Byla 3K-3-604/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ ieškinį atsakovėms I. K., L. M. ir R. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti UAB „Saulėtekis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių administravimo agentūra“, 2002 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovių I. K., L. M. ir R. P. 1 113 599 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 1999 m. sausio 4 d. ir 1999 m. birželio 10 d. UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ sudarė sutartis dėl viešbučio „Saulės žiedas“ ir restorano „Nakties paukštė“ nuomos, pagal kurias UAB „Lichua“ įsipareigojo už išsinuomotą turtą mokėti nustatyto dydžio, vėliau pakeisto papildomais šalių susitarimais, nuomos mokestį. 2002 m. vasario 25 d. UAB „Saulėtekis“ akcininkės nurašė pusę UAB „Lichua“ skolos, o 2002 m. vasario 26 d. – visą skolą. UAB „Saulėtekis“ jau nuo 1999 metų buvo inicijuojama bankroto byla, ji buvo iškelta 2002 m. balandžio 25 d. Atsakovės – UAB „Saulėtekis“ akcininkės (viena iš jų – taip pat ir administracijos vadovė) – nurašydamos UAB „Lichua“ skolą, žinodamos sunkią įmonės finansinę padėtį, pažeidė kreditorių interesus ir padarė esminę žalą įmonei, todėl privalo šią žalą atlyginti. Be to, atsakovės veikė nesąžiningai, nes jos yra ne tik UAB „Saulėtekis“, bet ir UAB „Lichua“ akcininkės bei valdymo organų narės, turi tiesioginių giminystės ryšių.

5Atsakovės I. K., L. M. ir R. P. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, sprendimai, kurių pagrindu buvo nurašyta UAB „Lichua“ skola, nėra pripažinti negaliojančiais. Atsakovės taip pat nurodė, kad UAB „Lichua“ per visą nuomos laikotarpį pagal sutartis turėjo sumokėti 946 807 Lt, iš kurių buvo pervesta 537 697 Lt. UAB „Lichua“ buvo likusi skolinga tik 431 710 Lt. Ši suma ir buvo nurašyta.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui bankrutuojančiai UAB „Saulėtekis“ solidariai iš atsakovių I. K., L. M. ir R. P. 1 113 599 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2002 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 1999 m. sausio 4 d. sudaryta UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ nuomos sutartimi UAB „Lichua“ įsipareigojo už UAB „Saulėtekis“ priklausančio viešbučio „Saulės žiedas“ nuomą mokėti kas ketvirtį 92 000 Lt, o už restorano nuomą kas ketvirtį – 36 960 Lt. 1999 m. spalio 1 d. viešbučio „Saulės žiedas“ nuomos sutarties pakeitimu šalys sumažino nuomos mokestį iki 48 000 Lt už kiekvienus tris mėnesius. 1999 m. birželio 10 d. tų pačių šalių sudaryta restorano „Nakties paukštė“ nuomos sutartimi buvo nustatytas nuomos mokestis po 8480 Lt kas mėnesį. 1999 m. spalio 9 d. UAB „Saulėtekis“ akcininkės I. K., L. M., R. P. nutarė įrengti viešbutyje „Saulės žiedas“ cokolinį aukštą, sandėlius, šaldymo kameras, persirengimo kambarius, sveikatingumo kompleksą, pirtį, sporto salę, kirpyklą, liftą ir kt., o neįvykdžius šių įsipareigojimų iki 2002 m. sausio 1 d., sumažinti nuomos mokesčio tarifą nuo 1999 m. sausio 4 d. 50 procentų, laikant 1999 m. spalio 9 d. akcininkų susirinkimo protokolą UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ 1999 m. sausio 4 d. nuomos sutarties priedu. 2000 m. birželio 1 d. papildymu prie 1999 m. birželio 10 d. restorano „Nakties paukštė“ nuomos sutarties šalys nustatė nuomos mokestį po 4000 Lt kas mėnesį. 2002 m. vasario 25 d. UAB „Saulėtekis“ akcininkės I. K., L. M. ir R. P. nutarė nurašyti 50 procentų UAB „Lichua“ skolos už nuomą, nes UAB „Saulėtekis“ neturėjo lėšų įvykdyti savo įsipareigojimus – įrengti cokolinį aukštą (sveikatingumo kompleksą, pirtį, kirpyklą ir kt.). 2002 m. vasario 26 d. aktu UAB „Saulėtekis“ akcininkės I. K., L. M. ir R. P. dėl neįrengto viešbučio „Saulės žiedas“ cokolinio aukšto nurašė visą UAB „Lichua“ skolą (942 288 Lt) ir konstatavo, kad nuo 2002 m. vasario 26 d. UAB „Lichua“ bendrovei yra neskolinga. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Saulėtekis“ buvo iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 25 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „Saulėtekis“ akcininkes sieja tiesioginiai giminystės ryšiai – atsakovės L. M. ir R. P. yra atsakovės I. K. dukterys. Be to, I. K. tuo pačiu metu buvo UAB „Saulėtekis“ administracijos vadovė ir UAB „Lichua“ komercijos direktorė, L. M. – UAB „Lichua“ direktorė, UAB „Saulėtekis“ administratorė, abiejų įmonių akcininkė, R. P. – abiejų įmonių akcininkė, dirbo UAB „Saulėtekis“. Teismas nurodė, kad juridinio asmens dalyvių veikla turi būti grindžiama protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmų, atsakomybė pagal įstatymą kyla pačiam juridinio asmens dalyviui. Teismo nuomone, tai, kad tie patys asmenys yra skirtingų juridinių asmenų dalyviai ir tarpusavyje susiję asmenys, kurie ignoruoja juridinio asmens tikslus bei prievoles, vertintina kaip nesąžiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai. Teismas konstatavo, kad atsakovės (UAB „Saulėtekis“ akcininkės), 2002 m. vasario 25 d. ir 2002 m. vasario 26 d. nesąžiningais veiksmais nurašydamos UAB „Lichua“ skolą, nepaisydamos to, kad UAB „Saulėtekis“ turi didelių skolų, pažeidė šio juridinio asmens interesus ir tikslus, nesilaikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 2.50 straipsnio 3 dalis), todėl joms kyla prievolė atlyginti žalą. Nesąžiningą atsakovių elgesį (siekį pagerinti vienos įmonės finansinę padėtį kitos įmonės sąskaita) patvirtina ir tai, kad jau 1999 m. gruodžio 27 d. buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Saulėtekis“ iškėlimo. Teismas taip pat nurodė, kad sandorių (1999 m. spalio 9 d., 2002 m. vasario 25 d. ir 2002 m. vasario 26 d. UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ susitarimų ir sprendimų) pripažinimas negaliojančiais nėra žalos fakto nustatymo ir jos atlyginimo sąlyga. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki sprendimo nurašyti UAB „Lichua“ skolą ši įmonė buvo pervedusi 537 697 Lt.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių I. K., L. M. ir R. P. apeliacinį skundą, 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu skundą patenkino: Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą iš atsakovių, taikydamas CK 2.50 straipsnio 3 dalį, pagal kurią juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nenurodė, kokios prievolės UAB „Saulėtekis“ negalėjo įvykdyti dėl atsakovių (bendrovės dalyvių) nesąžiningų veiksmų. Priešingai, ieškovas įrodinėjo, kad prievolės pagal nuomos sutartis negalėjo įvykdyti UAB „Lichua“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, patvirtinančių UAB „Saulėtekis“ patirtą žalą, tik preziumavo, kad atsakovių neteisėtais veiksmais (skolos nurašymu) bendrovei žala buvo padaryta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad žalos padarymo faktas nebuvo įrodytas. Ieškovas nepaneigė atsakovių teiginio, kad realiai skola nebuvo nurašyta, nes skolos nurašymo aktas nebuvo įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas patvirtino, kad galėtų nustatyti skolos nurašymo aplinkybes tik turėdamas UAB „Saulėtekis“ buhalterinius dokumentus, tačiau ieškovas šių dokumentų teismui nepateikė, tik paaiškino, kad dokumentų neturi ir nežino, ar UAB „Lichua“ skola buvo realiai nurašyta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo UAB „Saulėtekis“ fakto. Nenustačius padarytos žalos, teisėjų kolegija nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovių veiksmų teisėtumu, tik atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, šių aplinkybių taip pat tinkamai nesiaiškino, neatsižvelgė į neįvykdytą UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ susitarimą dėl pirties ir sveikatingumo komplekso įrengimo cokoliniame aukšte. Skolos nurašymo akte yra pažymėta, kad įsipareigojimai pagal nuomos sutartį nebuvo įvykdyti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nenustačius, jog skola buvo nurašyta, ieškovui neapribota galimybė įstatymo nurodytomis priemonėmis šią skolą išieškoti.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Saulėtekis“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai, tarp jų ir juridinio asmens dalyvių susirinkimas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, taip pat CK 2.87 straipsnio 3 dalies, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

122. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ieškovas nenurodė, kokios prievolės negalėjo įvykdyti UAB „Saulėtekis“, o įrodinėjo, jog savo įsipareigojimų nevykdė UAB „Lichua“, yra formalus ir nepagrįstas bylos aplinkybėmis. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai atstovauja bankroto administratorius, ieškinyje buvo nurodyta apie bankroto bylos šiai įmonei iškėlimą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių teises ir interesus. Taigi, sumažinus bankrutuojančios įmonės turtą, pažeidžiami jos kreditorių interesai, nes sumažėja įmonės galimybės patenkinti kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Nors ieškinyje nebuvo nurodyti konkretūs kreditoriai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą buvo priimta 2002 m. kovo 1 d., t. y. po kelių dienų nuo skolos nurašymo (2002 m. vasario 25 ir 26 d.), akivaizdu, kad atsakovių veiksmai padarė žalą įmonei, apsunkino jos finansinę padėtį. Be to, konkretūs kreditoriai yra išvardyti bankrutuojančios UAB „Saulėtekis“ kreditorių sąraše, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas galėjo susipažinti. Dėl tokių procesinių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 2.50 straipsnio 3 dalies.

133. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi 2005 m. liepos 28 d. ekspertizės aktu Nr. 11-847, kuriame nėra jokių konkrečių išvadų, tik sąlyginės, be to, ekspertas, tirdamas atsiskaitymus tarp UAB „Lichua“ ir UAB „Saulėtekis“, nevertino jų teisėtumo pagal šių asmenų tarpusavio susitarimus (nė viename šalių susitarime nebuvo įtvirtinta nuomininko teisė išskaičiuoti iš nuomos mokesčio išlaidas, susijusias su išsinuomoto turto eksploatacija). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, šaliai negalint įrodyti žalos dydžio, tai yra teismo pareiga, tačiau apeliacinės instancijos teisme to taip pat nebuvo padaryta. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „Lichua“ pripažino skolos nurašymo faktą, tik nelaikė to žala.

144. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, konstatuodama, kad, neįrengus pirties ir sveikatingumo komplekso, UAB „Lichua“ patyrė nuostolių ir dėl to skola nurašyta teisėtai, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, nes neįvertino UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ susitarimų dėl sveikatingumo komplekso įrengimo prieštaravimų (1999 m. spalio 1 d. susitarta, kad sveikatingumo kompleksą įrengs UAB „Lichua“, 1999 m. spalio 9 d. – UAB „Saulėtekis“, o 2002 m. vasario 26 d. – vėl UAB „Lichua“). Neįvertindamas visų įrodymų kompleksiškai, teismas taip pat pažeidė CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės I. K., L. M. ir R. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu motyvus:

161. Kasatorius neginčijo UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ sandorių, tačiau nepagrįstai vertina juos kaip neteisėtus ir teigia, kad jais buvo padaryta žala įmonei. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą asmuo, paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

172. Kasatorius nenurodė jokios konkrečios UAB „Saulėtekis“ prievolės, kurios įmonė negalėjo įvykdyti dėl atsakovių kaltės, taip pat neįrodė atsakovių veiksmų neteisėtumo ir padarytos žalos.

183. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada ir konstatavo, kad skolos nurašymo aktas nesukėlė šalims teisinių pasekmių. Iš byloje esančių finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad skolos nurašymas nebuvo įgyvendintas.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Lichua“ prašo skundą atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė įstatymų nuostatas. Byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad trečiojo asmens skola bankrutuojančiai UAB „Saulėtekis“ yra nenurašyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas gali įstatymo nustatytomis priemonėmis išieškoti šią skolą iš UAB „Lichua“.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22UAB „Saulėtekis“ pagal 1999 metais sudarytas sutartis išnuomojo viešbutį ir restoraną UAB „Lichua“, o ši įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį. Atsakovės I. K., L. M. ir R. P. yra ir UAB „Saulėtekis“, ir UAB „Lichua“ akcijų savininkės. 2002 m. vasario 25 ir 26 d. sprendimais atsakovės (UAB „Saulėtekis“ akcininkės) nurašė UAB „Lichua“ skolą už nuomą ir pripažino, kad ši įmonė bendrovei „Saulėtekis“ yra neskolinga. 2002 m. balandžio 25 d. UAB „Saulėtekis“ buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Lichua“ skolos nurašymo aktas nebuvo įgyvendintas.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimą ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulėtekis“ ieškinį atsakovėms I. K., L. M., R. P. atmetė nurodydama, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto UAB „Saulėtekis“.

25Ieškovas ieškinyje bei papildomuose ieškiniuose rėmėsi CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.82, 2.87, 6.263 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymais. Iš šių reikalavimų ir ieškovo atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškinio dalykas yra akcinių bendrovių vadovų bei akcinių bendrovių dalyvių (akcininkų) civilinė atsakomybė. Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ir CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, ir 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra ne tik reikalavimas nustatyti neteisėtus veiksmus, bet ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

26Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jokių CPK 178 straipsnio nuostatų išimčių įstatymuose nenumatyta. Nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

27Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija teisingai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, nustatęs atsakovių neteisėtas veikas, nenustatė dėl šių veikų ieškovui padarytos žalos. Įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Pagal CPK 182 straipsnio 4 punkto nuostatas šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys neprivalo įrodinėti pagal įstatymus preziumuojamų faktų. Kurie faktai yra preziumuojami, paprastai nurodoma materialinės teisės normose. Taigi kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigas reglamentuojančius įstatymus, yra nepagrįstas. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 22 straipsnio 8 dalies, nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti materialinės žalos (nuostolių) faktą. Kasatorius teisingai nurodo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, jog „bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai; bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi šių nuostatų sąsają su įmonės valdymo organų veiklos teisėtumu, bet nurodytos nuostatos nepreziumuoja žalos padarymo šiais veiksmais fakto; konstatuoja, kad įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka atsakovių civilinei atsakomybei. Įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama.

28Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sprendimas nepaneigia atsakovių veiksmų neteisėtumo, tik nurodo, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos faktas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmesdama ieškinį, teisingai nurodė, kad jos sprendimas neužkerta kelio ieškovui įstatymų nustatyta tvarka išieškoti nesumokėtą komercinių patalpų nuomos mokestį iš asmens, privalėjusio mokėti nuomos mokestį pagal nuomos sutartis.

29Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatose tikrai yra nurodyta: „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas“. Kita vertus, ši nuostata taikytina tik nuostolių dydžiui, bet ne nuostolių faktui nustatyti ir tik tuo atveju, kai vyksta šalių ginčas dėl nuostolių dydžio, bet ne dėl nuostolių fakto. Dėl to atmetamas ir dar vienas kasacinio skundo argumentas dėl CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo ir CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimų. Kasatoriaus nurodyti rašytiniai įrodymai dėl pareigos viešbučio cokoliniame aukšte įrengti sveikatingumo kompleksą (1999 m. spalio 1 d. viešbučio „Saulės žiedas“ nuomos sutarties pratęsimo, papildymo ir pakeitimo sutartis, 1999 m. spalio 9 d. UAB „Saulėtekis“ akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 5 ir 1999 m. spalio 9 d. UAB „Lichua“ ir UAB „Saulėtekis“ susitarimas bei 2002 m. vasario 26 d. sutarties priedas) yra susiję su nuomos mokesčio dydžio nustatymu. Šie rašytiniai įrodymai nėra pakankami atsakovių veiksmais padarytos žalos faktui patvirtinti. Kita vertus, šiuose rašytiniuose įrodymuose esančių duomenų vertinimas bus svarbus, jeigu bankrutuojančios įmonės administratorius pareikš ieškinį dėl nuomos mokesčio išieškojimo komercinių patalpų nuomininkui UAB „Saulėtekis“ bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

30Atskirai pasisakytina dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų taisyklių, pagal kurias juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus, išimtis. Pagal CK 2.50 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Kad būtų galima taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės kreditoriams. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta juridinio asmens dalyvio prievolė atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai. Tokiu atveju pagrindinis atsakovas turi būti juridinis asmuo. Šiomis nuostatomis ieškovas nesivadovavo.

31CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta subsidiarioji juridinio asmens dalyvio prievolė yra šio asmens papildoma prievolė, taikoma tais atvejais, kai pagrindinio skolininko (įmonės) turto nepakanka įmonės skoloms padengti.

32Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2005 m. liepos 28 d. finansinės ekspertizės aktu, nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvadų, kad žala (nuostoliai) UAB „Saulėtekis“ nėra įrodyta.

33Pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 14 straipsnio 3 dalį bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškiniai ir kiti reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Šia nuostata ieškovas taip pat nesivadovavo. Pažymėtina dar ir tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo veikti ex officio pagal įstatymą ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal šias nuostatas kasatoriaus skundo antrajame argumente nurodytos aplinkybės nagrinėtinos bankroto bylą nagrinėjančiame teisme pareiškus ieškinį dėl nuomos mokesčio išieškojimo iš nuomininko bei atsakovių.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl nagrinėtini pagal CPK ir kitus įstatymus pareiškus pirmiau nurodytą ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

35Nenustačiusi CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palieka nepakeistą.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojanti UAB „Saulėtekis“, atstovaujamas bankroto... 5. Atsakovės I. K., L. M. ir R. P. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino –... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Saulėtekis“ prašo Lietuvos... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Akcinių bendrovių... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ieškovas nenurodė, kokios... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai... 14. 4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, konstatuodama, kad, neįrengus... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės I. K., L. M. ir R. P. prašo... 16. 1. Kasatorius neginčijo UAB „Saulėtekis“ ir UAB „Lichua“ sandorių,... 17. 2. Kasatorius nenurodė jokios konkrečios UAB „Saulėtekis“ prievolės,... 18. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada ir... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Lichua“ prašo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. UAB „Saulėtekis“ pagal 1999 metais sudarytas sutartis išnuomojo... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 25. Ieškovas ieškinyje bei papildomuose ieškiniuose rėmėsi CK 2.50 straipsnio... 26. Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo... 27. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija teisingai nurodė, kad Vilniaus... 28. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sprendimas nepaneigia... 29. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu dėl CK... 30. Atskirai pasisakytina dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. CK... 31. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta subsidiarioji juridinio asmens dalyvio... 32. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 33. Pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr.... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija... 35. Nenustačiusi CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų, Lietuvos Aukščiausiojo... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...