Byla eI-2904-583/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovui advokatui Vaidui Rakauskui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovams Editai Kentrei ir advokatui Mariui Brasiūnui,

22018 m. balandžio 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas V. J. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

51) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė, Administracija) direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

62) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 „Sanitarinės apsauginės zonos reglamentas“ koregavimą ir panaikinti pareiškėjo V. J. žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1080-7480, esančiam ( - ), Klaipėdoje, taikomą 200 m pločio sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ).

7Pareiškėjas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bei jame esantis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), Klaipėda. Minėtam žemės sklypui yra taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais.

8Pareiškėjas teigia, jog 2016 m. kovo 23 d. Administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius sandėlio rekonstravimo projektui išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus

9Nr. AR13-46. Šiuo metu yra parengtas sandėlio rekonstravimo projektas, kuriuo numatyta įrengti maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas darbuotojams, tačiau minėtas žemės sklypas patenka į 200 m pločio SAZ, todėl nėra galimybės įgyvendinti rekonstravimo projekto sprendinių.

10Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė pasiūlymą „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kuriuo prašė inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 „Sanitarinės apsauginės zonos reglamentas“ koregavimą ir panaikinti jam priklausančiam žemės sklypui taikomą 200 m pločio sanitarinę apsaugos zoną. Atsakovė 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ atsisakė pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą. Atsakovė skundžiamą sprendimą motyvavo tuo, kad tik Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) arba kita kompetentinga institucija gali priimti privalomą sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo ir minėtas sprendimas gali būti priimtas tik atlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Minėtų procedūrų užsakovė – planuojamos ūkinės veiklos organizatorė AB „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir Bendrovė).

11Pareiškėjo nuomone, negalima tokia situacija, kai į SAZ patenkančių žemės sklypų savininkams nėra galimybės inicijuoti detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodytiems teritorijų planavimo tikslams. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės užsakymu Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro parengtos vertinimo išvados neginčijamai įrodo, kad faktinio poreikio taikyti SAZ jam priklausančiam žemės sklypui nebėra, kadangi AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje nėra taršos šaltinių, kurie keltų neigiamą poveikį. Pažymi, jog atsakovė skundžiamame sprendime dėl minėtų faktinių aplinkybių nepasisakė, todėl tai laikytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti motyvuotą atsakymą pažeidimu.

12Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Vaidas Rakauskas nurodė, kad skundą palaiko, prašė jį tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

13Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su jame nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo

146 straipsnio 3 dalimi planavimo organizatoriai privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą tenkinimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 9 punktas teigia, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.

15Pabrėžia, kad Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nėra numatyta, jog SAZ teritorijos dalyje šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali negalioti, t. y. nėra leistinas SAZ teritorinis nevientisumas. Įvertinus minėtą aplinkybę akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju koreguotina visos teritorijos Bendrovės vykdomos ūkinės veiklos SAZ , kuri reglamentuota siūlomame koreguoti teritorijų planavimo dokumente. Minėtų taisyklių 41 punktas teigia, kad SAZ ribos tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Šių procesų užsakovė – planuojamos ūkinės veiklos organizatorė AB „Klaipėdos nafta“.

16Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Audrius Kačalinas nurodė, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl prašo jį atmesti kaip nepagristą.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, jog nepalaiko jame išdėstytų motyvų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NVSC 2006 m. gruodžio mėn. vertinimui buvo pateiktas Teritorijos Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., ( - ), detalusis planas, kuriam NVSC Klaipėdos departamentas pritarė. Pagal detaliojo plano sprendinius, laisvoje valstybinėje žemėje, prie esamo pastato (sandėlio), formuojamas 0,353 ha ploto žemės sklypas. Suformuoto žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – sandėliavimo statinių statybai. 2007 m. vasario 23 d. minėtam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Pažymi, jog sklypo, esančio adresu ( - ), Klaipėda, gretimybėje yra kitos paskirties sklypas, adresu ( - ), Klaipėda, kuriame veiklą vykdo valstybinės reikšmės įmonė AB „Klaipėdos nafta“. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į AB „Klaipėdos nafta“ SAZ. Pažymi, jog pareiškėjo sandėlio rekonstravimo projekte planuojama vykdyti veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimams ir yra leistina SAZ.

18Bendrovės SAZ buvo nustatyta Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo normomis detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu tik planuojamos ūkinės veiklos organizatorius gali pradėti/organizuoti poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, o nagrinėjamu atveju planuojamos ūkinės veiklos organizatorė yra AB „Klaipėdos nafta“.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su jame nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Laikosi nuomonės, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui AB „Klaipėdos nafta“ vykdomai veiklai nebetaikytina SAZ. Pažymi, kad rengiant 2016 m. Bendrovės šviesių naftos produktų parko II plėtros etapo atrankos dėl poveikio vertinimo ir 2015 m. Bendrovės šviesių naftos produktų parko plėtros ir skysto kuro mišinių tvarkymo optimizavimo įrengiant naujas mazuto talpyklas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus buvo vertinama, ar būtina nustatyti SAZ naujoms planuojamoms ūkinėms veikloms. Minėtais vertinimo dokumentais buvo įvertintas SAZ nustatymo reikalingumas planuojamoms ūkinėms veikloms Detaliuoju rekonstrukcijos planu nustatytose SAZ ribose ir nuspręsta, kad dėl planuojamų veiklų tarša neviršys didžiausių ribinių dydžių, todėl Detaliuoju rekonstrukcijos planu nustatytos SAZ dydžiui įtakos neturi, t. y. vertinimo dokumentuose pažymima, kad Detaliuoju rekonstrukcijos planu nustatyta SAZ yra tinkama ir jos pakanka.

20Pareiškėjas, siekdamas tikslinti SAZ ribas jas sumažinant, privalo kreiptis į Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nurodytą subjektą, t. y. NVSC, kuris yra kompetentingas priimti sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo, o ne inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procedūrą, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. pasiūlymą. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui įgyvendinti skunde minimą sandėlio rekonstravimo projektą siekiant įrengti maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas darbuotojams, todėl pareiškėjas be pagrindo siekia įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę atlikti detaliojo plano koregavimo procedūras, kurios neturi įtakos pareiškėjo siekiamai įgyvendinti pastato rekonstrukcijai.

21Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai Edita Kentrė ir advokatas Marius Brasiūnas nurodė, kad pareiškėjo skundo nepalaiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

22Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant pareiškėjui ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

25Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. ( - )) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu valdo žemės sklypą, esantį adresu ( - ), Klaipėda, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). Taip pat pareiškėjui nuosavybės teise priklauso minėtame žemės sklype esantis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.2 punkte nurodyta, kad žemės sklypui taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Minėto žemės sklypo gretimybėje ( - ) yra žemės sklypas, kuriame veiklą vykdo AB „Klaipėdos nafta“, perkraunanti, sandėliuojanti ir sauganti įvairius naftos produktus. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į nustatytą SAZ teritoriją.

26Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtino Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalųjį planą. Šio detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 pagrindu Bendrovės teritorijai, adresu ( - ), Klaipėda, ir besiribojančioms su ja teritorijoms, atsižvelgiant į vyraujančius vėjus, nustatyta 200 m pločio SAZ.

27Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius pareiškėjo sandėlio rekonstravimo projektui 2016 m. kovo 23 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR13-46. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad rekonstravimo projektu siekiama žemės sklype, adresu ( - ), Klaipėda, įrengti darbuotojams skirtas maitinimo ir laikino apgyvendinimo patalpas, tačiau nėra galimybės įgyvendinti projekto sprendinių, kadangi žemės sklypas patenka į nustatytą SAZ teritoriją.

28Pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. atsakovei pateikė pasiūlymą inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 koregavimo procedūrą. Teritorijų planavimo inicijavimo tikslas – pareiškėjo žemės sklypui, adresu ( - ), Klaipėda, panaikinti 1998 m. gruodžio 22 d. patvirtintame detaliajame plane numatytą 200 m pločio SAZ. Atsakovė 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo pasiūlymą ir pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą.

29Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad atsakovė, atsisakydama pradėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių koregavimo procesą, nepagrįstai riboja jam teisės aktais suteiktą teritorijų planavimo proceso inicijavimo teisę. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis teigia, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punktas teigia, jog planavimo iniciatorius pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo raštu teikia savivaldybės administracijos direktoriui pagal siūlomos planuoti teritorijos buvimo vietą arba tiesiogiai įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, jeigu teritorijų planavimo proceso inicijavimo objektas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėjas turi teritorijų planavimo inicijavimo teisę ir pasiūlymą dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso organizavimo pateikė tinkamam subjektui, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Vis dėlto teritorijų planavimo inicijavimo teisė nėra absoliuti ir Administracijos direktorius, nustatęs, kad pasiūlymas prieštarauja įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams, turi teisę motyvuotu sprendimu atmesti pasiūlymą.

30Atsakovė skundžiamame sprendime teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) SAZ ribų koregavimas gali būti atliekamas tik NVSC ar kitam kompetentingam subjektui atlikus poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras ir priėmus privalomą sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo. Minėtų poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų užsakovas gali būti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, atsakovė konstatavo, kad nėra pagrindo pradėti teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 12 d. pasiūlymą.

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio

3217 dalimi sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad remiantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.

33Taisyklių 4.17 punkte yra pateikta SAZ ribų tikslinimo sąvoka – pagrįstas SAZ ribų pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų, valstybinės priežiūros institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tarp jų SAZ naudotojų, motyvuotus pasiūlymus. Taisyklių 36 punktas teigia, kad poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesų metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras arba kita kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į naudojamų technologijų tobulumą arba geriausio gamybos būdo įgyvendinimą, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės aplinkos komponentų taršos stebėsenos duomenis, vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, taršos sudėtį, pobūdį ir kiekį, jos suminį poveikį, sklaidos sąlygas, motyvuotus planavimo organizatorių, teritorijų planavimo dokumentų rengėjų, statytojų (užsakovų), statinio projektuotojų, kitų institucijų ir visuomenės siūlymus, gali priimti privalomą sprendimą dėl SAZ ribų mažinimo. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad SAZ ribų dydžius nustato Vyriausybė, tačiau Vyriausybės nustatyti SAZ ribų dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į poveikio visuomenės sveikatai ar poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad NVSC ar kita kompetentinga institucija, atlikto poveikio visuomenės sveikatai ar poveikio aplinkai vertinimo metu išsiaiškinusi, jog yra pagrindas mažinti SAZ ribas, turi teisę priimti privalomą sprendimą dėl jų mažinimo. Taisyklių 41 punktas teigia, jog SAZ ribos tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog SAZ ribos tikslinamos tik Taisyklėse nustatyta tvarka ir kompetentingai institucijai neatlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuoto kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo ir koregavimo proceso organizavimas būtų netikslingas.

34Poveikio aplinkai vertinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PŪVPAVĮ). Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalimi planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą; 2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. PŪVPAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad vienas iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras, rengia atrankos informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka (PŪVPAVĮ 6 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą organizuoja ir savo lėšomis finansuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas). PŪVPAVĮ 2 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) apibrėžimas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kaip nustatyta šiame įstatyme. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju planuojamos ūkinės veiklos organizatorė (užsakovė) – AB „Klaipėdos nafta“.

35Atskiras nuo poveikio aplinkai vertinimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-4747 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ patvirtintame Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 2 punkte numatyta, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai PŪVPAVĮ nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas PŪVPAVĮ nustatyta tvarka. Aprašo 3 punkte teigiama, kad planuojama ūkinė veikla – ūkinė veikla, kuri yra planuojama arba kuriai nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos Tvarkos apraše nustatytos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Vadovaujantis minėtu planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus sąvokos apibrėžimu matyti, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo organizatorė – AB „Klaipėdos nafta“. Įvertinus šį ir pirmiau minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėjas ir Administracija nėra tinkami subjektai organizuoti poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, kurio tikslas – Bendrovės teritorijai taikomos SAZ ribų mažinimas, procedūros atlikimą.

36Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvados įrodo, kad teritorijoje, kurioje Bendrovė vykdo veiklą, nėra taršos šaltinių, kurie keltų neigiamą poveikį, todėl yra pagrindas panaikinti jo žemės sklypui taikomą sanitarinę apsaugos zoną. Iš Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro 2015 m. ir 2016 m. atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nustatyta, kad 2015 m. buvo vertinamas AB „Klaipėdos nafta“ planuojamos ūkinės veiklos – šviesių naftos produktų parko plėtros ir tamsių naftos produktų parko talpyklų pritaikymo kito produkto krovai įrengiant naujas apvandeninto mazuto talpyklas poveikis aplinkai, o 2016 m. buvo vertinamas planuojamos ūkinės veiklos – šviesių naftos produktų parko II plėtros etapo poveikis aplinkai. Minėtų dokumentų 4.1 punktuose pateikiamos išvados apie planuojamos ūkinės veiklos įtaką Bendrovės teritorijai taikomai 200 m pločio SAZ. Išvadose teigiama, kad dėl AB „Klaipėdos nafta“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos tarša ties jos nuomojamos žemės sklypo dalies ribomis ir už jų neviršija teisės aktais nustatytų ribinių dydžių, todėl Bendrovei nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydžiui įtakos neturi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog 2015 m. ir 2016 m. atliktuose poveikio aplinkai vertinimuose padaryta išvada, kad planuojama ūkinės veiklos plėtra nesudaro pagrindo tikslinti sanitarinės apsaugos zonos ribas, t. y. nenustatyta priežasčių keisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendiniais nustatytos 200 m pločio SAZ ribų, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog atlikti poveikio aplinkai vertinimai įrodo, kad nebėra faktinio poreikio jo žemės sklypui taikyti SAZ, atmestinas kaip nepagrįstas.

37Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, jog atsakovė skundžiamame sprendime nepateikė motyvuoto atsakymo į 2018 m. sausio 12 d. pasiūlyme nurodytas aplinkybes, kad remiantis Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro 2015 ir 2016 m. parengtais atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentais nustatyta, kad Bendrovės teritorijoje nėra jokių taršos šaltinių, kurie darytų neigiamą poveikį. Pareiškėjo nuomone, atsakovė, nepateikdama motyvuoto atsakymo į minėtas aplinkybes, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 9 punkto reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.).

38Vertinant skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad atsakovė nurodė, jog Bendrovė planavo ūkinės veiklos plėtrą ir pareiškėjo pasiūlyme cituojamuose Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro dokumentuose buvo vertinamas tik planuojamos vykdyti ūkinės veiklos poveikis aplinkai, juose nebuvo vertinamas tuo metu Bendrovės vykdomos veiklos poveikis aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, akivaizdu, jog atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo pasiūlymą inicijuoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, vertino pareiškėjo cituojamų Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytų išvadų aktualumą nagrinėjamam klausimui. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Taisyklių 9 punkto keliamų reikalavimų.

39Kaip minėta, pareiškėjas skunde teigia siekiantis atlikti jam priklausančio pastato – sandėlio rekonstravimą. Pabrėžia, jog rekonstravimo projektui įgyvendinti Administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius 2016 m. kovo 23 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR13-46. Rekonstravimo projekto tikslas – įrengti darbuotojams laikino apgyvendinimo ir maitinimo patalpas, tačiau neturi galimybės įgyvendinti projekto sprendinių, kadangi jo žemės sklypas patenka į Bendrovės teritorijai nustatytos SAZ ribas.

40Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalis teigia, kad ūkinei veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms. Kaip minėta, atsižvelgiant į tai, jog sklypas ir statinys patenka į SAZ ribas, žemės sklypui, adresu ( - ), Klaipėda, nustatyta specialiojo žemės ir miško naudojimo sąlyga – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtino Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurių 69 punktas reglamentuoja, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; 2) statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus. Pažymėtina, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama statyti gaisrines, skalbyklas, pirtis, garažus, ne maisto produktų sandėlius, administracinius pastatus, konstravimo biurus, darbuotojų mokymo pastatus, taip pat parduotuves, valgyklas, poliklinikas, mokslo tiriamąsias laboratorijas, kurios aptarnauja tą įmonę arba atitinkamo pramonės rajono darbuotojus (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 71.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog sanitarinės apsaugos zonoje nėra draudžiama statyti objektus, kurių paskirtis – sandėliavimo patalpos ir darbuotojų laikinas apgyvendinimas ir/ar maitinimas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad NVSC atsisakė suderinti pastato – sandėlio rekonstravimo projektą. Vis dėlto pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog kreipėsi į NVSC dėl rekonstravimo projekto suderinimo ir NVSC atsisakė jį suderinti, atsisakymą grįsdamas aplinkybe, kad žemės sklypas, kuriame yra ketinamas rekonstruoti pastatas, patenka į SAZ ribas. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė skunde akcentuojamos aplinkybės, jog žemės sklypui taikoma SAZ nepagrįstai riboja jo teisę rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Paminėtina, kad pareiškėjas žemės sklypą, adresu ( - ), Klaipėda, įgijo 2014 m. birželio 5 d., o įrašas apie sklypui taikomą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. balandžio 24 d., todėl pareiškėjui perkant žemės sklypą turėjo būti žinoma, kad žemės sklypui taikoma minėta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga.

41Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

42Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (31.1)RS2-92 „Dėl pasiūlymo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

43Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtinto detaliojo plano sprendinio Nr. 8.11 „Sanitarinės apsauginės zonos reglamentas“ koregavimo procesą.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija,... 2. 2018 m. balandžio 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi su skundu į... 5. 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir... 6. 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių per... 7. Pareiškėjas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 8. Pareiškėjas teigia, jog 2016 m. kovo 23 d. Administracijos Urbanistinės... 9. Nr. AR13-46. Šiuo metu yra parengtas sandėlio rekonstravimo projektas, kuriuo... 10. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d.... 11. Pareiškėjo nuomone, negalima tokia situacija, kai į SAZ patenkančių... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Vaidas Rakauskas... 13. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su jame nurodytomis... 14. 6 straipsnio 3 dalimi planavimo organizatoriai privalo priimti sprendimą dėl... 15. Pabrėžia, kad Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo... 16. Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie... 18. Bendrovės SAZ buvo nustatyta Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į... 20. Pareiškėjas, siekdamas tikslinti SAZ ribas jas sumažinant, privalo kreiptis... 21. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai Edita Kentrė ir... 22. Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio visuomenės... 23. Teisėjų kolegija... 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto... 25. Iš teismui pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro... 26. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.... 27. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad... 28. Pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. atsakovei pateikė pasiūlymą inicijuoti... 29. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad atsakovė, atsisakydama pradėti... 30. Atsakovė skundžiamame sprendime teigia, kad vadovaujantis Lietuvos... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo... 32. 17 dalimi sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį... 33. Taisyklių 4.17 punkte yra pateikta SAZ ribų tikslinimo sąvoka – pagrįstas... 34. Poveikio aplinkai vertinimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 35. Atskiras nuo poveikio aplinkai vertinimo poveikio visuomenės sveikatai... 36. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos... 37. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, jog atsakovė skundžiamame sprendime... 38. Vertinant skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad atsakovė nurodė, jog... 39. Kaip minėta, pareiškėjas skunde teigia siekiantis atlikti jam priklausančio... 40. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalis teigia, kad... 41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1... 42. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų... 43. Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 46. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...