiktame dublike ieškovė nurodė ir savo prašu teismui... 25. Dėl reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2009-03-09 susitarimą.... 26. Atsakovui išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta jam kelio... 27. Dėl reikalavimo sumažinti delspinigius netesyboms užtikrinti. Ieškinio... 28. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai... 29. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas,... 31. Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas... 32. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 34. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, civilinės bylos medžiaga yra... 35. Ieškovė nurodo, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų sutartys (I t. 72, 73... 36. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos... 37. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo priteistinos teismo... 38. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, 271... 39. n u s p r e n d ž i a:... 40. Priimti ieškovės ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu... 41. Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento E. Š. ir T. S. sudarytą... 43. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.... 44. Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 66,00Lt žyminio mokesčio... 45. Priteisti iš ieškovės E. Š., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir atsakovo T. S., a.k.... 46. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...